d i s e r t a c i apress.tsu.ge/data/image_db_innova/disertaciebi/tamar_qarcivadze.pdf ·...
TRANSCRIPT
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
humanitarul mecnierebaTa fakulteti
Tamar qarcivaZe
,,Sarifebi da filalis dinastia marokoSi‘‘
istoriis doqtoris (Ph.D.) akademiuri xarisxis mosapoveblad wardgenili
d i s e r t a c i a
mecnier-xelmZRvanelebi: istoriis mecnierebaTa doqtori, m. tikaZe
istoriis mecnierebaTa doqtori, asocirebuli profesori, n.gelovani
Tbilisi
2015
1
avtoris stili daculia
Fs a r C e v i Sesavali 3-7 Tavi I Sarifebi (,,Sorfa‘‘) da filalis dinastiis gamosvla marokos politikur asparezze 8-14
Tavi II filalis damkvidreba marokoSi da mosvla qveynis saTaveSi 15-28 $1. filalis dinastiis brZola xelisuflebisaTvis da marokos gaerTianeba 18-22 $2. mulai ar-raSidis mmarTveloba (1664-1672) 22-25 $3. sulTani mulai ismaili da filalis Zalauflebis ganmtkiceba 25-28 Tavi III sulTan ismailis saSinao politika 29-62 $1. sulTan ismailis jari 32-38 $2. saRvTo omi evropelTa winaaRmdeg 38-39 Tavi IV saqalaqo cxovreba da islamur-arabuli kultura marokoSi 40-62 Tavi V maroko da evropis saxelmwifoebi filalis gamgeblobis periodSi 63-104 $1. rifis respublika da espaneTis eqspansia marokoSi 68-81 $2. safrangeTis Careva konfliqtSi da misi Sedegebi 82-100 $3. rifis respublikis kapitulacia 100-104 Tavi VI filalis saxelmwifos dacema da aRzeveba 105-147 $1. maroko mulai ismailis memkvidreebis dros 105-113 $2. evropuli saxelmwifoebis gavlenis gazrda, damoukideblobis dakargva da aRdgena 113-147 daskvna 148-151 SarifTa genealogiis ori xe 152-153 filalis dinastiis sulTnebi 154 marokos politikuri ruka 155 marokos saxelmwifo droSa da gerbi, rifis respublikis droSa da gerbi 156 gamoyenebuli wyaroebi 157 literatura 157-163 enciklopediebi 163-164 internetis masala 164-165
2
S e s a v a l i
saukuneebis manZilze, arabebma Rrma kvali daamCnies mravali qveynis
da xalxis istorias. amasTanave, maT SeiTvises dapyrobil xalxTa
kulturis mravali elementi, ris Sedegad Camoyalibda Taviseburi
arabuli kultura. erT-erTi aseTi qveyanaa maroko.
maRribis qveynebSi, arabulTan axlo mdgom semitur-qamitur enebze
molaparake mosaxleobam aiTvisa arabuli ena, religia – islami,
materialuri da sulieri kulturis bevri elementi da SedarebiT mcire
droSi gaarabda.
XVI saukuneSi wina aziis da CrdiloeT afrikis arabuli qveynebi
(marokos gamoklebiT) osmaleTis imperiis SemadgenlobaSi Sevidnen.
XVII saukuneSi marokos politikur asparezze gamovidnen mociqul
muhamedis SviliSvilis, hasanis STamomavlebi – filalis, igive
‘alavitebis gvaris Sarifebi. maT mniSvnelovani roli Seasrules qveynis
momavlis ganviTarebaSi. XVII-XVIII saukuneebSi filalim SeZlo marokos
mZime mdgomareobidan gamoyvana.
sulTan ismailis (1672-1727) ZalisxmeviT, `Sarifebis saxelmwifom‘‘
daZlia ekonomikuri da politikuri krizisi. ismailma daimorCila
amboxebuli ojaxis wevrebi, tomebi da rac mTavaria, gaaerTiana maroko.
axali jaris meSveobiT man daibruna evropis saxelmwifoebis mier
mitacebuli teritoriebi (ori kunZulis, seutasa da melilas garda) da
mas saerTaSoriso arenaze Rirseuli adgili daumkvidra.
ismailis memkvidreebis dros, maroko isev moicva anarqiam, gaZlierda
evropelTa gavlena. mxolod sulTan muhamad III-s mmarTvelobis periodSi
(1757-1790) droebiT `aRdga qveynis dideba“, gamococxlda saqalaqo
cxovreba.
XIX saukuneSi daiwyo imperialisturi saxelmwifoebis (didi
britaneTi, safrangeTi, espaneTi, italia) eqspansia maRribis qveynebSi, rac
dasrulda maTi kolonizaciiT. antiimperialisturma brZolam
gansakuTrebul piks miaRwia marokos CrdiloeT nawilSi - rifis raionSi,
sadac Seiqmna damoukidebeli rifis respublika (1921-1926). SeiZleba
iTqvas, rom rifelebis Tavdadebam garkveulwilad Searyia
3
proteqtoratis reJimi da igi gaxda magaliTi ara marto mTeli
qveynisaTvis, aramed kolonialuri reJimis qveS myofi sxva arabuli
saxelmwifoebisTvisac. amasTanave, damoukideblobis mopovebis survilma
ufro metad SeakavSira arabul-berberuli mosaxleoba.
XX saukuneSi erovnul-ganmaTavisuflebeli brZolis Sedegad arabuli
saxelmwifoebis umravlesobam, maT Soris marokom, daibruna
saxelmwifoebrivi damoukidebloba.
saukuneebis manZilze, marokos amJamindeli da yofili sataxto
qalaqebi – rabati, fesi, maraqeSi da meqnesi yovelTvis asrulebdnen da
dResdReobiTac asruleben mniSvnelovan ekonomikur, politikur da
kulturul rols saxelmwifos cxovrebaSi. aRniSnuli qalaqebi mravali
mecnieris kvlevis sagans warmoadgenen.
sadisertacio naSromi, miznad isaxavs marokos mmarTveli dinastiis –
filalis qveynis saTaveSi mosvlis, misi damkvidrebis da rolis
Seswavlas samefos istoriaSi. naSromSi asaxulia XVII-XX ss. (1957-mde)
marokoSi Seqmnili viTareba, yvela is marcxi da warmateba, ramac
gansazRvra misi momavali. amave dros, SeZlebisdagvarad SevecadeT
marokos samefos istoriis kvlevaSi dRemde arsebuli xarvezebis
gamosworebas, rac bunebrivia albaT xels Seuwyobs am qveyanaSi
ganviTarebuli procesebis sworad gagebas da Sefasebas.
naSromSi farTodaa gamoyenebuli arabuli wyaroebi da orientalist-
istorikosTa monografiebi, qarTvel da ucxoel mkvlevarTa Sromebi.
aseve, gaTvaliswinebulia internetidan mopovebuli masala, romelSic
ufro metad asaxulia Tanamedrove periodi.
qarTvel mecnierTa Sromebidan aRsaniSnavia zaza menTeSaSvilis
monografia - “Берберы в общественно- политической жизни Марокко: 50-70-е годы
XX в.” (М., 1985), romelSic gadmocemulia sayuradRebo cnobebi sxvadasxva
berberul tomze da qristine maWaraSvilis sadisertacio naSromi
„marokos politikuri da ekonomikuri ganviTarebis Taviseburebani 1907-
2000 wlebSi (Tbilisi, 2006).
