civilizaciuri ziebanicivilizaciuri ziebani · 1,5]. literaturis mititebis wesi krebulsi...
TRANSCRIPT
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
civilizaciaTa SedarebiTi kvlevis centri (Tbilisi)
civilizaciuri Ziebanicivilizaciuri Ziebanicivilizaciuri Ziebanicivilizaciuri Ziebani
CIVILIZATION RESEARCHES
# # # # 4
Tbilisi 2006
Tbilisi 2006
“civilizaciuri Ziebani” warmoadgens “civilizaciaTa SedarebiTi kvlevis centris” periodul gamocemas. Jurnali interdisciplinuria da mzadaa dainteresebul pirebTan TanamSromlobisaTvis. warmodgenili masalebi unda Seesabamebodes Jurnalis saxelwodebas statia warmodgenili unda iyos amonabeWdis saxiT da disketiT [A4, AcadNusx, 12, 1,5]. literaturis miTiTebis wesi krebulSi gamoqveynebuli statiebis Sesabamisad.
dawvrilebiTi informaciisaTvis mogvmarTeT: Tsu I korp., oTaxi 212; tel. 29 08 44, 29 08 44, 29 08 44, 29 08 44, an mogvwereT eleqtronuli fostiT: [email protected]
saredaqcio sabWo: nino Ciqovanisaredaqcio sabWo: nino Ciqovanisaredaqcio sabWo: nino Ciqovanisaredaqcio sabWo: nino Ciqovani, profesori
(saredaqcio sabWos Tavmjdomare)
qeTevan xuciSvili,qeTevan xuciSvili,qeTevan xuciSvili,qeTevan xuciSvili, profesori
levan gordezianilevan gordezianilevan gordezianilevan gordeziani, profesori
malxaz macaberiZemalxaz macaberiZemalxaz macaberiZemalxaz macaberiZe, profesori
nino fircxalavanino fircxalavanino fircxalavanino fircxalava, profesori
beJan javaxbeJan javaxbeJan javaxbeJan javaxia,ia,ia,ia, profesori
TinaTin RuduSauri,TinaTin RuduSauri,TinaTin RuduSauri,TinaTin RuduSauri, asocirebuli profesori
redaqcia:redaqcia:redaqcia:redaqcia: qeTevan kakitelaSviliqeTevan kakitelaSviliqeTevan kakitelaSviliqeTevan kakitelaSvili (mTavari redaqtori), malxaz Toria,malxaz Toria,malxaz Toria,malxaz Toria, daviT macaberiZe, daviT macaberiZe, daviT macaberiZe, daviT macaberiZe, irakli CxaiZe, irakli CxaiZe, irakli CxaiZe, irakli CxaiZe, maia qvriviSvili, SoTa xinCagaSvili, ivane maia qvriviSvili, SoTa xinCagaSvili, ivane maia qvriviSvili, SoTa xinCagaSvili, ivane maia qvriviSvili, SoTa xinCagaSvili, ivane wereTeli wereTeli wereTeli wereTeli (pasuxismgebeli mdivani)
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
civilizaciaTa SedarebiTi kvlevis centri (Tbilisi)
ISSN 1512-1941
redaqciis misamarTiredaqciis misamarTiredaqciis misamarTiredaqciis misamarTi
saqarTvelo, 0128, Tbilisi, i. WavWavaZis gamz., #1 iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti, I korpusi, oTaxi 212 tel.: (995 32) 290844 el. fosta: [email protected]
Jurnalis internet-versia da sxva informacia civilizaciaTaASedarebiTi kvlevis centris Sesaxeb ix. veb-gverdze:
kultura.qartu.com
Reviewers Board: Nino Chikovani, Professor (Head of the reviewers board)
Ketevan Khutsishvili, Professor
Levan Gordeziani, Professor
Malkhaz Matsaberidze, Professor
Nino Pirtskhalava, Professor
Bejan Javakhia, Professor
Tinatin Ghudushauri, Associate Professor
Editorial Group: Ketevan Kakitelashvili (Chief Editor), Malkhaz Toria, David
Matsaberidze, Irakli Chkhaidze, Maia Kvrivishvili, Shota
Khinchagashvili, Ivane Tsereteli (Executive Secretary)
Iv. Javakhishvili Tbilisi State University
Centre for Comparative Civilization Studies (Tbilisi)
ISSN 1512-1941
ADDRESS OF EDITORIAL OFFICE
1, I. Chavchavadze Ave, Tbilisi, Georgia, 0128,
Iv. Javakhishvili Tbilisi State University T. (99532) 290844
E-mail: [email protected]
More information about the journal, “The Center of Comparative Civilization Studies
(Tbilisi)” and Department of History and Theory of Culture: kultura.qartu.com
SinaarsiSinaarsiSinaarsiSinaarsi
irakli CxaiZeirakli CxaiZeirakli CxaiZeirakli CxaiZe
qarTuli nacionalizmis kulturuli safuZvlebi nacionalizmis
modernistuli Teoriis WrilSi
Irakli Chkhaidze
The Cultural Roots of Georgian Nationalism on the Light of Modernist Theory
daviT macaberiZedaviT macaberiZedaviT macaberiZedaviT macaberiZe
eTnikuri, religiuri da politikuri faqtorebis Tanafardoba kavkasiis
konfliqtebSi (postsabWoTa periodi)
David Matsaberidze
Correlation of Ethnic, Religious and Political Factors in the Caucasian Conflicts (Post-Soviet
Period)
malxaz Toriamalxaz Toriamalxaz Toriamalxaz Toria
warsulis gaazrebisa da mexsierebis politikis roli konfliqturi
identobebis CamoyalibebaSi (qarTul-afxazuri konfliqtis magaliTi)
Malkhaz Toria
The Role of Perception of Past and Politics of Memory in the Formation of Conflicting Identities
(The Case of Georgian-Abkhazian Conflict)
maia qvriviSvilimaia qvriviSvilimaia qvriviSvilimaia qvriviSvili
qarTvelTa identobis struqturebi da identifikaciis procesebi XIX-XX
saukuneTa mijnaze
Maia Kvrivishvili
Processes and Structures of Georgians’ Identity on the edge of the 19-20th Centuries
giorgi garayaniZegiorgi garayaniZegiorgi garayaniZegiorgi garayaniZe
erTi folkloruli nimuSis miToritualuri genezisi
Giorgi Garakanidze
Towards the Mythoritual Genesis of One of the Folk Sample
beJan javaxiabeJan javaxiabeJan javaxiabeJan javaxia
“sxvadasxva” evropa Suasaukuneebis damdegs
Bejan Djavakhia
Different Europes” at the Beginning of Middle Ages
ihab qazemiihab qazemiihab qazemiihab qazemi
5
arabuli da sparsuli warmomavlobis profesiis aRmniSvneli da samoxeleo
terminebis Sesaxeb “zaaqianSi”
Ihab Qazem
About the Terms by Arabic and Persian Origin Describing Professions and Positions in “Zaakiani”
nino qimeriZenino qimeriZenino qimeriZenino qimeriZe
daxuruli literaturuli ciklebis interpretaciisaTvis
Nana Kimeridze
For interpretation of closed literature cycles
TargmanebiTargmanebiTargmanebiTargmanebi
v.v. Cernousiv.v. Cernousiv.v. Cernousiv.v. Cernousi
kavkasia _ kulturaTa da civilizaciaTa sakontaqto zona (Targmna elene
bodavelma)
В.В.Черноус
Кавказ – контактная зона культур и цивилизаций (Translated by Elene Bodaveli)
svante e.svante e.svante e.svante e. korneli korneli korneli korneli
fragmentebi wignidan “mcire erebi da didi saxelmwifoebi. kavkasiis
eTnopolitikuri konfliqtebis kvleva” (Targmna daviT macaberiZem)
Svante E. Cornell
Small Nations and Great Powers. A Study of Ethnopolitical Conflicts in the Caucasus. Curzon,
2001 (Translated by David Matsaberidze)
irakli CxaiZeirakli CxaiZeirakli CxaiZeirakli CxaiZe
qarTuli nacionalizmis kulturuli safuZvlebiqarTuli nacionalizmis kulturuli safuZvlebiqarTuli nacionalizmis kulturuli safuZvlebiqarTuli nacionalizmis kulturuli safuZvlebi nacionalizmis nacionalizmis nacionalizmis nacionalizmis
modernistuli Teoriismodernistuli Teoriismodernistuli Teoriismodernistuli Teoriis WrilSiWrilSiWrilSiWrilSi
nacionalizmi Tanamedrove samecniero kvlevis erT-erTi yvelaze
aqtualuri mimarTulebaa. Sesabamisad, mniSvnelovani da sainteresoa misi
warmoSobisa da ganviTarebis mkafio gaazreba. naSromis mizania qarTuli
nacionalizmis kulturuli safuZvlebis gaanalizeba da misi Sedareba
evropul nacionalizmTan. sakiTxi ganxilulia erT-erTi yvelaze cnobili
Teoriis, modernizmis gamoyenebiT.
aRniSnuli problemis kvleva SeuZlebelia romelime diciplinis
sazRvrebSi. igi Tavisi arsiT interdisciplinur problemaTa ricxvs
ganekuTvneba da Zalze farTo da kompleqsuria erTi, konkretuli dargis
farglebSi kvlevisaTvis. Nnacionalizmis fenomenis kompleqsuroba, misi
SeswavlisaTvis saWiro samecniero disciplinaTa mravalferovnebas
ganapirobebs. sociologia, istoria, filologia lingvistika, fsiqologia,
geografia _ es im dargebis arasruli CamonaTvalia, romelTa gamoyenebac
mizanSewonilia nacionalizmis srulyofili SeswavlisaTvis. naSromSi
ganvixilavT konkretulad im aspeqtebs, romlebic am fenomenis kulturul
safuZvlebs exeba.
sanam uSualod sakiTxis ganxilvaze gadavidodeT, saWiroa im terminebis
dazusteba, romelTa farglebSic mogviwevs muSaoba. pirvel rigSi, unda
dazustdes nacionalizmis cnebis samuSao gansazRvreba.
nacionalizmis fenomenis warmoSoba da ganviTareba urTulesi problemaa
da masTan dakavSirebiT samecniero literaturaSi sxvadasxvagvari
Sexeduleba arsebobs. Aam Sexedulebebidan gamomdinare sami ZiriTadi
Teoriuli mimdinareoba gamoiyofa _ primordializmi, romlis mixedviT
nacionalizmi yovelTvis arsebobda da mas iseTive xangrZlivi istoria aqvs,
rogoric Tavad kacobriobas. primordialistebis azriT, erovnuloba
adamianTa arsebobis bunebrivi formaa. eTnosimbolizmi, romelic Tvlis, rom
Tanamedrove erebi maTi Soreuli ’’oreulebisagan” _ eTnosebisagan
Camoyalibdnen (Smith 1993: 11) da mesame _ modernizmi. nacionalizmis
ganmartebisas swored modernistul Teorias daveyrdnobiT. Nnacionalizmis
Teoriul mimdinareobebs Soris modernizmi yvelaze ufro farTod
gavrcelebuli da popularuli Teoriaa. igi Tavisi klasikuri saxiT XX
saukunis 60-ian wlebSi Camoyalibda. Mmisi avtorebi arian norvegiuli
warmoSobis amerikeli mecnieri benediqt andersoni da inglisSi moRvawe
Cexur-ebrauli warmoSobis mkvlevari ernest gelneri. Mmodernizmis ZiriTadi
7
arsi gamoixateba TezisiT, rom nacionalizmi axali fenomenia da misi
istoria ukanaskneli ori saukuniT Semoifargleba. Nnacionalizmi
safrangeTis didi revoluciis Semdeg Cndeba igi am epoqis iseTive produqtia
rogoric kapitalizmi, industrializacia, sekularizmi da a.S. cnobili
istorikosi erik hobsbaumi miiCnevs, rom, “nacionalizmi win uswrebs erebs,
erebi ki ar qmnian saxelmwifoebsa da nacionalizms, aramed piriqiT”
(daviTaSvili 2003: 100) es sityvebi Zalian kargad gamoxatavs modernistuli
Teoriis arss. Aam Teoriis qvemimdinareobebi sami niSnis mixedviT iyofa:
ekonomikuri, politikuri, da socialur-kulturuli (daviTaSvili 2003: 101).
aseT dayofas safuZvlad udevs is faqtorebi, romlebic ganmsazRvrelad
miiCneva nacionalizmis formirebaSi. Cveni interesis sagans ukanaskneli
(socialur-kulturuli) mimdinareoba warmoadgens. modernistuli Teoria
saintereso instrumentia XIX saukunis 60-iani wlebidan saqarTveloSi
mimdinare movlenebis gaazrebisa da maTi SedarebisaTvis TiTqmis imave epoqis
dasavleT evropaSi mimdinare movlenebTan.
SevecadoT, CvenTvis saintereso periodSi mimdinare procesebis axsnas
naSromis Teoriuli sayrdenis, modernizmis gamoyenebiT.
ukve aRiniSna, rom Cveni interesis sagans warmoadgens qarTuli
nacionaliozmis kulturuli safuZvlebi. Sesabamisad termini, romelic
aucileblad saWiroebs dazustebas, gaxlavT kultura.
Cveulebriv, am cnebas krebiTi mniSvnelobiT iyeneben. ufro farTo
azriT, es cneba xazs usvams adamianis arsebobis gansxvavebulobas sicocxlis
sxva biologiuri formebisagan. swored kultura ganasxvavebs adamians yvela
sxva arsebisagan. Kkulturis cnebis universaluroba da mravlismomcveloba
saSualebas gvaZlevs ganvixiloT igi mraval aspeqtSi: rogorc
sazogadoebrivi cxovrebis sfero, socialuri instituti, pirovnebis
ganviTarebis donis maxasiaTebeli (kulturologia 2001: 22) am statiaSi
kulturis cneba gamoyenebulia rogorc TviTidentifikaciis kriteriumi.
mecnierebis ganviTarebis Tanamedrove etapze mniSvnelovania
saqarTvelos istoriis CvenTvis saintereso periodis (iseve rogorc sxva
periodebis) axleburi gaazreba. XIX saukunis erovnul moZraobasTan
mimarTebaSi nacionalizmis modernistuli Teoria am miznis miRwevis erT-
erTi yvelaze kargi saSualebaa. qarTul istoriografiaSi miRebuli
Sexedulebis Tanaxmad, TergdaleulTa periodis erovnul-
ganmaTavisuflebeli moZraobis warmomadgenlebi rusi gamanaTleblebis
belinskis, CerniSevskis, dobroliubovis da sxvaTa ideebiT ikvebebodnen
(kikviZe 1977: 278; surgulaZe 1980: 90-91; baramiZe 1979: 45; gafrindaSvili 1987: 5;
8
ratiani 1962: 3). veTanxmebiT ra baton akaki baqraZes, migvaCnia, rom es
mosazreba mcdaria. magaliTisaTvis sakmarisia moviyvanoT niko nikolaZis
mosazrebebi. nikolaZes belinski, CerniSevski da sxvani utopiur, metafizikur
moazrovneebad miaCnda. misi azriT, misabaZi sazogadoebrivi mowyobis
dasavleTevropuli sistema iyo. Aamis dasturad SeiZleba CaiTvalos misi
Sexeduleba bizantiur-rusuli da evropuli mmarTvelobis sistemis
gansxvavebulobis Sesaxeb (baqraZe 1989: 79) aseve SesaZlebelia ilias, akakis
da sxvaTa mosazrebebis msgavi kuTxiT ganxilva, ris Sesaxebac qvemoT
gveqneba saubari.
gadavideT uSualod sakiTxis ganxilvaze da garkveul faqtobriv
monacemebze dayrdnobiT SevecadoT qarTuli nacionalizmis fenomenis axsnas.
Kkvlevisas gamoyenebulia komparativistuli meTodi, rac aucilebeli
winapirobaa problemis srulyofilad gaazrebisaTvis.
modernistuli Teoriis mixedviT, erovnuli TviTSegnebis warmoqmnisa da
ganmtkicebis erT-erT umTavres faqtorad ena miiCneva. kerZod, rodesac
adgilobrivi salaparako ena standartizebul, gazeTebisa da wignebis enad
iqceva, eris Camoyalibebis pirveli etapi, rodesac igi Tavs kulturul
erTobad acnobierebs, faqtobrivad damTavrebulad unda CaiTvalos. msgavsi
procesebi dasavleT evropaSi reformaciis epoqidan iRebs saTaves da
saboloo saxiT XIX saukuneSi warmigvidgeba. reformaciis periodSi
mimdinare religiuri omis dros, romelic kaTolicizmsa da protestantizms
Soris mimdinareobda, protestantizmi yovelTvis ieriSze gadasvlis
politikas atarebda, radgan icoda rogor gamoeyenebina mSobliur enaze
Sesrulebul gamocemaTa gasaRebis mzardi bazari Tavis sasargeblod,
romelsac safuZvels kapitalisturi sistema uyrida. sabolood
absoluturad Seirya laTinuri enis avtoriteti, wina planze gamovidnen
adgilobrivi enebi, mkveTrad gamovlinda lingvisturi nacionalizmi. evropam
gadaiZro “Txeli sabani”, romelic laTinuris saxiT hqonda gadafarebuli
mTeli am drois ganmavlobaSi. Ees ena mxolod umaRlesi aristokratiisaTvis
iyo xelmisawvdomi.
XIX saukunis 60-wlebidan saqarTveloSi mimdinare movlenebi, aRniSnul
procesebTan garkveul msgavsebas amJRavneben. 1861 wels peterburgidan
TbilisSi dabrunebulma ilia WavWavaZem Jurnal “ciskris” aprilis nomerSi
gamoqveyna werili “oriode sityva Tavad revaz Salvas Ze erisTavis kazlovis
SeSlilis Targmanzeda” (kikviZe 1977: 278) rac gaxda dasabami cnobili
TaobaTa Soris dapirispirebisa. am werilSi ilia gmobda mwerlobas,
romelic saeklesio, mZime, xelovnur enas emyareboda. misi meTaurobiT
9
ganxorcielda enis cnobili reforma. ilia gaxda axali saliteraturo enis
Semomtani da damnergavi. Aanton kaTalikosis “anbanT Teoretikaze”
damyarebuli saeklesio, mZime ena, SeiZleba iTqvas (laTinuris msgavsad
evropaSi), “Txeli sabnis” saxiT hqonda gadafarebuli qarTul sazogadoebas,
romelic mcire elitaruli nawilisaTvis iyo xelmisawvdomi. Cveni azriT,
qarTuli nacionalizmis formirebaSi, evropulis msgavsad, umniSvnelovanesi
roli lingvisturma momentma iTamaSa. “enis kanonmdebeli aris ara “anbanT
Teoretika”, aramed xalxi” (kikviZe 1977: 281) _ WavWavaZis es sityvebi namdvili
evropuli nacionalisturi lozungia. ernest gelneris mtkicebiT,
nacionalizmi warmoiSoba maSin, roca zogadi socialuri pirobebi ayalibebs
standartizebul, homogenur kulturas, romelic moicavs ara marto
elitarul umciresobas, aramed mTel mosaxleobas (gelneri 2003: 119)
homogenuri kulturis Camoyalibebis erT-erTi umTavresi saSualeba erTiani
saliteraturo enaa.
mniSvnelovani iyo komerciuli xasiaTis Jurnal gazeTebis Camoyalibeba.
magaliTisaTvis sakmarisia davasaxeloT “saqarTvelos moambe”, “iveria”,
“krebuli”, aseve “droeba” (baqraZe 1989: 95).
aucileblad unda aRiniSnos 1879 wels qarTvelTa Soris wera-kiTxvis
gamavrcelebeli sazogadoebis Camoyalibeba, romlis pirveli Tavmjdomare
dimitri yifiani gaxldaT. wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis
mravalmxrivi moRvaweobidan umTavresi iyo skolebis daarseba da maTi
dafinanseba. rogorc u. konori aRniSnavs, nacionalizmi masobrivi movlenaa.
is faqti, rom elitis warmomadgenlebi avlenen nacionalur grZnobebs ar
aris sakmarisi imisaTvis, rom erovnuli TviTSegneba momxdar faqtad
miviCnioT da masebis RirebulebiT sistemad CavTvaloT, maTi gaunaTleblobis
da wera-kiTxvis ucodinrobis pirobebSi.
XIX saukunis dasavleT evropaSi erT-erT mTavar lozungs “Rrma
Zilidan gamoRviZebis” lozungi warmoadgenda, romelsac nacionalistebi
qadagebdnen. Aamis gamoZaxilad SegviZlia miviCnioT ilia WavWavaZis cnobili
sityvebi: “oh, RmerTo Cemo! sul Zili, Zili, rosRa gveRirsos Cven
gagRviZeba?!” (WavWavaZe 1959: 11) rom aRaraferi vTqvaT lozungze: “Zmoba,
erToba, Tavisufleba”, romelsac aseve vxvdebiT WavWavaZis poeziaSi, kerZod,
poemaSi “aCrdili”. gavixsenoT fraza ilias kidev erTi cnobili leqsidan
“qarTvlis dedas”: “moviklaT warsul droebze dardi... Cven unda vdioT axla
sxva varskvlavs, Cven unda Cveni vSvaT myoobadi, Cven unda mivceT momavali
xalxs” (WavWavaZe 1959: 7) modernistuli Teoriis erT-erTi mTavari debuleba
10
socialur-kulturuli transformaciis Sesaxeb kargad esadageba am frazas.
Aavtori marTlac socialur-kulturuli transformaciisaken svlas qadagebs.
warmodgenil sakiTxTan mimarTebaSi mniSvnelovania cnobili germaneli
sociologisa da istorikosis maqs veberis mosazrebebi, romlebic
gadmocemulia naSromSi “protestantuli eTika da kapitalizmis
suliskveTeba”. igi, sxva avtorebis msgavsad ganasxvavebs “tradiciul” da
“modernistul” sazogadoebebs. naSromSi ganxilulia dasavlur
sazogadoebaTa Taviseburebebi. veberma warmoaCina urRvevi kavSiri
religiursa da materialurs Soris. religiuri doqtrinebis mimarTeba
SromiT eTikasTan. adamiani, saero cxovrebaSi, srulad axdens
TviTrealizacias (yuradReba ZiriTadad protestantul samyarozea
gamaxvilebuli). sayuradReboa CvenTvis saintereso periodis qarTuli
literaturuli nimuSebis am kuTxiT kvleva. ilia WavWavaZis poemaSi
“gandegili” swored gandegiloba da amqveyniuri cxovrebis uaryofa aris
dagmobili. avtori sazogadoebas saero cxovrebaSi TviTrealizaciisaken
mouwodebs (WavWavaZe 1959: 40). agreTve sayuradReboa akaki wereTlis poema
“Tornike erisTavi”, sadac kaTalikossa da Tornikes Soris saubrisas msgavsi
saxis mowodebaa gaJRerebuli:
“nuTu Sen marTla rame ggonia
cariel sityviT RvTisa dideba?
gana Rvawlia xorcielTagan
ama soflisa krZalva rideba?” ……
an
“saqmea mxolod saqme saWiro,
gulica wmindad dabadebuli
da qveyniuri keTil zraxvebiT
suli siwrfel;iT gaaxlebuli” (wereTeli 1980: 320)
uaRresad sainteresoa is faqti, rom es mowodeba kaTalikosis piridan
warmoiTqmis. igi berad aRkvecil adamians aqtiuri saero saqmianobisaken
mouwodebs.
nacionalizmis modernistuli Teoriis erT-erTi avtoritetuli
warmomadgeneli, Cexi mecnieri miroslav hroSi aRniSnavs, rom nacionalizmis
formirebisaTvis aucilebelia politikuri TviTadministrirebis
gansazRvruli donis uzrunvelyofa, aseve mwarmoebelTa da vaWarTa klasis
formireba da erovnuli kulturis ganviTareba da aRorZineba, romelic
dafuZnebuli iqneba adgilobriv enaze.
11
1871 wels TbilisSi imperator aleqsandre II Camosvlas elodnen. niko
nikolaZem ganacxada, rom imperatorisaTvis erobis SemoReba eTxovaT. 1871
wels “krebulSi” gamoaqveyna werili _ “eroba, misi daniSnuleba da wesdeba”.
nikolaZe erobas gansakuTrebul mniSvnelobasa da Rirebulebas
TviTmmarTvelobis uflebis gamo aniWebda. “erobis yvelaze ufro uZvirfasesi
Rirseba is aris, rom Cven sakuTar saqmes Cvenve gvavlevinebs, Cven patronaT
Cvenve gvxdis da es garemoeba, marto es, _ es Cven arasodes ar unda
daviviwyoT, _ gvamaRlebs kacebis xarisxze, adamianis Rirsebas gvaZlevs da
gvaCvenebs umjobes, kacur cxovrebas”. “eroba qveynis ganviTarebis gardauvali
pirveli nabijia, xalxs aswavlis disciplinas, TandaTan aCvevs
TviTmmarTvelobas, damoukideblobas” (baqraZe 1989: 113). vfiqrob, nikolaZis es
mosazrebebi miroslav hroSis Teoriis naTeli ilustraciaa da mas swored
nacionaluri miswrafebebi udevs safuZvlad. samwuxarod, saqarTveloSi
erobis SemoReba ar moxerxda. aqve unda aRiniSnos avtonomiis statusTan
dakavSirebuli moTxovnebi, romelic ilia WavWavaZis saxels ukavSirdeba.
“ruseTi erTi imisTana saxelmwifoa _ werda ilia 1881 wels _ sadac
sxvadasxva tomisa da enis erni cxovroben da mere ise, rom TavianT
mamapapeul miwawyalze Sejgufuli arian... amitomac erT udides sapolitiko
sagans ruseTisas Seadgens sxvadasxva rjulis, Tu sxvadasxva eris tomni
rogor unda moewyon SinaobaSi saTiTaod da mere rogor unda moTavsdnen
saxelmwifosTan...” (bendianiSvili 1999: 114). ruseTs, ilias gancxadebiT, ar
hqonda dadgenili, Tu sad Tavdeboda ruseTis saxelmwifos ufleba da sad
iwyeboda ganapira erebisa. rogorc istorikosi al. bendianiSvili aRniSnavs,
i.WavWavaZes gadaudebel saqmed miaCnda mravalerovnuli ruseTis unitaruli
saxelmwifos absolutur-monarqiuli wyobilebis demokratiul da
federaciul safuZvelze reorganizacia. E
ernest gelneri aRniSnavs, rom nacionalizmi umTavresad politikuri
principia da misi mizani politikuri damoukideblobis mopovebaa. Tumca,
realuri viTarebidan gamomdinare, qarTuli erovnul-ganmaTavisuflebeli
moZraobis liderebs kargad hqondaT gacnobierebuli, rom politikuri
damoukideblobis moTxovna saSiSi da uazro avantiura iqneboda. Tanac
manamde aucilebeli iyo enis reformireba, wera-kiTxvis maqsimalurad
gavrceleba da a.S. swored am mimarTulebiT warimarTa adreuli qarTuli
nacionalizmi. maSasadame, formiT qarTuli nacionalizmi warmoadgenda
kulturul nacionalizms.
imave 1871 wels ilia WavWavaZem da giorgi wereTelma wamoayenes Txovna
umaRlesi saswavleblis daarsebis Sesaxeb. es Txovnac kargad Tavsdeba
12
nacionalizmis modernistuli Teoriis farglebSi, radgan umaRlesi
saganmanaTleblo dawesebulebis Camoyalibeba mniSvnelovani nabijia
kulturis homogenozaciisaken mimaval gzaze. B
mwarmoebelTa da vaWarTa klasis formirebis TvalsazrisiT,
imdroindel saqarTveloSi, sazogadoebis inteleqtualuri nawilis mxridan
intensiuri RonisZiebebi tardeboda. Aam mxriv gansakuTrebiT unda aRiniSnos
niko nikolaZis moRvaweoba.
rac Seexeba adgilobriv enaze dafuZnebul erovnul kulturas, amis
Sesaxeb ukve gvqonda saubari
benediqt andersoni did mniSvnelobas aniWebs calkeul pirovnebaTa
Zalisxmevas, romelTac ganaTleba, ZiriTadad, metropoliaTa centrebSi aqvT
miRebuli da romelTa misiac erovnuli TviTSegnebis gaRvivebaa. Aavtori
aseT adamianebs piligrimebs uwodebs (andersoni 2003: 98). msgavs
“piligrimebad” SegviZlia miviCnioT XIX saukunis samocianelTa Taobis
cnobili warmomadgenlebi: ilia WavWavaZe, akaki wereTeli, niko nikolaZe,
sergi mesxi da a. S. xdeba erTiani kulturis, saerTo bedis “warmosaxva” da
ganmtkiceba, ris safuZvelzec iqmneba warmodgena “Cveni erTobis” Sesaxeb.
ingliseli mecnieri jon broili Tvlis, rom nacionalizmis yoveli
SemTxveva mkveTrad individualuria. Tumca, es ar gamoricxavs nacionalizmis
garkveuli tipologiis SesaZleblobas. piriqiT, aucilebelia nacionalizmis
konkretuli SemTxvevebis dajgufeba garkveuli saerTo niSnebis mixedviT da
Semdeg maTi cal-calke Seswavla. rasakvirvelia qarTuli nacionalizmi
individualuri xasiaTisaa, Tumca calkeuli niSnebis mixedviT igi evropul
nacionalizmTan mkveTr msgavsebas amJRavnebs da am kuTxiT misi kvleva
safuZvels moklebuli ar unda iyos,Uupirveles yovlisa qarTuli
nacionalizmis tipologiuri raobis dadgenisaTvis. Ees faqtorebi, ra Tqma
unda, ar iZleva iseTi Tamami daskvnis gakeTebis safuZvels, rogoric aris
qarTuli kulturis civilizaciuri kuTvnilebis gansazRvra, Tumca
kulturis calkeuli aspeqtebis Sesaxeb daskvnis gakeTebis saSualebas
gvaZlevs. isic unda aRiniSnos, rom XIX saukuneSi sxva aradasavlur (an
naklebad dasavlur) sazogadoebebSic moxda nacionalizmis formireba. Ees
periodi samecniero literaturaSi “nacionalizmis epoqis” saxeliT
moixsenieba.Aazerbaijaneli mkvlevari rauf karagiozovi aRniSnavs, rom XIX
saukuneSi hqonda adgili somxuri nacionalizmis garkveul “Tavdasxmebs”
saukuneebis ganmavlobaSi didebis zenitSi myof somxur eklesiaze. cnebas
“somexTa rwmena” garkveulwilad anacvlebs cneba “somexi eri” (Карагезов 2005:
64).
13
cnobili amerikeli fsiqologi hari triandisi nacionalizmis erT-erT
wyarod saxelmwifoebriv sivrceSi kulturul araintegrirebulobas miiCnevs.
amis magaliTad Mmas baskuri nacionalizmi mohyavs. vfiqrob, CvenTvis
saintereso periodis qarTuli nacionalizmis erT-erTi wyaro imperiul
sivrceSi kulturuli araintegrireboloba gaxldaT. EqarTuli
nacionalizmis kulturuli safuZvlebi swored am epoqaSi unda veZeboT.
nacionalizmis modernistuli Teoria maTi moZiebisa da sistematizaciisaTvis
saintereso instruments warmoadgens. esETeoria dasavlur samecniero
wreebSi Camoyalibda da misi gamoyeneba qarTuli sinamdvilis gasaazreblad
arasodes momxdara. Tumca Tanamedrove qarTul samecniero wreebSi SeimCneva
am sakiTxebiT daintereseba. magaliTisaTvis SesaZlebelia dasaxeldes zaza
SaTiriSvilis Sexedulebebi. misi azriT “nacionaluri kultura
saqarTveloSi “Tergdaleulebidan” iwyeba” misi ZiriTadi subieqti ki
qarTveli eria. “swored am kuTxiT unda wavikiTxoT ilias cnobili
gamonaTqvami, romlis Tanaxmadac, “qarTlis cxovreba” – mefeTa istoriaa da
rom xalxi aq arsad Cans” (SaTiriSvili 2005: 192). daaxloebiT msgavsi
mosazrebebi aqvs zurab daviTaSvils, Tumca sakiTxis safuZvliani kvleva
arasodes momxdara. miuxedavad imisa, rom modernistuli Teoriis avtorebi
detalurad ganixilaven aradasavlur sazogadoebebs, maT TiTqmis araferi
aqvT naTqvami saqarTvelos Sesaxeb, romelic sakmaod kargi sailustracio
masalaa aRniSnuli TeoriisaTvis. Aamas, albaT, aqvs obieqturi mizezebi. im
periodSi rodesac nacionalizmis Teoriuli mimdinareobebi yalibdeboda,
saqarTvelos Sesaxeb Rirebuli informaciis miReba faqtobrivad SeuZlebeli
iyo. Tanamedrove epoqaSi, rodesac nacionalizmis Seswavla uaRresad
aqtualuri gaxda, aRniSnuli xarvezebis gamosworeba aucilebelia.
warmodgenil naSromSi ganxiluli faqtobrivi masala ar aris mdidari.
miuxedavad amisa, qarTuli sinamdvilis saintereso suraTi ikveTeba. vfiqrob
muSaobis gagrZeleba da saqarTvelos istoriis aRiniSnuli periodis CvenTvis
saintereso kuTxiT Seswavla Rirebul Sedegs moitans da daskvnebis naTlad
Camoyalibebis SesaZleblobas mogvcems. D
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom XIX saukunis 60-iani wlebis
qarTuli nacionalizmis arsis asaxsnelad, yvelaze ukeT, nacionalizmis
modernistuli Teoriis gamoyeneba SeiZleba. SesaZlebelia naSromSi
Camoyalibebuli mosazrebebi metismetad determinirebulia konkretuli
Teoriuli konstruqciiT, Tumca, aRniSnuli sakiTxebiT dainteresebuli
mkvlevrisaTvis aucilebelia mkafio Teoriuli safuZveli, raTa moxerxdes
uzarmazar empiriul masalaSi orientacia. kvlevis procesSi SesaZlebelia
14
Teoriis rekonstruireba an sxva TeoriasTan sinTezireba, rac met
obieqturobas ganapirobebs.
gamoyenebuligamoyenebuligamoyenebuligamoyenebuli literaturliteraturliteraturliteraturaaaa
andersoni, b. warmosaxviTi sazogadoebani. Tbilisi, 2003.
baramiZe, a. narkvevebi XIX saukunis qarTuli istoriografiidan. Tbilisi,
1979.
baqraZe, a. Nniko nikolaZe. Tbilisi, 1989.
bendianiSvili, al. saqarTvelos istoria 1801-1921. Tbilisi, 1999.
gafrindaSvili, m. erovnuli da klasobrivi ilia WavWavaZis
ganmanaTleblur-revoluciur-demokratiul da utopiur
socialiastur msoflmxedvelobaSi. Tbilisi, 1987.
gelneri, e. Eerebi da nacionalizmi. Tbilisi, 2003.
daviTaSvili, z. Nnacionalizmi da globalizacia. Tbilisi, 2003.
veberi, m. rCeuli nawerebi religiis sociologiaSi. Tbilisi, 2004.
lorTqifaniZe, g. red. kulturologia, naw I. Tbilisi: Tbilisis
universitetis gamomcemloba, 2001.
kikviZe, a. saqarTvelos istoria 1801-1890 ww. Tbilisi, 1977.
ratiani, p. TergdaleulTa revoluciuri moRvaweobis istoriidan. Tbilisi,
1962.
surgulaZe, a. narkvevebi qarTuli inteligenciis istoriidan. Tbilisi, 1980.
SaTiriSvili, z. “Una Sancta da nacionalizmi”, krebulSi saqarTvelo
aTaswleulTa gasayarze. Tbilisi, 2005.
wereTeli, a. Txzulebani. Tbilisi, 1980.
WavWavaZe, i. Lleqsebi poemebi moTxrobebi. Tbilisi, 1959.
Карагезов, Р. “Колективная память и «политика памяти» в странах центрального кавказа” .
Центральная азия и кавказ. №6 (42), 2005.
15
Smith, A.D. The Ethnic Origins of Nations. Second Edition. Oxford and Cambridge (Mass).
Blackwell, 1993.
Triandis, H. Culture and Social Behavior. McGraw-Hill: Inc, 1994.
16
daviT macaberiZedaviT macaberiZedaviT macaberiZedaviT macaberiZe
eTnikuri, religiuri da politikuri faqtorebis Tanafardoba kavkasiis eTnikuri, religiuri da politikuri faqtorebis Tanafardoba kavkasiis eTnikuri, religiuri da politikuri faqtorebis Tanafardoba kavkasiis eTnikuri, religiuri da politikuri faqtorebis Tanafardoba kavkasiis
konfliqtebSikonfliqtebSikonfliqtebSikonfliqtebSi
(postsabWoTa periodi)(postsabWoTa periodi)(postsabWoTa periodi)(postsabWoTa periodi)
postsabWoTa periodSi kavkasiis regioni msoflios erT-erT yvelaze cxel
wertilad gadaiqca. sabWoTa kavSiris daSlisTanave regionSi mTeli simZlavriT
iCina Tavi eTnikurma, socialurma, religiurma, kulturulma da politikurma
gansxvavebebma, romlebmac, xSir SemTxvevaSi, sisxlismRvreli Setakebebis saxe
miiRo. postsabWoTa periodis kavkasiis konfliqtebis buneba da xasiaTi
sabolood jerac ar aris garkveuli da mecnierebs Soris kamaTis obieqts
warmoadgens am konfliqtebSi eTnikuri, religiuri da politikuri faqtorebis
rolisa da mniSvnelobis problema.
naSromis mizania Seiswavlos eTnikurieTnikurieTnikurieTnikuri, religiurireligiurireligiurireligiuri da politikuripolitikuripolitikuripolitikuri
aspeqtebis mniSvneloba da maTi Tanafardoba kavkasiis konfliqtebSi.
sainteresoa, realurad romelma maTganma gamoiwvia konfliqtis provocireba
sawyis etapze, da romel maTgans miewera konfliqtis gamomwvevi faqtoris roli
mogvianebiT; romel aspeqt(eb)ze gadioda dapirispirebebis xazi: eTnikurze,
religiurze, politikurze, Tu yvela es faqtori integrirebulad magram
sxvadasxva xarisxiT ganapirobebda am konfliqtebs da gansazRvravda maT
xasiaTs.
dRes kavkasiis konfliqtebs, samecniero Tu arasamecniero wreebSi, zogadi
tendenciis gavleniT, eTnikur konfliqtebad moixsenieben. aqedan gamomdinare,
zemoTdasaxelebul sam aspeqts Soris eTnikurobas imTaviTve aniWeben
ganmsazRvrel rols. araerTxel aRniSnula, rom postsabWoTa periodSi
eTnikuri faqtoris gamokveTa sxvadasxva obieqturma Tu subieqturma mizezebma
ganapiroba, xolo gadamwyveti mniSvneloba kavkasiaSi aTwleulebis
ganmavlobaSi sabWoTa xelmZRvanelobis mier mizanmimarTulad gatarebul
eTnikur politikas eniWeba.
postsabWoTa periodSi nacionalur umciresobebs Soris eTnikurobis
faqtoris gamwvavebas seriozuli safuZveli Seuqmna regionSi aRmocenebuli
nacionaluri moZraobebis Taviseburebam. es moZraobebi imTaviTve ruseTis
winaaRmdeg iyo mimarTuli da gamokveTili eTnikuri xasiaTi hqondaT.
mniSvnelovania imis gaTvaliswinebac, rom umravlesobebis eTnikurad niSniT
gansazRvruli nacionaluri moZraobebi (magaliTad, saqarTveloSi), TavianTi
lozungebiTa da mowodebebiT, dapirispirebuli aRmoCndnen Sesabamisi
saxelmwifoSi mcxovreb eTnikur umciresobebTan. es ukanasknelni ki agresiis
obieqti gaxdnen, radganac ver ergebodnen, ufro metic, winaaRmdegobaSi
17
modiodnen, eTnikuri umravlesobis nacionaluri moZraobebis umTavres
lozungTan.
samxreT kavkasiis Tanamedrove eTnikur konfliqtebTan dakavSirebiT ana
matveeva aRniSnavs: 1980-ian wlebSi damoukideblobisaken swrafva
urTierdapirispirebuli nacionalizmebis aRmocenebaSi gamoixata. am dros
sabWoTa inteligenciam moxerxebulad gamoiyena axl damoukidebel
saxelmwifoebSi aRmocenebuli sul ufro mzardi radikaluri eTnocentrizmi
da eTnikurma konfliqtebmac dauyovnebliv iCina Tavi (Matveeva 2002).
emil peinis naSromSi “eTnikuri konfliqtebis mogvareba postsabWoTa
sazogadoebaSi” aRniSnulia, rom avtoritarul-nacionalisturi reJimebis
dafuZnebam kidev ufro metad gaaRviva nacionaluri grZnobebi eTnikur
umciresobebSi da migviyvana konfliqtebamde, romlebic urTierTmoqmedeben
erTmaneTze da kumulaciuri efeqti axasiaTebT (Rupesinghe 1996).
sainteresoa, 1) sabWoTa kavSiris daSlis droisaTvis iyo Tu ara eTnikuri
Seviwroeba konfliqtebis dawyebis mizezi umciresobebsa da centralur
xelisuflebebs, agreTve CrdiloeT kavkasiaSi mcxovreb sxvadasxva eTnoss
Soris, Tu 2) eTnikuroba da nacionalizmi postsabWoTa konfliqtebis mxolod
ruseTis realuri miznebis kamuflaJi iyo. es miznebi sabWoTa kavSiris daSlis
Semdeg kavkasiaSi daZabulobis kerebis aRmocenebisa da mudmivi konfliqturi
situaciis SenarCunebisaken iyo mimarTuli, rac, Tavis mxriv, regionSi ruseTis
gavlenis SenarCunebas Seuwyobda xels.
eTnikurobis faqtoris analizis pirvelive mcdeloba ukve warmoSobs
ramdenime pasuxgaucemel kiTxvas kavkasiis konfliqtebTan dakavSirebiT: Tu es
konfliqtebi apriori eTnikuri niSniT iyo gansazRvruli da mxareebs Soris
dapirispirebebis fronti eTnikur gansxvavebebze gadioda, maSin ratom ar
gamarTlda es Teza yvela SemTxvevaSi? zogierT eTnoss Soris konfliqti
eTnikuri niSniT dapirispirebis mtkicebulebas pasuxobs, magram amis
sawinaaRmdego magaliTebic mravladaa: yvelgan ar momxdara eTnolingvisturad
monaTesave xalxebis gaerTianeba da TanamoZmeTa SekavSireba saerTo “mtris”
winaaRmdeg. polieTnikur saxelmwifoebSi, eTnikuri dapirispirebebis
aRmocenebis paralelurad, arsebobda eTnikuri umciresobebi, romlebic
simSvides inarCunebdnen da ar gamodiodnen centraluri xelisuflebis
winaaRmdeg. sainteresoa, ratom daupirispirdnen zogierTi eTnosebi erTmaneTs
iolad, amave dros ki sxvagan, im regonebSi, romlebic, erTi SexedviT,
multieTnikurobis gamo, midrekili unda yofiliyvnen eTnikuri
dapirispirebebisaken, eTnikuri SuRli ar aRmocenebula da SenarCunebul iqna,
18
marTalia, daZabuli, magram urTierTgamawonasworebeli multieTnikuri
stabiluroba.
postsabWoTa periodis kavkasiaSi ruseTis gavlenis SesanarCuneblad
marTebulad SeirCa swored eTnikuri momenti, radganac amiT Tavidan iqna
acilebuli religiuri faqtoris win wamoweva. muslim mosaxleobaSi religiuri
aspeqtis win wamoweva movlenebis araprognozirebadi ganviTarebis didi
albaTobas warmoSobda da bevrad ufro seriozuli safrTxis Semcveli
iqneboda. Tumca, isic unda aRiniSnos, rom religiis faqtori mainc
mniSvnelovani iyo da ruseTis federaciis xelmRvanelobas seriozuli
problemebi Seeqmna CrdiloeT kavkasiaSi aRmocenebuli islamuri
fundamentalizmisa da aRorZinebuli islamis sxvadasxva mimdinareobis saxiT.
kavkasiSi religiuri gansxvavebebis win wamowevasa da konfliqtebis
religiur gansxvavebebze damyarebul dapirispirebebad warmoCenas mravali
mecnieri Tu politikosi cdilobs. realurad ki, religia Zalze SezRudul
rols TamaSobda regionis konfliqtebSi da is mniSvnelovani iyo imdenad,
ramdenadac religia eTnikuri identobis erT-erTi ganmsazRvreli aspeqtia. am
konteqstSi SeiZleba imis mtkiceba, rom kavkasiis konfliqtebi
eTnopolitikuria, radganac eyrdnoba eTnikurobis, da ara religiis,
politizacias (Cornell 2001).
Svedi mecnieri svante korneli konfliqtSi religiis faqtoris
mniSvnelobaze saubars SesaZleblad miiCnevs Semdegi garemoebebis arsebobis
SemTxvevaSi:
� erT-erTi mxare mainc mimarTavs azrovnebis religiur aspeqts
konfliqturi qcevis legitimaciisaTvis.
� monawileTa polarizacia ganmtkicebulia an religiuri identobiT, an
Teologiuri rakursiT (Cornell 1998: 46-64).
postsabWoTa periodis kavkasiis konfliqtebidan verc erTi ver
akmayofilebs zemoTmoyvanil kriteriumebs. maTSi monawile mxareebi TavianTi
konfliqturi qcevis religiur legitimacias an saerTod ar mimarTavdnen, an
mxolod konkretul SemTxvevaSi cdilobdnen religiuri faqtoris moSveliebas
da, saerTaSoriso politikuri koniunqturidan gamomdinare, swrafadve
ugulebelyofdnen mas.
postsabWoTa periodSi kavkasiis konfliqtebis aRmocenebaSi religias
mniSvneloba hqonda imdenad, ramdenadac is nacionaluri identobis safuZveli
iyo da, damoukideblobis mopovebis Semdgom rTul periodSi, areulobebisa da
siZneleebis pirobebSi, xalxs sulier xelmZRvanelobasa da fsiqologiur
komforts sTavazobda. socialuri TvalsazrisiT, religia erTi jgufis
19
identobis dacvas emsaxureba sxva jgufebTan mimarTebaSi, Tumca xSirad
politikur iaraRadac gamoiyeneba (Matveeva 2002).
kavkasiis konfliqtebis analizisas valeri tiSkovi amtkicebs, rom am
Zaladobrivi politikuri brZolebis eTnikur konfliqtebad moxsenieba
marTebuli ar aris TviT am sazogadoebebis multieTnikuri Semadgenlobidan
gamomdinare. Tumca, tiSkovi aseve dasZens, rom elitebma Tavidan ar aiciles
“eTnikuri kamuflaJis” terminis gamoyeneba, raTa SeeniRbaT sxva motivebi da
gaeRvivebinaT dapirispireba. misi gancxadebiT, miuxedavad imisa, rom eTnikuri
separaciis arCevani, Cveulebriv, ekonomikuri gaTvlebiTaa motivirebuli, didi
mniSvneloba eniWeba agreTve politikur faqtorebsac. swored amitom,
konfliqtis “elituri” Teoria, romelic fokusirebulia inteleqtualebisa da
politikosebis mier eTnikuri grZnobebis mobilizaciaze, warmatebiT iqna
gamoyenebuli yofili sabWoTa kavSiris qveynebisadmi (Rupesinghe K. Tishkov V. 1996).
1. saqarTvelos konfliqtebis SemTxvevaSi mniSvnelovani roli swored
eTnikurma sxvaobam iTamaSa, romlis politizacia warmatebiT moxerxda. sabWoTa
kavSiris arsebobis wlebSi afxazebsa da osebs, rogorc eTnikur umciresobebs,
gansakuTrebuli lingvisturi da kulturuli uflebebi mieniWaT, xolo
damoukidebeli saqarTvelos pirveli prezidentis mier arCeuli politika
rusifikaciis Sedegebis aRmofxvrisken iyo mimarTuli, rac eTnikuri
umciresobebisaTvis miniWebuli privilegiebis SezRudvasac gulisxmobda. am
politikam da saqarTvelos xelisuflebis mxridan umciresobebisadmi
ukompromiso damokidebulebam eTnonacionalisturi grZnobebi gaaRviva samxreT
oseTsa da afxazeTSi (Ghelabi V.Y. 1998). Tumca isic unda iTqvas, rom Tavad
saqarTvelos centraluri xelisufleba ar aRmoCnda am TvalsazrisiT bolomde
Tanmimdevruli, ris naTeli dasturi 1991 wels miRweuli SeTanxmeba iyo: soxumi
da Tbilisi SeTanxmdnen, rom afxazeTis uzenaesi sabWo eTnikuri kvotebis
mixedviT dakompleqtdeboda. afxazuri eTnosis warmomadgenlebs, romlebic
avtonomiis mosaxleobis 18% Seadgenda, Tbilisis TanxmobiT 28 mandati ergo,
65-mandatian uzenaes sabWoSi. qarTvelebma 26 mandati miiRes, danarCenma
eTnikurma jgufebma ki _ 11 (darCiaSvili,FTevzaZe 2003).
Cveni azriT, qarTul-afxazur da qarTul-osur dapirispirebebSi eTnikur
da religiur aspeqtebs Soris eTnikuri aspeqti ufro wonadia, Tumca unda
davZinoT, rom es ar aris damoukidebeli mniSvnelobis mqone faqtori. misi
rolis gaazreba da marTebuli Sefaseba mxolod regionSi ruseTis mier
gatarebuli eTnikuri politikis miukerZoebeli analizis SemTxvevaSi iqneba
SesaZlebeli, radganac eTnikuroba kavkasiaSi mWidrod ukavSirdeba sabWoTa
20
kavSiris periodis droindel politikur-ekonomikur da socialur-kulturul
realiebs.
erTi SexedviT, qarTul-afxazuri da qarTul-osuri konfliqtebi
eTnosTaSorisi dapirispirebebis aSkara magaliTia. magram saukuneebis
ganmavlobaSi realurad ar arsebobda eTnikuri SuRli qarTvelebsa da
afxazebs Soris. postsabWoTa periodSi ki afxazTa moTxovnebi ar iyo
mimarTuli calsaxa damoukideblobisaken, aramed es iyo saqarTvelos nacvlad
federalur ruseTTan dakavSirebis survili. amgvaead, konfliqtis mizezi ara
eTnikuri usafrTxoebis dacva iyo, aramed politikuri mokavSiris Secvlis
survili (Arutiunov).
qarTul-afxazuri da qarTul-osuri konfliqtebi eTnikurobis
politizaciis tipiuri Sedegia, rac warmatebiT iqna gamoyenebuli tranziciis
periodisaTvis damaxasiaTebeli daZabulobebisa da eTnikuri umciresobebis
dezorientaciis viTarebaSi. am SemTxvevaSi religiis faqtoris raimegvar
mniSvnelobaze laparakic ki zedmetia, konfliqtis monawile arc erTi mxare ar
mimarTavda religiur aspeqts konfliqturi qcevis legitimaciisaTvis, xolo
mecnierTa erTi nawilis mier qarTul-afxazur konfliqtSi muhajirobis
epizodis xazgasmis mcdeloba yovelgvar realur safuZvels moklebulia.
kavkasiis regionSi kidev erT mniSvnelovan konfliqtur keras warmoadgens
mTiani yarabaRis garSemo warmoqmnili dapirispireba somxebsa da
azerbaijanelebs Soris. aq eTnikuri, religiuri da politikuri aspeqtebis
saintereso Tanafardobas vxvdebiT. Tavdapirvelad unda aRiniSnos is garemoeba,
rom sabWoTa periodSi mTiani yarabaRis somxebis yvela kampania, mimarTuli
yarabaRis somxeTisTvis SeerTebisaken, ganixileboda rogorc reaqciuli
nacionalisturi propaganda da sastikad iTrguneboda. sabWoTa kavSiris daSlis
droisaTvis somxebsa da azerbaijanelebs Soris dapirispirebam mTeli ZaliT
iCina Tavi. mTiani yarabaRis somxebSi iredentistuli ganwyoba imdenad
gaZlierda, rom SeiaraRebulma eTnikurma konfliqtma ar daayovna. somxebsa da
azerbaijanelebs Soris dapirispirebebma ara marto yarabaRis regioni, aramed
somxebiT kompaqturad dasaxlebuli azerbaijanis sxva teritoriebic moicva
(ganja, sumgaiTi da a.S.). dapirispirebaTa fronti aSkarad eTnikuri
gansxvavebulobis xazze gadioda.
erTis SexedviT, yvela winapiroba arsebobs imisaTvis, rom es konfliqti
religiur dapirispirebad iqnas ganxiluli, rasac mecnierTa erTi nawili
aqtiurad emxroba da mis warmoCenas hanTingtonis cnobil civilizaciaTa
Sejaxebis konteqstSi cdilobs. Tumca movlenaTa Tanmimdevroba sakmaod wonad
empiriul faqtebs gvaZlevs am Tezis uarsayofad: bunebrivia, konfliqtis
21
msvlelobisas somxeTis da azerbaijanis sulieri liderebi SeuerTdnen
TavianTi xalxis moTxovnebs, Tumca es sakmaod gvian da, aSkarad,
sazogadoebrivi azris zewolis Sedegad moxda. somexTa kaTalikosis vazgen I
da samxreT kavkasiis Seixis aiaTola alah-Sukur faSazades politikurad
angaJirebuli werilebis gamo ar SeiZleba, yarabaRis konfliqti religiur omad
Sefasdes (Ciqovani 2006). kavkasiis mTliani postsabWoTa viTarebisa da ruseTis
faqtoris gaTvaliswinebiT, cnobili eqspertis nil makfarleinis Tvalsazriss
daveTanxmebiT da vityviT, rom mTiani yarabaRis konfliqti eTnonacionaluri
xasiaTis iyo, sadac warmmarTvel rols politizirebuli eTnikuroba TamaSobda
(makfarleini 1998: 37).
eTnikuri, religiuri da politikuri faqtorebis aseve saintereso
urTierTmomarTebaa CrdiloeT kavkasiis eTnikur konfliqtebSi, radgan aq,
sabWoTa kavSiris Seqmnis droidan, administraciul-teritoriuli erTeulebi
eTnikuri niSnis gaTvaliswinebis gareSe Camoyalibda. sabWoTa epoqaSi Seiqmna
eTnikuri da politikuri subieqtebis teritoriul-administraciuli
urTierTgadamkveTi sazRvrebi, ramac mniSvnelovani roli Seasrula
postsabWoTa periodSi eTnosTaSorisi dapirispirebebis gaRvivebaSi. kavkasiis
regionis problemaTa mkvlevari rainer freiTag-virminghauzi aRniSnavs, rom
kavkasiis konfliqtebi regionis kompleqsuri eTnikuri geografiiTaa
gamowveuli: eTnikuri erTobebi gamijnulia administraciul-teritoriuli
sazRvrebiT, romelic sabWoTa batonobis divide et impera principTan srul
SesabamisobaSia (Freitag-Wirminghaus. 2000). ana matveeva ki dasZens, rom sabWoTa
periodis qmnileba _ institucionalizebuli kavSirebi teritoriebsa da
eTnikurobas Soris _ safuZvels umzadebda postsabWoTa epoqaSi
urTierTdapirispirebuli nacionalizmebisa da eTnikuri konfliqtebis
aRmocenebas (Matveeva. 2002).
CrdiloeT kavkasiaSi postsabWoTa periodSi religiurma faqtorma
mniSvnelovani roli iTamaSa aRorZinebuli islamuri fundamentalizmis saxiT,
Tumca mas gadaWarbebuli mniSvneloba ar unda mivaniWoT, rogorc
damoukidebeli mniSvnelobis mqone determinants. regionSi muslimuri
religiuri fundamentalizmi xSirad gvevlineba rogorc eTnonacionaluri,
kulturuli, konfesiuri da sxva TviTidentifikaciis ideologiuri da
miTologiuri surogati. realuri mdgomareobis analizi gviCvenebs, rom
religiis aRorZineba da farTod gavrceleba formalur, atribuciul xasiaTs
atarebs da, arcTu iSviaTad, islamuri ritorikiT iniRbeba ama Tu im
politikosis wminda saxelisuflebo miswrafebebi (Гаджиев К.С. 2001: 466).
22
am Tezis mtkicebulebad gamodgeba CeCneTis prezidentis johar dudaevis
mier yuranis gamoyeneba sakuTari politikuri poziciebis gansamtkiceblad.
rodesac mas SeiaraRebuli opozicia daupirispirda, dudaevma yurani
moiSvelia, romelic ramadanis TveSi muslimTa mier sisxlisRvras krZalavs,
riTac SeZlo oponentebis diskreditireba, gamoacxada ra isini ruseTis
momxreebad (Cornell 2001). dudaevi cdilobda Tavisi politikis islamur
sentimentze dafuZnebas da religiisa da nacionalizmis kombinirebas.
magaliTad, 1993 wels islamuri legaluri normebis konstituciaSi Setanis
mcdeloba iyo. garda amisa, dudaevis reJimi islamis gamoyenebas nacionaluri
TviTgansazRvrisaTvis cdilobda, raTa saxelmwifoebrivi damoukidebloba da
sakuTari poziciis ganmtkiceba uzrunveleyo. dudaevi moskovis winaaRmdeg
kavkasieli muslimebis erTiani antiimperiuli frontis Seqmnasac Seecada da
aqtiurad TanamSromlobda “kavkasiis xalxTa konfederaciasTan” (Halbach 2001).
marat iordanovi CrdiloeT kavkasiaSi politikuri eqstremizmisa da
religiuri fanatizmis mWidro urTierTkavSirze miuTiTebs; am oris kavSirs ki
nacionalistur eTnocentrizmamde mivyavarT. nacionalizmis eTnocentrizmad
gardaqmna iseTive xafangebs qmnis, rogorsac sxva tipis agresiuli
radikalizmebi (Iordanov 2005).
Zneli warmosadgenia, rom islami kavkasiaSi SeiZleba mdgradi nacionaluri
da politikuri kavSirebis bazisad iqces – pirvel rigSi, regionSi TviT
islamis mravalsaxeobidan (sunizmi, Siizmi, sufizmi, vahabizmi da a.S.)
gamomdinare. eTnonacionaluri, teritoriuli, tomobrivi, klanuri, enobrivi,
politikuri, socialur-ekonomikuri da sxva winaaRmdegobani da konfliqtebi
regionis xalxebs Soris dRes (da Tvalsawier momavalSic) xSirad ufro
Zlieria, vidre saerTo konfesiuri faseulobani da principebi. Zneli
warmosadgenia, rom winaaRmdegoba TavisTavad gaqreba da is minavluli
konfliqtebi, romelTac safuZvlad udevs eTnolingvisturad monaTesave
xalxebis (magaliTad, lekebis) orad gayofa saxelmwifo sazRvriT; an kidev,
miuxedavad azerbaijanisa da iranis Siituri aRmsareblobisa, nakleb
savaraudoa gaqres winaaRmdegoba, romelsac safuZvlad udevs azerbaijaneli
xalxis moqceva ori saxelmwifos farglebSi (Гаджиев К.С. 2001: 464).
religiuri faqtori metad saintereso rols TamaSobs multieTnikuri
daRestnis socialur da politikur cxovrebaSi. daRestnis multieTnikuri
struqtura Tavidan icilebs monoliTur islamur moZraobas da dominantur
satitulo nacionalizms. magram respublikSi arsebuli yvela nacionaluri
moZraoba miubrunda islams, rogorc maTi kulturuli identobis safuZvels.
islami gadaiqca nacionalizmis katalizatorad, romelsac SeuZlia
23
ganacalkevos daRestnis multieTnikuri sistema, magram, amave dros, is aseve
warmoadgens Siga mastabilizebel faqtors (Halbach 2001)1.
daRestnis xalxebs islamis saxiT aqvT saerTo identoba, rac daicavs
daRestans komunalizmisagan. radganac maT eSiniaT nacionalizmis, daRestnis
xalxebi Seecdebian sxvadasxva jgufebs Soris urTierTobebis gaumjobesebis
sxva gzebis monaxvas [Cornell 2001: 61-86].
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom kavkasiis postsabWoTa konfliqtebSi
religiurireligiurireligiurireligiuri, politikuripolitikuripolitikuripolitikuri da eTnikurieTnikurieTnikurieTnikuri faqtorebi, sabWoTa memkvidreobis Sedegad,
imdenadaa urTierTgadajaWvuli, rom Znelia TiToeuli maTganze, rogorc
damoukidebel komponentze saubari. eTnikuri faqtorebi metwilad
politizirebulia, xolo eTnikurobis politizaciis xarisxs xSirad
konkretuli eTnikuri jgufis religiuri mikuTvnebuloba gansazRvravs.
ggggamoyamoyamoyamoyenebuli literaturaenebuli literaturaenebuli literaturaenebuli literatura
Arutiunov, S.A. Ethnicity in the Caucasus: Ethnic Relations and Quasi-Ethnic Conflicts.
<http://www.circassianworld.com/ethnicity.html>.
Cornell, S. Religon as a Factor in Caucasian Conflicts.
<http://www.pcr.uu.se/publications/cornell_pub/RELICAUCpub.PDF>.
Cornell, S. Small Nations and Great Powers (A Study of Ethnopolitical Conflict in the Caucasus).
Curzon, 2001.
Freitag-Wirminghaus, R. The Caucasus Crisis Region: Causes of Conflict and Geopolitical
Considerations.<www.sef-bonn.org/.../2000_ws-kaukasus_paper_freitagwirminghous_en.pdf>.
Ghelabi, V.Y. Ethnicity in International Conflicts: Revisiting an Elusive Issue.
<http://www.isn.ethz.ch/3isf/Online_Publications/WS4/Ghebali.htm>.
1politikurma islamma saxalxo moZraobis axali forma pirvelad swored daRestanSi miiRo. filosofiis mecnierebaTa doqtori d.kalidovi, romelic Tavad iyo am moZraobis aqtiuri mxardamWeri, aRniSnavda, rom misi mizani iyo saxalxo muslimuri politikuri organizaciebis Seqmna, rac iqneboda saxelmwifo struqturebisa da xelisuflebis institutebis rogorc konstruqciuli opozicia, aseve kooperacia. es kooperacia naTels mohfenda muslimuri umas konkretul interesebs. amave dros, regionSi gamoCnda ramdenime axali politikuri partia: ruseTis muslimTa gaerTianeba (n.xaCilaevis xelmZRvanelobiT); moZraoba “nuri”, daRestnis islamuri partia (s.asiaTilovis xelmZRvanelobiT); ruseTis islamuri partia (daRestneli s.rajabovis xelmZRvanelobiT) da a.S.
24
Halbach, U. “Islam in the North Caucasus”, Archives de Sciences Sociales des Religions 115. Juillet-
Septembre, 2001. <http://www.ehess.fr/centres/ceifr/assr/N115/005.htm>.
Iordanov, M. “The Northen Caucasus: Scrutinized by Terrorists”, Central Asia and the Caucasus.
Journal of Social and Political Studies. #1(31), 2005.
Matveeva, A. Minority Rights Group International. South Caucasus: Nationalism, Conflict and
Minorities. <http://www.minorityrights.org/admin/Download/pdf/SouthCaucasusreport.pdf>.
Rupesinghe, K, and Tishkov, V. Ethnicity and Power in the Contemporary World. Tokyo, 1996.
darCiaSvili, d, FTevzaZe g. “eTnikuri konfliqtebi da gandgomili regionebi
saqarTveloSi”, Jurn. demokratiis mSenebloba saqarTveloSi. #9, maisi,
2003.
makfarleini, n. “demokratiis procesebi da usafrTxoebis problemebi
kavkasiaSi” sagareo saqmeTa saministros sagareo politikis kvlevisa da
analizis centris biuleteni. # 7, Tbilisi, 1998.
Ciqovani, n. religia da kultura samxreT kavkasiaSi. saleqcio kursi. Tbilisi,
2006.
Гаджиев, К.С. Геополитика Кавказа. Москва: Международные отношения, 2001.
25
malxaz Toriamalxaz Toriamalxaz Toriamalxaz Toria
warsulis gaazrebiswarsulis gaazrebiswarsulis gaazrebiswarsulis gaazrebisa da mexsierebis politikisa da mexsierebis politikisa da mexsierebis politikisa da mexsierebis politikis roli konfliqturi roli konfliqturi roli konfliqturi roli konfliqturi
identobebis CamoyalibebaSiidentobebis CamoyalibebaSiidentobebis CamoyalibebaSiidentobebis CamoyalibebaSi
(qarTul(qarTul(qarTul(qarTul----afxazuri konfliqtis magaliTi)afxazuri konfliqtis magaliTi)afxazuri konfliqtis magaliTi)afxazuri konfliqtis magaliTi)
qarTuli telekompaniisTvis micemul interviuSi afxazeTis
TviTaRiarebuli respublikis de-faqto sagareo saqmeTa ministrma sergei Sambam
ganacxada, rom istoriulad afxazeTi ki ar Sedioda saqarTvelos
SemadgenlobaSi, aramed saqarTvelo iyo afxazeTis nawili. es gancxadeba,
garkveulwilad, imis ilustracia SeiZleba iyos, rom eTnikuri konfliqtebis
da konfliqturi identobebis1 Camoyalibebis erT-erTi mizezi eTnosis mier
istoriis organizebis, zogadad, warsulis damaxsovrebisa da aRqmis
Taviseburebaa. TiTeuli eTnosi warsuls im normebis safuZvelze iazrebs,
romlebic gansazRvraven, Tu ra, rodis da rogor unda iqnas damaxsovrebuli
warsulidan. Tavis mxriv, am normebs emyareba ama Tu im eTnosis identoba.
frangi sociologis pier noras TqmiT, “warsulis xsovna awmyo identobas
gansazRvravs” (Llobera 1998:331).
warsuli gansakuTrebiT aqtualuri konfliqtis dros xdeba.
dapirispirebuli mxareebi mas teritoriuli Tu sxva saxis politikuri
pretenziebis dasakmayofileblad iyeneben. am dros istoria damokidebuli xdeba
politikur koniunqturaze. rogorc ingliseli mkvlevari p. berki aRniSnavs,
istorikosebis Semoqmedeba sulac ar aris damaxsovrebis uwyinari aqti, is
sxvebis mexsierebis Camoyalibebis mcdelobaa (Burke 1980: 100-101). qarTuli da
afxazuri eTnosebis, rogorc mnemonikuri erTobebis, “konfliqturi
mexsierebebisa” da, Sesabamisad, konfliqturi identobebis Camoyalibebaze
mniSvnelovani gavlena iqonia istorikosebis Semoqmedebam. qarTul-afxazuri
“mexsierebebis konfliqtma” Tavi XX saukunis dasawyisSi iCina, intensiuri
xasiaTi 80-90-ian wlebSi miiRo da dRemde grZeldeba. SeiZleba iTqvas, rom
qarTul-afxazur konfliqtis warmoSobaSi mniSvnelovani roli swored
qarTvelebis da afxazebis mier warsulis da, zogadad, istoriis
gansxvavebulma aRqmam iTamaSa.
mraval samecniero gamokvlevaSi gaanalizebulia, erTi mxriv, istoriis,
istoriuli teqstebisa da, meore mxriv, koleqtiuri da idividualuri
mexsierebis urTierTmimarTebis sakiTxi. p. berkis TqmiT, is mosazreba, rom
“mexsiereba asaxavs imas, rac moxda, xolo dawerili istoria asaxavs sakuTriv
1konfliqtur identobaSi vgulisxmobT eTnosis TviTidentifikacias sxva eTnosTan dapirispirebaSi.
26
mexsierebas, metismetad martivad gamoiyureba. arc mexsiereba da arc istoriebi
ukve aRar ganixileba obieqturad. orive SemTxvevaSi Cven vswavlobT
informaciis cnobieri Tu aracnobieri seleqciis, interpretaciisa da
damaxinjebis gaTvaliswinebas. orive SemTxvevaSi es seleqcia, interpretacia da
damaxinjeba socialurad aris ganpirobebuli” (Burke 1980: 97-98).
frangi sociologi moris halbvaksi pirveli iyo, vinc damaxsovrebis
procesSi socialuri faqtori gaiTvaliswina. mas ekuTvnis termini “koleqtiuri
mexsiereba”. halbvaksis gansazRvrebiT, koleqtiuri mexsiereba saerTo
mexsierebaa, romelic gadaicema da konstruirdeba jgufis mier (Burke 1980: 97-98).
amerikeli sociologis eviaTar zerubavelis azriT, koleqtiuri
mexsiereba saerToa ojaxebisaTvis, eTnikuri jgufebisaTvis, naciebisTvis da
sxva mnemonikuri erTobebisTvis. koleqtiuri mexsiereba ar aris romelime
erTobis wevrTa piradi mogonebebis ubralo erToblioba. is moicavs im
mogonebebs, romlebic saerToa erTobis yvela wevrisaTvis, rogorc jgufisTvis
(Zerubavel 2003: 4).
ramdenadac mexsierebis formirebaSi istorikosebis rolze vsaubrobT,
viTvaliswinebT am sakiTxTan dakavSirebul koncefciebs. magaliTad,
koleqtiuri mexsierebis CamoyalibebaSi istorikosebis “damsaxurebaze”
saintereso mosazrebas gvTavazobs j. verCi, romlis Tanaxmad, koleqtiuri
mexsiereba aris mexsiereba, romelic ganpirobebulia sxvadasxva, pirvel rigSi,
istoriuli xasiaTis moTxrobebiT, narativebiT. Sesabamisi teqstebi (analebi,
qronikebi, skolis saxelmZRvaneloebi da a.S.) ganixileba, rogorc
instrumentebi koleqtiur damaxsovrebisaTvis (Карагёзов 2005: 59-60).
aseve saintereso gansazRvrebas gvTavazobs pier nora, romelic
erTmaneTisagan ganasxvavebs koleqtiur da istoriul mexsierebas. misi azriT,
“koleqtiuri mexsiereba aris yvelaferi is, rac warsulidan aris SemorCenili,
rogorc jgufebis (naciis CaTvliT) realuri gamocdileba an is, rasac es
jgufebi iReben warsulidan. koleqtiuri mexsiereba jgufebTan erTad
viTardeba da warmoadgens im ucvlel faseulobebs, romelic SeiZleba iyos
manipulirebis obieqti da Zalauflebis iaraRi.
istoriuli mexsiereba mecnieruli tradiciis Sedegia. is aris
specifikuri jgufis _ profesionali istorikosebis _ koleqtiuri mexsiereba.
istoriuli mexsiereba anlitikuri da kritikulia, detaluri da specifikuri.
istoriuli mexsiereba ifiltreba, grovdeba, gadaicema da werilobiTi saxiT
yalibdeba” (Llobera 1998:331-332).
individualuri da koleqtiuri mexsierebis urTierTmimarTebis problema
samecniero literaturaSi calke analizis sagania. halbvaksi, diurkhaimis
27
msgavad, aqcents koleqtiur cnobierebaze akeTebda. is miiCnevda, rom individis
mexsierebis formirebas jgufuri identobebi ganapirobebs. misi mtkicebiT,
mexsiereba konstruirebulia socialuri jgufebis mier. swored socialuri
jgufebi gansazRvraven, ra da rogor unda iyos damaxsovrebuli” (Burke 1980: 97-
98).
mogvianebiT j. fentresma da k. uaikemma mexsierebis axali koncefcia
SeimuSaves. isini aRiarebdnen adamianis cxovrebis koleqtiuri mxaris
mniSvnelobas, Tumca, maTi azriT, individi ar aris koleqtiuri nebis pasiuri
morCili. am koncefciis Tanaxmad, individualuri mexsiereba socialur
mexsierebad komunikaciis, warsulis Txrobis Sedegad gardaiqmneba (Репина 2003:
14).
am konkretul SemTxvevaSi individs ganvixilavT eTnosis, rogorc
mnemonikuri erTobis wevrs, romelic am eTnosis koleqtiuri mexsierebis
matarebelia. xazs vusvamT im garemoebas, rom eTnosis koleqtiuri mexsierebis
CamoyalibebaSi mniSvnelovani wvlili miuZRviT istorikosebs, romelTa
funqciaa “iyvnen “dammaxsovreblebi”, sazogadoebriv movlenaTa mexsierebis
darajebi” (Burke 1980:97). Tavis mxriv, istorikosebi socialur dakveTas
asruleben.
warsuli adamianebis mexsierebaSi garkveuli moTxrobebis saxiT
yalibdeba. warsulis faqtebis dasamaxsovreblad da gadasacemad aucilebelia
maTi gardaqmna sxvadasxva Janris moTxrobebad/narativebad. am narativebis,
rogorc tipiuri modelebis, meSveobiT adamianebi aRiqvamen movlenebs da
axdenen maT interpretacias (Репина 2003: 14).
eviaTar zerubaveli aRniSnavs, rom realurad erTmaneTTan
daukavSirebeli istoriuli movlenebi adamianis mexsierebaSi
urTierTdakavSirebul istoriul narativebad gardaiqmneba. Cveulebriv,
warsulis movlenebs moTxrobis epizodebad vxedavT. swored es
“moTxrobebi/narativebi” am movlenebs istoriul mniSvnelobas sZens” (Zerubavel
2003: 14).
mkvlevrebi warsulis damaxsovrebis da mexsierebis gadacemis sxvadasxva
formas gamoyofen. magaliTad, p. berki saubrobs xuT mediumze, romelTa
saSualebiTac xdeba mexsierebis gadacema. esenia: 1. zepiri tradicia; 2.
istorikosebis Semoqmedeba; 3. gamosaxulebiTi da fotografiuli xatebi,
sxvadasxva saxis Zeglebi da suvenirebi (saflavis filebi, qandakebebi, medlebi
da a.S.); 4. moqmedebebi, ritualebi da sxva. moqmedebebis saSualebiT gadaicema
codna da gamocdileba. magaliTad, maswavlebeli gadascems gamocdilebas
Segirds; ritualebi mexsierebis aqtia, romelTa meSveobiT xdeba warsulis
28
kvlavwarmoeba, interpretacia, mexsierebis formireba; 5. bolo mediumia sivrce,
sadac xdeba mexsierebis “xatebis” lokalizacia (Burke 1980: 100-101).
p. nora gamoyofs oTxi tipis e.w. “mexsierebis ares” (site of memory):
simboluri are moicavs sadResaswaulo dReebs da ritualebs, piligrimobas,
iubileebs da a.S.; funqciuri are _ saxelmZRvaneloebs, avtobiografiebs da
sxva; monumenturi are _ saflavebs, nagebobebs da sxva saxis nivTier realobas;
topografiuli are _ arqivebs, biblioTekebs da muzeumebs (Llobera 1998: 333).
am CamonaTvalidan istorikosi da misi Semoqmedeba, mis mier Seqmnili
narativebi, albaT, erT-erTi mTavari mediumia warsulsa da awmyos Soris.
istorikosebis gavlena sulac ar aris meorexarisxovani, Tundac, erovnuli
dResaswaulebis dadgenaSi, an romelime monumentis agebaSi. swored
istorikosebi arian erT-erTi mTavari msajulebi imisa, Tu ra CaiTvalos
damaxsovrebis Rirsad da ra _ ara.
p. noras azriT, tradicia istoriuli konstruqciis Sedegia. istoriisa
da istoriografiuli cnobierebis GgaCeniT kavSiri gawyda “cocxal”
mexsierebasTan. “nacionaluri istoria ayalibebs yvelaze Zvel koleqtiur
tradiciebs, saerTo mexsierebis garemos (milieu de mémoire)”, xilul, nivTier
realobas, romelic warsuls gvagonebs. Tumca, misi TqmiT, “sadac istorias ara
aqvs mkacri didaqtikuri roli, rogorc es safrangeTSia, istoriis istoria
naklebad Seicavs polemikur Sinaarss. magaliTad, SeerTebul StatebSi, rogorc
pluraluri mexsierebisa da gansxvavebuli tradiciebis qveyanaSi,
istoriografia ufro pragmatulia. samoqalaqo omis sxvadasxva interpretacia
safrTxes ar uqmnis amerikul tradicias, radgan aseTi tradicia, garkveuli
TvalsazrisiT, arc arsebobs da, Tu arsebobs, is ar aris istoriuli
konstruqcia” (Nora 1989: 9-10). istoriis konstruirebis tendencia Tavs iCens XIX
saukuneSi, romelic e. hobsbaumis mier “tradiciebis gamogonebis” saukuned
aris daxasiaTebuli. am dros gansakuTrebiT gaizarda istorikosebis roli. “es
iyo saukune nacionaluri tradiciebis Ziebisa, am dros aigo nacionaluri
monumentebi, Seiqmna nacionaluri ritualebi (mag., bastiliis dRe). am periodSi,
rogorc arasdros, nacionalur istoriebs centraluri adgili ekava evropis
skolebSi” (Burke 1980: 107). SeiZleba iTqvas, Tanamedrove sazogadoebis
istoriuli mexsierebis erT-erTi mTavari wyaro istoriul teqstebi da
saxelmZRvaneloebia.
qarTvelebi da afxazebi, pirobiTad, SeiZleba mivakuTnoT im eTnosebs,
romlebic mZafrad ganicdian warsuls. p. berkis TqmiT, zogierTi kultura
ufro metad aris dainteresebulia warsuliT, zogi _ naklebad. magaliTad,
“ingliselebis socialuri mexsiereba, irlandielebisa da polonelebisagan
29
gansxvavebiT, moklea. irlandiis samxreTSi guSindel dResaviT axsovT, Tu
rogor moeqcnen maT ingliselebi kromvelis dros” (Burke 1980: 105-106).
j. lobera aRniSnavs, rom warsulisadmi gansakuTrebuli damokidebuleba,
pirvel rigSi, damoukideblobis armqone naciebisTvis aris damaxasiaTebeli.
amis magaliTad mas katalonielebi mohyavs: “kataloniuri nacia politikurad
da kulturulad SezRudul erTeulSi cxovrobs da, Sesabamisad, sakuTari
istoriuli mexsierebis did deficits ganicdis” (Llobera 1998:332). ). ). ). xangrZlivi
drois manZilze msgavs viTarebaSi uxdebodaT arseboba rogorc afxazebs, ise
qarTvelebs. postsabWoTa periodSi, roca saqarTvelom damoukidebloba moipova,
xolo mis SemadgenlobaSi myofma afxazeTis avtonomiurma erTeulma
separatistuli moZraoba daiwyo, orive mxarem sakuTari pretenziebisa da
moTxovnebis legitimaciis erT-erT ZiriTad safuZvlad warsuli da istoria
gamoiyena. Tumca, dapirispireba qarTvelebsa da afxazebs Soris ufro adre
daiwyo.
qarTul-afxazur SeiaraRebul konfliqts win e.w. “istorikosebis omi”
uZRoda. XX saukunis dasawyisSi afxazi da qarTveli istorikosebi afxazeTis
istoriis sakuTari versiebis SemuSavebas Seudgnen. qarTvelebi da afxazebi
erTmaneTs erTi da igive istoriul resursebs edavebodnen da istoriis
“miTvisebasa” Tu ‘warTmevaSi” sdebdnen brals. Tumca gasaTvaliswinebelia is
garemoeba, rom afxazuri da qarTuli koleqtiuri mexsierebis, maTi istoriuli
narativebis wyaro erTmaneTisgan gansxvavdeba. qarTuli eTnosisTvis ZiriTadi
wyaro mravalsaukunovani “dawerili” eTnoistoria _ “qarTlis cxovrebaa”.
afxazebma ki, rogorc cnobilia, damwerloba XX saukuneSi Seqmnes. maTi
koleqtiuri mexsiereba eyrdnoba ara Zvel naratiul safuZvels, aramed zepir
tradicias da XX saukunis istorikosebis mier Seqmnil konstruqciebs. am
periodSi moRvawe afxazi mecnieri dimitri gulia Tavis “afxazeTis istoriaSi”
werda: “mcirericxovani afxazi xalxi, miuxedavad imisa, rom diadi warsulis
mqonea, faqtobrivad, ar flobs mas, radgan misi istoria jer ar dawerila,
mravalricxovani arqeologiuri Zeglebi Seuswavlelia, xolo Zvel avtorebTan
arsebuli fragmentuli monacemebi aravis Seukrebia” (Шнирельман 2003: 282). aqve
unda aRiniSnos, rom Zveli naratiuli tradiciis arseboba sruliadac ar
gamoricxavs istoriis “Seqmnis” SesaZleblobas. piriqiT, zogierTi qarTveli
istorikosisaTvis swored naratiuli tradiciaa istoriis “SeTxzvis”
safuZveli.
warsulis gamoyenebiT da paraleluli istoriebis “TxvziT” qarTvelebi
da afxazebi erTmaneTisaTvis teritoriuli pretenziebis dasabuTebas
cdilobdnen. afxazeTis istoris qarTuli da afxazuri versiebi erTmaneTisgan
30
imdenadaa dacilebuli, rom “istoriaTa omi” mogvianebiT realur samxedro
konfliqtSi gadaizarda.
qarTvelebic da afxazebic TavianTi interesebis Sesabamisad iyeneben
istorias da akavSireben awmyosTan. warsulis dakavSirebas awmyosTan isini
koleqtiur mexsierebaSi arsebuli sxvadasxva narativis safuZvelze axdendnen.
es narativebi, mniSvnelovanwilad, swored gasuli saukunisa da Tanamedrove
istorikosebis “Semoqmedebis” safuZvelzea Seqmnili.
konfliqtis (aq mxolod SeiaraRebuli konfliqti ar igulisxmeba) dros
dapirispirebuli mxareebi gansxvavebulad aRiqvamen da afaseben warsulis
erTsa da igive periods. e. zerubaveli Tavis wignSi “drois ruqebi, koleqtiuri
mexsiereba da warsulis socialuri saxe” am situacias e.w. “progresisa” da
“daRmasvlis” narativis mixedviT aanalizebs.
progresis narativis safuZvelze eTnosi sakuTar istorias ganviTarebisa
da srulyofis procesis saxiT warmoidgens; dacemis narativSi awmyo da
momavali, piriqiT, Sav ferebSia naCvenebi. samagierod, warsuli didebul
realobad aris warmoCenili, romelic, “saubedurod, samudamod wavida”
(Zerubavel 2003: 15-17).
qarTvelebi periods 1992 wlis SeiarRebul konfliqtamde teritoriuli
mTlianobis xanad aRiqvamen da, am TvalsazrisiT, dadebiTad afaseben. es
droiTi monakveTi progresis narativSi Tavsdeba. igive periodi afxazebisaTvis
“qarTvelebis batonobis qveS” yofnis xanaa da, Sesabamisad, daRmasvlis
narativSi Tavsdeba.
“droSi zigzagis narativSi” daRmasvlisa da progresis narativebi erTad
aris mocemuli. es narativi istoriis mimarTulebis cvlilebas, xSirad
mTlianad ukumiqcevasac gulisxmobs. cvlileba garkveuli Semobrunebis
wertilidan xdeba. eTnoss – mnemonikur erTobas _ SeiZleba miaCndes, rom
warsuli aRzevebis periodis Semdeg, ucbad, dacemis xana dadga. aseTi xedva
“aRzeveba-daRmasvlis narativSi” Tavsdeba; sapirispiro – “daRmasvla-aRzevebis
narativis” Tanaxmad, warsuli Znelbedobis Jams aRmasvlis dro cvlis.
qarTul-afxazuri konfliqtis konteqstSi droSi zigzagis narativi
Taviseburad ikiTxeba. afxazuri Tvalsazrisis Tanaxmad, omamde periodis
dacemis xanas, omSi qarTvel “okupantebze” gamarjvebis da, Sesabamisad,
erovnuli aRmavlobis epoqa cvlis. swored omi iyo Semobrunebis is wertili,
saidanac istoriis procesi ukumiiqca. qarTuli mxarisaTvis ki piriqiT –
saqarTvelos mTlianobis xanas teritoriuli mTlianobis dakargvis periodi
cvlis.
31
afxazur istoriografiaSic, romelic ideologiurad asazrdoebda
afxazur separatizms, kargad Cans droSi zigzagis narativi. magaliTad, afxazi
istorikosi s. aSxacava 1925 wels gamocemul Tavis wignSi werda, rom afazeTis
istoria ukve Zv.w.aR. XI saukunidan iwyeba, xolo ax.w.aR. VIII-XV saukuneebi
afaxazuri saxelmwifos Zlierebis epoqa iyo. amis Semdeg dasrulda afxazebis
istoriis “oqros xana” da daiwyo bneli saukuneebi. bneli epoqa mas Semdeg
dadga, rac XVI-XVII saukuneebSi qarTveli istorikosebi istoriis gadaweras
Seudgnen. maT afxazebis didebis amsaxveli arasasurveli furclebi uxeSad
waSales (Шнирельман 2003: 286). sainteresoa, rom aSxacavas mixedviT, afxazebis
istoriis oqros xana qarTvelebis “didebis” periods emTxveva. magaliTad, misi
azriT, qarTuli eklesiis mier wmindanad Seracxuli mefeebi daviT
aRmaSenebeli da Tamar mefe afxazi mefeebi iyvnen.
p. berkis azriT, “sxvadasxva adgilas da sxvadasxva dros, istorikosebi
damaxsovrebis Rirsad warsulis sxvadasxva aspeqts miiCnevdnen (brZolebi,
politika, religia, ekonomika). isini warsuls Zalian gansxvavebuli formiT
warmoaCendnen (mag., sakuTari jgufis interesebidan gamomdinare, yuradRebis
centrSi SeiZleba moxvdes movlenebi da struqturebi, didi adamianebi an
Cveulebrivi adamianebi).
Cven warsulTan (iseve rogorc awmyosTan) Sexeba SegviZlia mxolod
sakuTari kulturis kategoriebisa da sqemebis (an, rogorc diurkhaimi ityoda,
“koleqtiuri reprezentaciebis”) meSveobiT” (Burke 1980: 99).
am TvalsazrisiT, mnemonikuri erToba, ra Tqma unda, istorikosebis
legitimaciiT da sakuTari moTxovnebis Sesabamisad, drois sxvadasxva periods
gansxvavebuli sisavsiT da intensivobiT imaxsovrebs. erTmaneTisagan gamijnulia
movlenebiT “savse” da “carieli” istoriuli periodebi. warsulis aseTi
optikuri xedva istoriuli fokusirebis garkveuli normebis Sedegia, romelic
gvkarnaxobs, ra davimaxsovroT da ra _ ara (Zerubavel 2003: 27-28).
afxazuri da qarTuli sazogadoebisaTvis 1992-93 wlis SeiaraRebuli
konfliqti “movlenebiT savse” periodad miiCneva. omSi daRupuli jariskacebis
xsovnis mizniT Catarebul ritualebSi qarTvelebi da afxazebi warmoaCenen
aseT, maTTvis sakralur periods. am TvalsazrisiT, sayuradReboa isic, rom
afxazuri televiziiT wlis ganmavlobaSi mudmivad atrialeben omis amsaxvel
kadrebs. magaliTad, rogor gadasxes desanti sofel tamiSTan, an rogor
emzadebodnen soxumis asaRebad. aseTi RonisZiebebi miznad isaxavs afxazeTis
“samamulo omis” ardaviwyebas da samudamo xsovnas.
32
SeiZleba ganvasxvaoT warsulis da istoriis aRqmis ori forma. pirveli
formis konteqstSi istoria aris uwyveti procesi, meoris mixedviT, istoria
wyvetili periodebis seriaa.
istoriis uwyvetobis narativis konteqstSi awmyo warsulis gagrZelebad
ganixileba. konkretuli istoriuli wyvetilebis Sevsebis mizniT, kavSiri
iZebneba iseT droiT monakveTebs Soris, romlebic, erTi SexedviT, erTmaneTTan
daukavSirebelia.
““““warsulTan kavSiris gabma” mentaluri aqtia, magram dapirispirebuli
mxareebi cdiloben mis myar sagnobriv realobaze dafuZnebas. erT-erTi aseTi
realoba swored konkretuli geografiuli sivrcea (sadao teritoria).
teritoria did rols TamaSobs identobasTan dakavSirebul ritorikaSi.
magaliTad, piligrimoba da, saerTod, istoriuli mniSvnelobis mqone
adgilebis monaxuleba imisaTvis aris gamiznuli, rom mnemonikur erTobebs
axlo “kontaqti” hqondeT sakuTar koleqtiur warsulTan. didia istoriuli
Zeglebis roli msgavsi kavSirebis gamyarebisaTvis (Zerubavel 2003: 42-43); xSirad
konfliqti warmoiSoba ama Tu im taZris Tu istoriuli nagebobis garSemo.
rogorc e. smiti aRniSnavs “samSoblo istoriuli mexsierebis da
asociaciebis Sesanaxi adgilia, es aris adgili, sadac “Cveni” brZenebi,
wmindanebi da gmirebi cxovrobdnen, moRvaweobdnen, loculobdnen da ibrZodnen.
yvelaferi es samSoblos unikalurobas sZens. misi mdinareebi, zRvis
sanapiroebi, tbebi, mTebi, da qalaqebi “sakraluri” _ Tayvaniscemisa da
egzaltaciis adgilebi xdeba, romelTa realuri mniSvneloba SeiZleba mxolod
naciis wevrebma ganicadon” (Smith 1991: 9).
afxazeTis teritoriaze avtoxtonobis sakiTxi erT-erTi mTavari
problemaa, razec ver Tanxmdebian afxazebi da qarTvelebi.
s. basarias TqmiT, afxazeTis teritoriaze yovelTvis afxazebi
cxovrobdenen. ara afxazebi, aramed megrelebi arian mosulebi, romlebmac
TandaTanobiT moaxdines afxazebis asimilireba (Шнирельман 2003: 287). rusi
mecnieri turCaninovi Tvlis, rom e.w. “maikopis filis” warwera afxazurad iyo
Sesrulebuli. misi daskvniT, Zv.w.aR. III-II aTaswleulSi afxazebs mTeli
dasavleT kavkasia ekavaT (papasqiri 1998: 172). mosazreba, rom afxazebi afxazeTis
teritoriaze avtoxtonebi arian, wiTel zolad gasdevs afxazur
istoriografias.
qarTveli istorikosebi aseve darwmunebulebi arian, rom afxazeTis
teritoriaze qarTvelTa avtoxtonoba eWvs ar iwvevs. saerTod, qarTul
istoriografiaSi afxazeTis teritoriaze avtoxtonobis sakiTxTan
dakavSirebiT ori damokidebuleba ikveTeba: pirveli poziciis mixedviT,
33
afxazebic da qarTvelebic avtoxtonebi arian. qarTveli istorikosebis nawili
aRiarebs, rom afxazebis winaprebi ukve II saukunidan cxovroben afxazeTis
teritoriaze, magram “pirvelmosaxlis” statuss mainc qarTvelebs aZleven.
magaliTad, istorikosi mariam lorTqifaniZe, qarTul istoriografiaSi
miRebuli ZiriTadi mosazrebis safuZvelze, wers, rom Zvw.aR. II aTaswleulidan
dasavleT amierkavkasiaSi, umTavresad, qarTvelTa winaprebi cxovrobdnen. amaze
istorikosma i. voronovma Semdegi komentari gaakeTa: “m. lorTqifaniZis wigni
mimarTulia iqiTken, rom mexsiereba waarTvas, pirvel rigSi, Tavis
Tanamemamuleebs, Semdeg ki dezinformaciaSi Seiyvanos sxva xalxebis
mecnieruli wreebi” (papasqiri 1998: 71).
meore, ufro radikaluri damokidebulebis fuZemdeblad, pirobiTad, p.
ingoroyva SeiZleba miviCnioT. misi azriT, VIII saukuneSi, roca afxazeTis
samefo Seiqmna, afxazeTis teritoria mTliand qarTvelebiT iyo dasaxlebuli.
dRevandeli afxazebi ki XVII saukuneSi gamoCndnen (Шнирельман 2003: 307).
es “koncefcia” qarTvelebSi gansakuTrebiT popularuli 80-iani wlebis
bolos 90-iani wlebis dasawyisSi gaxda, rodesac sabWoTa kavSiri daiSala da
saqarTvelom damoukidebloba gamoacxada. magaliTad, zviad gamsaxurdias
mTavrobis premier-ministris besarion guguSvilis mtkicebiT, afxazebi
yovelTvis mTis zonaSi cxovrobdnen. zRvis sanapiro teritoria rionidan
soWamde mTlianad megrelebiT iyo dasaxlebuli. misi gancxadebiT, afxazeTSi
mcxovrebi megrelebi TavianT Tavs afxazebs uwodendnen. amaze ki is miuTiTebs,
rom afxazebs da megrelebs msgavsi tradiciebi aqvT da bevri afxazi kargad
laparakobs megrulad.
istorikosi T. mibCuani ufro Sors midis da amtkicebs, rom uZvelesi
droidan Woroxidan gagramde teritoria mTlianad svanebiT iyo dasaxlebuli.
isini ara marto afxazebze adre cxovrobdnen am teritoriaze, aramed
qarTveluri tomebidanac pirvelebi movidnen aRmosavleT SavizRvispireTSi
(Шнирельман 2003: 348).
konkretul teritoriaze avtoxtonobaze pretenziis gancxadeba
TavisTavad gulisxmobs am teritoriis uZveles mosaxleobasTan Tavis
gaigivebas. qarTveli da afxazi istorikosebi erTnairad arian darwmunebulebi,
rom isini afxazeTis pirveli mcxovreblebis uSualo STamomavlebi arian. am
winaprebTan kavSiri, “kontaqti”, xSirad, biologiuri terminebiT gamoixateba.
magaliTad, maTTan sisxliT naTesaoba sruliad sarwmuno realobad
ganixileba.
34
d. gulias TqmiT, kolxebi ara megrel-lazebi, aramed afxazebi arian;
igive azrs aviTarebda S. inal-ifac da ar gamoricxavda, rom kolxebi afxazebis
winaprebi iyvnen.
aRsaniSnavia, rom afxazebi da qarTvelebi TavianT uSualo winaprebad,
afxazeTis teritoriaze mosaxle tomebis garda, maxlobeli aRmosavleTis
UuZvelesi civilizaciebis Seqmnel xalxebsac miiCneven. magaliTad, igive
aSxacavas azriT, kavkasiaSi pirveli civilizacia kulturulad asurul-
babilonuri samyaros warmomadgenelma erTianma xalxma Seqmna. am xalxma
daaarsa urartus saxelmwifo. misi azriT, urartu afxazebis monaTesave
xalxiT iyo dasaxlebuli (Шнирельман 2003: 286)
qarTveli istorikosebic qarTvelTa winaprebs wina aziis uZvelesi
civilizaciebis Seqmnel xalxebSi eZebdnen. s. janaSias koncefciiT, es
civilizaciebi Seqmnes ara indoevropelebma, semitebma an Turqebma, aramed
qarTvelTa winaprebma (Шнирельман 2003: 303).
konfliqtSi monawile orive mxare cdilobs, rac SeiZleba Soreul
warsulSi gadaitanos Tavisi istoriis dasawyisi, raTa, mowinaaRmdege
mxaresTan SedarebiT, sakuTari upiratesoba daamtkicos.
aSxacavas TqmiT, urartus dacemis Semdeg istoriis asparezze qarTvelebi
da somxebi gamoCndnen. magram isini kidev didxans iyvnen ukana planze, sanam
ax.w.aR. dasawyisSi afxazebi Zlieri saxelmwifos Seqmnas ar Seudgnen; s.
basarias mtkicebiT ki, soxumi ramzes II dros aSenda (Шнирельман 2003: 287).
qarTveli istorikosebic aseve amtkiceben, rom qarTuli saxelmwifoebriobis
istoria aTaswleulebs iTvlis. magaliTad, 2000 wels qarTuli
saxelmwifoebriobis samiaTaswlovani iubile gadaixades. rusi mecnieris
Snirelmanis TqmiT, “kolxeTis samefos idea Tanamedrove qarTveli
politikosebis iaraRia da aqtiurad gamoiyeneba Tanamedrove qarTuli
identobebis CamoyalibebisaTvis” (Шнирельман 2003: 348).
rogorc aRvniSneT, mnemonikuri erToba sakuTar istorias yovelTvis
uwyvet procesad ar warmoidgens. is istorias, xandaxan, erTmaneTisagan
tipiurad gansxvavebuli da gancalkevebuli periodebis saxiT aRiqvams. am
xedvis/narativis Sesabamisad, istoriis erTi periodi meorisagan garkveuli
wyvetilebiT aris gamijnuli. sxvadasxva periods erTmaneTisagan yofs saetapo
movlena Tu momenti. es momentebi mnemonikuri erTobis mier damaxsovrebulia
saetapo epizodebad, romelic misi istoriis erTi periodidan meoreSi
gadasvlas gamoxatavs (Zerubavel 2003:85). magaliTad, eTnosis warmoSobis
amsaxveli legendaruli Tqmulebac da damoukideblobisaTvis brZolac aseT
movlenebad aRiqmeba.
35
calkeuli periodebi xSirad erTmaneTis opoziciaSia warmodgenili. am
TvalsazrisiT, axali periodis dasawyisi aucileblad gulisxmobs wina
periodis sikvdils, masTan yovelgvari kavSiris gawyvetas da daviwyebas.
mnemonikuri erTobis “istoriis qronometri” dayenebulia nulze. istoria
nulidan iwyeba. istoriis Tavidan dawyebis gageba garkveuli socialuri
amneziis momentsac gulisxmobs. anu, Segnebulad xdeba konkretuli istoriuli
faqtebis daviwyeba (Zerubavel 2003: 82-94).
qarTul-afxazuri SeiaraRebuli konfliqti afxazebis mier swored aseTi
saetapo mniSvnelobis matarebeli epizodia. omma gawyvita is kavSirebi da mospo
is mentaluri xidebi, romlebic qarTvelebs da afxazebs erTmaneTTan
akavSirebda. omis dros qarTvelebTan kavSiris gawyvetis propaganda yvelaze
kargad muSaobda. “oRond qarTvelebi moviciloT da afxazeTi patara Sveicaria
gaxdeba”, _ amtkicebdnen maSin separatizmis ideologebi.
rogorc vxedavT, qarTul-afxazuri konfliqti, p. berkis sityvebiT rom
vTqvaT, klasikuri magaliTia “rogorc konfliqturi mexsierebebis, aseve
mexsierebebis konfliqtisa”, rac, mniSvnelovanwilad, istorikosebis mier
Seqmnili warsulis narativebiT aris ganpirobebuli.
aqve unda aRiniSnos is garemoeba, rom msoflioSi arsebobs konfliqtur
mxareebs Soris saerTo, saziaro narativebis Seqmnis praqtika. magaliTad,
palestinur-ebrauli arasamTavrobo organizacia muSaobs proeqtze, romelic
orive mxarisTvis saerTo istoriis saxelmZRvanelos Seqmnas iTvaliswinebs.
proeqtSi umaRlesi saswavleblebis palestineli da ebraeli maswavleblebi
monawileoben. isini arabul da ebraul enebze amzadeben saxelmZRvanelos,
romelic warmoaCens orive mxaris narativs ZiriTadi socialur-politikuri da
istoriuli movlenebis Sesaxeb (mag., 1948 wlis omi, pirveli intifada da a. S.).
wignSi TiToeuli mxaris versia Targmnilia mowinaaRmdege mxaris enaze,
datovebulia carieli furceli, sadac studentebs SeuZliaT sakuTari
mosazrebebi Caweron (Chaitin 2003); kavkasiaSic iyo saerTo kavkasiuri istoriis
saxelmZRvanelos Seqmnis mcdeloba, magram am Zalisxmevas Sedegi ar mohyolia.
qarTul-afxazuri konfliqtis konteqstSi msgavsi proeqtis idea ar gaCenila.
Tumca, konkretuli qarTuli da afxazuri arasamTavrobo organizaciebi
cdiloben xeli Seuwyon qarTvelebsa da afxazebs Soris Tanacxovrebis
gamocdilebis propagandas da negatiuri narativebis neitralizebas.
magaliTad, qarTuli arasamTavrobo organizacia “studia-re” afxaz kolegebTan
erTad iRebs dokumentur filmebs, romelic swored warsulis negatiuri fonis
moxsnas isaxavs miznad.
36
miuxedavad aseTi mcdelobebisa, “mexsierebaTa da istoriaTa omi”
qarTvelebsa da afxazebs Soris SeiaraRebuli dapirispirebis Semdegac
grZeldeba. magaliTad, afxazi istorikosi T. aCugba wers, rom “qarTul-
afxazuri konfliqtis daregulirebaSi mniSvnelovan rols TamaSobs problemis
istoriuli aspeqti, kerZod im eri-avtoxtonis gamorkveva, romelsac kanonierad
ekuTvnis afxazeTis teritoria” (Ачугба). qarTul sazogadoebaSic
kvlavindeburad gabatonebulia mosazreba, rom afxazeTis istoria ganuyofelia
saqarTvelos istoriisagan, rom es omi mxolod droebiTi “wyvetilia” am
istoriaSi da yvelaferi isev Tavis adgilze dadgeba. qarTvelebs, rogorc omSi
damarcxebulebs, ar ZaluZT momxdarTan Segueba da mudmivad acocxleben am
warsuls. qveynis sxvadasxva qalaqis SesasvlelebSi gakruli didi bilbordebi
warweriT _ “gaxsovdes afxazeTi” _ amaze miuTiTebs. rogorc Cans, sanam
dapirispirebuli mxareebi erTmaneTTan axlo Tu Soreuli warsulidan
moxmobili faqtebiT laparakoben, konfliqtis mogvarebis minimaluri Sansi
rCeba.
gamoyenebuli literaturagamoyenebuli literaturagamoyenebuli literaturagamoyenebuli literatura
papasqiri z. afxazeTi saqarTveloa. Tbilisi, 1998.
Cervonaia s. afxazeTi _ 1992: postkomunisturi saqarTvelos vandea. Tbilisi,
1994.
Ачугба Т.А. О проблемах национального самосознания населения Юго-Восточной Абхазии.
<http://www.abkhaziya.org/server-articles/
article-87d3c166c7f9911853819db0af7bb420.html>
Карагёзов Р. “Коллективная память и «политика памяти» в странах центрального кавказа”,
Центральная Азия и Кавказ. №6 (42), 2005.
Репина Л.П. “Образы прощлого в памяти и в истории”, Образы прощлого и коллективная
идентичность в европе. Москва, 2003.
Шнирельман В. А. Войны памяти: мифы, идентичность и политика в Закавказье. Москва, 2003.
Burke P. “History as Social Memory”, in Memory, History, Culture and the Mind, Edited by T. Butler,
New York,1980.
Chaitin J. Narratives and Storytelling.2003 http://www.beyondintractability.org/essay/narratives/
37
Llobera J.R. “The Role of Historical Memory in Catalan National Identity”, in
Social Anthropology.1998. 6, 3, pp. 331-342
Nora P. “Between Memory and History: Les Lieux de Mémoire”, in Represntations:26, Special Issue:
Memory and Counter-Memory, 1989, pp. 7-24
Smith A. D. National Identity. Reno.Las Vegas.London, 1991.
Zerubavel E. Time Maps, Collective Memory and the Social Shape of the Past. Chicago and London,
2003.
maia qvriviSvilimaia qvriviSvilimaia qvriviSvilimaia qvriviSvili
qarTvelTa identobis struqturebiqarTvelTa identobis struqturebiqarTvelTa identobis struqturebiqarTvelTa identobis struqturebi da identifikaciis procesebi XIX da identifikaciis procesebi XIX da identifikaciis procesebi XIX da identifikaciis procesebi XIX----
XX saukuneTa mijnazeXX saukuneTa mijnazeXX saukuneTa mijnazeXX saukuneTa mijnaze
identoba erT-erTi rTuli da kompleqsuri fenomenia, romelic mravali
sxvadasxva disciplinis Seswavlis obieqtia. Sesabamisad, ganasxvaveben
individualur, socialur da kulturul identobas. identobis cneba
dakavSirebulia eTnosis, naciis da kulturis cnebebTan.
TiToeuli sazogadoeba, TiToeuli jgufi, TiiToeuli individi flobs
identobis sakuTar repertuars, romelic sxvebis Secnobis saSualebas iZleva.
igi SeiZleba Seicvlos romelime istoriul epoqaSi, ganpirobebuli/gamowveuli
iyos arsebuli realobiT, politikuri, socialuri YTu kulturuli
faqtorebiT.
CvenTvis sainteresoa identobis procesebis dinamika da struqturebis
Camoyalibeba qarTul kulturaSi XIX-XX saukuneTa mijnaze saqarTveloSi
mimdinare erovnul-ganmanTavisuflebeli moZraobis da socialur-politikuri
cvlilebebis fonze. es procesebi sainteresodaa asaxuli qarTvel sazogado
moRvaweTa SromebSi, sadac naCvenebia erovnuli identobis kriteriumebis
gaazrebis procesi. am TvalsazrisiT, sainteresoa n. Ciqovanis mier
SemoTavazebuli qarTuli kulturis istoriis axleburi periodizacia,
romelic msoflio istoriuli procesis lokalur-civilizaciur gaazrebas
efuZneba (Ciqovani 2005: 184). periodizaciis am modelis safuZvlad miCneulia
kulturaSi mimdinare procesebi, romlebic Sinagani kanonzomierebiTa da sxva
kulturebTan kontaqtiT aris ganpirobebuli.
aRniSnuli modelis mixedviT, qarTuli kulturis istoriaSi XIX-XX
saukuneebis saxiT SeiZleba gamoiyos erT-erTi mniSvnelovani periodi, rodesac
gansakuTrebiT aqtualuri xdeba identifikaciisa da TviTidentifikaciis
procesebi, rodesac xdeba cvlilebebi qveynis politikur, socialur da
kulturul sferoebSi.
stepanenkos (Степаненко 2004: 24) TqmiT, eTnikuri identobis gaaqtiurebis
fsiqologiur safuZvlad gvevlineba arastabilur samyaroSi orientirebisa da
stabilurobis Zieba. eTnosocialuri mexsierebis mTavari funqciuri
maxasiaTebeli erovnuli erTobis TviTidentifikaciis Senaxva da gadacemaa.
aramyar da arasaimedo samyaroSi saWiro xdeba sakuTari Tavis Secnoba;
adamiani svams kiTxvas: vin var me?/vin varT Cven? identoba mxolod
individualuri ar aris. kiTxva „vin var me?“ gamomdinareobs kiTxvidan „vin varT
Cven?“ “Cven” ki SeiZleba iyos: eTnosi da eri, sadac Cven moviazrebT sakuTar
39
Tavs. romelime jgufis wevrobiT Cven Tavs vaigivebT mis sxva wevrebTan, pirvel
rigSi eniT, rwmeniT, ritualebiT, moraliT, tradiciebiT, sakvebiT, tanisamosiT
da sxv. erovnuli identoba gamoxatulebas poulobs, pirvel rigSi,
simboloebSi: ena, erovnuli tradiciebi, droSa, gerbi, erovnuli himni.
rogorc zemoT aRvniSneT, identoba eTnosis, naciis da kulturis
cnebebTanaa dakavSirebuli. identobis sakiTxi gansakuTrebiT aqtualuri xdeba
gardamaval epoqaSi. XIX saukunis 70-iani wlebidan evropaSi nacionalizmma
apogeas miaRwia, erovnul-gamanTavisuflebelma moZraobam jaWvuri reqcia
gamoiwvia da mTels evropas (da ara mxolod) talRasaviT gadauara, Tavisi
roli iTamaSa saxelmwifoebis Seqmnasa da antikoloniuri moZraoebebis
gaRviZebaSi (Chabot 1997: 35-36).
XIX-XX saukuneebi erT-erTi arastabiluri, gardaqmnebis da clilebebis
xanaa. nacionalizmis aRmavloba da gaaqtiureba safrangeTis revoluciis Semdeg
iwyeba, _ aRniSnavas Jan Sabo (Chabot 1997: 11-20). Cndeba eri, rogorc axali cneba
suverenitetisaTvis, da igi xdeba umaRlesi principi.
erTi eri meoresTan mimarTebaSi yalibdeba. identifikacia SeiZleba iyos
realuri an warmosaxviTi, kognitiuri Tu afeqturi, individualuri Tu
koleqtiuri. Mmas sami mTavari funqcia aqvs: konstruqciuli, dacviTi da
adaptaciuri. TiToeuli konkretuli kultura sakuTari Tavis SegrZnebisa da
SecnobisaTvis (Sesabamisad, sxvasTan mimarTebaSi), obieqturi istoriuli
realobis gaTvaliswinebiT, arkvevs da iyenebs identifikaciis romelime
kriteriums (ena, teritoria, religia, zne-Cveuleba, erovnuli xasiaTi, kultura
da a.S.), an yvelas erTad. identobis politika warmoadgens pasuxs specifikur
gamowvevaze.
eTnosis warmomadgenlebSi arsebobs SeTanxmebuli azri imaze, Tu romeli
niSnebia eTnodiferencirebadi, riTac erTi eTnosi gansxvavdeba meorisagan.
aseTad SeiZleba miviCnioT sxvadasxva maxasiaTeblebi: ena, Rirebulebebi da
normebi, istoriuli mexsireba, religia, mSobliuri miwisadmi damokidebuleba,
miTebi saerTo winaprebis Sesaxeb, erovnuli xasiaTi, xalxuri da profesiuli
xelovneba (Степаненко 2004: 30). eTnosis mier miRebuli niSnebis mniSvneloba da
roli icvleba konkretuli istoriuli situaciidan, eTnikuri garemocvis
Taviseburebebisa da sxva mravali faqtoridan gamomdinare.
SeiZleba iTqvas, rom kulturuli identoba araa ucvleli. Tavisi
ganviTarebis manZilze individi sakuTari kulturis normebs, Rirebulebebsa da
Sexedulebebs iTvisebs. igi amgvarad agebs kulturul identobasac, risi
saSualebiTac jgufis wevrebi erTmaneTisagan da sxvisganac gansxvavdebian. esaa
40
“socializacia/inkulturaciis” saxeliT cnobili fenomeni, romelic iwyeba
bavSvobidan da mTeli cxovrebis manZilze grZeldeba.
identobis dadgenis aucilebloba gamowveulia imiT, rom TiToeuli
adamiani saWiroebs sakuTari moRvaweobis mowesrigebas, romelsac sxva
adamianebTan an sxva jgufebTan erTad miaRwevs. amisaTvis man nebayofilobiT
unda miiRos mocemul sazogadoebaSi gamefebuli da arsebuli azrovnebis,
gemovnebis, Tvisebebis, normebis, RirebulebaTa elementebi, urTierTobis sxva
saSualebani, romelic mis garSemomyofT aqvT miRebuli. jgufis socialuri
cxovrebis yvela am gamovlinebis SeTviseba awesrigebs adamianis cxovrebas da
mas romelime konkretuli kulturis monawiled ayalibebs. amitomac,
kulturuli identobis arsi mdgomareobs misi kulturuli simptomebis da
moqmedebis nimuSebis, RirebulebiTi orientaciebis da enis, sakuTari “me”-s
gagebis kulturuli maxasiaTeblebidan, romlebic miRebulia mocemul erTobaSi
da zustad am erTobis kulturul nimuSad warmoadgeninebs mas Tavs.
kulturuli identoba ganmsazRvrelia da mniSvnelovan gavlenas axdens
kulturaTaSoris komunikaciebSi. igi gvTavazobs myarad miRebuli garkveuli
Tvisebebis erTobliobas, romelTa wyalobiTac esa Tu is kulturuli movlena
an xalxi iwvevs CvenSi simpaTias an antipaTias. aqedan gamomdinare, Cven virCevT
maTTan urTierTobis Seabamiss tips, maneras, wessa da formas.
eTnosi warmoadgens adamianisaTvis saimedo jgufs, romelsac SeuZlia
cxovrebaSi aucilebeli usafrTxoebisa da mxardaWeris uzrunvelyofa, igi
TavSesafaria mrisxane epoqaSi. kacobriobisaTvis aucilebelia TviTwarmoeba da
TviTregulacia, Sesabamisad, sakuTari Rirebulebebis gadacema da Senaxva. Ees
yvela droSi xdeboda eTnosis SigniT, TaobaTa Soris arsebuli kavSirebiT.
eTnikuri identobis Sinaars Seadgens sxvadasxva saxis eTnosocialuri
warmodgenebi, romlebic, ama Tu im xarisxiT, gaziarebulia mocemuli eTnikuri
jgufis wevrebis mier. es warmodgenebi yalibdeba Sidakulturuli
socializaciis da sxvadasxva xalxebTan urTierTobis zegavleniT. am
Sexedulebebis mniSvnelovani nawili warmoadgens saerTo istoriis, kulturis,
tradiciis, warmoSobisa da saxelmwifoebriobis gacnobierebis Sedegs.
eTnosocialur warmodgenebSi aisaxeba Sexedulebani, azrebi, rwmena-
warmodgenebi, ideebi, romlebic gamovlindeba miTebSi, legendebSi, istoriul
ganzogadebaSi, azrovnebis formebisa da qcevis erTobliobaSi. eTnosocialur
warmodgenebSi centralur adgils ikavebs sakuTari da sxvisi eTnikuri jgufis
wesebi/warmodgenebi. Aam codnis erToblioba akavSirebs mocemuli jgufis
wevrebs da warmoadgens safuZvels sxva eTnikuri jgufisagan misi
gansxvavebisaTvis.
41
identoba mxolod TiToeuli individis socialuri mdgomareobis
safuZvels ar warmoadgens. misi kulturuli da eTnikuri kuTvnileba
yoveldRiurobaSi vlindeba _ adamiani iTvisebs enas, kulturas, tradicias,
socialur da eTikur normebs, sakuTar eTnikur garemocvas, ayalibebs sxva
kulturebTan komunikaciis aucilebel formebs. TiToeuli adamianisaTvis
eTnikuri identoba niSnavs garkveul eTnikur erTobisadmi sakuTari
kuTvnilebis gacnobierebas. misi daxmarebiT adamiani sakuTari eTnosis
idealebisadmi solidaruli xdeba, sazRvravs gansxvavebasa da msgavsebas sxva
xalxebTan. erTi sityviT, acnobierebs sakuTari kulturisa da eTnosis
unikalurobas da ganumeoreblobas. es nacionalizmisaken mimavali gzaa.
rogorc stepanenko aRniSnavs, TiToeul adamiansa da calkeul erebs
sakuTari fesvebisadmi interesi sxvadasxva formiT uCndebaT: Zveli
tradiciebisa da adaTebis reanimaciis mcdelobiT, profesiuli kulturis
folklorizaciiT, “amoucnobi erovnuli sulis” ZiebiT dawyebuli da
saxelmwifoebriobis aRdgeniT damTavrebuli (Степаненко 2004: 18). saqarTveloSi
gansakuTrebuli interesi sakuTari warsulisadmi da sakuTari Tavisadmi Cndeba
XIX saukuneSi, romelic cvlilebebis da Ziebis saukunea. mas arsebiTad
gansxvavebuli elementebi Semoaqvs qarTuli yofisaTvis sazogadoebrivi
cxovrebis nebismier doneze. saukunis dasawyisidan erTmaneTis miyolebiT
uqmdeba qarTuli politikuri erTeulebi (qarTl-kaxeTis, imereTis samefoebi;
guriis, samegrelos, svaneTis da afxazeTis samTavroebi), romlebic uSualod
rusuli mmarTvelobis daqvemdebarebaSi gadadian da mTlianad rusuli
politikuri sistemis nawili xdebian. aseve uqmdeba saqarTvelos eklesiis
avtokefalia da igi uSualod ruseTis eklesiis sinods eqvemdebareba;
oficialuri dawesebulebebidan idevneba qarTuli ena, swavla-ganaTleba rusul
enaze mimdinareobs, qveyana rusul yaidaze ewyoba. msoflio politikuri
rukidan qreba saqarTvelo da mis magivrad Cndeba tfilisis da quTaisis
guberniebi (es saqarTvelos cnebis mexsierebidan aRmofxvris mcdelobaa).
ruseTma Tavdapirvelad moaxdina qveynis politikuri kolonizacia, mogvianebiT
ki _ ekonomikuri da kulturuli, rac bolo dromde gagrZelda (igulisxmeba
dro sabWoTa kavSiris daSlamde), amiT ganaxorciela qarTuli sivrcis
desakralizacia (sivrce saukuneebis ganmavlobaSi Camoyalibebuli idea-
simboloebiT iyo sakralizebuli) da misi xelaxali sakralizacia. ruseTma
scada moespo misi politikuri, socialuri (daarRvia tradiciuli socialuri
urTierTobebi), religiuri da kulturuli identoba.
XIX saukunis 60-iani wlebidan gansakuTrebiT aqtualuri gaxda
qarTvelebis da saqarTvelos adgilisa da rolis Ziebis sakiTxi.
42
sazogadoebriv asparezze gamodian ruseTSi ganaTlebamiRebuli qarTveli
axalgazrdebi, romlebic axali Rirebulebebis damkvidrebas da tradiciebis
Senaxva-aRorZinebas sTavazoben qveyanas. ganvlilma samocma welma qarTvelobas
daanaxa sakuTari Tavi, sakuTari realoba da momavalSi sakuTari adgilis
Ziebis saWiroeba. SeiZleba iTqvas, rom esaa erT-erTi yvelaze arastabiluri
dro, rodesac yvela doneze Cndeba identificirebis saWiroeba, raTa
SesaZlebeli gaxdes qarTveli eTnosis konstruireba, Tavdacva da adaptacia.
CvenTvis sainteresoa, Tu rogori iyo identobis is “repertuari”,
romelsac flobdnen maSindeli moRvaweebi, romelic exmareboda maT sxvebis
Secnobasa da gagebaSi da iZleoda pasuxs specifikur gamowvevaze. rogorc
zemoT aRvniSneT, konkretuli istoriuli realobis gaTvaliswinebiT,
TiToeuli konkretuli kultura sakuTari Tavis SegrZnebisa da SecnobisaTvis
aaqtiurebs identifikaciis romelime kriteriums, an yvelas erTad. aRniSnul
epoqaSi gansakuTrebiT aqtualuri iyo qarTuli enis dacva da masze aRzrda-
ganaTlebis dafuZneba, mSobliuri literaturis aRorZineba, saerTo saxelovani
istoriisa da gmirebis popularizacia.
miuxedavad azrTa sxvadasxvaobis, socialuri kuTvnilebis, gansxvavebuli
politikuri YTu ideologiuri Sexedulebebisa, gansakuTrebuli SeTanxmebis
gareSe, TiToeuli moRvawe TiTqmis erTi da igive kriteriumebiT gansazRvravs
identobas. dimitri yifianis, ilia WavWavaZis, iakob gogebaSvilis, niko
nikolaZis, aleqsandre sumbaTaSvili-iuJinis, memed abaSiZis, arCil jorjaZis,
mixako wereTlis azriT, es kriteriumebia: ena, teritoria, religia, istoria,
adaTi, zne-Cveuleba, kultura. “...berZenni warmoadgendnen erTs didebuls ersa.
rada? imitom, rom erTis Camomavlobis iyvnen, erTs enazed laparakobdnen, erTi
literatura hqondaT, erTi homerosi hyavdaT, erTi kultura Sehqmnes da erTs
sarwmunoebas aRiarebdnen. qarTvelebSi vxedavT Tu ara aseTsave erTianobasa?
oRondac. hyavT yvela qarTvelebs, imerebs da amerebs, erTi mamamTavari
qarTlosi, erTis tomisani arian, erTs enaze ubnoben, erTi literatura
dahbades, yvelas erovnul geniosebad da talantebad miaCniaT: rusTaveli,
daviT guramiSvili, grigol orbeliani, nikoloz baraTaSvili, akaki wereTeli,
ilia WavWavaZe, vaJa-fSavela, rafiel erisTavi da sxvani, erTs sarwmunoebis
mimdevrebi arian” (gogebaSvili 1997: 455).
zemoT dasaxelebuli moRvaweni ers erTi da igive niSnebiT axasiaTeben:
“eri aris erTi socialuri super organizmi... erTi sazogadoeba yvela Tavisi
organoebiTa: eniTa, sarwmunoebiTa, mecnierebiTa, zneobiTa, xelovnebiTa,
samarTliTa da politikiTa, _ sazogadoeba gansakuTrebuli istoriiTa, tipiTa
da TviTSegnebiTa, srulis individualobiTa.” (wereTeli 1990: 77-106). “...yvela
43
isini (saubaria qarTvelur tomebze – m.q.), farnavazamdeli droidan mokidebuli,
laparakoben erTsa da imave enaze, aRiareben marTlmadideblobas, misdeven
erTsa da imave sawyisebze aRmocenebul wess samoqalaqo yofa-cxovrebisas. aqve
unda Cairicxon qarTlelebi, kaxelebi, imerlebi, gurulebi, agreTve megrelebi,
afxazebi, svanebi da TviT amJamad gamahmadianebuli qobuleTelebi, aWarelebi,
lazebi da Warbelaqneli ingiloebi” (yifiani 2003; 7). “mas Tavisdauneburad
saqmiT, mZime msxverplis gaRebiT undoda daemtkicebina, rom Seswevs Zala,
daicvas da SeinarCunos Tavisi ena, eklesia, zne-Cveulebebi, uflebebi, kultura,
mTeli Tavisi nacionaluri iersaxe, SeebrZolos kidec yvelas, vinc xelyofs am
faseulobebs...” (sumbaTaSvili-iuJini 2004: 473), “udavo wyalobani mas eZleva
nacionaluri saxis TandaTanobiT dakargvis fasad, misi ena, zne-Cveulebani da
msoflmxedveloba, mTeli sulieri saganZuri, risTvisac ibrZoda oci saukune
da risi dacva da SenarCuneba tanjviTa da sisxliT SeZlo” (sumbaTaSvili-
iuJini 2004: 404). “saZirkvels nacionaluris Zalisas Seadgens teritoria, miwa-
wyali, mamuli, samSoblo.. mamuli marto nivTieri faqtori ar gaxlavT _ igi
amasTan sulieria, cocxali arsebaa _ mama-papaTaA suli trialebs”
(gogebaSvili 1997: 486). “ar davkargeT arc zne-Cveuleba, arc Cveni deda ena da
gvarebi da sxva” (abaSiZe 2004: 564). “qarTul samefos erovnebis Seqmnis procesSi
xels uwyobda _ ena, damwerloba, eklesia, aReb-mimcemoba” (jorjaZe 1990: 38). “im
ers, romelsac osmalos uRels qveS Tavisi ena, erToba, miwa-wyali da sjuli
Seunaxavs...” (nikolaZe 1997: 214);
gansakuTrebuli rols da mniSvnelobas enas aniWeben (gavixsenoT, jer
kidev Sua saukuneebidan moyolebuli, qarTvelis gansazRvreba: “qarTlad
friadi qveyanai aRiracxebis...”). “ena saganZea xalxis Wkuisa, zneobisa, grZnobisa,
ena sulia xalxisa, enis warTmeva sulTa xdaa..” (gogebaSvili 1997: 361),
“TviTonac uRalates erovnebas da TavianT saxlebidganac gamoaZeves qarTuli
ena...” (gogebaSvili 1997: 412), “deda-ena, es ZiriTadi erovnuli Zala, mTavari
burji erovnebisa, deda ena Tandayolilia, ararsebasTanaa SeTvisebuli”
(gogebaSvili 1997: 413); “erTi sityviT, mTels naSTsa da nayofsa Tavisis
sulieris cxovrebisas xalxi icavs da inaxavs deda-enaSi. deda-ena aris
ucxovelesi da umtkicesi kavSiri, romelic aerTebs warsulTa, cocxalTA da
momavalTa TaobaTa da hxdis maT erTs dids, istoriul cocxal organizmad.
igi aramc Tu gamomxatvelia xalxis sicocxlisa, igi aris TviTon es
sicocxle” (gogebaSvili 1997: 419). “meore burji aRorZinebisaTvis gaxlavT
samSoblo ena. eris ganviTareba pirdapir damokidebulia enis ganviTarebaze. Tu
ena ukan-ukan midis da Ratakdeba, azrovnebac erisa qveiTdeba, uZlurdeba”
44
(gogebaSvili 1997: 487.) “enis mospoba xalxis amogdebas niSnavs...” (yifiani G2003:
662).
gansakuTrebiT xazgasmulia mSobliuri enis roli aRzrdisa da
ganaTlebis sferoSi, romelic ayalibebs erovnul TviTSegnebas, erovnul
identobas. “deda-ena aris Zvirfasi saunje, salaro, rveuli, romelSic daculia
mTeli simdidre xalxis gonebisa, fantaziisa da gulisa, nafiqrisa, nagrZnobisa
da namoqmedarisa da romlis Sewavla bavSvs akavSirebs mTelis eris sulTan da
gulTan, mis xangrZliv istoriuls cxovrebasTan da avsebs mas sulieris RoniT
da mxneobiT”. (gogebaSvili 1997: 414) sainteresoa imis xazgasma, rom evropuli
ganaTleba efeqturi iqneba mxolod im SemTxvevaSi, Tu igi “erovnul milebSi
daiwyebs denas”, Tu jeroveni yuradReba mieqceva deda-enas, mSobliur
literaturas da istorias (gogebaSvili 1997: 436).
XIX saukunis qarTvel moazrovneebs kargad hqondaT gacnobierebuli is
garemoeba, rom, miuxedavad marTlmadidebluri qristianobis rolisa qarTvelTa
identifikaciis procesSi, religiuri kuTvnileba im periodSi ar gaxldaT
qarTvelobis umTavresi msazRvreli. “marTalia, aWarlebma sarwmunoeba
Seicvales, enasa da erovnebas ar uRalates da TaviT fexebamdis darCnen
qarTvelebad” (gogebaSvili 1997: 440); “nurvin fiqrobs, rom sarwmunoeba da
erovneba erTi da igivea. Cven mtkice muslimanebi varT, magram amasTan Cven
qarTvelebi varT, saqarTvelos RviZli Svilebi” (abaSiZe 2004: 569).
rogorc aRvniSneT, identobis politika warmoadgens pasuxs specifikur
gamowvevaze. “droa SevignoT JamTa cvlilebani, Cvenc SevicvalneT Sesaferad da
davadgeT im gzasa, romelsac adgia yoveli saRi da momavalni eri... eri,
romelic uRalatebs Tavis erovnebas, xels aiRebs RvTisagan miniWebuls
Taviseburebebze..., gamoiricxeba kacobriobis krebulidan da bolos gaqreba,
rogorc SarSandeli Tovli” (gogebaSvili 1997: 486-547). xalxs cxovrebis
ganviTarebis oTxi periodi aqvs, rodesac “gamorkvevas iwyebs, Tu misi sakuTari
buneba ras moiTxovs, misi Zala ris nebas aZlevs, sxva xalxis Zliereba ram
Seadgina, sxvebs ra aqvT kargi, iseTi, romlis SeTvisebac mis bunebas SeuZlia,
da TviTonac mas ra hqonia codo iseTi, romlis Tavidgan moSorebac SesaZloa.
TandaTan gviaxlovdeba axal-axali qveynis moZraoba... oci weliwadi ar gaivlis
ise, rom Cveni qveyana, an Cvenis mamulis axlo-maxlo mdebare qveynebi, msoflios
brZolis asparezad ar gaxdes aRmosavleTisa da dasavleTs Sua... bednieri is
xalxi iqneba, vinc mza-mzareuli daxvdeba am brZolis pirvel kiJins, visac
namdvili erTobac eqneba da gonieri disciplina. marto amnairad damaragebul
xalxs eqneba maSin adgili xalxTa saerTo tablaze” (nikolaZe 1997: 146-184)
45
sainteresoa terminebi: Tvistomoba, TviTcnobiereba da gaupirovneba,
romelTac TiTqmis iseTeive mniSvneloba da datvirTva aqvs, rogorc erovnebas,
eTnoss da dakavSirebulia erovnul da eTnikur identobasTan. “marto Cvens
qveyanaSi ki ar momxdara, rom xalxs didi xnobiT daviwyebuli hqonodes Tavisi
Tvistomoba da Semdeg aRZruliyos masSi...” (nikolaZe 1997: 140-163). arCil
jorjaZe werda: “erovneba anu nacionalizmi Segnebaa im azrisa, rom me, rogorc
kerZo adamians, maqvs nivTieri da sulieri kavSiri Cem xalxTan... ase rom
mxolod is xalxi CaiTvleba erad, romelsac aqvs Tavisi xalxosnobis Segneba,
TviTcnobiereba. maSasadame, eri TviT mcodne xalxia. erovneba _ Segnebaa
naTesaobisa da kavSirisa gansazRvrul adamianTa Soris, Segnebaa agreTve im
azrisa, rom eg kavSiri sxva, ufro Zlier mterTan brZolisaTvis aucilebeli
da usaWiroesi iaraRia” (jorjaZe 1990: 315) – magram gaupirovnebis –
nacionaluri saxis dakargvis – politikas isini emxrobodnen”, “...amrigad,
reforma saqrTveloSi asimilaciisa da gaupirovnebis mZlavr iarRad iqca...”
(sumbaTaSvili-iuJini 2004: 405-421) (xazgasma Cvenia - m.q.). SeiZleba iTqvas, rom es
azrobrivad igivea, rasac renani, gelneri da smiTi naciis da nacionalizmis
Sesaxeb amboben. gelnerisTvis nacia adamianTa TviTdasaxelebis mqone erTobaa,
romelsac ukavia samSoblo miwa da romelsac aqvs saerTo miTebi da saziaro
istoria, saerTo sajaro kultura, erTiani ekonomika da yvela wevrisaTvis
saerTo ufleba-movaleobani (smiTi 2004: 36). adamiani erovnebis gareSe uaryofs
nacnob kategoriebs da moulodnelobis provocirebas iwvevs, roca kultura
ideebs, niSnebs, asociaciebs, qcevaTa wesebis da komunikaciebis sistemas
aRniSnavs. erebi adamianTa rwmenis, loialurobis da solidarobis produqtebia
(gelneri 2003: 11-12). eri Tavad suli da sulieri sawyisia. romelsac aqvs
sakuTari ena, religia, teritoria warsuli, awmyo da momavali, sadac saerTo
grZnobebi, survilebi da miswrafebebia asaxuli (Renan).
XIX–XX saukuneTa mijnaze, erT-erT yvelaze arastabilur da dinamiur
droSi, qarTulma sazogadoebam Seqmna sakuTari identobis Taviseburi
TavdacviTi sistema, romelic erTgvari pasuxi iyo arsebul realobaze; SeZles
CamoeyalibebinaT mosazreba TviTidentifikaciis struqturebis Sesaxeb _
qarTuli ena Tavisi saxelmwifoebrivi funqciiT, erovnuli saganmanaTleblo
sistema, erovnuli ekonomika da socialuri urTierTobani, erovnuli
samarTali, romlebic qarTveli erisTvis/eTnosisaTvis TavdacviT da
adaptaciur funqcias Seasrulebda.
aRniSnuli epoqis qarTuli sazogadoeba formirebadi sazogadoebaa,
romlis identobis safuZvlebi istoriasa da geografiaSi, religiasa da
46
erovnul fuZeSi gamoCnda, ramac SesaZlebeli gaxada axali, konkretul
situaciasTan adaptirebuli cnobierebis Camoyalibeba.
gamoyenebuli literaturagamoyenebuli literaturagamoyenebuli literaturagamoyenebuli literatura
abaSiZe, m. “werilebi”. qarTuli mwerloba. t. 22, Tbilisi, 2004.
gelneri e. erebi da nacionalizmi. Tbilisi, 2003.
gogebaSvili, i. “werilebi”. qarTuli mwerloba. t. 15, Tbilisi, 1997.
nikolaZe, n. “werilebi”. qarTuli mwerloba. t. 14, Tbilisi, 1997.
smiTi, e. d. nacionalizmi (Teoria, ideologia, istoria). Tbilisi, 2004.
sumbaTaSvili-iuJini, a. “mZlavris marwuxebSi”. qarTuli mwerloba. t. 22,
Tbilisi, 2004.
Ciqovani, n. saqrTvelos kulturuli raoba da civilizaciuri kuTvnileba
civilizaciTa Teoriis konteqstSi – Teoriuli da meTodologiuri
aspeqtebi. Tbilisi, 2005.
yifiani, d. “werilebi”. qarTuli mwerloba, t. 20, Tbilisi, 2003.
jorjaZe, a. samSoblo da mamuliSviloba. Tbilisi, 1990.
wereTeli, m. eri da kacobrioba. Tbilisi, 1990.
Степаненко, Т.Г. Этнопсихология., Москва, 2004.
Chabot, J. Le nationalisme. Paris: Presses Universites de France, 1997.
Journet, N. Coordonné par. La culture (De l’universel au particulier). Sciences Humaines Edition, 2002.
Schippers, Thomas K. “L’identité culturell: Recherche d’une definition”. Immigration et identité (En
France et en Allemegne). Sur la direction de Patrik Hunourt.
Renan, E. Qu’est-ce qu’une nation? 1882. <http://www.bmlisieux.com/archives/nationol. htm>
SoTa xinCagaSviliSoTa xinCagaSviliSoTa xinCagaSviliSoTa xinCagaSvili
Tanamedrove CrdiloeT kavkasiis islamisturi moZraobis gagebisaTvis: Tanamedrove CrdiloeT kavkasiis islamisturi moZraobis gagebisaTvis: Tanamedrove CrdiloeT kavkasiis islamisturi moZraobis gagebisaTvis: Tanamedrove CrdiloeT kavkasiis islamisturi moZraobis gagebisaTvis:
Zaladobis legitimurobis sakiTxiZaladobis legitimurobis sakiTxiZaladobis legitimurobis sakiTxiZaladobis legitimurobis sakiTxi
Cveni interesis sagania CrdiloeT kavkasiis muslim mosaxleobaSi mimdinare
transformaciis fonze Zaladobis socialuri rolis fenomeni da misi
mimarTeba sazogadoebrivi yofis idealTan.
rodesac Zaladobas vaxsenebT, pirvel rigSi, mis aralegitimur mxares,
moraluri Tu samarTlebrivi TvalsazrisiT gaumarTlebel da akrZalul
aspeqts warmovidgenT. statiaSi SevexebiT Zaladobis legitimur da
aralegitimur mxareebs, SevecdebiT, Tavad “legitimuroba” SedarebiT
konteqstSi warmovaCinoT, ganvixiloT is rogorc ukiduresad “subieqturi”
kategoria, romelic konkretuli faqtisa da movlenis Sefasebisas
urTierTgamomricxavi interpretaciebis arsebobis safuZvels warmoadgens.
politikur kvlevebsa da politikur filosofiaSi ZaladobasTan
dakavSirebiT, ZiriTadad, or kategorias gamoyofen: legitimurs da
aralegitimurs. aRniSnul sakiTxs Tavisi erT-erTi moxseneba (Azadpur 2006)
miuZRvna cnobilma germanelma sociologma maqs veberma, romelmac Camoayaliba
konfcefcia saxelmwifos, rogorc (fizikuri) Zalis gamoyenebis erTaderTi,
eqskluziuri legitimuri subieqtis Sesaxeb. am SemTxvevaSi saxelmwifos
cxovrebaSi Zalis gamoyeneba regulirdeba Sesabamisi samarTlebrivi sistemiT.
kanondeblobis funqciuri moSla da Sesabamisi balansis darRveva wesrigis
antipodis – anarqiis wyarod moiazreba. es gansakuTrebiT naTelia maSin,
rodesac sazogadoebriv da politikuri cxovrebaSi arsebul zogad wesrigs
(politikuri mowyobis models, socialur jgufebs Soris urTierTobebs) da,
konkretulad, politikur-samarTlebriv sistemas alternativa uCndeba, aSkara
(deklaraciuli) Tu faruli (latenturi), magram faqtobrivi saxiT. am
TvalsazrisiT, sainteresoa kavkasiis regionis, gansakuTrebiT Crdilo-
aRmosavleT kavkasiis sazogadoebebi, sadac samarTlebrivi da ideologiuri
vakuumi swrafad Seivso axali tipis (Tumca ara yovelTvis sruliad ucxo)
ideologiiT da Sesabamisi politikuri programiT.
CvenTvis sainteresoa konkretulad sabWoTa kavSiris daSlis Semdgom
periodSi Crdilokavkasiuri muslimuri sazogadoebebis socialur-politikur
cxovrebaSi mimdinare tendenciebi da maTi mimarTeba ideologiisa da Zaladobis
sakiTxebTan. am SemTxvevaSi, SegviZlia Zaladoba winaswarve erTmniSvnelovnad
vigulisxmoT, rogorc saSualeba, xerxi, romelic sazogadoebisaTvis (an misi
garkveuli jgufisaTvis) misaRebi (legitimuri) xdeba mxolod da mxolod
48
Sesabamisi ideologiuri da religiur-dogmaturi dasabuTebis fonze. am
TvalsazrisiT, kavkasiis regionSi ganviTarebuli konfliqtebis, ZmaTamkvleli
Setakebebis axsna jer kidev xangrZliv akademiur kvlevas moiTxovs. amjerad
SevexebiT muslimur sazogadoebebSi arsebul tendenciebs, davuTmobT ra
religias imdenive yuradRebas, ramdenadac amis safuZvels obieqturi realoba
(da ara politikuri koniunqtura da politkoreqtuloba) iZleva.
msoflios sxvadasxva kuTxeSi mSvidobiani mosaxleobis winaaRmdeg
mimarTuli terorisa da Zaladobis aqtebma konfliqtologiuri kvlevebis am
mimarTulebiT gaaqtiureba gamoiwvia. am kvlevebSi sociologias, fsiqologias,
religiur kvlevebs, ekonomikasa da anTropologias (aseve, rig SemTxvevebSi,
sxva dargebs) Tanabari mniSneloba eniWeba. Zaladobis formebsa da sazRvrebze
msjeloba, maTTan dakavSirebiT miRebuli dasavluri konvenciebis da
principebis simyifis axsna mxolod sazogadoebaTa da kulturaTa Soris
faseulobebis da “mentalobis” gansxvavebaTa konstatirebiT politikuri
dilemis winaSe mdgari saxelmwifo aparatisaTvis arasakmarisi da
arafrismTqmeli Cans. es ar exmareba mas, gansakuTrebiT maSin, rodesac dRis
wesrigSi dgeba analogiuri, perspeqtivaSi mosalodneli winasakonfliqto
situaciebis prevenciisa da, Sesabamisi kulturul-politikuri programis
SemuSavebis mizniT, precedentis Seswavlis amocana.
cnobilia, rom mTavroba funqcionirebs, rogorc xelisuflebis (da
Sesabamisad, Zaladobis, iZulebis) garkveuli forma, sadac Zalauflebis floba
da misi efeqturi gamoyeneba uSualo kavSirSia mis legitimaciasTan.
postsabWoTa periodis dasawyisSi ideologiurma “Tavisufalma zonam” sabWoTa
kavSiris memkvidre ruseTis federaciaSi aseTi legitimaciis safrTxe
araerTxel daayena eWvqveS. ukve maSin, rodesac ruseTis saxelmwifos Semdgomi
politikuri mowyobis modeli sabolood jer kidev ar iyo gadawyvetili.
rodesac Zalauflebis flobis gamarTleba, dasabuTeba sazogadoebis an misi
didi an gavleniani nawilis mier damajerebeli ar aris, xSirad Tavs iCens
legitimurobis krizisi. es ukanaskneli uSualod ukavSirdeba rogorc krizisis
daZlevis gzebs (maT Soris, SeiaraRebul daumorCileblobasa da
winaaRmdegobas _ revolucia, gadatrialeba, janyi), aseve
alternatiuli´legitimaciis wyaros, socialur-politikuri organizaciis
konkretuli alternatiuli modelis gaCenas. jer kidev postkoloniuri
epoqidan moyolebuli, rodesac aradasavlurma sazogadoebebma sakuTari
damoukideblobis, saxelmwifoebrivi suverenitetis da kulturuli
TviTmyofadobis uzrunvelyofaze daiwyes zrunva, muslimur qveynebSi
politikurma islamma da sazogadoebrivi cxovrebis islamizaciis proeqtma
49
Zlieri mxardaWera hpova da misi religiur-ideologiuri principebi dResac
popularulia, gansakuTrebiT im regionebSi da qveynebSi, sadac xelisuflebis
legitimurobis sakiTxi dRis wesrigSi, ufro swored, kiTxvis niSnis qveS dgas.
muslimur samyaroSi, miuxedavad modernizaciis da konstitucionalizmis
araerTi met-naklebad warmatebuli proeqtisa, demokratuli faseulobebi
qveynis sazogadoebriv-politikur cxovrebaSi jer kidev myifea. am SemTxvevaSi,
ar unda SemovifargloT mxolod qveynis Sidapolitikuri cxovrebis asparezze
politikuri aqtivobis analiziT, vfiqrobT, saWiroa muslimuri
fundamentalizmis da islamuri revolucionizmis Sesabamisi identobis
Seswavla da Zaladobrivi xerxebisadmi misi damokidebulebis kvleva.
romelime dasavluri kategoriisa Tu cnebis muslimur konteqstSi
gaazrebisas, yovelTvis ibadeba kiTxva, ramdenad erTmniSvnelovania is orive
samyarosTvis. amis magaliTad gamodgeba terorizmis cneba, romelic, pirvel
rigSi, ukavSirdeba udanaSaulo adamianTa (rogorc wesi, samoqalaqo pirTa)
sicocxlis xelyofis aralegitimur, amoralur da usamarTlo aqts. 1856
wlidan moyolebuli, saerTaSoriso sazogadoebam araerTi deklaracia miiRo
omis kanonebis Taobaze, Tumca adamianis uflebaTa sayovelao deklaraciaSi,
gaerTianebuli erebis organizaciis qartiaSi, “genocidis konvenciaSi”, gaeros
wamebis sawinaaRmdego konvenciaSi Camoyalibebuli, erTi SexedviT “saerTo-
sakacobrio” principebi ar warmoadgenen universalur da yvelasTvis misaReb
faseulobebs. sxvadasxva sazogadoebas SeiZleba gansxvavebuli Sexeduleba
hqondes omis warmoebasTan, mis xangrZlivobasTan, ganadgurebis masStabebis
mizanSewonilobasTan da, rac mTavaria, agresiis obieqtebis legitimurobasTan
dakavSirebiT. saerTaSoriso konvenciebis (maT Soris, Jenevis konvenciis) erT-
erTi mizania im pirTa da obieqtTa dacva agresiisagan, romlebic saomar
procesSi neitralur rols asruleben da, aqedan gamomdinare, maT winaaRmdeg
mimarTuli Zaladobrivi qmedeba arasaWirod, gadametebulad da aralegitimurad
iTvleba. sainteresoa, rom mocemul SemTxvevebSi mSvidobiani mosaxleobis
winaaRmdeg mimarTuli agresiac ideologiur dasabuTebas, mxardaWeras hpovebs
radikalurad ganwyobil jgufebsa da sazogadoebis farTo masebSi.
XIX saukunidan moyolebuli, politikuri stagnaciisa da krizisebis
dasaZlevad islamuri jgufebi politikuri mowyobis da sazogadoebrivi
wesrigis SariaTis principebTan SesabamisobaSi moyvanas sTavazobdnen
Tanamedroveobas. usamarTlobis winaaRmdeg brZolam da gamosavlis Zebnam said
jamal ad-din al-avRani (1837-1897), muhamad iqbali (1877-1938) da sxva avtorebi
idealuri islamuri saxelmwifos mSeneblobis ideamde miiyvana, romelic
mogvianebiT konkretul politikur programad iqca. rigi mklvevrebisaTvis
50
muslimur sazogadoebebSi politikur arenaze Zaladobisadmi midrekileba
uSualod ukavSirdeba gamefebul tiraniasa da mmarTvelobis arademokratuli
formebis arsebobas (Nasr 2006).
muslimur samyaroSi “gamarTlebul” da “gaumarTlebel” Zaladobas
sxvadasxvagvari interpretacia eZleva da amis Sesaxeb politikur filosofiasa
Tu TeologiaSi erTmniSvnelovani pasuxi ar arsebobs. aqtiuri kamaTi
mimdinareobs xolme aRniSnul sakiTxze Tavad egviptur, afrikul, arabul Tu
iranul sazogadoebebs SigniT. islamisa da Zaladobis urTierTmimarTebis
sakiTxs yuradReba dauTmo cnobilma Siitma mkvlevarma said hosein nasrma
(Reuter 2004). misi TqmiT, samarTlianobis islamuri koncefcia dakavSirebulia
wonasworobis, balansis cnebasTan (etimologiur donezec ki). darRveuli
wonasworobis aRsadgenad brZola yvela muslimisaTvis araTu sasurveli,
aramed aucilebelicaa da am SemTxvevaSi Zalis gamoyeneba mTavar moralur
qvakuTxeds (rogorc problemas) ar warmoadgens.
erTi mxriv, Zaladobis cnebisadmi araerTgvarovani damokidebuleba da,
meore mxriv, muslimuri sazogadoebebisaTvis ZaladobasTan dakavSirebiT
“saerTaSoriso” (anu dasavluri) qartiebisa da deklaraciebis SedarebiTi
ararelevanturoba ar niSnavs, rom Tavad islamis mixedviT, Zaladoba naklebad
eqvemdebareba regulacias da SezRudvebs (muslimuri samarTali uars ambobs
fizikur Zalaze, Zaladobaze, Tu ar mimdinareobs omi an Tu saqme ar gvaqvs
SariaTis samarTliT dasjis faqtTan). Zaladobrivi aqtis gamoyeneba islamSi
gaigivebulia adamianis mcdelobasTan, mimarTos Zala samarTlianobis
aRsadgenad. am SemTxvevaSi saqme gvaqvs jihadis fenomenTan. naSromSi
SevecdebiT, identobis kvlevis kuTxiT gaviazroT misi transnacionaluri
xasiaTi da ZiriTadi ideologiuri maxasiaTeblebi.
“perestroikis” dawyebisTanave CrdiloeT-aRmosavleT kavkasiaSi islami
swrafad gaxda politikuri aqtivobis erT-erTi wyaro da elementi. regionTan
mimarTebaSi, samecniero da popularul literaturaSi xSirad axseneben
islamizmis, islamis politizaciis, fundamentalizmis da radikaluri
ideologiis problemebs. vvaraudobT, rom bolo or aTwleulSi ganviTarebuli
movlenebi uSualod unda ukavSirdebodes adgilobriv mosaxleobaSi socialur-
kulturuli identobis krizisis fonze axali ideologiuri alternativis –
(xSirad, aSkarad gamokveTili “revoluciuri xasiaTis”) transnacionaluri
muslimuri identobis ganviTarebis araerTgvarovan, rTul process, romelic
uSualo mimarTebaSia bolodroindel politikur procesebTan. am SemTxvevaSi,
aRniSnuli socialuri fenomenis ukeT gagebis saqmeSi CvenTvis amosavali
wertili iqneboda islamuri fundamentalizmisa da islamuri revolucionizmis
51
ideis ukeT wvdoma da gaazreba. SevecdebiT, mokled mimovixiloT misi ZiriTadi
arsi da xasiaTi.
cnobilia, rom fundamentalizmi, met-naklebad, TiTqmis yvela religiisaTvis
aris damaxasiaTebeli. islamis, rogorc klasikuri religiis warmoSobis,
ganviTarebis istorias, aseve am religiis amqveyniuri, sazogadoebrivi yofis
mimarT damokidebulebis specifikas Tu gaviTvaliswinebT, gasakviri ar iqneba
misi aqtiuri roli antikoloniur Tu SemdgomSi antidasavlur moZraobebSi.
1960-iani wlebidan axlo aRmosavleTis sazogadoebebSi sakuTari
damoukideblobisa da TviTmyofadobis ideologiuri dasabuTebis misia Tavis
Tavze, mniSvnelovanwilad, sasuliero elitam aiRo, romelic arsebul
sazogadoebriv-politikur situacias uSualod ukavSirebda mis koloniur
warsuls da samarTlianobisa da balansis aRdgenis aucilebel problemas,
romlis gareSec krizisis daZleva SeuZlebeli iqneboda.
Tavisi xasiaTiT, islamuri revolucionizmi SegviZlia memarcxene
revoluciur moZraobas SevadaroT. politikuri filosofiis TvalsazrisiT,
Zireul sakiTxebSi gansaxvavebebis miuxedavad, orive SemTxvevaSi fiqsirdeba
socialuri yofis, sazogadoebriv-politikuri mowyobis “esqatologiuri” da
utopiuri ideali, romlis damkvidrebisaTvis aqtiuri brZolaa saWiro. es Tavad
revolucionizmis fundamenturi elementia. sainteresoa, rom Tanamedrove
islamizmis erT-erTi gamoCenili Teoretikosisa da fuZemdeblis said quTbis
mTavari naSromi “socialuri samarTlianoba” dResac samagido wignad iTvleba
nebismieri islamistisaTvis. quTbma ibn-taimiias, said abul ala maududis da
muhamed ibn abdul vahabis swavlebebs axali mniSvneloba SesZina, daukavSira ra
jihadisa da jahiliis cnebebi Tanamedrove yofas. man islamur revolucionizms
konkretuli ideologiuri dasabuTeba SesTavaza, rac dRemde uaRresad
aqtualuria.
quTbis mier SemoTavazebuli jihadizmis mTavari idea arsebuli represiuli
da usamarTlo sazogadoebriv-politikuri wyobis winaaRmdeg brZolaSi
mdgomareobs. am konteqstSi Zaladobis sazRvrebi da dauSvebeli Zaladobis
kategoriis gageba dasavluri tradiciisagan kardinalurad gansxvavebulia.
miuxedavad imisa, rom “qvakuTxedebSi”1 mowodebuli ZiriTadi principebi
metaforebiT aris gadmocemuli, naTelia, rom quTbizmisaTvis jahiliis2
winaaRmdeg brZolaSi “aucilebeli Zaladobis” mizanSewoniloba kiTxvis niSnis
qveS ar dgeba.
1“qvakuTxedebi” – said quTbis cnobili naSromi. 2jahilia – umecrebaSi myofi sazogadoebis cneba, romelic quTbma TanamedroveobaSi Semoitana.
52
arsebuli represiuli da “uRmerTo” reJimis winaaRmdeg brZola islamuri
revolucionizmis upirvelesi amocanaa. quTbizmis tradiciiT, am SemTxvevaSi
neitraluri saxelmwifos an sazogadoebis cneba uaryofilia. am SemTxvevaSi
Cvens mizans ar warmoadgens Zaladobis da SeiaraRebuli brZolis warmoebis
Sesaxeb klasikuri islamis pirveladi, yuranze dafuZnebuli principebis Zieba,
romelic SedarebiT ukeT aris Seswavlili, vidre misi relevanturoba
TanamedroveobasTan. vvaraudobT, rom islamis Sesabamisi samxedro
iurisprudencia, romelic SariaTis ganuyofeli nawilia da muslimTaTvis
mniSvnelovani dogmaturi wyaroa, xSirad iCrdileba konkretul momentSi
arsebuli miznis, motivaciisa da situaciis specifikiT. amis Tavisuflebas
iZleva is garemoeba, rom ar arsebobs yvela muslimisaTvis (Tundac erTi
mazhabis mimdevrebisaTvis) saerTo, Tanabrad legitimuri da avtoritetuli
swavlulTa skola Tu sasuliero centri, romlis yuraniseuli interpretaciebi
savaldebulod gasaTvaliswinebeli iqneboda. Tanamedrove msoflioSi,
filipinebiT dawyebuli da CrdiloeT afrikiT damTavrebuli, TiTqmis yvela
islamistur SeiaraRebul jgufs interpretaciis didi Tavisufleba aqvs
miniWebuli da rig muslim swavlulTa calkeuli kritikuli gamoxmaurebebi am
TvalsazrisiT saqmes arsebiTad ver cvlis.
quTbizms, rogorc Tanamedrove islamisturi moZraobis erT-erT TvalsaCino
mimdinareobas, masze ufro radikaluri kritikosebi islamis principebis
SebRalvas sayvedurobdnen. bevri konservatori islamistisaTvis miuRebeli iyo
egvipteli revolucioneris idea sunituri mahzabebis gaerTianebis Sesaxeb,
mowodeba socializmis principebTan axlos mdgari politikis SemuSavebisaken
da a.S. amave dros, Tanamedrove islamurma revolucionizmma mTavari aqcenti
usamarTlobis winaaRmdeg brZolaze gaakeTa, sadac, rogorc zemoT aRiniSna,
mtruli Zalebis gavlenis Tu mmarTvelobis qveS myofi mSvidobiani mosaxleoba
xSirad ZaladobisTvisaa ganwiruli.
mSvidobiani samoqalaqo pirebis winaaRmdeg ganxorcielebuli Zaladobis
aqts orgvari interpretacia eZleva, romelic moqmedebis CamdenisTvis am
nabijis legitimaciis wyaro SeiZleba iyos. pirvel rigSi, gasaTvaliswinebelia
qmedebis funqciuri mxare: mowinaaRmdegisaTvis tkivilis miyeneba da amiT ufro
uaresi tkivilis (perspeqtivaSi, ufro didi masStabebis mqone Setakebebis da
msxverplis) gancdis perspeqtivis Cveneba1. mSvidobiani mosaxleobis daSineba
teroristebis mier saomari moqmedebebis Sewyvetis Tu ara, saomari kampaniis
Sesaxeb sazogadoebriv azrze zegavlenis, misi Secvlis erT-erT qmediT xerxad
1aRniSnuli Tezisi, bunebrivia, dasavleTis samyarosaTvisac ar aris ucxo (mag. xirosima da nagasakis dabombvis irgvliv arsebuli diskusia).
53
ganixileba. metic, radikalizmis logika ufro Sors midis da mSvidobiani
mosaxleoba ara mxolod legitimuri “saSualeba”, aramed “mizanic” (borotebis
da usamarTlobis sawyisi) aris xolme. am SemTxvevaSi argumenti momdinareobs
iqidan, rom mosaxleoba arapirdapir, magram mainc exmareba mtruli Zalebis
siZlieres (ixdis gadasaxadebs, ar aprotestebs da ar gmobs maT qmedebebs,
warmoadgens potenciur adamianur resurss (jariskacebi da a.S.), Sesabamisad,
xels uwyobs usamarTlobis reJimis stabilurobas.
sagulisxmoa is faqti, rom budionovskSi, yizlarSi, moskovSi, beslanSi Tu
ruseTis sxvadasxva kuTxeSi ganxorcielebuli teroristuli aqtebis
gamarTleba mis organizatorebs mxolod sakuTar respublikaSi saomari
moqmedebebis Sewyvetis surviliT ar ucdiaT. aseTi moTxovna, ZiriTadad,
“mZevalTa krizisis” dros Cndeba xolme, mogvianebiT ki, rodesac teroristi
(organizatori) pasuxismgeblobas sakuTar Tavze iRebs, cdilobs, Tavisi nabiji
maqsimalurad daasabuTos, raTa is ideologiurad gamarTlebuli, gasagebi da
saWiro (gardauvali) iyos TanamebrZolebisaTvis. SeiZleba Tu ara
budionovsksisa da yizlaris reidebis Semdeg federaluri centris kontrols
moklebul CeCneTSi basaevis maRali avtoriteti mxolod misi, rogorc
samxedro piris, “warmatebiT” aixsnas? ram ubiZga 1999 wels araerT daRestnels,
sasikvdilod gaewira Tavisi Tanamoqalaqe da mezobeli CeCnebis islamisturi
ideebisTvis Tavi daedo? vfiqrobT, Tundac ukanaskneli garemoebis asaxsnelad
fsiqotropuli iaraRis Tu “piradi vendetis” hipoTeziT dakmayofileba
SeuZlebeli Cans.
1990-ian wlebSi kavkasiaSi ganviTarebuli konfliqtebis Sesaswavlad saWiroa
misi yoveli aspeqtis gaTvaliswineba da mravalmxrivi kvleva; erT-erT
mimarTulebad gvesaxeba aRniSnuli problemis saerTaSoriso islamuri
moZraobis konteqstSi ganxilva, romelic, e.w. jihadizmis ideologiis
safuZvelze, saSualebas mogvcems, ukeT gavigoT regionSi arsebuli Zaladobis
fenomeni.
gamoyenebuli literaturagamoyenebuli literaturagamoyenebuli literaturagamoyenebuli literatura
Azadpur, M. “Interpreting Political Violence in Islamic Philosophy”. Polylog journal, #5, 2004
<http://them.polylog.org/5/fam-en.htm> (retrieved: 11.12.2006).
Nasr, S. H. “Islam and the Question of Violence Al Serat”. Journal of Islamic Studies. http://www.al-
islam.org/al-serat ( retrieved: 01.11.2006)
54
Reuter, J. Islam and Suicide Terrorism, Chechnya’s Suicide Bombers: Desperate, Devout, or Deceived?