SarifebTan dakavSirebiT mniSvnelovania rusi avtoris v.v. orlovis
monografia-“Традиционная социальная организация алауитского Марокко (середина
XVIII-начало XIX века)“, (М.,1998). rus mkvlevarTagan gasaTvaliswinebelia
4
v.a. argentovis - “Старина и новь Магриба” (М., 1985), romelSic
warmodgenilia marokos qalaqebis istoria. Tanamedrove periodTan
dakavSirebiT ki sayuradReboa n.s. luckaias - “Марокко” (М., 1958). rifis
respublikas mieZRvna misi monografia - “Республика Риф” (М., 1959), sadac
gadmocemulia ara marto rifis regionSi Seqmnili viTareba, aramed
safrangeTis zonaSi mimdinare movlenebic. garda amisa, mimoxilulia
respublikis Seqmnamde arsebuli mdgomareoba da safrangeT-espaneTis
namdvili miznebi.
samecniero naSromTagan umniSvnelovanesia agreTve alen meiersis -
“Slave soliders and state politics in early ‘Alawi Morocco, 1668-1728” (“The international
Journal of African historical studies”, vol. 16, XI, 1, 1983), romelSic avtori gvawvdis
saintereso cnobebs sulTan ismailis `Savi armiis‘‘ Sesaxeb da mis
saxelmwifo wyobaze. SeiZleba Tamamad iTqvas, rom aRniSnul naSromSi
asaxuli informacia aris yvelaze ,,zusti‘‘ ismailis jarTan
dakavSirebiT, romelic warmoadgenda marokoSi im droisaTvis yvelaze
Zlier da organizirebul Zalas. swored misi meSveobiT SeZlo sulTanma
ismailma dakarguli teritoriebis dabruneba.
amasTanave, gasaTvaliswinebelia “The Middle East and North Africa” (London,
1971), romelic axlo aRmosavleTisa da sxva CrdiloeT afrikis qveynebis
garda, kargad warmoaCens marokos istorias, uZvelesi droidan 1970-ian
wlebamde. cal-calke mocemulia sxvadasxva dinastia, romelic mTavrdeba
SarifTa periodiT.
marokos istoriis SeswavlisaTvis, aseve sayuradReboa ingliseli
mkvlevris viliam spenseris – “Historical dictionary of Morocco” (London,1980),
romelic naTels hfens ama Tu im sakiTxs. gansakuTrebiT aRsaniSnavia b.
a. ogotis redaqciiT gamocemuli – “General history of Africa”(vol.V, Unesco-
Heinemann-California, 1992), agreTve ingliseli mecnieris k.e. bosvortis
monografia - “Мусульманские династии” (М., 1971), romelsac Tan erTvis
cnobebi ama Tu im dinastiaze da moyveba bibliografia.
Zalian mniSvnelovania agreTve cnobili frangi
aRmosavleTmcodneebis h. terasis – “Histoire du Maroc” (Paris, 1950), j.
deverdiunis – “Marrakech des origines ά 1912” (Rabat, 1959), S. a. Jiulenis
5
frangulidan rusulad Targmnili “История Северной Африки” (том 2, М., 1961),
romelic frangulidan arabul enazec iTargmna. aRniSnulma
monografiebma, mniSvnelovani wvlili Seitanes arabuli maRribis
istoriis SeswavlaSi. mkvlevrebi kargad icnoben muslimur marokos da
miuxedavad umniSvnelo xarvezebisa, SeiZleba miviCnioT maRribis da
marokos Sesaxeb daweril saukeTeso naSromebad. gasaTvaliswinebelia e.
levi-provansalis – `Sorfa‘‘(Encyclopédie de l'Islam, tome IV, Leiden/Paris,1934).
`maRribis meqis‘‘ – fesTan dakavSirebiT umniSvnelovanesia
frangulidan arabul enaze Targmnili rojer lo turnos – (,,fas kabla
al-himaYa‘‘, Tarjama ila-l-‘arabÒa, al-juz’ al-aval. lubna n-bairóT,
1986) ramdenime tomad gamocemuli monografiac, romelSic SeiZleba
Tamamad iTqvas, dawvrilebiTaa mocemuli misi istoria, qalaqis
daarsebidan marokoze safrangeTis proteqtoratis damyarebamde (1912-
mde). sayuradReboa franguli ,,SemecnebiTi cnobaric‘‘ – “Bienvenue ά
Marrakech” (Paris, 1994) da poloneli avtoris b. miazgovskis “Марокко –
Красная земля” (М., 1963), romelic ufro metad asaxavs `wiTeli miwis‘‘
qalaqTa istorias.
Temis RerZs warmoadgens abu-l-kasim b. ahmad az-zaianis
fasdaudebeli wyaro, romelic frangulad Targmna da komentarebi
daurTo oqtav v. hudasma. igi gamoica amsterdamSi 1969 wels,
saxelwodebiT – “Maroc ά 1631 de 1812”. aRniSnul wyaroSi, gansakuTrebiT
kargadaa warmoCenili filalis marokos saTaveSi mosvlis pirveli
wlebi, SarifTa dapirispireba da sulTan ismailis mmarTvelobis
periodi. garda amisa, wyaroSi mimoxilulia iseTi faqtebi, romelTa
gareSe aRniSnuli Tema ar iqneboda ,,srulyofili‘‘. aqedan gamomdinare,
warmodgenili wyaro SeiZleba miviCnioT damowmebul literaturasTan
mimarTebaSi samecniero siaxled, vinaidan igi ar gamoyenebula im
periodTan dakavSirebiT (XVIII-XVIIIss), romelmac sabolood gansazRvra
„wiTeli qveynis bedi“ da misi aRorZinebis xana.
berberebTan dakavSirebiT, saintereso cnobebs gvawvdis cnobili arabi
istorikosi da filosofosi ibn xalduni (1332-1406), romlis naSromi
6
unikaluria ara marto marokos, aramed mTeli arabuli maRribis
istoriis garkveuli periodisaTvis.
rac Seexeba Tanamedrove periods, sainteresoa ‘abd al-qerim
al-xatabis memuarebi – “Mémoires d'Abd-el-Krim, recueillis par J. Roger-Mathieu”
(Paris, 1927), romelic eZRvneba rifis respublikasa da zogadad marokoSi
mimdinare procesebs.
amasTanave, umniSvnelovanesia doqtor salah al-‘akadis, ,,al-maRribu-
l-‘arabi‘‘ (al-ka hira, 1993), al-maRribu-l-‘arabi 2 (al-ka hira, 1966), ‘abd
as-salam muhamad b. mahmódis, ,,Ta’rÒxu-l-maRrib‘‘ (al-juz’ as-sani, Titva n,
1957) da doqtor ‘atala h al-jamalis, ,,al-maRribu-l-‘arabi al-qabÒr‘‘
(al-kahira, 1997) monografiebi, romlebic maqsimaluradaa
gaTvaliswinebuli warmodgenil naSromSi.
ra Tqma unda, es ar aris gamoyenebuli wyaroebis da literaturis
sruli sia. Cven vcadeT mokled warmogveCina is sakiTxebi, rac bunebrivia
vrclad aris gadmocemuli da mimoxiluli warmodgenil TemaSi.