The American Committee for Peace in Chechnya, 16/09/2004.
Weber, M. Politics as Vocation (translation).
<http://www2.pfeiffer.edu/~lridener/DSS/Weber/polvoc.html> (retrieved: 14.12.2006).
giorgi garagiorgi garagiorgi garagiorgi garayaniZeyaniZeyaniZeyaniZe
erTi folkloruli nimuSis miToritualuri genezisi erTi folkloruli nimuSis miToritualuri genezisi erTi folkloruli nimuSis miToritualuri genezisi erTi folkloruli nimuSis miToritualuri genezisi
qarTuli eTnokulturis kvlevaSi, misi kulturuli fenebis
diferenciaciasa da genezisis gamorkvevis saqmeSi didi mniSvneloba eniWeba
xalxuri Semoqmedebis Seswavlas, romelSic, rogorc wesi, Semonaxulia
uZvelesi miTologiuri Tu religiuri rwmena-warmodgenebi, struqturuli Tu
esTetikuri gamomsaxvelobiTi formebi. swored amitom, mniSvnelovania
dadgindes ama Tu im folkloruli nimuSis Sinagani buneba da pirvandeli
semantika, misi daniSnuleba.
winamdebare naSromi aWaruli folkloris erT-erT saintereso nimuSs
“ohoiohoiohoiohoi----nanosnanosnanosnanos” exeba. saqme gvaqvs metad originaluri saxiT warmodgenil
cekvasTan (igi TamaSobadac SeiZleba miviCnioT), romelic XX saukunis bolo
xanebamde iyo SemorCenili aWarul xalxur SemoqmedebaSi (eqsp.: aWara 1985, 1995).
am cekva-TamaSobas kargad icnobs folklorul ansambl “mTiebisa” da
saymawvilo folklorul-eTnografiuli studia “amer-imeris” mayurebeli.1
Tavdapirvelad am nimuSis aRweriloba mogvyavs:
“ohoi-nanos” qorwilis meore dRes, diliT marTavdnen mayrebi. erT-erTi
maTgani xelSi wkeplamomarjvebuli daereva danarCenebs; wkeplis cemiTa da
“nanos” ZaxiliT wamoyris mZinareebs, erTmaneTis gaswvriv xelixelCakidebulebs
daayenebs da sxvadasxvagvari moZraobebis Sesrulebas ubrZanebs. ase magaliTad:
“melis kudi!” “mixveuli!” “moxveuli!” “dakvanWuli!” da sxv. gundic sapasuxo
SeZaxiliT _ “ohoi!” _ emorCileba wkepliani winamZRolis brZanebas. cekva-
TamaSis bolos ferxulic ibmeba. TamaSobis wkepliani warmmarTveli axla ukve
wreSi Sedis da iqidan ganagrZobs miTiTebebis micemas. am formiTve mTavrdeba
cekva. mTeli cekvis ganmavlobaSi ritmuli akompanimentis rols
SemsrulebelTa mier warmoTqmuli SeZaxilebi warmoadgens.
specialur literaturaSi aRniSnulia “ohoi-nanos” msgavseba “ialis
TamaSTan” da nayofierebis kultisadmi miZRvnil svanur cekvasTan “melia-
TelepiasTan (gvaramaZe 1997: 98; qse 1985: 628).
“ialis TamaSis”“ialis TamaSis”“ialis TamaSis”“ialis TamaSis” mokle aRweriloba 1854 wlis gazeTma “zakavkazski
vestnikma” Semogvinaxa (janeliZe 1948: 93). “ohoi-nanos” msgavsad, aqac vxvdebiT
joxian meTaurs, romelic jgufis wevrebs miTiTebebs aZlevs. TamaSSi miRebuli
iyo aseve gaSiSvleba, rac ukve svanur “melia-TelepiasTan” hpovebs msgavsebas.
1 farTo mayurebelsac araerTxel SeeZlo enaxa d.gugunavas satelevizio filmi “mTiebi”, romelSic aRniSnul TamaSsac warmoadgens ansambli.
56
“melia“melia“melia“melia----Telepia”Telepia”Telepia”Telepia”1111 nayofierebis kultisadmi miZRvnili dResaswaulis,
svanuri kviriaoba-muryvamobis erT-erTi Semadgeneli wes-Cveulebaa. am cekviT
warmodgenil Cveulebas mamakacebi asruleben: winamZRolis zurgsukan erTrigad
Camwkrivebuli, wels qvemoT gaSiSvlebuli mamakacebi wreze dadian da
SeZaxiliT _ “melia-Telepia, ioh, ioh!” winamZRols uknidan uqaquneben.
winamZRoli ki uknidan moqaquneebs drodadro wkeplas gadahkravs.
iv. javaxiSvili svanur dResaswaulSi Semavali wes-Cveulebebisa da
xeTuri miTis Sedarebis safuZvelze varaudobs, rom mocemuli dResaswauli
paraleluri formaa bunebis aRorZinebis xeTuri religiuri dResaswaulisa.
svanuri Telepia ki igivea, rac xeTuri nayofierebis RmerTi TelifinuTelifinuTelifinuTelifinu2222
(Бендукидзе 1973: 98).
Telifinus xeTuri miTis mokle Sinaarsi aseTi gaxlavT: “Telifinu
ganrisxebuli midis. Aman gamoiwvia is, rom qeri da xorbali aRar xarobs,
saqoneli _ cxvari Tu adamianebi veRar mravldebian. mis wasvlas mohyveba
gvalva, bunebis Wknoba; SimSiliT iRupebian adamianebi da RmerTebi; es
ukanasknelni eZeben Telifinus, magram amaod. bolos da bolos mas ipovnis
qalRmerT xanaxanas mier gagzavnili futkari, romelic nestriT daCxvlets
Telifinus da amiT kidev ufro gazrdis mis risxvas. maSin qalRmerTi
qamrusefa Seasrulebs magiur rituals Telifinus risxvis dasacxrobad. amis
Semdeg Telifinu brundeba da iwyebs zrunvas qveynierebaze, mefe dedofalze”
(tatiSvili 2004: 38).
rogorc aRiniSna, svanuri Cveulebis saxelwodebis “melia-Telepias”
meore nawili “Telepia” xeTur RvTaebasTan _ TelifinusTan _ igivdeba. rac
Seexeba pirvel nawils _ “melias”, mas mecnierebi cxovel melias qarTuli
saxelwodebiT xsnidnen. Tumca, rogorc mogvianebiT gairkva, “melia-Telepias”
“melia” indoevropuli sityvidan _ melitas (futkari) momdinareobs.
Melit (Tafli) sityvaze dayrdnobiT aRdgeba “futkris” indoevropuli
forma _ ““““melitas” (Бендукидзе 1973: 98-100).
aRsaniSnavia, rom svaneTSi dRemdea SemorCenili miTi, romelic
analogiuria zemoT moyvanili xeTuri miTisa. metad mniSvnelovania isic, rom
svanur leqsikaSi futkris Zvel saxelad dasturdeba “mel”-i, romelsac dRes
ukve iSviaTad xmaroben svaneTSi.3
1 am TamaSis saxelwodeba ramdenime fonetikuri variantiTaa cnobili. Cven zemoaRniSnul formas gamoviyenebT. 2 am RvTaebis saxeli specialur literaturaSi sxvadasxva formiTaa mocemuli. Cven erT-erT variants veyrdnobiT (tatiSvili 2004). 3 mTxrobeli _ uSgulis mkvidri 38 wlis hamlet Carkviani (informatori jokia gugava).
57
maSasadame aRniSnuli wes-Cveulebis saxelwodebis “melia-Telepias”
Tavdapirveli Sinaarsi, romelic xeTuri miTidan unda momdinareobdes,
Semdegnairad gamoiyureba: “futkari da Telifinu”.
Tu ki imasac gaviTvaliswinebT, rom xeTuri miTebis im jgufisTvis,
romelSic Telifinus miTi Sedis, damaxasiaTebelia miTisa da ritualis
ganuyofloba (es miTebi ritualTan kavSirSia Cawerili, miTis Txroba
dakavSirebuli unda yofiliyo saritualo moqmedebebis SesrulebasTan _
tatiSvili 2004: 37), maSin SegviZlia vivaraudoT, rom smaSin SegviZlia vivaraudoT, rom smaSin SegviZlia vivaraudoT, rom smaSin SegviZlia vivaraudoT, rom svanuri “meliavanuri “meliavanuri “meliavanuri “melia----Telepia” Telepia” Telepia” Telepia”
(anu “futkari da Telifinu”) xeTuri miTis ritualur gaTamaSebas warmoadgens.(anu “futkari da Telifinu”) xeTuri miTis ritualur gaTamaSebas warmoadgens.(anu “futkari da Telifinu”) xeTuri miTis ritualur gaTamaSebas warmoadgens.(anu “futkari da Telifinu”) xeTuri miTis ritualur gaTamaSebas warmoadgens.
miT ufro, rom arsebobs mosazreba, romlis mixedviTac Telifinus miTi
Seqmnilia ara rogorc literaturuli Zegli, aramed rogorc ganrisxebuli
RvTaebis dasamSvideblad aRsasrulebeli rituali (Бендукидзе 1973: 96).
Cveni azriT, zemomoyvanili aWaruli cekva-TamaSobac _ “ohoi- nano” _
uSualod xeTur samyaros ukavSirdeba. amitom oriode sityviT SevCerdeT Tavad
xeTaze da vnaxoT, Tu rogor siaxloves avlens igi qarTul samyarosTan.
xeTebis saxelmwifo Zv. w. 1650-1200 wlebSi arsebobda (giorgaZe 1988: 29).
xeTuri saxelmwifo samxreT-dasavleTidan emezobleboda qarTvelur tomTa
uZvelesi gansaxlebis adgils. Tavisi Zlierebis xanaSi igi gadaWimuli iyo
xmelTaSua zRvidan Sav zRvamde da anatoliis dasavleTi raionebidan md.
evfratamde. igi moicavda CrdiloeT siriasac (giorgaZe 2002: 50). am periodSi
xeTebis gavlenaSi moeqca mTeli mcire azia da mis mezoblad mdebare mravali
raioni. am regionTa ricxvs miekuTvneba samxreT amierkavkasiisa da Savi zRvis
samxreT-aRmosavleT kuTxeSi mdebare olqebi, rac CvenTvis mniSvnelovania imiT,
rom es mxare ZvelTaganve qarTveluri tomebiT iyo dasaxlebuli (giorgaZe 1988:
39).
xeTebis saxelmwifos Semqmnelebad iTvlebian mcire aziaSi mosuli
indoevropelebi _ nesitebi (tatiSvili 2004: 6). xolo, rac Seexeba saxelwodeba
“xaTs”, es saxeli maT adgilobrivi xaTebisagan SeiTvises. xaTebi centraluri
anatoliis mkvidri avtoqTonuri eTnosia (maT protoxeTebsac uwodeben). “xaTi”
iyo am tomTa mTavari qalaqisa da maTive qveynis aRmniSvneli termini. xaTuri
ena ar ganekuTvneba arc indoevropul da arc semitur enebs (giorgaZe 1988: 20-
19). xeTologiaSi arsebobs mosazreba xaTuri enis naTesaobis Sesaxeb Crdilo-
kavkasiur enebTan (e.foreri _ giorgaZe 1988: 20), sxva SemTxvevaSi _ qarTvelur
enaTa jgufTan (qr. girbali _ giorgaZe 2002: 89). swored am ori eTnosis _
nesitebisa da xaTebis Serwymis Sedegad centralur mcire aziaSi Camoyalibda
xeTuri eTnosi, romelmac Seqmna erT-erTi uZvelesi civilizacia (tatiSvili
2004: 7).
58
xaTuri religiuri warmodgenebi metad originaluri da TviTmyofadi
iyo. xaTebs hqondaT RvTaebaTa mravalricxovani kulti, marTavdnen
dResaswaulebs, qmnidnen miTosebs (giorgaZe 2002: 84). xeTuri religiis
TvalSisacemi siWrele imiTaa ganpirobebuli, rom igi moicavs rogorc
indoevropul, aseve adgilobrivi mravali eTnosis religiur rwmena-
warmodgenas. xeTuri religiis mniSvnelovan fenas xaTuri RvTaebebi
Seadgendnen, isini qmnidnen Zv. w. II aTaswleulis xeTebis religiuri sistemis
bazas. xeTurma religiam xaTebisagan SeiTvisa Telifinus kultic, romelsac
xeTur RvTaebaTa panTeonSi erT-erTi mTavari RvTaebis adgili eWira (giorgaZe
2002: 57).
Tixis firfitebze dacul xeTur teqstebs Soris mravalricxovan jgufs
Seadgens saritualo teqstebi _ ritualTa aRwerilobebi. maT Soris xSirad
gvxvdeba erTi da imave ritualis ramdenime asli, romlebic saritualo
ceremoniebis sworad Catarebis mizniT igzavneboda xeTebis samefos
provinciebSi (tatiSvili 2004: 19).
Tu ki gaviTvaliswinebT imas, rom saqarTvelos samxreT-dasavleTiT
mdebare, ZvelTaganve qarTveluri warmoSobis tomebiT dasaxlebuli mxare
xeTis gavlenis sferoSi Sedioda, sruliad marTebuli iqneba vigulisxmoT, rom
xeTuri kulturis gavlena qarTvelur tomebzec vrceldeboda, rac SeiZleba rac SeiZleba rac SeiZleba rac SeiZleba
gamoxatuliyo qarTvel qurumTa mier xeTuri ritualebis gadmoRebasa Tu gamoxatuliyo qarTvel qurumTa mier xeTuri ritualebis gadmoRebasa Tu gamoxatuliyo qarTvel qurumTa mier xeTuri ritualebis gadmoRebasa Tu gamoxatuliyo qarTvel qurumTa mier xeTuri ritualebis gadmoRebasa Tu
gamoyenebaSi.gamoyenebaSi.gamoyenebaSi.gamoyenebaSi.
CvenTvis saintereso saqorwilo cekva-TamaSoba saqarTvelos samxreT-
dasavleTi kuTxis, aWaris, folklorma Semoinaxa. aWarisa da misgan samxreTiT
mdebare qarTuli kuTxeebis folklors bevri ram aqvs saerTo. es kuTxeebi,
musikaluri folkloris TvalsazrisiT, erT dialeqtSi erTiandebian1
(garayaniZe 1990: 149).
Cveni azriT, am kontaqtis Sedegad unda iyos Seqmnili zemoxsenebuli
“ohoi-nano”. safiqrebelia, rom es saqorwilo cekva-TamaSoba aRniSnuli epoqis
kulturuli fenidan unda momdinareobdes da swored xeTuri Telifinus miTis
ritualur aRsrulebas unda warmoadgendes. kerZod ki _ ritualis im nawilisa,
romelic futkris mier RvTaebis povnasa da mis dabrunebas mogviTxrobs.
arqaul sazogadoebaSi miTologia moicavda rogorc religiasa da
filosofias, aseve mTel mxatvrul Semoqmedebas. amitom miTis problemasTanaa
1mkvlevarTa azriT, musikaluri ena ufro Rrma sferoa folklorisa, vidre sametyvelo da poeturi (SilakaZe 1991: 15). amitom mis kvlevasa da gaTvaliswinebas didi mniSvneloba eniWeba kulturis uZvelesi plastebis gamovlenis saqmeSi.
59
dakavSirebuli religiis, literaturis, filosofiisa da xalxuri Semoqmedebis
genezisi (xidaSeli 2001: 5).
aWaruli folkloris nimuSisa da xeTuri miTis urTierTSedareba araerT
pirdapir Tu irib paralels avlens:
1) xeTuri miTis mixedviT, gadakargul RvTaebas futkari poulobs.
Telifinu dasasveneblad wamowolila mindorze qalaq lixcinis maxlobel
tyeSi. futkari xelebsa da fexebze nestravs RvTaebas da aRviZebs. RvTaeba
wamodgeba (Иванов 1977:57).
_ “ohoi-nanos” warmmarTveli winamZRoli futkars unda ganasaxierebdes,
misi wkepla _ futkris nestars. xolo gundi _ gadakargul RvTaebas. TamaSis
dasawyisi analogiuria miTis zemomoyvanili nawilisa: winamZRoli midis mZinare
mayrebTan, wkeplavs maT, aRviZebs da wamoyris. daayenebs xelixelCakidebulT
erT rigad, erTmaneTis gaswvriv ise, rom isini axla erT mTlians
ganasaxiereben. winamZRolic Cahkidebs gunds xels da mihyavs.
2) futkrisagan Sewuxebuli Telifinu kidev ufro gamZvinvarda:
ganrisxebulma daaSro wyaroebi, kalapotidan gadaagdo nakadebi, daangria da
aRgava qalaqebi da saxlebi (Иванов 1977: 57).
_ “ohoi-nanos” wkepliani winamZRolis miTiTebiT, rasac wkepliT cemac
Tan axlavs, Telifinus ganmasaxierebeli gundi axorcielebs moZraobebs _
“melis kudi”, “mixveuli”, “moxveuli”, “dakvanWuli”. am moqmedebebs TiToeuli
wevri cal-calke ki ar ganasaxierebs, aramed _ mTlianad jgufi, erTianad. es
originaluri qmedebebi, romelebic dinamikaSi ebmis erTmeneTs, vfiqrobT,
ganrisxebuli RvTaebis mZvinvarebas unda warmoaCendes.
3) ganrisxebuli Telifinu kvlav mZvinvarebs. mas dainaxavs qalRmerTi
qamrusefa da mis dasamSvideblad atarebs rituals _ ganaSorebs mrisxanebas,
gabrazebas... teqstSi iqve naTqvamia: ise moxdes, rom Telifinus mrisxanebam,
gabrazebam, bralma, mZvinvarebam datovos saxli. dae, man datovos saxlis
dedaboZi, fanjara, anjama, karibWis kamara, funduki. dae, man datovos samefo
gza! dae nu miva is nayofier velTan, tyesTan, baRTan! dae, wasuliyos is miwis
mziani RmerTis gziT (Иванов 1977:57-59).
miTis dasasruls naTqvamia, rom Telifinu dabrunda da daiwyo zrunva
Tavis qveyanaze; fanjaras ganSorda Rrubeli, saxls _ buRi. samsxverplo
magidaze RmerTebi damSviddnen. keraSi SeSa dawynarda. boselSi _ xarebi, bakSi
_ cxvrebi (Иванова 1977: 60)...
_ safiqrebelia, rom qorwilSi “ohoi-nanos” Sesrulebis (anu Telifinus
miTis ritualuri gaTamaSebis) mizanic swored yovelgvari borotis gandevna
iyo axaldaqorwinebulTa saxlidan.
60
4) Telifinum daiwyo zrunva mefesa da dedofalze. uzrunvelyo isini
cxovrebiT da samomavlo cxovrebiseuli ZaliT (Иванов 1977: 61).
_ cnobilia, rom qarTul saqorwilo tradiciaSi siZes mefe, patarZals ki
dedofali ewodeba. amitom savaraudebelia, rom qorwilSi am ritualis
Catarebis Sedegad nayofierebis RvTaeba iwyebs zrunvas axaldaqorwinebulebze,
anu mefe dedofalze.
5) rac Seexeba miTSi Telifinus mier mefisTvis cxvris tyavis gadacemis
faqts, iseve rogorc miTSi mocemul mraval sxva detals, SesaZloa, amgvari
Cveuleba “ohoi-nanos” SemTxvevaSic yofiliyo Tavdapirvelad miRebuli. Tumca
amaze dReisTvis, masalis ararsebobis gamo, raimes Tqma Znelia.
yuradRebas ipyrobs TamaSobaSi naxsenebi “melis kudi”“melis kudi”“melis kudi”“melis kudi”, romelic
winamZRolis miTiTebaa da romelsac gundi Sesabamisi moZraobiT pasuxobs.
savaraudebelia, “meli”, svanuri “melia-Telepias” msgavsad, aqac xeTur futkars
aRniSnavdes da ara cxovel melias. xolo kudi, Sesabamisad, cxovelis nawils
ki ar miemarTebodes, aramed _ wkepliani winamZRolis (resp. futkris) zurgsukan
kudad Cabmul monawileebs.
am mxriv, sagulisxmoa imerxeuli leqsikuri erTeuli “melamelamelamela----iiii”, romelic
mayris moaxloebis maxarobels ewodeba. igic mayris wevria (futkaraZe 1993: 503).
CvenTvis cnobilia, rom “ohoi-nanos” swored mayrebi asruleben. amitom,
SesaZloa vivaraudoT, rom “ohoi-nanos” Sesrulebisas futkris rolSi mayris
maxarobeli, igive “mela-i” yofiliyo.
aRsaniSnavia, rom mecnierebaSi arsebuli Sexedulebis mixedviT,
samgloviaro da saqorwilo ritualebSi yovelTvis gvxvdeba aRdgoma-
aRorZinebasTan dakavSirebuli wes-Cveulebebi. amasTan, yovelTvis figurirebs
mokvdav-aRorZinebadi RvTaeba an adgili aqvs mis miniSnebas (xidaSeli 2001: 127).
rogorc vnaxeT, es aWaruli qorwilis SemTxvevaSic dadasturda.
maSasadame, “ohoi-nano” SegviZlia saqorwilo ritualad miviCnioT,
romelic, qorwilis garda, SesaZloa, sxvaganac Sesrulebuliyo, rogorc,
zogadad, nayofierebisa da keTildReobis gamomwvevi rituali. cnobilia, rom
ritualma Tavisi pirvandeli daniSnulebis _ sakraluri funqciis _ dakargvis
Semdegac SeiZleba saukunoobiT gaagrZelos arseboba (canava 2005: 9). ase moxda
Cvens SemTxvevaSic: “ohoi-nanos”, rogorc aWaruli folkloris nimuSs, sruliad
dakarguli aqvs Tavisi pirvandeli semantika, igi xalxSi gaazrebulia, rogorc
erT-erTi rigiTi cekva. Tumca, kvlevis Sedegad masSi gamovlenili ritualuri
xasiaTi da miTTan sinkretuloba safuZvels gvaZlevs aRniSnuli cekva-TamaSoba
miToritualur modelad miviCnioT.
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas:
61
a) a) a) a) aWaruli saqorwilo cekvaaWaruli saqorwilo cekvaaWaruli saqorwilo cekvaaWaruli saqorwilo cekva----TamaSoba “ohoiTamaSoba “ohoiTamaSoba “ohoiTamaSoba “ohoi----nano” xeTur samyarosTan nano” xeTur samyarosTan nano” xeTur samyarosTan nano” xeTur samyarosTan
uSualo kontaqtis sauSualo kontaqtis sauSualo kontaqtis sauSualo kontaqtis safuZvelzea Seqmnili.fuZvelzea Seqmnili.fuZvelzea Seqmnili.fuZvelzea Seqmnili.
b) b) b) b) igi Tavdapirvelad religiuri rwmenaigi Tavdapirvelad religiuri rwmenaigi Tavdapirvelad religiuri rwmenaigi Tavdapirvelad religiuri rwmena----warmodgenebis nawili iyo da warmodgenebis nawili iyo da warmodgenebis nawili iyo da warmodgenebis nawili iyo da
xeTur RvTaebaTa panTeonis erTxeTur RvTaebaTa panTeonis erTxeTur RvTaebaTa panTeonis erTxeTur RvTaebaTa panTeonis erT----erT mTavar RvTaebas Telifinus miemarTeboda. erT mTavar RvTaebas Telifinus miemarTeboda. erT mTavar RvTaebas Telifinus miemarTeboda. erT mTavar RvTaebas Telifinus miemarTeboda.
g)g)g)g) “ohoi“ohoi“ohoi“ohoi----nano” Telifinus Sesaxeb miTis ritualur aRsrulebas nano” Telifinus Sesaxeb miTis ritualur aRsrulebas nano” Telifinus Sesaxeb miTis ritualur aRsrulebas nano” Telifinus Sesaxeb miTis ritualur aRsrulebas
warmoadgens.warmoadgens.warmoadgens.warmoadgens.
d) d) d) d) savaraudod, amgvarisavaraudod, amgvarisavaraudod, amgvarisavaraudod, amgvari ritualebi mTeli saqarTvelos teritoriaze iyo ritualebi mTeli saqarTvelos teritoriaze iyo ritualebi mTeli saqarTvelos teritoriaze iyo ritualebi mTeli saqarTvelos teritoriaze iyo
gavrcelebuli, razedac zemoT moyvanili nimuSebi metyvelebs.gavrcelebuli, razedac zemoT moyvanili nimuSebi metyvelebs.gavrcelebuli, razedac zemoT moyvanili nimuSebi metyvelebs.gavrcelebuli, razedac zemoT moyvanili nimuSebi metyvelebs.
gamoyenebuli literaturagamoyenebuli literaturagamoyenebuli literaturagamoyenebuli literatura
garayaniZe, e. “qarTuli xalxuri simReris ganviTarebis erTi adreuli etapis
Sesaxeb” musikismcodneobis sakiTxebi. Tbilisi, 1997.
garayaniZe, e. “qarTuli musikaluri dialeqtebi da maTi urTierTmimarTeba.”
(xelnaweris uflebiT). Tbilisi, 1990.
gvaramaZe, l. qarTuli sacekvao folklori. Tbilisi, 1997.
giorgaZe, gr. aTasi RvTaebis qveyana. Tbilisi, 1988.
giorgaZe, gr. uZvelesi axloaRmosavluri eTnosebi da qarTvelTa warmomavloba.
Tbilisi, 2002.
tatiSvili, i. xeTuri religia. Tbilisi, 2004.
futkaraZe, S. Cveneburebis qarTuli. baTumi, 1993.
qse _ qarTuli sabWoTa enciklopedia, t. VI, Tbilisi, 1984.
SilakaZe, m. eTnomusikologiis sagani, meTodebi da amocanebi. Tbilisi, 1991.
canava, r. miToritualuri modelebi, simboloebi antikur mwerlobaSi da
qarTuli literaturul-eTnologiuri paralelebi. Tbilisi, 2005.
xidaSeli, m. samyaros suraTi arqaul saqarTveloSi. Tbilisi, 2001.
javaxiSvili, iv. Txzulebani Tormet tomad. t. I, Tbilisi, 1979.
janeliZe, d. qarTuli Teatris xalxuri sawyisebi. Tbilisi, 1948.
Бендукидзе, Н.А. «Хетский миф о Телефину и его сванские параллели.» Вопроси древней истории.
Тбилиси, 1973.
62
Иванова, В.В. «Луна, упавшая с неба». Древняя литература Малой Азии. Перевод с
древнемалоазиатских языков. Москва, 1977.
damowmebuli eqspediciebidamowmebuli eqspediciebidamowmebuli eqspediciebidamowmebuli eqspediciebi1111
aWara, xulos raioni 1985 w. e. garayaniZis eqsp.
aWara, xulos raioni 1995 w. e. garayaniZis eqsp.
1masalebi inaxeba avtoris pirad arqivSi.
63
beJan javaxiabeJan javaxiabeJan javaxiabeJan javaxia
“sxvadasxva” evropa Sua“sxvadasxva” evropa Sua“sxvadasxva” evropa Sua“sxvadasxva” evropa Sua saukuneebis damdegs saukuneebis damdegs saukuneebis damdegs saukuneebis damdegs
antikurobidan Sua saukuneebSi gadasvla iyo dapirispireba warmarTul
kulturasa da qristianobas Soris. es xangrZlivi etapi ramdenime saukune
mimdinareobda da qristianuli ideologiis gamarjvebiT damTavrda.
J. le gofis mxatvruli gamoTqmiT, Sua saukuneebis avtorebi antikurobas
epyrobodnen iseve, rogorc ebraelebi eqcevian tyveebs Zveli aRTqmis meore
rjulis wignis mixedviT. isini tyve qalebs Tavs gadaparsavdnen, frCxilebs
daaWridnen, axal tansacmelSi gamoawyobdnen da mxolod Semdeg
qorwindebodnen maTze.
Tavdapirvelad, gansakuTrebiT aRmosavleTSi, pirveli qristiani
filosofosebi cdilobdnen SeenarCunebinaT antikuri filosofiisa da
literaturis miRwevani, amdenad, maT SemoqmedebaSi didi iyo platonis gavlena.
bizantiaSi antikuri filosofia, qristianuli RvTismetyvelebis gabatonebis
Tavdapirvel etapze mainc, inarCunebda Tavis pozicias. bizantielma
RvTismetyvelebma Seiswavles da SeinarCunes berZnuli filosofiuri azrovneba,
rasakvirvelia, misi SexamebiT qristianul RvTismetyvelebasTan. TviT iseTi
didi saeklesio moRvaweebis SemoqmedebaSi, rogorebic arian “kapadokieli
mamebi” – basili didi, grigol nazianzeli, grigol noseli da
konstantinopolis patriarqi ioane oqropiri, mniSvnelovani adgili uWiravs
neoplatonur filosofias. axali ideebis gadmocemisas isini qristianul
ideologias SesaniSnavad uxameben antikuri ritorikis formebs. am mxriv
sainteresoa basili kesarielis 22 homilia “imis Sesaxeb, rogor unda miiRon
axalgazrda Wabukebma sasargeblo antikuri wignebidan”. am homiliebSi
Sekrebili masalis msgavseba plutarqes traqtatTan “rogor unda moisminon
axalgazrdebma poeturi nawarmoebebi” araerTxel yofila mkvlevarTa
yuradRebis obieqti. basili kesarieli exeba klasikuri literaturis TiTqmis
yvela saxes: poezias, filosofiur nawarmoebebs, istoriul mwerlobas. l.
fraibergis ganmartebiT, homiliebis mTavar daskvna aris is, rom antikuri
cxovrebiseuli filosofia mxolod aCrdilia WeSmariti moZRvrebisa saTnoebis
Sesaxeb. basili didis homiliebi warmarTuli klasikis reabilitaciis
mcdelobaa aRorZinebamde ramdenime saukuniT adre (Фрейберг 1975: 13).
qristianuli dogmatikis neoplatonur filosofiasTan Tavisebur sinTezs
warmoadgens fsevdo dionise areopagelis Sexedulebani. qristianuli
ideologiis gamarjvebis Semdeg qristian avtorebs antikuri codna da
warmodgenebi TandaTan mohyavT SesabamisobaSi saRvTo gadmocemasTan.
64
dapirispireba am or moZRvrebas Soris naTlad vlindeba adreul Sua
saukuneebSi warmoSobil eresebsa da qristologiur davebSi. xSirad
mwvaleblur moZRvrebaTa safuZveli iyo antikuri, warmarTuli warmodgenebi.
qristologiur davebSi aSkaraa antikuri filosofiis gavlena. TviT
qristianobis mxne damcvelebi, axali RvTismetyvelebi axlad aRmocenebuli
eresebis _ arianelobis, nestorianelobis da monofizitobis winaaRmdeg, garda
saRvTo werilebisa, iyenebdnen Zveli berZeni filosofosebis naazrevs.
evropis dasavleT nawilSic, sadac naklebad iyo antikuri kulturis
gavlena, magram arsebobda Zveli tradiciebi warmarTuli religiebis saxiT,
axali qristianoba xSirad iCens frTxil damokidebulebaSi Zvel tradiciebTan.
amis magaliTad migvaCnia grigol I-is werili, romelsac igi ugzavnis
kenterberis arqiepiskoposs da mouwodebs mas, ar daangrios warmarTuli
taZrebi, aramed wminda wyliT ganaTlos da gamoiyenos qristianebis salocavad.
evropuli Sua sakuneebis genezisis ganxilvisas, ZiriTadad, saubari unda
gvqondes erTian evropul sivrceze, vinaidan misi Tavdapirveli etapi erTiania.
e. w. “sxvadasxva” evropa Sua saukuneebSi, Cveni azriT, warmoiSoba karlos
didis xanidan, radgan is, rac mniSvnelovania, karlos didis imperatorad
dasaxelebamde, erTiani romis imperiis sivrceSi, zogadqristianuli
msoflmxedvelobis farglebSi yalibdeba. miuxedavad imisa, rom am periodis
roms dasavleTis istorikosebi moixsenieben, rogorc bizantiur, aRmosavlur
qristianul samyarod, Cveni azriT maT mier dasaxelebuli faqtebi ar aris
damajerebeli imisaTvis, rom Sua saukuneebis damdegs visaubroT raime
gansxvavebul msoflmxedvelobaze evropaSi, da ara erTian qristianul
samyaroze centriT romSi. adreul Sua saukuneebSi ki qristianuli romis
politikur centrs konstantinopoli warmoadgenda. avtorTa umravlesoba,
rodesac ganmasxvavebel niSnebze saubroben, dasavleTis Sua saukuneebis
azrovnebis warmomadgenlebad asaxeleben adreuli Sua saukuneebis ramdenime
mniSvnelovan figuras (netari avgustine, wm. ieronime, boeciusi, kasiodori...),
Tumca TviTon isini, Tavs ar miiCnevdnen gaucxoebulad qristianuli romis
imperiis sivrcidan, piriqiT, ZiriTadad mainc orientirebuli iyvnen e. w.
aRmosavlur qristianobaze. am mxriv, dasavleTSi moRvawe sxva mamaTa Soris
erTerTi sainteresoa wm. irineos lionelis biografia, romelic daibada 140
wels da gardaicvala III saukunis damdegs. rogorc eklesiis istoriis cnobili
mkvlevari m. posnovi wers, “warmoSobiT da aRzrdiT igi miekuTvneboda
aRmosavleTs _ iyo polikarpe smirnelis mowafe, xolo moRvaweobiT _
dasavleTs, sadac is, SesaZlebelia, gaagzavna mcire aziis eklesiam, romelic
gansakuTrebul axlo damokidebulebaSi iyo galiis eklesiasTan (Поснов 1964:
65
176). (aseve ar iqneba interesmoklebuli, Tu evropis erTiani sivrcis arsebobis
dasadastureblad davasaxelebT Sua saukuneebis civilizaciis warmoSobis
xanaSi imperator iustinianes mier VI saukuneSi romis imperiis erTianobis
aRdgenas, mis gaerTienebas aRmosavleTsa da dasavleTSi. 532 wlis zaviT
aRmosavleTis provinciebis, maT Soris saqarTvelos SenarCunebiT, xolo
dasavleTSi 534 wels gamarjvebiT vandalebze, 553 wels gamarjvebiT
ostgoTebze da brZolebiT vestgoTebTan imperiam Tavisi gavlena gaafarTova
wiTeli zRvidan atlantis okeanemde da Seqmna erTiani imperia erTiani
qristianuli sarwmuneobiT). bizantiisagan iReben kurTxevis wesebs dasavleTSi.
unda iTqvas, rom isini aRiarebdnen romis (bizantiis) imperatorebis
uzenaesobas. grigol turelis gadmocemiT, romis imperatorma anastasiusma
xlodvigs konsulis wodeba uboZa. turSi, wminda martinis bazilikaSi
xlodvigi Seimosa porfiriT da daidga Tavze gvirgvini, Semdeg gareT gamosuli
cxenze amxedrda, iq Sekrebil xalxs oqro da vercxli dauriga da gaemarTa
parizisaken. De patriciato Chlodoveci regis - Jgitur ab Anastasio imperatore codecillos consolato
accepit, et in basilica beati Martini tunica blattea et clamide, inponens vertice diademam. Tunc ascenso
equite, aurem argentumque in itinera illo, quod inter portam atrii et ecclesiam est, praesentibus populis
manu propria spargens, voluntate benignissima erogavit, et ab ea die tumquam consul aut augustus est
vocitatus. Egressus autem a Turanus Parisius venit ibique cathedrem regni consitituit. Jbi et Teodoricus
ad eum venit (Gregorius Turenensis: 38). es adgili grigol turelis nawarmoebidan
adasturebs Cvens mier adre gamoTqmul mosazrebas adre Sua saukuneebSi
evropis erTian sivrced warmodgenis Sesaxeb. msgavsi damokidebuleba hqonda
romis (bizantiis) imperatorTan ostgoTebis mefes, amalebis gvaris
warmomadgenels Teodorixs. imperatorma zenonma mas uboZa patriciusis tituli
da moixseniebda rogorc Svils da megobars, daniSna umaRles samxedro
Tanamdebobaze – Magister militum praesentalis (Пфайлышифтер 2004: 54). burgundiis
mefeebic atarebdnen patriciusis wodebas. 516 wels burgundiis taxtze axlad
damkvidrebuli mefe sigizmundi, romelic gundobadis memkvidre iyo, xazgasmiT
aRniSnavda, rom mis samefos federaciuli samefos statusi hqonda. goTebis
istoriis Tanamedrove mkvlevari h. volframi wers, rom “burgundiis mefeebi
adrec da axlac Tavs grZnobdnen, rogorc imperatoris jariskacebi” (Wolfram
1990: 447). saerTodac, im sazogadoebis elementebi, romelsac Cven Sua
saukuneebis civilizacias vuwodebT, metnaklebad srulyofili XI saukuneSi
xdeba. am periodSi naTlad SegviZlia davinaxoT gansxvaveba dasavleT da
aRmosavleT evropul Sua saukuneebs Soris. am epoqaSi dasavluri _ laTinuri
_ Sua saukuneebi ukve damoukidebeli xdeba, rac 1054 wels qristianul
eklesiaSi ganxeTqilebiT gaformda, Camoyalibda kaTolikuri da
66
marTlmadidebeli eklesiebi. dasavleTi gaxda laTinuri samyaro, anu, rogorc
mas uwodeben, Pax Romana, aRmosavleTi ki Pax Orthodoxa, romelSic Sedioda
bizantiuri, slavuri da qarTuli sivrce. dasavlur istoriografiaSi,
dasavleT evropis Sua saukuneebis fuZemdeblebad, ZiriTadad, asaxeleben Semdeg
moRvaweebs: boeciuss (480-524), kasiodors (480-573), isidore seviliels (560-636)
da beda pativdebuls (673-735). maTi gansakuTrebuli roli gamoixateba imaSi,
rom SeinarCunes antikuri kulturis sawyisebi, mas misces Sua saukuneebisaTvis
misaRebi forma da qristianuli xasiaTi. adreuli Sua saukuneebis dasavleT
evropis civilizaciis sawyisebze saubari dasaSvebia im SemTxvevaSi, Tu Cven
farTo mniSvnelobas mivaniWebT dasavleT evropis teritoriaze arsebul
barbarosuli saxelmwifoebis kulturas. marTalia, maT aqvT TviTmyofadobis
garkveuli niSnebi, rac barbarosebis wes-CveulebaTa Taviseburebebsa da maT
religiur warmodgenebSi gamoixateba. magram amas ver CavTvliT Sua saukuneebis
kulturad, radgan is mainc iqidan iwyeba, rodesac am xalxebSi xdeba
qristianobis, rogorc saxelmwifo religiis, aRiareba da farTod gavrceleba.
es e. w. barbarosuli kultura Cven migvaCnia dasavleTis kulturis
wanamZRvrad, romelmac Taviseburi gavlena iqonia mis formirebaze. xolo rac
Seexeba adreqristianul kulturas dasavleT evropaSi, aq, udavod, didia
aRmosavlurad dasaxelebuli qristianuli kulturis gavlena da is saerTo
evropuli kulturis TiTqmis ganuyofeli nawilia. magaliTad, lerinis
monastris daarsebaSi da mis ganviTarebaSi didi roli ekuTvniT
aRmosavleTidan Camosul wminda mamebs. aleqsandriis patriarqi wminda aTanase
antoni didis cxovrebas wers trirSi, sadac is gadaasaxles 335 wlidan. netari
avgustine Tavis “aRsarebanSi” pirvelad uTiTebs aTanase aleqsandrielis am
naSroms antoni didis Sesaxeb da aRniSnavs, rom am naSromiT
xelmZRvanelobdnen trirSi dasaxlebuli Raribi sulebi (paupertes spiritu).
rogorc prof. n. uskovi mianiSnebs, am periodSi, 357 Tu 382 wlebSi,
“naxevradbarbarosul rainis sanapiroze”, miiRo pirveli asketuri gamocdileba
wminda ieronimem; IV saukunis 70-ian wlebSi trirSi orjer Cavida martin
tureli da, savaraudoa, aq daaarsa Tavisi monasteri Tu eklesia (Усков 2001: 73).
dasavleTevropuli civilizaciis saTaveebTan SeiZleba davasaxeloT
merovingebis frankTa istoriis mematiane grigol tureli, aseve anglosaqsebis
pirveli qristiani mematianeebi. magram am mwerlobis xasiaTi da ZiriTadi
debulebebi iseve ar gansxvavdeba romis (bizantiis) sivrceSi Seqmnili misi
Tanamedrove naSromebis xasiaTisagan, rogorc ar SegviZlia adreqristianul
xanaSi romis papebis moRvaweoba CavTvaloT ideurad gansxvavebulad bizantiis
imperatorebis miznebisa da amocanebisagan.
67
aseTi saxis zogadi ganmasxvavebeli niSnebi Sua saukuneebisa da antikur
civilizacias Soris SeiZleba ufro da ufro davakonkretoT, aseve
ganmasxvavebeli Taviseburebani e. w. dasavlur evropul da aRmosavleT evropul
Sua saukuneebs Soris. magram Cveni kvlevis am etapze pirveli rigis amocanad
migvaCnia, metnaklebad ganvsazRvroT Sua saukuneebis civilizaciis
wanamZRvrebi, anu is winare kultura da kulturul fenomenTa erToba, romlis
safuZvelze da romlis transformaciis Sedegad Camoyalibda Sua saukuneebis
civilizacia. martivad, es aris qristianoba da antikuroba. kidev erTxel
gavimeorebT: adreuli Sua saukuneebis etapze, anu rodesac romi gaqristianda,
is moicavda mTel evropul sivrces da gansxvavebuli tempebiT viTardeboda am
kontinentze da mis sazRvrebs gareT, ufro zustad, romaul sivrceSi, kidev
ufro zustad, aRmosavleT elinistur samyaroSi. rogorc al. Smemani aRniSnavs,
qristianoba Tavdapirvelad vrceldeboda iudevelebSi da, ZiriTadad,
elinistur qveynebSi (Шмеман: 2003).
am zogad safuZvlebs, romelzedac aRmocenda Sua saukuneebi, SeiZleba
davamatoT kidev sxva kulturuli elementebi. isini gansxvavebulia dasavleT
da aRmosavleT evropisaTvis, ramac, TavisTavad, ganapiroba dasavleTisa da
aRmosavleT evropis gansxvavebuli ganviTareba. dasavleT evropuli
civilizaciisaTvis mniSvnelovania axali xalxebi, romlTa aqtiurad CarTvam
msoflio istoriul procesSi gansxvavebuli saxe misca saerTod evropas da,
rasakvirvelia, Sua saukuneebs. es aris evropis uZvelesi mosaxleoba _ keltebi
da, gansakuTrebiT, Zveli germanelebi. evropuli kulturis genezisis sakiTxebze
daweril naSromebSi, ZiriTadad, davis sagani xdeboda am kulturis safuZvlebi.
arc erTi avtori ar uaryofda antikurobas, Tumca germanuli safuZvlebi
sadavod iqceoda (rasakvirvelia, am SemTxvevaSi garkveul rols am avtorTa
nacionaluri mikuTvnebuloba da sxva socialuri fenomenic ganapirobebda).
erTerTi safuZvliani gamokvleva am mimarTulebiT ekuTvnis avstriel
istorikoss alfons dopSs, romelmac Tavis fundamentur gamokvlevaSi
“evropuli kulturis ganviTarebis sameurneo da socialuri safuZvlebi”
(Dopsch: 1918-1924) evropuli kulturis warmoSobis sakiTxze msjelobisas
gansakuTrebuli adgili mianiWa rogorc romis memkvidreobas, aseve Zvel
germanelebs – axal xalxs, romelTa TviTmyofadma xasiaTma da kulturam
garkveuli wvlili Seitana evropul kulturaSi da, maSasadame, Sua saukuneebis
civilizaciis CamoyalibebaSi. a. dopSis koncepciis sayrdeni iyo antikurobidan
Sua saukuneebSi gadasvlis kontinuitetis Teoria. gansxvavebiT sxva
istorikosebisagan, a. dopSi uaryofda antikurobisa da Sua saukuneebis
dapirispirebis, anu katastrofis Teorias. igi Hhumanistebisa da frangi
68
ganmanaTleblebis antigermanul ganwyobilebas miawerda Tvalsazriss
barbarosi germanelebis mier romis dangrevis Sesaxeb. misi azriT, germanelebma
ki ar gaanadgures antikuri memkvidreoba, aramed gaxdnen misi damcvelebi da
gadaamuSaves axali pirobebis Sesabamisad.
rac Seexeba aRmosavlur qristianulad wodebul bizantiur civilizacias,
misi ganmasxvavebeli safuZveli, romelmac mogvianebiT misi ganviTarebis
gansxvavebuli gza ganapiroba, iyo aRmosavluri kultura – elinizebuli
aRmosavleTi da, agreTve, romis mmarTvelobis sistema. sawyis etapze dasavleTs
ar gaaCnda iseTi mTlianobiT Zveli kulturuli tradiciebi, rac iyo
bizantiuri kulturis Zalaca da sisustec. antikur mweralTa genialuroba,
masTan Sewonvis aucilebloba ar aZlevda bizantias fantaziis gaSlis
Tavisuflebas. bizantia Tavis Tavze iRebs Zveli romis misias, konstantinopoli
gamocxadda axal romad. axali romis Teoria iyo msoflio imperiis
politikuri koncefciis ZiriTadi elementi, romlis mixedviTac bizantia iyo
marTlmadidebeli qristianobis centri, konstantinopoli ki _ qristianTa
dedaqalaqi. cnobili bizantinisti g. ostrogorski wers: “romauli
saxelmwifos arsi, berZnuli kultura da qristianuli sarwmuneoba aris
ZiriTadi wyaro bizantiuri ganviTarebisa. elinisturi kulturisa da
qristianuli religiis sinTezma romis saxelmwifos formasTan ganapiroba
istoriuli warmonaqmni, romelsac Cven bizantiis imperias vuwodebT” (Ostrogorsky
G: 22). bizantia, rogorc romis imperiis memkvidre, gansakuTrebul mniSvnelobas
aniWebda imperatoris kults. bizantiaSi Camoyalibda saxelmwifosa da
imperatoris xelisuflebis erTiani qristianuli koncefcia, romelsac
safuZvlad edo avtokratoris (TviTmpyrobeli) kulti. imperatori iyo RvTis
rCeuli. RmerTi aris pantokratori, yovlismpyrobeli, romelic zeciur da
miwier arsebebs awesrigebs, xolo imperatori aris kosmokratori _ miwieri,
xiluli samyaros meTauri. bizantiis imperatori ar aris mxolod romis armiis
mxedarTmTavari da umaRlesi msajuli, kanonebis erTaderTi gamomcemeli,
aramed is aris agreTve mfarveli eklesiis da WeSmariti sarwmuneobisa. is aris
RvTisgan boZebuli qristianuli imperiis cocxali simbolo. bizantia, romeebis
imperia aris ara mxolod romeebis, aramed yovelTa qristianTa saxelmwifo.
rogorc cnobili RvTismetyveli a. Smemani aRniSnavs, konstantines xanaSi
dasrulda romis imperiis is evolucia, romelic daiwyo misi elinistur
aRmosavleTTan SexebisTanave: es iyo romis principatis TandaTanobiT gadazrda
Teokratiul monarqiaSi, sadac imperatori xdeba damakavSirebeli rgoli
RmerTsa da samyaros Soris, xolo saxelmwifo _ zeciuri kanonebis miwieri
gansaxiereba (Шмеман 2003: 92). es procesi SeiZleba warmovidginoT, rogorc
69
RmerTi-imperatoris, anu antikur samyaroSi, rodesac avreliusma Seqmna
daumarcxebeli mzis kulti, RvTis nebiT imperatorad gardaqmnis procesi.
imperatori igivea samyaroSi, rac mze zecaSi da amdenad imperatori aris misi
warmomadgeneli dedamiwaze.
gamoyenebuli literaturagamoyenebuli literaturagamoyenebuli literaturagamoyenebuli literatura
Поснов, М. История христианской церкви. Брюссель,1964.
Пфайлышифтер, Г. Теодорих Великий. СПБ, 2004.
Усков, Н.Ф. Христианство и монашество в Западной Европе раннего средневековья. СПБ, 2001.
Фрейберг, Л.А. «Античное литературное наследие в византийскую эпоху».Античность и
Византия. Москва, 1975.
Шмеман, А. Исторический путь православия. Москва, 2003.
Dopsch, A. Wirtschaftliche und soziale Grundlagen der europaischen Kulturentwicklung aus der Zeit von
Casar bis auf den Karl den Grossen T.I-II’ .Wien, 1918-1924.
Gregorius, Turenensis: Historia Francorum. L. II (CD version)
Ostrogorsky, G. Geschichte ders Byzantinischen Staates. Munchen, 1952.
Wolfram, H. „Die Goten. Von den Anfangen bis zur Mitte des sechsten Jahrhunderts“. Entwurf einer
historischen Ethnographie. Munchen, 1990.
ihab qazemiihab qazemiihab qazemiihab qazemi
arabuli da sparsuli warmomavlobis profesiisarabuli da sparsuli warmomavlobis profesiisarabuli da sparsuli warmomavlobis profesiisarabuli da sparsuli warmomavlobis profesiis
aRmniSvneli da samoxeleo terminebis Sesaxeb “zaaqianSi”aRmniSvneli da samoxeleo terminebis Sesaxeb “zaaqianSi”aRmniSvneli da samoxeleo terminebis Sesaxeb “zaaqianSi”aRmniSvneli da samoxeleo terminebis Sesaxeb “zaaqianSi”
specialur literaturaSi mniSvnelovani adgili eTmoba leqsikuri
nasesxobebis sakiTxis kvlevas sxvadasxva enebSi. am aspeqtiT metad
mniSvnelovania qarTveli iranistebis Zalisxmeva istoriuli da aRweriTi
leqsikologiis sferoSi, kerZod, qarTul enaSi damkvidrebuli aRmosavluri
warmomavlobis leqsikuri erTeulebis kompleqsuri Seswavlis saqmeSi.
winamdebare werili warmoadgens ,,zaqianis” prozauli versiis teqstSi
dadasturebuli arabuli da sparsuli warmomavlobis profesiis aRmniSvneli
da samoxeleo terminebis Seswavlis cdas.
saanalizo masala moxmobilia `zaaqianis~ teqstidan, romelic
gamocemulia 1934 wels `Sah-names~ qarTuli versiebis II tomSi, gv. 369 - 445.
AaRniSnul teqstSi gamovlenili da Seswavlilia 18 termini.
Aaqimiaqimiaqimiaqimi _ teqstSi vkiTxulobT: `masve wamsa dastaqarni da aqimni
moaxsnes...~ (zaaqiani, 1934: 372). sabas ganmartebiT, aqimi - `sxuaTa enaa, qarTulad
mkurnali hqvian~ (s.-s. orbeliani, 1949: 38). iustine abulaZis ganmartebiT: `aqimi-
eqimi ar. sp. hakim haqim-mkurnali~ (abulaZe,1934,569). qarTuli enis ganmartebiT
leqsikonSi: `aqimi - [ar. haqim] Zv. eqimi, mkurnali, eqimbaSi~. arabulidan
nasesxebi hakim sparsulSi niSnavs: `mecnieri, filosofosi,mkurnali~ (qegl,1950-
1964,I,1368). am sityvas ukavSirdeba eqimbaSi, romelic qarTuli enis ganmartebiTi
leqsikonis mixedviT niSnavs, piri, romelsac samedicino momzadeba ara aqvs da
avadmyofs mkurnalobs ara samedicino mecnierebis mier miRebuli saSualebebiTa
da wesebiT, aramed SelocvebiTa da primitiulad damzadebuli wamlebiT
(qegl,1950-1964,I,724). es leqsema dadasturebulia qarTul folklorSi
(kotaSvili, 1985: 114,130).
guSguSguSguSagi. agi. agi. agi. teqstSi vkiTxulobT: `masRame yaraulni da guSagni gaayenes da
frTxilobdes~ ((zaaqiani, 1934: 427). sabas ganmartebiT, `guSagi - cixis daraja~
(s.-s. orbeliani, 1949: 129). iustine abulaZis ganmartebiT, "guSagis Ziri sp. gūš
guS yuri, aqedan sp. guša guSa - yure guSa - sagan. gvaqvs qarT. guSagi - mzveravi,
meTvalyure~ (abulaZe,1934:578). andronikaSvilis azriT, `es sityva formiT saS.
sparsulia, oRond arc falaur da arc axal sparsul teqstebSi damowmwbuli
ar aris. is gvxvdeba egviptis arameul papirusSi formiT - gōšakayān, sadac is
iranul nasesxebs warmoadgens < fal.* gōšak - Zv. ir. goušaka-, SeiZleba igi
nawarmoebia zmnidan gōšitan yuris gdeba. Sdr. avesturi gaoš -, os. qusyn \ igasun‘
71
yuris gdeba, smena, ĝosaeg, msmeneli, yurismgdebeli ...~ (andronikaSvili,1966,I,230-
231;Seadare: Nyberg,1974:65).
es sityva gvxvdeba `vefxistyaosanSic~: `magra Tu gesmis, guSagni ra axlo
- axlo yivian?!~ (rusTaveli, 1951: 280,(1397,4). qarTul saliteraturo enaSi,
`guSagi - cixis an sxva saxis raime obieqtis SeiaraRebuli mcveli, daraji, -
yarauli, (Ramis) guSagi. poet. mTvare cis guSagi poet. igivea, rac Ramis guSagi~
(qegl,1950-1964,II,1530).
ax. sp. gavrcelebulia Turqulidan Semosuli sityva kešik, romelic
niSnavs `morige~, mcveli~ (Mo’in, 1996: 2995).
dastaqari.dastaqari.dastaqari.dastaqari. versiaSi vkiTxulobT: `masve wamsa dastaqarni da aqimni
moaxsnes” (zaaqiani,1934:372). iustine abulaZis ganmartebiT - , `dastaqari - sp.
dastkār dastaqar - qirurgi~ (abulaZe,1934:581). andronikaSvilis ganmartebiT,
`dastaqari - qirurgi, ostati~. ax. sparsuli dastkār `moxerxebuli, ostati,
xelosani~, xeliT nakeTebi, kustaruli. dastkāri `manipulacia, moxerxeba,
eSmakoba, ostatoba, xelsaqme~ (andronikaSvili,1996,II,87-88). es sityva gvxvdeba
`vefxistyaosanSi”: `erTi mona dastaqari myva da wylulni Seuxvivna~
(rusTaveli, 1951: 124,(598,1.) qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis mixedviT,
`dastaqari - [sp. dasTaqBr, `xelosani~, `ostati~, `daxelovnebuli qirurgi~].
`wylulis mkurnali, jara~ (saba), qirurgiis specialisti eqimi, - qirurgi
(qegl,1950-1964,III,734). CvenTvis xelmisawvdom leqsikonebSi mxolod Rafarovis
leqsikonSi bolo mniSvnelobad aris warmodgenili `ловкий хирург~ (Гаффаров, 1974:
338).
vaziri.vaziri.vaziri.vaziri. zaaqianSi vkiTxulobT: `fridon ixmna munajimni da vazirni,
daixsna gverdsa da ubrZana”(zaaqiani,1934:400). iustine abulaZis ganmartebiT,
`vaziri - ar. vazir vazir - ministri, xelmwifis Tanamzraxveli, aqedan vaziroba
an vazireba, - rCeva, TaTbiroba, bWoba~ (abulaZe,1934:585). es sityva gvxvdeba
`vefxistyaosanSi”: `cxensa Sejda, wamovida vazirisa saxlsa mTvare~ (rusTaveli,
1951: 149,(728,4). m. andronikaSvilis azriT, ar. vazir warmoadgens saS. sparsuli
vičir -is gadmocemas, rac niSnavs, nibergis ganmartebiT, `samarTliani
gadawyvetileba~ ... av. vičira - `is vinc wyvets, gadamwyveti, aRmasrulebeli~
(andronikaSvili, 1996,II,91-93). moinis mixedviT vazir- is funqcia jer ifargleboda
kancelariis gamgeobiT. Califa harun ar-raSidma gaafarTova misi funqcia
(moini,1996:5020).
72
qarTuli enis leqsikonis ganmartebiT, `vaziri - Zv. ix. veziri = [ar.
vaziri] Zv. mefis sabWos wevri, mefis mrCeveli, ministri muslimanur
aRmosavleTSi~ (qegl,1950-1964,IV,7,42).sityva dadasturebulia qarTul
folklorSi (kotaSvili, 1985: 73-74).
mgosanimgosanimgosanimgosani. teqstSi vkiTxulobT: `moSaiT - mgosnebi TamaSobdes da
mutribni imRerodes~ ((zaaqiani, 1934: 369). sabas ganmartebiT, `mgosani vaJni da
qalni keTilad momReralni xmiTa samusikoTa ebanTa da barbiTTa. megodebenica
glovis mgosnad iTqmian~ (s.-s. orbeliani, 1949: 367).
es sityva gvxvdeba `vefxistyaosanSi”: `mgosanni modges, ismoda xma
simRerisa tkbilisa~ (rusTaveli, 1951: 294,(1464,1). m. andronikaSvilis azriT,
`SesaZlebelia es sityva davukavSiroT sparsuli musikaluri instrumentis
saxels kūs литавры, барабан; romelic qarTulSic gvaqvs Semonaxuli qosis saxiT.
-ān mawarmoebeli sufiqsia, romlis darTviT fuZeze SesaZloa miviRoT
mniSvneloba rogorc sakravis, ise damkvrelis. falaurSi maSin am sityvas unda
hqonoda saxe kūs-ān -isa, romelic qarTulsa da somxurSi advilad gadmovidoda
gusan-is saxiT, xolo qarTulSi mas daemata TavsarTi m-s saxiT~
(andronikaSvili,1966,I,306-307-308).
qarTuli enis leqsikonis ganmartebiT, `mgosani -1- Zv. momRerali -
meleqse, damkvreli; mgalobeli. bunebis mgosnebi poet. mgalobeli frinvelebi.
2- gadat. gamoCenili didi poeti’’ (qegl,1950-1964,V,128). ax. sp. kusān -i ukavSirdeba
parT. kūsān -s `musikosi, momRerali~. (Mo’in, 1996: 3124).
moabadimoabadimoabadimoabadi _ ,,zaaqianSi vkiTxulobT”: ra gind ara brZenTa da moabadTagan
naTqvami iyus...ara Cavardes’’ (zaaqiani 1934: 375). ,,sityvis konis” mixedviT,
,,moabadini _ mebadurni” (s.-s. orbeliani, 1949: 399). iustine abulaZis mixedviT,
Mmoabadi _ sp. mobad mobad (mubed) brZeni, mogvi, sparsTa qurumi,
varskvlavTmricxveli” (abulaZe 1934: 597).
m. andronikaSvilis mixedviT, mobidani _ ,,mogvTa mTavari”. Zv. sparsuli
magupati, fal. magupat ,,mogvTa mTavari” gamoiTqmis mōγpat>mōγpat (sasanur epoqaSi),
ax. sparsuli mobad ,,mogvTa mTavari”, brZeni, veziri, mrCeveli, mr.r. mobadān.
qarTuli mobidani warmoadgens ax. spars. gamoTqmis mōbedān-is pirveli nawilis
gadmocemas, amitom aris igi warmodgenili mravlobiTi ricxvis formiT,
SeadareT banovani. sainteresoa agreTve saxeli moabad (,,visramianSi”) . igi unda
iyos fal. mōγpat-is gadmocema” (andronikaSvili 1966,I,341). “narkvevebis” meore
tomSi m.andronikaSvili kidev erTxel ganixilavs leqsema moabadis sakiTxs
73
moabadi _ ,,mobedi, zoroastrelTa qurumi, brZeni, mogvTa mTavari”. sparsuli
mōubed _ ,,zoroastrelTa qurumi, brZeni, mrCeveli, filosofosi”. Zv. sparsuli
magupati _ _ _ _ ,,mogvTa mTavari, mTavari mogvi”.
saS. sparsuli mōγpat _ gamoiTqmis movpat (sasanur epoqaSi). SeadareT
mobidani da mogvi. somx. moγ (andronikaSvili 1996,II,120).
moSaiTimoSaiTimoSaiTimoSaiTi _ versiaSi vkiTxulobT: ,,moSaiT-mgosnebi TamaSobdes” (zaaqiani,
1934:369). sabas mixedviT, muSaiTi _ ,,sabelzed moTamaSe” (s.-s. orbeliani, 1949:230).
iustine abulaZis ganmartebiT, ,,moSaiTi: sp. moš‘abid muSabid _ muSaiTi. 1) sak.
matyuara, maRvalaki, Sarlatani, aferisti, oinbazi. 2) fokusniki, Jongleri,
ajabTa mqneli, sakvirvelebis mqneli” (abulaZe 1934:599). es sityva gvxvdeba
,,vefxistyaosanSi:” ,,mgosani da moSaiTi uxmes, poves raca, sada” (rusTaveli,
1951: 25,(119,2). Aar.-sp. moš‘abed aRniSnavs _ ,,oinbazi”, ,,mefokuse” (Mo’in, 1996: 4144).
munajimimunajimimunajimimunajimi teqstSi vkiTxulobT: `moaxsnes mecnierni munajimni da moabadni~
(zaaqiani,1934:380). iustine abulaZis mixedviT, “munajimi an munejimi ar. munajjim
munajjim - munajimi, astrologi, varskvlavT-mricxveli, meetle, saetlos
mecnieri, saetlos mcodne’’ (abulaZe 1934:600) munajjem mr. munajjemin axal
sparsulSi aRniSnavs varskvlavT-mricxvels, astrologsa da astronoms (Mo’in,
1996: 4384).
mutribimutribimutribimutribi _ zaaqianSi vkiTxulobT: `TamaSobdes da mutribni imRerdes~
(zaaqiani,1934:369).
`sityvis konis~ mixedviT mutribi, `qali meCange~ (s.-s. orbeliani, 1949: 427).
iustine abulaZis azriT, mutribi: ar. sp. motrib mutrib -`muzikanti,
memusike, momRerali, kargi momlxeni: damkvreli an momRerali, agreTve
macekvari da momRerali qali~ (abulaZe,1934:601). es sityva gvxvdeba
~vefxistyaosanSi”: ` mutribni modges yovelgniT, ismodis xma winwilisa~
(rusTaveli, 1951: 310,(1552,1). qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis mixedviT,
mutribi -Zv. `qali meCange~ (saba). damkvreli, momRerali, mocekvave (qegl,1950-
1964,V,1262).
axal sparsulSi es leqsema aRniSnavs: `momRerali~, `mocekvave~,
`damkvreli~, `momlxeni~ (Mo’in, 1996: 4198-4199).
salarisalarisalarisalari _ ,,zaaqianSi vkiTxulobT: ,,zedan sxdes gmirni salarni
oqroakazmulobianni” (zaaqiani, 1934: 404).
74
iustine abulaZis mixedveT, “salari _ spar., sālār _ jaris ufrosi,
winamZRoli. sardali. (sak. uxucesi xevis beri, mamasaxlisi)’’ (abulaZe,1934:609).
sparsulSi sālār-is sinonimebad gvevlinebian sardār, sepahbad (bod), amir al-ğeyš.
igi agreTve niSnavs ,,ufross”, ,,mmarTvels”. sālār warmodgenilia kompozitis
meore wevrad: sepahsālār _ ,,spasalari”, daryasālār _ ,,admirali” (daryā,,zRva”),
āxorsālār _ ,,mejinibeTuxucesi”, xānsālār _ ,,sufris ufrosi” da sxva (Seadare Mo’in,
1996: 1804).
safadarisafadarisafadarisafadari _ versiaSi vkiTxulobT: ,,falavani nariman, da safadari saam
Seiyarnes” ((zaaqiani, 1934: 416).
iustine abulaZis mixedviT, “safadari _ sp. sepahdār safahdar _ spasalari,
jaris ufrosi, sardali, mxedarTmTavari, mTavarsardali aqedan: safadroba _
spasalaroba, jaris ufrosoba, sardloba’’ (abulaZe,1934:611-612). sparsulSi
dasturdeba sepahdār/sepāhdār _ ,,jaris ufrosi”, ,,didi sardali” (Mo’in, 1996: 1827).
qarTulSi tradiciulad sepāh/sepah-is ,,f” gadmocemulia qarTuli ,,p”-Ti. Ees
tradicia ,,safadar”-Si darRveulia. ar aris gamoricxuli, rom ,,safadar”-is
amosavali forma iyos safdār _ ,,mwyobris, rigis mflobeli”, ,,medroSe”, ,,laSqris
mflobeli”, ,,mxedarTmTavari” (Mo’in, 1996: 1826-1827): arab. saf _ ,,rigi” +dār (daštan
zm. _ ,,qona/yola” aw. drois fuZe). dehxodas loyaTnameSi es sityva gvxvdeba,
safadari- “laSqaris rigi, mwyobri; laSqaris mqone’’(Dehkhoda,
1950,IX,13197).
SanSaSanSaSanSaSanSa _ zaaqianSi vkiTxulobT: ,,umcrosi Zma eraj eranisa SanSisa
taxtzedan dasva” (zaaqiani, 1934: 402).
iustine abulaZis mixedviT, “SanSa _ sp. šāhanšāh SahinSah _ mefeTmefe
(SahinSah) didi xelmwife. sparsel mefeTa tituli. Aaqedan Semoklebuli spars.
qarTuli SanSa. Aaqedanvea sak. sax. SanSe’’(abulaZe,1934: 624; Seadare:
kobiZe,1974:647). sparsulSi agreTve gvxvdeba ,,mnaTobis”, ,,mzis” mniSvnelobiT
(Mo’in, 1996: 2010). wyaroebSi gvxvdeba ,,SanSe” (SahinSahi) SanSauri _SahinSahuri
(kobiZe,1974:647).
SariariSariariSariariSariari _ teqstSi vkiTxulobT: ,,sruliad eranis da xvaris Sah-
Sarieroba’’ (zaaqiani, 1934: 369).iustine abulaZis mixedviT, “Sarieri _ sp. šahriyār
Sahriar _ mefe, mflobeli, xelmwife, monarqi, imperatori. igivea Sarieri,
Sarieli, Sariari da sxva; Sarieroba: an Sariaroba _ xelmwifoba. ix. aqve:
,,Sarieri” (abulaZe,1934:624).
75
m. andronikaSvilis mixedviT, Sariari, Sarieri, Sarieli _ ,,xelmwife,
mTavari”. sparsuli šahriyār _ ,,mefe, suvereni, monarqi”. saS. sparsuli sathredār/šathr
_ ,,saxelmwifo” + dār ,,mpyrobeli, mflobeli” awmyos fuZe zmnidan dāštan”
(andronikaSvili,1996,II,163). ax. sparsulSi agreTve niSnavs “qalaqis Tavs’’ (Mo’in,
1996: 2098) .
falavanifalavanifalavanifalavani _ tiqstSi vkiTxulobT: “kargi falavani’’ (zaaqiani, 1934: 369).
iustine abulaZis mixedviT,F”falavani _ sp. pahlavān fahlavan, mopirdapire
mebrZoli, iraneli gmiri, morkinali bumberazi. sazogadod, morkinali anu
moWidave gmiri vaJkaci~(abulaZe,1934:619). m.andronikaSvilis mixedviT,Bbahlaundi
(beSqen bahlaundi).”uZvelesi iranuli forma am gvar-saxelisa aris Zveli
sparsuli par- thava parTia, parTeli, parTuli, saS. sparsuli pahlav, pahlavān, ax.
sp. pahlav, pahlavān ,,gmiri, falavani”, arabuli pahlavān (šams ad-dīn), somxuri gvar-
saxeli daboloebis mixedviT qarTuli bahlaundi TiTqos yvelaze axlos
somxur formasTan aris. gansxvavebas qmnis Tavkiduri b b b b qarTuli formaSi da
zedmeti dddd sityvis bolos. Tavkiduri bbbb SesaZloa disimilaciuri gamJRerebiT
aixsnas (SeadareT batara<patara, batoni<patronidan da misTanani), rac Seexeba
bolokidur dddd-s, sainteresoa, rom es dddd ganviTarebulia am saxelis ax. sparsul
formaSiac, romelic daculia gvarSi falavandiSvili, magram falavani
(andronikaSvili,1966,I,449).
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis mixedviT, “falavani _ [spar.
Ffahlavan ,,moWidave”, ,,gmiri”]. 1. moWidave moWidavis sapirispirod. moWidave
saerTod. 2. kargi vaJkaci, gmiri (qegl.1950-1964,VII,gv.7). ax. sparsulSi agreTve
niSnavs ,,moWidaves” (zaaqiani, 1934: 846-847).
CofaniCofaniCofaniCofani teqstSi vkiTxulobT: `Cofania didisa pirutyvisa patroni aris~
(zaaqiani, 1934: 381).
iustine abulaZis mixedviT, `igivea rac spar. ĉūpān Cobani, an Cofani –
mwyemsi (abulaZe,1934:627). m.andronikaSvilis azriT, sparsuli orig. šubān
`mwyemsi~, Turq. ĉūbān - `mwyemsi~ . saS. sparsuli šūpān - mwyemsi, Zv. iranuli
Fšupāvan (av. Fšu - cxvari, wvrilfexa saqoneli `+pāvan~ - `mcveli~
(andronikaSvili,1996,II,173).
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis mixedviT, “Cobani - [Turq. Coban
`mwyemsi~] 1. cxvris mwyemsi, mecxvare. 2. rTuli fuZis meore Semadgeneli nawili’’
(qegl,1950-1964,VIII,526). leqsema dadasturebulia qarTul folklorSi~
(kotaSvili, 1985: 83).
76
xadumixadumixadumixadumi teqstSi vkiTxulobT: `sxvani dedofalni da xadumnica
gamoegebnes~ (zaaqiani, 1934: 392).
sabas ganmartebiT “xadumi = arabulia, yveruls hqvian’’ (s.-s. orbeliani,
1949: 895). iustine abulaZis azriT, “xadumi-arab. xādam xadam, resp.xadum, -
mosamsaxure, evnuqi, saWurisi, an xādame xadima - moaxle gogo, mosamsaxure qali’’
(abulaZe,1934:631).
es sityva gvxvdeba `vefxistyaosanSi~: `cixes dausvams, xadumi erTai
uaxlebia~ (rosTaveli,1951:249,(1240,4) .
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis mixedviT, “xadumi - [arab. xBdim
`msaxuri~] saWurisi an moaxle’’ (qegl,1950-1964,VIII,1310).
sparsulSi xādem - niSnavs `mosamsaxure~, `msaxuri~, xolo xādam -
`saWurisi~, `msaxuri moZRvris~ (Mo’in, 1996: 1384). qarTulSi ori mniSvnelobis
damTxveva moxda.
jaladijaladijaladijaladi _ teqstSi vkiTxulobT: `jaladTa ori mowifuli xelSekruli
da kisarsa zedan sabelmobmuli moasxes dasaxoclad mzareulTa wina~
(zaaqiani,1934:376). iustine abulaZis mixedviT, jaladi - ar. sp. jalād jalad -
jalaTi, mtarvali (abulaZe,1934:635).
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis mixedviT, `jalaTi - [arab.
jallad] piri, romelic ganaCenis Tanaxmad an klavda, an awamebda misjils.
gadat. mtarvali, sisxlis msmeli~ (qegl,1950-1964,VIII,1552).
es sityva sparsulSi arabulidan aris nasesxebi da niSnavs - `mtarvali~,
`jalaTi~ (Mo’in, 1996: 1235). leqsema gvxvdeba qarTul folklorSi (kotaSvili
1985:75).
jaSuSijaSuSijaSuSijaSuSi _ teqstSi vkiTxulobT: `xelmwifeman jaSuSi gaugzavna Turis
laSqris sanaxavad~ (zaaqiani, 1934: 422). sabas ganmartebiT, `jaSuSi = sxvaTa enaa,
qarTulad mstovari da aeSagi hqvian (s.-s. orbeliani, 1949: 926).
iustine abulaZis mixedviT, `ar. - sp. jāsūs jasus - mzveravi, Spioni, guSagi,
agenti. aqedanvea: daSuSi d. - jaSuSi, mzveravi~ (abulaZe,1934:635).
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis mixedviT, jaSuSi - [arab. jBsQs] 1.
piri, romelic romelime mTavrobis davalebiT igebs sxva saxelmwifos samxedro
saidumlos (sinon. Zv. mstovari) 2. saub. mabezRari, administraciasTan enis
mimtani (qegl,1950-1964,VIII,1567). sparsulSi arabulidan nasesxebi jāsūs niSnavs -
`mzveravs~, `mstovars~ (Mo’in, 1996: 1206).
77
Mmasalis Seswavlis Sedegebi SeiZleba mokled iqnas warmodgenili: qarT.
aqimi - `mkurnali~ < arab. hakim; qarT. guSagi - `mcveli~, `mzveravi~ < saS. sp.
gōšak; qarT. dastaqari - `qirurgi~ < sp. dastkar; qarT. vaziri - `ministri~,
`xelmwifis Tanamzraxveli~ < saS. sp. vičīr; qarT. mgosani - `momRerali~, `meleqse~
< sp. kūs + ān; qarT. moabadi - `brZeni~, `mogvi~ < saS. sp. magupat; qarT. moSaiTi -
`matyuara~, `oinbazi~ < arab.-sp. moš‘abad; qarT. munajimi - `astrologi~ < arab.-sp.
monağğem; qarT. mutribi - `damkvreli~, `momRerali~ < arab.-sp. mutrib; qarT.
salari - `sardali~ < sp. sālār; qarT. safadari - `sardali~ < sp. saldar; qarT.
SanSa - `mefeTmefe~ < sp. šāhanšāh; qarT. SariaTi - `mefe~ < sp. šahrīyār; qarT.
falavani - `bumberazi~, `mebrZoli~ < sp. pahlavān; qarT. Cofani - `mwyemsi~ < sp.
čūpān; qarT. xadumi - `msaxuri~ < arab.-sp. xādam; qarT. jaladi/jalaTi -
`pirovneba, romelic klavs an awamebs misjils~ < arab. jalād; qarT. jaSuSi -
`mzveravi~ < arab.-sp. ğāsūs.
gamoyenebuli literaturagamoyenebuli literaturagamoyenebuli literaturagamoyenebuli literatura
andronikaSvili, m. narkvevebi iranul-qarTuli enobrivi urTierTobidan, I.
Tbilisi, 1966.
andronikaSvili, m. narkvevebi iranul-qarTuli enobrivi urTierTobidan. II.
Tbilisi, 1996.
SoTa rusTaveli. vefxistyaosani. Tbilisi, 1951.
“zaaqiani” (teqsti). Sah-names qarTuli versiebis II tomi. Tbilisi: Tsu, 1934.
kotaSvili, l. aRmosavluri realiebi qarTul xalxur zRaprebSi. Tbilisi, 1985.
sulxan-saba orbeliani. sityvis kona. Tbilisi, 1949.
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni. I-VIII, 1950-1964.
kobiZe, d. (gamomcemeli). Sah-names anu mefeTa wignis qarTuli versiebi. Tbilisi,
1974.
Гаффаров, М.А. Персидско-русский словарь, I. Москва, 1974.
Dehkhoda, A.A. Loγat-nāme. 1-12. Tehrān, 1950.
Mo’in M. Persian Dictionary, I-VI. Tehran, 1996.M
Nyberg, S.H. A Manual of Pahlavi, II. Wiesbaden, 1974.
nino qimeriZenino qimeriZenino qimeriZenino qimeriZe
daxuruli literaturuli ciklebisdaxuruli literaturuli ciklebisdaxuruli literaturuli ciklebisdaxuruli literaturuli ciklebis interpretaciisaTvis interpretaciisaTvis interpretaciisaTvis interpretaciisaTvis
ena kulturis nawilia. kultura, romelic semiotikur niSanTa sistemis
erTobliobaa, Tavis mxriv “komunikacias” axorcielebs swored primaruli
semiotikuri sistemis, enis saSualebiT. amdenad, kacobriobis ganviTarebis
istoriaSi didi mniSvneloba aqvs damwerlobis warmoSobas, romelic
civilizaciis SedarebiT maRal dones ukavSirdeba. damwerlobis warmoSobis
mcdelobaa jer kidev gvarovnul sazogadoebaSi gamoqvabulis kedlebze
gamoxatuli figurebi, romelTa adresati garkveul informacias Rebulobs.
damwerloba emsaxureba, pirvel rigSi, informaciis damaxsovrebas, gadacemas da
gaxsenebas. rogorc v. j. ongi (Ong 1985: 7) aRniSnavs, damwerloba evoluciis
dasawyisia, romelsac safuZvlad edeba intensiuri ekonomikuri urTierTobebi,
mmarTveloba-kanonmdebloba, mogvianebiT ki religia da ganaTleba, anu igi aris
realuri yofis werilobiTi dafiqsirebis mcdeloba.
sazogadoebis ganviTarebis SedarebiT gvian, magram ufro ganviTarebul
safexurze werilobiT dafiqsirebuli yofiTi realiebis amsaxveli teqstebis
gverdiT iqmneba literaturuli teqsti, romelSic, erTi mxriv, xdeba realuri
yofis dafiqsireba, xolo, meore mxriv, ganviTarebas iwyebs sakuTriv am tipis
teqstebisaTvis damaxasiaTebeli niSanTa sistema. amrigad, literatura iyenebs
‘bunebriv enas’, raTa Seqmnas axali sistema, TavisTavad am axlad warmoqmnili
semiotikuri sistemis ‘literaturis’ parafrazireba xdeba bunebrivi enis
meSveobiT. es mimarTeba semiotikur sistemaTa Soris kargad iyo danaxuli
struqturalistebisa da semiotikosebis mier (r.iakobsoni, i.lotmani, r.barti,
u.eko). aRniSnul sakiTxs kidev ufro globalurad anviTarebs i.lotmani,
rodesac igi gamoTqvams mosazrebas imis Sesaxeb, rom zogadad ‘xelovneba’ aris
primarul semiotikur sistemaze dafuZnebuli sekundaruli semiotikuri sistema,
xolo rac Seexeba literaturul teqsts, es ukanaskneli aris am tipis
semiotikuri sistemis mxolod qveklasi (Lotmann 1972).
literaturuli teqstis gansakuTrebulobas xazs usvams ara marto is
faqti, rom misi ‘konstruireba’ xdeba specialur semiotikur sistemaze
dayrdnobiT, aramed isic, rom mas arsebiTi mniSvneloba eniWeba “sazogadoebriv
urTierTobebSi”. i.Sute maT ganixilavs rogorc adamianTa specialur
komunikaciur qmedebas, romelic SesaZloa moazrebul iqnas rogorc
“konkretuli komunikaciuri urTierTobebis ansambli funqiciur rigSi:
sinamdvile – avtori – teqsti – Suamavali – mkiTxveli – sinamdvile” (Schutte
1997: 3) Tu literaturuli teqstis Seqmna sinamdvilis specifiuri aRqma da
79
gadmocemaa, romlis drosac teqstis warmoqmnis procesSi erTveba rigi
parametrebisa rogoricaa kohezia, koherentuloba, aqceptabeluroba,
informaciuloba, situaciuroba, interteqstualoba, fiqcionaluroba da
erTianobaSi teqstualurobis suraTs iZleva, Sesabamisad es aris
ganteqstebis/teqstad warmoqmnis procesi. bunebrivia, meore mxriv, misi
interpretaciisa da aRqmis procesSi mkiTxveli teqstis dekodirebisis igive
etapebs gadis, rasac avtori, oRond interpretatorisa/mkiTxvelisaTvis es
Seqcevadi procesi ormagad SemoqmedebiTia, vinaidan mis winaSe dgas amocana
Caswvdes avtoris intenciasa da Semdgom ganmartos teqsti.
gansakuTrebuli ganmartebisa da aRniSvnis Rirsad migvaCnia
literaturuli teqstis kidev erTi mniSvnelovani maxasiaTebli, kerZod ki
“literaturis istoriis kodi” (literaturgeschihtlicher Kode – Lerchner 1986: 56), romelic
interteqstulobis (“interteqstualuri CarCo”- “intetrtextual frame” – Eco 1979: 217)
movlenis Tanamdevia. am tipis teqsturi signalebis dafiqsireba teqstebSi
xSiria, gansakuTrebiT ki ukanasknel xanebSi Seqmnil nawarmoebebsa Tu
literaturul opusebsa da esseebSi. aRniSnuli parametris dafiqsireba
literaturul teqstSi ganpirobebulia im faqtoriT, rom kulturis,
literaturaTmcodneobis ganviTareba ciklur xasiaTs atarebs. am
TvalsazrisiT saintereso masalas iZleva zigenis universitetis perioduli
gamocemis Jurnal “diagonalis” nebismieri nomeri, romelSic Tematuri
principiT ganxilulia kultura farTo gagebiT, romelic ganviTarebis spirals
gadis da periodulad metamorfozirebuli saxiT moZraobs semuri opoziciis
/kultura/⇔/buneba/ wyvilebs Soris, romelTa parafrazireba agreTve
SesaZlebelia Semdegi paraleluri opoziciuri semis Sesabamisad:
/sicocxle/⇔/gardacvaleba/1.
ganteqstebisaTvis aucilebeli Cvens mier warmodgenili damatebiTi
parametris “literaturis istoriis kodis” elementebis arseboba kargad Cans
k.rihas literaturul opusSi “ALLERLEI VERWANDLUNGEN” (“yovelgvari
fericvaleba”). teqsti arastandartulia, rac gamoixateba misi arqiteqtonikis
TaviseburebaSi – oTx gverdze gaSlili teqsti ar aris vizualurad
delimitirebuli. erTi SexedviT TiTqos es unda iyos makroteqsti
Großtext/Gesamtext. magram mas verc makroteqsts vuwodebT, radgan igi imTaviTve,
erTi monoliTuri erTeulis STabeWdilebas tovebs, amitom pirobiTad mas
vuwodebT monoliTur teqsts, rac aixsneba misi arqiteqtonikis
daunawevreblobiT da Sesabamisad, vizualurad mocemuli teqsti aris erTi
1 zogadad, Tu mimovixilavdiT zemoxsenebuli gamocemebis Tematikas, avtorebi Seecadnen Jurnalis nomrebic ki Sesabamisi opoziciuri wyvilebis Sesabamisad daelagebinaT.
80
mTliani sidide. misi teqsturi faqturis ganviTareba saTauridanve iwyeba,
Cawerilia mxolod minuskulebiT da masSi avtori mxolod erTxel iyenebs
punqtuaciis niSans – wertils.
sazogadod XX saukunis literaturis gageba rTuldeba mTeli rigi
movlenebis gamo, romelic ganpirobebulia, erTi mxriv, avtoris SemoqmedebiTi
Taviseburebis, xolo, meore mxriv, sakuTriv literaturis istoriaSi mimdinare
Zvrebis, avangarduli Tu destruqciuli nakadebis SemoWris gamo. Tu ki
literaturis istoriis sawyisebi icnobs bataluri scenebiTa da farTo
masStabSi mimdinare sagmiro eposs, Tanamedrove romanSi avtori samoqmedo
sivrced irCevs xSirad erTi gmiris Sinagan samyaros da warmogvidgens gmiris
mikrokosmosis evoluciis suraTs.
k.rihas “metamorfozebSi” “mesame piris mTxrobeli” (Er-Erzähler) mogviTxrobs
avtoris fericvalebis istorias. am SemTxvevaSi avtori da aqtori erTi da
igive figuraa, romelic sxvadasxva aqtoris (A1, A2....An) saxes iRebs da ase
warmogvidgens diaqroniul jaWvs literaturis istoriaSi. Sesabamisad, saxezea
progresuli Tema-rematuli danawevreba, rac uwyveti koherentulobis
safuZvelia. semantikuri koherentulobis kidev erT signalad SeiZleba
CaiTvalos sakuTriv teqstis saTauri “ALLERLEI VERWANDLUNGEN”, romelic
erTgvari presupoziciaa. mocemuli teqsti TavisTavad makroteqstia, romlis
segmentacia mikroteqstebad aRar xdeba, Tumc Tu ki mocemul teqsts
ganvixilaT, rogorc almanaxis Tematuri izotopiis erT-erT Semadgenel
muxlad, maSin aRmoCndeba, rom is, rogorc avtoris winasityvaoba, erTgvarad
erT-erTi srulyofili saxea mikroteqstisa saerTo makroteqstSi anu almanaxi
“diagonalisaTvis” Temaze metamorfozebi. sakuTriv almanaxi ki SeiZleba
ganxilul iqnas rogorc erTi universaluri teqsti.
presignali “ALLERLEI VERWANDLUNGEN” dazustebulia qvesaTauriT “die
anwendung der METAMORPHOSEN auf ihren erfinder”. mTavari presignali am qvesaTaurs
koneqtoriT ‘oder’ ukavSirdeba, xolo am ukanasknels Tavis mxriv mosdevs meore
koneqtori, amjerad metamorfozaTa aRmomCenis anu igive teqstis avtoris karl
rihas saxeli da mkiTxveli uSualod Sedis teqstis siuJetSi. avtori
gadaiqceva ovidiusad. marTalia, presupoziciuri informaciis mqone saTauri
vizualurad ZiriTadi teqstisagan gamoyofilia, magram erTianobaSi igi amave
dros teqstis dasawyisicaa. yovelgvari gardasaxvis aRmomCenad teqstis avtori
k. riha gvevlineba. igi erTdroulad rogorc movlenis aRmomCeni pirveli rema-
obieqtia teqstSi, xolo amave dros igi yofili Temaa, Tu gaviTvaliswinebT,
rom igi am teqstis avtoricaa. metamorfozis plastebi ZiriTadad ganefineba
literaturis istoriis sxvadasxva etapze, rac niSnavs imas, rom am sferoSi
81
kargad gacnobierebuli avtori gmirad gadaiqceva, anu ukeT rom vTqvaT, Sedis
gmirSi da fantaziis meSveobiT marTavs mas. amjerad avtori Tavad imoseba
gmiris garsiT da sakuTari survilis mixedviT amoZravebs mas rogorc Tojinas.
avtors aRar sWirdeba sxvisi Sinagani samyaros variaciis Cveneba, igi ukve
sakuTar Tavs warmoadgens garegnulad saxeSecvlils da ase axerxebs sakuTari
Sinagani Zvrebis gareT gamotanas. avtori xdeba mravalsaxovani erTi, anu
rogoric unda iyos Semoqmedi da Semoqmedis Semoqmedi anu literaturaTmcodne.
k. riha aris mwerali, romelic bavSviviT TamaSobs, oRond am ukanasknelisagan
gansxvavebiT “fantaziiT” (Freud 1969: 177).
teqsti dinamiuria, rac grafikuladac kargad Cans da Sesabamisad aisaxa
teqstis semantikis doneze TavisTavad Tormetsafexuriani oretapiani
fericvalebis Sesabamisad, romelic mimarTulia ovidiusidan kafkasken da
kafkadan ukan ovidiusisaken. ZiriTadi koneqtori, romelic mTeli teqstis
bmulobas uzrunvelyofs aris “gadaiqca” (“verwandelte sich in ...”). garkveulwilad am
procesSi monawileobas iRebs monacvle fokusi, romelic teqstis
qvesaTauridan iwyeba da sxivurad inacvlebs metamorfozirebul obieqtebze.
mcenared gadaqcevis Semdeg TiTqos unda Sewydes kidec dinamika, magram teqstSi
mcenare iqceva Citad, romelic kvlav gadaadgildeba sivrceSi da ganicdis
saxecvlilebas. metamorfozaTa jaWvSi aucileblad Cndeba xec, kerZod ki
palma. xis figura Tavis mxriv mistiuri warmodgenebiT ukavSirdeba sicocxlis
xes, keTilisa da borotis Semcnobels. qristianul kulturaSi, imdenad
ramdenadac xe flobs ganaxlebad sicocxlis Zalas, igi sikvdilze gamarjvebis
simbolodaa miCneuli. sicocxlis xis motivi kidev ufro ganmtkicebulia
qristes jvarcmis simboloSi, romelic gadmocemis mixedviT samoTxis
sicocxlis xisgan iyo Seqmnili da axali sicocxlis simbolod moiazreboda,
vinaidan Tavad macxovari iyo sikvdilisa sikvdiliTa damTrgunveli. xe
erTgvarad samganzomilebiani samyaros, amdenad, qvesknelisa da zesknelis
damakavSirebeli fenomenia, romelic am ukanasknels mTlianobaSi warmoadgens.
rac Seexeba sakuTriv metamorfozaSi warmodgenil xis saxeobas, palmas, am
konkretul SemTxvevaSi kidev ufro garkveviT Cans xis am tipis datvirTuloba,
Tu gaviTvaliswinebT imas, rom palma qristianuli kulturisaTvis
identificirebulia gamarjvebasTan, aRmavlobasTan, ganaxlebasTana da
ukvdavebasTan. am SemTxvevaSi aSkaraa teqstSi moqmedi “literaturis istoriis
kodi”, romelic femur donezec ki iCens Tavs, saxeldobr teqstSi saqme gvaqvs
sityvaTTamaSTan Leinwand – Felswand, rac mkiTxvels, teqstSi markeris saxiT
warmodgenili, garkveuli adgilis ganmartebas umartivebs. metamorfozebis
diaqroniul jaWvSi martivad ikveTeba h.haines palma, romelic Soreul
82
udabnoSi ocnebobs kldis piras amozrdil fiWvis xeze. palmisa da fiWvis xe
gramatikuli sqesiT warmoadgenen antipolusebs, romelTa Soris mdedris
sawyisi ikiTxeba palmis xatSi da Sesabamisad, palmac iTavsebs ‘ganaxlebis’
semas.
fericvalebis axal etapze naTels bneli enacvleba, xolo miwiszeda
samyaros miwisqveSeTi, sadac mTavari moqmedi figuraa kata, (qvesknelis
simbolo), romelic kvlav iwyebs mogzaurobas. teqstis bma ZiriTadad, cxadad
Cans, rom emyareba monacvle fokuss, romelic qvesaTauridan iwyeba da sxivurad
inacvlebs metamorfozirebul subieqtebze. k. rihas teqstSi avtori xdeba
sxvadasxva obieqtis Sinagani samyaro da gare samyaros misi TvaliT umzers.
amdenad, teqstSi centriskenuli fokusia warmodgenili gantotvili monacvle
fokusebiT.
avtorma metamorfozis erTi sruli cikli warmoadgina, romelic iwyeba
antikurobaSi (dasawyisi ovidiusi) da migzaurobs sxvadasxva literaturul
epoqaSi (piki kafka) da svlas asrulebs kvlav antikurobaSi (ovidiusi) anu
ovidiusi – kafka – ovidiusi. am teqstSic moqmedebs indoevropeistikaSi
tradiciuli dualizmis principi, rac erTgvarad semuri opoziciuri wyvlebis
/buneba/⇔/kultura/ farglebSi Tavsdeba: ovidiusi – kafka (horizontalur,
sintagmatikur RerZze), Savi zRva (sicocxlis dasawyisi) fokusis moZraobis
dasawyisSi da Savi xvreli (sicocxlis dasasruli) teqstis mobrunebis
wertili ukusvlis dasawyisi (vertikalur, paradigmatikul RerZze), Citi –
TviTmfrinavi (raketa), zesknelisa da qvesknelis Zalebi: yvavi da Citi, kata da
lomi katisebrTa ojaxidan, juja da adamiani, xari da toreadori, wyvdiadi da
andromedas nisleuli.
teqstis ganxilva SesaZloa samyaros samnawiliani modelis mixedviTac,
radganac aq vxvdebiT qveda (juja, kata, yvavi, wyvdiadi), Sua (lomi, kozaki,
adamiani, mcenare, palma) da zeda (Citi, TviTmfrinavi, raketa,
Tanavarskvlavedebi, marsianeli) samyaroTa elementebs, sagnebs, romelTa
monacvleobiT fokusi moZraobs vertikaluri wrfis (ix. sqemebi) gaswvriv ((-)Y,
Y°, (+)Y) da qmnis erTgvar texils qvesknelidan sxva galaqtikis sazRvrebamde.
samyaros zeda da qveda zRvari warmodgenilia Savi zRviTa da Savi xvreliT.
orive am cnebaTa gramatikuli sqesi saSualoa, dediseuli da mamiseuli sawyisi
orive neitraluri gramatikuli sqesiTaa gadmocemuli. isini xom mobrunebis
wertilebia dadebiT (zeviT) da uaryofiT (qveviT) mimarTulebebs Soris.
fokusi, romelic moZraobs centridan periferiisaken nel-nela simaRles
icvlis, 12 fericvalebis Semdeg aRwevs zeda zRvars da unda gavides kosmosis
sxva galaqtikaSi, aq ki Savi xvrelidan iwyeba ukusvla isev sicocxlis
83
sawyisis, qveda zRvrisaken da ikvreba wre. teqstSi kidev erTi puantirebuli
adgilia, kerZod maiuskulebiT aRniSnuli leqsema DIAGONAL, romliTac
fokusis moZraobis naxevarwrea aRniSnuli. aq fokusi aRwevs zeda zRvars Sav
xvrels, avtors ki mkiTxvelis yuradReba am puantirebiT gadaaqvs almanaxis
bolo nomerze, romelic mTlianad miZRvnilia Temisadmi "xvreli”. avtori-
gamomcemeli erTgvar reklamasac ukeTebs axal Temas; garda amisa, erTi mxriv
frCxilebSi mocemuli miTiTebiT ‘sieh letztes heft von DIAGONAL’ (,ixile diagonalis
bolo nomeri’) gamomcemeli xuravs almanaxis wlis serias, meore mxriv ki
migvaniSnebs ‘Savi xvrelis’ sasrulobaze. Savi xvrelidan iwyeba Seqcevadi
procesi isev sawyisisaken anu wylis samyarosaken. amis Semdeg grZeldeba
metamorfozis ganmeorebadi, Seqcevadi sawyisi etapi anu dabadeba da pirveli
dacema: “[...] verwandelte er sich indas nichts, das vor allem da war, was später da sein sollte, zum
beispiel der lehmklumpen, den gott in seine hände nahm, um ihm seinen atem einzuhauchen, adam und
eva, die schlange, der apfel und verwandelte sich in das nichts[...]” (Riha 1995: 7-8), isev aRmasvla
da ase Semdeg. teqstSi aRniSnuli Seqcevadi procesebi samyaros uwyvet
dialeqtikas warmoaCenen. am TvalsazrisiT wakiTxuli teqstis sazrisi
erTianobis princips emyareba da am bmuli jaWvis Tundac erTi rgolis
amogdeba teqstis filosofiuri planis zustad aRqmas xels SeuSlida.
erTianobaSi teqsti gamoxatavs mxatvruli literaturis erTgvar istorias
kacobriobis pirveli wignidan “bibliidan” vidre kafkas “metamorfozamde”, aqve
unda dasaxeldes: ovidiusis “metamorfozebi”, zRapari “fifqia” (Zmebi grimebis
mixedviT), v. haufis “Zwerg Nase”, “aTaserTi Rame”, h. haines “Ein Fichtenbaum...”, r.
kiplingis “kata, romelsac Tavis nebaze siaruli uyvarda”, p. merimes “karmeni”
rac avtoris – literaturaTmcodnis qveSecneulis erTgvari demonstaciaa,
romelsac garkveul etapze sizmris meSveobiT aRwevs avtori-aRmomCeni. aq
CamoTvlil nawarmoebebs SeiZleba daematos agreTve zRapari “mZinare
mzeTunaxavi”, romlis asociaciasac iwvevs metamorfozis erTerTi obieqti –
askilis buCqi. am nawarmoebebidan zRaprebSi yvelaze xSiria jadosnuri
gardasaxvani; Tu maT agreTve bmulobisa da daxurulobis principiT
gavaanalizebdiT, TiToeuli maTganSi SeiZleba aRmoaCiano epizodi, romelic
struqturis an sazrisis TvalsazrisiT aris daxuruli, bmuli da monoliTuri.
aseTia magaliTad, tyisa da jujebis samyaro “fifqiaSi”, askilis bardebSi
saRaTas ZiliT moculi sasaxle, aTaserTi igavis Rame aRmosavluri sasaxlis
palatebSi, agreTve bibliuri fericvaleba, ovidiusis metamorfozebi da TviT
gregor zamza kafkasTan. teqstis avtori cdilobs literaturuli metaforebiT
gviCvenos yovelgvari gardasaxva.
84
sainteresoa teqstis dasasruls warmodgenili ori suraTi da avtoris
minaweri: ‘Moral der Metamorphose: Gregor Samsa, der als Käfer erwacht, ist immer noch Gregor
Samsa’ (iqve 8) es daskvna sityva sityviT exmianeba sakuTriv kafkas survils,
sadac mwerali kategoriulad moiTxovda gamomcemlisagan, rom ar gamoexataT
nawarmoebis satitulo gverdze xoWo. teqstis qveS minaweri morali erTgvari
avtograficaa, riTac k. riha kidev erTxel usvams xazs, rom
metamorfozirebuli obieqti da avtori, anu literaturaTmcodne erTi da
igivea pirovnebaa.
teqstis arqiteqtonika simetriulia, igi ar ganicdis grafikul
segmentacias, Tumca grafemul-grafikuli Sre puantirebulia, rac garkveul
rols TamaSobs teqstis sazrisis formirebaSi; teqstis filosofiuri plani
viTardeba erTi TemiT – metamorfoziT, romelic, rogorc birTvi Tavisken
izidavs periferiaSi ganlagebul modificirebul, metamorfozirebul figurebs
da erTianobaSi sxva maxasiaTeblebTan erTad qmnis monoliTur teqsts, rasac
ganapirobebs ganStoebuli Tema-rematuli jaWvis safuZvelze warmoqmnili
teqstis bmuloba, periferiebTan mkvidrad dakavSirebuli centriskenuli
fokusi, erTiani, daunawevrebeli teqstura, romelic warmodgenilia
maiuskulebiT da mxolod winadadebis farglebSi gamoyenebuli araanbanuri
grafemebiT da bolos, teqstis sazrisis mTlianoba.
k. rihas teqstSi Cadebuli „literaturis istoriis kodi“ erTgvari
saSualebaa teqstis dekodirebisaTvis, garda amisa misi saSualebiT advilad
miiRweva teqstis erTiani monoliTuri saxis Camoyalibeba. Tumca sakuTriv
literaturis diaqronul ganviTarebis jaWvSi araerTi teqsti moinaxeba,
romelic Seqmnilia sxvadasxva epoqaSi, sxvadasxva literaturuli
mimdinareobisa Tu jgufisaTvis tipuri maxasiaTeblebis safuZvelze, magram
maTi interpretacia SesaZloa moxerxdes romelime sxva tipis kodifikaciis
saSualebiT, romelic agreTve ukavSirdeba „literaturis istoriis kods“.
mokvleuli saanalizo da sainterpretacio teqstebze muSaobam, erTi metadre
saintereso movlena dagvanaxa, kerZod, rom germanul literaturaSi
xelmisawvdomi gaxda ori sxvadasxva avtoris teqstebis moZieba, romelTac
aReniSnebodaT garkveul doneze interteqstualobis niSnebi, romlebic
efuZnebodnen amjerad ‚bibliur kods’ (xdeba „literaturis istoriis kodis“
daviwroeba); aRniSnuli teqstebi erTianobaSi semantikur doneze qmnidnen
daxurul sivrces, romelTac safuZvlad edoT ukuarekvlis anu sarkuli
principi, rac kidev erTxel miuTiTebs literaturis ganviTarebis ciklur
xasiaTze.
85
damatebiTi kodifikaciis sistemis CarTva teqstis gagebis procesSi
gansakuTrebiT mniSvnelovania, rodesac mkiTxvelis winaSe sainterpretaciod
Zevs eqsperimentuli literaturis nimuSebi, gansakuTrebiT ki konstelaciebi.
qvemoT mogvyavs am tipis teqsti sruli formatiT:
g oooo tt
pppp
qqqq
rrrr
adamssss
ripp e
a
dam
ipp etttt
am a d
pp e
muuuu
d d a
p e
evvvva
d a m
(Jandl 1967)
e.iandlis es teqsti tipuri konstelaciaa da vizualurad waagavs
varskvlavTa ganlagebas/konstelacias caze, romelic Tanavarskvlaveds qmnis.
e.iandlis Semoqmedeba eqsperimentaluri literaturis erT-erTi mniSvnelovani
SenaZenia, romelic Tavisi arsiT mTlianad enazea koncentrirebuli. am
SemTxvevaSi enas aqvs amouwuravi arsenali, romlis saSualebiTac avtori
manipulirebs. igi ar cdilobs gadmosces biografiulad gasagebi movlenebi, an
garesamyaros ganmartebebi. eqsperimentalur literaturaSi eqsperimenti
mimdinareobs enis meSveobiT. am enobriv eqsperiments enis, rogorc b.haimani
(Heimann 1978: 11) ganmartavs, antigramatikuli, destruqciuli principi udevs
safuZvlad, rac TavisTavad saukunis eqsperimentis anareklia. am tipis
literaturas xSirad “lingvisturis” epiTetsac urTaven. igi araenobriv
efeqtebs ganWvrets da cdilobs, rom Sidaenobrivi struqturebi, romelTa
codna lingvistikisa da teqstis Teoriis safuZvlebs emyareba, esTetikur
kategoriad aqcios (Beyer 1971: 30).
e.iandlis mocemul teqstSi Sidaenobrivi struqturebi faqtobrivad ar
arsebobs. Sesabamisad mas pirobiTad SeiZleba ewodos teqsti, vinaidan masSi
ganteqstebisaTvis aucilebeli rigi parametrebi saerTod ar ikiTxeba.
86
magaliTisaTvis sakmarisia dasaxeldes Tundac darRveuli: teqstis
koherentulobis principi, sintagmaturi ganzomileba, ris Sedegadac teqstis
sazrisis pirdapiri amokiTxva rTuldeba. amrigad, igi ar iZleva klasikuri
teqstis suraTs, rasac agreTve xels uwyobs is faqti, rom teqsti erTTavad
mxolod minuskulebiTaa Cawerili, romelTagan zogierTi msxviladaa ga-
mokveTili saerTo sivrcul suraTSi. Sesabamisad igi marTlac konstelaciis
principze agebuli esTetikuri fenomenia, romelsac safuZvlad uZevs ‘bibliuri
kodi’ da mxolod misi meSveobiTaa SesaZlebeli mocemuli konstelaciis
dekodireba. es ukanaskneli ramdenime ganzomilebaSi ikiTxeba:
I ganzomileba vertikaluri da puantirebulia, msxvili moxazulobis
minuskuluri grafemebis wyalobiT is zevidan qveviT ikiTxeba da teqstis
“xerxemlis” suraTs iZleva. aRniSnul vertikalze teqnikuri puantirebis garda,
avtori damatebiT anbanuri principiT ganalagebs grafemebs laTinuri anbanis
me-15-e niSnidan 22-e niSnamde. sivrculi RerZi, romelic puantirebuli anbanuri
niSnebis Tanamimdevrobaa, teqstis samganzomilebiani modelis vertikalur,
paradigmatul (Y) RerZs emTxveva. niSandoblivia isic, rom grafemuli puantireba
laTinuri anbanis me-15-dan vidre 22-e niSnis CaTvliT ar aris SemTxveviTi,
vinaidan swored moses pirveli wignis meore Tavis [15-22] monakveTSi, sadac
samoTxeSi adamisa da evas damkvidrebis ambavia gadmocemuli, ikiTxeba adamis
samoTxeSi mosvlisa da misi neknidan evas Seqmnis istoria: “15 aiyvana adami “15 aiyvana adami “15 aiyvana adami “15 aiyvana adami
ufalma RmerTma da daasaxla edemis baRSi mis dasamuSaveblad da dasacavad. [...] ufalma RmerTma da daasaxla edemis baRSi mis dasamuSaveblad da dasacavad. [...] ufalma RmerTma da daasaxla edemis baRSi mis dasamuSaveblad da dasacavad. [...] ufalma RmerTma da daasaxla edemis baRSi mis dasamuSaveblad da dasacavad. [...]
22 neknisgan, adams rom gamouRo, dedakaci Seqmna ufalma RmerTma da adams 22 neknisgan, adams rom gamouRo, dedakaci Seqmna ufalma RmerTma da adams 22 neknisgan, adams rom gamouRo, dedakaci Seqmna ufalma RmerTma da adams 22 neknisgan, adams rom gamouRo, dedakaci Seqmna ufalma RmerTma da adams
mouyvana“mouyvana“mouyvana“mouyvana“ (mose I.1.2). amrigad, grafemuli puantirebis, kerZod ki anbanur niSanTa
rigiTi nomris meSveobiT avtori mkiTxvels karnaxobs pirvelwyaroSi Sesabamis
adgils.
vertikalur RerZze avtori Tavis mxriv warmogvidgens samyaros
samganzomilebian models. sivrcis zeda zRvari „RmerTiT“ iwyeba. mis qveviT
ganlagebulia leqsema „adami“, romelic jer martoa. qveda Sres is ukavSirdeba
leqsemiT „nekni“, romelic metamorfozas ganicdis mesame, yvelaze dabal SreSi
ganlagebul leqsemaSi „eva“. es ukanaskneli, xdeba ra adamis modgmis
pirveldacemis mizezi, saerTo grafemiT /a/ bmulia leqsemaze „adami“,
pirveldacemis codvis aseve Tanaziari. samoTxidan gamoZevebuli wyvili
samyaros samganzomilebiani modelis qveda zRvarze rCeba.
II ganzomileba horizontaluria. masSi mocemuli grafemebis erTmaneTTan
dakavSirebiT ikiTxeba ramdenime Zireuli leqsema: jer RmerTi “gott”, Semdeg
adami “adam” da nekni “rippe” da sabolood, rogorc mosalodneli iyo, eva “eva”.
erTi SexedviT advili misaxvedria, rom teqstis siuJeti dakavSirebulia
87
RmerTis mier adamisa da evas Seqmnis bibliur istoriasTan. leqsemaTa sivrceSi
ganfena samganzomilebiani RerZis horizontaluri, sintagmaturi (X) RerZis
Tanxvedrilia.
III ganzomileba siRrmiseulia da teqstis sazriss Seicavs, is grafikulad,
vizualuradaa puantirebuli. konstelaciaSi xdeba ori leqsemis “rippe”, “adam”
grafemuli reducireba, riTac avtori migvaniSnebs bibliuri siuJetis im
nawilze, sadac “ufalma RmerTma ZilquSi mohgvara adams da ra daeZina,
gamouRo erTi nekni da mis adgilas xorci Caudo/neknisagan, adams rom gamouRo,
dedakaci Seqmna ufalma RmerTma da adams miuyvana” (m. I. II. 21-22). magram evas
SeqmniT moxda adamis Sinagani harmoniis eqsternuli Cveneba, rac avtorma
vizualuradac xazgasmiT aRniSna, mogvca ra teqstis kodaSi uSualod evaze
saerTo grafemiT mibmuli adami. Amrigad, teqstis miRma Cadebuli sazrisi
grafikulad gamoxatuli gveZleva konstelaciaSi.
rogorc mosalodneli iyo, konstelacias ara aqvs saTauri. misi ZiriTadi
Semadgeneli erTeulebi leqsemebia, aqedan SeiZleba davaskvnaT, rom
konstelacia enis leqsikur donezea Sesrulebuli. am leqsemaTa Soris
figurirebs mxolod saxeladi leqsemebi. nawarmoebSi avtors gamoyenebuli ara
aqvs romelime tipis singrafema punqtuaciis CaTvliT, rac, bunebrivia,
TavisTavad gamoricxavs enis Semdgomi donis – sintaqsis arsebobas teqstSi.
aqedan gamomdinare teqstis bmuloba emyareba puantirebul grafemebs, romlebic
grafikulad konstelaciis xerxemals warmoadgens. vinaidan eva adamis
neknidanaa Seqmnili, Sesabamisad adamis Sevsebuli leqsema “anbanur xerxemalze”
grafikulad neknis saxiTaa ganlagebuli. rac Seexeba teqstis struqturul
analizs, am SemTxvevaSi SeuZlebelia Sedges ,naratiuli programa’1 (Keller/Hafner
1995: 107), vinaidan winamdebare werilobiTi warmonaqmni savsebiT moklebulia
naratiulobisaTvis aucilebel parametrebs. masSi saxeladi leqsemebiT
gadmocemuli aqtorebisa da aqtantebis ricxvi minimumamdea dayvanili, ar Cans
agreTve ant-aqtantis figura.
yovelive zemoTqmulis gaTvaliswinebiT teqstis sazrisi Semdegnairad
yalibdeba: ufalma adamis nawilidanve Seqmna eva. marTalia, adams raRac nawili
daaklda, magram evas saxiT man ipovna sulierebis is nawili, romelic orives
harmoniuls, mTlians, erTarss gaxdida. konstelaciis ukanasknel xazze
grafikulad gamoxatuli, erTmaneTze gadabmuli eva da adami Sesabamisad
bibliuri sityvebis gansaxierebaa: “Tqva adamma: es ki marTlac Zvalia Cemi Zval-
Tagani da xorci Cemi xorcTagani. dedakaci erqvas mas, raki kacisagan aris
1 termini ekuTvnis greimass.
88
gamoRebuli/amitomac miatovebs kaci ded-mamas da miewebeba Tavis dedakacs,
raTa erTxorcad iqcnen” (m. I.II. 23-24).
e.iandlis konstelaciaSi ‘bibliuri kodis’ gamoyeneba aSkara aucilebeli
pirobaa teqstis gagebisaTvis, vinaidan konstelaciis uSalod Semadgeneli
leqsemebi pirdapir miuTiTebs bibliis teqstze.
amjerad ki saanalizod teqstis interpretaciis mizniT warmovadgenT
h.heses zRapars “piqtoris fericvaleba”, sadac cxadad teqstis siuJeti erTi
SexedviT TiTqos saerTod ar saWiroebs damatebiTi kodifikaciis sistemis
CarTvas sazrisis amosakiTxad. zRapris morali iuwyeba, rom adamianis
bedniereba yvelganaa, Tu ki is Sinaganad harmoniulia.
zRapris saTauri presignalis funqciiTaa datvirTuli, romlis
gacxadeba teqstis pirvelive winadadebidan iwyeba: is-is iyo fexi Sedga
samoTxeSi piqtorma, rom is xis pirispir aRmoCnda, romelic erTdroulad
qalic iyo da kacic, mzec da mTvarec. samoTxeSi Sesvla ukve TavisTavad
gulisxmobs fericvalebas, axali sicocxlis dawyebas maradisobaSi. piqtoris
saxiT mkiTxvelis winaSea adami, pirvelad is gadaabijebs samoTxis zRurbls da
iwyebs mogzaurobas, cdilobs daubrundes pirvelsawyiss. piqtors aqvs
SegrZneba, rom is sicocxlis saTaveebTan dgas, missave samSobloSi. bunebrivia,
is eZebs sicocxlis xes, borotisa da keTilis Semmecnebels. mogzaurobisas
mcenareebis surneli dedas agonebs. dedis gaxseneba ukve imaze metyvelebs, rom
gmiri Sin brundeba. “dedisadmi swrafva sakuTari qvecnobierebis sferoSi
wiaRsvlasa da mTeli Sinagani samyaros amobrunebas gulismobs” (yaralaSvili
1980: 71). piqtoris fericvalebis pirvelive safexuri samoTxeSi moxvedrisTanave
iwyeba, igi cdilobs Sinaganad miuaxlovdes Tavis winapars adams, rac imas
niSnavs, rom piqtorma sabolood fericvaleba unda ganicados.
zRaparSi ZiriTadi aqtoria piqtori, romelsac upirispirdeba ant-aqtanti
gveli. naratiuli programis mTavari aqtantia “mesame piris mTxrobelis” mier
aRwerili ,fericvaleba’, romelic presignalis saxiT saTaurSive figurirebs.
teqstis fokusi moZravi da gamWolia, Sesabamisad, is aqtoridan safexurebrivad
inacvlebs aqtantebze da teqstSi iZleva gamWoli izotopiis jaWvs. piqtori-
aqtori, Tavis mxriv aqtanticaa mravlobiTi aqtanturi konfiguraciiT (mag., xe-
piqtori, xe-piqtoria-viqtoria da sxv.).
zRaparSi, rogorc ukve aRvniSneT, pirvelive winadadebidan SesaZloa
amuSavdes ,bibliuri kodi’, romlis meSveobiTac mkiTxveli akvirdeba piqtoris
ukusvlas, dabrunebas samoTxeSi mis sawyis mdgomareobasTan. moqmedeba
mimdinareobs Caketil sivrceSi, drois svla ar aris mkacrad gansazRvruli,
rac tipuri movlenaa zRaprisTvis.
89
heses literaturuli zRapari jadosnuri zRapris elementebiTaa
gajerebuli. maT Sorisaa wiTeli kristali, romelic jadosnuri fericvalebis
Zalas flobs. piqtoris pirveli safexuris fericvaleba swored kristals
ukavSirdeba, romelic bibliuri teqstis interteqstualuri niSnebiT itvirTeba.
faqtobrivad is xdeba sicocxlis xis nayofis, vaSlis metaforuli saxe anu
konotaciuri veli farTovdeba. ant-aqtori gveli kristalis [vaSli –
paraleluri aqtori bibliidan – n.q.] saxiT sicocxlis xis maZiebel piqtors
jadosnur gardasaxvas sTavazobs. samoTxisaken ukana gzaze adams, rogorc
meorexarisxovan figuras pirveldacemis codvaSi, ufleba eZleva evaze adre
pirvelma daibrunos adgili sicocxlis samSoloSi, eva jer ar Cans samoTxis
zRurblzec ki. irgvliv ki samoTxis yvela binadari orpolusiania anu qalica
da kacic. mudmivi fericvalebis nakadi miedineba piqtoris Tvalwin. rogorc ki
samoTxeSi evas saxe gaielvebs qera gogonas saxiT, rogorc arasodes ise
iRviZebs piqtorSi bednierebis survili, romelsac masSi Zinavs. naratiul
subieqtSi (piqtori) metyvelebas iwyebs Sinagani aqtori, sisxli, romelic
aRviZebs mis mogonebebs da ubiZgebs piqtors daCqarebuli qmedebisaken. gmiri
xvdeba, rom pirveli fericvalebisas mas raRac daaviwyda, man raRac gamotova,
rom “gvelis rCeva ar iyo kargi” (Hesse 1975: 209), rac man imTaviTve kargad uwyis
da samoTxeSi aRmoCenis wuTidan gaurbis ant-aqtoris zemoqmedebas: roca
kiTxvaze, Tu sad aris sicocxlis xe, bipolaruli xis nacvlad gvelma daapira
pasuxis gacema, piqtorma zurgi aqcia mas da gza ganagrZo (iqve, 206). es
moqmedebac sisxlis mier aris nakarnaxevi, vinaidan is inaxas genetikur
informacias, gvevlineba ,sicocxlis samkvidreblad’ da masSia “xorcielis
suli” (dabad. 9.4, lev. 17.11). Tavis mxriv indoevropuli tercialuri sistema,
miTosi, gvels warmogvidgens rogorc zeda da qveda samyaros binaruli
opoziciis qveda donis arsebas. “Основной мифологический мотив, связанный со ‚Змеем‛
это противоборство верховного божества с главным воплощением ‚Нижнего мира‛”
(Гамкрелидзе/Иванов 1984: 527). Sesabamisad, radgan adami (aq: piqtori – n.q.) “RvTis
xatad Seiqmna” (dabad. 9.6), is unda daupirispirdes gvelis figuras. amdenad,
piqtoric gvelisgan motyuebulad grZnobs Tavs da fiqrobs, rom is samudamod
eulad unda darCes xeSi. magram samyaros zeda ganzomilebis gadawyvetilebiT
kvlav Cndeba Citi kristaliT Suamavali aqtantis saxiT. amjerad ki wiTeli
kristalis konkretuli saxeoba karbunkulia warmodgenili. is jadosnur
zRaprebSi xSirad gvevlineba aqtantis saxiT, romelic mflobels uCinars xdis.
Sesabamisad, karbunkulSi avtoris erT-erTi arsebiTi intencia imaleba: gaaqros
da Searwyas eva adams. toti, radac gadaiqca axalgazrda gogona xeSi
gauCinarebis Semdeg, sivrceSi ganlagebiT emsgaseba xerxemalze Sezrdil nekns.
90
amrigad, gogona-toti neknis semas sesxulobs tercialuri sistemidan. erT
mTlian, harmoniul arsebad qceulma piqtorma, romelic mReris simReras
“piqtoria, viqtoria” (gmiri imarjvebs, aRwevs harmonias! _ n.q.) aRmoCina
dakarguli samoTxe, sadac is harmoniulia bipolarobis safuZvelze: piqtori
gadaiqceva Svlad da Tevzad, admianad da gvelad, Rrublad da Citad. am
SemTxveaSic antagonisturi wyvilebia warmodgenli. arsebiTad piqtoria-
viqtoria daubrundnen sawyis mdgomareobas samoTxeSi da gadaiqcnen adamad da
evad.
amrigad, erTdroulad gaanalizebuli da interpretirebuli ori
sxvadasxva avtoris teqsti, romelTa gagebisaTvis aucilebeli gaxda analizisa
da interpretaciisas rogorc sekundaruli (literaturis), ise tercialuri
(miTosis) semiotikuri sistemebis CarTva, agebulia semantikuri koherentulobis
principze, Tumc koherentuloba ar aris wrfivi, progresirebadi da spiralze
moZravi, rogorc es k.rihas teqstSi gamoikveTa. e.iandlis teqstSi
teqstinternulad warmodgenilia semantikuri koherentuloba, romelic
miuxedavad konstelaciaSi darRveuli sintagmaturi ganzomilebisa, met-
naklebad amocnobadia winare codnis safuZvelze. is win mimarTuli progresiis
safuZvelze iSleba. rac Seexeba h.heses zRapars, aq semantikuri koherentuloba
ukusvliT imeorebs yvela im etaps, rac grafemul-grafikul donezea
gadmocemuli konstelaciaSi, magram gansxvavebiT am ukanasknelisagan zRapris
sazrisis gasaxsnelad aucilebel pirobad migvaCnia tercialuri semiotikuri
sistemaSi paraleluri struqturebis daZebna. erTianobaSi saxezea sarkul
principze agebuli ori radikalurad gansxvavebuli Janris da epoqis
literaturuli teqsti, romelTa teqsturebi erTianobaSi konstantur
dauxurulobas efuZneba, gansxvavebiT k.rihas “metamorfozebisagan”, romelSic
warmodgenili daxurul spiralze ganviTarebuli gardasaxva, raime garkveul
kanonzomierebas ar eqvemdebareba da SesaZloa mudmivad gadiodes ganviTarebis
sxvadasxva cikls. k.rihas teqstis spiralze ganviTareba ganpirobebulia imiTac,
rom kodifikaciis is sistema (“literaturis istoriis kodi”), romelic teqstis
gagebas udevs safuZvlad “polifoniuria”, rasac ver vityiT danarCni teqstebis
dekodirebisaTvis aucilebel sistemaze (“bibliuri kodi”), radgan is Tavad
aris “literaturis istoriis kodis” Semadgeneli qvesistema.
ggggamoyenebuli literaturaamoyenebuli literaturaamoyenebuli literaturaamoyenebuli literatura
biblia. Zveli aRTqma. saqarTvelos sapatriarqo. Tbilisi, 1989.
yaralaSvili, r. herman heses Semoqmedebis problemebi. Tbilisi: Tsu, 1980.
91
Гамкрелидзе, Т.В., Иванов Вяч. Вс. Индоевропейский язык и индоевропейцы.
Тбилиси: Изд. ТГУ, 1984.
Beyer, R. “Inovation oder traditioneller Rekurs“. In: Text+Kritik. Zeitschrift für Literatur. Hrsg. H. L.
Arnold Hrsg. H. L. Arnold Heft 25. KONKRETE POESIE I. II Aufl. EDITION TEXT+KRITIK.
Richard, Boorberg. München, 1971.
Eco, U. “The Role of the Reader”. Explorations in the Semiotics of Texts. Bloomington and London,
1979.
Freud, S. „Der Dichter und das Phantasieren“. In: Studienausgabe. Bildende Kunst und Literatur. B. X.
S. Fischer. Frankfurt/M, [1908/1907] 1969.
Heimann, B. „Experimentelle Prosa der Gegenwart“. In: Analysen zur deutschen Sprache und
Literatur. 1. Aufl. R. Oldenburg. München,1978.
Hesse, H. „Piktors Verwamdlungen“. In: Die Märchen. Suhrkampf. Frankfurt/M, 1975.
Jandl, E. In: An Anthology of Concrete Poetry. Ed. by Emmett Williams. hansjorg mayer. New-York.
Villefranch. Frankfurt. Stuttgart, 1967.
Keller, O. Hafner, H. Arbeitsbuch zur Textanalyse. 3. Aufl. W. Fink (1407). München, 1995.
Lerchner, G. Sprachform von Dichtung. Linguistische Untersuchungen zu Funktion und Wirkung
literarischer Texte. Aufbau-Verlag. Berlin und Weimar, 1986.
Lotmann, J.M. Die Struktur literarischer Texte. München, 1972.
Ong, W. J. Orality and Literacy: The Technologizing of the Word. London, 1985.
Riha, K. „Allerlei Verwandlungen“. In: Diagonal. Zeitschrift der Universität-Gesamthochschule-
Siegen. Zum Thema: Metamorphosen. Jhrg. 1995. H. 2. Hrg. Prof. Dr. K. Riha. Siegen, 1995.
Schutte, J. Einführung in die Literaturinterpretation. 4.akt. Aufl. Metzler. Stuttgart. Weimar, 1997.
92
TargmanTargmanTargmanTargmanebiebiebiebi
v.v. Cernousiv.v. Cernousiv.v. Cernousiv.v. Cernousi1111
kavkasia _ kulturaTa da civilizaciaTa sako kavkasia _ kulturaTa da civilizaciaTa sako kavkasia _ kulturaTa da civilizaciaTa sako kavkasia _ kulturaTa da civilizaciaTa sakontaqto zonantaqto zonantaqto zonantaqto zona
В.В.Черноус. Кавказ – контактная зона культур и цивилизаций. krebulidankrebulidankrebulidankrebulidan Кавказкий
Регион: Проблемы культурного развития и взаимодействия. 2000
kavkasias unikaluri geopolitikuri da geokulturuli mdebareoba aqvs.
geopolitikuri TvalsazrisiT, igi kontinenturi da okeanuri samyaroebis
zRurblzea. es regioni warmoadgens, erTsa da imave dros, bariersac da
mravalsaukunovani urTierTqmedebis zonasac qristianobas – pirvel rigSi,
marTlmadideblobas, islamsa da budizms Soris. aq gadioda mniSvnelovani
savaWro gzebi.
amitomac, kavkasia yovelTvis iqceoda xolme brZolis velad Zvel,
Suasaukuneebis da axali drois udides saxelmwifoebs Soris, romlebic
iswrafodnen ara mxolod samxedro-strategiuli da ekonomikuri interesebis
realizebis, aramed sakuTari civilizaciur-kulturuli faseulobaTa
sistemebis gavrcelebisaken. polemika (xSirad politizebuli) sxvadasxva
skolisa da mimdinareobis swavlulTa Soris kavkasiis identobisa da misi
rolis sakiTxze msoflio da ruseTis istoriaSi aranakleb ukompromisoa,
vidre brZola religiebs, saxelmwifoebs da xalxebs Soris.
kavkasiis, kerZod, CrdiloeT kavkasiis delimitaciis problema mwvave
kamaTis sagania. kavkasiuri sivrcis sazRvrebis, homogenurobisa Tu
heterogenulobis xarisxis gansazRvrisas, codnis sxvadasxva sferoebis da
specializaciis (geografia, geopolitika, geoekonomika, politologia,
kulturologia, istoria da a.S.) mkvlevrebi dasabuTebul magram gansxvavebul
Sedegebamde midian.
samwuxarod, es yovelTvis ar aris gaTvaliswinebuli da avtorebi Zalian
arakoreqtulad sargebloben codnis erTi sferos daskvnebiTa da
terminologiiT imisaTvis, rom daadasturon sakuTari pozicia sxva samecniero
disciplinis kuTxiT, rac kidev ufro xlarTavs isedac rTul problemas.
dawvrilebiT ganvixiloT kavkasiis sociokulturuli identobis sakiTxi
civilizaciur da istoriul paradigmebSi.
1 politikis mecnierebaTa kandidati, rostovis universitetTan arsebuli sistemuri regionuli kvlevebis centris direqtori
93
sabWoTa istorikosebi da eTnografebi, formaciuli analizis CarCoebSi,
kavkasias axasiaTebdnen, rogorc rTuli struqturis mqone kavkasiur istoriul-
eTnografiul provincias; rogorc wesi, isini erTmaneTisagan mijnavdnen, erTis
mxriv, amierkavkasias, meore mxriv ki CrdiloeT kavkasias, rogorc kulturul
erTeuls da masTan axlo mdgom daRestans (pirvel rigSi, formaciuli
modelebis gamovlenis TvalsazrisiT). miuxedavad calkeuli sakamaTo
sakiTxebisa, azerbaijanis, somxeTis da saqarTvelos istoria savsebiT jdeboda
sabWoTa mecnierebaSi miRebuli sazogadoebriv-ekonomikuri formaciebis
TeoriaSi. rac Seexeba CrdiloeT kavkasiis xalxebs (daRestnis CaTvliT), ver
moxerxda erTiani midgomis SemuSaveba mTieli da momTabare sazogadoebebis
tipologiisa da ganviTarebis donis gansazRvrisaTvis ruseTTan SeerTebamde
periodSi. mTielTa socialuri urTierTobebi kvalificirdeboda rogorc
gvarovnul-tomobrivi, feodalur-monaTmflobeluri, naxevradfeodalur-
naxevradpatriarqaluri, feodaluri, adrefeoodaluri, ganviTarebuli
feodaluri, mravalwyobiani da sxva. osma istorikosma f.x. gutnovma
samarTlianad aRniSna, rom mTieli xalxis sazogadoebrivi wyobis
daxasiaTebisas mraval SemTxvevaSi amosavlad arCeulia sapirispiro
maxasiaTebeli: feodaluri (imdenad, ramdenadac aramonaTmflobeluri),
patriarqaluri (imdenad, ramdenadac arafeodaluri) da a.S.
Seqmnili mdgomareobidan gamosavlis moZebnas XX saukunis 70-ian wlebSi
Seecada akad. g.a. meliqiSvili [2], romelmac wamoayena “mTis feodalizmis”
koncefcia, ganviTarebuli da konkretizebuli qarTveli istorikosebisa da
eTnologebis z.v. anCabaZis, a.i. robaqiZis, g.d. TogoSvilis, r.l. xaraZisa sxvaTa
naSromebSi [3]. SemoTavazebuli modelis garkveuli sqematizmi da statikuroba,
aseve mocemul naSromebSi aRniSnuli tipologiuri da stadiuri Taviseburebebi
(kerZod, miwaze feodaluri sakuTrebis ararseboba), romlebsac “mTis
feodalizmi” arsebiTad gamohyavda feodaluri formaciis farglebidan,
kavkasiologTa umetesobas ar akmayofilebda [4], Tumca qarTvel swavlulTa
Teoriuli gamokvlevebi stimuls aZlevda problemis Seswavlas.
a.p. pronSteini erT-erT Tavis statiaSi frTxilad miuTiTebda
dasavleTevropuli da ruseTis istoriis Seswavlis safuZvelze SemuSavebuli
stereotipebiTa da StampebiT kavkasiis mTis xalxebis TviTmyofadi
urTierTobebis Seswavlis mcdelobaTa unayofobaze. igi gamodioda CrdiloeT
kavkasiis xalxebis istoriaze formaciuli midgomis CarCoebSi Camoyalibebuli
Sexedulebebis absolutizaciis winaaRmdeg [5].
90-ian wlebSi pirveli nabijebi gadaidga kavkasiis istoriis kvlevaSi
civilizaciuri midgomis gamoyenebis mimarTulebiT, amasTan, sistemuri
94
analizis tradiciebis SenarCunebiT, romelic formaciuli meTodologiis
CarCoebSi gamoiyeneboda. r.g. abdulatipovi, t.u. kcoeva da “kavkasiuri saxlis”
[6] sxva ideologebi Seecadnen, saerTo istoriuli mentalobis safuZvelze
SeeqmnaT “kavkasiuri civilizaciis”, “erTiani supereTnosis” hipoTeza. msgavsi
konstruqciebi sainteresoa politikuri miTis Seqmnis TvalsazrisiT, magram
mecnieruli kuTxiT uperspeqtivod gvesaxeba. miuxedavad “civilizaciis”
kategoriis ambivalenturobisa, civilizaciuri midgomis arc erTi versia,
kavkasiasTan mimarTebaSi (gansxvavebiT, vTqvaT, geopolitikuri paradigmisagan)
ar gvaZlevs safuZvels, visaubroT kavkasiaze, rogorc raime erTobaze.
Cveni azriT, ufro safuZvliania cdebi, romlebic orientirebulia
civilizaciuri midgomis gamoyenebaze CrdiloeT kavkasiasTan dakavSirebiT.
CrdiloeT kavkasiuri civilizaciis koncefcias, misi tipologiis problemas
exebian a.a. anikeevi da sxvebi [7]. zogierT naSromSi civilizaciuri
meTodologia gamoyenebulia calkeul an axlomonaTesave xalxebTan,
magaliTad, adiRelebTanmimarTebaSi [8].
miuxedavad naSromTa raodenobis zrdisa, romlebic gvTavazoben kavkasiis
an CrdiloeT kavkasiis sociokulturuli istoriis gansxvavebul civilizaciur
modelebs, problema mxolod dasmulia da diskusiis gagrZelebas moiTxovs.
gviwevs, vaRiaroT samarTliani SeniSvna, rom mocemuli koncefcia
“mWvretelobiTi da arakonkretulia” [9].
problemis sabolood gadaWris pretenziis gareSe, mokled CamovayalibebT
misi zogierTi aspeqtis sakuTar xedvas, romelsac 80-90-iani wlebidan vicavT.
Cveni azriT, kavkasiasTan mimarTebaSi savsebiT misaRebia meTodologia,
SemuSavebuli lokalur civilizaciaTa Teoriis CarCoebSi, romelic cnobs
msoflio-istoriuli procesis policentrulobas. civilizaciaSi Cven
vgulisxmobT ganviTarebad eTnoregionul kompleqss myari tipologiuri
niSnebiTa da sulieri, sociokulturuli da sameurneo arqetipebiT. Mmisi
sistematizeba Semdegi faqtorebis MmeSveobiT xdeba: religiur-zneobrivi
msoflmxedveloba, egzistencialuri faseulobebisa da tabuirebis sistema,
bunebriv-landSafturi pirobebi da meurneobis xerxebi, saxelmwifoebriv-
politikuri organizaciis formebi, TviTmmarTveloba da samarTlebrivi
urTierTobebi. isini unikalurad da mravalveqtorulad vlindebian
gansazRvrul sivrciT-droiT CarCoebSi, yalibdebian sxvadasxva saxis
ierarqiiT, rac vlindeba TviTmyofadi regionuli civilizaciebis dabadebasa da
ganviTarebaSi. maTi individualuroba, pirvel rigSi, gansakuTrebul
azrovnebaSi, samyaros aRqmaSi, sinamdvilis asaxvis xerxebSi, faseulobiT
prioritetebSi, Sromis xasiaTsa da socioalur praqtikaSi vlindeba.
95
am TvalsazrisiT, SeiZleba visaubroT saerToplanetarul civilizaciaze
kacobriobis ganviTarebis yvela etapze, rogorc rTul, magram mTlian
zeorganul sistemaze. misi qvesistemebs warmoadgenen damoukidebeli regionuli
da trasregionuli civilizaciebi, romlebic istoriuli drois yovel momentSi
ganviTarebis asinqronul etapze imyofebian. swored es aniWebs sistemur, magram
araunitarul saerToplanetarul civilizacias funqcionirebis
ganusazRvrelobas da ganviTarebis mravalvariantulobas [10]. garda amisa,
SeiZleba gamoiyos sivrcobrivad arastruqturirebuli iudauri civilizacia
da mTis kerovani civilizacia. dedamiwis sxvadasxva adgilas mTis xalxebis
civilizaciuri ganviTarebis saerToO niSnebi kargad aris cnobili f.
ratcelisa da anTropologiuri skolis Camoyalibebis droidan. amaze
yuradReba gaamaxvila mravalma sxva avtorma, maT Soris, “mTis feodalizmis “
koncefciis momxreebma [11].
ganvixiloT kavkasia am TvalsazrisiT. mecnierebaSi miRebulia saubari
regionis xalxebis paleokavkasiur erTobaze, e.i. kavkasiuri substratis
arsebobaze, romelic safuZvlad udevs kavkasiur enobriv ojaxs [12]. marTalia,
mkvlevarTa nawili (g.a. klimovi da sxvebi [13]) eWvqveS ayenebs kavkasiis yvela
enis genetikur naTesaobas, yuradRebas amaxvilebs ara izolirebulobaze,
aramed iberiul-kavkasiuri enebis indoevropulTan siaxloveze. am versiis
sasargeblod damatebiT argumentebs iZleva adiReur-slavuri (m.v. feodorova)
da vainaxur-slavuri (a.d. vagapovi) [14] uZvelesi enobrivi paralelebi, rac
saSualebas gvaZlevs, davsvaT sakiTxi ufro farTo _ evraziuli _ enobrivi
erTobis Sesaxeb [15].
kavkasiuri enebis erTianobis xarisxis miuxedavad, ukve Cv.w. aR.-mde III
aTaswleulSi, jer kidev civilizaciamdel epoqaSi, is daiSala da kavkasiis
xalxebis Semdgomi ganviTareba sxvadasxva civilizaciebis CarCoebSi
mimdinareobda.
am procesze gavlena iqonia imanac, rom CrdiloeT kavkasia da amierkavkasia
mniSvnelovnad gansxvavdebian bunebriv-landSafturi pirobebiTac: maT yofs
kavkasionis mTavari qedi, romelic CrdiloeT kavkasiisa da amierkavkasiis
klimaturi Taviseburebebis mTavari ganmsazRvreli faqtoria, rac, Tavis mxriv,
ganapirobebs CrdiloeT kavkasiisa da amierkavkasiis mosaxleobis sameurneo
saqmianobas, kulturas, cxovrebis sazogadoebriv-politikuri formebis
Taviseburebas da a.S.
CrdiloeT kavkasiis xalxebi met-naklebad CarTuli iyvnen jer
ZvelaRmosavluri da antikuri civilizaciis, Semdeg ki bizantiur-slavuri da
orveqtoruli muslimuri (sunituri da Siituri) civilizaciebis periferiaSi.
96
ganxilvis farglebs miRma davtovoT moduri, magram paramecnieruli Teoriebi,
romlebic TiTqmis yvela kavkasiel xalxs Zveli aRmosavleTisa da antikurobis
didi xalxebis uSualo STamomavlebad acxadebs da, Sesabamisad, Zveli drois
praqtikulad yvela ciivilizaciisa da imperiis “avtorobas” miawers.
rogorc mkvlevrebi aRniSnaven, avtoqtonuri kavkasiuri substratisa da
migraciuli talRebis sinTezis Sedegad Camoyalibebuli kavkasiis xalxebis
umetesobis Zirebi Sua saukuneebSia saZiebeli.
sxva sityvebiT rom vTqvaT, civilizaciaze gadasvlis momentidan kavkasia
gamodis ara saerTokavkasiuri civilizaciis ganviTarebias asparezad, aramed
ramdenime regionuli civilizaciis sakontaqto zonad (rac ar gamoricxavs
saerTo kulturuli fesvebisa da tipologiuri siaxlovis arsebobas).
aRmosavlur-qritianuli (bizantiuri) civilizaciis memkvidreebad rCebian
somxeTi da saqarTvelo, muslimuri civilizaciis nawilad ki _ azerbaijani.
kavkasiis mTis xalxebi, ganicdian ra sxvadasxva civilizaciis, religiisa da
kulturis zegavlenas, XV-XVI saukuneebSi qmnian kavkasiur mTis civilizacias
[16], romelic xasiaTdeba polieTnikurobiT, religiuri sinkretizmiT
(adgilobrivi warmarTobis, qristianobisa da islamis sxvadasxva mimdinareobis
elementTa sinTeziT), maRalmTianeTis, mTiswineTis da baris SeTanxmebulobiT,
rac gansazRvravs terasuli miwaTmoqmedebis, alpuri mesaqonleobisa da
cxenosnobis urTierTkavSirs; fsiqologiuri niSnebiT, romlebic
ganmtkicebulia mTis Taviseburi eTikuri kodeqsebiT, TviTorganizaciis
arasaxelmwifoebrivi (magram ara saxelmwifoebriobamdeli) formebis
upiratesobiT. termini ”kavkasiuri mTis civilizacia” umjobesad migvaCnia
“CriloeT kavkasiurTan” SedarebiT, imdenad, ramdenadac is sivrcobrivad
moicavs amierkavkasiis zogierT raions, Seesabameba msoflios sxvadasxva
regionis mTis anklavebs, magram gansxvavdeba maTgan, pirvel rigSi, Tavisi
zneobriv-eTikuri kodeqsebiT (adiRe xabze, apsuara, namisi da sxva). garda amisa,
CrdiloeT kavkasiis sivrce (kavkasiis mTiswineTis CaTvliT) iyo kavkasiis mTis
civilizaciis sakontaqto zona momTabarul samyarosTan, aseve ruseTis
marTlmadideblur civilizaciasTan.
kavkasiis mTis civilizacia, sistemawarmomqmneli faqtorebis mixedviT,
tipologiurad gansxvavebuli iyo rusulisagan [17]. es ukanaskneli
ganisazRvreboda sulierebis marTlmadidebluri tipiT da egzistencialuri
faseulobebiT (rac komplimentaruls xdida urTierTobas somxeTTan,
qarTvelebTan da osebis umetesobasTan), baris bunebriv-landSafturi
pirobebiT, SedarebiT mkacri klimatiT (Sdr. sivrcis sakralizaciis
Taviseburebebi mTiel da rus xalxebTan) sameurneo saqmianobis saTemo-
97
saartelo formebiT ganviTarebis mobilizaciuri tipis pirobebSi,
saxelmwifoebriobiT, rogorc nacionaluri TviTorganizaciis dominanturi
formiT, formaluri kanonis araabsolutizaciiT.
XVI-XVII saukuneebSi dialogi gacnobisa da teqnologiuri
urTierTgamdidrebis xasiaTs atarebda. masSi mniSvnelovan rols asrulebda
kazakoba, romlis meSveobiTac orive civilizacia Seerwya urTierTs [18].
rogorc x.soxrokovma aRniSna, Tu wyenebs daviviwyebTÆda
SevecdebiT,ÆmiukerZoeblad CavixedoT saukuneTa siRrmeSi, SevniSnavT Cveni
winaprebis gaazrebul da nebayoflobiT arCevans, romlebic moskovel
mmarTvelebSi mfarvels eZebdnen, isini ki im dros warmoadgendnen
geopolitikurad erT-erT yvelaze mZlavr civilizacias materialuri da
kulturuli TvalsazrisiT [19].
XVIII saukunesa da XIX saukunis pirvel naxevarSi rusuli civilizacia
iqca polieTnikuri, polikonfesiuri (marTmadideblur-muslimuri,
marTmadideblobis dominirebiT) transregionuli ruseTis civilizaciis
birTvad. somxeTi, saqarTvelo da, garkveulwilad, azerbaijanic organulad
Seerwynen ruseTis civilizaciur sistemas. rusul civilizaciaSi
dasavleTevropuli faseulobebisa da teqnologiis, maT Soris, kolonializmis
meTodebis transplantaciam, miiyvana is pirdapir saomar konfliqtamde kavkasiis
mTis civilizaciasTan _ kavkasiur omamde (1818-1864 ww.).
kavkakasiis mTis civilizacia XVIII saukuneSi ganicdida kriziss, rac
xalxTa mZlavr moZraobaSi gamoixata, aman zogierTi xalxi samxedro
aristokratiis ganadgurebamde da islamizaciis procesis gaZlierebamde
miiyvana.
arsebobda kavkasiis mTis civilizaciis transformirebis sxvadasxva
alternativa, magram mTieli xalxi, istoriuli ganviTarebis procesis
kvalobaze, CarTuli aRmoCnda inglisis atlantisturi imperiis, kontinenturi
ruseTis imperiis, aseve safrangeTisa da germaniis globalur winaaRmdegobebSi,
romlebic sxvadasxva periodSi ruseTs evropaSi Hhegemonobas ecilebodnen. am
mowinaRmdegeebs Soris buferis rolis Sesrulebas warumateblad cdilobda
osmaleTis imperia. globaluri winaaRmdegobebis xlarTma winaswar gansazRvra
movlenebis Semdgomi tragikuli ganviTareba.
kavkasiur omSi marcxi katastrofuli aRmoCnda kavkasiis mTis
civilizaciisaTvis, misi landSafturi adgilganviTarebisaTvis, xolo
tradiciulma kulturam mniSvnelovani transformacia ganicada (rasac ascdnen
saqarTvelo da somxeTi) [20].
98
XX saukunis dasawyisisaTvis CrdiloeT kavkasia mniSvnelovanwilad
integrirebuli iyo ruseTis imperiis sociokulturul sistemaSi. sabWoTa
periodSi SeiZleba visaubroT Crdilokavkasiur (samxreT rusul)
subcivilizaciaze sabWouri modelis industriuli sazogadoebis CarCoebSi [21].
(samwuxarod, CrdiloeT kavkasiis xalxebis intensiuri eTnografiuli kvleva
sabWoTa periodSi TiTqmis ar Sexebia slavur mosaxleobas, rac arTulebs
kulturul-civilizaciuri urTierTSeRwevisa da “sabWourobis” Taviseburebebis
konkretul Seswavlas CrdiloeT kavkasiaSi).
sakacobrio civilizaciis ganviTarebis bunebrivi mravalpolusiani xasiaTi
industriuli stadiis pirobebSi orpolusian sistemamde gamartivda.
garegnulad es gamoiyureboda rogorc ori formaciis an ori ideologiuri
sistemis _ kapitalizmisa da socializmis dapirispireba, romelic faravda
droebiT wonasworobas Crdiloatlantikur (nato) da kontinentur (varSavis
xelSekruleba) geopolitikur kavSirebs Soris.
sabWoTa sazogadoebis socialisturi sistemis daSlam, socialisturi
ideologiis krizisma postsabWour sivrceSi, kavkasiis CaTvliT, Tan moitana
identobis (maT Soris, civilizaciur-kulturuli) saerTo krizisi. Sedegad,
kavkasia, iseve rogorc balkaneTi, iqca civilizaciaTa Soris konfliqtebis
zonad: mTiani yarabaRi, afxazeTi, samxreT oseTi, prigorodnis raioni,
CrdiloeT oseTi, CeCneTi.
globalizaciis tendenciebTn brZola, erTpolusiani msoflios
Camoyalibeba da xalxebis miswrafeba mravalpolusiani msoflios aRdgenisaken
gavlenas axdens ruseTisa da, kerZod, CrdiloeT kavkasiis xalxebis mier
sakuTari identobis Ziebaze [22]. istoria morig gamowvevas gvTavazobs: SevZlebT
ki Cven, aRvadginoT Cveni rTuli, magram erTiani _ rusuli kulturis
dominanturi rolis wyalobiT _ ruseTis civilizaciur-kuturuli sivrce,
SevTavazoT Cvens xalxebs Rirseuli egzistencialuri faseulobebis sistema
da, mis safuZvelze, tradiciisa da modernizaciis sinTezi, SevZlebT Cveni
xalxebis mravalferovnebis SenarCunebas da saerTo garRvevas momavlisaken? Tu
nebismier fasad dasrulebuli morigi eqsperimenti gamoiwvevs rusuli
saxelmwifoebriobis dacemas da evraziis gadaqcevas civilizaciaTa
ybadaRebuli omis asparezad?
ЛИТЕРАТУРА
1. См. различные точки зрения: Развитие феодальных отношений у народов Северного
Кавказа: Материалы регион. науч. конф. Махачкала, 1988.
2. Меликшвили Г.А. К вопросу о характере древних закавказских и средневековых горских
99
северокавказских классовых обществ // История СССР. 1975. № 6.
3. Анчабадзе З.В., Робакидзе А.И. К вопросу о природе кавказского горского феодализма //
Иберийско-кавказское языкознание. Тбилиси, 1973. Т. 18; Робакидзе А.И. Некоторые черты
горского феодализма // Советская этнография. 1978. № 2; Тогошвили Г.Д. Вопросы социального
строя народов Северного Кавказа в грузинской советской историографии // Развитие феодальных
отношений у народов Северного Кавказа…; и др.
4. См.: Виноградов В.Б. О некоторых особенностях генезиса феодализма на Центральном
Кавказе // Вопросы истории. 1980. № 3.
5. Пронштейн А.П. Некоторые проблемы возникновения и развития феодальных отношений
на Северном Кавказе в новейшей советской историографии // Развитие феодальных отношений у
народов Северного Кавказа... С. 28.
6. Абдулатипов Р.Г. Кавказская цивилизация: самобытность и целостность // Научная мысль
Кавказа. 1995. № 1; Кцоева Т.У. Кавказский суперэтнос // Эхо Кавказа. 1994. № 2; Кухианидзе А.В.
Кавказоцентристская концепция демократии // Научная мысль Кавказа. 1995. № 4; и др.
7. Аникеев А.А., Крикунов В.П., Невская В.П. Северокавказская цивилизация: проблемы
типологии // Актуальные проблемы историографии и методологии истории. Ставрополь. 1997;
Северокавказская цивилизация: история, культура, экономика, социология, философия. Ч.I-II.
Пятигорск, 1996; Северокавказская цивилизация: вчера, сегодня, завтра. Пятигорск, 1998; и др.
8. Бижев А.Х. Адыги Северо-Западного Кавказа и кризис восточного вопроса в 20-30-е годы
XIX в. Майкоп, 1994; Бакиев А.Ш. Адыгская цивилизация: периодизация истории // Вестник
КБГУ. Нальчик, 1996, 1997. Вып. 2, 3. См. также: Аникеев А.А., Лубский А.В. Теоретические
поиски в современной исторической науке и проблемы изучения истории Северного Кавказа //
Научная мысль Кавказа. 1997. № 7; и др.
9. Акаев В.Х. Кавказская война: старые концепции и новые подходы // Кавказская война:
спорные вопросы и новые подходы. Махачкала, 1998. С. 22.
10. См.: Патракова В.Ф., Черноус В.В. История человечества и русская цивилизация. Ростов
н/Д, 1995.
11. Робакидзе А.И. Некоторые черты горского феодализма // Советская этнография. 1978. №
2. С. 24.
12. Гасанов М.Р. Палеокавказская этническая общность и проблема происхождения народов
Дагестана. Махачкала, 1994.
13. Климов Г.А. Введение в кавказское языкознание. М., 1986; и др.
14. Вагапов А.Д. Славяно-нахские лексические параллели. Грозный, 1994; и др.
15. Николаева Н.А., Сафронов В.А. Истоки славянской и евразийской мифологии. М., 1999.
16. Черноус В.В. К вопросу о горской цивилизации // Россия в XIX – нач. ХХ вв. Ростов н/Д,
1992.
17. См. подробнее: Патракова В.Ф., Черноус В.В. Русская (российская) цивилизация //
Российская историческая политология. Ростов н/Д, 1998.
100
18. Черноус В.В. Роль казачества в диалоге русской и кавказской горской цивилизаций //
Россия: прошлые, сегодняшние реалии и перспективы развития. Новочеркасск, 1994.
19. Сохроков Х. Живая судьба народов // Эльбрус (Нальчик). 1999. № 2. С. 6.
20. Ханаху Р.А. Традиционная культура Северного Кавказа: вызовы времени. Майкоп, 1997.
С. 76.
21. См.: подробнее: Черноус В.В. Россия и народы Северного Кавказа: проблемы культурно-
цивилизационного диалога // Научная мысль Кавказа. 1999. № 3.
22. Кавказ: проблемы геополитики и национально-государственные интересы России. Ростов
н/Д, 1999.
rusulidan Targmna elene bodavelmaelene bodavelmaelene bodavelmaelene bodavelma
101
svante e. kornelisvante e. kornelisvante e. kornelisvante e. korneli
mcire erebi da didi saxelmwifoebi. kavkasiis eTnopolitikuri mcire erebi da didi saxelmwifoebi. kavkasiis eTnopolitikuri mcire erebi da didi saxelmwifoebi. kavkasiis eTnopolitikuri mcire erebi da didi saxelmwifoebi. kavkasiis eTnopolitikuri
konfliqtebis kvlevakonfliqtebis kvlevakonfliqtebis kvlevakonfliqtebis kvleva
wignidan:wignidan:wignidan:wignidan: Svante E. Cornell. Small Nations and Great Powers. A Study of Ethnopolitical Conflicts
in the Caucasus. Curzon, 2001, pp. 47-60, 142-196.
sabWoTa kavSiris daSla da konfliqturi identobebisabWoTa kavSiris daSla da konfliqturi identobebisabWoTa kavSiris daSla da konfliqturi identobebisabWoTa kavSiris daSla da konfliqturi identobebi
konfliqtebis erT-erTi TvalsaCino wyaro ara marto kavkasiaSi, aramed
mTel meore msoflio omisSemdgom msoflioSi Tavdapirveli, Zveli identobebis
gamococxleba iyo – iseTebisa, rogoricaa tomi, eTnikuroba an religia. Tavad
is faqti, rom “gamococxlebaze” vsaubrobT, gulisxmobs, rom es identobebi
arc statikuria da arc Tandayolili. isini mWidrodaa dakavSirebuli
socialur da politikur garemoebebTan, kerZod, maT biZgs aZlevs politikuri
procesebi. eTnikuri mobilizacia, rogorc wesi, xdeba sxva erTobasTan
konfliqtis atmosferoSi. am TvalsazrisiT, SegviZlia, visaubroT sarkisebur
nacionalizmze: xalxi erTiandeba saerTo mtris winaaRmdeg, rac aZlierebs
garkveuli jgufisadmi maTi kuTvnilebis gancdas.
saxelmwifos farglebSi erTobaTa Soris konfliqtebi warmoiSoba maSin,
roca mis SemadgenlobaSi Semavali erTi an ramdenime jgufi aRar axdens
TviTidentificirebas saxelmwifosTan, romelsac miekuTvneba. amas safuZvlad
udevs diskriminaciis gancda, jgufuri identobis politikuri mobilizacia, an,
xSirad, am faqtorebis kombinacia, romlebic erTmaneTs ganapirobeben kidec.
amis Tavidan asacileblad, mravaleTnikuri saxelmwifoebis mmarTvelebi xSirad
xels uwyoben eri-saxelmwifos mSneblobis process im mizniT, rom Caanacvlon
tomobrivi an eTnikuri identoba erovnuli identobiT, romelic mesame samyaros
mraval qveyanaSi xelovnuri da abstraqtuli cnebaa.
sabWoTa identoba da lokaluri identoba
eTnikuri an jgufuri identobebis gamodevnis meore da, SesaZloa, ufro
warmatebuli meTodia maTi Canacvleba ideologiiT. yofil sabWoTa kavSirSi
komunistur ideologias unda waeSala gansxvavebani xalxebs Soris da
Camoeyalibebina Tvisebrivad axali adamiani. magram, rogorc zemoT iyo
aRniSnuli, sabWoTa saxelmwifos struqtura erovnul dayofas efuZneboda.
“erovnuli” erTobebi, romelTagan Sedgeboda sabWoTa kavSiri, ar iyo
eTnikurad homogenuri. am heterogenulobis Sedegi iyo “satitulo erovnebebis”
mier umciresobaTa asimilaciis faruli Tu aSkara politika. saqarTveloSi
102
iseTi gansaxvavebuli jgufebi, rogorebicaa svanebi da megrelebi, TandaTan
asimilirdnen qarTuli identobis SeTvisebiT. afxazebi da osebi
“gaqarTvelebis” politikis winaaRmdegi iyvnen. rusul identobaSi moqcevis
Zlieri tendencia vlindeboda ruseTis aramuslimi umciresobebis (komi, mari,
udmurtebi, mordovelebi) mimarT. am umciresobebisaTvis pirovnuli da jgufuri
identobis sakiTxi friad rTuli da gaurkveveli iyo.
kavkasiisa da centraluri aziis xalxTa umravlesobas am saukunis
dasawyisamde ar hqonda mkafio erovnuli identoba. somxebisa da qarTvelebis
garda, eris (nation) cneba am regionis xalxebSi, faqtobrivad, ar arsebobda.
azerbaijanelebisTvisac ki, romelTa xangrZlivi samwerlobo tradicia XVI
saukunidan iRebs saTaves, ZiriTadi identoba subnacionaluri (saxanoebi,
regionebi, klanebi) an zenacionaluri (islami) xasiaTisa iyo. igive SeiZleba
iTqvas CrdiloeT kavkasiis mTis mcire xalxebzec, romelTa sazogadoebebs
arafeodaluri klanuri struqtura hqonda. 1920-ian wlebSi moskovi cdilobda
ara marto gamaerTianebeli sabWoTa identobis, aramed erovnuli identobis
Camoyalibebasac, gansakuTrebiT “korenizaciis” pirvel wlebSi, roca
udamwerlobo enebs damwerlobebi Seuqmnes da maT gamoyenebas axalisebdnen.
sovetologebi amtkicebdnen, rom es, SesaZloa, keTdeboda imisaTvis, raTa
Tavidan aecilebinaT islamis droSiT kavkasieli xalxebis gaerTianeba da maTi
winaaRmdegoba; sapirispirod, xazi esmeboda maT Soris arsebul gansaxvavebebs.
magram sabWoTa xelisuflebis mier eris cnebis Semotana da ama Tu im formiT
damkvidreba faqtad rCeba. am politikis Sedegi SeiZleba davinaxoT 1990-iani
wlebis CeCneTis ajanyebaSi. Tu CrdilokavkasielTa wina ajanyebebi
mimdinareobda islamis saxeliT, rogorc wminda omi – RazavaTi, romelsac
mxars uWerda mTis xalxebis umravlesoba, axlandeli ajanyeba CeCeni eris
saxeliT warimarTa da, ZiriTadad, CeCneTiT Semoifargla. CeCnebi mxolod
sityvier mxardaWeras iRebdnen mTis zogierTi xalxisagan.
sabWoTa epoqaSi sabWoTa, komunisturi identoba yvelgan warmatebiT
damkvidrda, magram zogierT regionSi, magaliTad, CrdiloeT oseTSi, igi ufro
mtkice iyo, vidre sxvagan _ magaliTad, CeCneTSi. igulisxmeboda, rom sabWoTa
identoba yvelaze Zlieri da Rrma unda yofiliyo, magram xSirad es ar
Seesabameboda sinamdviles: xalxi aRiarebda sabWoTa identobas maTi jgufuri
identobis gverdiT, masTan erTad, da ara mis nacvlad; es ori identoba
Tanaarsebobda. erovnuli, religiuri, regionuli, klanuri, anu Tavdapirveli,
tradiciuli identobis daZleva xangrZlivi da iZulebiTi procesia. amasTan,
sabWouri klasobrivi identoba gamousadegari iyo kavkasieli xalxebisaTvis,
romelTa nawils winafeodaluri socialuri struqtura hqonda, maT ar
103
gaaCndaT warmoebis namdvili kapitalisturi wesi. amitom kavkasielebisaTvis
sabWoTa ideologia da identoba ufro Znelad gasagebi iyo, vidre sabWoTa
kavSiris evropeli moqalaqeebisaTvis. Tumca es problema naklebad
mniSvnelovani iyo, ramdenadac sabWoTa identobis paralelurad arsebuli
erovnuli da eTnikuri identoba arasodes ikrZaleboda, drodadro ki
waxalisebulic iyo centraluri xelisuflebis mier. meore mxriv, sabWoTa
xelisuflebamde arsebuli, albaT, yvelaze Zlieri identoba _ islami _
sistematurad iTrguneboda. sabWoTa reJimi zogadad religias da,
gansakuTrebiT, islams safrTxed miiCnevda, radgan mas SeeZlo rogorc xalxis
mobilizeba (rac naTlad aCvena ukanasknelma “wminda omma” _ RazavaTma
daRestanSi 1920-22 wlebSi), aseve sxvadasxva xalxebis gaerTianeba erTi droSis
qveS. zogierTi eri am identobebidan irCevda maTi respublikebis satitulo
erovnebis identobis gaTavisebas. amis magaliTia saqarTveloSi megrelebisa da
svanebis zemoT moyvanili SemTxveva. azerbaijanSi mcxovrebma bevrma qurTma,
lezgma da TaliSma azerbaijanuli identoba miiRo, rasac xels uwyobda am
xalxebisaTvis saerTo islamuri identoba. maTgan gansxvavebiT, es tendencia ar
Sexebia azerbaijanelebs somxeTSi an somxebs azerbaijanSi, aseve afxazebs
saqarTveloSi. Rrma lingvisturi da religiuri gansxvavebebisa da am xalxebis
urTierTundoblobis gamo, maT sakuTari identoba SeinarCunes.