7
Tavi I
Sarifebi (`Sorfa‘‘) da filalis dinastiis gamosvla marokos
politikur asparezze
Sarifi (arabulad ,,SarÒf‘‘, mr. ricxvi ,,aSra f‘‘, `Surafa’‘‘ –
mravlobiTis dialeqturi forma `Sorfa‘‘ didgvarovani, keTilSobili,
warCinebuli, dawinaurebuli) mociqul muhamedis1 STamomavalTa
saxelwodebaa. pirdapiri mniSvnelobiT niSnavs saxelganTqmuli
winaprebis memkvidres, romelsac aucileblad gadaecema mamaTa keTili
Tvisebebi. Sarifebi, warCinebuli ojaxis Tavkacebi, monawileobas
iRebdnen qalaqebis administraciis marTvaSi. maT dapyrobiTi omebis
dros Seqmnes saxelmwifos mmarTveli zedafena. Sarifebi Tavs
aristokratebad Tvlidnen (`ahl fadl‘‘). aRniSnuli termini agreTve
niSnavs pirovnebas, romelic dgas zeda safexurze, ufro dabali
socialuri statusis mqone pirTan SedarebiT. igi am mniSvnelobiT
gvxvdeba uZveles muslimur literaturaSi, kerZod al-balazuris (IX
saukunis II naxevari) `ansab al-aSrafSi‘‘ [127,125; 110,107; 54,47].
cnobili istorikosi at-tabari (838-923) Sarifebs axsenebs, rogorc
`banuHhaSimis‘‘ gverdiT mdgom gansakuTrebul jgufs. as-suiutis (1445-1505)
mixedviT, `aS-SarÒf‘‘ gamoiyeneboda adreul periodSi `ahl al-baiTis‘‘
wevrebis e.i. mociqulis STamomavlebis – hasanis, Hhusainis, jafaris,
‘akilis an abasis memkvidreebis aRsaniSnavad. islamSi, Siituri
propagandis gaZlierebis wyalobiT, muhamedis saxlisadmi – `ahl al-
baiTisadmi‘‘ kuTvnileba gaxda gansakuTrebuli gamorCeulobis niSani.
`ahl al-baiTisadmi‘‘ siyvarulis movaleobas gansazRvravda yurani. IX–X
saukuneebis literaturis istoriidan cnobilia ori Zma aS-SarÒf
ar-radi da aS-SarÒf al-murTadi.
abasianTa saxalifoSi (750-1258), Sarifebad iwodebodnen abasianebi da
talibianebi, xolo saxalifos daSlis periodSi, istorikosTa Soris
`SarÒf‘‘ iqca alidebis aRmniSvnel terminad. am periodSi alidebi
1 imisaTvis, rom ganvasxvavoT mociqulis saxeli, naSromSi igi aRniSnulia muhamediT.
8
awyobdnen ajanyebebs da iRebdnen Zalauflebas tabarisTansa da
arabeTSi. egviptesa da maRribSi ki, Sarifebad iTvlebodnen hasanis da
husainis STamomavlebi [133,530].
abasianTa periodidan moyolebuli, Sarifebi emorCilebodnen nakibebs
(arabulad – meTauri, xelmZRvaneli), romelTac Tavisi rigebidan
irCevdnen. IX saukunidan nakibebi iyvnen did islamur qalaqebSi. isini
eqvemdebarebodnen mTavar nakibs – `nakÒb an-nukaba ’s‘‘. nakibis movaleobaSi
Sedioda genealogiis sakiTxebis garkveva, saTanado davTarSi didebulTa
dabadebis da gardacvalebis TariRebis aRniSvna. nakibi valdebuli iyo
aecilebina SarifebisTvis sxvadasxva saxis usiamovneba, Seexsenebina
movaleobebi da daecva nebismieri iseTi qmedebisagan, rac maT prestiJs
Selaxavda [133,531; 18,210]. nakibi meTvalyureobas uwevda SarifTa vakfebs
da zogjer mosamarTlis funqciebsac asrulebda. abasiani xalifa
al-muTamidis (870-892) dros, baRdadSi muhamedis STamomavlebs
yovelTviurad eZleodaT erTi dinari, mogvianebiT dinaris meoTxedi.
zogierTi cnobiT, 824 wels iyo 33000 abasiani da 2300 talibiani Sarifi
[18,210].
XIV saukunis 70-iani wlebidan Sarifebi qudebze gansxvavebul mwvane
niSans (`Sutfa‘‘) ikeTebdnen. erT-erTi versiis Tanaxmad, Sutfas Semotana
ukavSirdeba egviptis gamgeblis, al-aSraf Sa‘banis saxels (1363-1376). 1596
wels, rodesac egviptis faSam as-said muhamad al-aSrafma gamoitana
qisva, gasca brZaneba, rom Sarifebi misuliyvnen masTan mwvane dolbandiT.
im droidan moyolebuli, Sarifebs ufleba miecaT oficialurad
etarebinaT mwvane, sxvaTagan gansxvavebuli Calma, rac gavrcelda mTel
islamur samyaroSi, rogorc Sarifebisadmi kuTvnilebis niSani. mwvane
feri aris samoTxisa da mociqul muhamedis sayvareli feri [68,327].
arabeTSi atarebdnen rogorc mwvane Calmas, aseve TeTri ferisas, iranSi
upiratesobas aniWebdnen mwvane dolbands. aRsaniSnavia, rom Sarifebi
konstantinopolSi Tavs aridebdnen mwvane feris dolbands, vinaidan mas
atarebdnen xelosnebi da vaWrebi. maTi azriT mwvane Calmas naklebad
etyoboda WuWyi [141,6238].
muslimebs evalebodaT pativi ecaT SarifebisaTvis, SeeZulebinaT is,
vinc awyeninebda Sarifs, moeTminaT misgan wyena, gaCumebuliyvnen mis
9
naklze, SeeqoT misi zneobrioba, eCuqebinaT is, ris yidvasac moisurvebda.
roca Sarifi fexze idga, aravis hqonda dajdomis ufleba da roca
saubrobda yvelas ekrZaleboda xmis amoReba. didi pativi iyo Sarifis
coloba. iTvleboda, rom Sarifs ar emuqreboda gankiTxvis dRis
sasjeli. mas mieteveboda yvela miwieri codva. aucilebeli iyo Sarifis
moxsenieba locvaSi. mravali RvTismosavi Sarifi wmindanad (`vali‘‘) iqna
aRiarebuli [62,294; 18,210]. garda amisa, `SarÒf‘‘ gaigivebulia `saidTan‘‘.1
droTa ganmavlobaSi, Sarifebi daifantnen islamur samyaroSi da
zogierT regionSi xelisuflebis saTaveSic aRmoCndnen. SarifTa
dinastia ganagebda meqas X saukunidan 1924 wlamde. savaraudoa, rom
Sarifebi cxovrobdnen TbilisSic. arabi istorikosi ibn al-azrak fariki
(XIIs) Sarifebs asaxelebs im muslimTa Soris, romelTac pativs miagebda
da asaCuqrebda mefe demetre I (1125-1156) [18,210].
SarifTa gamoCena arabul maRribSi, kerZod marokoSi idrisianTa
dinastias ukavSirdeba. `banó idrÒs‘‘ an `al-adarÒsa‘‘ – pirveli Siitur-
arabuli dinastiaa marokoSi (789-926). misi fuZemdebelia alisa da
fatimas ufrosi Svilis, hasanis2 SvilTaSvili, idris ibn ‘abd al-lahi.
man monawileoba miiRo hijazSi abasianTa winaaRmdeg ajanyebaSi (786), ris
gamoc mas arc ifrikiaSi da arc Sua maRribSi ar edgomeboda. ajanyebis
Semdeg, idrisma Tavi Seafara egviptes, saidanac gadavida tanJerSi
(arabulad ,,tanja‘‘) (788). sabolood, igi damkvidrda valilaSi –
1 saidi (arabulad `saÒd‘‘, mr. ricxvi `sadaT‘‘, `asÓad‘‘– batoni) aRniSnvs monis batons, dapirispirebul qmars colTan. amasTanave, saidi iyo tomis an gvaris Tavkacis saxeli, romlis avtoriteti damokidebuli iyo pirovnul Tvisebebze, kerZod mis keTilgonierebaze, liberalobaze da STambeWdav metyvelebaze. agreTve didi mniSvneloba hqonda fizikur monacemebs. savaraudoa, rom aRniSnuli termini eniWebodaT im pirebs, romlebic TavianTi moRvaweobis sferoSi sargeblobdnen pativiscemiT. saidebad iwodebodnen sufieli wmindanebi da Teologebic. xSir SemTxvevaSi saidebs miakuTvneben husainis STamomavlebs [141,6230]. 2 al-hasan b. ‘ali talibi al-mujTabi (gard. 669 w.) – Siitebis meore imami, fatimas naadrevi sikvdilis Semdeg mamasTan izrdeboda. ZmebTan daZabuli urTierToba hqonda. TiTqmis asjer daqorwinda, ris gamoc miiRo metsaxeli - `mitlak‘‘, rac bunebrivia uaryofiTad moqmedebda alis ojaxis prestiJze. misi saqcieliT mowinaaRmdegeebi sargeblobdnen. hasans hqonda metyvelebis defeqti, rac garkveulwilad amcirebda saxalifos dauflebis Sansebs. 661 wels, rogorc alis saxlis ufrosi wevri, igi eraySi xalifad gamoacxades. erayelebi aqezebdnen hasans sirielebTan omis ganaxlebisaken, magram man amjobina xalifa muaviasTan (661-680) molaparakeba. gadmocemis mixedviT, mas amisken ubiZga finansurma siZneleebma. hasanma daxarja garkveuli Tanxa da mudmivi Semosavali, romelsac iRebda erayis erT-erTi provinciidan. omebi rasakvirvelia moiTxovda fuls, jamagirebis gacemas. man Tavisi mmarTvelobidan daaxloebiT 6-8 Tvis Semdeg dado zepiri SeTanxmeba muaviasTan da qufis meCeTSi saxalxod ganacxada, rom uars ambobda saxalifoze, ris sanacvlod miiRo fuladi konpensacia - 5 milioni dirhami da mudmivi Semosavali iranis erT-erTi olqidan, xolo umcrosi Zmis, husainisaTvis – 2 milioni dirhami. Siituri gadmocemis Tanaxmad, SeTanxmeba TiTqos iTvaliswinebda muavias gardacvalebis Semdeg hasanis gaxalifebas. hasanma datova erayi da damkvidrda medinaSi, rogorc kerZo piri. xalifa muaviasTvis is aRar warmoadgenda safrTxes. alis saxlis nawili akritikebda hasans. miuxedavad amisa, momavalma Siitebis Taobebma Seqmnes misi idealuri saxe. hasans miawerdnen saswaulqmedebebis unars. igi
gamoacxades wamebulTa saidad (`saÒd aS–Suhada’‘‘). hasanis gardacvalebasTan dakavSirebiT arsebobs ori versia: 1) igi medinasTan sasikvdilod daWra alis erT-erTma mowinaaRmdegem al-hajarma, ris Semdegac miiyvanes qalaqSi, sadac gardaicvala 45 wlis asakSi. 2) hasani moawamvlina muaviam [61,276].
10
romaelebis yofil qalaq volubilisSi [114,17; 53,28]. idris I cdilobda
zaidizmis (SiitTa mexuTe imamis muhamad al-bakiris Zmis, zaid b. alis
[gard.740 w.] mimdevrebis religiur-politikuri mimdinareoba) moZRvrebis
gavrcelebas, ris gamoc daukavSirda aurebs – erT-erT berberul toms
da misi daxmarebiTY daaarsa patara saamiro. rogorc Sarifi da xalifas
dauZinebeli mteri, berberebma idrisi imamad aRiares. male mas abasianTa
mimarT mtrulad ganwyobili arabebic SeuerTdnen. aRsaniSnavia, rom
berberebi yovelTvis ifarebdnen samSoblodan gamoqceul `damnaSaveebs‘‘.
idris ibn ‘abd al-lahis Semdgomi moRvaweobisaTvis qalaqi valila
Seuferebeli aRmoCnda da man 789 wels mdinare sebus SenakadTan
safuZveli Cauyara dasaxlebas, romelsac Semdeg fesi ewoda. miuxedavad
amisa, idris I sicocxlis bolomde valilaSi darCa (ix. Tavi IV) [40,51;
14,136; 29,48]. misi gardacvalebidan ori Tvis Semdeg, berber mona qals
kenzas idrisisagan SeeZina vaJi. amgvarad, pirvelad qveynis istoriaSi
moxda muhamadis STamomavlebis – Sarifebisa da berberebis danaTesaveba.
uZvelesi droidan, maroko1-maRribis2 ganuyofeli nawili, dasaxlebuli
iyo momTabare tomebiT – Tanamedrove berberebis winaprebiT, romlebic
misdevdnen mesaqonleobas. mTebsa da xeobebSi aRmocenda pirveli
miwaTmoqmedebis kerebi [65,18].
berberebi cnobili iyvnen jer kidev Cv. w. aR.-mde mesame aTaswleulSi.
antikur wyaroebSi isini libielebad moixseniebian [65,18]. “Barbaru”
laTinuri sityvaa da niSnavs gaurkvevlad molaparakes, ufro zustad
ucxos. maRribis mosaxleoba Tavis Tavs `imaziRens‘‘ uwodebs, enas
1 evropelebi marokos uwodeben `wiTel qveyanas‘‘, istorikosebi `SarifTa saxelmwifos‘‘, mogzaurebi `civ qveyanas mxurvale mziT‘‘, poetebi `oqrosferi mzis Casvlis mxares‘‘ [38,2]. 2 `maRrib‘‘ – arabulad dasavleTi, mzis Casvlis adgili, afrikis Semadgeneli nawilia. afrika anu `ifrikÒa‘‘ – `faraka‘‘ sityvidan arabulad niSnavs gayofas. am saxelTan dakavSirebiT arsebobs ori mosazreba: 1. samyaros es nawili iwodeba ase, radganac gamoyofilia evropidan xmelTaSua zRviT da aziidan mdinare nilosiT. 2. saxelwodeba warmodgeba `bednieri arabeTis‘‘ mefis, ifrikosis saxelidan, romelmac pirvelma daadga fexi am kontinentze. mas, asureTis mefeebisagan devnils, ar SeeZlo Tavis samefoSi dabruneba. man jariT moaxerxa nilosze gadasvla da gaemarTa dasavleTisaken. iara iqamde, vidre ar miaRwia karTagenis midamoebs. amitom, arabebi TiTqmis yovelTvis miiCneven afrikad karTagenis mxares da mTel afrikaSi gulisxmoben mis nawils. maRribi, kontinentis ganuyofeli regioni, Sua saukuneebis muslimur geografiul literaturaSi iyofa sam nawilad: `ifrikÒa‘‘ (yofili romis provincia) – mdebare karTagenis teritoriaze (Tunisi), `maRrib al-avsa t‘‘ – kabilias mTebsa da mdinare muluias Soris (alJiri), `maRrib al-aksa‘‘ (maroko) [4,15].