CrdiloeT kavkasiaSi 1920-iani wlebis ~korenizaciis” xanmokle, magram
gadamwyveti periodis Semdeg centralurma xelisuflebam gaaaqtiura
adgilobrivi xalxebis rusifikaciis politika. kavkasielma xalxebma, Zalze
gansxvavebuli socialuri organizaciisa da Zlieri muslimuri identobis
wyalobiT, TiTqmis srulad SeinarCunes sakuTari identoba, magram didi
raodenobiT rusebis cxovrebam am regionSi gavlena iqonia maTze. adgilobrivi
mosaxleobisaTvis rusuli enis dauflebis aucileblobas ganaTlebisa da
karieris miznebi ganapirobebda. da mainc, am mxriv religias gadamwyveti
mniSvneloba hqonda: osebma, romlebic ZiriTadad marTlmadidebeli qristianebi
arian, sxvebTan SedarebiT, ufro metad ganicades rusifikacia. identobis
sakiTxi sabWoTa periodSi metad mniSvnelovani da rTuli iyo – erTi mxriv,
kavkasiis, rogorc regionis Taviseburebisa da, meore mxriv, centaluri
xelisuflebis politikis gamo, romelic gavlenas axdenda umciresobaTa
jgufur identobaze, ama Tu im identobis periodulad waxalisebiT an
daTrgunviT.
sabWoTa kavSiris daSla da identobis Zieba
104
sabWoTa kavSiris daSlis ZiriTadi Sedegi, identobis sakiTxis
TvalsazrisiT, kavkasiis xalxebSi sabWoTa identobis gaqroba iyo.
gamaerTianebeli identoba, romelic akavSirebda sabWoTa kavSiris xalxebs,
aRar arsebobda. es iyo faqtori, romelmac ganapiroba Zaladobrivi
konfliqtebis warmoSoba da romelic xSirad ugulebelyofili iyo am regionis
konfliqtebis Tanamedrove mkvlevarTa mier. sabWoTa identoba asustebda da
amcirebda konfliqtebs sabWoTa kavSiris xalxebs Soris. Zmobisa da erTobis
yovelmxriv waxalisebuli oficialuri ritorika, rogorc Cans, namdvilad
axdenda gavlenas sabWoTa moqalaqeebis azrovnebaze. Tumca konfliqtisaken
midrekileba, udaod, arsebobda _ magaliTad, somxebsa da azerbaijanelebs, an
qarTvelebsa da afxazebs Soris, magram igi Sesustebuli iyo ara mxolod
iZulebis gziT, aramed, aseve, saerTo sabWoTa identobisa da misadmi
kuTvnilebis gulwrfeli da Rrma gancdiT. sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg
yvelaferi Seicvala. praqtikuladac da Teoriuladac, yovlismomcveli saerTo
identoba gaqra: praqtikulad _ radgan sabWoTa kavSiri daiSala TxuTmet
sxvadasxva respublikad, romelTagan oTxs teritoriebi hqonda kavkasiaSi
(ruseTi, azerbaijani, somxeTi da saqarTvelo), xolo Teoriulad _ radgan
kavSiris safuZveli, komunizmi, diskreditebul iqna da, faqtobrivad, arseboba
Sewyvita. realurad, individualur doneze, cnobierad Tu qvecnobierad, daiwyo
identobis Zieba. individisaTvis am SemTxvevaSi ramdenime SesaZlebloba
arsebobda: erTi nabijiT ukandaxeva da im respublikis erovnuli identobis
miReba, sadac is cxovrobda; fundamentur doneze gamocalkeveba da eTnikuri
jgufis, tomis an dabadebis adgilis identobis arCeva; an iseTi zeerovnuli
identobis miReba, rogoricaa islami muslimi mosaxleobisaTvis.
dRemde, rogorc Cans, umciresobaTa didi nawili winaaRmdegia im
respublikebis nacionaluri identuobis miRebisa, sadac cxovrobs. zog
SemTxvevaSi amas ufro rTuli forma hqonda. magaliTad, ararealuri iqneboda
imis molodini, rom azerbaijanSi mcxovrebi somxebi uecrad azebaijanelebad
igrZnobdnen Tavs. magram es im SemTxvevebSic ar moxda, roca gansxvaveba
xalxebs Soris naklebad mniSvnelovnad SeiZleba mogveCvenos. magaliTad,
lezgebi protests gamoTqvamen asimilaciis politikis winaaRmdeg, romlis
safrTxesac grZnoben; megrelebma da svanebma uecrad gaixsenes sakuTari
gansxvavebuloba danarCeni qarTvelebisagan; CeCnebma da inguSebma, romlebic
faqtobrivad erT xalxs warmoadgenen, erTmaneTisagan gancalkeveba gadawyvites.
Tumca, savaraudod, am ukanasknel SemTxvevas, ZiriTadad, politikuri safuZveli
hqonda, radgan inguSebi fiqrobdnen, rom ruseTis farglebSi yofna aucilebeli
iyo sruli teritoriuli reabilitaciisa da 1943 wlidan CrdiloeT oseTis
105
mmarTvelobis qveS arsebuli (ix. Tavi VI) prigorodnis raionis
dabrunebisaTvis. ZiriTadad, eri-saxelmwifos mSeneblobis procesi kavkasiis
respublikebSi dRemde warumatebeli iyo. mTavrobebma ver SeZles gaeRvivebinaT
umciresobebSi imis gancda, rom isini saxelmwifos Semadgenel nawils
warmoadgenen. es imiTac iyo ganpirobebuli, rom eTnikuri konfliqtebi,
romlebic mTel regions moedo, umravles SemTxvevaSi win uswrebda
sabWoTAkavSiris daSlas. maSasadame, dezintegraciuli procesebi maSin daiwyo,
rodesac jer kidev naadrevia saubari eri-saxelmwifoebis mSeneblobis
politikaze, romelic respublikebSi sabWoTa identobis rRvevisaken iyo
mimarTuli.
identoba da konfliqti
regionis axali politikuri struqturiT gamowveulma identobis Ziebam
mniSvnelovani gavlena iqonia mSvidobaze regionSi. rogorc Ted gurma (Ted Gurr)
aRniSna, arsebobs eTnikuri mobilizaciis ori winapiroba: Zlieri jgufuri
identoba da diskriminacia eTnikur safuZvelze1. kavkasiis erovnebebSi
jgufuri identobis gancdis gaRvivebam gadamwyveti roli iTamaSa eTnikuri
mobilizaciis Ria konfliqtad gadaqcevaSi. eTnikur safuZvelze arsebuli Tu
sabWoTa kavSirSi adamianis uflebaTa sruli ugulebelyofiT gamowveuli
diskriminaciis gancda 1980-ian wlebze gacilebiT adre arsebobda da bevr
adgilas droTa ganmavlobaSi Sesustda. aqedan gamomdinare, 1980-iani wlebis
dasasruls umciresobaTa mzardi konfliqturi ganwyobis ZiriTadi mizezi ara
diskriminacia, aramed jgufuri identobis gancdis gamZafreba iyo. aseTi
viTareba SeiZleba davinaxoT kofliqtebis umravlesobaSi, romlebic meore
msoflio omis Semdgom periodSi mZvinvarebda. umciresobebi maTi imJamindeli
statusis gadaxedvisaken miiswrafodnen da sakuTari respublikis arsebobis
uflebaze pretenzias gamoTqvamdnen.
ram ganapiroba es pretenziebi? SeiZleba vifiqroT, rom avtoritaruli
sabWoTa sistemis daSlis Semdeg Seqmnilma Tavisufalma atmosferom manamde
arsebuli faruli pretenziebi zedapirze amoativtiva. sabWoTa kavSirSi
mcxovrebi muslimebis erT-erTi yvelaze cnobili mkvlevari aleqsandre
benigseni (Alexandre Bennigsen) jer kidev aTi wlis win acxadebda, rom, magaliTad,
yaraCaelebsa da balyarebs ukiduresad susti erovnuli, magram Zlieri
tomobrivi da lokaluri identobis gancda hqondaT2. aseTi viTarebidan
1 ix. Stephen Jones, “Georgia: A Failed Demotratic Tradition” Bremmer and Taras-is wignSi Nations and
Politics in Soviet Successor States, pp. 288-310, p. 291. 2 ix.Darrell Slider, “Crisis and Responce in Soviet Nationality Policy: The Case of Abkhazia”, Central Asian
Survay, vol. 4, no. 4, 1985, pp.51-68.
106
erovnul TviTgansazRvramde didi manZilia, romelic SeiZleba daZleuliyo
postsabWoTa epoqaSi mxolod erTianobisa da jgufuri identobis gamZafrebiT.
im faqtis gaTvaliswinebiT, rom kavkasiaSi ormocdaaTze meti sxvadasxva
eTnikuri jgufi cxovrobs, cxadia, rom Tundac erTeuli amgvari SemTxvevebi
sabediswero iqneba regionSi mSvidobisa da stabilurobisaTvis. daRestnis
respublikaSi, romlis daaxloebiT ormilionian mosaxleobaSi ocdaaTze meti
eTnolingvisturi jgufia, saxalxo frontebi gaCnda bevr SedarebiT
mravalricxovan erovnebaSi, romlebic cdilobdnen privilegiebisa da
keTilganwyobis mopovebas mxolod sakuTari jgufisaTvis. amgvari, xSirad
urTierTsawinaaRmdego miswrafebebi, bunebrivia, seriozul safrTxes
warmoadgens da advilad SeuZlia iseTi sazogadoebis faqizi mravaleTnikuri
balansis darRveva, rogoric daRestania. amave dros, kavkasiis omgamovlili
qveynebis mZime ekonomikuri mdgomareoba mxolod amZimebs am feTqebad viTarebas.
Ria da faruli konfliqtebis marTvis TvalsazrisiT, identobaTa
polarizacia, romelzec zemoT iyo saubari, gansxvavebul gamowvevas
warmoadgens. man ukiduresad mZafri forma miiRo im konfliqtebSi, romlebic
urTierTsiZulvilSi gadaizarda. Sesabamisad, SeiZleba vivaraudoT, rom
konfliqtSi CarTuli xalxebis Zlieri jgufuri identobis SesustebisaTvis
xangrZlivi dro iqneba saWiro. miuxedavad imisa, rom mraval SemTxvevaSi
konfliqtebis gavrcelebis saSiSroeba realurad arsebobda, kavkasiis yvela
Ria konfliqti (mTiani yarabaRi, samxreT oseTi, afxazeTi, prigorodnis raioni
da CeCneTi) SeCerebul iqna. es ar niSnavs, rom maT gavlena ar iqonies mezobel
xalxebze. ufro piriqiT, kavkasiaSi arsebulma mudmivad arastabilurma
viTarebam da faqtma, rom regioni savsea yvela saxis iaraRiT, mniSvnelovnad
Seuwyo xeli eTnikuri mobilizaciis process da regionSi mcxovreb xalxebSi
daucvelobis SegrZneba warmoSva. regionuli ekonomikis mZime mdgomareobam
elementaruli saarsebo saSualebebis ukmarisoba ganapiroba; gaCnda saSiSroeba,
rom mwiri resursebisaTvis brZola eTnikur jgufebs Soris dapirispirebis
formas miiRebda. aseTi saSiSroeba arsebobda ruseTis federaciaSi 1998 wlis
ekonomikuri krizisis Semdeg, iqidan gamomdinare, rom CrdiloeT kavkasiis
respublikaTa umravlesobis Semosavlebi federaluri biujetis subsidiebzea
damokidebuli. regionuli gansxvaveba xSirad emTxveva eTnikur sazRvrebs;
amasTan, gansxvavebani, romlebic, SeiZleba, arc iyos eTnikurad ganpirobebuli,
xSirad swored aseTad aRiqmeba. Tu aseT SemTxvevaSi mosaxleoba ukve
mobilizebulia Zlieri koleqtiuri identobiT, eTnikuri konfliqti realur
saSiSroebad iqceva.
107
struqturuli arastabiluroba?struqturuli arastabiluroba?struqturuli arastabiluroba?struqturuli arastabiluroba?
sxva mTavari faqtori, romelic SeiZleba dagvexmaros kavkasiis
konfliqtebis arsis garkvevaSi da romelzedac miuTiTeben iseTi mkvlevarebi
rogoricaa neil makfarleini (Neil MacFarlane), aris sruqturuli
arastabiluroba. makfarleinis sityvebiT, sisuste saerTo da yvelaze
TvalSisacemi maxasiaTebelia im saxelmwifoebisTvis, romlebic
kavkasiis/kavkasiur regionul sistemas qmnian. garda sabWoTa teritoriuli
dayofis memkvidreobisa, avtori asaxelebs sxva mTavar/mniSvnelovan faqtorebs,
romlebic ganapirobeben politikur arastabilurobas kavkasiis qveynebSi.
pirveli aris sabWoTa memkvidreoba. sabWoTa epoqis dasasrulisaTvis, garda
avtonomiisa da saxelmwifo struqturis formebisa, miviReT mosaxleoba,
romlisTvisac ucxo iyo sajaro politika da undobloblad iyo ganwyobili im
saxelmwifosadmi, mTavrobisadmi da sinstitutebisadmi, romlebic marTavdnen am
respublikebs.
politikuri kulturis naklebobam xeli Seuwyo eTnikuri politikis da,
makfarleinis terminiT, ”politikuri lozungomaniis” zrdas. 1990-ian wlebSi
nacionalisti politikosebis gavlenis zrda saqarTveloSi (zviad
gamsaxurdia), azerbaijanSi (abulfaz elCibei, iskander hamidovi) da CeCneTSi
(johar dudaevi) da mTeli 1990-iani wlebis ganmavlobSi somxeTSi (orive
prezidenti ter-petrosiani da koCariani xelisuflebaSi yarabaxis talRaze
movidnen) miuTiTebs am fenomenze. arastabilurobis warmomSobi sxva
mniSvnelovani faqtori, ase rom vTqvaT, iyo ekonomikis katastrofuli
daqveiTeba mTels regionSi. amaSi Tavisi wvlili miuZRvis regionis SigniT da
yofili sabWoTa kavSiris danarCen nawilebTan sabWoTadroindeli savaWro
urTieTobebis moSlas _ rac garkveulwilad gamowveuli iyo regionSi
arsebuli konfliqtebiT da rasac mohyva blokadebi da embargoebi. Tumca, amaSi
Tanabrad miuZRvis brali sabWoTa kavSiris ekonomikur struqturas, romelic
miznad isaxavda periferiuli respublikebis moskovze ekonomikuri
damokidebulebis uzrunvelyofas. sabazro ekonomikaze gadasvlis procesi aris
kidev erTi mizezi kavkasiuri erTeulebis ekonomikis qaosuri mdgomareobisa,
romlis gaumjobeseba mxolod 1990-iani wlebis meore naxevarSi daiwyo, Tumca
es aRmavloba Znelad Seedreboda am aTwleulis pirveli naxevris ekonomikur
vardnas. yvela saxelmwifo Znelad aRwevs 1990w. warmoebis dones. makfarleini
askvnis:
mokled, regionis yvela saxelmwifo sustia. maT ara aqvT SesaZlebloba
moipovon sakmarisi resursebi sakuTar sazogadoebebSi, raTa Tavi daimkvidron
rogorc WeSmaritad suvrenulma erTobebma. am qveynebis mosaxleobas naklebi
108
kavSiri aqvs sakuTar mTavrobebTan. . . (romlebic) ver akontroleben, Tu ra
xdeba maT teritoriebze. isini Rrma ekonomikuri krizisis pirispir aRmoCndnen.
es ki suverenul saxelmwifoebs Soris mSvidobiani urTierTobisaTvis an
mezoblad myofi Zlieri politikuri moTamaSeebisagan Tavdasacavad sakmaris
safuZvels ver qmnis.
kavkasiis saerTaSoriso urTierTobebSi monawileobs Sida da gare
samkuTxedebi, es ukanaskneli TandaTan oTkuTxedad gardaiqmneba. sam
samxreTkavkasiur saxelmwifos Soris urTierTobebi ayalibebs Sida samkuTxeds.
rogorc makfarleini aRniSnavs, ”am saxelmwifoTa Sida problemebi
dakavSirebulia maT Soris arsebul rTul urTierTobebTan”. am
urTierTobebis sirTule da erTmaneTTan raime nebayoflobiTi TanamSromlobis
gamocdilebis arqona SeiZleba ganxilul iqnas rogorc destabilizaciis
mTavari faqtori. faqtia, rom regionis ori saxelmwifo saqarTvelo da
azerbaijani, mesame qveyanas, somxeTs mTavar safrTxed ganixilavs, rogorc
sakuTari TavisTvis, aseve mTeli regionisaTvis. somxeTs teritoriuli
pretenziebi aqvs orive qveyanasTan. es pretenziebi saqarTvelos SemTxvevaSi
farulad gamoixateba, xolo azerbaijanis mimarT ufro Riad vlindeba.
erT-erTi TvalsazrisiT, aRniSnuli garemoeba regionis usafrTxoebis
problemebis safuZvlad moiazreba. am Sexedulebis Tanaxmad, somxuri
iredentizmi xels uSlis kavkasiis sam saxelmwifos Soris usafrTxoebis
sferoSi TanamSromlobas, sanacvlod, mas mohyveba nulovani Sedegi somxeT-
azerbaijanis urTierTobaSi. miuxedavad imisa, rom saqarTvelo konfliqtSi
neitralitets inarCunebs, mas kargi urTierToba aqvs azerbaijanTan, radgan
orive qveyanas msgavsi problemebi aqvs teritoriuli mTlianobis SenarCunebis
TvalsazrisiT. ufro metic, somxeT-azerbaijanis uSedego TamaSi saSualebas
aZlevs ucxo qveynebs, regionSi TavianTi interesebis dasacavad mxari dauWiron
erT an meore mxares. aqedan gamomdinare, Zlieria dapirispireba gare
samkuTxedSi Semaval TurqeTs, ruseTsa da irans Soris. sxva Sexedulebis
Tanaxmad, regionSi usafrTxoebis TvalsazrisiT arsebuli rTuli viTarebis
safuZveli saqarTvelosa da azerbaijanis mTavrobebis mier TavianTi ”mini-
imperiebis” SenarCunebis jiut mcdelobebSi da maT mier xalxTa
TviTgamorkvevis uflebis ignorirebaSia saZiebeli. am Sexedulebas, romelic
popularulia somxeTSi, aseve mxars uWers rusi analitikosebis nawili,
magaliTad, sergo miqoiani. Tumca, es Sexeduleba xandaxan winaaRmdegobrivad
gamoiyureba, roca ruseTis teritoriuli mTlianobis dacva xdeba CeCnebis
ajanyebis CaxSobiT, magram amave dros saqarTvelosa da azerbaijans
sayveduroben imis gamo, rom isini, rogorc miqoiani amtkicebs, yvelanairad
109
cdiloben TavianTi patara imperiebis xelSeuxeblobis dacvas. arsebobs
diametrulad gansxvavebuli Sexedulebebic kavkasiis problemaTa safuZvlebis
Sesaxeb. samagierod, eWvgareSea Sedegi: sam kavkasiur qveyanas Soris
usafrTxoebis sakiTxebSi konsensusis miRwevis SeuZlebloba biZgs aZlevs gare
samkuTxedis aqtiurobas.
rigi mizezebis gamo, romlebic dawvrilebiT iqneba ganxiluli momdevno
TavebSi, garkveuli periodidan ruseTi, TurqeTi da irani aqtiurad iyvnen
CarTulni kavkasiur urTierTobebSi. am sam saxelmwifos Soris iseTive
disbalansi Camoyalibda, rogoric arsebobs sam kavkasiur qveyanas Soris.
ruseTsa da irans bevri saerTo interesi hqonda imisaTvis, rom
gaerTianebuliyo mesamis – TurqeTis winaaRmdeg. maTi saerTo mizani iyo, xeli
SeeSalaT TurqeTisa da dasavleTis gavlenis gaZlierebisaTvis kavkasiasa da
Sua aziaSi, rac safrTxes uqmnida maT interesebs axlo da Soreul momavalSi.
am samkuTxedSi TurqeTis sasargeblod aSS-s CarTvam kidev ufro daamZima
isedac rTuli urTierTobebi. Sedegad, gaizarda kavkasiis geopolitikuri
mniSvneloba, ramac ufro gaarTula urTierToba kavkasiis saxelmwifoebs
Soris. aman, mravali mizezis gamo, ufro Seaferxa, vidre daaCqara regionSi
arsebuli konfliqtebis mogvarebis procesi.
pirvel rigSi, oTxive dainteresebuli saxelmwifo regionSi ufro
sakuTari interesebisTvis iRvwis, vidre samarTlianad da uangarod
konfliqtebis mogvarebisaTvis. sinamdvileSi, mTiani yarabaRis konfliqtis
mxareebis zogierTi warmomadgeneli Senatris im dros, roca SvedeTi da fineTi
Suamavlis saxiT CaerTvnen molaparakebebSi. is faqti, rom ZiriTadi Zalebi
sakuTari interesebis Sesabamisad moqmedebdnen, ganapirobebda konfliqtis
monawile mxareebis daeWvebas samSvidobo winadadebebis gulwrfelobaSi.
yvelaze mkafiod, ruseTis mier SeTavazebuli ”erTiani saxelmwifos” idea
uaryofil iqna azerbaijanisa da saqarTvelos mier, rogorc moskovis iaraRi
regionSi Tavisi gavlenis SesanarCuneblad. meore mxriv, did saxelmwifoTa
pozicia gulisxmobs imasac, rom konfliqtis mxareebs urCevniaT, daelodon
movlenaTa ganviTarebas, vidre mowinaaRmdegesTan molaparakebebis gziT
kompromiss miaRwion. azerbaijanisa da somxeTis prezidentebis Sexvedrebi
TiTqos arRvevs am tendencias, magram maTi Sedegebi jerac ar Cans. did
saxelmwifoebs Soris mimdinare geopolitikuri TamaSebi aRiqmeba, rogorc
SesaZlebloba, ”ivaWron” sakuTari miznebis misaRwevad. imis magivrad, rom axla
miaRwion kompromiss, dapirispirebuli mxareebi arCeven, daelodon ukeTes
momavals, roca gaZlierdebian da ufro xelsayreli SeTanxmebis miRwevis
SesaZlebloba eqnebaT. maTi azriT, amas, albaT, did saxelmwifoebTan aliansis
110
gziT moaxerxeben. aqedan gamomdinare, didi mniSvneloba eniWeba kavkasiaSi didi
saxelmwifoebis intersebisa da moqmedebebis kvlevas. es sakiTxi ganxiluli
iqneba meTerTmete TavSi.
kkkkavkasiuri konfliqtebis arsi da mavkasiuri konfliqtebis arsi da mavkasiuri konfliqtebis arsi da mavkasiuri konfliqtebis arsi da mizezebiizezebiizezebiizezebi
sxvadasxva saxis da mimarTulebis sainformacio saSualebebis
saerTaSoriso urTierTobis, an ufro xSirad, gazeTebis cxeli ambebis
ganyofilebebSi, romlebic kavkasiur konfliqtebs exeba, iSviaTia statia,
sadac ar iyos Sexvde iseT statias, sadac axsnili ar iyos, rom konfliqti
arsebobs “muslim azerbaijanelebsa da qristian somxebs”, an “qristianul
ruseTsa da muslim CeCen meamboxeebs” Soris. uares SemTxvevaSi, saubaria
“qristian qarTvelebsa da muslim afxazebs Soris” arsebul konfliqtze.
konfliqtebis religiuri mizezebis Sesaxeb amgvari gancxadebebiT,
gacnobierebilad an gaucnobierebulad, amartiveben maT arss. sxva sityvebiT,
informacia imis Sesaxeb, rom dapirispirebuli mxareebi sxvadasxva religiis
aRmsareblebi arian, SeiZleba sakmarisi aRmoCndes im mkiTxvelisTvis, romelsac
ainteresebs, ra aris sinamdvileSi am konfliqtebis mizezebi. detalebSi
CaRrmaveba, TiTqos, saWirod ar Cans. sakiTxavia, aris Tu ara es namdvilad
swori axsna, Tu is gamoxatavs dasavleTis survils – martivi interpretacia
mouZebnos problemas, romelic sinamdvileSi sulac ar aris martivi an
advilad gasagebi gauTviTcnobierebeli moqalaqisTvis.
am SemTxvevaSi, SeiZleba arsebobdes survili, Teoriis moSveliebiT,
aixsnas konfliqti, rogorc religiuri, an didwilad religiuri faqtoriT
ganpirobebuli. rogorc gairkva, is, rom konfliqtSi monawile ori mxare
sxvadasxva religiuri aRmsareblobisaa, sakmaris safuZvels ar iZleva imis
samtkiceblad, TiTqos konfliqti religiuri xasiaTisaa. religia SeiZleba iyos
konfliqtis ZiriTadi faqtori; igi SeiZleba iyos konfliqtis
sawyisi/amosavali, an konfliqtis monawile erT-erTi mxare mainc mas unda
gaiazrebdes, rogorc religiurs. SeiZleba agreTve saubari TanamorwmuneTa
darazmvaze konfliqtis pasuxad. religiis monawileobaze konfliqtSi saubari
SeiZleba mxolod maSin, Tu arsebobs erT-erTi mainc CamoTvlil pirobaTagan: 1)
erT-erTi mxare mainc mimarTavs religiur azrovnebas konfliqturi qcevis
legitimaciisaTvis; 2) mxareebis polarizacia dasabuTebulia umTavresad
religiuri identobiT da/an Teologiuri aspeqtiT.
kavkasiis konfliqtebis analizis dros da maTi arsis garkvevis
mcdelobisas, Znelia iTqvas, rom maTi mTavari sakiTxi teritoriaTa kontrolis
problemaa. rogorc ukve iqna naCvenebi, oTxi konfliqti gaCaRda sabWoTa
111
periodSi eTnikuri principiT Seqmnili avtonomiebis teritoriebze, romlebic
centraluri xelisuflebis kontrolisgan gaTavisufldnen cdiloben. yvelam
isargebla sabWoTa kavSiris daSliT da konstituciuri vakuumis fonze
damoukidebloba gamoacxada, imave dros roca amis Sesaxeb gadawyvetileba
miiRo TxuTmetma mokavSire respublikam. mxolod prigorodnis konfliqtis
SemTxveva gansxvavdeba danarCenebisgan. es aris konfliqti ruseTis federaciaSi
Semaval or respublikas Soris teritoriis nawilis gamo, romelsac adre
inguSebi akontrolebdnen, magram 1944 wels xelSi CrdiloeT oseTma Caigdo. (ix.
meeqvse Tavi). zemoT aRwerili xuTi konfliqti Tavisuflad SeiZleba
eTnopolitikuri konfliqtebis jgufs mivakuTnoT. maT ar gaaCniaT
ideologiuri komponenti, Tu nacionalizms ar miviCnevT ideologiad, ekonomika
SeiZleba mxolod xelSemwyob faqtorad ganixilebodes. somxebis mtkicebiT,
mTiani yarabaRi ekonomikur diskriminacias ganicdida sabWoTa azerbaijanis
mxridan. mizezi imisa, Tu ratom ar Tanxmdebian es sazogadoebebi konkretul
teritoriebze sxvebis kontrols, maT eTnikur kuTvnilebaSi da sxva eTnosis
warmomadgenlebis mier gansxvavebuli jgufis mimarT siZulvilSia saZiebeli.
Sesabamisad, arsebobs sxva jgufis wevrebis kontrolis qveS moqcevis SiSi.
faqtobrivad, konfliqtebis mTavari ganmsazRvreli faqtori undoblobaze da
SiSze dafuZnebuli usafrTxoebis dilemaa. an kidev, SeiZleba mizezad
dasaxeldes dapirispirebuli mxareebis “sarkiseburi” nacionalizmi, romlebic
erTmaneTs ireklavs, amave dros, ganapirobebs erTmaneTs, mimarTulia
erTmaneTis winaaRmdeg, amave dros ki ar arsebobs erTmaneTis gareSe. es
konfliqtebi SeiZleba agreTve miviCnioT eTnopolitikurad, romlebic
eTnikurobis politizaciiT arian ganpirobebuli.
am eTnopolitikur konfliqtebSi religia xSirad asrulebs ori erTobis
gammijnavi faqtoris rols. eTnikurobaze saubris dros aucilebelia imis
garkveva, Tu ra gansxvavebaa or jgufs Soris. yvela SemTxvevaSi, mowinaaRmRege
jgufebi gansxvavdebian imiT, rom saubroben sxvadasxva enebze, erTmaneTisgan
gancalkevebiT cxovroben, aqvT sxvadasxva socialuri struqtura, aqedan
gamomdinare, gansxvavebuli foni da, aseve, umravles SemTxvevaSi, erTmaneTis
mimarT undoblobis xangrZlivi istoria. CeCnebisa da rusebis, somxebisa da
azerbaijanelebis, inguSebisa da osebis gansxvavebuli religiuri aRmsarebloba
ueWvelad iyo damatebiTi faqtori maT Soris arsebuli dapirispirebisa da
undoblobis gaZlierebisaTvis.
eTnikurobis da ara religiis politizacia
112
sainteresoa, rom moxda eTnikurobis, da ara religiis politizacia. am
SemTxvevaSi religias, ubralod, Tavisi adgili hqonda eTnikuri identobis sxva
determinantebs Soris. amis kargi magaliTia saqarTvelo, sadac sabWoTa
periodSi sami avtonomiuri teritoria Sedioda: afxazeTi, aWara da samxreT
oseTi. mxolod aWaraSi, sadac muslimi qarTvelebi cxovroben, arsebobs
gamokveTili religiuri gansxvaveba. amasTanave, im faqtorma, rom aWarlebsa da
qarTvelebs aqvT saerTo ena da identobis sxva mravali saerTo elementi, da
gamonakliss mxolod religia warmoadgens, xeli Seuwyo Tbilissa da baTums
Soris konfliqtis eskalaciis Tavidan acilebas. meores mxriv, samxreT osebi
marTlmadidebeli qristianebi arian, iseve rogorc afxazTa umravlesoba; Tumca
maT qarTvelebisagan eTnikuri identobis sxva determinantebi ganasxvavebs. am
faqtoris miuxedavad, konfliqti saqarTvelos centralur xelisuflebasa da
am teritoriebs Soris mwvave da sastiki iyo. omi afxazeTSi periodulad,
TiTqos, amJRavnebs mogvarebis niSnebs, magram xandaxan iseTive Znelad
mosagvarebeli Cans, rogorc CeCneTisa da mTiani yarabaRis konfliqtebi.
afxazeTi erTaderTia xuT konfliqts Soris, sadac 1998 wlis maisSi saomari
moqmedebebi ganaxlda.
religiuri konfliqtebis ganmapirobebeli zemoT naxsenebi ori
faqtoridan SeuZlebelia romelime maTganis ganmsazRvrel mniSvnelobaze
saubari. konfliqtSi monawile arc erTi mxare ar mimarTavda religiur
azrovnebas konfliqturi qcevis legitimaciisaTvis. Tumca isic unda iTqvas,
rom meomar mxareTa garkveulma dajgufebebma mimarTes religiis eqstremistul
interpretacias. es gansakuTrebiT iTqmis CeCneT-ruseTis omTan mimarTebaSi,
sadac islami drodadro xalxis SesakavSireblad gamoiyeneboda. amave dros,
mravali mkvlevari aRniSnavs adaTis, CveulebiTi samarTlis upiratesobas
islamis kanonebTan SedarebiT.1 religias iyenebdnen rogorc politikur iaraRs,
da ara rogorc sakuTari miznebis mqone faqtors. anatol lieveni (Anatol Lieven)
imowmebs joxar dudaevs, romelic 1994 wlis noemberSi aRniSnavda, rom SariaTi,
islamis kanonebi, iyo erT-erTi gza ruseTis agresiis winaaRmdeg
sabrZolvelad, magram Tu rusebi Sewyvetdnen agresias, SariaTi ukana planze
gadaiwevda.2
somxeTisa da azerbaijanis SemTxvevaSi, somxeTis eklesiis kaTolikosi da
azerbaijanis Seix-ul-islami (sulieri lideri) 1988 wlis TebervalSi
SeuerTdnen TavianTi xalxis demonstraciebsa da moTxovnebs. vazgen I,
sruliad somexTa kaTolikosma, 1988 wlis 25 Tebervals, xuTi dRiT adre,
1ix. Anatol Lieven, Chechnya:Tombstobe of Russian Power, New Haven: Yale University Press, 1998; Carlotta
Gall and Thomas de Waal, Chechnya: A small Victorious War, Basingstoke: Pan Books, 1997. 2Lieven, Chechnya:Tombstobe of Russian Power, p.364, damowm. Moscow Times, 22 November 1994.
113
werili miswera gorbaCovs, sadac sTxovda, gaeTvaliswebina mTiani yarabaRis
moTxovnebi somxeTTan SeerTebis Taobaze.1 is aseve gamovida somxeTis
televiziiT da mxari dauWira moTxovnebs.2 daaxloebiT amave dros, sasuliero
pirebi gamoCndnen erevanSi gamarTul Sekrebebze, sadac moiTxovdnen mTiani
yarabaRis aneqsias.3 1988 wlis miwuruls, asparezze gamoCnda samxreT kavkasiis
Sheikh-ul-Islam-i aiaTola alah-Sukur-faSazade. es mas Semdeg moxda, rac is
sastikad gaakritikes dumilis gamo. Tumca man azerbaijanis mTavrobas
TavSekavebulobisaken mouwoda. muharamis dawyebasTan dakavSirebiT, romelic
SiitebisTvis glovis Tvea, faSazadem dagmo “islamis mtrebi” da morwmuneebs
mobilizaciisaken mouwoda.4 1989 wels vazgen I kidev erTi deklaracia
gamoaqveyna, sadac man daadastura Tavisi pozicia mTiani yarabaRis
TviTgamorkvevis sakiTxTan dakavSirebiT.5
miuxedavad amisa, sulieri liderebi arasdros iyvnen Sesabamisi
moZraobebis wina rigebSi. maTi qmedebebi ganpirobebuli iyo ufro imis
surviliT, rom ar darCeniliyvnen movlenebs miRma; maTSi ar igrZnoboda
religiuri aRtkineba mtris winaRmdeg. ufro metic, isini Seikribnen, raTa
emsjelaT konfliqtis Taobaze da erTsulovnad gaemijnen Zaladobas.6
magaliTad, 1994 wels, vazgeni, faSazade da ruseTis marTlmadidebeli eklesiis
meTauri erToblivad mouwodebdnen somxeTisa da azerbaijanis liderebs “xelis
CamorTmevis” da mSvidobisaken.7 konfliqtis adreul etapze liderTa mier
gakeTebuli gancxadebebis ufro detaluri analizi gviCvenebs, rom isini “mxars
uWerdnen” saxalxo moZraobebs, mouwodebdnen ra “morwmuneTa
mobilizaciisaken”, magram Riad ar mimarTavdnen mosaxleobis arc erTYjgufs
da ar ubiZgebdnen xalxs Zaladobisaken; piriqiT, isini TavianT mTavrobebs
TavSekavebas urCevdnen. saerTod, sulieri liderebi naklebad iyvnen
sabrZolvelad ganwyobili, vidre zogadad mosaxleoba an TavianTi qveynebis
politikosebi. es namdvilad ar aris is, rasac SeiZleba movelodeT “religiuri
konfliqtis” SemTxvevaSi. rac Seexeba islamur fundamentalizms, Znelia mis
mxardaWeraSi faSazades dadanaSauleba. amas naTeli dasturia misi pasuxi
“Sunday Telegraph”-is kiTxvaze: swams Tu ara mas SariaTis? _ “ra Tqma unda, me
mwams SariaTis”, magram iqve RimiliT dasZina: “Seixi rom ar viyo, SesaZloa,
1ix. Jirair Libaridian, The Karabakh File, Cambridge, MA: Zoryan, 1988, pp 101-102. 2ix. A. Mansurov, Bielye Piatna Istorii i Perestroika, Baku: Yazici, 1990, pp 162-163. 3ix. Amir Taheri, Crescent in a Red Sky: The Future of Islam in the Soviet Union, London, Hutchinson, 1989,
p.171. 4iqve p.171. 5ix. V. Guroian, “Faith, Church, and Nationalism in Armenia”, in Nationalities Paper, vol. 20 no. 1, 1992. 6ix . Altstad, The Azerbaijani Turks, op. cit., p.127. 7ix. Mutafian , “Karabagh in the Twentieth Century”, op.cit., p.134.
114
sxvagvarad mepasuxa”. xalxs unda hqondes saxelmwifoebriobis formis arCevis
saSualeba.1
aravis SeuZlia imis mtkiceba, rom religiuri identoba, da ara
Teologiuri Sexedulebani, warmoadgens ZiriTad faqtors, romlebic safuZvlad
udevs mxareTa polarizacias. da mainc, isev da isev unda iTqvas, rom mxareTa
polarizacia eTnikur da politikur safuZvlebs emyareba.
religiuri SekavSireba Tu realpolitika?
religiuri SekavSirebis TvalsazrisiT, bosniis msgavsad, kavkasiaSic
aSkaraa “civilizaciuri SekavSirebis” suraTi. ruseTi marTebulad ganixileba
azerbaijanis winaaRmdeg somxeTis, xolo inguSeTis winaaRmdeg CrdiloeT
oseTis mxardamWerad. ruseTi xSirad miiCneva antimuslimur Zalad, romelic
mxars uWers muslimebis SezRudvas, dawyebuli bosniidan da kosovodan, mTeli
kavkasiis CaTvliT _ tajikeTamde. magram, amave dros, ruseTi mxars uWerda
aWarlebsa da afxazebs saqarTvelos winaaRmdeg. kavkasiis qveynebidan ruseTi
yvelaze mtrulad ganwyobilia saqarTvelos da ara azerbaijanis mimarT.
muslimur samyaroSi Znelad Tu iarsebebs erTiani pozicia azerbaijanisa
da CeCneTis mxardasaWerad. marTalia, mraval muslimur qveyanaSi iyo
demonstraciebi, mimarTuli CeCneTSi ruseTis politikis winaaRmdeg,2 magram
CeCenTa amboxs yvelaze Zlieri mxardaWera mxolod baltiis qveynebsa da
poloneTSi hqonda.3 aseve, swored sekularuli TurqeTi, da ara islamisturi
irani yvelaze seriozulad uWerda mxars azerbaijansa da CeCneTs konfliqtebis
dros. gansakuTrebiT sainteresoa iranis politika kavkasiaSi (ix. Tavi VIII),
romelic amasTanave velaze sainteresod da mkafiod aCvenebs evraziul
saerTaSoriso urTierTobebSi religiasTan SedarebiT,^eTnikurobis
prioritetulobas. iranis 20 milionian azerbaijanul mosaxleobaSi
iredentizmis gaZlierebis safrTxis gamo, iranma sabolood arCia somxeTis
mxardaWera azerbaijanis winaaRmdeg, miuxedavad imisa, rom es ukanaskneli, iseve
rogorc irani, warmoadgens erT-erT did Siitur saxelmwifos4 samxreT
kavkasiaSi dResdReobiT saukeTeso ormxrivi urTierTobebi arsebobs
azerbaijansa da saqarTvelos Soris, maSin rodesac saqarTvelo-somxeTis
1ix. Richard G. Hovannisian, “Caucasian Armenia between Imperial and Soviet Rule: The Interlude of National
Independence”, in Suny, Transcaucasia, op. cit., p.293. 2ix. Tololyan , “National Self-Determination”, op.cit., p.91 3sazRvari naxWevansa da TurqeTs Soris ar arsebobda naxWevnis avtonomiuri respublikis Seqmnamde. is Seiqmna TurqeTsa da irans Soris 1930-ian ww. sazRvris gadanacvlebis gamo, rodesac es sazRvari TurqeTs miekuTvna; magram, amave dros, iranisaTvis am teritoriuli danakargis kompensacia moxda Soreul samxreTSi. 4yofili sabWoTa kavSiris avtonomiuri teritoriebis momoxilva ix. Svante E. Cornell,
Autonomous Territories In the Former Soviet Union: Transition and Prospects for Peace and Conflict, Uppsala: Department of East European Studies Working Paper no. 53, 1999.
115
urTierToba bevrad ufro daZabulia. zogierTi somexi mkvlevari aRniSnavs, rom
somxeT-azerbaijanis omi rom ara, SesaZloa konfliqti yofiliyo
saqarTvelosTan, romlis mizezi, albaT, saqarTveloSi, somxeTTan mosazRvre
javaxeTis regionSi kompaqturad mcxovrebi somexi umciresoba iqneboda (ix.
Tavi IV).1
am faqtebis fonze, niSandoblivia dasavlur mediasa da samecniero
wreebSi arsebuli Tvalsazrisi. magaliTad, samuel hanTingtoni uerTdeba rusi
analitikosebis mtkicebas imis Sesaxeb, rom “araformaluri koaliciebi
yalibdeba civilizaciuri xazebis gaswvriv. qristianuli somxeTi, saqarTvelo,
mTiani yarabaRi da CrdiloeT oseTi upirispirdebian muslimur azerbaijans,
afxazeTs, CeCneTsa da inguSeTs”.2 mtkiceba, rom saqarTvelo oseTTan erTad
upirispirdeba azerbaijans, cota ar iyos, ucnauria. aRsaniSnavia is faqti, rom
saqarTvelos Tbili urTierToba hqonda dudaevis CeCneTTan, nacionalisti
gamsaxurdias mmarTvelobis periodSi. Tavisi argumentis gansamtkiceblad
hanTingtoni dasZens, rom “ruseTis federaciaSi mcxovrebi muslimebi
SekavSirdnen CeCnebis meTaurobiT”, mibaZes ra CuvaSeTis respublikis magaliTs,
romelmac moqalaqeeebi gaaTavisufla CeCneTSi samsaxurisagan”.3 CuvaSeTi erT-
erTi im respublikaTagani iyo, romelmac protesti gamoTqva ruseTis qmedebaTa
gamo. CuvaSeTi ZiriTadad qristianulia da iq mcire raodenobiT arian
muslimebi, miuxedavad xalxis Turquli warmoamvlobisa. CeCneTis irgvliv
darazmvas mniSvnelovani masStabi ar miuRia. igi im CrdilokavkasielebiT
Semoifargla (daRestansa da inguSeTSi), romelTac eTnikuri da religiuri
kavSiri aqvT CeCnebTan; maT gamoxates protesti da Seecadnen ruseTis samxedro
Semotevis Tavidan acilebas, maSin rodesac centraluri aziisa da ruseTis sxva
muslimi xalxebi kvlav dumdnen.4 am Tvalsazrisma gaarTula rogorc
saqarTvelo_samxreT oseTis, aseve saqarTvelo-afxazeTis konfliqtis gageba;
dadgenilia, rom afxazebi afxazeTSi, ZiriTadad, ar arian muslimebi,
gansxvavebiT TurqeTSi mcxovrebi afxazebisagan. civilizaciaTa Sejaxebis
Teoriis damcvelebi SecdomiT miiCneven afxazebs muslimebad, an, ubralod,
ugulebelyofen am konfliqts, iseve rogorc 1990 wlis yirgizTa da uzbekTa
konfliqts oSis regionSi da 1989 wels muslimi Turqi mesxebis wmendas
muslimur uzbekeTSi.
imis mtkiceba, rom muslimebi SekavSirdnen kavkasiis romelime
konfliqtis dros, sul mcire, gazviadebaa, Tu tyuili ara. sainteresoa, rom am
1ix. Mutafian, “Karabagh in the Twentieth Century”, op. cit., p145. 2iqve., gv. 146. 3Suny, Looking Toward Ararat, op. cit., p.186. 4mTian yarabaRsa da naxWevanSi 1959-1979 ww. mosaxleobis ganawilebis Sesaxeb mimoxilva ix. Alexandre Bennigsen da S. Enders Wimbush, Muslims of the Soviet Empire: A Guide. London, Hurst, 1985.
116
konfliqtebis warmosaxvam civilizaciaTa Sejaxebebad, iseve rogorc
iugoslaviis konfliqtisa, didi STabeWdileba ver moaxdina muslimebze
msoflio masStabiT. Tumca mas gacilebiT didi warmateba ergo dasavleTSi,
SesaZloa imitom, rom mediis roli iq ufro mniSvnelovania. faqtia, rom
dasavleTis qveynebma gasaocari daudevroba gamoiCines im SemTxvevebis mimarT,
romlebic SeiZleba qristianebsa da muslimebs Soris agresiul omebad
daxasiaTdes, rogorc es iyo bosniaSi, kosovoSi, mTian yarabaRSi, CeCneTsa da
inguSeTSi. serbebis eTnikuri wmenda bosniaSi metismetad axlo iyo evropasTan
imisaTvis, rom SesaZlebeli yofiliyo misi ugulebelyofa. amasTanave es
imdenad aSkara SemTxveva iyo, rom SeuZlebeli gaxda misi damaxinjeba da
arasworad gageba.
amis sapirispirod, kavkasiis movlenebi, maT Soris 600.000 azerbaijanelis
eTnikuri wmenda somxeTis mier okupirebul azerbaijanul teritoriebze,
miCqmalul iqna, iseve rogorc omis kanonebisa da adamianTa uflebebis
umagaliTo darRveva CeCneTSi. dasavlur mediaSi gabatonebulma arasworma
Sexedulebam da konfliqtebis gamartivebulma axsnam, misma Sedegebma
dasavleTis politikaze aRniSnul regionSi civilizaciaTa Sejaxebis scenaris
axdenil winaswarmetyvelebad qcevis safrTxe warmoSva. kavkasiis konfliqtebis
Seswavla cxadyofs, rom religias arc erT maTganSi ar hqonda gadamwyveti
mniSvneloba. religiis roli Semoifargleboda eTnikuri identobis erT-erT
determinantad yofniT. is garemoeba, rom religias, romelic SeiZleba
gamoyenebul iqnas morwmuneTa SesakavSireblad konfliqturi situaciis dros,
naklebad mimarTavdnen, dakavSirebulia sabWoTa aTeizmis 70 wlian
batonobasTan, romelmac udaod SezRuda religiis roli yofili sabWoTa
kavSiris yvela xalxis individualur da socialur cxovrebaSi. kavkasiis
xalxebs Soris arsebuli mravalferovani urTierTobebidan romelma Seasrula
gadamwyveti faqtoris roli, romelmac gavlena iqonia movlenebze? Cven ukve
aRvniSneT eTnikuri politikis mniSvneloba, romelic mWidrodaa dakavSirebuli
gareSe mtris winaaRnmdeg darazmvasTan. garda amisa, mWidro da xSirad
urTierTsapirispiro urTierTobaTa Camoyalibeba _ saqarTvelosTan CeCneTis
urTierTobis gaTvaliswinebiT _ Seferadebulia erTaderTi faqtoriT:
realpolitikiT. kavkasiis xalxebs Soris urTierTobis ganmsazRvreli
faqtori ara religiaze dafuZnebuli civilizaciuri dayofaa, aramed, ubralod,
nacionalizmisa da nacionaluri interesebis kombinacia.
daskvnebidaskvnebidaskvnebidaskvnebi
am Tavis mizani iyo garkveuli safuZvlis Seqmna kavkasiis TiToeuli
konfliqtis kerZo aspeqtebis analizisa da gagebisaTvis. ruseTis mier kavkasiis
dapyrobisa da sabWoTa mmarTvelobis memkvidreoba kvlevis istoriul CarCos
gansazRvravs. regionSi arsebuli arastabilurobis struqturisa da
konfliqtebis bunebis gaazreba gvexmareba am konfliqtebis msgavsebaTa,
gansxvavebaTa da urTierTkavSirebis danaxvaSi, rac am gamokvlevis mizania. axla
ki droa, gadavideT kavkasiis konkretuli konfliqtebis Seswavlaze. marTebuli
iqneba regionis yvelaze rTuli konfliqtiT dawyeba, romelsac, amave dros,
regionul da saerTaSoriso garemoze gavlenis moxdenis udidesi potenciali
gaaCnia. es aris mTiani yarabaRis konfliqti somxeTsa da azerbaijans Soris.
Tavi IVTavi IVTavi IVTavi IV
saqarTvelo: unitaruli ocnebebidan asimetriusaqarTvelo: unitaruli ocnebebidan asimetriusaqarTvelo: unitaruli ocnebebidan asimetriusaqarTvelo: unitaruli ocnebebidan asimetriul federaciamde? l federaciamde? l federaciamde? l federaciamde?
Tavisi amierkavkasieli mezoblebisagan saqarTvelo erTi ZiriTadi aspeqtiT
gansxvavdeba: eTnikurad heterogenuli mosaxleobiT. dRes, azerbaijanelebis
mier qveynis iZulebiT datovebis Semdeg, somxeTi, ZiriTadad, monoeTnikuri
saxelmwifoa. azerbaijanSi cxovroben lezgebi, qurTi TaliSebi, aseve rusebi;
azerbaijanelebi qveynis mosaxleobis 90% Seadgenen. qarTvelebi, 1989 wlis
sabWoTa aRweris monacemebiT, saqarTvelos mosaxleobis 70%-ze mets ar
warmoadgendnen. termini qarTvelebi gamoiyeneba qarTul enaze molaparake
xalxis aRsaniSnavad _ sakuTriv qarTvelebisa da monaTesave qarTvelur enebze
molaparake sub-eTnikuri jgufebis: megrelebisa da svanebis, aseve muslimi
qarTvelebis _ aWarlebis. yvela am jgufis identoba, ZiriTadad, qarTulia,
Tumca Tanaarsebobs sxva identobasTan. eTnikuri jgufebis yvelaze viwro
gansazRvrebiT, qarTvelebis proporcia kidev ufro mcire iqneba. saqarTveloSi
mTlianad 80-mde eTnikuri jgufia. es ar aris iSviaTi movlena yofil sabWoTa
kavSirSi. saqarTvelos eTnikuri suraTi 1989 wlisaTvis aseTi iyo:
saqarTvelos demografiuli suraTisaqarTvelos demografiuli suraTisaqarTvelos demografiuli suraTisaqarTvelos demografiuli suraTi
eTnikuri jgufieTnikuri jgufieTnikuri jgufieTnikuri jgufi xvedriTi wili xvedriTi wili xvedriTi wili xvedriTi wili mTlian mosaxleobaSimTlian mosaxleobaSimTlian mosaxleobaSimTlian mosaxleobaSi
qarTvelebi 70.1
somxebi 8.1
rusebi 6.3
azerbaijanelebi 5.7
118
osebi 3.0
berZnebi 1.9
afxazebi 1.8
ukrainelebi 0.9
naTelia, rom saqarTveloSi yvelaze didi umciresobebia somxebi, rusebi
da azerbaijanelebi. es ar aris mTavari problema, Tu ar CavTvliT areulobis
mudmiv SiSs somexTa mxridan, romlebic kompaqturad cxovroben axalqalaqSi,
somxeTis sazRvarze, romlis gamoc 1918 wels damoukidebeli saqarTvelosa da
somxeTis respublikebs Soris omi mimdinareobda. rus mosaxleobaSi gare
migraciis tendencia 1980-ian wlebSi gaCnda, rac ganpirobebuli iyo im
droisaTvis saqarTveloSi arsebuli antirusuli atmosferoTi.
azerbaijanelebi, ZiriTadad, simSvides inarCunebdnen. 1989 wlis provokacias,
romelsac safuZlad edo mcdari informacia qarTvelebsa da azerbaijanelebs
Soris samxreT-aRmosavleT saqarTveloSi momxdari eTnikuri dapirispirebis
Taobaze, qarTuli erovnuli moZraobis mobilizacia mohyva; saqme kinaRam
“marneulisken msvlelobamde” mivida, rogorc es moxda imave wlis noemberSi
cxinvalis mimarTulebiT. magram es Tavidan iqna acilebuli erovnuli
moZraobis zomieri frTis gavleniT da azerbaijanis saxalxo frontTan
pirdapiri kavSirebiT1. ukanasknel wlebSi somxeTisaTvis saqarTvelos gavliT
energiisa da sxva saqonlis miwodebis sawinaaRmdego sabotaJur qmedebebSi
brals saqarTveloSi mcxovreb azerbaijanelebs debdnen.
sabWoTa nacionaluri Teoriis Sesabamisad, somxebs, azerbaijanelebsa da
rusebs ar gaaCndaT aranairi avtonomiuri statusi, ramdenadac maT TavianTi
samSoblo hqondaT kavSiris sxva respublikebSi. sabWoTa saqarTveloSi
arsebobda erTi avtonomiuri olqi da ori avtonomiuri respublika. maT Soris
yvelaze didi iyo afxazeTis assr, daaxloebiT naxevarmilioniani mosaxleobiT,
romelTagan 1989 wlisaTvis afxazebi 90.000 Seadgendnen, xolo umravlesoba,
ZiriTadad, megreli qarTvelebi iyvnen. respublikis kidev erTi assr Seiqmna
muslimi qarTvelebisaTvis _ aWarlebisaTvis, qveynis samxreT-dasavleT nawilSi,
TurqeTis sazRvarze. mosaxleobaSi aWarlebis proporcia ucnobia, ramdenadac
isini aRwerebSi, 1926 wlidan moyolebuli, qarTvelebad iTvlebian; Tumca,
aWarlebi aWaraSi umniSvnelo umravlesobad miiCnevian da daaxloebiT 60-65%
Seadgenen. saqarTvelos teritoriaze erTaderTi avtonomiuri olqi osebs
ekuTvnoda. es iyo samxreT oseTis avtonomiuri olqi. im sakiTxze saubrisas, Tu
ratom ar mieniWa samxreT oseTs assr statusi, xazs usvamen CrdiloeT oseTis
1 interviu avTandil imnaZesTan, Tbilisi, oqtomberi, 1998.
119
rolsa da, rogorc saqarTveloSi amtkiceben, osebis araadgilobriv
warmomavlobas. am teritoriaze osebi ramdenime aseuli wlis win movidnen,
magram maTi miCneva axalmosulebad friad sakamaToa. nebismier SemTxvevaSi, ori
osuri teritoria specifikur SemTxvevad gvevlineba sabWoTa nacionalur
politikaSi. CrdiloeT oseTi osebis samSoblodaa miCneuli; ase rom, CrdiloeT
oseTis assr samxreT osebis “mSobeli” respublika iyo. amrigad, saqarTvelos
SemadgenlobaSi osebis avtonomiur teritorias, CrdiloeT oseTTan SedarebiT,
ufro dabali administraciuli statusi mieniWa.
amierkavkasiis saxelmwifoebs Soris saqarTvelo, udaod, yvelaze metad
dazaralda Sida brZolebiT. 1988 wlidan man gadaitana ori omi eTnikur
umciresobebTan da erTi, xanmokle, oretapiani samoqalaqo omi. ruseTi yvelaze
aqtiurad ereoda saqarTvelos saSinao saqmeebSi; rusebi sxvadasxva xarisxiT
Riad exmarebodnen ajanyebul umciresobebs; keTdeboda gancxadebebi rusebis
monawileobaze qveynis prezidentis, eduard SevardnaZis winaaRmdeg mimarTul
teroristul aqtebSi. am movlenebis safuZvlebi saZiebelia ara sabWoTa
periodamdel istoriaSi, rogorc somxeTisa da azerbaijanis SemTxvevaSi, aramed
swored sabWoTa epoqaSi, gorbaCovis perestroikis periodSi. Tumca adrindelma
movlenebma, XVIII saukunis bolodan moyolebuli, saufZveli Seumzada 1990-iani
wlebis ambebs.
istoriuli foniistoriuli foniistoriuli foniistoriuli foni
qarTuli identobis ZiriTadi komponenti enaa, xolo religia ukana
planzea gadaweuli; ase rom, aWarlebi, romlebic muslimebi arian, magram
qarTulad laparakoben da iziareben qarTul kulturas, Tumca ki Zlieri
Turquli elementebiT, qarTvelebis mier qarTvelebad arian miCneulni. qarTuli
ena erTaderTi saliteraturo enaa enaTa qarTveluri jgufisaTvis, romelic
aseve moicavs damwerlobis armqone svanursa da zanurs, romelTaganac
ukanaskneli iyofa erTmaneTTan mWidrod dakavSirebul megrulad da lazurad,
romelzec, ZiriTadad, Crdilo-aRmosavleT TurqeTSi mcxovrebi lazebi
laparakoben. sazogadod miRebuli Tvalsazrisis Tanaxmad, saqarTvloSi am
enebze molaparake xalxebi Seadgenen erT ers (nation), romlis saliteraturo
ena qarTulia1. damoukidebeli da originaluri qarTuli anbani Seiqmna ax.w. V
saukuneSi. im tomebis Camoyalibeba, romlebmac SemdgomSi qarTveli eri (nation)
Seqmnes, Zv.w. II aTaswleulis miwuruls daiwyo. dasavlur qarTuli samefo _
kolxeTi _ daarsda Zv.w. VI saukuneSi, rasac mohyva sxva samefo-samTavroebis
1 ix. Revaz Gachechiladze, The New Georgia: Space, Society, Politics, London, University College of London
Press, 1995, gv. 17.
120
Camoyalibeba. religia yvelaze mniSvnelovani elementi iyo qarTveli eris
(nation) formirebaSi. saqarTvelom qristianoba ax.w. 331 wels miiRo. amasTanave,
aRmosavlur qarTul samefoebs, romlebic dasavlur samefoebze adre
gaqristiandnen, brZola uxdebodaT zoroastrul iranis imperiasTan. am
periodSi religiuri kuTvnileba, ra Tqma unda, ufro Zlieri iyo, vidre
romelime sxva, Canasaxovan mdgomareobaSi myofi an bundovani “eTnikuri”
identoba; unda aRiniSnos, rom eTnikuroba im periodSi Tanamedrove
mniSvnelobiT ar gaiazreboda. saqarTvelo, rogorc eTnikuri teritoria, X
saukuneSi Seiqmna da ganisazRvra im miwebiT, romelzec qarTul enaze
aRsruldeboda saeklesio RvTismsaxureba da locva.
IX saukuneSi abazgTa samefo _ an abxazia, romelsac qarTulad afxazeTi
ewodeba, mTels dasavleT saqarTveloze ganivrco da gadaiqca afxazTa
samefod, romlis dedaqalaqi quTaisi iyo. am samefom maleve Secvala berZnuli
ena qarTuliT. misi eqspansiis tendenciam gamoiwvia samefos gafarToeba
aRmosavleTis mimarTulebiT. 978 wels afxazTa samefo da qarTvelTa samefo
gaerTiandnen dinastiuri kavSiriT, ramac, praqtikulad, mTeli saqarTvelos
gaerTianeba ganapiroba1. mas ewoda “saqarTvelo”, qveynis amsaxveli qarTuli
termini, romelic dRemde ZalaSia. es procesi maSin dasrulda, rodesac
Tbilisis saamiro, muslimTa da arabTa mmarTvelobis ukanaskneli naSTi,
saqarTvelos SemadgenlobaSi dabrunda da 1122 wels misi dedaqalaqi gaxda. XIII
saukunisaTvis saqarTvelo gafarTovda da gavrcelda sivrceze, romelic mis
dRevandel teritorias orjer aRemateboda, moicavda ra dRevandel somxeTsa
da azerbaijans. XIIIOsaukunis dasawyisSi monRolTa eqspansiam Seaferxa
saqarTvelos gafarToeba da, sabolood, saxelmwifos daSla gamoiwvia.
aRmocenda ori dapirispirebuli dinastia: erTi _ aRmosavleT, meore ki
dasavleT saqarTveloSi; saqarTvelom veRarasodes aRidgina is statusi,
romelic mas XIII saukunis dasawyisSi hqonda. didma regionma dakarga savaWro
gzis mniSvneloba; amave dros, samxreT kavkasiis geopolitikuri mniSvneloba,
saqarTvelos sazianod, izrdeboda2. Semdgom saukuneebSi Camoyalibebuli
regionuli wesrigis pirobebSi, saqarTvelo momwyvdeuli aRmoCnda TurqeTisa
da iranis mzard imperiebs Soris, gansakuTrebiT mas Semdeg, rac XVI saukunis
pirvel wlebSi es ukanaskneli gaerTianda. XV saukuneSi saqarTvelo kidev
ramdenime samTavrod daiyo, ramac daRi daasva mis beds. igi TandaTan moeqca
muslimuri imperiebis gavlenisa da mmarTvelobis qveS. aman misi kidev ufro
daqucmaceba gamoiwvia; mas Semdeg, rac 1555 wels transkavkasia gaiyo, dasavleT
1 iqve, gv. 21. 2 iqve, gv. 23.
121
saqarTvelo moeqca otomanTa batonobis, xolo aRmosavleT saqarTvelo _
sefianTa sparseTis gavlenis qveS.
XVIII saukunisaTvis amierkavkasiaSi axali Zala _ ruseTi gamoCnda.
Turqul-iranuli metoqeoba male samkuTxedma Secvala, mas Semdeg, rac regions
axal aqtorad ruseTi daemata. XVIII saukunis Sua wlebSi saqarTvelom
moaxerxa, kvlav moepovebina avtonomiis garkveuli saxe erekle II meTaurobiT,
romelic im droisaTvis erTaderTi de faqto damoukidebeli monarqi iyo
kavkasiis regionSi. ramdenadac saqarTvelo SedarebiT avtonomiuri moTamaSe
gaxda, man miipyro ruseTis imperiis yuradReba, romelic, Tbil zRvebze
gasasvlelis ZiebaSi, sul ufro metad iyureboda samxreTiT. or mtrul
muslimur imperias Soris moqceuli saqarTvelosaTvis orTodoqsul-
qristianuli ruseTi erTaderT logikur mokavSired Canda.
ronald grigor sunim (Ronald Grigor Suny) am periodis qarTvel mmarTvelTa
dilema metad mWevrmetyvelurad aRwera: “arCevani, romlis winaSe saqarTvelos
arc ise adreuli etapis mmarTvelebi idgnen, iyo arCevani muslim mmarTvelTa
erTgul samsaxursa da damoukideblobis bundovan safasurs Soris”1. miuxedavad
amisa, erekle II 1762 wels miiRo gvirgvini da misi mmarTvelobis qveS
saqarTvelo WeSmaritad gaxda birTvi imisa, rasac suni “myife kavkasiur
imperias” uwodebs. amasTanave, viTardeboda urTierTobebi ruseTTan. 1768 wlis
ruseT-TurqeTis omis dros ruseTma saqarTvelo kavkasiaSi TurqeTis
warmatebebis SesaCereblad gamoiyena. erekle amas daTanxmda, radganac
sanacvlod otomanTa winaaRmdeg mxardaWera aRuTqves. Tumca TurqeTi safrTxes
mxolod dasavleT saqarTvelos _ imereTis, da ara aRmosavleT saqarTvelos
mmarTvelebs uqmnida, rac ruseT-saqarTvelos Soris kavSirebis ganviTarebas
SesaZlebelobas qmnida. miuxedavad amisa, ruseTs dapirebuli mxardaWera ar
aRmouCenia, rusi generlebi ise iqceodnen, TiTqos mowyalebis gascemdnen da
xSirad Ralatobdnen qarTvelebs, tovebdnen ra maT bedis anabara iranisa da
TurqeTis gacilebiT didi armiebis pirispir. aman erekle aiZula efiqra, rom
misTvis da saqarTvelosaTvis saWiro iyo Zlieri, werilobiTi valdebuleba
ruseTis mxridan.
1783 wels georgievskis traqtatiT saqarTvelom scno ruseTis mefis
proteqtorati. keTilganwyoba aRdga sami dapirebiT, romelTaganac ruseTs arc
erTi ar Seusrulebia: samefo gvirgvinis garantireba ereklesaTvis da misi
memkvidreebisaTvis; saqarTvelos eklesiis damoukidebloba; saqarTvelos dacva
romelime muslimuri imperiis Tavdasxmis SemTxvevaSi.
1 ix. Ronald Grigor Suny, The Making of the Georgian Nation. Bloomington: Indiana University Press, 1994
(gadamuSavebuli gamocema), gv. 55.
122
1795 wels saqarTvelos, ruseTTan misi kavSiris gamo, Tavs daesxa sparseTi;
ruseTs araferi gaukeTebia saqarTvelos mxardasaWerad. 1801 wels aRmosavleT
qarTuli samefo aneqsirebul iqna ruseTis mier da tiflisis provinciad
(gubernia) iqca. aqedan moyolebuli, saqarTvelos mmarTveli iniSneboda
ruseTis mefis mier, rac 1783 wlis SeTanxmebis darRveva iyo. male saqarTvelos
eklesiamac dakarga damoukidebloba. imereTi dapyrobil iqna 1810 wels;
saqarTvelos zogierTma mmarTvelma Tavad arCia ruseTis hegemoniis aRiareba,
TviTmmarTvelobis garkveuli formis SenarCunebis sanacvlod; ase SeinarCuna
avtonomia guriam 1828 wlamde, samegrelom da svaneTma 1857 wlamde, afxazeTma ki
1864 wlamde. dasavleT saqarTvelos am regionebs quTaisis provincia, an
quTaisis gubernia ewoda. ruseTTis mmarTvelobis windauxedaobis erTi
sasargeblo Sedegi iyo 1828 wels im yvelafris gaerTianeba, rasac qarTvelebi
dRes qarTul miwebad miiCneven, mesxeTisa da javaxeTis regionebis dapyroba,
sabolood ki baTumis olqis SemoerTeba 1878 wlis berlinis xelSekrulebis
Tanaxmad1.
afxazeTis avtonomia 1864 wels gauqmda, imave wels sabolood CaaxSes
Cerqezebis ajanyeba CrdiloeT kavkasiaSi. SesaZloa, CerqezebTan mWidro
eTnikuri naTesaobis gamo, afxazebi aRmoCndnen im periodis deportaciebis
msxverplni, romelmac, sxva movlenebTan erTad, ubixi xalxis mTliani
ganadgureba gamoiwvia. sainteresoa, rom rusuli Tvalsazrisidan logikurad
gamomdinare SexedulebiT, muslimi mosaxleoba deportaciebis ZiriTadi samizne
obieqti iyo. ramdenadac TiTqmis yvela Cerqezi, CeCeni da daRestneli muslimebi
iyvnen, am xalxebidan deportirebulebi sxvadasxvanairad SeirCnen. afxazebs
Soris, romlebic iyofodnen qristianebad da muslimebad, TiTqmis yvela
muslimi afxazi iqna gadasaxlebuli; amdenad, dResdReobiT afxazeTSi yvela
afxazi qristiania, maSin rodesac TurqeTsa da axlo aRmosavleTSi
gadasaxlebul yvela afxazs muslimi winapari hyavda.
CrdiloeT kavkasiis ajanyebebis gamoZaxili afxazeTiT ar ifargleboda.
yvela araruss eWvis TvaliT uyurebdnen, mkvidrdeboda aSkarad homogenuri
erebis dayofa-danawevrebis politika. rac Seexeba saqarTvelos, ruseTis
xelisuflebam scada qarTveli eris arsebobis uaryofa. mosaxleobis aRwerisas,
magaliTad, 1897 wels, qarTvel mosaxleobaSi 11 gansxvavebuli “eTnikuri
jgufi” gamoyves. radganac saqarTvelos rusifikaciis mcdeloba uSedego
aRmoCnda, Semdgomi logikuri nabiji iyo qarTvelebis dayofa sub-eTnikur
jgufebad, raTa Tavidan yofiliyo acilebuli erTiani nacionalizmi da
ajanyebebi. igive politika, kidev ufro meti warmatebiT, ganxorcielda
1 ix. Gachechiladze, The New Georgia, gv. 26-27.
123
CrdiloeT kavkasiaSi, gansakuTrebiT CerqezeTSi, rogorc caristul, aseve
sabWoTa periodSi. amasTanave, qarTvel mecnierTa Tanaxmad, XIX saukunis
miwuruls ruseTma ganaxorciela RonisZiebani, mimarTuli SuRlisa da
winaaRmdegobis daTesvisaken, rac miznad isaxavda saqarTvelos dasustebas: es
iyo umciresobaTa waxaliseba konkretul teritoriebze. magaliTad, gaixsna
skolebi megrul da svanur enebze, raTa waexalisebinaT am jgufebis
gansxvavebuli identobebi. afxazTa SemTxvevaSi es strategia ufro advilad
ganxorcielda, radgan afxazuri ena ar aris dakavSirebuli qarTulTan.
Sedegad, afxazebisaTvis rusulis swavlebam gamoiwvia qarTulis, rogorc
afxazTa meore enis, TandaTanobiT Secvla rusuliT.
sabWoTa kavSiris ganmtkicebasTan erTad, es procesi kidev ufro
gamoikveTa, ramdenadac rusuli gaxda “eTnosTaSorisi komunikaciis ena”. es iyo
gadamwyveti faqtori, romelic xels uwyobda erTmaneTisagan qarTvelebisa da
afxazebis gaucxoebas; adre maT Soris kavSiri SedarebiT mWidro iyo,
problemebi ki _ naklebi: ori xalxi iziarebda saerTo istoriuli
memkvidreobis elementebs. qarTvelebs sjeraT, rom es iyo rusebis, xolo
mogvianebiT sabWoTa kavSiris xelmZRvanelobis gegma: qarTvelebi ucxoebad da
“sxvad” unda warmoeCinaT afxazebisaTvis, ris Sedegadac maT Soris
antiqarTuli grZnoba Rvivdeboda1.
XX saukunis dasawyisSi saqarTveloSi politikuri Tanamonawileobis
xarisxi SedarebiT maRali iyo, gansakuTrebiT, qveynis dasavleT nawilSi.
social-demokratia gansakuTrebuli popularobiT sargeblobda. mogvianebiT,
revoluciis dros, gavlenianma qarTvelma socialistebma ufro liberaluri
menSevikebis mxare daiWires, lenineli bolSevikebis sapirispirod. ramdenime
cnobil gamonakliss Soris erT-erTi iyo ioseb juRaSvili, romelic ufro
stalinis saxeliTaa cnobili. 1917 wlis Tebervlis revoluciis dros sabWoebma
aiRes Zalaufleba Tbilissa da baqoSi. Tbilisis sabWo ufro gavleniani
aRmoCnda misi Tavmjdomaris Jordanias wyalobiT, romelic amtkicebda, rom
revolucia moicavda sam jgufs: muSebs, revolucioner jariskacebsa da
progresul burJuazias. Jordanias swamda, rom burJuebisaTvis aucilebeli iyo,
ar gaucxoebuliyvnen muSebisagan, es moxda 1905 wlis ruseTis pirveli
revoluciis dros2. Tumca mSvidoba am sam jgufs Soris maleve dairRva,
ZiriTadad imitom, rom saqarTvelos avtonomiis sakiTxma mZafri reaqcia
gamoiwvia revoluciuri armiis mxridan, sadac umravlesobas socialist-
revolucionerebTan politikurad axlo mdgomi rusebi Seadgendenen. es faqti
1 iqve, gv. 30. 2 Suny, The Making of the Georgian Nation, gv.187.
124
warmoaCens im drois damaxasiaTebel problemas; rogorc suni aRniSnavs, sami
jgufi, romlebzec damokidebuli iyo revoluciis bedi, Jordanias Tanaxmad,
emyareboda sam gansxvavebul eTnikur da politikur jgufs: muSebi, rogorc
wesi, qarTvelebi da menSevikebi iyvnen; jariskacebi _ rusebi da socialist-
revolucionerebi; xolo progresul burJuazias umetesad somxebi Seadgendnen,
romlebic, Tavis mxriv, politikurad iyofodnen daSnakebad da ufro
liberalur jgufebad1.
1917 wlis Sua xanebisaTvis bolSevikurma Zalebma mxardaWera moipoves
jariskacebs Soris. armiis aseTi radikalizacia mniSvnelovani regresi iyo
qarTveli menSevikebisaTvis. Tumca, rodesac petrogradSi oqtombris revolucia
moxda, menSevikebma moaxerxes bolSeviki jariskacebis ganiaraReba, romlebmac
ukan, CrdiloeTisaken daixies. menSevikebis mier TavianTi mmarTvelobis
TbilisSi konsolidireba ar niSnavda problemebis mogvarebas. amis Sedegad
somxebma dakarges kontroli municipalur dumaze, sadac revoluciamde
gabatonebuli poziciebi hqondaT. aq qarTvelebis gabatonebis Semdeg am or
jgufs Soris daZabuloba warmoiSva. amave dros, rusma jariskacebma fronti
datoves da TurqeTis armia kavkasiisaken daiZra. Turqebs aRmosavleTisaken gza
misces azerbaijanelebma, magram qarTvelebisa da somxebis mxriv isini
winaaRmdegobas waawydnen. faqtobrivad, amierkavkasia mkafiod daiyo eTnikuri
mijnebis gaswvriv, rac dResac aSkaraa. mravalma faqtorma, maT Soris, TurqeTis
zewolam da bolSevikebis SiSma aiZula amierkavkasiis seimi, 1918 wlis 22
aprils ruseTisagan damoukidebloba gamoecxadebina, rasac bolSevikebi da
eserebi ewinaaRmdegebodnen, somxebma da qarTvelebma uxalisod miiRes,
azerbaijanelebma ki enTuziazmiT dauWeres mxari.
erTi Tvis Semdeg, Camoyalibebis procesSi myofi amierkavkasiis federacia
daiSala Semadgenel nawilebad; saqarTvelom damoukidebloba gamoacxada 26
maiss. is pirveli gamoeyo federacias, ZiriTadad, zemoTaRwerili
daZabulobebisa da, amasTanave, daSnakebTan aSkara sasazRvro konfliqtis gamo,
romlebic axalcixisa da axalqalaqis regionebis somxebisaTvis gadacemas
moiTxovdnen2. erT kviraSi TurqeTma scno saqarTvelo _ mas Semdeg, rac man
imperias dauTmo teritoriis garkveuli nawili. amasTanave, germaniasTan
urTierTobam intensiuri xasiaTi miiRo da ramdenime kviraSi germaneli
jariskacebi saqarTveloSi Camovidnen. germaniaze orinatacia didi strategiuli
Secdoma iyo. Tumca es sakiTxi im dros gadawyda, rodesac centraluri
xelisuflebis gamarjvebas, TiTqos, win araferi edga. saqarTvelos ar SeeZlo
1 iqve. 2 ix. Jurgen Gerber, Georgien: Nationale Opposition und Kommunistische Herrschaft seit 1956, Baden-Baden
Nomos Verlagsgesellschaft, 1995, gv. 20.
125
ganeWvrita omidan bulgareTisa da TurqeTis moaxloebuli gamoTiSva, rasac
germaniis mxridan omis damTavrebamde droebiTi zavis SeTavazeba mohyva da,
amrigad, saqarTvelo bedis anabara aRmoCnda1. saqarTveloSi bolSevikebi ukve
eweodnen gamanadgurebel saqmianobas, aqezebdnen glexTa ukmayofilebas
zugdidis regionsa da, gansakuTrebiT, samxreT oseTSi2. 1918 wels sabWoTa
komunam afxazeTSi 40 dRe iarseba, sanam is qarTveli menSevikebis mier ar iqna
dapyrobili3.
qarTveli menSevikebis gacxadebuli mizani iyo im drois dasavleTis
demokratiebis msgavsi saxelmwifos Seqmna. miuxedavad imisa, rom mcdelobebi
gulwrfeli iyo, im periodis viTareba am miznis miRwevis saSualebas ar
iZleoda. rogorc stiven jonsi (Stephen Jones) aRniSnavs, demokratiuli
ganviTarebisaTvis mainc da mainc xelsayreli pirobebi ar arsebobda.
saqarTvelos omi hqonda TurqeTTan, ruseTis moxaliseTa armiasa da somxebTan.
isini ekonomikur blokadaSi iyvnen moqceulni mokavSire Zalebis mxridan;
problemebs uqmnidaT bolSevikebis ZirgamomTxreli saqmianoba qveynis SigniT;
saxelmwifo xazinis dacarilebis Semdeg qveyana ekonomikurma qaosma da
hiperinflaciam moicva. miuxedavad amisa, qarTvelma socialistebma daamkvidres
demokratiuli kanonmdebloba, kvazi-damoukidebeli sasamarTlo da
tolerantuli damokidebuleba metoqe arasocialistur jgufebsa da
organizaciebTan4.
menSevikuri mTavroba, romelic Tavdapirvelad umciresobebis mimarT
tolerantuli iyo, saxelmwifos SesanarCuneblad sul ufro aqtiurad
mimarTavda qarTul nacionalizms. umciresobebTan konfliqti ganapirobebda
urTierTobebis gauaresebas da maTi gaqarTvelebis mcdelobebs. amis Sedegi
gaxldaT mzardi daZabuloba saqarTvelos umciresobebTan, romlebic maSin,
iseve rogorc dRes, qveynis mosaxleobis 1/3-ze cota naklebs Seadgendnen. s.
jonsi sworad SeniSnavs, rom am periodis movlenebi mniSvnelovan rols
TamaSobdnen dRes yvela mxarisaTvis damaxasiaTebeli stereotipebis
ganmtkicebaSi. misi sityviT, “qarTuli mmarTvelobis praqtika ganamtkicebda
umciresobebis gaucxoebas axali qarTuli saxelmwifosagan, ganapirobebda
qarTvelebis mier umciresobaTa aRqmas “potenciur “mexuTe kolonad”5. afxazi
istorikosis giorgi otirbas (Gueorgui Otyrba) azriT, “[menSevikebi] afxazeTs
rkinis xeliT marTavdnen, vidre bolSevikebma ar daamyares kontroli 1921
1 iqve, gv. 192-195. 2 Gachechiladze, New Georgia, p. 31; Suny. The Making of the Georgian Nation, pp. 197-198. 3 ix. Robert E. Bechhofer, In Denikin’s Russia and the Caucasus, London, Collins, 1921. 4 ix. Stephen F. Jones, “Georgia: the Trauma of Statehood”, in Ian Bremmer and Ray Taras, New States, New
Politic:Building the Past-Soviet Nations, Cambridge University Press, 1997, gv.508. 5 iqve, gv. 509.