11
,,amaziRs‘‘. isini sxvadasxva dros evropidan da aziidan mosuli
xalxia1 [27,74].
berberebi2 yovelTvis asrulebdnen mniSvnelovan rols marokos
socialur da politikur cxovrebaSi. maT Soris iyvnen warmarTebi,
iudevelebi da qristianebi [2,176]. VII saukunis miwurulsa da VIII
saukunis dasawyisSi daiwyo berberTa gamuslimebis procesi. cnobili
arabi istorikosis da filosofosis ibn xaldunis Tanaxmad, berberebma
70 wlis manZilze 12-jer miiRes da uaryves islami [57,14]. VIII saukuneSi
dRevandeli marokos samefo Sevida omaianTa saxalifos (661-750)
SemadgenlobaSi da aq TandaTanobiT fexi moikida arabulma enam,
kulturam.
masmudas tomebs, romlebic cxovroben gomaras da marokos samxreT-
dasavleT nawilis mTebSi, baris mosaxleoba velurebad miiCnevs da
xSirad aniWebs Slehebis saxels, Tumca Slehebi Sua saukuneebidan
moyolebuli misdevdnen binadar cxovrebas. amasTanave, masmudas
SeZlebuli glexebi saxloben rogorc qalaqad, ise soflad [28,369; 9,232].
masmuda yovelTvis erTiandeboda konfederaciis tipis msxvil politikur
jgufebSi. mis gaerTianebaSi Sedian bergvata, gomara (Rum›ra) da atlasis
mTebis mosaxleobis nawili [5,124]. amasTanave, kulturuli TvalsazrisiT
masmuda ganviTarebis ufro maRal safexurze idga, vidre udabnoebisa da
stepebis tomebi [19,85].
sanhajas berberebi, romlebic Seadgendnen CrdiloeT afrikis
mosaxleobis mesameds, mimofantuli iyvnen did teritoriebze. III
saukuneSi sanhajas tomebma hamuram, lemtunam da sxva maTma
monaTesaveebma daiwyes saharis dapyroba. es tomebi cnobili iyvnen,
rogorc aqlemebis qurdebi. maTi STamomavlebi iwodebodnen saharihad
[57,19].
1 nuhs anu noes hyavda sami Ze: sami, qami, iafisi. TiToeuls SeeZina sami vaJi. sami iyo arabebis, sparselebis da romaelebis winapari, iafisi slavebis, Turqebis, gogisa da magogis, qami ki - zangebis, koptebis da berberebis [3,26]. 2 ibn xaldunis Tanaxmad, berberebi momdinareoben boTridan da branesidan, boTrebi madhisidan, branesebi abTeridan. boTrebi arian momTabareebi, branesebi (mr.r. `barna is‘‘) mkvidrni. ibn xaldunis TqmiT, sityva berberi arabulad JRers rogorc bgeraTa gaurkveveli narevi [2,76].
12
rac Seexeba XIV saukuneSi aRmosavleTidan mosul zenaTas tomebs,
isini iyvnen stepebis xalxi, miiwevdnen dasavleTisaken da gars uvlidnen
saharas. zenaTas tomebi iTvlebodnen muslimuri dasavleTis saukeTeso
mxedrebad.
saukuneebis manZilze, berberebi aqtiurad iyvnen CarTuli marokos
politikur cxovrebaSi da drodadro qveyanas berberuli dinastiebi
marTavdnen. XVI saukunis miwurulsa da XVII saukunis dasawyisSi
marokos mTeli rigi raionebi berberebis xelSi iyo. isini Tavs esxmodnen
qalaqebs da soflebs. anarqiis periodSi gaxSirda Zarcva-yaCaRoba.
rogorc zemoT aRvniSneT, filalis gvaris Sarifebi momdinareoben
Siitebis meore imam hasanidan. Tavis mxriv, hasanianebi iyofian
idrisianTa, kadirianTa da muhamad an-nafs az-zaqiias jgufebad: 1.
idrisianebis Sto moicavs eqvs ganStoebas:
a) juTaianebis Sorfa, romelSic Sediodnen idris II-is Svilis, al-
kasimis STamomavlebi. al-kasimi Camoicila gzidan Zmam omarma da
waarTva mas Zalaufleba.
amis Semdeg, al-kasimma atlantis okeanis sanapiroze, qalaq
asilasTan (evropuli saxelwodeba `arsila‘‘) daaarsa banaki. al-kasimis
gardacvalebis Semdeg, misma Svilma daafuZna patara dasaxleba juTa –
garbis (arabulad `al-Rarb‘‘) provinciis, sebus xeobaSi. al-kasimis
STamomavlebi dasaxldnen fesSi, meqnesSi da jabal al-‘alamSi.
amave dros, juTaianebis ganStoeba Sedgeba qveganStoebebisagan. maT
Soris iyvnen ‘imranianebi, talibianebi, Ralibianebi, tahirianebi da
Sabihianebi. XV saukunis meore naxevarSi imranianebi Seecadnen fesSi
marinianTa1 damxobas. marcxis Semdeg, maT cota xniT Tavi Seafares
Tuniss [92,402].
b) hamudianTa Sorfa - momdinareobs idris omaridan. Tavdapirvelad
isini cxovrobdnen jabal al-‘alamSi, Semdeg dasaxldnen Tlemsenis
raionSi.
g) dabaRianebi – idris ‘isas STamomavlebi. X saukuneSi al-hasan ibn
kanunTan erTad isini damkvidrdnen kordovaSi, sadac darCnen
1 marinianTa dinastia ganagebda marokos 1196-1465 wlebSi. marinianebi ekuTvnian aRmosavleTidan mosul zenaTas momTabare toms [57,19].
13
rekonkistamde. marokoSi dabrunebis Semdeg dasaxldnen jer saleSi,
Semdeg fesSi.
d) amRarianebi – saTaves iReben idris ibn ‘abd al-lahidan.
cxovrobdnen CrdiloeT marokoSi, atlantis okeanis sanapiroze da
sabolood, damkvidrdnen azamuris samxreTSi.
e) katanianebis Sorfa – momdinareoben idris II-is umcrosi vaJidan
iahia II-dan. XVI saukunis meore naxevramde cxovrobdnen meqnesSi, Semdeg
dasaxldnen fesSi – ‘akabaT ibn sauvalis quCaze. xSirad maT am quCis
saxeliT moixsenieben.
v) idris II-is SviliSvilis, alis STamomavlebis Sorfa – iyofa
ganStoebebad. cxovrobdnen marokos CrdiloeT nawilSi. MmaT
ekuTvnodnen SafSavanianebi, lihianianebi, vazanielebi, raisunianebi da
rahmanianebi [92,402].
2. kadirianTa Sto – ‘abd al-lah al-qamilis, musa al-javnis
STamomavlebi. espaneTis datovebis Semdeg, XV saukunis miwuruls
dasaxldnen fesSi.
3. sa‘debis da ‘alavitebis, igive filalis Sarifebis Sto – ‘abd al-
lah qamilis Svilis, muhamad an-nafs az-zaqiias mecamete Taoba. isini
gamoCndnen marokoSi Zveli berberuli dinastiebis dacemis Semdeg.
amasTanave, marokoSi cxovrobs imam husainis STamomavlebis ori didi
jgufi:
1. sikilianebi – momdinareoben musa al-qazimis Zedan, ali ar-ridadan.
2. ‘irikianebi – ali ar-ridas Zmis, al-murTadis STamomavlebi [92,403].
isini ZiriTadad saxloben fesSi. XIX saukuneSi zogierTi maTgani
dasaxlda kairoSi (ix. marokos Sorfas genealogiis ori xe gv. 153-154).
14
Tavi II
filalis damkvidreba marokoSi da mosvla qveynis saTaveSi
rogorc aRvniSneT, droTa ganmavlobaSi Sarifebi mimoifantnen
islamur samyaroSi. XIV saukunis miwuruls, TafilaleTis1 qalaq
sijilmasadan piligrimebi gaemarTnen meqaSi. wiTeli zRvis sanapiro
qalaq ianbuSi, isini SemTxveviT Sexvdnen mis mkvidrs Sarif hasan al-
kasims da vinaidan, did pativs scemdnen mociqul muhamedis STamomavlebs,
Tavdapirvelad SeTavazes mas maTTan erTad medinaSi wasvla, Semdeg
marokoSi gamgzavreba. igi daTanxmda da sabolood, gaemarTa
piligrimebTan erTad marokoSi, sadac dasaxlda sijilmasaSi. erT-erTi
versiis mixedviT, marokoSi Sarifis damkvidreba moxda marinianTa
sulTnis abu iakub iusufis mmarTvelobis xanaSi (1286-1307) [96,239].
rogorc muhamedis STamomavali da RvTis madlis `baraqas‘‘ _ matarebeli,
al-kasimi marinianebma zarzeimiT miiRes. sijilmasaSi al-kasimma
Semoikriba garSemomyofni da cxovrobda rogorc RvTismosavi adamiani,
qadagebda ,,RvTisa da xalxis siyvaruls‘‘ [117,226].
saukuneebis manZilze, Sarifebi ar ereodnen qveynis politikur
cxovrebaSi. maTi saxiT Camoyalibda gamorCeuli religiuri fena,
romelic sargeblobda mosaxleobaSi pativiscemiT da gavleniT. Sarifebs
miawerdnen saswaulmoqmed, zeciur Zalas. dideba maT Sesaxeb cnobili
gaxda andalusiaSic [84, 24].
1511 wlidan, marokos politikur sarbielze gamovidnen hijazidan,
dra‘as xeobaSi dasaxlebuli mociqul `muhamedis ojaxis‘‘, `banó sa‘dis‘‘
STamomavlebi. 1515 wels maT aiRes TarudanTi, 1548 wels (an 1544)
daeuflnen maraqeSs, 1549 wels fesidan sabolood gandevnes vatasianebi2.
sa‘dis Sarifebma ganimtkices da gaavrceles Zalaufleba susis raionsa
1 TafilaleTi – oazisebis jgufi samxreT-aRmosavleT marokoSi, kasr as-suk raionSi. misi administraciuli qalaqi aris erfudi. erT-erTi mTavari qalaqia risani, romelsac adre erqva sijilmasa [79,102]. 2 vatasianTa berberuli dinastia marTavda marokos 1428-1549 wlebSi.
15
da qveynis CrdiloeTSi. isini filalisagan gansxvavebiT, cdilobdnen
osmaleTis imperiis SemadgenlobaSi marokos daqvemdebarebas [26,16].
qveyanaSi TandaTanobiT Zlierdeboda evropis saxelmwifoebis gavlena.
marokos qalaqebi gadadioda ucxoelebis xelSi. espaneTis garda,
marokos dauflebisaTvis brZolas ganagrZobda portugalia. mas es
egzotikuri qveyana xiblavda xelsayreli, geografiuli
adgilmdebareobiT da rac mTavaria, izidavda ekonomikuri TvalsazrisiT.
marokos portebSi mimdinareobda gacxovelebuli vaWroba, sadac Tavs
iyridnen sxvadasxva qveynis vaWrebi [67,115].
1578 an 1579 wels, al-maxazinis velze qveynisaTvis brZolas Seewira
portugaliis mefe sebastiani (1557-1578), yofili sulTani al-muTavaqili
(1574-1576) da sulTani ‘abd al-maliqi (1576-1578). portugaliis damarcxebis
mTavari mizezi iyo masiuri winaaRmdegoba dampyrobelTa mimarT. garda
amisa, ‘abd al-maliqs diplomatiur mxardaWeras uwevda inglisi,
radganac mas ar awyobda bragansTa1 mmarTvelobis `restavracia‘‘
marokoSi. inglisi miiswrafoda ,,SarifTa saxelmwifoSi‘‘ savaWro
urTierTobebis uzrunvelyofisken. im droisaTvis maroko ganixileboda,
rogorc Seucvleli xorblis mimwodebeli da bambis qsovilebis ubadlo
gamsaRebeli [67,115].
`sami monarqis‘‘ brZolis Semdeg, maroko saerTaSoriso sazogadoebis
TvalSi warmoadgenda uZlieres Zalas. SarifebTan daiwyes
urTierTobebis damyareba evropis didma mefeebma. rac Seexeba
portugalias, man dakarga jari da politikuri gavlena [67,115].
1585 wlidan, ingliseli vaWrebi monopolias uwevdnen marokos
evropasTan vaWrobas.
1591 wels, sa‘debis yvelaze saxelganTqmulma sulTanma, ahmad
al-mansurma (1578-1603) daipyro TimbuqTu2 da gaanadgura gao,3 gagzavna
jari dasavleT sudanSi. al-mansurma xelSi Caigdo didi nadavli –
monebisa da oqros saxiT. man Seqmna axali sistema, romlis safuZvelze
1 bragansa (BraganÇa) – portugaliis mefeebis (1640–1853) da braziliis imperatorebis (1822–1889) dinastia. misi fuZemdebelia Juan IV. 2 TimbuqTu (Timbuku), TombuqTu (Tombouctu) – qalaqi maliSi, mdinare nigeris marcxena sanapiroze. 3 gao (Gao) – qalaqi aRmosavleT maliSi, mdinare nigerze.
16
gaaTavisufla gadasaxadebisgan sxvadasxva arabuli tomi. samagierod, maT
daakisra samxedro samsaxuri.
sa‘dis Sarifebma SeZles TiTqmis mTeli qveynis daqvemdebareba, magram
calkeul regionebSi daiwyo separatistuli moZraobebi, ramac daasusta
maTi erTianoba. gansakuTrebiT mZime mdgomareoba Seiqmna sulTan ahmad
al-mansuris gardacvalebis Semdeg [71,475; 93,186]. ufro metad gaZlierda
evropis saxelmwifoebis gavlena, gaCaRda mravalwliani, ZmaTaSorisi
sisxliani omi. am periodisaTvis maroko dayofili iyo zaviebad,1
romelTa Soris aRsaniSnavia dilas zavia. igi daaarsa XVII saukunis
bolos muhamad ben abu baqrma. dilas zaviaze gadioda savaWro gza
fesidan TuaTSi da sudanSi [90, 300].
sulTan ‘abd al-maliqis mmarTvelobis xanaSi (1623-1631), muhamad ben
abu baqris Svilma al-hajma Tavi gamoacxada dilas zavias mmarTvelad
da wamoiwyo brZola teritoriebis xelSi Casagdebad. al-haji daeufla
kasba2 Tadlas, sales da dernas mTas.
TafilaleTis mosaxleobam daxmarebisaTvis mimarTa maT Soris
yvelaze pativsacem da gavlenian Sarifs, mulai3 alis [83,503]. muhamad ali
aS-Sarifi daibada 1579 wels. mas hyavda cxra vaJi. 1630 wels, SeeZina ar-
raSidi, romelic gaxda cnobili sulTani. 1631 wels, TafilaleTis
mosaxleobam ali aS-Sarifi sulTnad gamoacxada. istorikosTa didi
nawili, aRniSnul wels Tvlis qveynis saTaveSi filalis dinastiis
mosvlis TariRad. TafilaleTelma Sarifebma, rogorc TafilaleTidan
gamosulebma miiRes gvari filali [96,239; 114,17; 83,503].
1 zavia – (arabulad `za via‘‘, mr. ricxvi `zava Ya‘‘ – kuTxe, samreklo, monasteri, salocavi adgili, sadgomi, patara meCeTi) marokoSi gvxvdeba salocavi adgilis da religiuri saZmos mniSvnelobebiT. 2 kasba – (arabulad `kasb‘‘ – qalaqi) qalaqis yvelaze Zveli an ZiriTadi nawili citadeliT. Cveulebriv mdebareobs kldeze an borcvze. aqvs gamagrebuli Sesasvleli da faruli kari. XII saukuneSi kasbas terminis mniSvneloba gafarTovda da zogjer aRniSnavda nebismier gamagrebul qalaqs. XVI saukunidan igi agreTve warmoadgenda patara simagres. samxreT marokoSi kasba SeiZleba Segvxvdes koSkuri nagebobis mniSvnelobiT [104,78]. 3 mulai, maulai – arabulad `Cemi batoni‘‘ Sarifis titulia, romelsac oficialurad atarebda yvela ‘alaviti sulTani. XIV saukuneSi damkvidrda xmarebaSi, rogorc umaRlesi sasuliero piris da sulTnis damatebiTi aRmniSvneli tituli. igi XVI saukuneSi oficialurad gamoCnda dokumentebSi, xolo XVII saukunidan mulaid zogjer iwodebodnen marabutebi da wmindanebi. amJamad, masze ufleba aqvT samefo gvaris mamakacebs, agreTve sa‘debisa da idrisianTa STamomavlebs [23,194].