126
wels”1; qarTuli wyaroebi ki amtkiceben, rom afxazeTs saSinao saqmeebSi sruli
Tavisufleba hqonda miniWebuli.
saqarTvelo ruseTma 1920 wlis maisSi scno im sazRvrebSi, romelic
moicavda Tbilisisa da quTaisis yofil guberniebs, aseve soxumis olqs
(afxazeTi), baTums (aWara) da zaqaTalas (dRes azerbaijanis nawili). miuxedavad
amisa, imave wels rusma bolSevikebma daiwyes TavianTi kampania transkavkasiaSi
da 1921 wlis 25 Tebervals Tbilisi bolSevikebis xelSi gadavida. TiTqmis imave
periodSi, 4 marts, dauyovnebliv iqna gamocxadebuli afxazeTis sabWoTa
socialisturi respublika. am deklaraciam afxazeTi, Tavisi sakuTari
uflebebiT, sabWoTa kavSirSi saqarTvelosagan calke mdgom xelmomwer mxared
scno. magram 1921 wlis miwuruls afxazeTi “samokavSireo xelSekrulebiT”
saqarTvelos SemadgenlobaSi Sevida _ rogorc Cans, leninis mxridan zewolis
Sedegad. amrigad, afxazeTi ar iyo saqarTvelos nawili sabWoTa kavSiris
formirebis droisaTvis. afxazebi am faqts saqarTvelosagan damoukideblobisa
da maTi, rogorc calke erTobis kanonier safuZvlad miiCneven. afxazTa
Tanaxmad, 1921 wlis samokavSireo xelSekruleba xelmoweril iqna stalinisa da
orjonikiZis _ ori qarTvelis _ mxridan zewolis gamo2. 1931 wels saqarTvelos
iurisdiqciis qveS afxazeTis moqceva assr saxiT ukanonod, “qarTveli
stalinis” afxazebis sawinaaRmdego qmedebad miiCneoda. bunebrivia, am arguments
seriozulad unda movekidoT; is iuridiuli mniSvnelobiT garkveul mandats
aniWebs afxazTa moTxovnebs. Tumca, afxazeTis assr ar iyo gamonaklisis saxiT
arsebuli aseTi tipis erToba, romelic SemdgomSi SeizRuda avtonomiis
donemde. rogorc gaCeCilaZe aRniSnavs, aseTi sabWoTa respublikebi arsebobdnen
yirimSi; doni, Tergi, stavropoli, odesa, aseve xorezmi da buxarac am tipis
sabWoTa respublikebs warmoadgendnen. yvela maTgani an mTlianad gauqmda, an
sabWoTa ierarqiaSi dabal poziciaze Camoinacvla3. bunebrivia, rom afxazeTis
ssr instituti anomalia iyo sabWoTa kavSirSi da sabWoTa nacionalur
TeoriaSi, radganac ssr statusi, ZiriTadad, eniWebodaT aSkarad did erebs,
romelTac erovnuli identobis mniSvnelovani xarisxi gaaCndaT; afxazeTi
akmayofilebda meore pirobas, xolo pirvels Znelad Seesabameboda. es ar
niSnavs, rom sabWoTa kriteriumebi udaod mkafio da samarTliani iyo;
magaliTad, im drois moskovis TvalTaxedviT, ssr statusis miniWeba
afxazeTisaTvis imdenadve marTebuli iyo, ramdenadac igive statusis boZeba
1 ix. Gueorgui Otryba, “War in Abkhazia: the Regional Significance of the Georgian-Abkhazian Conflict”, in
Roman Szporluk (ed.), The International Relations of Eurasia, vol. 1: National Identity in Russia and the Nwe States of Eurasia, Armonk, HY: ME Sharpe, 1994, gv. 284. 2 ix. Viacheslav Chirikba, “The Georgian-Abkhaz Conflict and its Aftermath”, in Mehmet Tutuncu (ed).
Caucasus:War and Peace,Haarlem, SOTA, 1998, gv.72. 3 Gachechiladze, The New Georgia,gv33.
127
CrdiloeT kavkasiis yvela erovnuli umciresobisaTvis. moskovs Zalian undoda
am nabijiT saqarTvelos dasusteba, magram is, potenciurad, damRupveli
Sedegebis momtani iyo Tavad sabWoTa kavSirisaTvis. Tumca gazviadebaa
stalinis mier afxazeTis statusis damcrobis Sefaseba mxolod nacionalistur
aqtad.
diskusia naTelyofs im siZneleebs, romelic ukavSirdeba adreul sabWoTa
xanaSi teritoriebis iuridiuli statusis saxelmwifoebriobis moTxovnis
safuZvlad gamoyenebas. Tu afxazeTs SeuZlia moiTxovos damoukidebloba 1921
wlis deklaraciis safuZvelze, maSin igives gakeTeba SueZlia yirims, xorezms
da buxaras. saqme isaa, rom bolSevikebi avtonomiur da “damoukidebel”
erTeulebs qmnidnen an auqmebdnen SemTxvevis principiT; amitom Zalian Znelia
dRevandel saerTaSoriso kanonmdeblobaSi maTi precedentad moSvelieba.
amasTanave, is erTaderTi arsebuli realuri safuZvelia da aseve Znelia misi
uaryofa; Tu sabWoTa kavSiris yvela erovnul mijnas CamoerTmeva iuridiuli
statusi, sazRvrebis sakiTxic, romelic moskovis mier aseve TviTneburad iqna
dadgenili, dauyovnebliv iCens Tavs. amrigad, sabWoTa kavSiris erovnuli
dayofis iuridiul safuZvlebze msjeloba ara marto avtonomiuri erTeulebis
Seqmnis sakiTxs, aramed yvela sazRvrisa da dRes arsebuli zogierTi
saxelmwifos arsebobasac eWvqveS daayenebs. aseTi midgomis praqtikuli
Sedegebis winaswarmetyveleba SeuZlebelia. am azriT, yofil sabWoTa kavSirSi
sazRvrebis sakiTxi bevr msgavsebas amJRavnebs dekolonizaciis procesTan
afrikaSi; da OAU-s mier afrikis SemTxvevaSi miRebuli dadgenilebisa ar iyos,
evraziis saxelmwifoebsac ara aqvT sxva arCevani, garda sabWoTa kavSiridan
memkvidreobiT^miRebuli “koloniuri” sazRvrebis cnobisa, ramdenadac
usamarTlo ar unda iyos isini.
nebismier SemTxvevaSi, afxazeTi amierkavkasiis respublikebis federaciaSi
Sevida saqarTvelosTan 1922 wels dakavSirebul erTeulad, “samokavSireo
respublikad”. es mdgomareoba man dakarga 1931 wels, rodesac afxazeTi,
stalinis brZanebis Tanaxmad, daemcro saqarTvelos (romelic jer kidev
amierkavkasiis federaciis nawili iyo) avtonomiur respublikis statusamde1.
rodesac 1936 wels amierkavkasiis federacia daiSala, afxazeTi saqarTvelos
ssr Semadgeneli nawili iyo.
sabWoTa kavSiris Camoyalibebis droidan osebi gaiyvnen or avtonomiur
erTeulad, ruseTis federaciasa da saqarTvelos Soris: CrdiloeT oseTis
assr-d da samxreT oseTis avtonomiur olqad. osebi saqarTveloSi, maT
1 ix. B.G. Hewitt, “Abkhazia: A Problem of Identity and Ownership”, in Central Asian Survey, vol. 12 no. 3, 1993,
gv 267-323, am wignSi ixileTYgv. 271
128
dRevandel sacxovrebel adgilze, XIII saukuneSi, monRolTa Semosevebis
Sedegad movidnen. isini qarTveli feodalebis daqvemdebarebaSi moeqcnen.
ruseTis mier 1801 wels saqarTvelos aneqsiasTan erTad ori osi xalxi erT
saxelmwifoSi gaerTianda. 1918 wels ruseTisagan saqarTvelos gamoyofa
niSnavda samxreT osebis samudamo mowyvetas TavianTi Crdiloeli
Tanamemamuleebisagan. es waagavda 1992 wels lezgebTan dakavSirebul movlenebs.
mas Semdeg, rac qarTulma xelmZRvanelobam saqarTveloSi mcxovrebi erovnuli
umciresobebisaTvis yvela politikuri da socialuri uflebebis garantirebis
piroba dado, osebis SiSi Zlivs gabaTilda. amis Semdeg bolSevikebma daiwyes
ZirgamomTxreli saqmianoba osur miwebze. 1921 wels saqarTveloSi sabWoTa
xelisufleba damyarda da igi amierkavkasiis federaciul respublikaSi Sevida,
samxreT oseTis avtonomiuri olqi Seiqmna 1922 wlis aprilSi, ori wliT adre,
vidre CrdiloeT oseTis avtonomiuri olqi (mogvianebiT assr) CrdiloeT
kavkasiis gaerTianebul mTielTa respublikas gamoeyofoda. saqarTvelos mier
es gadawyvetileba aRqmul iqna damoukideblobis xelmeored aRdgenis aRkveTis
mcdelobad1, marTlac, rogorc 1919-20 wlebSi, aseve 1980-ian da 1990-ian wlebSi,
ruseTi samxreT oseTs am mizniT iyenebda.
erovnuli gamococxlebaerovnuli gamococxlebaerovnuli gamococxlebaerovnuli gamococxleba
leninis axali ekonomikuri politikis (nepi) dros saqarTvelo, iseve
rogorc mTlianad amierkavkasia, moSorebuli iyo samoqalaqo omsa da
komunizmis winaaRmdeg brZolas. mosaxleobis TvalsazrisiT, Tbilisi ar iyo
qarTuli qalaqi, ramdenadac udides erovnul jgufs aq somxebi warmoadgendnen.
qarTvelebs aseve enanebodaT is teritoriebi, romlebic dauTmes azerbaijans
(zaqaTalas regioni) da ruseTs (soWis regioni)2. aseTma movlenebma kidev ufro
gazarda imedgacrueba, ramdenadac saqarTvelo kvlav eqceoda ruseTis
batonobis qveS. meores mxriv, saqarTvelo da qarTvelebi, kavSiris sxva
xalxebTan SedarebiT, zogierTi privilegiiT sargeblobdnen. amierkavkasiis
federaciuli respublikis SeqmnasTan erTad, romlis arseboba 1936 wlamde
gagrZelda, Tbilisi gadaiqca mis dedaqalaqad da, amrigad, amierkavkasiis
administraciul, politikur da kulturul centrad. garda amisa, qarTvelebs
postebis araproporciulad didi raodenoba eWiraT federaciuli respublikis
administraciaSi. xSirad rusebi da saqarTveloSi mcxovrebi umciresobebi im
drois mraval movlenas, saqarTvelosa da qarTvelebis privilegirebul
1 ix. Julian Birch, “Ossetia: A Caucasian Bosnia in Microcosm”, in Central Asian Survey, vol. 14 no. 1, 1995, gv 43-74, am wignSi ixileTYgv. 44. 2 ix. Mark Kipnis, “The Georgian National Movement: Problems and Trends”, in Crossroads:Trends and Issues in
Contemporary Society, vol. 1, Autumn 1978, gv 193-215, am wignSi ixileTYgv. 197.
129
mdgomareobas stalinis qarTvelobis faqtors miawerdnen. mark kipnisi (Mark
Kipnis) aRniSnavda, rom miuxedavad saqarTvelos 1924 wlis ajanyebis
gamanadgurebeli dartymisa da respublikaSi arsebuli gansxvavebuli azris
Zalismieri CaxSobisa, meore msoflio omis dros, sxva erovnebebTan SedarebiT,
sabWoTa armiaSi cota qarTveli iyo gawveuli. Tumca qarTvelebi uaryofdnen am
Sexedulebas da amtkicebdnen, rom isini saerTod ar yofilan
privilegirebulni da aseTi gancxadebebi rusebis mier mogonili zRaprebi iyo.
saqarTvelom meore msoflio omSi daaxloebiT 300.000 adamiani dakarga _
TiTqmis mosaxleobis meaTedi, da rogor SeiZleboda, vinmes saqarTvelos
privilegirebuloba emtkicebina?1
nebismier SemTxvevaSi, stalinis sikvdilma saqarTvelos xelsayreli
poziciis dasusteba gamoiwvia; amis gaTviTcnobiereba aisaxa im mRelvarebaSi,
romelmac 1956 wels ifeTqa Tbilissa da sxva qalaqebSi da romelic
komunisturi partiis sayovelTaod cnobili XX yrilobis mier
stalinizmisTvis Cirqis mocxebas mohyva2. es mRelvareba xSirad ganixileboda
rogorc stalinis dacva, pasuxi xruSCovis mier stalinizmisaTvis bralis
dadebaze3, Tumca, Tanamedrove gadasaxedidan, ufro marTebuli Cans vifiqroT,
rom es iyo qarTvelTa reaqcia udides gmirad miCneuli stalinis mimarT rusul
ciliswamebaze. stalinis saqmeebi, ra Tqma unda, ucnobi iyo kavSiris mravali
xalxisaTvis, maT Soris, saqarTvelosaTvis. xruSCovis “saidumlo sityva”
partiis XX yrilobaze da stalinze Tavdasxma mravali qarTvelisaTvis rusebis
mier saqarTvelos damcirebis kidev erT mcdelobas warmoadgenda. stalinis
sikvdili gamoiwvevda rusifikaciis ganaxlebul mcdelobebs. kidev erT
qarTvelis _ beriasaTvis _ bralis dadeba am Teoriis dadasturebas
warmoadgenda4. ramdenime kviraSi daiwyo stalinis gardacvalebis mesame
wlisTavTan dakavSirebuli saprotesto demonstraciebi; qarTuli xelisufleba
mzad aRmoCnda daTmobebze wasasvlelad da demonstraciebis gamarTvis neba
darTo. magram sabWoTa jarebi, romlebic araqarTvelebisagan Sedgeboda,
demonstrantebis winaaRmdeg gamovidnen; daaxloebiT 500 adamiani daiRupa5.
am sisxlian intervencias mohyva zogierTi daTmoba qarTuli erovnuli
identobis gamoxatvis winaSe, upirvelesad, kulturis sferoSi. qarTuli
nacionalizmis gamococxleba ukavSirdeboda da, amasTanave, upirispirdeboda
or calkeul, magram urTierTdakavSirebul fenomens: rusifikaciis SiSs da
1 personaluri Sexvedra avtorTan, Tbilisi, oqtomberi 1998. 2 Kipnis, gv.202-3 3 ix. i.e.Tecte Integral du Rapport Secret de M.Krouchtchev, Paris: Buchet-Chastel, 1957 4 ix. Gerber, Georgien, p.35 5 ix. Suny, The Making of the Georgian Nation,pp 302-303; Kipnis, op.cit [21], pp 202-203
130
saqarTveloSi mcxovreb umciresobebs, romlebic saqarTvelos dasasusteblad
moskovis gankargulebaSi myof marionetebad ganixilebodnen.
qarTuli nacionalizmis ganviTarebasTan erTad mcire adgili rCeboda
saqarTveloSi umciresobebis ganviTarebisaTvis; an qarTul sazogadoebaSi maTi
monawileobisaTvis. magaliTad, sabWoTa kavSirSi qarTvelebi warmoadgendnen im
erovnebas, romlis mosaxleobis udidesi nawili umaRles ganaTlebas iRebda.
amasTanave, umciresobebi ar iyvnen igive yofaSi. magaliTad, 1970-iani wlebis
dasawyisSi somxebi respublikis mosaxleobis 10% Seadgendnen, magram maTi
procentuli raodenoba studentebSi mxolod 3.6% iyo1. Tumca unda aRiniSnos,
rom, CrdiloeT kavkasiis erovnul umciresobebTan SedarebiT, saqarTveloSi
mcxovrebi umciresobebi gacilebiT ukeT cxovrobdnen. rogorc suni (Suny)
aRniSnavs, partiisa da respublikis institutebis qarTvelebis mier kontrols
ar gamouwvevia leninuri nacionaluri politikis egalitaruli gamoyeneba,
magram oficialurad is respublikis SigniT umciresobebis diskriminacias
adasturebda. saqarTevloSi erovnuli avtonomia niSnavda, erTi mxriv, ruseTis
centraluri xelisuflebisadmi winaaRmdegobas, xolo meores mxriv,
adgilobrivi xelisuflebis zewolas adgilobriv umciresobebze, romlebic ar
iyvnen warmodgenili xelisuflebaSi2.
saqarTvelos xelisuflebaSi vasil mJavanaZis mosvlasTan erTad, maleve
beriisa da stalinis sikvdilis Semdeg, saqarTvelo sul ufro da ufro
“damZimda” korufciiTa da Crdilovani ekonomikiT. qarTuli ekonomika nel-nela
izrdeboda, Tumca kerZo individebs, “Crdilovan ekonomikaSi” aralegaluri
ekonomikuri moqmedebebiT, simdidris dagrovebis saSualeba miecaT3. saqarTvelo
yalibdeboda kavSiris erT-erT yvelaze korumpirebul respublikad, rac 1970-
iani wlebis. dasawyisSi mZafri kritikis obieqti iyo moskovis mxridan. aman
niadagi moamzada xelisuflebaSi eduard ambrosis Ze SevardnaZis mosasvlelad,
romelic manamde saqarTvelos Sinagan saqmeTa ministri iyo. moskovis
TanadgomiT, 1972 wlis noemberSi SevardnaZem mJavanaZis Secvla moaxerxa.
rogorc Cans, SevardnaZe xelisuflebaSi movida moskovis mandatiT,
korufciasTan sabrZolvelad, rac man gaakeTa kidec; mavneblebi sasamarTlos
winaSe wardgnen, Tumca SeuZlebeli iyo aseTi praqtikis mTlianad aRmofxvra.
ufro metic, man ganaxorciela Seteva “izolacionistur” qarTul
nacionalizmze da qarTvelebs mouwodebda rusulis swavlisken, rasac, rogorc
1 ix. Richard B. Dobson, “Georgia and the Georgians’, in Zev Katx (ed.), Handbook of Major Soviet Nationalities,
New York: The Free Press, 1975, gv. 177. statistika damowmebuli aqvs Suny-is, op. cit., p.304. 2 ix. Suny, op. cit., p. 304. 3 ix. Gerber, Georgien, gv. 44-50.
131
cnobilia, isini ar akeTebdnen1. es zomebi, gansakuTrebiT ki ukanaskneli,
bunebrivia, Tavdapirvelad SevardnaZis popularobas xels ar uwyobda.
breJnevisadmi misi mliqvneloba, sityvebi _ “CvenTvis, qarTvelebisaTvis, mze
CrdiloeTidan amodis da ara aRmosavleTidan”, sxva msgavsi komentarebi is
faqtebia, romlebic dResac laqad aCnia mis legitimurobas2.
1950-ian wlebSi ukve arsebobda jgufi gorgasaliani, romelsac saxeli
Tbilisis damaarseblis mixedviT ewoda. misi mizani iyo zusti informaciis
gavrceleba, maT Soris, 1921 wlis aneqsiisa da 1930-iani wlebis. represiebis
Sesaxeb. jgufSi Sedioda ori axalgazrda kaci, merab kostava da zviad
gamsaxurdia _ konstantine gamsaxurdias, qarTuli literaturis erT-erTi
cnobili warmomadgenlis Svili3.
mogvianebiT, 1960-ian wlebSi, erovnuli moZraoba Camoyalibda Tbilisis
teqnikuri universitetis studentebis aralegaluri jgufis saxiT4. gamsaxurdia
da misi mokavSireebi aqtiurad gamoexmaurnen qarTuli arqiteqturuli Zeglebis
dangrevasa da religiuri saganZuris Zarcvas; ukanaskneli SemTxveva gadaizarda
skandalSi, romelmac Tbilisis umaRlesi instanciebi moicva. 1974 wels
gamsaxurdiam da misma momxreebma Camoayalibes adamianis uflebebis dacvis
jgufi, romelic 1975 wels, helsinkis SeTanxmebaze xelmoweris Semdeg,
adamianis uflebaTa dacvis helsinkis jgufad iqca5. sainteresoa, rom
gamsaxurdiam aseve wamoWra qarTveli Turqi mesxebis mZime pirobebis,
gaWirvebuli mdgomareobisa da maTi deportaciis sakiTxi. gamsaxurdia Tavidanve
iyo “Seurigeblebis” mxares, ver xedavda raime kompromiss saqarTvelos
damoukideblobis gzaze da mouwodebda umciresobebTan konfliqtis Tavidan
acilebisaken, ramdenadac aseTi konfliqti daabrkoleba iqneboda
damoukideblobisaTvis brZolaSi6. amasTanave, qarTuli nacionalisturi
inteligencia Zalze antirusulad iyo ganwyobili da SedarebiT Zlier
religiur muxts atarebda. mniSvnelovania imis aRniSvna, rom es moZraobebi
sabWoTa kavSirSi im drois gansxvavebuli azris gansakuTrebul nimuSebs
warmoadgendnen, maT kavSiri hqondaT im drois rus disidentebTan, maT Soris,
saxarovTan. 1977 wlis ianvarSi uSiSroebis komitetma represiebi ganaxorciela
rusuli disidenturi jgufebis mimarT, aprilSi represiebi gadmoswvda
saqarTvelos, gamsaxurdia da kostava imave TveSi daapatimres.
1 iqve., gv. 307-309. 2 damowm. Bohdan Nahaylo da Viktor Swoboda, Soviet Disunion: A History of the Nationalities Problem in the
USSR, London, Hamilton, 1990, gv.189. 3 ix. Gerber, Georgien, gv. 61-62. 4 interviu avTandil imnaZesTan, Tbilisi, oqtomberi, 1998. 5 ix. diskusia, Suny, op. cit, gv.309. 6 ix. Ghia Nodia, “The Ethnic Policies of Zviad Gamsakhurdia” in Bruno Coppetiers (ed.), Contested Borders in
the Caucasus, Brussels: VUBPess, 1996, gv. 77.
132
aseTma zomebma ver SeZlo moZraobebis alagmva. gamoCndnen dapatimrebuli
liderebis mxardamWeri axali figurebi da gaCnda ramdenime iatakqveSa gamocema
(samizdat), maT Soris, “qarTuli qronika”. axali gavleniani disidentebi iyvnen
Tamar CxeiZe da avTandil imnaZe, mogvianebiT maT SeuerTdnen giorgi Wanturia
da irakli wereTeli. 1970-iani wlebis miwuruls, sabWoTa kavSiris
konstituciis cvlilebebis dros, saqarTvelos mTavrobam SeimuSava gegma
qarTuli konstituciis Sesacvlelad, raTa amoeRoT is muxli, romelic
qarTul enas erTaderT saxelmwifo enad acxadebda, SeecvalaT is iseTi
muxliT, romelic Tanabar statuss mianiWebda rusuls da respublikis sxva
enebs. es nabiji Zalze arapopularuli iyo, iseve rogorc is rCevebi, romlebic
iTvaliswinebda umaRles saganmanaTleblo institutebSi garkveuli kursebis
rusul enaze danergvas; ori wlis win am nabijma uflebebis SezRudva
gamoiwvia1. 1978 wlis aprilSi, respublikis konstituciis cvlilebis Sesaxeb
diskusiis dros, 5000 kacisagan Semdgari jgufi, ZiriTadad, universitetis
studentebi, protestis niSnad quCaSi gamovidnen. SevardnaZis pasuxi,
Tanamedrove gadasaxedidan, Zalze brZnuli iyo: mas Semdeg, rac xalxma ar
moiwona cvlilebebi, man uari ganacxada yvela sakamaTo muxlSi cvlilebebis
Setanaze; piriqiT, dahyva saxalxo zewolas. ronald sunis (Ronald Suny) TqmiT,
“es iyo Zalzed uCveulo daTmoba saxelmwifo politikis winaaRmdeg mimarTuli,
Riad gamoxatuli dapirispirebis winaSe; naTeli niSani saxelmwifo politikis
mouqnelobisa da sifrTxilisa axal nacionalizmTan mimarTebaSi”2.
es politika realurad grZeldeboda da uCveulo saxes iRebda: sabWoTa
respublikebis mTavrobebi politikas warmarTavdnen saxalxo azris gamokiTxvis
Sesabamisad. 1978 wlis aprilis movlenebidan 6 Tvis gasvlis Semdeg SevardnaZe
dawinaurda da politbiuros wevri gaxda, rac imis mauwyebeli iyo, rom moskovi
ar ewinaaRmdegeboda saqarTvelos xelmZRvanelobis politikas. ufro metic,
SevardnaZis mmarTvelobis dros saqarTvelos ekonomikurma warmatebam kidev
ufro aamaRla misi reputacia da 1981 wels mas “socialisturi Sromis gmiris”
wodeba mieniWa. nacionaluri moZraoba Seferxda 1979 wlis aprilSi, mas Semdeg,
rac gamsaxurdia Seiwyales Tavisi Sexedulebebis monaniebisa da saxalxo
televiziiT Tavisi “Tvalsazrisis mcdarobis” aRiarebis Semdeg. radganac merab
kostavam uari ganacxada kapitulaciaze, is qarTvel disidentTa Cirqmoucxebel
liderad darCa gaTavisuflebamde, 1987 wlamde, da sikvdilamde, rodesac 1989
wels gaurkvevel viTarebaSi, avtokatastrofaSi daiRupa. meore mxriv,
1 amave periodze ix. Kipnis, op. cit., gv. 208-211. 2 Suny, op.cit., gv. 309.
133
gamsaxurdias darCa bundovani imiji da monaniebiT gamowveuli sazogado
imedgacrueba.
afxazuri separatafxazuri separatafxazuri separatafxazuri separatizmis xelaxali aRmoceneba izmis xelaxali aRmoceneba izmis xelaxali aRmoceneba izmis xelaxali aRmoceneba
1978 wlis sakonstitucio reformam daZabuloba gamoiwvia aseve
umciresobebSi, gansakuTrebiT ki afxazebs Soris, romelTac es, erTis mxriv,
1931 wlamde arsebuli statusis xelaxla mopovebis, meores mxriv ki rusul
CrdiloeT kavkasiaSi gaerTianebis SesaZleblobad aRiqves.
stalinis periodSi rogorc afxazeTSi, aseve saqarTveloSi mimdinareobda
kulturuli da politikuri elitebis rRvevis procesi1. afxazeTi ganicdida
uzarmazar zewolas avtonomiur respublikaSi qarTvelTa migraciis gamo, rac
afxazeTis gaqarTvelebas iwvevda. im dros, rodesac sabWoTa kavSiris sxva
erovnuli umciresobebi iZulebuli iyvnen, mieRoT kirilicaze dafuZnebuli
anbani, afxazeTSi qarTuli anbani damkvidrda; mSobliur enaze moqmedi yvela
skola droebiT daixura, iseve rogorc es moxda samxreT oseTSi2. mSobliuri
miwebidan afxazebis deportacias, qarTvelTa masiur dasaxlebas da afxazuri
kulturisa da sazogadoebis dangrevis mcdelobebs travmuli efeqti hqonda,
miuxedavad imisa, rom afxazebma meore msoflio omis dros Tavidan aiciles
xalxis masiuri deportacia3.
meore mxriv, marTebulia afxazebis situciis Sedareba CrdiloeT kavkasiis
avtonomiur erTeulebTan. es Sedareba naTelyofs, rom afxazebi sargeblobdnen
avtonomiis garkveuli xarisxiT, maSin rodesac CrdiloeT kavkasiis xalxebi
met-naklebad pirdapir moskovidan imarTebodnen. es kavSiris ierarqiuli
struqturis Sedegi iyo, romlis Tanaxmad, moskovi Tbilisis gavliT, da ara
avtonomiuri respublikis qarTuli xelisuflebis meSveobiT marTavda
afxazeTs. miuxedavad amisa, Znelia ar daeTanxmo iurgen gerbers (Jurgen Gerber),
romelic aRniSnavs: CrdiloeT kavkasiis xalxebTan SedarebiT, romelTa
avtonomiuri statusi rsfsr SemadgenlobaSi formaluri xasiaTisa iyo,
afxazebs sakuTari enisa da kulturis SenarCunebis gacilebiTYdidi
SesaZlebloba hqondaT. afxazebi, osebis msgavsad, udaod iRebdnen sargebels
saqarTvelos kargi saganmanaTleblo institutebis wyalobiT4.
dRevandeli gadasaxedidan, teritoriis demografiuli struqtura
SeiZleba ganxilul iqnas qarTuli mmarTvelobis yvelaze mtkice aspeqtad. unda
1 ix. John Colarusso, “Abkhazia”, in Central Asian Survey,vol, 14 no. 1, 1995, gv. 75-96, aq ix gv.78. 2 ix. Stephen F. Jones, “Georgia: A Failed Democratic Transition “, in Bremmer and Taras, Nations and Politics in
the Soviet Successor States, pp 288-310, aq ix. gv. 291. 3 ix. Darrell Slider, “Crisis and Response in Soviet Nationality Policy: The Case of Abkhazia”, in Central Asian
Survey, vol. 4 no. 4, 1985, gv. 51-68. 4 ix. Gerber, Georgien,p.128.
134
aRiniSnos, rom TviT monacemebi Zalze sakamaToa. 1886 wels afxazebi maTi
dRevandeli teritoriis mosaxleobis mxolod 41% Seadgendnen. Tumca unda
aRiniSnos, rom afxazeTi yovelTvis multieTnikuri iyo. kidev ufro met
dabneulobas warmoSobs is faqti, rom “soxumis regionis”, dRevandeli
afxazeTis, aRweris monacemebSi erT-erT did jgufs “samurzayanoelebi”
warmoadgenen. samurzayanoelTa udidesi nawili megrelebad SeiZleba iqnas
miCneuli, afxazebi maTSi umciresoba iyvnen. Tumca 1926 wlisaTvis isini 27%
Seadgendnen, miuxedavad imisa, rom am periodSi afxazi mosaxleoba 28.000-dan
56.000-mde gaormagda. 1959 wlisaTvis afxazTa raodenoba Semcirda 15%-mde, 33
wlis manZilze maTi raodenoba mxolod 10% gaizarda; maSin rodesac drois am
mokle monakveTSi teritoriis mosaxleoba gaormagda 201.000-dan 404.000-mde. 1959
wlidan afxazebis mdgomareoba gaumjobesda; mosaxleoba SedarebiT swrafad
izrdeboda, Tumca 1989 wlisaTvis respublikis mosaxleobis mxolod 18%
Seadgenden _ 525.000 mosaxlidan 94.0001.
afxazeTis eTnikuri Semadgenloba, “soxumis regioni”, 1886afxazeTis eTnikuri Semadgenloba, “soxumis regioni”, 1886afxazeTis eTnikuri Semadgenloba, “soxumis regioni”, 1886afxazeTis eTnikuri Semadgenloba, “soxumis regioni”, 1886----1989198919891989
eTnikuri jgufieTnikuri jgufieTnikuri jgufieTnikuri jgufi 1886 1914 1926 1959 1970 1979 1989
afxazebiafxazebiafxazebiafxazebi 28,320
(42%)
27.3% 55.918
(27.8%)
61.193
(15%)
77.276
(15.9%)
83.097
(17.1%)
93.267
(17.7%)
qarTvelebiqarTvelebiqarTvelebiqarTvelebi
(samurzayanoelebis(samurzayanoelebis(samurzayanoelebis(samurzayanoelebis
CaTvliT)CaTvliT)CaTvliT)CaTvliT)
34.114
(50.3%)
44.8% 67.494
(33.5%)
158.221
(39.1%)
199.595
(40.9%)
213.322
(43.8%)
239.872
(45.7%)
rusebirusebirusebirusebi 971
(1.4%)
(?) 12.558
(6.2%)
86.715
(21.4%)
92.889
(19%)
79.730
(16.4%)
74.914
(14.2%)
berZnebiberZnebiberZnebiberZnebi 2.056
(3%)
10% 14.045
(7%)
9.101
(2.2%)
18.114
(3.7%)
18.642
(3.8%)
14.664
(2.7%)
somxebisomxebisomxebisomxebi 1.037
(1.5%)
11% 25.677
(12.7%)
64.425
(15.9%)
74.860
(15.3%)
73.350
(15.1%)
76.541
(14.5%)
dapirispirebebi afxazebsa da qarTvelebs Soris, sabWoTa periodSi
CaxSobili iyo, Tumca arcTu Sedegianad. mRelvarebebi dafiqsirda 1957 da 1967
wels, magram maT aSkarad iCines Tavi mxolod 1977 wels, breJnevis
sakonstitucio reformis dros. afxazebma es Sansi lingvisturi
uflebebisaTvis kampaniis gasaCaReblad, saqarTvelosagan gamoyofisa da
ruseTis federaciaSi gaerTianebis moTxovnisaTvis gamoiyenes, rac, Tavis mxriv,
1 ix. cxrili, Philip Petersen, “Security Policy in Post-Soviet Transcaucasia”, in European Security, vol, 3 no. 1,
Spring 1994, gv. 1-57, aq ix. gv. 14; monacemebi aRebulia: Anzor Totadze, “Population of Abkhazia”, in
Sakartvelos Respublika, 17 September 1992.
135
gansakuTrebuli pretenzia iyo, Tu gaviTvaliswinebT Crdilo kavkasielebisadmi
ruseTis mopyrobas. 1977 wels sabWoTa kavSiris umaRles sabWos gaegzavna
werili, romelsac xels awerda 130 afxazi inteleqtuali; werilSi afxazeTSi
qarTvelebis damkvidreba da asimilaciuri politika, skolebSi gaqarTveleba da
ekonomikuri eqsploatacia iyo gaprotestebuli1. moskovidan Camovida komisia
partiis centraluri komitetis mdivnis ivan kapitonovis xelmZRvanelobiT,
raTa Seefasebina afxazTa pretenziebi. komisia ramdenime maTgans daeTanxma
kidec, riTac aiZula qarTuli xelmZRvaneloba, ecno zogierTi moTxovnis
legitimuroba2. SevardnaZe Zalian amayobs im periodSi eTnikuri sisxlisRvris
Tavidan acilebiT. centraluri xelisufleba zogierT daTmobaze wavida, maT
Soris, soxumSi, afxazeTis dedaqalaqSi, universitetis daarsebasa da afxazTa
kulturuli uflebebis gafarToebaze. muxedavad amisa, fundamenturi
cvlilebebi ar momxdara da afxazeTis avtonomia, erTi afxazi analitikosis
azriT, kvlav Teoriul xasiaTs inarCunebda3. mogvianebiT afxazebma amas
“totaluri fiqcia” uwodes4. amasTanave, qarTvelebi (megrelebi), romlebic
afxazeTSi mosaxleobis did nawils warmoadgendnen, am daTmobebis winaaRmdeg
gamovidnen, grZnobdnen ra, rom afxazebs metismeti privilegiebi mieniWaT,
gansakuTrebiT im dros, rodesac moskovi qarTul enaze Setevas axorcielebda.
amis sapasuxod, garkveulma qarTulma Zalebma moiZies argumenti, romlis
Tanaxmad, eWvqveS dgeboda afxazTa yofna maT miwaze; amtkicebdnen, rom iq
dasaxlebis dros maT gamodevnes is qarTvelebi, romlebic am teritoriaze
cxovrobdnen5. unda aRiniSnos, rom miuxedavad umciresobaSi yofnisa, 1978 wlis
daTmobebis Semdeg afxazebma kontroli daamyares respublikis administraciasa
da adgilobriv ekonomikaze: mTavrobis ministrebis 67% da saolqo komitetis
mTel xelmZRvanelobas afxazebi Seadgendnen. es iyo is damoukidebloba,
romlis wyalobiTac afxazebma, mogvianebiT, TavianTi assr-s saxelmwifo
aparati saqarTvelosagan gamoyofis moTxovnis wamoyenebisaTvis gamoiyenes6.
miuxedavad amisa, afxazebi kmayofili ar iyvnen. 1978 wlis oqtomberSi
saxalxo mRelvarebam ifeTqa, demonstraciebis CasaxSobad jarebi gaigzavna da
afxazeTSi, droebiT, garkveuli tipis samxedro kanonebi iqna SemoRebuli7. 1981
1 ix. Stephen Jones, “Border Disputes and Disputed Borders in the Soviet Federal System”, in Nationalties Papers,
vol. 15 no. 1, Spring 1987, p.56. 2 ix. Slider, “Crisis and Response in Soviet Nationality Policy: The Case of Abkhazia”. 3 Otyrba, “War in Abkhazia”, p.285. 4 Hewitt, “Abkhazia: A Problem of Identity and Ownership”, p.282. 5 ix. Jones,”Georgia: A Failed Democratic Transition”, p.292. 6 ix. Darrell Slider, “Democratization in Georgia”, on Karen Dawisha and Bruce Parrot (eds), Conflict, Cleavage
and Change in Central Asia and the Caucasus, Cambridge: Cambridge University Press, 1991, pp 165-200, aq ix. p170. 7 ix. Jones, “Border Disputes and Disputed Borders”, op. cit., p. 56-57.
136
wels daZabulobam aseve piks miaRwia TbilisSi, rodesac iq afxazebis
privilegiebis sawinaaRmdego demonstraciebi gaimarTa. miuxedavad amisa, im
droisaTvis jer kidev arsebuli Zlieri sabWoTa avtoritaruli sistemis
pirobebSi, Ria konfliqti Tavidan iqna acilebuli. miCneulia, rom avtonomiur
respublikaSi qarTvelebisa da afxazebis nacionalizmis gamovlinebis CaxSoba
suk-s mier ganxorcielda. afxazebma demografiuli situacia afxazeTis
SeerTebisaken qarTvelTa miswrafebebis warmatebul Sedegad da afxazebis
suverenuli uflebebis darRvevis vrcel kampaniad miiCnies, romlis saboloo
mizani iyo afxazTa eTnikuri identobis dangreva da afxazTa asimilacia
qarTvelur identobaSi1. am konteqstSi, stalini ganixileba mSobliuri
saqarTvelos interesebis gamomxatvel da antiafxazurad ganwyobil
politikosad.
perestroika: gza damoukideblobisakenperestroika: gza damoukideblobisakenperestroika: gza damoukideblobisakenperestroika: gza damoukideblobisaken
mixeil gorbaCovis xelisuflebaSi mosvla saqarTveloSi respublikur
doneze xelisuflebis cvlilebis winapiroba iyo, radganac gorbaCovma
SevardnaZes SesTavaza sabWoTa kavSiris sagareo saqmeTa ministroba, asakovani
gromikos Semcvlelad. amis Sedegad, dainiSna axali partiuli lideri,
romelic warmatebiT icilebda Tavidan centridan momdinare reformebis
swrafad gavrcelebas saqarTveloSi. jumber patiaSvili, respublikis axali
xelmZRvaneli, SedarebiT konservatuli da daundobeli lideri iyo, romelmac
uari ganacxada arsebul saxalxo moZraobebTan dialogaze2. rogorc jonsi
(Jones) da parsonsi (Parsons) aRniSnaven, Tavdapirvelad perestroikis efeqti nela
aRwevda saqarTvelomde, ifiltreboda mmarTveli partiis konservatorul
filtrSi, sanam saxalxo azrma, romelic ganmtkicebuli iyo mTels sabWoTa
kavSirSi mimdinare movlenebis gaTviTcnobierebiT, ar daiwyo xelmZRvanelobaze
zewola cvlilebebis dasaCqareblad3.
saqarTveloSi saxalxo moZraobam, kavSiris romelime sxva regionTan
SedarebiT, yvelaze aSkara da gamokveTili saxe miiRo. amis mizezi, albaT,
igivea, ris gamoc saqarTvelos respublikis xelmZRvaneloba cdilobda Tavidan
aecilebina Ria dialogi arapartiul inteligenciasTan: qarTuli saxalxo
moZraobebi da grZnobebi Zlieri nacionalisturi xasiaTisa iyo. rodesac
SevardnaZem, maSin jer kidev sabWoTa kavSiris sagareo saqmeTa ministrma, 1989
wels aSS saxelmwifo mdivani, jeims beikeri Tavis moskovis apartamentebSi
1 afxazeTis perspeqtivis Sesaxeb ix. Stanislav Lakoba, “Abkhazia is Abkhazia”, in Central Asia Survey,
vol. 14 no. 1,1995, pp.97-105, aq ix. p.99. 2 ix. Suny, op.cit., p. 318-320 . 3 Stephen Jones and Robert Parsons, “Georgia and the Georgians”, in Graham Smith (ed.) The Nationalities
Question in the Post-Soviet States, New York, Longman, 1996.
137
miiwvia, rogorc amboben, es ukanaskneli ganacvifra SevardnaZis colis
gulmxurvale qarTulma nacionalizmma, romelmac ganacxada, rom “saqarTvelo
Tavisufali unda yofiliyo”. savaraudod, es moxda maleve 1989 wlis aprilis
Semdgom, rodesac TbilisSi sabWoTa jarebi idgnen da emociebi sul ufro
matulobda. es adasturebs nacionalisturi grZnobis simtkices1.
centraluri xelmZRvanelobis mier 1987 wlis ianvarSi demokratiuli
kursis gamocxadebis Semdeg qarTuli politikuri atmosfero swrafad
Seicvala. 1987 wlis dasawyisSi gamoyenebul iqna erovnuli da regionuli
organizaciebis Riad dafuZnebis SesaZlebloba, raTa dawyebuliyo qarTuli
kulturis, enisa da erovnuli identobis gamococxleba. miuxedavad imisa, rom
Seqmnili organizaciebi Riad ar uWerdnen mxars sabWoTa kavSiridan gamoyofas,
udao iyo, rom maT ganzraxvas damoukidebeli saqarTvelosaTvis safuZvlis
momzadeba warmoadgenda, rogorc ki amis saSualebas politikuri viTareba
Seqmnida. /Tumca, Tavdapirvel etapze ekologiuri sakiTxebi ufro met
yuradRebas ipyrobda, iseve rogorc somxeTSi 1988 wels. ekologiuri sakiTxebi
arasakmarisad politikuri iyo imisaTvis, rom isini reJims gaeTvaliswinebina,
ar warmoadgenda safrTxes aqtivistebisaTvis da, amrigad, qmnida safarvels
nacionalisturi ZalebisaTvis. saqarTevloSi yuradRebis centrSi iyo “kavkasiis
sarkinigzo” proeqti, romelic, rogorc garemoze zegavlenis, aseve gzaze
istoriuli Zeglebis dangrevis gegmis gamo, mimzidveli iyo opoziciisaTvis.
demonstrantTa azriT, rkinigza ufro Soreul safrTxeebsac Seicavda,
ramdenadac qmnida pirdapir sarkinigzo gzas ruseTisaken, da, amrigad, kidev
ufro metad miajaWvavda saqarTvelos ruseTTan. garda amisa, igi, savaraudod,
respublikaSi araqarTvelebis imigracias gamoiwvevda2. am proeqts mohyva
pirveli WeSmariti satelevizo debatebi saqarTveloSi, rac sajaroobis
(glastnost) pirveli gamoxatuleba iyo3. rogorc zurab Jvaniam, SemdgomSi
saqarTvelos parlamentis spikerma aRniSna, es iyo “sakiTxi, romelic
ukavSirdeboda farTo cvlilebebis ukve momwifebul survils”4. nacionalur
moZraobas didi sargebeli moutana 1987 wlis aprilSi cixidan disidentebis
gaTavisuflebam, ramac moZraoba gamocdili liderebiT uzrunvelyo. pirvelad,
1987 wlis oqtomberSi, dafuZnda organizacia “ilia WavWavaZis sazogadoeba”5.
Tumca imave wels sazogadoebaSi Siga uTanxmoeba warmoiSva da misma erT-erTma
1 ix. Michael R. Beschloss and Strobe Talbott, At the Highest levels: The Inside Story of the Cold War, Boston:
Little, Brown&Co., 1993, p.62. 2 ix. Jonathan Aves, Paths to National Independence in Georgia, 1987-1990, London, School of Slavonic and east
European Studies, University of London, 1991, p.10. 3 ix. Stephen Jones,”The Caucasian Mountain Railway project: A Victory for Glasnost”, in Central Asia Survey,
vol. 8, no. 2, 1989, pp.47-5.9. 4 iqve., p.11, damowm. Akhalgazrda Iverieli, 26 June 1991. 5 sazogadoebisa da misi programis detaluri mimoxilva ix.,Gerber, Georgien, pp.161-70 .
138
liderma, giorgi Wanturiam, mas Semdeg, rac Tavisi ukompromiso Sexedulebebis
mxardaWera ver hpova, sazogadoeba datova. realurad, sazogadoeba sxavdasxva
politikuri Sexedulebebis mqone xalxis Sexvedris adgili iyo, romelTac,
umTavresad, sabWoTa reJimisadmi winaaRmdegoma aerTianebdaT. rogorc gerberi
(Gerber) aRniSnavs, “sxvadasxva socialuri speqtridan erT organizaciaSi
pirovnebebis gaerTianeba ilia WavWavaZis sazogadoebisaTvis yvelaze didi
dabrkoleba aRmoCnda”1.
1988 wels viTarebam ufro daZabuli elferi SeiZina, ramdenadac
sazogadoebas ori radikaluri dajgufeba gamoeyo. erTi maTgani iyo erovnul
demokratiuli partia (edp) giorgi Wanturias xelmZRvanelobiT, romelic
farulad moqmedebda 1981 wlidan, Wanturias patimrobis droidan da romelic
partias imave saxelwodebiT SeuerTda, romliTac is 1918-1921 ww. arsebobda.
meore ki iyo wminda ilia marTlis sazogadoeba, zviad gamsaxurdiasa da irakli
wereTlis xelmZRvanelobiT2. am orma moZraobam Camoayaliba Ria aliansi,
miuxedavad ori lideris pirovnuli metoqeobisa. am aliansma 1989 wlis
aprilamde, TbilisSi sabWoTa SeiaraRebuli Zalebis intervenciamde gastana.
rogorc Cans, kostava gamaerTianebeli faqtoris rols TamaSobda (misi
wyalobiT moxda politikaSi gamsaxurdias dabruneba, miuxedavad imisa, rom
Tavad kostavam uari ganacxada patiebaze). am or moZraobas erTi saerTo
Tavisebureba hqonda: kulturuli programebis dacvis nacvlad, isini aSkara
separatizmis momxreebi iyvnen, uaryofdnen ra ilia WavWavaZis sazogadoebis
mier arCeul zomier “baltiur” gzas. Wanturias moZraoba lobirebda natos
wevrobas da, ufro metic, hqonda Zlieri religiuri elferi, ramdenadac is
moiTxovda, rom parlamentis pirveli palata saxalxo arCevnebis Sedegad
Camoyalibebuliyo, xolo zeda palata warmodgenili yofiliyo qarTuli
eklesiis wminda sinodis saxiT.
1988 wlis ganmavlobaSi qarTuli politikuri scena sul ufro qaosuri
xdeboda, rasac Tan axlda polarizacia radikalebsa da komunistur partias
Soris; radikalebi Zalian aqtiurobdnen mosaxleobaSi, awyobdnen gaficvebsa da
demonstraciebs. amis Sedegi iyo Ria Seteva gamsaxurdiaze, kostavasa da
Wanturiaze “pravdis” furclebidan3. miuxedavad amisa, radikaluri moZraobebis
mzardi popularoba udao gaxada 1988 wlis noemberSi TbilisSi gamarTulma
200.000 demonstraciam, mimarTulma ssrk konstituciaSi Setanili cvlilebebis
1 Gerber, Georgien,p.163 . 2 ix.Suzanne Goldenberg, Pride of Small Nations: The Caucasus and Post-Soviet Disorder, London, Zed, 1994,
p95; Aves, Paths to National Independence in Georgia, p.12. 3 Pravda, 15 September 1988.
139
winaaRmdeg, romlebmac kidev ufro Sekveca saqarTvelos Sigd suvereniteti1. am
periodSi saqarTvelos komunisturi partia TandaTanobiT kargavda
legitimurobasa da avtoritets qarTul sazogadoebaSi. amasTanave,
inteleqtualebma daiwyes saqarTvelos “oficiluri” istoriis gadasinjva da
sul ufro metad akritikebdnen mas; qveyndeboda statiebi, sadac gakritikebuli
da Sesworebuli iyo oficialuri Tvalsazrisi. gansakuTrebuli ganxilvis
sagnad iqca 1918-21 ww. saqarTvelos damoukideblobis sakiTxi.
movlenebis aseTi ganviTarebis pasuxad, komunisturma partiam xeli Seuwyo
naxevradoficialuri moZraobis, rusTavelis sazogadoebis Camoyalibebas,
romelic zomierad nacionalisturi da centridan momdinare reformistuli
politikis mxardamWeri iyo. marTalia, zogierTi zomierisaTvis mizidulobis
centrad rusTavelis sazogadoeba iqca, magram politikur scenaze sul ufro
metad dominirebdnen gulwrfeli nacionalistebi. 1989 wlis dasawyisSi partiis
mosvlam xelisuflebaSi martSi gamarTul sabWoTa kavSiris saxalxo
deputatTa yrilobis arCevnebs sabWoTa elferi SesZina. sxva respublikebTan
SedarebiT, adgilebis udides raodenobaze mxolod erTi kandidati modioda,
Sesabamisad, amomrCevelTa aqtivoba breJnevis epoqis 97% uaxlovdeboda2.
amasobaSi, situaciam aseve momwifeba daiwyo avtonomiur regionebSi da
eTnosebs Soris urTierToba qarTuli politikis mTavar sakiTxad iqca.
afxazeTsa da samxreT oseTSi mcxovrebma qarTvelebma daiwyes Civili am
anklavebSi arsebuli antiqarTuli politikis gamo. ufro metic, samxreT-
aRmosavleT da samxreT saqarTveloSi azerbaijanuli da somxuri mosaxleobis
zrda ukmayofilebas iwvevda qarTvelebSi. afxazeTSi qarTvelebi gansakuTrebiT
ganawyenebuli iyvnen politikis warmarTvasa da regionaul institutebSi maTi
gavlenis naklebobiT, radganac isini realurad demografiul umravlesobas
warmoadgendnen.
17 ivniss axal “afxazur werils” moawera xeli 58 afxazma “komunistma” da
Ria werilis saxiT gaugzavna kp ck XIX konferenciis prezidiums. werilSi
saqarTvelos mimarT afxazTa saCivrebi iyo gamoTqmuli3. radganac es peticia
moskovidan upasuxod darCa, “afxazurma forumma” 1989 wlis 18 marts Seqmna
peticia, romelSic ganaxlebuli iyo 1970-iani wlebis moTxovnebi mokavSire
respublikis statusis miniWebis Sesaxeb4. amasTanave, adamon nixasma, axlad
1 Aves, Paths to National Independence in Georgia, p.14. 2 Jones and Parsons, “Georgia and the Georgians”, op. cit., p300. 3ix. Elizabeth Fuller, “Georgia, Abkhazia, and Chechen-Ingushetia”, in REF/RL Research Report, 7 February 1992,
p5; aseve ixileT Stephane Yerasimos, “Caucase: Le Retour de la Russie”, p.63. 4 peticia xelmoweril iqna ara marto afxazebis, aramed mravali sxva naciis _ berZnebis, somxebisa da rusebis _ warmomadgenelTa mierac. ix., Fuller (iqve.), gv.5.
140
Camoyalibebulma samxreT oseTis saxalxi frontma1, gamoxata mxardaWera
afxazTa moTxovnebisadmi gamoyofis Taobaze, radganac mas aseve aSfoTebda
axali ritorika, romelic TbilisSi sxvadasxva lideris mxridan JRerda.
samxreT osebi gansakuTrebiT aRaSfoTa 1988 wels miRebulma kanonma, romelic
qarTuli enis poziciebs mTeli saqarTvelos teritoriaze ganamtkicebda2.
afxazTa peticia da afxazeTSi eTnosTaSorisi Zaladobis calkeuli SemTxvevebi
ZiriTadi mizezebi iyo im sapasuxo protestebisa, romlebic qarTvelma
radikalebma 1989 wlis aprilSi moawyves TbilisSi.
TbilisSi gamarTulma demonstraciebma male Seicvala orientacia, im
mravali SemTxvevis msgavsad, romelTac im periodSi hqondaT adgili sabWoTa
kavSirSi. sanacvlod, isini gadaizarda masiur demonstraciebSi saqarTvelos
damoukideblobis moTxovniT. qarxnebi gaificnen da xalxi mTeli
saqarTvelodan dedaqalaqisaken daiZra. am dros SevardnaZe da gorbaCovi did
britaneTSi imyofebodnen; saqarTvelos komunisturi partiis xelmZRvanelobam
demonstraciis dasaSlelad moskovidan specialuri Zalebis gamoyenebis
nebarTva moiTxova3. 9 aprils, sahaero gziT gadmosrolilma da Sinaganma
jarebma demonstracia daSales, ris Sedegadac daiRupa 19 (maT Soris 16 qali)
da daiWra aTobiT adamiani. opoziciis mravali warmomadgeneli daapatimres, maT
Soris, Wanturia da gamsaxurdia. intervencia miznad isaxavda nacionaluri
moZraobis daSinebas; saxalxo moZraobebs uari unda eTqvaT respublikis
xelmZRvanelobisadmi im masStabis winaaRmdegobis gawevaze, rogoriTac adre
ewinaaRmdegebodnen. realurad, intervenciam kidev ufro gaamwvava daZabuloba
da kidev ufro Searyia komunisturi partiis xelisufleba TbilisSi. SevardnaZe
TbilisSi gamoiZaxes, raTa gamoZieba daewyo; patiaSvili maleve gaiwvies da
Secvales.
ramdenime TveSi qarTuli xelmZRvaneloba iZulebuli gaxda, TviTon
morgeboda gabatonebul atmosferos. partiis axalma liderma givi gumbariZem
xeli Seuwyo reJimis dacemis daCqarebas. mihyveboda ra litvis komunisturi
partiis gzas, gumbariZe daTanxmda partiis programaSi nacionaluri politikis
Sesabamisi muxlebis CarTvas. adreul Semodgomaze komunisturma partiam
moiTxova erovnuli suvereniteti, qarTuli moqalaqeoba, qarTuli kanonis
uzenaesoba sakavSiro kanonze, is aseve muSaobda umciresobis teritoriebze
qarTvelebis dasaxlebis, am teritoriebis gaqarTvelebis mimarTulebiT4.
miuxedavad nacionalistebisadmi aseTi mniSvnelovani daTmobebisa, 1989 wlis
1 “Ademon Nykhas” osurad niSnavs “saxalxo taZars”. 2 ix. Elizabeth Fuller, “Draft ‘State Program’ gamoqveynebuli qarTul enaze, Radio Liberty Research
Report, 559/88, 12 December 1988. 3 Jones and Parsons, “Georgia and the Georgians”, op. cit., p.300-301. 4 iqve., p.301.
141
aprilis Semdeg komunisturma partiam veRarasodes moipova legitimuroba.
ramdenime radikalurma jgufma uari ganacxada komunisturi partiis mier
Seqmnil politikur sivrceSi monawileobaze, isini amtkicebdnen, rom es
koloniur saxelmwifod saqarTvelos xelaxla aRiarebis tolfasi iqneboda.
maTi mizani iyo “erovnuli kongresis” calke arCevnebis Catareba, rac qveyanas
damoukideblobamde miiyvanda. Tumca yvela opoziciurma moZraobam ar miiRo
monawileoba am procesSi, da yvelaze mniSvnelovani iyo is, rom maT Soris
aRmoCnda gamsaxurdia. sanacvlod, man mTeli energia mimarTa uzenaesi sabWos
arCevnebisaken, romelic 1990 wlis oqtomberSi Catarda. es arCevnebi Zalze
sakamaTo iyo, ZiriTadad, Semdegi mizeziT: im partiebs, romlebic qveynis
mxolod erT nawilSi moqmedebden, aekrZalaT arCevnebSi monawileobis miReba;
es iyo muxli, romelic miznad isaxavda erovnuli umciresobebisaTvis saarCevno
uflebebis warTmevas, riTac Tavidan iqneboda acilebuli maTi
warmomadgenloba. yovelive es gamsaxurdiam sarkinigzo blokadiT ganamtkica1.
miuxedavad amisa, arCevnebi Catarda 1990 wlis 28 oqtombers, qaosur politikur
garemoSi, Zaladobisa da sakamaTo saarCevno meTodebis gamoyenebiT. partiebs
Soris xmebis ganawilebiT gamarjveba moipova gamsaxurdias erovnul-
ganmaTavisuflebelma aliansma _ mrgvalma magidam.
gamsaxurdiam Tavisi kampania aago xalxis yuradRebis mipyrobaze, uWerda
ra mxars qarTvelebis uflebebs afxazeTsa da samxreT oseTSi. 250 kacian
parlamentSi gamsaxurdias naCqarevad fomirebulma koaliciam umravlesoba _ 155
adgili moipova, maSin rodesac komunistebma Zlivs daikaves 16 adgili. es is
SemTxvevaa, rodesac partiuli siebi da kandidatebi mokle periodis manZilze
iyo dasaxelebuli, bevrma qudbedianma da araserizoulma politikosma moaxerxa
parlamentSi moxvedra. qarTuli parlamenti iseT pirobebSi iqna arCeuli,
romlebmac populistebsa da arainteleqtualebs xelisuflebaSi mosvlis
saSualeba misca. qarTuli inteligencia mTlianad iqna gamoricxuli. es faqti
bunebrivad aadvilebda gamsaxurdiasTvis absoluturi Zalauflebis Ziebas,
ramdenadac mraval deputats mTlianad gacnobierebulic ki ar hqonda, Tu
realurad ra Zalauflebas aZlevdnen mas2.
ufro metic, saqarTvelo am dros, danarCeni kavkasiis msgavsad, gajerebuli
iyo iaraRiT. Seiqmna Zlieri naxevrad gasamxedroebuli dajgufebebi, rogoric
iyo mxedrioni jaba ioselianis xelmZRvanelobiT, romelic 1980-iani wlebis
miwuruls aRmocenda rogorc yvelaze mniSvnelovani milicia saqarTveloSi.
radganac saqarTvelos Tavisi sakuTari jari ar hyavda da SeiaraRebuli
1 Suny, op.cit., p325. 2 ix. Goldenberg, Pride of small Nations, p.98.
142
konfliqtebis safrTxis pirispir idga, gamsaxurdia Seegua naxevrad
gasamxedroebuli jgufebis arsebobas, radganac isini ukeTesi jariskacebi
iyvnen, vidre misi sakuTari erovnuli mcvelebi. Tumca man yovelTvis icoda,
rom es Zalebi, iseve rogorc regionSi arsebuli sxva milicia, ufro
pirovnuli loialobis gamo iyo SekavSirebuli, vidre saxelmwifosadmi da
mTavrobisadmi erTgulebiT1 isini potenciur da Zalzed realur safrTxes
warmoadgendnen misi poziciisaTvis da, sabolood, gamoiwvies kidec misi dacema.
umciresobebTan mimarTebaSi gamsaxurdias mTavrobis pozicia, garkveuli
gagebiT, ormagi xasiaTisa iyo _ adgilobriv afxazTa uflebebsa da aWarelTa
ufro dabal uflebebs Soris; mTlianad iyo uaryofili osTa uflebebi,
romlebic saqarTvelosaTvis ucxoebad iyvnen aRqmuli. xSirad gamsaxurdia
Riad emxroboda osebis saqarTvelodan gaZevebas, miznad isaxavda ra maT
gasaxlebas ukan, samSobloSi, CrdiloeTSi.
umciresobebTan daZabulobebis eskalaciaumciresobebTan daZabulobebis eskalaciaumciresobebTan daZabulobebis eskalaciaumciresobebTan daZabulobebis eskalacia
afxazeTi: dasawyisi, 1989afxazeTi: dasawyisi, 1989afxazeTi: dasawyisi, 1989afxazeTi: dasawyisi, 1989----91919191
gamsaxurdiam Tavisi kampania afxazeTsa da samxreT oseTSi qarTvelebis
uflebebze aago, amdenad, misi arCeva qarTul xelisuflebasa da umciresobebs
Soris urTierTobebis gauaresebis momaswavebeli iyo. faqtobrivad, yvela
umciresoba, maT Soris, somxebi, azerbaijanelebi da aWareli muslimi
qarTvelebi aprotestebdnen gamsaxurdias reJimis mier gamocxadebul axal
politikas _ homogenizacias, gaqarTvelebas da qristianizacias, romelic
TandaTan sul ufro Sovinisturi xdeboda. amis Sedegad, osebi da afxazebi,
romelTac TavianT avtonomiur regionebSi kvazi-saxelmwifoebrivi struqturebi
hqondaT da maT garSemo SeeZloT xalxis mobilizeba, xedavdnen, rom
damoukidebel saqarTvelos SemadgenlobaSi darCena warmoudgeneli iyo,
ramdenadac es niSnavda maTi avtonomiis da, SesaZloa, aseve maTi kulturuli
uflebebis mospobas. sxva umciresobebs, romelTac ar gaaCndaT oficialuri
struqturebi, gacilebiT seriozuli problemebi hqondaT TavianTi uflebebis
daecvis kuTxiT, vidre patara avtonomiur umciresobebs, romlebic realurad
flobdnen saxelmwifo struqturebs.
mTavari problema iyo orive mxridan kompromisze wasvlis survilis
ararseboba. qarTvelebi afxazebsa da osebs ganixilavdnen mxolod ruseTis
iaraRad da saSualebad, romliTac igi cdilobda viTarebis destabilizacias
saqarTveloSi da damoukideblobisaken misi swrafvis alagmvas. miuxedavad
1yofil sabWoTa kavSirsa da iugoslaviaSi arsebuli naxevradgasamxedroebuli dajgufebebis rolisa da struqturis Sesaxeb ix. Charles H. Fairbanks, “The PostCommunist
Wars”, in Journal of Democracy, October 1995.
143
imisa, rom umciresobebis mier lingvisturi da kulturuli uflebebis
moTxovnebi msgavsi iyo Tavad saqarTvelos moTxovnebisa, qarTvel
nacionalistebs afxazebisa da osebis pretenziebi arasodes uRiarebiaT
legitimurad, am pretenziebs ganixilavdnen ruseTis mier waqezebulad,
romelTac araviTari safuZveli ar gaaCnda. umciresobebis moTxovnebis aseT
ukidures interpretacias ar cvlida is garemoeba, rom xSirad isini rusuli
enis rolze koncentrirdeboda. ramdenadac rusul enas avtonomiur mxareebSi,
sakuTriv saqarTvelosTan SedarebiT, bevrad ufro Zlieri statusi hqonda,
osebisa da afxazebis didma nawilma realurad gamoacxada rusuli maT pirvel
enad; es kidev ufro anmtkicebda qarTvelebis eWvs imis Taobaze, rom
umciresobaTa ukan ruseTis idga. ufro metic, qarTvelebi umciresobebs
ganixilavdnen rogorc imigrantebs da stumrebs saqarTvelos teritoriaze,
romelTac ar hqondaT aranairi uflebebi, garda imisa, rasac qarTveli
“maspinZlebi” uboZebdnen. termini “imigranti” gansakuTrebiT osebTan da
rusebTan mimarTebaSi gamoiyeneboda. amasTanave, arc afxazebi aRiqmebodnen
yovelTvis avtoqtonur eTnikur jgufad, rogoric isini realurad arian.
qarTuli nacionalisturi literaturis nawilSi, romelic, rogorc Cans,
istoriis staliniseuli interpretaciis gavlenas ganicdida, afxazebi
aRwerili arian rogorc qarTveluri warmomavlobis tomebi, romlebic droTa
ganmavlobaSi Cerqezebs Seerivnen. amgvarad, isini ar ganixilebian avtoqtonur
eTnikur jgufad1. mokled, qarTvel nacionalistebs arasodes hqondaT
gaazrebuli, rom is centridanuli Zalebi, romlebsac isini, sabWoTa kavSiridan
gamoyofis mcdelobebiT, sakavSiro doneze warmoadgendnen, xels uwyobda
respublikur doneze sxva centridanuli Zalebis warmoSobas avtonomiuri
umciresobebis saxiT. Tavisi arsiT, saqarTvelSi arsebuli problema _ es aris
ormagi umciresobobis statusis problema, romelic xandaxan TviT sammagi
umciresobis statusamde farTovdeba. magaliTad, qarTvelebi umciresobas
warmoadgendnen sabWoTa kavSirSi; osebi umciresoba iyvnen saqarTveloSi;
qarTvelebi, Tavis mxriv, umciresobas warmoadgendnen samxreT oseTSi. am rTul
situacias mivyavdiT umciresobebis usafrTxoebis problemamde. Tu sabWoTa
kavSirSi status qvo Seicvleboda, maSin gasarkvevi gaxdeboda osebis (aviRoT
yvelaze naTeli magaliTi) statusi axal qarTul respublikaSi. ramdenadanac
isini am perspeqtivas TavianTTvis nakleb momgebianad miiCnevdnen, sabWoTa
kavSirSi darCenas arCevdnen. es saqarTvelodan gamoyofis tolfasi iyo, rac
samxreT oseTSi mcxovrebi qarTvelebis winaSe usafrTxoebis problemas
1 Zviad Gamsaxurdia, “Istoricheskaia Spravka ob Abkhazii” in Vestnik Gruzii, October 1989, October 1989, damowm., Gerber, Georgien, p.207.
144
ayenebda; qarTvelebs aSfoTebdaT TavianTi mdgomareoba samxreT oseTSi,
romelic saqarTvelos nawili aRar iyo.
afxazeTsa da saqarTvelos Soris arsebuli daZabuloba gaamwvava
perestroikam, radganac qarTvelebmac da afxazebmac, erTi analitikosis
sityviT, dainaxes SesaZlebloba “damoukideblobis Taobaze TavianTi
moTxovnebis gamarTlebisa”1. 1988 wels afxazTa 60 liderma xeli moawera
werils sabWoTa xelmZRvanelobisadmi, romelSic gamoxatuli iyo ukmayofileba
saqarTvelosTan mimarT2. 1989 wlis martSi igive forumis mier momzadda
peticia, sadac moiTxovdnen afxazeTis respublikis reinstitucirebas sabWoTa
kavSiris mokavSire respublikad, rac saqarTvelodan gamoyofas niSnavda. am
moTxovnas mxari dauWira agreTve afxazeTis araafxazurma mosaxleobam.
afxazeTi eTnikurma mRelvarebam moicva, rasac Tan axlda Setakebebi 1989 wlis
zafxulSi; maT Sedegad aTeulobiT adamiani daiRupa da aseulobiT daiWra3.
1990 wlis agvistoSi afxazeTis uzenaesma sabWom ganaxorciela ori wlis
winandeli peticiis muxlebi da situacis marTva Tavis xelSi aiRo. man
afxazeTi sruluflebian mokavSire respublikad gamoacxada da, amrigad,
saqarTvelosagan gamoacalkeva. amasTanave, afxazeTma Riad datova karebi
saqarvelosTan urTierTobebis restruqturirebisaTvis federaciul doneze,
rogorc es 1931 wlamde iyo.
konfliqtis katalizatorad iqca gorbaCovis mier 1991 wlis martSi
samokavSireo xelSekrulebasTan dakavSirebiT gamocxadebuli sayovelTao
sakavSiro referendumi. saqarTvelos xelmZRvanelobam aukrZala qveynis
mosaxleobas referendumSi monawileoba. miuxedavad amisa, afxazebma da samxreT
osebma, romlebic sabWoTa kavSiris SenarCunebis momxre iyvnen, gamarTes
referendumi da umravlesobam winadadebis sasargeblod misca xma. es nabiji
naklebad iyo ganpirobebuli ruseTTan dakavSirebis pozitiuri surviliT; es
iyo imis rwmena, rom ruseTis federaciul respublikaSi umciresobebs ukeTesi
Sansi hqondaT, vidre sul ufro mzardad Sovinistur saqarTveloSi.
saqarTvelos xelisuflebam referendumi baTilad scno da 1991 wlis aprilSi
saqarTvelos damoukidebloba gamoacxada. ianvarSi saqarTvelo gamocxadebuli
iyo unitarul saxelmwifod, yovelgvari Siga sazRvrebis gareSe, rac
gulisxmobda qveynis yvela avtonomiuri erTeulis avtonomiuri statusis
gauqmebas. afxazebi, am konteqstSi, gamoricxavdnen damoukidebeli saqarTvelos
SemadgenlobaSi darCenas; aSkara iyo Ria dapirispireba. ianvarSi ukve
1 damowm., Otyrba, “War in Abkhazia”, p285. 2 ix. Elizabeth Fuller, “Georgia, Abkhazia, and Chechen-Ingushetia”, in REF/RL Research Report, 7 February
1992, p5; aseve ixileT Stephane Yerasimos, “Caucase: Le Retour de la Russie”, p.63. 3 ix. Current Digest, vol. 41 no. 29, 1989, pp. 14-16.
145
dawyebuli iyo omi samxreT oseTTan, romelmac, garkveuli droiT, TiTqmis
mTlianad miipyro qarTvel xelmZRvanelTa yuradReba. Semdeg, farTomasStabiani
eTnikuri mRelvarebis TvalsazrisiT, afxazeTis rigi dadgeboda. im droisaTvis
afxazeTi TadarigSi/rezervSi iyo. rogorc paul henze (Paul Henze) aRniSnavs,
ormxrivma araprofesiulma da sarisko samxedro avantiuram im donemde
gaamwvava situacia, rom misi ganmuxtva SeuZlebeli gaxda1.
omis eskalacia samxreT oseTSiomis eskalacia samxreT oseTSiomis eskalacia samxreT oseTSiomis eskalacia samxreT oseTSi
sabWoTa standartebiT, samxreT oseTi, afxazeTisagan gansxvavebiT, aris
teritoria mniSvnelovani raodenobis satitulo mosaxleobiT. 1989 wels
samxreTeli osebi maTi avtonomiuri olqis mosaxleobis 2/3 Seadgendnen,
daaxloebiT 65.000-s 98.000 mosaxlidan. amasTanave, saqarTveloSi mcxovrebi
osebis mxolod 40% cxovrobda samxreT oseTis avtonomiur olqis
teritoriaze. TiTqmis 100.000 osi mimofantuli iyo saqarTvelos sxva
regionebSi. Sedegad, samxreT oseTis saomari potenciali utoldeboda
afxazeTisas, miuxedavad imisa, rom es ukanaskneli SedarebiT patara umciresoba
iyo, romelsac eTnikuri hyavs moZmeebi CrdiloeT kavkasiaSi. mRelvareba,
romelmac piks 1989 wels miaRwia, drois SedarebiT xanmokle periodis manZilze
ganviTarda. 1988 wlis noemberSi warmodgenil iqna kanoni, romelic qarTuli
enis ganamtkicebda poziciebs saqarTvelos mTels teritoriaze2. es SeiZleba
miCneul iqnes “kanonTa omis” sawyis etapad, romelic sariozulad daiwyo 1989
wlis dasasruls3. 1989 wlis Semodgomaze, oseTis saxalxo frontis adamon
nixasis liderma Ria weriliT mimarTa afxaz xalxs da mxari dauWira maT
moTxovnas gamoyofis Taobaze. samxreT oseTSi Tavi iCina Zaladobis calkeulma
SemTxvevebma; ivlisSi cnobili gaxda, rom rogorc osebis, aseve qarTvelTa
SeiaraRebuli dajgufebebi partizanul oms awarmoebdnen; Tumca am cnobebis
utyuaroba sadaoa, bevri maTgani vrceldeboda radikaluri elementebis mier,
daZabulobis gamwvavebis mizniT. miuxedavad amisa, am periodSi ar momxdara
totaluri polarizacia. adamon nixasma da ilia WavWavaZis sazogadoebam
erToblivi gancxadebebiT mouwodes osebsa da qarTvelebs, ar SeewyvitaT
winaaRmdegoba eqstremizmisadmi4.
1 Paul B. Henze, “Abkhazia Diary, 1997”, in Tütüncü, Caucaus:War and Peace, p.105. 2 ix. Elizabeth Fuller, “Draft ‘State Program’ gamoqveynebuli qarTul enaze, Radio Liberty Research
Report, 559/88, 12 December 1988. 3 ix. Catherine Dale, “Abkhazia and South Ossetia: Dynamics of the Conflicts”, in Pavel Baev and Ole Berthelsen
(eds), Conflicts in the Caucasus, PRIO Report 3/96, aseve: International Peace Research Institute, 1996, pp. 13-26. 4 ix. Elizabeth Fuller, “The South Ossetian Campaing for Unification” in Report on the USSR, no. 49, 1989, p 17-
20, aq ix. p.18.
146
agvistoSi miRebul iqna zomebi imisaTvis, rom qarTuli ena sazogadoebriv
cxovrebaSi gamosayenebel erTaderT oficialur enad qceuliyo1. aseTi
dadgenileba, aWarasTan da afxazeTTan SedarebiT, ufro metad samxreT oseTs
Seexeboda, sadac osebis 14% icoda qarTuli da romelsac avtonomiaTa
ierarqiaSi ufro dabali statusi hqonda. seqtembris dasawyisSi osurma
xelmZRvanelobam olqSi rusebisaTvis, osebisaTvis da qarTvelebisaTvis
Tanabari statusis miniWeba moiTxova. Tvis bolos olqis sabWom gadawyvita,
osuri regionis saxelmwifo enad gamoecxadebina. es naTlad mianiSnebs im
faqtze, rom seqtembris TveSi moxda konfliqtis eskalacia. ufro konkretulad,
CrdiloeT oseTTan gaerTianebisaken mimarTulma moZraobam seqtemberSi
moikriba Zalebi. adamon nixasma peticia gagzavna moskovSi, sadac CrdiloeT da
samxreT oseTis gaerTianeba moiTxova. vimowmebT Semdeg citatebs mimarTvidan:
Cven migvaCnia, rom patara osi xalxis or administraciul erTeulad
gayofa demokratiuli saxelmwifos farglebSi absurdia, rogorc
politikurad, aseve ekonomikurad. Cven moviTxovT, rom CrdiloeT da
samxreT oseTis gaerTianebis sakiTxi ganxilul iqnas nacionaluri
sakiTxisadmi miZRvnil sabWoTa kavSiris komunisturi partiis
centraluri komitetis plenumze2.
seqtembris miwuruls daZabulobam im dones miaRwia, rom wesrigis
SesanarCuneblad damatebiTi Zalebi iqna Seyvanili. situaciis ganmuxtvis
mcdelobaTa miuxedavad, Tavi iCina dapirispirebebma eTnikur niadagze. 10
noembers olqis sabWom moiTxova samxreT oseTis gardaqmna avtonomiur
respublikad. erTi kvirac ar iyo gasuli, rom saqarTvelom gamoacxada
sakavSiro kanonebze vetos dadebis ufleba da daadastura kavSiridan
saqarTvelos gamoyofis ufleba. aman aSkarad gaamwvava daZabuloba samxreT
oseTSi. 1989 wlis Semodgomis manZilze, eTnikuri Setakebebis Sedegad, regionSi
daiRupa ramdenime adamiani, ZiriTadad, qarTvelebi3. es iyo konfliqtis pirveli
etapi, romlmac 1989 wlis noembridan 1990 wlis ianvramde gastana da romelsac
biZgi misca gamsaxurdiasa da gumbariZis mier 23 noembers organizebulma
“cxinvalis marSma”; es ukanaskneli moewyo qarTvelebis dacvis sababiT,
romelbic cxinvalis mosaxleobis umravlesobas warmoadgendnen”4. marSSi
monawileoba miiRo 12.000-dan 15.000 adamianma, romlebic samxreTidan cxinvalSi
Sesvlis mcdelobis dros osTa jgufebs Sexvdnen. SeiaraRebuli Setakeba
Tavidan acilebuli iqna sabWoTa kavSiris Sinagan saqmeTa saministros
1ix. Elizabeth Fuller, “South Ossetia: Analysis of a Permanent Crisis”, in Report on the USSR, 15 February 1991,
p21. 2 Fuller, “The South Ossetian Campaing for Unification” , p.19, Literaturuli Sakartvelo, 20 October 1989. 3 iqve., gv.21. 4 ix. Birch, “The Georgian/South Ossetian Territorial and Boundary Dispute”, p.182.
147
SeiaraRebuli Zalebis mier, romelic saqmeSi CaerTo samxreT oseTis olqis
sabWos moTxovniT da ar dauSva qarTvelTa masis qalaqSi Sesvla. Semdgomi ori
dRis ganmavlobaSi eTnikur SetakebebSi 6 adamiani daiRupa da kidev 140
daSavda1. amis Semdeg gamsaxurdiam daifica, rom regionis mTel os mosaxleobas
gaasaxlebda saqarTvelodan. cxinvalis ganapira soflebSi pirvelma Setakebebma
ifeTqa2. isini 1990 wlis ianvramde gagrZelda; semdeg ki, rogorc Cans, Sida
dapirispirebis gamwvavebam saqarTveloSi mTavari roli Seasrula daZabulobis
ganmuxtvaSi.
1990 wlis pirvel naxevarSi situacia kvlav daZabuli rCeboda, Tumca
garkveuli stabiluroba mainc SenarCunda. 1990 wlis aprilSi sabWoTa kavSiris
uzenaesma sabWom miiRo kanoni, romelic zogadad ganamtkicebda avtonomiuri
regionebisa da respublikebis poziciebs, centraluri xelisuflebis
sawinaaRmdegod. am kanonis Sedegi iyo saqarTvelos nacionalisturi
xelmZRvanelobisa da qarTul miwaze arsebul avtonomiaTa poziciebis mzardi
polarizacia, ramdenadac mas, qarTvelTa TvalTaxedviT, mohyveboda
umciresobebis interesebis identificireba moskovis interesebTan. agvistoSi
miRebul iqna qarTuli kanoni, romelmac regionul partiebs aukrZala momaval
arCevnebSi monawileoba, aman xeli Seuwyo mSeneblobis procesSi myofi myife
stabilurobis dangrevas. samxreT oseTis uzenaesma sabWom Sua seqtemberSi
upasuxa am nabijs, calmxrivad aRadgina Tavisi statusi da samxreT oseTi
gansazRvra rogorc “damoukidebeli sabWoTa demokratiuli respublika”.
saqarTvelos parlamentma dauyovnebliv gaauqma es gadawyvetileba, magram
moaxloebuli qarTuli arCevnebiT aforiaqebulma qarTulma xelmZRvanelobam
yuRadReba veRar miaqcia samxreT oseTs. samxreT oseTma, iseve rogorc
afxazeTma arCevnebs biokoti gamoucxada. rodesac 1990 wlis dekembris
dasawyisSi “axali” samxreT oseTis uzenaesi sabWos arCevnebi Catarda,
gamsaxurdiam kvlav ganacxada, rom afxazeTi da samxreT oseTi SeinarCunebdnen
TavianT avtonomias, Tumca, rogorc qvemoT vnaxavT, Tavdapirvelad man aWaris
avtonomiis gauqmebis miswrafebac gamoavlina. amrigad, samxreT oseTis
arCevnebdan ori dRis Semdeg, 11 dekembers, saqarTvelos uzenaesma sabWom
gaauqma samxreT oseTis avtonomiuri olqi da meore dRes SemoiRo sagangebo
situacia regionSi, romelic “cxinvalisa da javis regionebad” iwodeboda3.