17
DdResdReobiTac maTi keTilSobiluri warmomavloba iseTive
mniSvnelovania, rogorc es iyo saukuneebis win. mociquli muhamedis
STamomavlebi sargebloben gansakuTrebuli pativiscemiT islamur
samyaroSi.
§1. filalis dinastiis brZola xelisuflebisaTvis da marokos
gaerTianeba
1631 wels, rodesac marokos saTaveSi movida ali aS-Sarifi, mas
daupirispirdnen meamboxe berberebi da zaviebis marabutebi.1 garda amisa,
mas ganudga Tabu‘asamTis2 mosaxleoba. maT daxmarebisaTvis mimarTes
muhamad al-haj dilaels, romlis Zalaufleba vrceldeboda dernazec.
aS-Sarifma ki daxmareba sTxova suseli marabutis ahmad ben musa
semlalis Svils, bu hasuns, romelic ganagebda dads. amasTanave, misi
Zalaufleba wvdeboda sussa da antiatlass. bu hasunma daamyara savaWro
urTierTobebi inglisTan da holandiasTan, saidanac Rebulobda did
Semosavals [79,97]. igi gamagrda Tabu‘asamTis kedlebTan da imis Semdeg,
rac miiRo werili muhamad ben al-hajisagan, datova Tabu‘asamTi. or
marabuts Soris moxda SeTanxmeba. am konfliqtSi ar Caerivnen oazisebisa
da Sua atlasis mmarTvelebi. bu hasunma ar daRvara sisxli, ris
sanacvlodac patara dasaxlebis Tabu‘asamTis mosaxleobam mas misca
sakvebi da fuli [6,4].
1634-35 wlebSi, dilaelma marabutma muhamad al-hajma gailaSqra
saharis regionSi. ksar as-sukSi man miiRo Sarifebi, ali aS-Sarifis
meTaurobiT. molaparakebis Semdeg, al-hajis mmarTvelobaSi sabolood
gadavida ksar as-suki, ramdenime dasaxleba da saharis zogierTi raioni.
1635-36 wlebSi, ali aS-Sarifma uari ganacxada taxtze, Svilis
muhamadis sasargeblod. igi aRiara saharis mosaxleobis didma nawilma,
ramac bunebrivia ganarisxa muhamad al-haji, romelic gaemarTa
1 marabuti – (arabulad `mura bit‘‘ – sadarajoze mdgomi, marabuti) wmindani, moxalise mebrZoli, zavias meTauri. 2 Tabu‘asamTi – TafilaleTidan samxreTiT oc kilometrSi. cnobili aRmosavleTmcodne henri terasi aRniSnul simagres moixseniebs, rogorc Tabuasams [6,3].
18
sijilmasasaken. Sarifebi gamovidnen Suamavlebad da SenarCunebul iqna
mSvidoba [6,4].
1637-38 wlebSi, muhamad aS-Sarifma, orasi erTguli mebrZoliT RamiT
SeaRwia Tabu‘asamTSi. gadmocemis mixedviT, man moaxerxa citadelSi
Sesvla iq arsebuli xvrelis meSveobiT. man gaZarcva Tabu‘asamTi da
gaJlita garnizoni. meore diliT, ali aS-Sarifis da mulai muhamadis
winaSe wardga cixesimagris mosaxleoba. maT aRiares muhamadi sulTnad.
Tabu‘asamTis dapyrobis Semdeg, ali bu hasuni da ali aS-Sarifi
erTmaneTs daupirispirdnen. bu hasunma isargebla sulTan muhamadis el-
faijaSi yofniT da isev miimxro aRniSnuli patara
dasaxlebis_cixesimagris mkvidrni. amis sapasuxod, mulai muhamadma
Seutia Tabu‘asamTs. bu hasunma tyved aiyvana da Tan waiyvana susSi ali
aS-Sarifi, miuCina mas mulati (sxva monacemebiT Savkaniani) mxevali,
romlisganac aS-Sarifs SeeZina vaJi ismaili - SemdgomSi yvelaze
saxelovani sulTani filalis dinastiis istoriaSi. igi darCa tyveobaSi
iqamde, vidre ar gamoisyida Tavisufleba didi fuliT. bu hasunma mas
`aCuqa‘‘ ismailis deda. mamis dabrunebis Semdeg, muhamadma gawyvita masTan
urTierToba da mxolod sikvdilis win gamoamJRavna misadmi siyvaruli
[6,5].
bunebrivia, muhamads surda Zalauflebis mopoveba qveynis yvela
raionSi. 1637-38 wlebSi, man angadSi Semoikriba zeda giris, ma‘kilis,
ahlafis da segunas arabuli tomebi. maT miaciles igi ujdamde [6,6].
amasTanave, muhamadi daupirispirda banu iznasens,1 gailaSqra mdinare
TafnasTan mcxovrebi tomebis winaaRmdeg, daupirispirda banu sanusis da
iahias tomebs. 1650 wels, mulai muhamadma aiRo ujdis raionebi, ris
Semdegac gaemarTa Tlemsenis samxreTisaken. igi Tlemsenis gzaze
Zarcvavda soflebs, dasaxlebebs da naxirTan erTad mierekeboda xalxs
[6,7]. Tavis gadasarCenad Tlemsenis mosaxleobam daxmareba Txova
osmaleTis Turqebis2 garnizons. Mmosaxleobis nawilma gaqceviT uSvela
Tavs, darCeniT ki mulai muhamadi sastikad gausworda. man Seutia orans,
daxoca xalxi, aiyvana tyveebi da xelSi Caigdo maTi qoneba. hamianis
1 `banó iznasen‘‘ – zenaTas tomi. 2 naSromSi SemdgomSic saubaria osmaleTis Turqebze.
19
tomma erTguleba gamoucxada sulTans. aseve mas miemxren sxva arabuli
tomebic, romlebic warmatebiT gamoiyena Turqebis winaaRmdeg brZolaSi.
muhamadma dasavleT alJirSi miaRwia laguatas da ‘ain-madis teritorias.
maskaras begma daxmarebisaTvis mimarTa alJiris begs da maT
gaerTianebuli ZalebiT daatovebines sulTan muhamads ‘ain-madis
teritoria. gamarjvebuli muhamadi didZali nadavliTa da tyveebiT
dabrunda ujdaSi, ris Semdegac gaemarTa sijilmasaSi. am periodSi
marokos sazRvrebi gadakveTa Turqebis jarma. mosaxleobam mas sastiki
winaaRmdegoba gauwia da dampyroblebi iZulebuli gaxdnen ukan daexiaT
da sabolood, dabrunebuliyvnen alJirSi [6,8]. amis Semdeg, alJiris osman
faSam sulTan muhamadTan miavlina ori alJireli alimi da ori Turqi
meTauri. maT gadaces osman faSas Setyobineba da didi Zalisxmevis
Sedegad daarwmunes muhamadi, rom mas ar hqonda osmaleTis teritoriaze
SeWris ufleba da daafices alahi, rom is aRarasodes gadavidoda
mdinare Tafnaze. im droidan moyolebuli, 1845 wlamde Tafna iTvleboda
alJir - marokos sazRvrad [6,9].