1 ix. Rachel Denber, Bloodshed in the Caucasus: Violations of Humanitarian Law and Human Rights in the
Georgian-South Ossetia Conflict, New York: Helsinki Watch, April 1992, p7, monacemebi moyvanilia Komsomolskaya Pravda, 26 December 1990. 2 ix. Alexi Zverev, “Ethnic Conflicts in the Caucasus 1988-94”, in Bruno Coppetiers (ed.), Contested Borders in
the Caucasus, Brussels: VUBPress, 1996, p43. 3 ix. Elizabeth Fuller, “Georgian parliament Votes to Abolish Ossetian Autonomy”, in RFE/RL Report on the
USSR,, 21 December 1990, p8; Denber, Bloodshed in the Caucasus, p.8.
148
amasTanave, saqarTvelom blokada gamoucxada samxreT oseTs, romelmac 1992
wlis ivlisamde, sabWoTa kavSiris Sinagan saqmeTa saministros jarebis
wesrigis dasamyareblad gagzavnamde gastana.1. moskovis pasuxi naTeli gaxda
ianvris dasawyisSi, rodesac gorbaCovma moaxdina samxreT osebisa da
qarTvelTa mier olqis statusis SecvlasTan dakavSirebiT miRebuli
gadawyvetilebebis anulireba. magram moskovma, udaod, dakarga situaciis
marTvis unari, ramdenadac man araferi gaakeTa maSin, rodesac saqarTvelom
uari ganacxada, daTanxmeboda mis saSinao saqmeebSi uxeS CarevasTan
dakavSirebiT moskovis mier miRebul gadawyvetilebas.
1991 wlis dasawyisSi sabWoTa SeiaraRebulma Zalebma, romlebic,
saqarTvelos protestis miuxedavad, imyofebodnen samxreT oseTSi, monawileoba
miiRes konfliqtis SewyvetaSi, Tumca torez kulumbegovi, samxreT oseTis
uzenaesi sabWos Tavmjdomare, dapatimrebul iqna saqarTvelos
xelisuflebasTan molaparakebebis dros. iseve rogorc afxazeTSi, martSi
sayovelTao sakavSiro referendumi gaimarTa samxreT oseTSi, romlis Sedegi
igive iyo, rac afxazeTSi _ monawileTa 99 procentma mxari dauWira sabWoTa
kavSiris SenarCunebas, xolo vinc am azrs ar iziarebda, referendumSi ar
monawileobda da emxroboda arCevnebisadmi saqarTvelos centraluri
xelisuflebis boikots. samxreT oseTma uari ganacxada damoukideblobis
sakiTxze saqarTveloSi gamarTul referendumSi monawileobaze, radganac
samxreT oseTi aSkarad aRar miiCnevda Tavs saqarTvelos nawilad. movlenebis
aseTma ganviTarebam xeli Seuwyo daZabulobis eskalacias. osebi wuxdnen, rom
isini gaasaxles cxinvalis garSemo mdebare soflebidan. qarTvelebi Ciodnen
osebis mxridan analogiuri qmedebis gamo. aleqsandre zverevis (Aleqsandre Zverev)
mixedviT, saqarTvelos mxridan brZolebSi, ZiriTadad, monawileobdnen merab
kostavas sazogadoebis wevrebi, romlebic gamsaxurdiasTan iyvnen kavSirSi da,.
romlis wevrTa umravlesoba samxreT oseTis qarTveli macxovreblebisagan
Sedgeboda. maT upirispirdeboda osTa TavdacviTi Zalebi, romlebic swrafad
Seikribnen2.
cxinvalis qarTulma mosaxleobam nel-nela daiwyo samxreT oseTis
datoveba, rac safuZvlad daedo eTnikuri wmendis braldebas. Tumca
ltolvilebi mxolod qarTvelebi ar iyvnen. naklebi intensivobiT mimdinare
konfliqtiT moculi anklavidan qarTvelTa gamosvlis paralelurad, osebis
talRamac miaSura CrdiloeT kavkasias, maTi raodenoba, sxvadasxva monacemebiT,
30.000-dan 100.000-mde iyo. es, ZiriTadad, is osebi iyvnen, romlebic sakuTriv
1 ix. Zverev, “Ethnic Conflicts in the Caucasus 1988-94”, p.44. 2 iqve, p.45.
149
saqarTveloSi cxovrobdnen1. 1991 wlis Sua periodSi qarTvelebi cecxls
uSendnen samxreT oseTis dedaqalaqs, rac iZulebuls xdida mosaxleobas,
daetovebina iqauroba. noemberSi ramdenime mZevali aiyvanes da cxinvals,
problemis erTxel da samudamod gadasawyvetad, alya Semoartyes qarTvelma
samxedroebma. samxreT oseTis xelmZRvanelobam sayovelTao mobilizacia
gamoacxada; dekembris miwuruls, TbilisSi arsebuli Sida uTanxmoebis gamo,
farTomasStabiani Setakeba Tavidan iqna acilebuli, iseve rogorc
saqarTveloSi arsebul mraval sxva SemTxvevaSi2. rom ara es garemoeba, mxolod
varaudiT Tu warmovidgenT, ra Sedegebs moitanda yovelive samxreT
oseTisaTvis. SeiZleba iTqvas, rom Tu ara SidaqarTuli problemebi, samxreT
oseTis konfliqti ver kvalificirdeboda rogorc yvelaze “rbili”
amierkavkasiis sam konfliqts Soris.
gamsaxurdias dacema da samxreT oseTis dakargvagamsaxurdias dacema da samxreT oseTis dakargvagamsaxurdias dacema da samxreT oseTis dakargvagamsaxurdias dacema da samxreT oseTis dakargva
gamsaxurdias reJimi sul ufro metad eqceoda safrTxis qveS. es metwilad
gamowveuli iyo misi meryevi qceviT, warumateblobiT ekonomikuri
transformaciis procesis marTvaSi da, yvelaze metad, misi avtokratiuli
tendenciebiT. stiven jonsis sityviT,
gamsaxurdias sxva maxasiaTeblebi iyo erTgavri paranoia, gonebis
konspiratoruli struqtura, RvarZliani antikomunizmi da
TviTgandidebis tendencia... gamsaxurdia Tavs miiCnevda ukanasknel
qarTvel gmirad, romelic samSoblosaTvis Tavganwirvas
ganasaxierebda. gamsaxurdiasaTvis brZola mimdinareobda “keTilsa
da borots” Soris... adarebda ra Tavis Tavs de gols, gamsaxurdia
amtkicebda, rom Zlieri prezidentoba Seesabameboda qarTveli
xalxis “istoriul kanonebs da maxasiaTeblebs”3.
im droisaTvis gamsaxurdiis avtokratia ukavSirdeboda Zlieri
mmarTvelobis saWiroebis gaTviTcnobierebas, raTa miRweuliyo damoukidebloba.
gia nodiam saqarTvelos konteqstSi sakiTxi Semdegnairad dasva:
damoukideblobis ideiT, rogorc sococxlisunariani politikuri
proeqtiT gataceba sakamaTos xdida demokratiasTan mis harmonias.
Camoyalibda ori sapirispiro midgoma. erTi demokratias
ganixilavda saboloo miznad, magram mas, damoukideblobasTan
1 ix. Julian Birch, “Ethnic Cleansing in the Caucasus” in Nationalism and Ethnic Politics, vol. 1 no. 4, 1995, pp 90-
107. Moscow News, 19 November 1992, mTliani raodenoba gamoTvlilia – 40-55,000 osi saqarTvelodan. 2 ix. Dale, “Abkhazia and South Ossetia: Dynamics of the Conflicts”, p.14-15. 3is. Jones, “Georgia: the Trauma of statehood”, op.cit., p.522.
150
mimarTebaSi, meorexarisxovan mniSvnelobas aniWebda. am
Tvalsazrisis Tanaxmad, ers, vidre demokratias aaSenebda, jer
soliduri safuZveli unda Seeqmna damoukideblobisaTvis. sanam
saqarTvelo mis teritoriul erTianobas uzrunvelyofda,
SesaZloa, gonivruli iyo droebiT Zlieri avtokratiuli
mmarTvelobis arCeva. meore Tvalsazrisis Tanaxmad, miuxedavad
imisa, rom damoukideblobis gareSe saqarTvelo ver iqneboda
demokratiuli, es ar niSnavda imas, rom demokratia naklebad
mniSvnelovani iyo damoukideblobaze. demokratia ar iyo Soreul
momavalSi misaRwevi raRac fufuneba; gza demokratiisaken aseve
demokratiuli unda yofiliyo1.
mTeli rigi qmedebebiT, gamsaxurdia anadgurebda demokratiul
mmarTvelobas. magaliTad, man adgilobrivi xelisuflebis arCevnebi centridan
daniSnuli prefeqturebiT Secvala. 1991 wlis agvistoSi, moskovSi arSemdgari
gadatrialebis Semdeg, man akrZala komunisturi partia. imave TveSi policiam
daarbia opoziciis demonstracia2. retrospeqtivaSi, Znelia ar daeTanxmo
mkvlevrebs, romelTac, nodias msgavsad, swamT, rom gamsaxurdias praqtikuli
“avtoritarizmi” SezRuduli iyo: ufro misi stili, vidre (mo)qmedebebi aniWebda
mas diqtatoris imijs3. misi mTavari uaryofiTi mxare iyo nebismieri opoziciis
gaigiveba suk-is agentebTan. gamsaxurdias mier saqarTvelos aSkara
identifikacia Tavis personasTan iwvevda TiTqmis yvela misi mowinaaRmdegis
moazrebas qveynis moRalated. Tavis mxriv, es iwvevda gamsaxurdias adrindeli
momxreebis umetesobis Sebrunebas mis winaaRmdeg da maT dakavSirebas
opoziciasTan, romelic, unda iTqvas, ar iyo ufro Tavaziani Tavis
damokidebulebebsa da gamosvlebSi, vidre Tavad prezidenti. 1991 wlis
miwuruls poziciebi imdenad radikalizda, rom daiwyo samoqalaqo omi
ioselianisa da kitovanis samxedro formirebebsa da saxelmwifos Soris.
ianvarSi gamsaxurdia iZulebuli gaxda, dedaqalaqidan gaqceuliyo. sabolood,
man politikuri TavSesafari miiRo joxar dudaevis CeCneTSi. areuloba oseTis
xelmZRvanelobam 19 ianvars referendumis CatarebisaTvis gamoiyena, sadac xmis
mimcemTa 90% metma ruseTTan SeerTebis survili gamoxata. am referendumma
orazrovani reaqcia gamoiwvia ruseTSi, zogierTma jgufma is saxalxo arCevanad
CaTvala, romelic mxardaWeras imsaxurebda, ZiriTadad imitom, rom is
1 Ghia Nodia, “Georgia’s Identity Crisis”, in Journal of Democracy, vol. 6 no. 1, 1995, p.109. 2 Slider, “Democratization in Georgia”, p.162. 3 Ghia Nodia, “The Ethnic Policies of Zviad Gamsakhurdia”, p.80.
151
esadageboda moskovis “omis partiis” interesebs, sxvebma ki is viTarebis
gamarTulebel faqtorad miiCnies1.
axalma qarTulma reJimma, romelsac 1992 wlis martidan SevardnaZe
xelmZRvanelobda, Tavdapirvelad, erTi SexedviT, ufro Semrigebluri pozicia
daikava samxreT oseTTan mimarTebaSi. nebismier SemTxvevaSi, SevardnaZis
xelisuflebaSi mosvla daZabulobebis ganmuxtvisaTvis xelisSemwyob movlenad
CaiTvala. rogoric ar unda yofiliyo SevardnaZis realuri miswrafebebi, is
verasdros SesZlebda maT ganxorcielebas. axalma qarTulma xelisuflebam
vladikavkazsa da cxinvalSi SevardnaZis vizitiT Semrigebluri politikis
niSnebi gamoavlina. 1992 wlis pirvel TveebSi, sanam “saxelmwifo sabWo”,
romelsac bundovani fugurebi (maT Soris, ioseliani, kitovani da Tengiz
sigua) xelmZRvanelobdnen, Tavs imkvidrebda xelisuflebaSi, dapirispireba
Senelda. maisSi xelmoweril iqna SeTanxmeba droebiTi cecxlis Sewyvetis
Sesaxeb. magram situaciis Cawynareba gamowveuli iyo saxelmwifo sabWosadmi
loialurad ganwyobili qarTuli Zalebis CabmiT samoqalaqo omSi zviadistTa
(zviad gamsaxurdias momxreTa) winaaRmdeg, romlebmac amboxeba moawyves
samegrelosa da afxazeTis nawilSi. nebismier SemTxvevaSi, SevardnaZem male
daamtkica Tavisi uunaroba, gaekontrolebina mimofantuli, naxevrad
gasamxedroebuli Zalebi, romlebic qarTul armias Seadgendnen da romlebic
mxolod TavianT xelmZRvanelebs emorCilebodnen2. ramdenime TveSi, aprilis
miwuruls, cxinvalze saartilerio SeteviT omi daiwyo. maisis miwuruls
avtobusSi msxdomi osi ltolvilebi daxoces, rasac situaciis gauareseba
mohyva.
saqme gaarTula ramdenime gareSe faqtorma, ramac samxreT oseTsa da
saqarTvelos Soris konfliqtis regionalizebis safrTxe Seqmna. es iyo
ruseTis, CrdiloeT oseTisa da, mTlianad, CrdiloeT kavkasiis faqtorebi.
rusma radikalebma, maT Soris ruseTis parlamentis spikerma, ruslan
xasbulatovma (CeCeni) da vice-prezidentma aleqsandre ruckoim mkacri
gancxadebebi gaakeTes saqarTvelos xelisuflebis winaaRmdeg, maTSi samxreT
osebi ruseTis moqalaqeebad saxeldebodnen; amrigad, es politikosebi iribad
aRiarebdnen samxreT oseTis ruseTTan SeerTebas. sanam elcini SeTanxmebul
gadawyvetilebebs eZebda, rusuli vertmfrenebi utevdnen qarTul erovnul
TavdacviT SeiaraRebul Zalebs; rusuli jarebi gadasrolil iqnen CrdiloeT
1 ix. Zverev “Ethnic Conflicts in the Caucasus 1988-94”, p.45. 2 specifikuri, araprofesiuli partizanuli dajgufebebis Sesaxeb (rogoric iyo saqarTveloSi ioseliani da sigua, azerbaijanSi ki surat huseinovi) ix. Charles H.
Fairbanks, “The PostCommunist wars”, in Journal of Democracy, October 1995.
152
kavkasiaSi ruseTis sxva teritoriebidan1. gadmocemiT, satelefono saubarSi
xasbulatovi SevardnaZes Tbilisis dabombviT daemuqra; amrigad 1992 wlis
ivnisisaTvis ruseTi saqarTvelosTan omis zRvarze idga2. ruseTis pasuxi,
metwilad, nakarnaxevi iyo CrdiloeT oseTis mier. iyenebda ra moskovSi
arsebul Zlier lobis, CrdiloeT oseTis mTavrobam gadaWra milsadeni,
romliTac rusuli bunebrivi airi saqarTvelos miewodeboda. garda amisa,
kavkasiis mTiel xalxTa konfederaciam ivnisSi CrdiloeT oseTSi gamoiyvana
moxalise mebrZolTa batalioni, romelic mzad iyo samxreTSi sabrZolvelad.
miuxedavad imisa, rom CrdiloeT oseTis xelmZRvanelobam Tavidan aicila misi
gadaadgileba samxreT oseTisaken, situaciis seriozulobam da aqamde
lokalizebuli konfliqtis kavkasiur omSi gadazrdis SesaZleblobam, rac
saqarTvelos ruseTTan daapirispirebda, xeli Seuwyo SevardnaZisa da elcinis
daaxloebas.
22 ivniss orma liderma, CrdiloeT da samxreT oseTis liderTa
TandaswrebiT, xeli moawera soWis SeTanxmebas, oseTis liderebma SeTanxmebas
xeli ar moaweres; samxreTelebi gansakuTrebiT ukmayofiloni iyvnen misi
formulirebiT. gadawyvetileba cecxlis Sewyvetis Sesaxeb amoqmedda 28 ivniss,
ganisazRvra samSvidobo Zalebi rusebis, qarTvelebisa da osebis
SemadgenlobiT. 14 ivliss pirvelma samSvidoboebma poziciebi daikaves da mas
Semdeg cecxli ar ganaxlebula. miuxedavad amisa, konfliqti gadawyveta ar
moxerxda, Tumca, erTi SexedviT, misi SezRuduli masStabis gamo, es konfliqti
yvelaze advilad mosagvarebeli Canda amierkavkasiis sam konfliqts Soris.
konfliqtis dros daRupuli 700 adamiani sakmarisi faqtoria monawileTa
SesaSfoTeblad.
omi afxazeTSi: 1992omi afxazeTSi: 1992omi afxazeTSi: 1992omi afxazeTSi: 1992----93939393
garkveuli periodis manZilze afxazeTis xelmZRvaneloba cdilobda,
TbilisTan SeTanxmebisaTvis molaparakebebiT mieRwia. 1992 wlis ivlisSi
afxazeTis prezidentma vladislav arZinbam xelSekrulebis proeqti gaugzavna
saqarTvelos saxelmwifo sabWos, sadac SeTavazebuli iyo problebis
federaciuli an konfederaciuli gadawyveta, rac daicavda saqarTvelos
teritoriul mTlianobas. Tumca Semrigebluri nabiji uaryofil iqna
saqarTvelos axali xelmZRvanelobis mier. amasobaSi, uSedego molaparakebebis
mimdinareobisas, kvlav iCina Tavi daZabulobam3. amis pasuxad, ivlisSi,
afxazeTma aRadgina 1925 wlis konstitucia, romlis Tanaxmad, afxazeTi
1 ix. Birch, “Ossetia: A Caucasian Bosnia in Microcosm”, p.46-47. 2 ix. Zverev “Ethnic Conflicts in the Caucasus 1988-94”, p.46. 3 BBC Monitoring Service:Forme USSR,, 18 June, 1992.
153
gansazRvrulia damoukidebel, magram “saqarTvelos sabWoTa socialistur
respublikasTan specialuri samokavSireo xelSekrulebis safuZvelze
gaerTianebul respublikad”1. amrigad, afxazeTma, praqtikulad, damoukidebloba
gamoacxada, qarTuli mosaxleobis warmomadgenlis, Tamaz nadareiSvilis
gafrTxilebis miuxedavad, romelsac afxazeTis parlamentis Tavmjdomaris
posti ekava2. afxazeTma es nakleb provokaciulad gaakeTa, vidre mTianma
yarabaRma da samxreT oseTma, ramdenadac man datova restruqturirebul
saqarTvelosTan kavSiris SesaZlebloba3. da mainc, arZinbam gamoacxada, rom
afxazeTi damoukideblad Seecdeboda dsT wevrad gaxdomas.
es yvelaferi im dros moxda, rodesac SevardnaZe dasavleT saqarTveloSi
metad arapopularuli iyo. Sua ivlisSi mas qvebis sroliTa da “iudas” ZaxiliT
daxvdnen senakSi, quTaisidan dasavleTiT4. SevardnaZe sityviT ewinaaRmdegeboda
“zviadistebis” (ase iwodebodnen gamsaxurdias momxreebi) devnas da gadadgomis
Sesaxeb gancxadebac ki gaakeTa, Tu saxelmwifo sabWo aseT nabijebs gadadgamda
5. ivlisis miwuruls arZinabs ritorika gacxarda, is amtkicebda, rom afxazeTi
“sakmaod Zlieri iyo saqaTvelosTan sabrZolvelad”, Tuki es aucilebeli
gaxdeboda; es mianiSnebs dapirebebze sagareo mxardaWeris Taobaze6. amave dros,
sadao iyo afxazeTis suverenitetis Sesaxeb deklaraciis legitimuroba.
afxazeTis parlamentis qarTvel deputatTa Tanaxmad, aseTi gadawyvetilebis
misaRebad saWiro iyo qvorumi 2/3 odenobiT, magram sxdomaze mxolod ubralo
umravlesoba iyo warmodgenli7.
saqarTvelos reaqcia gamovlinda 14 agvistos, samxedro moqmedebis saxiT,
romelsac xelmZRvanelobda Tengiz kitovani _ imJamad Tavdacvis ministri da
mTavari SeiaraRebuli formirebis, saqarTvelos erovnuli gvardiis
xelmZRvaneli; erT-erTi maTgani, vinc gamsaxurdias winaaRmdeg mimarTuli
gadatrialebis ukan idga. kitovani, aSkarad, SevardnaZis sanqciis gareSe
moqmedebda; es ukanaskneli amtkicebda, rom aseT moqmedebebze Tanxmoba ar
miucia8. ase iyo Tu ise, qarTuli Zalebi daiZrnen samegrelosken, zviadistebis
mier gatacebuli saxelmwifo ministris Zebnis sababiT, romelic, saxelmwifo
1 ix. Otyrba, “War in Abkhazia”, p.287; BBC Monitoring Service:Former USSR. 25 July 1992. 2 ‘Georgia: Georgia State Council Anxious About Abkhazia’, BBC Monitoring Service, 2 July 1992; ‘Georgia: Abkhazia Declares Sovereignty”, BBC Monitoring Service, 25 July, 1992. 3 ix. ‘Abkhazia Declares its Independence, but Wants to Remain Within a Georgian-Abkhaz “Federal State”, in
Current Digest, v44 n 30, 26 August 1992, p.24. 4 'Russia: Shevardnadze Ends Stormy Tour of West Georgia’, Reuters, 24 July 1992; ‘Georgia: Shevardnadze Fears Georgian Disintegration’, Reuters, 27 July 1992. 5 'Russia: Shevardnadze May Quit If Georgia Crushes Unrest’, Reuters, 27 July 1992. 6 ‘Georgia: Abkhazia ‘Strong Enough to Fight Georgia”, BBC Monitoring Service, 30 July 1992. 7 ‘Georgia: Deputies at Abkhaz Parliament Annual Decree on Constitution’, BBC Monitoring Service, 1 August 1992. 8 ‘Russia: Georgia Lurches towards Civil War with Rebel Region’, Reuters, 14 August 1992.
154
sabWos gancxadebiT, afxazeTSi iyo wayvanili. sabolood, SeiaraRebulma
Zalebma soxums miaRwies da cecxli dauSines parlaments, riTac aiZules
afxazeTis xelmZRvaneloba, gudauTisaken _ respublikis Crdilo-dasavleTisken
_ daexiaT1. 18 agvistos soxumi aRebul iqna. am droisaTvis afxazTa
ukandaxeulma Zalebma mxardaWera hpoves CrdiloeTidan, radganac
Crdilokavkasieli moxaliseebi, ZiriTadad, Cerqezebi da CeCnebi, movidnen maTs
dasaxmareblad2. moxaliseebi moqmedebdnen kavkasiis mTiel xalxTa
konfederaciis saxeliT, romlis wevric iyo afxazeTi. soxumi am organizacis
samyofeli iyo3.
seqtembris dasawyisSi boris elcinis Carevas mohyva SeTanxmebis miRweva
sammxrivad cecxlis Sewyvetis Taobaze, romelsac xeli moaweres SevardnaZem da
arZinbam da romelic warumatebeli gamodga. SevardnaZis myife pozicia aSkara
gaxada kitovanis mier ukandaxevaze uaris Tqmam, rac afxazebma afxazeTis
xelaxla dapyrobis wamowyebis winapirobad miiRes. nebismier SemTxvevaSi,
afxazebi ukmayofiloni iyvnen SeTanxmebiT, romelic ganapirobebda qarTuli
Zalebis zrdas afxazeTSi. amrigad, mxolod winapiroba iyo saWiro, raTa
afxazebs myarad egrZnoT Tavi gare mxardaWeris wyalobiT. ramdenime kviraSi,
rusuli Zalebis mier afxazebis mxardaWeris wyalobiT, qarTuli Zalebi ukan
iqnen gamodevnili; kerZod, rusuli sahaero Zalebis SenaerTebi gansakuTrebiT
bombavdnen qarTul poziciebs4.
1 oqtombers afxazTa da CrdilokavkasielTa SeiaraRebulma Zalebma
daiwyes Seteva qalaq gagraze, afxazeTis ukidures Crdilo-dasavleTSi,
romelsac qarTuli Zalebi akontrolebdnen. am Setevas mohyva afxazTa
strategiuli kontrolis damyareba afxazeT-ruseTis sazRvarze. saintereso
faqtia, rom afxazeTa jarebi SeiaraRebulni iyvnen t-72 tankebiT, didi saraketo
danadgarebiT da sxva mZime teqnikiT, romelTac afxazTa SeiaraRebaSi ar iyo5.
es mZime arsenali, romelic, erTi SexedviT, arsaidan gaCnda, iyo pirveli da
mTavari safuZveli qarTvelTa eWvisa ruseTis mxriv afxazTa daxmarebis
Taobaze. is faqti, rom omis dros daaxloebiT 100.000 Wurvi iqna gamoyenebuli,
1 ‘Georgia: Georgia Sends Tanks Into Rebel Capital’, Reutrs, 18 August 1992. ‘Georgia: Abkhazian Separatists Maintain Defiance of Georgia’, Reutrs, 19 August 1992. 2 Mary Dejevsky, ‘Georgia: Caucasus Muslims Join Battle – Abkhazi Fighters Continue Armed Resistance’, Times,
20 August, 1998. 3 ‘Mountain People Join the War on Abkhazia’s side’, in Izvestia, 26 August 1992, pp 1-2, in Current Disgest, 23 September 1992. konfedreaciis Sesaxeb ix. Dodge Billingsley, ‘Confederates of the Caucasus’, in Jane’s
Intelligence Review, February 1997. aseve ix. Otyrba, ‘War in Abkhazia’, pp.292-94. 4sakiTxis Sesaxeb SedarebiT pro-qarTuli perspeqtivisTvis ix. Svetlana Chervonnaya, Conflict
in the Caucasus: Georgia, Abkhazia, and the Russian Shado (Targmnili ariane Wanturias mier),
Glastonbury: Gothic Image Publications, 1994. 5 ‘Attack on Gagra Leaves Dozens of Dead and Wounded’, in Izvestia,2 October 1992, p2, in current digest, 11 November 1992.
155
kidev erTxel mianiSnebs afxazeTisadmi ruseTis samxedro mxardaWeraze,
ramdenadac am raodenobis SeiaraReba regionSi, ubralod, ar iyo1. ruseTis
faqtori sul ufro aSkara xdeboda, ramdenadac rusulma ”su”-ebma SeuniRbavad
daiwyes soxumis dabombva, Tumca afxazebi saerTod ar flobdnen sahaero
Zalebs. afxazuri da rusuli wyaroebi amtkiceben, rom es iyo pasuxi
saqarTvelos mxridan afxazeTSi mdebare, ruseTisaTvis Zalze mniSvnelovani,
eSeris laboratoriis dabombvaze2. aseve aucilebelia aRiniSnos, rom
saqarTvelos kontrolirebadi teritoriidan gasrolili “dedamiwa-haeri”
WurviT rusuli vertmfrenis Camogdeba, romelsac ltolvilebi gadahyavda, is
gadamwyveti movlena iyo, romelsac mohyva konfliqtSi monawile rusuli
samxedroebis radikalizeba3. afxazeTsa da sxva konfliqtebSi rusuli
intervenciis nimuSi detalurad aris ganxiluli mecxre TavSi.
rogorc Cans, ruseTis mxardaWera Tavdapirvelad ar iyo sanqcirebuli
xelisuflebis umaRlesi eSelonebidan. magaliTad, seqtembris dasawyisSi,
elcinis Carevis dros, romelmac SevardnaZe da arZinba moskovSi miiwvia,
ruseTis prezidentma naTeli gaxada, rom ruseTis survili iyo saqarTvelos
saxelmwifos dacva, Tumca igi akritikebda SevardnaZes afxazTa winaaRmdeg
mZime SeiaraRebis gamoyenebisaTvis. miuxedavad amisa, omis msvlelobisas
ruseTis monawileoba sul ufro aSkara xdeboda.
zamTarSi saomari moqmedebebi droebiT Sewyda. magram Tebervlis miwuruls
saqarTvelos mier kontrolirebuli soxumis dabombvam Seqmna momenti,
romelsac qarTulma Zalebma afxazebis sayrden punqtze, gudauTaze,
saartilerio cecxlis daSeniT upasuxes4. Setevaze gadasul qarTul Zalebs
daupirispirda mZimed SeiaraRebuli afxazTa jari. afxazebma moigeries
qarTuli Seteva da martis Sua ricxvebSi soxums miaRwies5. afxazurma Zalebma
didi danakargebi ganicades soxumis aRebis dros. 15 maiss moskovSi miRweul
iqna SeTanxmeba cecxlis Sewyvetis Taobaze6. SeTanxmeba maleve dairRva,
ramdenadac afxazebma kvlav scades tyvarCelisa da soxumis aReba. ivnisisaTvis
tyvarCelica da soxumic afxazTa alyaSi moeqca, diplomatiuri mcdelobebis
Sedegad, moxerxda moqalaqeTa evakuacia7. ivlisis dasawyisSi afxazebma axali
Seteva wamoiwyes, romlis drosac afxazTa saartilerio cecxliT kinaRam
1 ix. Alexi Zverev, “Ethnic Conflicts in the Caucasus 1988-94”, p.49. 2 Chirikba, ‘The Georgian-Abkhazian Conflict’, p.76. 3 ix. Catherine Dale, ‘The Case of Abkhazia (Georgia)’, in Lena Jonson and Clive Archer (eds), Peacekeeping and
the Role of Russia in Eurasia, Boulder: Westview Press, 1996, p.126. 4 RFE/RL News Briefs, vol. 2 no. 10, 1993. 5 RFE/RL News Briefs,15-19 March 1993. 6 Fianacial Times,15&16 May 1993; Moscow News, 21 May 1993. 7 iqve., gv.54.
156
daiRupa SevardnaZe1. samxedro damkvirveblebma daiangariSes, rom mxolod
ivlisis pirvel dRebSi, rodesac gaaqtiurda afxazebis Seteva oCamCire-soxumis
gzis xelSi Casagdebad qarTvelTa mxridan 1000 adamiani daiRupa. es gza
soxumSi myof qarTul Zalebs amaragebda2. 6 ivliss SevardnaZem afxazeTSi
samxedro kanonebis SemoReba gamoacxada3. afxazebma warmatebas miaRwies,
gadaWres oCamCire-soxumis gza da, sabolood, 9 ivliss alya Semoartyes
soxums4. SevardnaZem sikvdils meored daaRwia Tavi, rodesac meore dRes misi
Stabi daibomba, magram is dapirda, rom darCeboda maTTan, visac “qalaqis gmir
damcvelebs” uwodebda. saqarTvelos kontrSeteva warmatebuli gamodga da
afxazTa mier qalaqis aReba Tavidan iqna acilebuli.
ivlisis miwuruls, ruseTis SuamavlobiT, e.w. “soWis SeTanxmebiT”,
miRweuli iqna droebiTi cecxlis Sewyveta.5. SeTanxmebis Tanaxmad, qarTuli
jarebi unda gamosuliyvnen afxazeTidan, orive mxare unda ganiaraRebuliyo,
“legaluri mTavroba” afxazeTSi unda dabrunebuliyo, misi Semadgenloba ki
mogvianebiT ganisazRvreboda. ruseTi SeTanxmebis garanti iqneboda. amis
Sedegad, qarTuli mZime SeiaraReba sazRvao gziT soxumidan foTis portSi, Savi
zRvis sanapiros samxreTSi iqna gadatanili. meore mxriv ki, afxazTa SeiaraReba
SenarCunebul iqna frontis axlos da, saomari moqmedebebis ganaxlebisTanave,
rusi “samSvidoboebis” mier afxazebs daubrunda. qarTvelebisTvis situacias
auaresebda is, rom cecxlis Sewyvetam mosaxleobis udides nawilSi didi
imedgacrueba gamoiwvia. samegreloSi amas mohyva zviadistTa mxardaWeris
aRmavloba da gamsaxurdia kvlav gamoCnda politikur arenaze, raTa
“daebrunebina” Tavisi, rogorc saxelmwifos meTauris pozicia. afxazeTSi
mebrZol qarTvel jariskacTa mesamedi zviadistebis mxares gadavida, romelTac
kontroli daamyares soxumidan foTis portSi Casul iaraRze. zviadistebi
gulwrfelad cdilobdnen, Tavidan aecilebinaT afxazeTidan qarTuli Zalebis
gamoyvana da saqarTvelos Crdilo-dasavleTSi ramdenime qalaqi daikaves, maT
Soris, senaki. ramdenadac zviadistTa mier SevardnaZis mTavrobis samxedro
gamowveva gaZlierda, afxazTaTvis dauZleveli aRmoCnda moqmedebis cduneba.
sinamdvileSi, zviadistebma afxazebs araCveulebrivi SesaZlebloba misces.
saqarTvelos Sida areulobis dros, 16 seqtembers, afxazebma Seteva daiwyes da
warmatebiT daikaves oCamCire. 25 seqtembers afxazTa Zalebma alya Semoartyes
soxums, riTac gadaWres qalaqis qarTuli momaragebis gza mdinare kodorze,
1 Helen Womack, ‘Georgian Leader Survives Shell Blast’, Independent, 6 July 1993. 2 Svenska Dagbladet, 7 July 1993.
3 The Times 7 July 1993. 4 Svenska Dagbladet 9 July 1993. 5 Svenska Dagbladet 28 July 1993; International Herald tribune, 29 July 1993.
157
qalaqis samxreTiT 25 kilometrze da warmatebiT Sekres rkali1. imave dRes
afxazebi ramdenime kilometriT miuaxlovdnen SevardnaZis rezidencias,
romelic qalaqis dacvis saxelmZRvanelod Cavida, igi iZulebuli gaxda,
vertmfreniT eSvela TavisaTvis. soxumi afxazebma daikaves2. Tavdapirvelad
elcinma cecxlis Sewyvetis darRvevaSi afxazebi daadanaSaula. Tumca graCovis
gancxadebebma movlenebis sruliad sxvagvari suraTi warmoaCina. graCovi
amtkicebda, rom afxazeTSi myofi qarTuli jarebis “dauyovnebliv gayvana”
konfliqts daasrulebda3. soxumis aRebis Sedegad afxazeTi afxaz
xelmZRvanelobas daeqvemdebara; ramdenime dRis Semdeg daeca oCamCire da gali4.
ruseTi “adanaSaulebda” afxazeTs da ekonomikur sanqciebs awesebda masze,
magram arafers akeTebda meomari mxareebis dasaSoriSoreblad5. afxazeTis
teritoriaze mcxovreb qarTvelTa umetesoba ZaliT iqna gamodevnili Zarcvisa
da eTnikuri wmendis sistematurma kampaniam6 safuZveli misca gaeros
damkvirvebles daskvnisaTvis, rom orive mxare damnaSave iyo adamianis
uflebebis aSkara darRvevaSi7.
saqarTvelos problemebi ar damTavrebula. zviadistebi daiZrnen, raTa
aeRoT strategiuli saporto qalaqi foTi, aseve samtredia quTaisis
maxloblad. maT Tbiliss sakvebiT momaragebis gza gadauketes8; brZolebma
saqarTvelos meore qalaqisaken gadainacvla; 20 oqtombers zviadistebs 20
kilometri aSorebda quTaiss9. ruseTma aSkarad aCvena, rom qarTvelebis
problemebi manamde gagrZeldeboda, sanam qveyana dsT-Si ar Sevidoda da rusul
jarebs ar dauSvebda Tavis teritoriaze. zviadistebi axla quTaiss daemuqrnen
da, rogorc Cans, TviT Tbilisze gegmavdnen Setevas10. radganac SevardnaZe
iZulebuli gaxda, mieRo ruseTis de faqto ultimatumi (8 da 9 oqtombers),
rasac Tan axlda Tbilisis SimSilisa da saqarTvelos mTliani dezintegraciis
perspeqtiva, ruseTma mas SesTavaza daxmareba “neitraluri samxedro operaciis
ganxorcielebaSi”11. am samxedro daxmarebam oqtombersa da noemberSi
1 International Herald tribune, 27 September 1993; Svenska Dagbladet, 26 September 1993. 2 International Herald tribune, 28 September 1993; 3 ix. ‘Russia Calls on Georgia Not to Fight Abkhazians’, International Herald tribune, 21 September 1993; 4 Anatol Lieven, ‘Georgian Forces Routed by Rebels’, The Time, 1 October 1993. 5 sabrZolo moqmedebebis mokle mimoxilva ix. Altmann and Nienhuysen , Brennpunkt Kaukasus, pp
44-49 6 ix., TviTmxilvelTa monacemebi, mag. Anatol Lieven, ‘Victorious Abkhazian Army Settles Old Scores in
An Orgy of Looting’, The Times, 4 October 1993; Lee Hockstader, ‘In Georgia, Tales of Atrocities’, International
Herald Tribune, 22 October 1993. 7 United Nations, United Nations Peacekeeping, 1994 update, p164. 8 The Times, Svenska Dagbladet,International Herald Tribune, 12 and 19 October 1993. 9 Moscow News, 22 October 1993. 10 ix., S. Neil MacFarlane, Larry Minear, and St ephen D. Shenfield, Armed Conflict in Georgia: A Case Study in
Humanitarian Action and Peacekeeping, Occasional Paper no. 21, Waston Institute for International Studies, providence: Brown University, 1996. 11 The Times, 10 October 1993.
158
samegreloze SeiaraRebuli Seteva gamoiwvia. 23 oqtombers samtredia
gaTavisuflda zviadistebisagan, 1 noembers _ senaki, 3 noembers _ foTi da, sami
dRis mogvianebiT, zugdidi1. zviad gamsaxurdia afxazeTSi gaiqca, magram 1993
wlis ukanasknel dReebSi dasavleT saqarTvelos Soreul sofelSi gaurkvevel
viTarebaSi gardaicvala. mraval analitikoss sjera, rom man TviTmkvlelobiT
daasrula sicocxle, Tumca, SesaZloa, simarTle verasodes gairkves.
afxazeTSi brZolebi seqtembris miwuruls dasrulda, ris Sedegadac
afxazebma kontroli daamyares afxazeTis assr teritoriis umetes nawilze.
erTaderTi gamonaklisi iyo kodoris xeoba, afxazeTis aRmosavleTiT, aseve
galis raionis izolirebuli teritoriebi. amis Sedegad, 70.000 qarTvelma
datova afxazeTi mdinare klisuris gayolebiT, kodoris xeobis gavliT; maT
miaSures svaneTs da sxva saqarTvelos. miuxedavad amisa, qarTulma Zalebma
SeinarCunes kontroli teritoriis garkveul nawilze 1994 wlis martamde,
rodesac afxazebma wamoiwyes kargad dagegmili operacia da aiZules qarTuli
Zalebi, kodoris xeobiT gaqceuliyvnen. sasazRvro zoli svanebiTaa
dasaxlebuli, romelTac xelSi Caigdes ukan daxeuli qarTuli Zalebis iaraRi.
maT Tavidan aiciles da axlac icileben afxazuri Zalebis kodoris xeobaSi
Sesvlas. simarTle rom vTqvaT, svanebi regions akontrolebdnen Tbilisis
survilebTan SeTanxmebis gareSe2.
ruseTis SuamavlobiT miRweuli cecxlis Sewyveta amoqmedda 1993 wlis
oqtombris miwuruls da dRemde grZeldeba. gamonakliss mxolod kodoris
xeobaSi zemoTaRniSnuli mcire brZolebi warmoadgens; aseve gamonaklisia 1998
wlis maisis brZolebi da 1998 wels gamoaSkaravebuli mudmivi teroristuli
qmedebebi orive mxridan. aman xeli Seuwyo dsT samSvidobo Zalebis ganlagebas
cecxlis Sewyvetis bunebrivi xazis gaswvriv, romelic mdinare engurs miuyveba3.
orive mxares Seiqmna buferuli zonebi, sadac 12 kilometrian zolSi mxolod
policiuri SenaerTebi daiSvebian; aq mxolod piradi iaraRia nebadarTuli. am
zonis miRma arsebobs mZime SeiaraRebisaTvis akrZaluli zona4. miuxedavad amisa,
es wesebi dairRva orive mxaris mier. 1994 wlis aprilSi miRweul iqna droebiTi
samSvidobo SeTanxmeba, romelic “awesebda zogad procedurebs politikuri
gadawyvetilebis misaRwevad”5.
omis Sedegad 10.000 adamiani daiRupa. garda amisa, mZime danaklisi
ganicades qarTvelebma, romelTac sistematurad uswordebodnen galis raionSi.
1 Svenska Dagbladet, 7 November 1993. 2 ix. Dodge Billingsley, ‘Truce Means Nothing in Western Georgia’, in Jane’s Intelligence Review, June 1998, pp.
13-14. 3 ix., MacFarlane et al., Armed Conflict in Georgia, pp. 11-12. 4 Billingsley, ‘Truce Means Nothing in Western Georgia’, p.15. 5 damowm. MacFarlane et al., Armed Conflict in Georgia, pp. 12.
159
es jgufi _ savaraudod, 200.000 kaci _ eTnikuri wmendis obieqti iyo. es
kargadaa gadmocemuli gaeros warmomadgenlis sityvebiT, romelic gals 1994
wlis dasawyisSi ewvia; man teritorias “carieli udabno” uwoda1. am
ltolvilebis, an adgilnacvali pirebis, rogorc oficialurad iwodebian,
arsebobas mZafrad SeigrZnobs nebismieri, vinc ki Tbiliss estumreba, yvelaze
aSkarad im faqtis meSveobiT, rom erT dros cnobili sastumro “iveria”,
Tbilisis centrSi, axla ltolvilTa uzarmazari jgufis saxlia.
omisSemdgomi movlenebi afxazeTSiomisSemdgomi movlenebi afxazeTSiomisSemdgomi movlenebi afxazeTSiomisSemdgomi movlenebi afxazeTSi
omis dros arZinbas meTaurobiT Camoyalibebuli afxazTa xelmZRvaneloba
gaZlierda. Tavdapirvelad, rusuli mxardaWeriT, arZinbam avtokratiuli reJimi
daamyara. respublikis infrastruqtura omis dros daingra, afxazeTis
saxelmwifos Semosavlis wyaroebi, gansakuTrebiT, mdgradi valutis resursebi,
Zalze SezRuduli iyo. arZinbas reJims afxazeTis socialur-ekonomikuri
struqtura daexmara. afxazeTi xSirad moixsenieboda “samoTxed dedamiwaze”,
sadac didi Sromis gareSe TiTqmis yvelafris moyvanaa SesaZlebeli. amis
Sedegad, reJims ar Wirdeboda sakvebis importireba, am mxriv afxazeTi
TviTkmaria. es marTebulia aseve eleqtroenergiasTan mimarTebaSi: arsebobs
ramdenime hodroeleqtrosadguri da mosaxleoba ufro kargad maragdeba
eleqtroenergiiT, vidre Tbilisi. es faqtorebi daexmara arZinbas izolirebul
reJims, darCeniliyo xelisuflebaSi seriozuli opoziciis gareSe. aman aseve
Seaferxa konfliqtis mogvareba, radganac afxazTa xelmZRvaneloba ar ganicdis
mniSvnelovan saSinao zewolas, raTa eZebos konfliqtis swrafi gadawyvetis
gzebi.
potenciuri areulobebi saqarTveloSipotenciuri areulobebi saqarTveloSipotenciuri areulobebi saqarTveloSipotenciuri areulobebi saqarTveloSi
saqarTvelos problemebi umciresobebTan ar Semoifargleba afxazeTiTa da
samxreT oseTiT. aWaris statusi erT-erTi mniSvnelovani elementia qarTuli
saxelmwifos momavalSi. garda amisa, samxreT-dasavleT saqarTveloSi,
axalqalaqisa da axalcixis regionis kompaqturad dasaxlebuli somxuri
mosaxleoba kidev erTi problemaa, rac abrkolebs Tbilisis mier qveynis
teritoriis srul kontrols. ufro metic, afxazeTis mosazRvre samegreloSi
xmauriani politikuri opoziciis arseboba, romelic loialurad aris
ganwyobili wina prezident gamsaxurdiasadmi, kidev erTi analogiuri
problemaa. da bolos, bundovania Turqi mesxebis dabrunebis sakiTxi, romlebic
1 damowm. MacFarlane et al., Armed Conflict in Georgia, pp 12
160
meore msoflio omis dros uzbekeTSi gadaasaxles, iqidan ki 1989 wels
gandevnes. saqarTvelos momavali damokidebulia am problemebze, romelTa
efeqturad mogvareba Tbiliss dResdReobiT ar SeuZlia, aSkara separatistuli
gamowvevebisa da ekonomikuri problemebis gamo.
aWaris sakiTxiaWaris sakiTxiaWaris sakiTxiaWaris sakiTxi
saqarTvelos sam avtonomiur regions Soris aWara yvelaze anomaliuri
iyo1. arsobrivad, aWarlebi muslimi qarTvelebi arian. isini imave teritoriaze
cxovrobdnen, romelic meore msoflio omis dros uzbekeTSi gadasaxlebuli
mesxebisa da axiska Turqebis samSoblo iyo2. XV saukuneSi aWara TurqeTis
imperiaSi iqna gaerTianebuli da TandaTanobiT gamahmadianda, ZiriTadad, XVII
saukunis ganmavlobaSi. ruseT-TurqeTis 1877-78 wlebis omis dros regioni
ruseTis kontrolis qveS moeqca. 1918-22 wlebidan is saqarTvelos nawils
warmoadgenda da Semdgom avtonomiuri erTeuli gaxda. aWaris avtonomiuri
erTeulis Seqmna saqarTvelos SemadgenlobaSi anomalia iyo sabWoTa
struqturaSi. es iyo religiur, da ara eTnikur, safuZvelze miniWebuli
erTaderTi avtonomia. amgvarad, is arsobrivad ewinaaRmdegeboda leninur
nacionalur Teorias. praqtikulad, aWaras avtonomia eboZa 1920-ian wlebSi
sabWoTa ruseTisa da TurqeTis respublikis daaxloebis konteqstSi, romelmac
gavlena moaxdina sabWoTa xelmZRvanelobis gadawyvetilebaze mTiani
yarRabaRisa da naxWevnis statusTan mimarTebaSic. TurqeTi, aWaraze xangrZlivi
batonobidan gamomdinare, bunebrivia, dainteresebuli iyo mis sazRvarze
mdebare regionis avtonomiiT, iseve rogorc is dainteresebuli iyo naxWevanze
azerbaijanis iurisdiqciiT.
aWarlebis metyvelebaSi bevri nasesxebi Turquli sityvaa, maT
saqarTvelosTan saerTo identobis Zlieri grZnoba aqvT3. erTaderTi
gansakuTrebuli faqtori, romelic maT sxva qarTvelebisagan ganasxvavebs, maTi
muslimuri rwmenaa. am faqtorma gamoiwvia maTi tanjva-wameba sabWoTa kavSirSi
1920-ian wlebSi islamze Setevis dros, roca mravali maTgani deportirebul
iqna centralur aziaSi; 1930 wlidan aWarlebi oficialurad klasificirdnen
qarTvelebad4. aWaris demografiuli suraTis warmosadgenad oficialuri
statistikis nakleboba aSkaraa. isini calke nacionalobad mxolod 1926 wels
1 Darrell Slider-is gamosvlebSi, ‘Democratization in Georgia’, p.168. 2 ix., Critchlow, The ‘Punished Peoples‘ of the Soviet union, pp 51-60; Ekaterine Akhaltskai, ‘From Georgia: On
the Meskhetians’, in Nationalities Papers, vol. 24, no. 2, 1996; ‘The Ahiska (Meskhetian) Turk’s, in BITIG:Journal
of the Turkic World vol. 8:13/01, January/March 1998. 3 ix. Benningsen and Wimbush, Muslims of the Soviet Empire,p.207. 4 ix. qronologia, Mike Davis, ‘Adzhar in Georgia’, Minorities At risk Project, University of Maryland, 23
November 1995. (http://www.bsos.umd.edu/cidem/mar/gadzhar.html)
161
dafiqsirdnen, rodesac maTi raodenoba mcired aRemateboda 70.000. dRes isini
160.000-dan 190.000-mde arian. gaqarTvelebis periodSi, gansakuTrebiT 1970-ian
wlebSi, totaluri asimilaciis politika ganxorcielda aWarlebis mimarT. es
politika gagrZelda 1980-ian wlebSic, rac moicavda gaqristianebis mcdelobebs,
romelTac isini Zlierad ewinaaRmdegebodnen. ufro metic, qarTvelma
nacionalistebma, gamsaxurias xelmZRvanelobiT, daayenes aWaris avtonomiis
damcrobis sakiTxi, romelic ar ganxorcielda1. aWaris avtonomiis simtkicis
sakiTxis Sefaseba Znelia. miuxedavad amisa, SeiZleba iTqvas, rom sabWoTa xanis
mogviano periodSi muslimuri grZnoba aWaraSi ar qreboda, miuxedavad misi
aRmofxvris zemoTaRniSnuli mcdelobisa. aWarlebi Tavs qarTvelebad miiCneven,
amave dros, xazs usvamen TavianT muslimur identobas, romelic maT
umravlesobaSi myofi qarTveluri mosaxleobisagan ganasxvavebs. amrigad,
specifikuri aWaruli identoba sadao ar aris. meore mxriv, zogierTi qarTveli
amtkicebda, rom aWaris avtonomiuri respublikis arseboba ukvdavyofs imas,
rasac isini “xelovnur” aWarul identobas uwodeben, da imisaTvis rom
aWarlebi gaerTiandnen maT “pirvandel” qarTul identobaSi, maTi avtonomia
unda gauqmdes2.
1989 wels aWara SeuerTda samxreT oseTisa da afxazeTis mier sabWoTa
xelmZRvanelobisadmi wayenebul moTxovnebs qarTuli mmarTvelobidan gamijvnis
Taobaze. aWaras gansakuTrebuli interesi hqonda avtonomiuri statusis
SenarCunebis TvalsazrisiT, metwilad imitom, rom amis meSveobiT respublikis
xelmZRvaneloba cdilobs sakuTari Zalauflebis safuZvlis SenarCunebas.
Tumca, 1990 wels gamsaxurdias xelisuflebaSi mosvlam gadamwyvetad Secvala
aWaris perpeqtiva: gamsaxurdia emxroboda samxreT oseTis (Tavdapirvelad) da
afxazeTis avtonomiuri statusis SenarCunebas, maSin rodesac is ayenebda
aWaris avtonomiuri statusis gauqmebis sakiTxs3. miuxedavad amisa, gamsaxurdia,
garkveulwilad, distancirdeboda aseTi gancxadebebisagan, imdenad, ramdenadac,
is amtkicebda, rom iniciativa adgilobrivi mosaxleobidan unda wamosuliyo.
amis msgavsad, gamsaxurdias sjeroda, rom avtonomiuri sentimenti aWaraSi
ubralod aWaris xelmZRvanelobis mier iyo Sekowiwebuli, raTa SeenarCunebina
Zalauflebis dasayrdeni, da Tavad mosaxleoba ar iyo dainteresebuli aWaris
avtonomiis SenarCunebiT. magram is faqti, rom komunisturma partiam aWaraSi
gamarTul im arCevnebSi, romelmac zviad gamsaxurdia moiyvana xelisuflebaSi,
1 ix. Jones, ‘Georgia: A Faild Democratic Transition’, p.296.. 2 ix. Elizabeth Fuller, ‘Georgia’s Adzhar Crisis’, in Report on the USSR, 9 August 1991. 3 ix. Elizabeth Fuller, ‘Zviad Gamsaxurdia Proposes Abolition of Adzhar Autonomy’, in Report on the USSR, 30
November 1990.
162
65% miiRo, aSkarad cxadyofda imas, rom mosaxleobis umravlesoba sxvagvarad
fiqrobda.
1991 wlis aWaris saarCevno kanonTan dakavSirebulma davam (romelic,
ZiriTadad, aWaris aramudmivi macxovreblebis iqaur arCevnebSi monawileobis
sakiTxs ukavSirdeboda), imave wlis 22 aprils gamoiwvia aWaris avtonomiis
dacvisa da regionSi adre dawesebuli antiislamuri praqtikis winaaRmdeg
mimarTuli demonstraciebi. SesaZloa, maT stimuli misca xmebma imis Sesaxeb,
rom aWaris avtonomia gauqmda, an gauqmebis procesi mimdinareobda1. gamsaxurdia,
Tavis tipiur stilSi, saqarTvelos dasustebaSi adanaSaulebda kremlis
provokator agentebs. amasTanave, aWaris mRelvarebis safuZveli SeiZleba
daukavSirdes perestroikis Tanmxleb araTanmimdevrul saxelmwifoebriv
midgomas religiisadmi. qristianobis SezRudvebi mniSvnelovnad Sesustda mTel
sabWoTa kavSirSi, maTs Soris, saqarTvelosa da aWaraSi, sadac mosaxleobis
mniSvnelovan nawils qristiani qarTvelebi warmoadgenen. Tumca, islamTan
mimarTebaSi es ar momxdara. sapirispirod, gaZlierda “aTeisturi aRzrdis”
kampania, romlis samizne sagangebod aWaruli islami iyo, rac aWarlebs
aiZulebda, egrZnoT diskriminacia maTi religiis mimarT. diskriminaciis
SegrZneba, udaod, mniSvnelovan rols TamaSobda aWarelTa ukmayofilebaSi2. 1991
wlis ivlisisaTvis, aWaraSi vizitis dros, gamsaxurdiam xazgasmiT aRniSna, rom
adgilobriv mosaxleobas saboloo sityva unda eTqva aWaris avtonomiis
sakiTxze.
aWaris xelmZRvaneloba Tanamimdevrulad muSaobda avtonomiis dacvisTvis
da axerxebda kidec amas, ramdenadac qarTul xelmZRvanelobas yvelgan
problemebi hqonda. Tumca is stili, romliTac aWara atarebda am politikas,
radikalurad gansxvavebuli iyo sxva avtonomiuri regionebisagan – afxazeTisa
da samxreT oseTisagan. aWaris moqmedma liderma, aslan abaSiZem (romelic
xelisuflebaSi 1991 wels movida), respublika ekonomikuri damoukideblobis
mSvidobianad miRwevis rTul gzaze daayena, daaxloebiT imgvarze, romelic
TaTaristans da baSkireTs gvaxsenebs. abaSiZes pirveli koziri iyo saqarTvelos
politikuri arastabiluroba, ramac SevardnaZe aiZula, daTmobebze wasuliyo,
raTa Tavidan aecilebina problemis Seqmna kidev erTi umciresobis mxridan;
meore koziri ki TurqeTTan da ruseTTan kargi urTierTobis damyareba
gaxldaT. abaSiZe mxars uWers rusuli samxedro nawilebis yofnas mis
respublikaSi, imedovnebs ra, rom es xels Seuwyobs aWaris usafrTxoebas
SesaZlo qarTuli agresiis pirobebSi da, amrigad, aWaras uqmnis imunitets
1 Fuller, ‘Georgia’s Adzhar Crisis’, p11, damowm. Literaturuli Sakartvelo, 24 May 1991. 2 iqve., p12 da Literaturuli Sakartvelo,18 July 1991.
163
Zalismieri politikis qarTuli mcdelobebisadmi. rodesac abaSiZe,
saqarTvelos xelisuflebasTan konsultaciis gareSe, afxazeTs stumrobda,
ruseTis Tavdacvis ministrma pavle graCovma daiwyo molaparakebebi abaSiZesTan,
aSkarad gamoxatavda ra masTan solidarobas. ramdenadac TurqeTs SevexeT, unda
aRiniSnos, rom aWaris ekonomikuri aRmavloba TurqeTTan sasazRvro kavSiris
arsebobas ukavSirdeba. baTumi saqarTvelos erT-erTi mTavari portia da
mniSvnelovan rols TamaSobs milsadenebis politikaSi; azerbaijanidan navTobi
eqsportirebulia milsadenebiTa da matareblebiT baTumamde, sadac isini
tankerebSi itvirTeba. TurqeTis roli scildeba ekonomikis sferos. rogorc
Savi zRvis regionSi mzardi Zala, romelsac wamyvani gare pozicia aqvs suamis
aliansSi, TurqeTis gavlena saqarTveloze Zalze didia; gansakuTrebiT maSin,
rodesac saqarTvelos surs sagareo urTierTobaTa gamravalferovneba da
ruseTze damokidebulebis Semcireba; amgvarad, is aumjobesebs Tavis
urTierTobebs TurqeTTan. aWara warmatebulia, ramdenadac moipova dasavleT
kavkasiis orive regionuli Zalis, TurqeTisa da ruseTis, mxardaWera. am fonze,
Znelia warmoidgino saqarTvelos mier aWaris avtonomiis “moTokvis” mcdeloba.
garda amisa, TurqeTs udaod aqvs damamSvidebeli gavlena aWaraSi arsebul
nebismier separatistul ambiciaze. magaliTad, TurqeTis premier ministri mesuT
ilmazi 1998 wlis ivlisSi ewvia aWaras da ganacxada, rom TurqeTi “ upirobod
aRiarebs saqarTvelos teritoriul mTlianobas” da “saqarTvelos
stabilurobas aranakleb mniSvnelovnad miiCnevs, vidre sakuTriv TurqeTis
stabilurobas”1.
SemdgomSi abaSiZe gaxda saqarTvelos erT-erTi yvelaze popularuli
politikosi, da misma mxardaWeram SevardnaZisadmi mniSvnelovani roli iTamaSa
am ukanasknelis xelmeored arCevaSi 1995 wels. abaSiZe xSirad axlavs Tan
qarTul delegaciebs sazRvargareT ekonomikur mogzaurobebSi da, moskovTan
misi mWidro kavSirebis miuxedavad, zogierTi analitikosis mieris SevardnaZis
SesaZlo memkvidred ganixileba. amasTanave, aWaris stabilurobis safasuri
sabWoTa stilis iZulebiTi reJimi iyo, rac aSkara gaxda im uwesrigobebiT da
ZaladobiT, romelic 1995 wels aWaris arCevnebTan dakavSirebiT aRiniSna. da
mainc, saqarTvelos konteqstSi aWara SedarebiT warmatebuli SemTxvevaa. man
aicila post-sabWoTa saqarTvelos areuloba da, yovel SemTvevaSi, erTi
SexedviT mainc, Tavisufalia eTnikuri daZabulobebisagan. sainteresoa, regionis
ekonomikuri aRmavloba Tu uzrunvelyofs mis mSvidobasa da ayvavebas. ZiriTadi
problema, 1998 wlis miwurulidan, moskovTan abaSiZis mWidro kavSiria. pirvel
rigSi, abaSiZe Seuvali damcvelia aWaraSi ganlagebuli rusuli samxedro
1 ix. Jamestown Monitor, vol. 4 no. 124, 29 June 1998.
164
Zalebisa, romelTa raodenoba 1995 wlis Semdeg gaizarda. 1998 wlis ivlisSi
abaSiZem ganacxada, rom is ar dauSvebda qarTuli sasazRvro Zalebis mier
TurqeTTan aWaris sazRvris gakontrolebas1. SesaZloa, Tbilisis
SesaSfoTeblad, 1998 wlis martSi umaRlesi donis aWaruli delegacia ewvia
separatistul afxazeTs2.
javaxeTis dilemajavaxeTis dilemajavaxeTis dilemajavaxeTis dilema
separatistebTan abaSiZis flirti imave wlis seqtemberSi aWaris mezobeli
javaxeTis (axalqalaqisa da axalcixis raionebi) somxur mosaxleobaze
gavrcelda. javaxkis, saqarTveloSi mTavari somxuri organizaciis, mier
wamoyenebuli avtonomiis moTxovnebis pasuxad, abaSiZem maT am ori olqis
aWaris avtonomiuri respublikis nawilad gaxdoma SesTavaza3. movlenebis amgvar
ganviTarebaSi qarTvelma analitikosebma umal dainaxes moskovis xeli da
ganzraxva, moexdina saqarTvelos destabilizacia im dros, rodesac
azarbaijanidan navTobis transportirebis gzis Taobaze saboloo
gadawyvetileba unda miRebuliyo. am kuTxiT, mniSvnelovania javaxeTSi mdebare
rusuli samxedro bazebi, ara mxolod samxedro da politikuri TvalsazrisiT,
aramed aseve ekonomikuradac, ramdenadac bazebi Seadgenen regionis sxva mxriv
ganuviTarebeli ekonomikis did nawils, arian samuSao adgilebisa (bazebis
personals, metwilad, adgilobrivi somxebi Seadgenen) da socialuri
momsaxurebis, maT Soris, saavadomyofoebis erT-erTi mTavari uzrunvelmyofni.
saqarTveloSi somxebi, ZiriTadad, sam regionSi cxovroben: javaxeTSi,
Tbilissa da afxazeTSi. realurad, es sami jgufi gansxvavebulia da
erTmaneTTan susti organizaciuli kavSiri aqvT. 1979 wels afxazeTSi afxazze
meti somexi iyo; Tumca Semdeg, gansakuTrebiT ki omis dros, maTi ricxvi
TandaTanobiT mcirdeboda. afxazeTSi somxebi an neitralurni iyvnen, an
konfliqtSi afxazebs uWerdnen mxars. somxuri batalioni, romelsac “marSal
bagramianis batalioni” ewodeboda, omis dros afxazebis mxareze ibrZoda. amis
Sedegad, somxebs, qarTvelebisagan gansxvavebiT, ar mouxdaT afxazeTis
datoveba. rac Seexeba TbilisSi mcxovreb somxebs, isini qalaqis mosaxleobis
mniSvnelovan nawils Seadgenen; erT dros isini aq yvelaze didi eTnikuri
jgufi iyo, magram axla mxolod 12%-ia. somxuri Temebi saqarTveloSi Sua
saukuneebidan arsebobs, Tumca “dasavleT somxeTidan” somxebis didi Semodineba
1 ix. Janestown Monitor, vol. 4 no. 139, 21 July 1998. 2 ix. Janestown Monitor, vol. 4 no. 47, 24 March 1998. 3 ix. Janestown Monitor, vol. 4 no. 174 23 September, 1998, da RFE/RL Caucasus Report, vol. 1 Nos. 31, 29
September 1998 da 32, 6 October 1998.
165
daiwyo 1828 wlis Semdeg, asvev pirveli msoflio omis dros1. maTi kavSiri
somxeTTan SenarCunebulia da, rogorc Cans, gaaqtiurda, ramdenadac kontaqtebi
SeuzRudavia da SedarebiT iafi; es aseve marTebulia Tbilisis samxreTiT,
marneulis raionis azerbaijanelebTan da azerbaijanTan maT kontaqtebTan
mimarTebaSic2. Tbilissa da afxazeTSi somexTa raodenoba izrdeboda 1970-ian
wlebamde, magram Semdeg Semcireba daiwyo, nawilobriv, qarTvelebTan eTnikuri
daZabulobebis gamo. amasTanave, didi nawili miizida qalaq erevnis zrdam,
sadac bevri migranti wavida. zogierTi ruseTSi gaemgzavra. XIX saukuneSi
TbilisSi arsebobda mravalricxovani somxuri inteligencia, romlebic 1918
wels somxeTis demokratiuli respublikis Camoyalibebisa da, SemdgomSi,
sabWoTa somxeTis Seqmnis Semdeg erevanSi wavidnen.
javaxeTis somxebi warmoSobiT erzrumis provinciidan (osmalTa imperia)
arian, isini, xan nebiT, xan ZaliT, iZulebuli iyvnen, TavSesafari ruseTSi
eZebnaT. maT dRevandel teritoriaze ruseTis mier iqnen dasaxlebulni,
sparseTTan da osmalTa imperiasTan dadebuli TurqmanCaisa da adrianopolis
xelSekrulebebis safuZvelze. TviT teritoria ruseTs im omebis Sedegad
SeuerTda, romlebic am xelSekrulebebiT dasrulda. im droisaTvis regionis
macxovreblebis, Turqi mesxebis raodenoba Semcirda, ramdenadac maTma
umetesobam, ruseTis dapyrobasTan erTad, TurqeTis imperias miaSura.
danarCenebi 1944 wels centralur aziaSi iqnen deportirebuli. javaxeTis
somxebi sargeblobdnen da axlac sargebloben farTo kulturuli avtonomiiT.
zogierTi qarTveli damkvirvebeli SeinSnavs, rom realurad regioni ufro
“somxuria” vidre “qarTuli”3. am regionSi somxurs ufro didi gamoyeneba aqvs,
vidre qarTuls. ucxoeli stumrebi amtkiceben, rom Tavdapirvelad maT
gauWirdaT ganesazRvraT, Tu romel qveyanaSi iyvnen4. es gansakuTrebiT exeba
axalqalaqisa da ninowmindis raionebs, romlebic javaxeTis “guls” Seadgenen
da sadac mosaxleobis 90% somexia. meores mxriv, mesxeTis regioni, javaxeTis
dasavleTiT, eTnikurad SedarebiT Sereulia.
gasakviri ar aris, rom pirveli daZabulobebi aRmocenda gamsaxurdias
mmarTvelobamde da misi mmarTvelobis dros. 1989 wels, somxebi gamoexmaurnen
“maspinZlisa da stumris doqtrinas”, romelic qarTvelma nacionalistebma
1 ix. Gachechiladze, New Georgia, p.89. 2 avtorma 1998 wlis oqtomberSi 7$ gadaixada avtobusis bileTSi Tbilisidan erevnamde. avtobusebi aseve dadian Tbilisidan spitakSi, gumrSi (leninakani) da vanaZorSi (kirovakani). yoveldRe daaxloebiT sami avtobusi midis Tbilisidan erevanSi. meores mxriv, avtobusebi moZraoben marneulidan baqos mimarTulebiT yovel dila-saRamos, mgzavrobis fasi 10$-ia. 3 pirovnuli urTierToba, Tbilisi, 1998 wlis oqtomberi. 4 Igor Rotar, ‘Tbilisi Has Only Partial Control over Georgia’s Armenian Regions’, in Jamestown Prism, vol. 4 no. 10, 15 May 1998
166
wamoayenes. isini javaxeTSi somxuri avtonomiuri erTeulis Seqmnas
moiTxovdnen. rodesac gamsaxurdiam adgilebze prefeqtebi daniSna,
adgilobrivma somxebma uari ganacxades daniSnuli prefeqtis miRebaze.
dRevandlamde didi undoblobaa SevardnaZis daniSnuli prefeqtisa da
Tbilisidan daniSnuli sxva oficiluri pirebisadmi. rogorc amboben,
axalqalaqis adgilobrivi xelisuflebis lideri, eTnikurad somexi, xuTjer
cema adgilobrivebisagan Semdgarma brbom1.
javaxeTis moqalaqeebi, mTlianobaSi, Tavs ar grZnoben diskriminebulad
qarTuli xelisuflebis mxridan. calkeuli regionuli moxsenebebi aCvenebs
aSkara eTnosSoris harmonias. amasTanave, arsebobs momavlis SiSi, daucvelobis
grZnoba. es aSkara gaxda 1998 wlis agvistoSi, rodesac regionSi qarTuli
samxedro nawilebi rusul SenaerTebTan erTobliv wvrTnebs atarebdnen.
gadaadgilebis dros qarTuli SenaerTebs daxvda 25 mZimed SeiaraRebuli
somexi, romlebic, gadmocemiT, flobdnen “naRmsatyorcnebs da sxva
artilerias”, ris Sedegadac qarTvelebma ukan daixies2. adgilobrivi somxebi ar
iyvnen informirebuli dagegmili wvrTnebis Sesaxeb da, rogorc Cans, panikiT
iyvnen moculni; maT sjerodaT, rom qarTuli armia modioda somxebis
deportaciis ganzeaxviT. am xmebis gamavrcelebeli ucnobia, magram sakiTxi
Zalze sainteresoa; saqarTvelos parlamentis spikeri zurab Jvania incidentSi
usaxelo “destruqciul Zalebs” adanaSaulebda3.
javaxeTis somxebma uari ganacxades qarTul armiaSi samsaxurze, iseve
rogorc lezgebma azerbaijanSi. meores mxriv, isini axalqalaqSi mdebare
rusuli samxedro bazis personalis 2/3 uzrunvelyofen4. saubrobdnen sruliad
somexTa batalionis Seqmnazec ki rusuli jaris mfarvelobis qveS. marTlac,
didi eSmakoba ar unda imis mixvedras, rom javaxeTis somxebi cdiloben
samxedro TvalsazrisiT organizebas, naklebad organizebuli gasamxedroebuli
dajgufebebis garda, romlebic arsebobdnen yarabaRis omis droidan, sadac
javaxeTis somxebis nawili ibrZoda5. javaxeTis somxebis SeiaraReba calke
sakiTxia, Tumca is ar gansxvavdeba kavkasiis sxva regionebis situaciisagan.
miCneulia, rom javaxeTSi yvela saxlSia cecxlsasroli iaraRi. is faqti, rom
adgilobriv mosaxleobas xeli miuwvdeba mZime SeiaraRebaze, bevr rameze
metyvelebs. vin dgas am movlenebis ukan? pirvel rigSi, nacionaluri
1 iqve. 2 ix.‘Standoff Defused on Georgian Border’, RFE/RL Newsline, 17 August 1998. 3 Russia Today/Reuters, 21 August 1998. 4 ix. Liz Fuller, ‘Thye Akhalkalaki Standoff: A “Misunderstanding” or Russian Meddling?”, in RFE/RL Caucasus
Report, vol. 1 no. 26, 25 August 1998. 5 ix. Ugur Akinci, ‘Javakheti: The Bottle-Neck of the Baku-Ceyhan Pipeline’, in Silk Road: A Journal of West
Asian Studies, vol. 1 no. 2 December 1997; Rotar, ‘Tbilisi Has Only Partial Control . . .’
167
grZnobebiT manipulirebs nacionaluri organizacia javaxki. rogorc fiqroben,
organizacias mWidro kavSiri aqvs nacionalistur daSnakcutunTan.
saqarTvelos asimetriul federaciad gardaqmnaze msjelobas gamoxmaureba ar
mohyolia, javaxki ki am dros javaxeTis avtonomiis sakiTxze referendumis
saWiroebas amtkicebda1. javaxkis pozicia drodadro winaaRmdegobrivia.
organizaciis zogierTi gancxadeba Tbilisisadmi Semrigebluri Cans, maSin
rodesac sxvebi _ somexTa TviTgamorkvevis moTxovnebTan dakavSirebuli _
ufro radikaluria. es areuloba garkveul safuZvels uqmnis qarTul
gancxadebebs javaxeTis politikaSi klanebis dominirebisa da regionis momaval
statusze klanebs Soris SeuTanxmeblobis Sesaxeb2.
somxeTis roli am sakiTxSi araeTgvarovania. miuxedavad im faqtisa, rom
regionis gamo somxeTsa da saqarTvelos Soris maTi damoukideblobis xanmokle
periodSi, 1918-20 wwlebSi xanmokle, magram sisxlismRvreli omi mimdinareobda,
rogorc Cans, somxeTi damamSvidebel rols asrulebda javaxkTan mimarTebaSi.
izolirebulobis gamo, somxeTi damokidebulia saqarTveloze ruseTidan
momaragebis miRebis TvalsazirisT. marTlac, saqarTvelo, iranis garda,
somxeTisaTvis momaragebis erTaderTi gzaa, Turqul-azerbaijanuli erToblivi
embargos gaTvaliswinebiT. amis Sedegad, somxeTi mudmivad amtkicebs, rom
javaxeTi saqarTvelos saSinao saqmea, gansakuTrebiT, ukanasknel xans, 1998 wlis
agvistos incidentis Semdeg gamarTul ormxriv Sexvedrebze3. somxeTis mTavroba
ramdenime wlis win Caeria kidec saqmeSi, raTa daecxro emociebi, rodesac
javaxki gegmavda calmxrivi referendumis Catarebas avtonomiis sakiTxze. orive
saxelmwifom kargad icis, Tu ra didi gavlena aqvs erevans javaxeTis somxebze,
gansakuTrebiT im dros, rodesac saqarTvelo Zlivs akavebs sxva separatistul
moZraobebs.
striqonebs Soris azris amokiTxviT, vinmes SeiZleba iseTi STabeWdileba
darCes, rom somxeTi am sakiTxs iyenebs saqarTvelos dasaSoreblad
azerbaijanisagan da TurqeTisagan. magaliTad, prezident koCarianis mrCevelma
sagareo politikaSi ara sarqisianma aRniSna, rom javaxeTi saqarTvelos saSinao
saqme iyo, Tumca Semdgom dasZina rom regionSi yalibdeba ori politikuri
aliansi: erTi mxriv _ iran-somxeTi, meores mxriv _ TurqeT-azerbaijani.
ruseTsa da saqarTvelos SeuZliaT, SeuerTdnen iran-somxeTis alianss. aseTi
RerZi, SesaZloa, stabilurobis RerZi gaxdes, imitom rom dRes irani da
1 ix. Asbarez, 25 February 1997 2 damowmebuli saTaurebi qarTuli presidan, 21-22 seqtemberi 1998. 3 ix mag:. Baku Daily News Summary, 1 September 1998; RFE/RL Armenia Report, 25 September 1998; Prime
News, 20-21 November 1998.
168
ruseTi, eqspansiis TvalsazrisiT, erTmaneTisagan ar gansxvavdebian1. amrigad,
sanam javaxeTis problemas ganixilavda, sarqisiani saqarTvelos arwmunebda,
dakavSireboda somxeTs, maSin rodesac am droisaTvis saqarTvelos ukve
mWidro kavSiri hqonda TurqeTTan da azerbaijanTan, da, aSkarad, ara ruseTTan,
rac kargad unda scodnoda sarqisians. am gancxadebis mizani, SesaZloa,
somxeTis Tvalsazrisis Tanaxmad, am sakiTxebs Soris arsebuli kavSiris
xazgasma iyo. garemoebaTa damTxvevis gamo, javaxeTi aseve mniSvnelovania
saqarTvelo-TurqeTis kavSirebisaTvis, rogorc yarsis TbilisTan
damakavSirebeli rkinigzis xazis samomavlo proeqtis, aseve, rac kidev ufro
mniSvnelovania, ukve dagegmili baqo-jeihanis milsadenis javaxeTze an masTan
Zalian axlos gavlis gamo; esaa ori proeqti, romelTac somxeTi
ewinaaRmdegeba2. mTlianobaSi, saqarTvelosa da somxeTis
urTierTdamokidebuleba mastabilizebeli faqtoria: saqarTvelom, ra Tqma
unda, icis, rom aucileblobis SemTxvevaSi somxeTs yovelTvis hqonda
datovebuli gasaTamaSebeli karti.
somxeTisagan gansxvavebiT, qarTvelebis umetesobas sjera, rom javaxeTis
destabilizaciis mcdelobebis ukan ruseTi dgas. rogorc zemoT aRiniSna,
axalqalaqSi mdebare ruseTis samxedro bazas udidesi strategiuli
mniSvneloba Aaqvs _ gansakuTrebiT, baqo-jeihanis milsadenis dagegmil
marSrutTan misi siaxlovis gamo, romelsac ruseTi ewinaaRmdegeba. zogadad,
ruseTis roli detaluradaa ganxiluli Semdgom TavSi. Tumca, rac Seexeba
javaxeTs, adgilobrivi somxuri mosaxleobisaTvis rusul baza Zalze
mniSvnelovani sayrdenia da masze did imedebs amyareben usafrTxoebis,
dasaqmebisa da socialuri momsaxurebis perspeqtivebis gamo. is garemoeba, rom
saqarTvelos survilia rusuli bazebis TandaTanobiT gayvana misi
teritoriidan, is faqti, rom yvela am bazas (aWara, afxazeTi, da javaxeTi),
garda TbilisSi mdebare bazisa, strategiuli mdebareoba aqvs da Tbilisis
kontrolisaTvis yvelaze mouxelTebelia, kargi samomavlo winapiroba ar aris.
saqarTvelos mcdelobebi axalqalaqidan rusuli samxedro nawilebis gayvanis
mimarTulebiT gamoiwvevs problemas adgilobriv mosaxleobasTan, romelic,
rogorc Cans, ruseTs somxuri mosaxleobis mxridan avtonomiurobis moTxovnis
dacvis garantad ganixilavs. nebismier SemTxvevaSi, rusuli jarebis gayvana, Tu
is bolo aTwleulis manZilze damkvidrebuli praqtikiT moxdeba, udaod,
datovebs didi raodenobis SeiaraRebas javaxkis xelSi. ramdenadac Tbilisi
1 “Tu baqo Seecdeba somxeTis izolirebas regionul proeqtebSi monawileobisagan, ereveani kotrzomebs miiRebs, acxadebs somxeTis prezidentis mrCeveli”, Baku Daily News
Summary, 1 September 1998. 2 ix Akinci, ‘Javakheti’.
169
rusuli samxedro bazebis mZevalia, mTavrobasTan dapirispirebuli
SeiaraRebuli Zalebis SiSiT, iZulebulia, daTanxmdes maT arsebobas; es
marTebulia aWarasTan, samegrelosTan, an afxazeTTan da javaxeTTan
mimarTebaSi.
Tu arsebobs eWvi regionul politikaSi damTxvevebis Taobaze, SeiZleba
gavixsenoT, rom areulobebi javaxeTSi, samegrelosa da aWaraSi, konkretulad,
1998 wlis Semodgomaze daemTxva azerbaijanidan kaspiis navTobis mTavari
saeqsporto milsadenis Sesaxeb saboloo gadawyvetilebis miRebas, rac 1998
wlis oqtomberSi unda momxdariyo, magram ramdenjerme gadaido. aSS, TurqeTi,
saqarTvelo da azerbaijani _ yvela mxars uWers baqo-jeihanis milsadens,
sxvadasxva, umTavresad politikuri, mizezebis gamo. damTxvevaze metia is faqti,
rom aslan abaSiZem javaxeTis aWaraSi inkorporaciis sakiTxi wamoWra
seqtemberSi, zviadistebi quTaisis maxloblad ajanydnen baqos dagegmil
gadawyvetilebamde 10 dRiT adre1. Tomas golcis (Thomas Goltz) sityviT, mravali
analitikosi am movlenebis ukan “ruseTis farul xels” xedavs. saqarTvelos
destabilizaciiT ruseTi an garkveuli rusuli Zalebi imedovnebdnen,
daerwmunebinaT milsadenTan biznes-interesebiT dakavSirebuli wreebi, uari
eTqvaT “arastabilur” saqarTveloze, rogorc kaspiis navTobis saeqsporto
gzaze. rogorc ar unda iyos, javaxeTi is probl;emaa, romelic Zalian
yuradRebiT da uSualo dakvirvebiT unda iqnas ganxiluli, radgan is dRes
erT-erTi mTavari potenciuri konfliqturi arealia kavkasiaSi. SesaZloa,
gadaWarbebulia misi moxsenieba “momaval mTian yarabaRad” paul goblisa (Paul
Goble) da zogierTi sxva analitikosis mier2. dRes iseTi geopolitikuri
situaciaa, rom movlenebi garkveulwilad kontroldeba saqarTvelosa da
somxeTis mier, romelTagan arc erTs ar surs situaciis gauareseba. magram
dRevandeli situacia Zalian Sorsaa stabilurobidan. saqarTvelos
xelmZRvanelobam unda SeinarCunos am sakiTxisadmi konstruqciuli midgoma,
rogorc es aqamde iyo. ueWvelia, rom saqarTvelo situacias ver akontrolebs.
javaxeTis momavali aseve, Tu ufro metad ara, damokidebulia sakiTxisadmi
ruseTisa da somxeTis poziciaze.
mesxebi an axiskamesxebi an axiskamesxebi an axiskamesxebi an axiska
javaxeTis situacias kidev ufro arTulebs mesxebis faqtori. mesxebi, an
axiska Turqebi, is xalxia, romelTa eTnikuri warmomavlobac sadaoa. isini an
gaTurqebul qarTvelebad ganixilebian, an TurqebTan Tu azerbaijanelebTan
1 ix. Liz Fuler, ‘Coup Attempt In Georgia’, in RFE/RL Caucasus Report, vol. 1, no. 34, 20 October 1998. 2 damowm. Akinci, ‘Javakheti’.
170
monaTesaveebad. maTi ena Zalian axlos dgas im TurqulTan, romelzec TurqeTSi
laparakoben. Turqi mesxebi dasavleT saqarTvelodan, dRevandeli mesxeT-
javaxeTis ”mesxuri”, aWarasa da javaxeTs Soris mdebare nawilidan gaasaxles,
TiTqosda, imitom, rom stalinis azriT, TurqeTi meore msoflio omSi germaniis
mxares CaerTveboda da Turqi mesxebi mexuTe kolona iqnebodnen sabWoTa
kavSiris TurqeTTan mosazRvre miwaze. es, udaod, iyo erT-erTi faqtori, magram
deportacia aseve ganxilul unda iqnas im zogadi logikiT, romelsac rusi
mmarTvelebi mimarTavdnen 1864 wlidan: strategiulad mniSvnelovan CrdiloeT
da dasavleT kavkasiaSi rac SeiZleba Sors gadaesrolaT muslimi umciresobebi.
am konteqstSi, 1939 wlis sabWoTa aRwerebSi, Turqi mesxebi klasificirebuli
iyvnen rogorc azerbaijanelebi1.
deportirebulTa yvelaze zusti raodenoba, 90.000-dan 150.000 Turq mesxamde,
gamoangariSebul iqna 1944 wlis 15 noembrisaTvis2. Turqi mesxebis deportacia,
gansxvavebiTYsxva deportirebuli xalxisagan, ar iyo gamarTlebuli hitleris
armiasTan TanamSromlobiT, ise rogorc es iyo CeCnebis, inguSebis, yaraCaelebis,
balyarebis da volgis germanelebis SemTxvevaSi. im faqtma, rom deportaciis
dros Turqi mesxebi ar iqnen msjavrdadebulni raime konkretuli
danaSaulisaTvis, ganapiroba maTi privilegirebuli pozicia yirgizeTSi,
yazaxeTsa da uzebekeTSi dasaxlebis Semdeg, sxva deportirebul xalxTan
SedarebiT. Tumca maTi tanjva, gansakuTrebiT, mgzavrobis dros, gacilebiT
didi iyo, 15% meti _ deportirebulTa zogierTi jgufis TiTqmis naxevari _
daiRupa gadasaxlebis pirvel wlebSi.
rodesac mravali dadanaSaulebuli xalxi reabilitirebul iqna 1956-57
wlebSi, Turqi mesxebi, yirimeli TaTrebis msgavsad, maT Soris ar aRmoCndnen.
1968 wlis dadgenilebis mixedviT, maT TavianT samSobloSi dasaxlebis igive
uflebebi eqnebodaT, rogoric sabWoTa kavSiris sxva moqalaqeebs, maTTvis
samSobloSi dabrunebis raime specifikuri uflebebis miniWebis gareSe. Turqi
mesxebi kidev ufro gawvaldnen gadasaxlebaSi. mravali mesxi dasaxlebul iqna
ferRanis velze (uzbekeTis da yirgizeTis teritoriaze). 1989 wlis ivnisSi am
teritoriaze anti-mesxurma ajanyebebma ifeTqa, rodesac centraluri aziis
axalgazrdobam gadawva mesxebis saxlebi da gamodevna macxovreblebi. am
ajanyebis mizezebi iyo Suri mesxTa ukeTesi cxovrebis donisa da ekonomikuri
keTildReobis gamo, im teritoriaze, sadac didi iyo umuSevroba. rac ar unda
daaxloebiT 90.000 Turqi mesxi xelmeored iqna gadasaxlebuli uzbekeTidan
1ix. Robert Conquest, The Nation Killers, 1970, p.48. 2 ix. Human Rights Watch/Helsinki, ‘Punished Peoples’of the Soviet Union: the Continuing Legacy of Stalin’s
Deportations, New York: Human Rights Watch, 1991. aq gv.51, damowm. Robert Conquest, ‘Russia’s
Meskhetians: a Lost People’, in The Times (London), 5 August 1970.
171
sabWoTa kavSiris sxva mxareebSi. am ubedurebas kidev is erTvoda, rom zogierTi
mesxi mTian yarabaRsa da mis irgvliv daasaxles. rodesac somxebma am
teritoriaze kontroli daamyares, mesxi ltolvilebi, romlebic,
azerbaijanelebis msgavsad, muslimebi iyvnen, kidev erTxel gaxdnen iZulebulni,
gaqceviT eSvelaT TavisaTvis1.
Turqi mesxebis humanitaruli situacia aSkarad gadaudebeli problemaa,
magaliTad, stavropolsa da krasnodaris regionebSi, sadac mravali maTgani
axla cxovrobs; amasTanve, isini iq siZneleebs ganicdian adgilobrivi
xelmZRvanelobis mxridan2. maT bavSvebs mouxdaT wasuliyvnen skolebSi, sadac
mravali gansxvavebuli enaa, rac, bunebrivia, xelisSemSleli iyo maTi
ganaTlebisaTvis. mravali Turqi mesxisaTvis damaxasiaTebeli imedgacrueba
damowmebulia Human Rights Watch-is Cawerili gancxadebiT:
isini gveubnebian, rom Cven zedmetni varT... sad unda vicxovroT, Tuki
isini ar migviReben Cvens winaparTa miwaze? Cven jer ar gvaqvs sxva
dasaxlebuli sivrce, ase rom, Cven unda vicxovroT am did dedamiwaze,
risTvisac Turqebma Cveni sisxlic daRvares3.
1960-ian da 1970-ian wlebSi Turq mesxebs ori arCevani hqondaT: an winaparTa
miwebze dabrunebis nebarTva mieRoT, an TurqeTSi emigrirebuliyvnen.
sainteresoa, rom 1970-ian wlebSi saqarTveloSi zviad gamsaxurdias
xelmZRvanelobiT arsebuli disidentTa jgufi mxars uWerda Turqi mesxebis
dabrunebas. realurad, im droisaTvis maTi mcire raodenoba Tu fiqrobda
saqarTveloSi dasaxlebis sakiTxze. mudmivad idga imis problema, rom
qarTvelebma da somxebma, romlebic gadasaxlebul iqnen Turqi mesxebis
saxlebSi, aRTqma dades, rom iaraRiT aRudgebodnen win dabrunebis nebismier
mcdelobas, amdenad, amgvari moqmedeba, Tu is mTavrobis mxardaWeriT ar
moxdeboda, friad saSiS xasiaTs miiRebda. amis Sedegad, post-sabWoTa epoqaSi
Turqi mesxebi eswrafodnen qarTuli xelmZRvanelobis lobirebisaTvis
TurqeTis mxardaWeris gamoyenebas. qarTvelTa pasuxi araerTgvarovani iyo.
mravali qarTveli emxroboda im azrs, rom Turqi mesxebi unda wasuliyvnen
TurqeTSi, “romelsac isini ekuTvnodnen”. TurqeTis xelmZRvaneloba
ewinaaRmdegeba maT miRebas, albaT, imitom, rom eSiniaT eTnikuri Turqebis
masiuri migraciisa balkaneTis sxvadasxva mxareebidan, axlo aRmosavleTidan da
1 Turqi mesxebis Sesaxeb ix. Aysegul Aydingun, ‘Being Turk in a Turkic Country: The Case of the Turks of
Ahiska, the So Called Meskhetian Turks’, in Journal of the Turkic World (BITIG), VOL. 8/13 NO. 1, January-March 1998. 2 Alexander Ossipov, ‘Some remarks about Meskhetians’, in Turkistan Newsletter, no. 168, 9 October 1998; Dda igive avtoris ‘Meskhetian Turks in Krasnodar Territory in 1998: No Progress, New Problems’, Newsletter No.
3, 1998, The ‘Memorial’ Human Rights Centre, Moscow. 3 Human Rights Watch, Punished Peoples, p51, damowm. Kazakhstanskaya Pravda, 16 November 1990.
172
dsT-dan. igive SeiZleba iTqvas dasavleTA Trakiis da bulgareTis, aseve
kviprosis TurqebTan dakavSirebiT, romelTac uZneldebaT TurqeTis
moqalaqeobis miReba. da mainc, TurqeTs, SesaZloa, strategiuli miznebisaTvis
surs am umciresobebis SenarCuneba, an maTi dabruneba winaparTa miwebze.
saqarTvelos xelisuflebas, bunebrivia, aSinebs Turqi mesxebis
repatriaciis Sedegebi, iTvaliswinebs ra amis Sedegad adgilebze Zaladobis
warmoSobis maRal albaTobasa da javaxeTis somxebis gaRizianebas. marTlac,
repatriacia somexTa mier aucileblad iqneba ganxiluli somxebis
kontrbalansirebad, am teritoriaze mtruli Turqebis dasaxlebis gziT. amis
Sedegad, 1992 wlidan SevardnaZe amtkicebda, rom Turqi mesxebis dabruneba
SeuZlebeli iyo saqarTveloSi arsebuli ekonomikuri da socialuri pirobebis
fonze. miuxedavad amisa, 1996 wlis dekemberSi man xeli moawera brZanebulebas,
romlis Tanaxmad, 2000 wlisaTvis unda dabrunebuliyo Turqi mesxebis
gansazRvruli raodenoba _ 5000 adamiani; es gegma ar ganxorcielebula.
rogorc liz fuleri (Liz Fuller) aRniSnavs, “SevardnaZe politikur
TviTmkvlelobas Caidenda, Tu is uzrunvelyofda deportirebuli Turqebis
saqarTveloSi dabrunebas afxazeTis konfliqtis mogvarebadme, rac afxazeTis
1992-93 wlebis omis dros afxazeTidan devnili eTnikuri qarTvelebisaTvis
saxlebSi dabrunebis usafrTxo pirobebs Seqmnida”1.
Turqi mesxebis dabrunebis erT-erT xelisSemSlel faqtorad miCneulia
aseve somxebis dasaxleba (rig SemTxvevebSi _ iZulebiTi) maT yofil miwebze.
javaxeTis somxebi, gasagebi mizezebis gamo, ewinaaRmdegebian Turqi mesxebis
dabrunebas. 1998 wlis seqtemberSi Turqma mesxebma, zviadistebisadmi
loialurobis sababiT, demonstracia gamarTes TbilisSi, repatrirebulTa
samxreT ruseTSi deportaciis gamo2. TurqeTsa da saqarTvelos Soris arsebuli
urTierTobebis gaTvaliswinebiT, safiqrebelia, rom SevardnaZe sul ufro
metad gamoavlens pozitiur damokidebulebas Turqi mesxebis sakiTxisadmi. Tu
qarTul-Turquli urTierTobebi xangrZlivi aliansisaken viTardeba, maSin
Turqi mesxebi swored imas warmoadgenen, risac javaxeTis somxebs eSiniaT:
kontrbalanss samxreT-dasavleT saqarTveloSi mcxovrebi somxebisa da rusebis
sawinaaRmdegod. yirimeli TaTrebis msgavsad, Turqma mesxebma, SeiZleba, imave
teritoriaze arsebuli separatistuli Zalebis sapirispiro da, amrigad,
saqarTveloSi arsebuli reJimisadmi megobruli rolic iTamaSon. Turqi
mesxebis dabruneba saqarTvelos strategiuli interesia, Tu ubralod
1 Liz Fuller, ‘And Home There’s No Returning’ in RFE/RL Newsline, 22 September 1998. 2 damowmebuli saTaurebi qarTuli presidan, 21 September 1998; dawvrilebiT ix. Paata
Zakareishvili, ‘Muslim Meskhs: Georgiam State’s test’, in Turkistan Newsletter, no. 168, 9 October 1998.
173
mRelvareba-areulobis damatebiTi wyaro _ es is sakiTxia, romelic dRes
saqarTveloSi ganixileba.
“zviadistebi” samegreloSi“zviadistebi” samegreloSi“zviadistebi” samegreloSi“zviadistebi” samegreloSi
rogorc vnaxeT, megrelebi, romlebic prezident gamsaxurdias mTavar
mxardamWer Zalas warmoadgendnen, ZiriTad rols TamaSobdnen 1993 wlis
konfliqtSi saqarTvelos mTavrobasa da afxazeTs Soris. arsebobda
braldebebi imis Sesaxeb, rom, garkveuli mizezebis gamo, zviadistebs mxars
afxazebi uWerdnen. nebismier SemTxvevaSi, zviadistebis pozicia afxazeTis
konfliqtSi SedarebiT ambivalenturi iyo. xSirad amboben, rom megrelebi
yvelaze mgznebare qarTveli nacionalistebi arian; Tumca, maTma intervenciam
1993 wels Zalze Seuwyo xeli saqarTvelos saxelmwifos kolafsamde miyvanas
da, amrigad, saqarTveloze ruseTis gavlenis aRdgenas, risac esoden eSinoda
gamsaxurdias. rogorc stiven ierasimosi (Stephane Yerasimos)1 aRniSnavs,
kavkasiaSi mkveTrad dapirispirebuli interesebis damTxveva savsebiT realuria.
amrigad, ukanasknel wlebSi zviadistebisadmi ruseTis mxardaWeraze miniSneba,
gansakuTrebiT, SevardnaZis sicocxlis xelyofasTan dakavSirebiT, arc iseTi
alogikuri SeiZleba iyos, rogorc es erTi SexedviT SeiZleba Candes.
mTlianobaSi, zviadistebis SemTxveva arc ise martivia, rom eTnikuri
problema ewodos. megrelebi, romlebic zviadistebis umravlesobas Seadgenen,
aranairad ar SeiZleba miCneul iqnen separatistul umciresobad. aq aris
konfliqti ara teritoriis, aramed xelisuflebis _ saqarTvelos
xelisuflebis gamo. rogorc zemoT aRiniSna, megrelebs aqvT gansakuTrebuli
identobis grZnoba. miuxedavad amisa, maTi qarTuli identoba Zalze aSkara da
naTelia da isini, rogorc Tavad gamsaxurdiac aRniSnavda, xSirad iwodebian
yvelaze patriot qarTvelebad. amrigad, megrelebis sakiTxi aris politikuri
konfliqtis problema subeTnikuri elferiT, romelic mxolod arTulebs am
politikur konfliqts. zviadistebis safrTxe qarTuli saxelmwifosaTvis
aSkaraa. marTalia, Ria konfliqti 1993 wlis Semdeg ar momxdara, Tbilisis
xelisuflebam mudmivad icoda, rom misi kontrolis aRdgena dasavleT
saqarTveloze, sul mcire, ararealuri iyo. 1998 wels situacia mniSvnelovnad
gaauaresa TebervalSi SevardnaZis sicocxlis xelyofis mcdelobam, romelzec
zugdidSi myofma zviadisturma dajgufebam aiRo pasuxismgebloba. erTi kviris
Semdeg am jgufis mxardamWerebi Tavs daesxnen gaeros damkvirvebelTa misiis
Stabs zugdidSi da mZevlad aiyvanes oTxi damkvirvebeli, romelTa gacvlasac
1 Stephane Yerasimos, ‘Caucasus: Le Retour de la Russia’, in Politique Internationale, no. 1, 1994, p.58.
174
varaudobdnen imaTSi, visac SevardnaZis mkvlelobis mcdelobisaTvis
daapatimrebdnen.
amis Semdeg, oqtomberSi, samxedro ajanyebas moxda senakSi, akaki eliavas
xelmZRvanelobiT, romelic 1993 wels zviadistebis savele meTauri iyo da
amnistia miiRo. 200 jariskaciTa da oTxi mZevliT, romelTa Soris iyo
saqarTvelos erovnuli uSiSroebis ministric, eliava quTaisisaken daiZra da
moiTxova SevardnaZis gadadgoma; is amtkicebda, rom saqarTvelos teritoriuli
mTlianoba manamde ar aRdgeboda, sanam Sevardnaze prezidenti iyo1. waawydnen
ra sapasuxo saartilerio cecxls, ajanyebulebi molaparakebebze daTanxmdnen
da senakisaken daixies. mogvianebiT ajanyeba CaaxSes, xolo masSi monawile
jariskacTa umravlesoba daapatimres. Tavad eliava gaiqca2. miuxedavad amisa,
ajanyeba saintereso kiTxvas badebs: ram afiqrebina eliavas quTaisis,
saqarTvelos sididiT meore qalaqis aReba 200 kaciTa da 20 tankiT?
saqarTvelos uSiSroebis samsaxuris yofilma ufrosma irakli baTiaSvilma
ajanyebis Semdeg aRniSna: “me didi xnis manZilze vicnobdi eliavas imisTvis,
rom vicode _ is ar ecdeboda quTaisis aRebas 200 jariskaciTa da 20 tankiT. is
sakmaod windaxedulia amisaTvis. viRaca, udaod, dapirda eliavas daxmarebas da
es viRac napovni unda iqnas”3. bunebrivia gakeTda gancxadebebi, rom eliavas
ukan ruseTi idga; Tumca sxvebi Tavad SevardnaZes miawerdnen ajanyebis
provocirebas, sakuTari popularobis gazrdis imediT, rac tipiuria
regionisaTvis. es braldeba, SeiZleba, yuriT moTreuli Candes, magram naTels
hfens politikis xasiaTs regionSi. rogorc ar unda iyos, zviadistebi rCebian
Tbilisis mudmiv SemaSfoTeblad. sxva rom araferi, isini afxazeTisaTvis
moxerxebul buferul zonas warmoadgenen da, Tavis droze, efeqturad
icilebdnen Tavidan 1995 wels xorvatiaSi ganxorcielebulis msgavs nebismier
SeteviT operacias. doj bilingslis (Dodge Billingsley) sityviT, dasavleT
saqarTvelo garkveuli droiT kvlav darCeba “usafrTxoebis katastrofad”4.
mSvidobis SenarCunebamSvidobis SenarCunebamSvidobis SenarCunebamSvidobis SenarCuneba5555
rogorc zemoT aRiniSna, cecxlis Sewyvetis SeTanxmebis Semdeg samSvidobo
Zalebi Cadga orive konfliqtur zonaSi; es kidev erTi faqtoria, romelic
ganasxvavebs maT mTiani yarabaRisagan, sadac cecxlis Sewyveta oTxi wlis
manZilze iyo SenarCunebuli samSvidobo Zalebis CarTvis gareSe.
1ix. Liz Fuller, ‘Coup Attempt in Georgia’, in RFE/RL Caucasus Report, vol. 1 no. 34, 20 October 1998. 2 RFE/RL Newsline, 20-22 October 1998. 3Caucasus Press, 23 October 1998, damowm. RFE/RL Caucasus Report, vol. 1 no. 35, 30 October 1998. 4Billingsley, ‘Truce Means Nothing in Wstern Georgia’, p.17. 5saqarTveloSi samSvidobo misiis sruli mimoxilva, romelsac eyrdnoba es nawili, ix. McFarlane et al., Armed Conflict in Georgia, pp.49-63.
175
saqarTveloSi mSvidobis SenarCunebam gamoiwvia ruseTisa da saerTaSoriso
(gaero/euTo) samSvidoboTa problemebis erTmaneTTan adaptireba. es problemebi,
metwilad, ganpirobebulia mSvidobis SenarCunebis gansxvavebuli koncefciebiT,
romlebic aqvT gaerosa da ruseTs. gaeros koncefcia Semoifargleba cecxlis
SewyvetaSi CarTviTa da misi monitoringiT, iTvaliswinebs Zalze msubuqad
SeiaraRebul an SeuiaraRebel jarebs da saWiroebs konfliqtis orive mxaris
Tanxmobas. rusuli koncefcia, Tavisi bunebiT, ufro iZulebiTi xasiaTisaa.
magaliTad, makfarleini (McFarlane) da misi Tanamoazreebi imowmeben rusul
wyaroebs, romlebic mSvidobis SenarCunebis operaciebs gansazRvravs an rogorc
“oms meamboxeTa winaaRmdeg”, an rogorc “SezRudul oms”1. aman gamowvia
problemebi samSvidobo nawilebs Soris urTierTobebSi, romlebic, miuxedavad
amisa, garkveuli azriT, konstruqciuli iyo. rusuli samSvidoboebis mier
afxazeTis garkveul teritoriebze ar iqna daSvebuli misia, rodesac unda
gamoZiebuliyo rusebis mikerZoeba afxazebis sasargeblod. ufro metic, rusuli
samSvidobo ZalebisTvis Zneli iyo imaze daTanxmeba, rom gaeros damkvirvebelTa
misia monitorings gauwevda mas. orive SemTxvevaSi, ruseTis samSvidobo Zalebi
moklebuli iyvnen legitimurobas, ramdenadac maT xelmZRvanelobda qveyana,
romelic marTebulad aRiqmeboda konfliqtSi monawile mxared, dapirispirebis
dros erT-erTi mxaris aqtiur mxardamWerad. saqarTvelosa da saerTaSoriso
organizaciebis TanamSromloba rusul samSvidobo ZalebTan am fonze unda
iqnas ganxiluli; amis erTi magaliTia Semdegi faqti: SenaerTebi, romlebic
namdvilad ibrZodnen afxazebis mxareze, magaliTad eTnikuri somxebiT
dakompleqtebuli marSal bagramianis batalioni, swrafad gardaiqmna
samSvidobo Zalad, rusebis nominaluri kontrolis qveS2. aseTi
urTierTsapirispiro qmedebebis Sedegebi, rbilad rom vTqvaT, Zneli
warmosadgeni ar aris, iqneba is ndoba Tu pativiscema qarTuli samoqalaqo
mosaxleobis mxridan.
samxreT oseTis SemTxvevaSi, Seiqmna sammxrivi samSvidobo Zalebi
gaerTianebuli sakontrolo komisiis meTvalyureobiT, romelic pasuxismgebeli
iyo konfliqtis politikuri gadawyvetilebis moZebnaze. samSvidobo Zalebs
xelmZRvaneloben rusuli Zalebi, magram maTSi Sedis qarTuli da osuri
kontingentic. sainteresoa, rom, qarTvelTa Tanxmobi, CrdiloeT osurma Zalebma
aseve miiRes monawileoba samSvidobo operaciebSi. samSvidobo Zala ar Seqmnila
romelime saerTaSoriso organizaciis zedamxedvelobiT; es iyo saqarTvelosa
da ruseTs Soris ormxrivi SeTanxmebis Sedegi. mas arc humanitaruli
1McFarlane et al., Armed Conflict in Georgia, p.58. 2personaluri urTierTobebi Ekber Menemncioglu-sTan, UNHCR-is warmomadgeneli saqarTveloSi, Stockholm 26 December 1998.
176
movaleobebi gaaCnda; misi ZiriTadi amocana iyo nebismieri Zaladobis
“dauyovneblivi da mkacri aRkveTa”.
evropis uSiSroebisa da TanamSromlobis organizaciis erT-erTi amocana
saqarTveloSi cecxlis Sewyvetis monitoringi iyo. Tumca, cecxlis Sewyvetis
metnaklebad warmatebuli faqtis gaTvaliswinebiT, am organizaciis ZiriTad
mizans warmoadgenda konfliqtis gadasawyvetad molaparakebaTa warmoebisaTvis
perspeqtivis xelSewyoba. es amocana moicavda politikur wreebTan da
mosaxleobasTan kontaqts, im mizniT, rom socialur doneze daewyoT ndobis
aRdgena. amrigad, samSvidoboebi mravalmxriv iyvnen dakavSirebuli konfliqtis
gadawyvetis sakiTxTan.
ramdenime mizezis gamo, afxazeTis SemTxvevaSi situacia ufro rTulia.
pirvel rigSi, afxazeTSi ceclxis Sewyveta, udaod, yvelaze nakleb daculi iyo
sam transkavkasiur konfliqts Soris. es ganpirobebuli iyo mudmivi
partizanuli moqmedebebiT, gansakuTrebiT saxelmwifos kontrols miRma myofi
qarTuli gasamxedroebuli dajgufebebis mxridan, rogoricaa “TeTri legioni”
da “tyis Zmebi”.
rogorc ukve aRiniSna afxazeTSi cecxlis Sewyvetam ganapiroba 12
kilometriani usafrTxoebis zonisa da am xazs miRma mZime SeiaraRebisaTvis
SezRuduli zonis Seqmna. ufro metic, dsT samSvidobo Zalebis amocanas,
samxreT oseTisagan gansxvavebiT, Seadgenda humanitaruli sakiTxebi _
umTavresad, iZulebiT gadaadgilebul pirTa usafrTxo dabrunebisaTvis xelis
Sewyoba, konkretulad, galis regionSi. dsT samSvidobo Zalas, realurad,
mxolod rusuli Zala warmoadgens, Tumca ukanasknel periodSi iyo msjeloba
imis Taobaze, rom, SesaZloa, maTSi monawileoba mieRo ukrainas; amas xels
uwyobda qarTvelTa mcdelobebi, SeemcirebinaT rusuli komponentis Zala
samSvidobo ZalebSi. isini Sedgeboda 3.000 samxedrosagan, romlebic afxazeTSi
mdebare rusuli bazebidan iqnen gamoyvanilni. es samxedroebi, marSal
bagramianis batalionis msgavsad, proafxazurad iyvnen ganwyobili. Zalebis sxva
nawilebic saqarTvelosadmi arakeTilmosurneebi iyvnen, rac, nawilobriv,
omisdroindel dabombvebs ukavSirdeboda. zogi samxedro, romlebic ar iyvnen
gawvrTnili samSvidobo operaciisaTvis, TandaTanobiT Canacvlebul iqnen
ukeTesad gawvrTnili nawilebiT ruseTis federaciis sxva mxareebidan.
amasobaSi samSvidobo Zalebis raodenoba Semcirda maTi Tavdapirveli
raodenobis naxevramde, nawilobriv, finansebis SezRudulobis gamo.
dafiqsirebul iqna calkeuli darRvevebi dsT samSvidobo Zalebis mxridan:
farTod gavrcelda cnobebi qrTamis aRebis, marodiorobisa da qurdobis
Sesaxeb, romlebic yvelaze saSinel danaSaulebebs warmoadgenen.
177
iseve rogorc samxreT oseTSi evropis uSiSroebisa da TanamSromlobis
organizaciis SemTxvevaSi, gaerom daayena afxazeTis mxridan cecxlis
Sewyvetisa da dsT samSvidobo Zalebis monitoringis sakiTxi gaeros
damkvirvebelTa mier; aseve saqarTveloSi gaeros damkvirvebelTa misiis sakiTxi,
romelTa ricxvi Tavdapirveli 40 kacidan dRevandel 130 personamde gaizarda.
gaeros damkvirvebelTa misiam aseve mniSvnelovani roli iTamaSa galis raionSi
mravali qarTvelis xelmeored dabrunebaSi 1996-1997 wlebSi, “adgilobriv
adgilnacval pirTa dabrunebis perspeqtivebis dadgenaSi”; aseve adgilobriv
xelisufalTaTvis adamianTa uflebebis saerTaSoriso normebis gacnobaSi1. aqve
unda daveTanxmoT makfarleinsa da mis Tanaavtorebs imis Taobaze, rom dsT
samSvidobo Zalebma da gaeros damkvirvebelTa misiam warmatebas ver miaRwies
iZulebiT gadaadgilebul pirTa usafrTxo dabrunebis TvalsazrisiT.
samSvidoboebis saeWvo umoqmedoba dabrunebuli moqalaqeebis winaaRmdeg afxazi
samxedroebis represiebis dros, 1995 wlis martSi 20-mde dabrunebulis
mkvleloba, romelic dafiqsirebul iqna gaeros misiis warmomadgenelTa mier,
miCneul unda iqnas gaeros marcxad. am misiis SezRuduli mandati aRniSnuli
Zalebis monawileTa imedgacruebis mizezi iyo: gaeros wesdebis VI muxliT
gaTvaliswinebuli sadamkvirveblo misia gacilebiT warumatebeli aRmoCnda,
vidre VII muxliT miniWebuli samSvidobo misia. es SezRuduli mandati
seriozulad abrkolebs saqarTveloSi gaeros damkvirvebelTa misiis
efeqturobasa da legitimurobas. kvlav rCeba dsT samSvidoboebisa da maTdami
loialobis problema; metic, 1998 wlis maisis movlenebma daadastura, rom
samSvidoboebma araferi gaakeTes 300.000 repatrirebuli qarTvelis Zaladobrivi
gamoZevebis SesaCereblad.
miuxedavad amisa, regionSi mainc dabrunda mosaxleobis nawili, rac, Tavis
mxriv, garkveuli Serigebis garkveul safuZvels qmnis; Tumca es mxolod
Canasaxovani etapi iyo, romelic mogvianebiT, 1998 wlis maisis movlenebis gamo
Sewyda; azerbaijan-somxeTis SemTxvevaSi aseTi ram ar momxdara. mTlianobaSi,
samSvidobo misias saqarTveloSi aqvs pozitiuri da negatiuri aspeqtebi.
pozitiuri, ra Tqma unda, aris is, rom samSvidobo Zalebma gadamwyveti roli
Seasrules Zaladobisaken farTomasStabiani Semobrunebis aRkveTaSi. Tumca 1998
wlis maisis movlenebi cecxlis Sewyvetis SeTanxmebis udidesi darRveva iyo
mTel kavkasiaSi. negatiuri movlenaa samSvidobo Zalebis gaSla, raTa
gayinuliyo situacia, ris politikuri mizanSewoniloba Zalzed sadao iyo.
SesaZloa, Cafiqrebuli iyo xanmokle politikuri mogvareba, rac safuZvlianad
1 McFarlane et al., Armed Conflict in Georgia, p.53.
178
Secvlida situacias. magram es ar moxda da xuT-eqvs weliwadSi, romelic
saomari moqmedebebis dasrulebis Semdeg gavida, gaiyina aranormaluri
situacia. ufro aRmosavleTiT, mTiani yarabaRis SemTxvevaSic, SesaZloa ase
momxdariyo, iq rom samSvidobo Zalebi ar yofiliyvnen. rogorc makfarleini
(MacFarlane) aRniSnavs, es situacia xels aZlevda osebsa da afxazebs imisaTvis,
rom Tavidan aecilebinaT qarTul iurisdiqciaSi dabruneba. faqtobrivad,
samSvidobo Zalebma usafrTxoebis damatebiTi xarisxi mianiWes osur da
afxazur mxareebs, ramac, Tavis mxriv, am anklavTa xelmZRvanelobas misca
aucilebeli sivrce da gabeduleba seriozuli molaparakebebisa da
kompromisebis Tavidan acilebisaTvis.
gadawyvetilebgadawyvetilebgadawyvetilebgadawyvetilebaTaaTaaTaaTa Zieba Zieba Zieba Zieba
saintersoa is faqti, rom am ori konfliqtis gadawyvetis ZiebaSi aqtiurad
CaerTo ori damoukidebeli struqtura. afxazeTis SemTxvevaSi, pirdapiri
mediatori gaero iyo, maSin rodesac samxreT oseTSi gadawyvetilebis moZebna
evropis uSiSroebisa da TanamSromlobis organizacias daekisra. unda
aRiniSnos, rom miuxedavad mediatori organizaciebisa, saqarTvelo-afxazeTis
konfliqtSi, sul mcire, sami politikuri aqtoria: afxazuri xelisufleba,
ruseTi da, SesaZloa, afxazeTSi moqmedi qarTveli partizanebi; xolo samxreT
oseTis SemTxvevaSi oTxi monawilea: saqarTvelo, ruseTi da, aseve, samxreT
oseTisa da CrdiloeT oseTis xelmZRvaneloba. moTamaSeTa es mravalricxovneba
arTulebs konfliqtebis gadaWras, mTiani yarabaRis SemTxvevis msgavsad.
zogadad, es ori konfliqti hgavs mTiani yarabaRis SemTxvevas: xangrZlivi
cecxlisSewyveta, magram, amave dros, gayinuli pozicia politikur
gadawyvetasTan dakavSirebiT, rac qmnis gamouval mdgomareobas.
afxazeTi: cudidan uaresisaken?afxazeTi: cudidan uaresisaken?afxazeTi: cudidan uaresisaken?afxazeTi: cudidan uaresisaken?
sainteresoa im faqtis kvlav gameoreba, rom 1992 wels afxazeTi teqnikurad
ar gamoyofia saqarTvelos; im arsiT, rom is daubrunda mis 1925 wlis
konstitucias, romlis Tanaxmad, “afxazeTis sabWoTa socialisturi respublika,
specialuri samokavSireo xelSekrulebis safuZvelze, gaerTianebuli iyo
saqarTvelos sabWoTa socialistur respublikasTan”; es iyo urTierTobaTa
gansazRvra, romelic dRes anaqronistulad Cans. miuxedavad amisa, mas Tan sdevs
is faqti, rom afxazeTi teqnikurad ar gamocxadebula sruliad damoukideblad
da ar ganuxorcielebia de iure gamoyofa, Tumca ki omma gamoiwvia de faqto
gamoyofa.
179
Tavdapirveli molaparakebebma, 1993 wlis dekemberSi, gamoiwvia “gagebis
memorandumis” gaformeba; romelic, imas Tu gaviTvaliswinebT, rom Ria
dapirispirebebis Sewyvetidan cota dro iyo gasuli, swrafad iqna miRweuli. es
SeTanxmeba ganaxlebul iqna ufro detaluri saxiT, ramac ganapiroba
“samomavlo SeTanxmebis garkveuli debulebebis gageba, romelic saxelmwifos
iTvaliswinebda yofil saqarTvelos ssr-is sazRvrebSi . . . maTs Soris
federaluri sakanonmdeblo organosa da aRmasrulebeli xelisuflebis
umaRlesi organos dafuZnebas, romelic imoqmedebda SeTanxmebuli kompetenciis
farglebSi”.1
es SeTanxmeba bunebrivad iyo Zalian bundovani da meti araferi, garda
Semdgomi molaparakebebis Suqpirisa; an ki, erTi analitikosis sityvebiT, ara
gadawyvetileba, aramed am ukanasknelis mimarTulebiT muSaobis gancxadeba.2
ufro metic, is xelmoweril iqna ruseTis mxridan orive mxareze mniSvnelovani
zewolis pirobebSi, ris Sedegadac kargad ar ganmtkicda arcerTi mxaris mier.
molaparakebebis pirveli raundebi, 1994 wels, sasikeTos gviqadda. afxazebi
principulad daTanxmdnen ltolvilTa dabrunebas. es iyo saTuo, rogorc
qvemoT vnaxavT. Tumca, afxazeTis politikur statusTan dakavSirebiT, am
SemTxvevaSi afxazuri mxaris ganzraxva iyo saqarTvelosTan urTierTobebis ori
suverenuli saxelmwifos kavSiris safuZvelze restuqtuireba.
Tumca, afxazTa realuri mizani iyo sruli damoukidebloba. es naTeli
gaxda Semdgom molaparakebebze, romelmac kulminacias miaRwia 1994 wlis
noemberSi, rodesac afxazebma gamoacxades, rom isini “ar daeTanxmdebodnen
aranair gadawyvetilebas, romelic dafuZnebuli iqneboda afxazeTis, rogorc
saqarTvelos ganuyofel nawilad yofnis ideaze”.3 26 noembers afxazeTma
gamoacxada damoukidebloba; am gadawyvetilebam gamoiwvia saomari moqmedebebis
ganaxleba. orive mxarem moaxdina Zalebis mobilizacia xelmZRvanelobis
gadawyvetilebis Sedegad. qarTvelTa mobilizacia ganxilul unda iqnes
ruseTis CeCneTTan mimarTebaSi arsebuli problemebis konteqstSi, romelmac im
droisaTvis iCina Tavi/im droisaTvis gamoaSkaravda. SeiZleba qarTvelebma
ifiqres, rom ruseTi yuradRebas gadaitanda da ar Caereoda qarTul
operaciaSi.4 Tumca es ar momxdara. am droisaTvis ruseTis urTierTobebi
afxazeTTan mniSvnelovnad gauaresda politikur doneze, magram adgilobrivi
rusi samSvidoboebi darwmunebulni iyvnen, rom afxazeTis mxareze unda
Careuliyvnen. 1993 wlis ivlisis soWis SeTanxmebis darRvevis Semdeg kremlma
1 ‘Report of the Secretyary-General concering the Situation in Abkhazia, Georgia’, 6 March 1995. 2 Dale, ‘The case of Abkhazia (Georgia)’, p129 3 iqve. 4 ix. Zverev, ‘Ethnic Conflicts in the Caucasus 1988-94’, p59.
180
blokada daawesa afxazeTze; es blokada gamowveuli iyo afxazebis mier
kompromisze wasvlis surviliT, rac gacxadda qaRaldze, ltolvilTa
dabrunebis sakiTxis Sesaxeb. miuxedavad amisa urTierTobebi kvlav
uaresdeboda, radganac izrdeboda elcinis siZliere mis opoziciasTan
SedarebiT. afxazTa daxmarebis yvela mTavari/ZiriTadi miznis miRwevis Semdeg,
rusuli jarebi mudmivad ganlagdnen saqarTveloSi da axla qveyana met-
naklebad back in the fold. afxazebi, TavianTi ukompromiso damokidebulebebiT,
aRelvebda/aSfoTebda ruseTs, Tumca is potenciurad sargeblis momtani iyo Tu
saqarTvelo kvlav moindomebda moskovidan daSoriSorebas.
CeCneTis omi iyo is movlena, romelmac yvelaze metad Seuwyo xeli
afxazeT-ruseTis urTierTobebis gauaresebas. pirvel rigSi, afxazeTi ver
darCeboda pro-rusuli am konfliqtSi im mxardaWeris Semdeg, romelic man
miiRo CeCeni ajanyebulebisagan. afxazeTi inarCunebda Tavis neitralitets,
magram praqtikulad CeCneTis mxareze ixreboda. afxazeTidan zogierTi
moxaliseebi monawileobdnen CeCneTis brZolebSi, Tumca es axlosac ver miva im
mxardaWerasTan, rac maT miiRes CeCnebisagan saqarTvelosTan omSi. muxedavad
amisa, ruseTis samxedroebSi garkveulma elementebma maleve ieWves rom
afxazeTi ifarebda sawvrTnel bazebs CeCeni ajanyebulebisaTvis. Although this
probably not the case, Georgia’s generally AaSkarad pro-rusuli pozicia am konfliqtSi
xels uwyobda saqarTvelosadmi ruseTis damokidebulebis gaumjobesebas.
bunebrivia CeCnebi ibrZodnen afxazebTan erTad da ase rom isini ar iyvnen
qarTvelebis megobrebi, (Tumca situacia gansxvavebuli iyo gamsaxurdias dros,
romelic Zalian karg urTierTobebs inarCunebda dudaevTan); ufro metic,
saqarTvelos xelmZRvaneloba principulad uWerda mxars ruseTis teritoriul
mTlianobas, ramdenadac es xelisSemwyobi iyo sakuTaris aRdgenaSi. konfliqtSi
ruseTis aqamde dafaruli politikis gamoaSkaravebam gamoiwvia saSiSi
mdgomareobis Seqmna afxazebis mxridan. ruseTSi Zalebi kvlav uWerdnen mxars
afxazeTs politikurad, samxedro da ekonomikuri kuTxiT, magram afxazeTi
mTlianad da Tavidan bolomde veRar daamyarebda imedebs omis ganaxlebis
SemTxvevaSi. pirvel rigSi, axla ruseTs hqonda CeCnuri separatizmis gacilebiT
mware gamocdileba da amrigad naklebad eswrafoda sazRvargareT
gamoyofisaken mimarTuli Zalebis mxardaWeras; naTelia, rom separatizmis
zogadi tendencia a/k avtonomiur umciresobebs Soris gadamwyvet rols
TamaSobda imave tendenciis CrdiloeTiT, CeCneTisaken gavrcelebaSi. es faqti
ironiul sicils hgvris saxeze qarTvel da azerbaijanel analitikosebsa da
oficialur pirebs.
181
ramdenadac afxazeTs SevexeT, unda aRvniSnoT, rom konfliqtis
gadawyvetaSi arsebiT miRwevebs ar hqonia adgili 1999 wlis dasawyisidan.
sazogadoebriv doneze, kvlav aris arakeTilganwyoba afxazebsa da qarTvelebs
Soris, metwilad im simxecis gamo, romelic omis dros orive mxarem Caidina da
ramac genocidis ormxrivi braldeba warmoSva. am arsiT, afxazeTis konfliqts
kidev erTi sxva msgavseba aqvs mTian yarabaRTan: mzardi da Rrma ormxrivi
undobloba im xalxs Soris, romelTac es Seexo. magaliTad, ukanasknelma azris
gamokiTxvam aCvena, rom afxazTa 87% ewinaaRmdegeba qarTveli ltolvilebis
adreul dabrunebas.1 ekonomikuri kavSirebi ar arsebobs; ekonomika iaraRad iqna
gamoyenebuli azerbaijan-somxeTis SemTxvevaSi. ufro metic, politikur sferoSi
Rrma uTanxmoebaa ZiriTadi sakiTxebis irgvliv, maT Soris Semdeg sakiTxebzec:
• saqarTvelos teritoriuli mTlianobis cnoba
• momavalSi gaerTianebuli saxelmwifos federaciuli an konfederaciuli
xasiaTi
• erTiani Tu calkeuli SeiaraRebuli Zalebis sakiTxi.2
mxareebi ZiriTadad Tanxmdebian urTierTobebis gagrZelebaze erTi saxelmwifos
farglebSi. ufro metic, isini Tanxmdebian im principze, rom afxazeTis statusi
referendumiT unda ganisazRvros. Tumca problema kvlav ltolvilebs
ukavSirdeba. saqarTvelo amtkicebs, rom qarTvel ltolvilTa repatriaciamde
referendumis Catareba eTnikuri wmendis aRiarebis tolfasi iqneba. afxazebs,
aSkara demografiuli mizezebis gamo, referendumis Catareba qarTvelTa
dabrunebamde surT. rac Seexeva ltolvilTa dabrunebis sakiTxs, saqarTvelo
moiTxovs yvela im qarTvelis dabrunebas, romlebic uZulebulni gaxdnen
TavianTi saxlebidan gaqceviT eSvelaT TavisaTvis. Tumca, afxazebi galis
regionis qarTul mosaxleobas adanaSaulebs “mkvlelobebsa da sxva simxeceSi,
aseve maTi afxazi, somexi da berZeni mezoblebis ZarcvaSi, da amtkiceben, rom
adgilobrivma qarTulma mosaxleobam, romlebic erTwliani omis dros mowmeni
iyvnen an monawileobdnen samoqalaqo afxazTa, somxeTa, rusTa da berZenTa
winaaRmdeg qarTveli jariskacebis sastik ZalmomreobaSi, afxazeTis datoveba
amjobina, eSinodaT ra SurusZierbis aqtebis . . . qarTvelTa an sxva romelime
eTnikuri jgufis afxazeTidan gamogdeba ar iyo afxazuri mTavrobis politika
an ganzraxva”.3 bunebrivia qarTvelebs eSinodaT TavinTi sicocxlis xelyofisa
da mravalma gaqceviT uSvela Tavs vidre galis realuri dapyroba daiwyeboda;
1 ix. MacFarlale et al., Armed Conflict in Georgia, p75 2 ‘Report of the Secretyary-General concering the Situation in Abkhazia, Georgia’, 6 March 1995. 3 Chirikba, ‘The Georgian-Abkhazian Conflict’, pp 76-77., nawilobriv damowmebulia afxazeTis mTavrobis gancxadebebi.
182
miuxedavad amisa, totaluri destruqcia da regionis Zarcva, adamianis
uflebaTa damcvelTa damkvirvebelTa moxsenebebi adasturebs humanitaruli
kanonebis aSkara darRvevas. zedmetia imis Tqma, rom damoukidebeli
damkvirveblebi, Zalzed edavebian afxazTa mier movlenebis am aRweris
ucxoelTa mier gamoyenebas. ramdenadac adamianis uflebaTa darRvevas SevexeT,
sazogado daskvna identuri iqneba gaeros faqtTa moZiebis misiis 1993 wlis
oqtombris daskvnisa; saxeldobr is, rom orive mxare TavianT Tavs
adanaSaulebda humanitaruli kanonebis aSkara da did darRvevebSi.1
es pasaJi naTelyofs, rom ukanaskneli movlenebis aRqma, iseve rogorc
istoriisa, mniSvnelovnad gansxvavdeba orive mxaridan. praqtikulad,
gansxvavebebi gamoixata molaparakebebis mcire progresSi. mokled, is situacia,
romelic Seexeba iZulebiT gadaadgilebul pirebs afxazeTSi, gvagonebs
CrdiloeT oseTis prigorodnis regions, romelic VI TavSi iqneba ganxiluli.
afxazebi itoveben uflebas uari Tqvan nebismieri pirovnebis dabrunebaze,
romlebic “monawileobdnen dapirispirebebSi”; sayovelTaod cnobili faqtia,
rom Znelia, Tu ara SeuZlebeli, aseTi monawileobis gansazRvra. sxva sityvebiT
rom vTqvaT, gamarjvebuli uflebas itovebs win aRudges eTnikur wmendas, raTa
Tavidan aicilos omis Sedegad miRweuli situaciis Secvla.
afxazTa mxridan gadaadgilebul qarTvelTa repatriaciis uaryofis
daJinebis mizezi uadvoa: afxazeTis qarTuli mosaxleobis gandevnam, rusuli,
somxuri da berZeni mosaxleobis Semcirebis paralelurad, afxazebi
demografiul mravalricxovnobaSi datova, Tumca afxazebi jer kidev Sors
arian umravlesobaSi yofnidan. maSin rodesac afxazebi omamde regionis
mosaxleobis 1/5-ze naklebs Seadgendnen, axla isini TiTqmis regionis
mosaxleobis umravlesobaSi arian.2 gadaadgilebul qarTvelTa mTlianad, an
maTi naxevaris dabrunebas kvlav mohyveba afxazTa meore poziciaze gadasvla
demografiulad, rac aSkarad daabrkolebs maTs SesaZleblobas gavlena
moaxdinon regionSi gadawyvetilebis miRebis procesze. qarTvelTa repatriaciis
Tavidan acileba, afxazTa perspeqtividan, umaRlesi/upirvelesi prioritetia.
arsobrivad, yarabaRis somxebis ficis msgavsad, rom aRarasodes gaxdebian
anklavi, afxazebis mizania aRarasodes iqcnen umciresobad maTs mSobliur
miwaze.
1 ‘United Nations Observer Mission in Georgia’, in United Nations Peace-Keeping Information Notes, Update December 1994, p164. 2 saqarTvelos mosaxleoba mniSvnelovnad Semcirda 40.000-iT 1998 wlis apirlSi; rusuli da somxuri mosaxleobac mniSvnelovnad Semcirda. Tumca raodenoba cnobili ar aris, magram SeiZleba davaskvnaT, rom omisa da ekonomikuri danakargebis gamo somxuri da rusuli mosaxleoba Semcirda 40-50.000 aTasiT TiToeuli. TiTqmis yvela berZeni saberZneTSi wavida, amis Sedegad afxazebi daaxloebiT mosaxleobis 50% Seadgendnenm, arc erT qarTvels Tu ar miecema dabrunebis ufleba.
183
am situaciis Sedegia is, rom orive mxare fundamenturad ar eTanxmeba
afxazeTis momaval statusze referendumis droulad Catarebas, rasac isini
oriveni principulad uWerebn mxars. ufro metic, sazogadoebriv doneze
nebismieri daaxloeba susti aRmoCnda. makfarleini miuTiTebs or sazogadoebas
Soris NGO-uri kavSirebis praqtikul ararsebobaze, an ki “paraleluri
araoficialuri dialogis ararsebobaze or mosaxleobas Soris, rac, rogorc
SeiniSneba, aRmocenda samxreT oseTis or SemTxvevaSi”. rogorc isini swored
askvnian, urTierTobebi or erTobas Soris sakmaod gaRizianebuli rCeba, _
gaRizineba, romelic SeiZleba mxolod gaizardos drosTan erTad, Tu
gaviTvaliswinebT mimdinare dabali intensiurobis konfliqts galis regionSi,
xelmeored dasaxlebuli qarTvelebis kvlav gamoZevebas da molaparakebebis
CixSi moqcevas. iTqva ra es, ukanasknel wlebSi adgili hqonda NGO-ebis
gacvlis organizebis mcdelobebs London-based International Alert meSveobiT.1
gaerom, romelsac araviTari roli ar hqonda cecxlis SewyvetaSi, magram
aqtiuri iyo konfliqtis politikuri gadawyvetis ZiebaSi da mTavri
saerTaSoriso mediatori iyo afxazeTSi, kraxi ganicada konfliqtis
gadawyvetis miRwevaSi, miuxedavad windaukan momosvlis ramdenime raundisa da
sakonferencio diplomatiisa. pirdapiri saubrebi gaimarTa or prezidents
Soris 1997 wels, pirvelad 1994 wlis Semdeg, magram afxazebi gansakuTrebulad
aramosurneni iyvnen kompromisze wasvlisa, uaryofdnen avtonomiis SeTavazebebs
da misdevdnen TavianT mizans dabrunebodnen “samokavSireo SeTanxmebas”, imis
msgavs, romelic warmarTavda urTierTobebs 1931 wlamde.2 amrigad
molaparakebebma kraxi ganicada da mas araviTari gaumjobeseba ar mohyolia.
piriqiT, rogorc Cans mxareebi axla kidev ufro daSordnen. konfliqtis
gadawyvetis ukansknel mcdelobebs adgili hqonda 1998 wlis aprilSi.
SeTanxmebis proeqti gulmodgined damuSavda dsT-s meTvalyureobis qveS,
romelic Semdegs uzrunvelyofda (miuxedavad imisa, rom weris dros mTliani
detalebi jer kidev ar iyo gacxadebuli): galis regionSi erToblivi qarTul-
afxazuri administraciis daarseba, ruseTis, gaeros da euTos
warmomadgenlobiT, romlis ZiriTadi amocana iqneboda qarTvel ltolvilTa
repatriacia, rac Tavis mxriv gzas gauxsnida afxazeTze qarTuli ekonomikuri
sanqciebis moxsnas. rac Seexeba afxazeTis statuss, saqarTvelo unda
restruqtuirebuliyo asimetriul federaciad, afxazeTis, rogorc Semadgenel
nawilTan, erTad. afxazi iqneboda federaluri senatis Tavmjdomare.3 Tumca,
1 personaluri urTierToba S. Neil McFarlane-Tan, September 1999. 2 ix. Elizabeth Fuller, ‘Georgia: Diplomats Seek Solutions to Abkhaz Dispute’, RFE/RL Report, 9 June 1997; Paul
Goble, ‘Analysis from Washington: Peace in the Caucasus?’, RFE/RL Report, 17 June 1997; 3 ix. RFE/RL Newsline, 29 and 30 April 1998, and May 1998.
184
afxazurma mxarem TiTqmis dauyovnebliv gamoricxa es gadawyvetileba, dagmo ra
es winadadeba rogorc afxazeTze gavlenis/zewolis moxdenis SeTanxmebuli
rusul-qarTuli mcdeloba.1 afxazeTis sagareo saqmeTa minsitrma aseve aRniSna,
rom afxazeTi ar iyo dainteresebuli afxazeTis statusis ganxilviT, romelic
ukve gansazRvruli iyo respublikebis konstituciaSi. mxolod saqarTvelosTan
politikuri urTierTobebis sakiTxi SeiZleboda ganxiluliyo.2 afxazeTi aseve
moiTxovda dsT-s samSvidoboebis gayvanas da rusuli mediatorobis dasrulebas.
am movlenebis Semdgom, TiTqmis dauyovnebliv, afxazeTSi usafrTxoebis
mxriv situacia mkveTrad gauaresda, gansakuTrebiT galis regionSi. maisis Sua
xanebisaTvis, qarTulma partizanulma operaciebma galSi, maTs Soris SedarebiT
didi raodenobiT afxazuri policiisa da milicielebis mkvlelobis SemTxvevam,
gamoiwvia daZabulobaTa eskalacia or xelisuflebas Soris; afxazuri mxare
amtkicebda, rom qarTuli xelisufleba asponsorebda partizanul oms, an ki
sul mcire maT Tavisufali moqmedebis nebas aZlevda.3 samagieros misazRvelad,
afxazebma daiwyes im qarTvelTa saxlebis gadawva, romlebic ukan daubrundnen
TavianT saxlebs galSi, sul 30.000_40.000 adamiani.4 21 maiss saqarTvelom Tavisi
SeiaraRebuli Zalebi srul sabrZolo mzadyofnaSi moiyvana da situacia
srulmasStabiani omis zRvarze idga.5 qarTuli wyaroebis Tanaxmad, daaxloebiT
30.000 qarTveli iZulebuli gaxda galis regionidan gaqceviT eSvela
TavisaTvis.6 retrospeqtivaSi ise sCans, rom TiTqos mxolod qarTuli armiis
afxazeTSi argagzavnis Taobaze saqarTvelos mTavrobis gadawyvetilebam aicila
Tavidan farTo masStabiani omisaken mibruneba. da mainc, movlenebma safuZveli
Cauyares gaeros warmomadgenelis liviu botas Sexedulebis rwmenas imis
Taobaze, rom arc erT mxares ar surda mSvidoba. zedmetia imis Tqma, rom am
movlenebma samSvidobo gegmebi CaSala. 1998 wlis Semodgomaze SevardnaZesa da
arZinbas Sexvedris mcdelobebi unayofo aRmoCnda. 1999 wlis dasawyisSi,
TurqeTi drodadro iCenda gaubedavobas mediatoris rolis pasuxismgebloba
aeRo Tavis Tavze konfliqtSi: 6 ianvars, afxazeTis sagareo saqmeTa ministrma,
Sambam, ganacxada, rom Sexvedrebi, “ormxrivi ndobis aRsadgenad”, gaimarTeboTa
TurqeTSi, TebervalSi, zogierTi CrdiloeT kavkasiis respublikis
monawileobiT.7 momavali dagvanaxebs SeZlebs Tu ara TurqeTi iyos ufro
warmatebuli mediatori, vidre ruseTi, orive mxarisaTvis. Tumca misi ZiriTadi
1 RFE/RL Newsline, 18 May 1998. 2 Prime- News (Tbilisi) 11 May 1998. 3 ix.The Jamestown Monitor, 19 May, 1998. 4 RFE/RL Newsline, 22 May 1998. 5 Reuters, 22 May 1998; Voice of America, 25 may 1998. 6 ix.The Jamestown Monitor, 26 May, 1998. 7 ‘Shamba on Conflict Settlement’, Georgian Times, 8 January 1999, p2.
185
xelisSemSlelia meomar mxareebze konkretuli berketebis ararseboba da
ruseTis udao/aSkara mcdeloba Tavidan aicilos TurqeTis mier konfliqtis
gadawyvetaSi centraluri rolis dakaveba.
konfliqti afxazeTSi rCeba meryevi da kiTxvis niSnis qveS, rac metwilad
dakavSirebulia qarTul-rusul urTierTobebTan. im SemTxvevaSi, Tu ruseTi
Sewyvets iyos afxazeTis poziciis faruli garanti da Tu saqarTvelo
moaxerxebs Seqmnas ukeT gawvrTnili da aRWurvili armia, maSin SesaZloa
saqarTvelo daubrundes samxedro arCevans regionze kontrolis dasamyareblad.
samxreT oseTi: gadawyvetileba horizontzeasamxreT oseTi: gadawyvetileba horizontzeasamxreT oseTi: gadawyvetileba horizontzeasamxreT oseTi: gadawyvetileba horizontzea????
samxreT oseTSi movlenebis ganviTareba ufro imedismomcemia. miuxedavad
imisa, rom politikuri molaparakebebi CixSia Sesuli, rac afxazeTis situacias
gvaxsenebs, socialur doneze gaumjobesebebi/ukeTesobebi aRniSvnis Rirsia.
prezident SevardnaZis mrCevlis, arCil gegeSiZis sityvebiT, or xalxs Soris
ufro metad/i daaxloeba iyo, vidre or xelisuflebas Soris.1 damkvirveblebi
aRniSnaven/iuwyebian or erTobas Soris urTierTobebSi sul ufro mzardi
daRlilobisa da normalizaciis survilis Sesaxeb.2 es gadaizarda praqtikaSi,
ramdenadac orive mxridan sul ufro izrdeba kontaqtebi NGO-ebs Soris,
euTosa da misi “araoficialuri dialogis” aqtiuri monawileobiT. yvelaze
imedismomcemia gancxadebebi Siga gadaadgilebul pirTa orive mimarTulebiT
spontanuri dabrunebis Sesaxeb; kerZod qarTvelebis dabruneba TavianT
saxlebSi samxreT oseTSi, da osebis dabruneba TavianT saxlebSi, centralur
saqarTveloSi. gadmocemiT am moZraobebs arcerTma mxarem xeli ar SeuSala.
repatriacia orive mxaris Tavsebadi survili iyo _ ZiriTadad im faqtis gamo,
rom orive mxarem Seifara gadaadgilebul pirTa mniSvnelovani zomis jgufebi.
SevardnaZem da ludvig Cibirovma, samxreT oseTis liderma, ganacxades, rom 1998
weli iqneboda yvela ltolvilis dabrunebis weli.3 Tumca, suraTi mTlianad
naTeli ar aris, ramdenadac dabrunebis Taobaze afxazTa poziciam aSkarad
iqonia gavlena samxreT oseTis parlamentze, romelmac 1997 wlis dasawyisSi
miiRo msgavsi gadawyvetileba, entitling/iwoda mxolod “im eTnikurad qarTveli
ltolviebis dabrunebas, romlebic cnobdnen samxreT oseTis konstitucias da
ar monawileobdnen/CarTulni ar iyvnen 1992 wlis brZolebSi”. samxreT oseTis
1 personaluri urTierTobebi avtorTan, December 1998. 2 MacFarlane et al., Armed Conflict in Georgia, p72. 3 ix.The Jamestown Monitor,vol. 3 no. 217, 19 November 1997.
186
xelmZRvanelobam dabrunebuli qarTvelebi aiZules xeli moeweraT dokumentze,
riTac scnobdnen samxreT oseTis konstitucias.1
mTlianobaSi, miuxedavad yvelafrisa, situacia samxreT oseTSi
mniSvnelovnad/gacilebiT ufro imedis momcemia, vidre afxazeTSi. erTis
SexedviT, samxreT oseTis SemTxveva konfliqtis gadawyvetis down-up SemTxvevaa,
sadac socialuri progresi politikuri progresis mamoZravebeli Zalaa.
SevardnaZe periodulad aqebda ruseTis xelmZRvanelobiT ganxorcielebul
samSvidobo mcdelobes samxreT oseTSi, xedavda ra maT pozitiur Zalebad,
gansxvavebiT afxazeTis SemTxvevisagan. politikur sferoSi movlenebi
SedarebiT nela viTardeba, magram sul cota ritorikis doneze mniSvnelovan
progress hqonda adgili. mniSvnelovani zrda/ganviTareba/win waweva, marTalia
semantikis sferoSi, aris is, rom termini “samxreT oseTi” kvlav miRebulia
saqarTveloSi. oriode wlis win mravali qarTveli gausworebda ucxoels am
termins da daarwmunebda mas regioni moexseniebina an rogorc “cxinvalis
regioni”, an “Sida qarTli”. rogorc Tavad SevardnaZe aRniSnavda:
SegiZlia naxoT ra xdeba samxreT oseTSi _ aravin ar gaRiziandeba am
saxeliT. regionis xelmZRvaneloba ki ar abrkolebs xalxis TavianT saxlebSi
dabrunebas, aramed qarTvelebsa da osebs iq dabrunebis stimuls aZlevs . . .
saqarTvelo_oseTis konfliqtis saboloo gadawyveta arc ise Sorsaa.2
sxva gancxadebaSi, SevaqrdnaZe aRniSnavda, rom “is moqmedebebi, romelmac
biZgi misca 1990-91 wlebSi eTnikuri osebis saqarTvelodan masiur wasvlas, iseve
kriminaluri iyo, rogorc eTnikuri qarTvelebis gandevna samxreT oseTidan”.
imave movlenis Sesaxeb CibirovTan erTad gakeTebuli gancxadeba “mzard
ormxriv ndobaze”, “pozitiur ganviTarebebze” da amis msgavs movlenebze
miuTiTebda.3 molaparakebebSi garRvevis nakleboba nawilobriv ukavSirdeba
oseTis mxaris meryeobasa/yoymanobas da daRlilobas/daqanculobas, raTa
kompromisze wavides. konfliqtis gamo samxreT oseTi naklebad zaraldeba
ekonomikurad, vidre afxazeTi da mTiani yarabaRi, radganac arsebobs
ekonomikuri kavSirebi da ar moqmedebs blokada. ramdenadac ar arsebobs
kompromisze wasvlis dauyovneblivi survili, osuri xelmZRvanelobas TavianTi
regionisaTvis igive statusis miRweva/mopoveba surT, rac afxazeTs
restruqtuirebul qarTul federaciaSi. amis Sedegad, isini moiTxoven, rom
saqarTvelo gaxdes “simetriuli” da ara “asimetriuli” federacia.4 statusis
sakiTxi, sxva sityvebiT rom vTqvaT avtonomiis done/xarisxi, romelic unda
1 ix.The Jamestown Monitor,vol. 3 no. 6, 9 January 1997. 2 Georgian Radio, 13 May 1998. 3 ix.The Jamestown Monitor,vol. 3 no. 217, 19 November 1997. 4 ix.The Jamestown Monitor,vol. 4 no. 105, 2 June 1998.
187
eboZos samxreT oseTs, molaparakebebis procesis erT-erT ZiriTad problemad
rCeba. problemaze yuradReba gamaxvilebulia, rogorc es zemoT aRiniSna,
afxazeTisa da samxreT oseTis konfliqtebis erTmaneTTan fardobiTobiT: erTis
gadawyveta aucileblad migviyvans mniSvnelovan Sedegebamde meoris irgvliv
mimdinare molaparakebebis procesSi.
SesaZloa ufro didi problema, ramac waaxdina samSvidobo procesi
samxreT oseTSi, iyo samxreT oseTis urTierTobis sakiTxi CrdiloeT oseTTan
_ alaniasTan. qarTvel oficilur pirebs Zalzed naTeli pozicia hqondaT am
sakiTxTan mimarTebaSi. nebismieri gadawyvetileba moiTxovs samxreT oseTisagan
uari Tqvas CrdiloeT oseTTan gaerTianebis nebismier ganzraxvaze.1
sainteresoa, rom CrdiloeT oseTis oficialurma pirebmac es
midgoma/damokidebuleba gamoxates, gansakuTrebiT aleqsandre zasoxovis,
sabWoTa xanis yofili sakavSiro donis figuris, 1998 wels Sua xanebSi
CrdiloeT oseTis _ alaniis _ prezidentad arCevis Semdeg. zasoxovi, romelsac
yvela SefasebiT mniSvnelovani gavlena aqvs samxreT oseTze, kategoriulad
uaryofda samxreT oseTis liderebis miswrafebebs unifikaciisaken, sanacvlod
ki iwonebda federaluri saxelmwifoebis koncefcias, rogorc “idealur
struqturas kavkasiis regionebisaTvis maqsimaluri TviT-determinaciis uflebis
misaniWeblad”.2 amasTanave/Tumca samxreT osebi ewinaaRmdegebodnen TavianT
CrdiloeT TanamoZmeebTan unifikaciaze, rogorc Soreul politikur mizanze,
uaris Tqmas. marTlac, osi figurebi aTi wlis manZilze amtkicebdnen, rom
aralogikuri iyo patara osi xalxisaTvis or gansxvavebul saxelmwifod
gaxleCa. 1997 wlis martSi TiTqmis srulebiT Sewyda molaparakebebi, rodesac
samxreT oseTis oficialuri pirebi sought “specialuri urTierTobebis”
aRiarebas samxreT oseTsa da CrdiloeT oseTs _ alanias _ Soris, rogorc
“erTi xalxis ori nawilisa, romlebic iswrafian xelaxali gaerTianebisaken”.3
amis msgavsad, ludvig Cibirovma 1996 wels Tavad daafiqsira/gamoxata
Tavisi rwmena, rom “erT dRes” samxreT oseTi gaerTiandeboda CrdiloeT
oseTTan _ alaniasTan.4 rogorc McFarleine da misi momxreebi
aRniSnaven:L”principulad oseTis sakiTxis gadawyvetis formulireba Zneli ar
aris . . . Tu oseTis xelmZRvaneloba uars ityvis gamoyofis mcdelobebze da
daTanxmdeba avtonomiis formas respublikis farglebSi”. miuxedavad amisa,
ganagrZoben isini, “federalizmis, rogorc konstituciurad maorganizirebeli
1 ‘Georgia: President And South Ossetian Separatists Sign Declaration’, RFE/RL, 28 August 1996. 2 Liz Fuller, ‘. . . But Bright in South Ossetia’, in RFE/RL Caucasus Report, vol. 1 no. 12, 19 May 1998. 3 ix.The Jamestown Monitor,vol. 3 no. 46, 6 March 1997. 4 OMRI Daily Digest, 28 August 1996
188
principis gancxadeba, kvlav rCeba mtkinveul gansasazRvrad da orazrovnad”.1 am
gagebiT, es situacia mTian yarabaRs gvagonebs, sadac azerbaijanis
xelisuflebam kraxi ganicada praqtikulad ganexorcielebina is, rasac “maRali
donis avtonomiaSi” gulisxmobs. orive SemTxvevaSi, rogorc Cans siaSkaravis
nakleboba nawilobriv ganpirobebulia xelisuflebis mxridan am principebis
codnis naklebobiT, amrigad uneblie/Zalauneburi, da nawilobriv
usafrTxoebiT _ to as far one is willing to compromise – hence voluntary.
ramdganac samxreT oseTs SevexeT, unda aRiniSnos, rom Rrmad swamdaT
SevardnaZe moaxerxebda gadawyvetilebis miRwevas 2000 wlis saprezidento
arCevnebamde, raTa am arCevnebSi misi statusi amaRlebuliyo. nebismier
SemTxvevaSi, is am sakiTxs sifrTxiliT unda moekidos. Zalzed Soreuli
miznisaTvis gamiznuli kompromisma is SeiZleba warmoaCinos rogorc qarTveli
eris moRalate mterTan aSkara gaerTianebiT; es braldeba xSirad esroles mas
1993 wels ruseTis moTxovnebis miRebis gamo. igive marTebulia oseTis
mxarisaTvisac. adamon nixasis fraqciam ukanasknel xans Cibirovi moixsenia
“saqarTvelos marionetad”, daadanaSaula is damoukidebeli oseTis arsebuli
statusis gayidvaSi, raTa dabrunebodnen sabWoTa xanis statuss, rac maTTvis
miuRebelia.2 aseTi grZnobebi/SegrZnebebi aCvenebs/warmoaCens kompromisis
miRwevis sirTules: TiToeuli mxaris dajgufebebi udaod ar moiwoneben
nebismier gadawyvetilebas, romelic ar daakmayofilebs maTs maqsimalistur
miswrafebebs.
samxreT oseTis konfliqti aSkarad midis Serigebisaken da
molaparakebebiT gadawyvetisaken. masSi CarTuli mosaxleoba xelmeored
aRadgens dakargul ndobas da daTanxmdnen/miiRes/scnes Tanaarsebobis
saWiroeba; ufro metic, is praqtikaSic gadaitanes. samxreT oseTis gamocdileba,
gansakuTrebiT euTosa da njo-ebis saqmianoba/moqmedebebi sazogadoebriv
doneze, ufro detalurad unda gaanalizdes da misi elementebi SesaZloa
xelisSemwyobi aRmoCndes msgavsi Serigebis stimulirebisaTvis afxazeTsa da
mTian yarabaRSi.
1 MacFarlane et al., Armed Conflict in Georgia, p71. 2 ix. ‘Osetian-Georgian Discussions on Status of South Ossetia’, Georgian Times, 8 January 1999.
SUMMARIES
Irakli Chkhaidze
The Cultural Roots of Georgian Nationalism on the Light of Modernist Theory
The paper aims to analyze the cultural roots of the Georgian nationalism in comparison with
European nationalism. The Modernist Theory is taken as a framework of the research. The peculiar
aspects of nationalism, concerning the cultural roots of the phenomenon, are discussed in particular.
On the modern stage of scientific development an up to date analyses of the 60’s and 70’s of the
19th century deserves particular interests. In this respect, the Modernist Theory of nationalism is an
unique approach, leading to the primary target of our study. The unique image of the past is
reconstructed through the analyses of the National Movement of the 19th century.
David Matsaberidze
Correlation of Ethnic, Religious and Political Factors in the Caucasian Conflicts
(Post-Soviet Period)
The paper aims to analyze the correlation of ethnic, religious, cultural and political factors in post-
Soviet Caucasian conflicts. The Soviet time Caucasian ethnic politics is the central issue of our research,
as it served as a basis for ethnic clashes among central governments and ethnic minorities in newly arisen
independent states after the dissolution of the USSR. In the framework of the paper ethnicity is analyzed
as an independent feature, serving as a justification for the post-Soviet Caucasian conflicts. The regional
political-economical and ethno-cultural Soviet legacy plays no secondary role in the post-Soviet
developments of the Caucasus.
Malkhaz Toria
The Role of Perception of Past and Politics of Memory in the Formation of Conflicting
Identities
(The Case of Georgian-Abkhazian Conflict)
The roots of an ethnic conflict can be found in peculiarities of perception and remembrance of the
past and history. In each society social norms effect on what, when and why should be remembered. On
the other hand, the identity of particular nation is based and determined by these norms. Historical texts
and historiography play the key role in the formation of collective memory and Conflicting Identities.
Special importance is ascribed to the perception of past during an ethnic conflict. Conflicting
parties refer to their past in order to establish territorial and other political rights by claiming historical
priority vis-à-vis other groups.
The fact, that Georgians and Abkhazians interpret their history and past in their own way, thus
differently, served as a basis for flaming of Georgian-Abkhazian conflict. The ”War of Histories”
occurred by the beginning of the 20th century and particularly sharpened by the end of 80’s of the 20th
century.
190
Most of Abkhazian historians are tended to blame Georgian counterparts for distortion and
obliteration of their “Great History”. They argue that the Georgians “took away “heir memory”. They
believe that Abkhazians were living on the territory of Abkhazia from unmemorable time.
“Unfortunately”, Abkhazians were assimilated by Georgians. On the other hand, their Georgian
colleagues stress the indigenousness of Georgians on the territory of Abkhazia and consider them to be
inhabited on “Georgian” territory at a later date. The Georgian-Abkhazian Conflict is a classic example of
conflicts of memory. The Georgian and Abkhazian people were the different “memory communities”.
Historians’ activities were not innocent acts of memory, but an attempt to shape the memory of others.
Maia Kvrivishvili
Processes and Structures of Georgians’ Identity on the edge of the 19-20th
Centuries
The issue of identity – a permanent construction, dynamic system of various processes and
structures, bearing capacity of forming into a stable organization (in particular time and space) is
discussed in the framework of the essay. The concept of identity is closely tied with the following
concepts: ethnos, nation and culture. The paper aims to highlight the process of the formation of
Georgians’ identity and identification at the turn of the 20th century.
The criteria of the identity elaborated by Georgian society are analyzed in particular, as they
contribute to the self-awareness of nation, quiet often in relation with other entities.
Giorgi Garakanidze
Towards the Mythoritual Genesis of One of the Folk Sample
The paper deals with the genesis of Adjarian dance and performance “ohoi-nano”. The analysis has
shown that initially “ohoi-nano” was a part of religion faith and was referring to the God – Telifinu of
Khetian Pantheon. The abovementioned dance described a ritual performance of telifinu myth. The
materials encountered in our paper state that such rituals were widespread on the territory of whole
Georgia.
Shota Khinchagashvili
Understanding the Modern Islamist Movement in the North Caucasus: a Question of
Legitimacy of Violence
The article tries to discuss how the social concept of legitimacy of violence is ‘vulnerable’ in the
light of its ambiguity due the cultural (religious) factors. There is a moderate try to pose an issue of
understanding the causal implications of the emerging violent fundamentalism. A paper stresses on the
importance of the revolutionary ideology of Jihad as well as its direct relevance to the main interest of
survey – the limits of the “unavoidable” violence in the given societies and period. Accordingly,
understanding the main concepts of Islamism and respective phisical force in social life could serve as a
better ground for the future researches in that direction.
191
Bejan Djavakhia
“Different Europes” at the Beginning of Middle Ages
The general basis for the rise of the Middle Ages was an unified and monolithic substance, but on a
later stage, different preconditions served as a basis for it’s further development. These preconditions are
quiet divergent for the Western and the Eastern Europe, determining the various ways of their
development. The new people, most of them to be the oldest population of Europe – Kelts and old
Germans in paticular, were actively participating in the World historical processes, thus changing the
essence of Europe and the Middle Ages.
As for the Bizantian Civilization, often termed as the Eastern Christian space, the Eastern culture –
Hellenistic East and the governmental structure of Rome, served as a basis for it’s different way of
development.
Ihab Qazem
About the Terms by Arabic and Persian origin
Describing Professions and Positions in “Zaakiani”
Analyzed material taken from text of second volume “Georgian version of “Shah-name”” edited in
Tbilisi on 1934 (pp.369-445). In the text of georgian version about Zohak – “Zaakiani” we found 18
terms by Arabic and Persian origin describing professions and positions.
Georgian akim – i – “doctor” < arabic-pers. hakīm – “scholar”, “phylosofist”, “doctor”; georgian
gušag –i - “person on duty” < aramaic gōšakayān < mid.persian ٭gōšak < aincent iranian gaušaka اا
gōšitan – “to hear”; georgian dastaskar-i – “surgery” < pers. dastakārī – “professionalism”, in the
dictionary of M.A. Gaffarov – “professional surgery”; georgian vazir-i – “minister”, “helper of a king” <
pers. vazīr < mid. pers. vičir – “fair decision”, av. vičira “receiver of a fair decision”; georgian mgosan- i
–“singer” < pers. kūs “litavras” اا kūs-ān with m- > mgosan – i; georgian moabad –i – “smart”, “magic” <
mid. pers. magapat – “chief religion person”; georgian mošait – i - “layer” < arabic-pers. moš‘abed –
“jockey”; georgian munağimi – i – “astrologist”, “astromonist” < arabic-pers. monağğem - “astrologist”,
“astromonist”; georgian mutrib – i – “musician”, “singer” < arabic-pers. mutrib (the same mention);
georgian salar-i “commander in chief” < pers. sālār – “commander”, “lieder”; georgian sapadar –i
“commander in chief” < arabic-pers. safdār “chief of armed group” , “commander”; georgian šanša “king
of the kings” < pers. šāhanšāh (the same mention); georgian šariar-i “king” < pers. šahrīyār (the same
mention); georgian palavan i “hero”, “strong man” < pers. pahlavan (the same mention); georgian
čopan-i < pers. cūpān || šabān < mid. pers. šūbān (the same mention); georgian xadum –i “server”,
“eunuch” < arabic-pers. xādam “server”; georgian ğalad –i “executor” < arabic-pers. ğallād (the same
mention); georgian ğašuš-i “spy” < arabic-pers. ğāsūs (the same mention).
Nana Kimeridze
192
For interpretation of closed literature cycles
Culture is a totality of semiotic systems, among which the language is primary and is the basic of
secondary (literature and atc.) tertiary semiotic systems. “The literary history code is meant to be the
constituent part of secondary semiotic system, subcode of which is the bible code. Thas, “literary history
code” is polyphonic.
The represented analytical literary texts are monothematic and develop the topic “metamorphosis”,
with various language and structural means. “The literary history code” and its constituent “bible code”
play significant role in the understanding of the above mentioned texts.
From one side we have a monolithic text, in which the central topic progressively developed in the
spiral way and it becomes clear for the reader that the literature has generally cycle character. From the
other side, the texts different by structure, genre, epoch and style of E.Jandl and K.Riha on the basis of
monothematic character represent also the closed cycle, in which the development in spiral way is
alternated the effect of mirror reflection.