1659 wels, `scenidan‘‘ gavida ukanaskneli sa‘di da fesis mosaxleoba
aujanyda dilael marabuts, muhamad al-hajs. maT daxmareba Txoves
sulTan muhamads. sulTani Sevida `fes al-jadidSi‘‘, Seipyro al-hajis
momxre, qalaqis mmarTveli abu baqr aTamali. yovelive amis Semdeg,
muhamad al-haji berberebTan erTad daiZra fesisaken. man daSala qalaqis
kedlebTan gaSlili banaki. sulTani muhamadi gaemarTa masTan
Sesaxvedrad, magram jaris simciris gamo iZulebuli gaxda fesSi
dabrunebuliyo. qalaqis mosaxleobam sulTans erTguleba Sehfica, ris
Semdegac igi dabrunda sijilmasaSi. fesisaTvis brZola isev gagrZelda,
mas Seewira bevri cnobili pirovneba: andalusielTa meTauri ‘abd
el-qerim el-lirini, muhamad ben selimani da a.S. al-hajma daamarcxa
feselebi. maT aRiares dilaelis avtoriteti. dilaelma marabutma, fesSi
mmarTvelad daniSna Tavisi Svili ahmadi da ubrZana ali ben idris
el-judis, mulai idrisis mavzoleumidan meamboxeTa neStebis gamotana.
vinaidan, el-judi ar daemorCila mas, al-hajma igi alyaSi moaqcia,
Tumca sicocxle SeunarCuna. idrisma da misma Tanamoazreebma Tavi
Seafares el-mokfias zavias, ris Semdeg datoves fesi [6,10].
20
1659 wlis ivnisSi, sijilmasaSi gardaicvala ali aS-Sarifi. cnobilma
swavlulma, mulai muhamad el-mobaraqma mas miuZRvna araCveulebrivi
elegia [101,126].
aS-Sarifis gardacvalebis Semdeg misma umcrosma Svilma ar-raSidma
datova TafilaleTi, vinaidan SiSobda, rom ufrosi Zma sulTani muhamadi
mas gauswordeboda. Tavdapirvelad igi gaemarTa TedRaSi,1 Semdeg
miaSura demnaTs,2 saidanac gadavida dilas zaviaSi. ar-raSidma moiara
azru, fesi, Taza, angadi.
1659-60 wlebSi, fesis winaaRmdeg gailaSqra mekobre Railanma. man
gaanadgura qalaqis aRmosavleTiT mcxovrebi tomi. erT-erTi versiis
mixedviT, gadarCenilebi mowyalebas iTxovdnen fesis quCebSi.
1660-61 wlebSi, muhamad al-hajma berberebTan erTad miwasTan gaaswora
garbis provincia. Railanma Tavi Seafara abu selhamis zavias. 1661 wels
(an 1662) al-haji fesSi gardaicvala, ris Semdegac qalaqma daibruna
damoukidebloba [6,12]. amasTanave, dilaelebis dasustebiT isargebla
arabuli tomis doraidis meTaurma ad-doraidim da moaxvia Tavisi
Zalaufleba qalaqis mosaxleobas. amis sapasuxod, al-hajis Svili
muhamadi berberebis mravalricxovani jariT daiZra fesisaken. igi
dabanakda `fes al-balis‘‘ kedlebTan. aTi dRis manZilze, feselebma
qalaqis mmarTvelis, ben salahis meTaurobiT sastiki winaaRmdegoba
gauwies muhamads. igi iZulebuli gaxda ukan daexia.
1662 an 1663 wlis bolos fesidan Crdilo-aRmosavleTiT mdebare
haiainas dasaxleba miwasTan gaaswora sulTanma muhamadma. man daangria
meCeTebi da gaanadgura xorbali, riTac xalxi sakvebis gareSe datova.
faqtobrivad gaqra haiainas tomis dasaxlebis da misi soflebis
mosaxleoba. sasowarkveTilma da SeSinebulma feselebma daxmareba
Txoves dilael muhamad ben ali tahars. sabednierod, sulTanma maleve
datova fesi [6,13].
1661 wels, inglisis mefem Carlz II-m ([1630-1685] mefe 1666 w.-dan)
iqorwina portugaliis mefis qaliSvilze ekaterineze da mziTvis saxiT
miiRo tanJeri [96,222].
1 TedRa – sijilmasadan dasavleTiT 40 kilometrSi. 2 demnaTi – aRmosavleT marokoSi.
21
1663-64 wlebSi, fesis mosaxleoba ad-doraidis gavleniT ganudga
sulTan muhamads, rasac mohyva qalaqis erT-erTi ubnis, talas
ganadgureba. am adgilze Semdeg gaSenda plantaciebi. amave periodSi, ad-
doraidis mebrZolebi Tavs daesxnen meqnesis teritoriaze mcxovreb
berberul tomebs da xelT igdes didi nadavli da tyveebi. SurisZiebis
mizniT, berberebma gailaSqres ad-doraidis jaris winaaRmdeg.
$2. mulai ar-raSidis mmarTveloba (1664-1672)
1664 wels, mulai ar-raSidma angadTan Tavi sulTnad gamoacxada. mas
mxars uWerdnen ma‘kilis1 arabuli da berberuli banu iznasenis tomebi.
isini Tan gayvnen ar-raSids ujdaSi. bunebrivia, rom sulTani muhamadi
ver Seegua Zmis Tavnebobas. man datova sijilmasa da gaemarTa mulai ar-
raSidTan dasapirispireblad [6,14]. brZolis dasawyisSive, angadis velze
sulTani mulai muhamadi daiRupa. sulTnis jaris didi nawili
gmirulad daeca, nawili tyved aiyvanes, xolo jaris mcire nawilma
moaxerxa gaqceva. ar-raSidma gaqceulebi male ipovna da cocxlad
daamarxvina. mulai ar-raSidma berberul-arabuli tomebis meSveobiT gza
gaikafa taxtisaken. amave dros, mas miemxro vazanis Sorfa. SeiZleba
iTqvas, rom ar-raSidi iyo filalis dinastiis realuri fuZemdebeli da
winamorbedebTan SedarebiT bevrad gavleniani sulTani. zogierTi
istorikosis TqmiT, mulai ar-raSidma Zalian ganicada Zmis sikvdili. man
igi daasaflava ibn meS‘alis dasaxlebaSi, saidanac dabrunda ujdaSi.
qalaq ujdaSi ar-raSidma moikriba Zalebi, mas erTguleba gamoucxades iq
mcxovrebma tomebma [6,15; 144,1; 142,569].
ar-raSidis warmatebam SeaSfoTa haiainas da fesis erT-erTi gareubnis
havzis mosaxleoba. maT SeiZines cxenebi, iaraRi da `bab al-fuTuhTan‘‘
sazeimod daifices, rom gailaSqrebdnen mulai ar-raSidis winaaRmdeg.
rasakvirvelia, ar-raSidma yvelaferi Seityo, magram man gamoiCina
gamWriaxoba, maSinve ar moimoqmeda araferi ajanyebulTa winaaRmdeg.
datova Taza da alyaSi moaqcia ZmisSvili, muhamad ben muhamad aS-Sarifi.
1 ma‘kili – XI saukuneSi gadmovida da dasaxlda egviptidan marokoSi atlantis okeanis sanapiroze [4,20].
22
maT Soris brZola gagrZelda cxra Tve. muhamadma gaqceviT uSvela Tavs.
ar-raSidi Sevida sijilmasaSi, ganaaxla qalaqis galavani da dabrunda
TazaSi. sulTnis sijilmasaSi Sesvlis Semdeg, feselebma gadawyvites
dapirispirebodnen mulai ar-raSids TazaSi. maT 1666 wlis aprilSi
datoves fesi, magram TazaSi Casvlamde moulodnelad waawydnen mtris
jars da iZulebuli gaxdnen gaqceuliyvnen. sulTani ar-raSidi daedevna
maT mdinare sebumde. iqaurma macxovreblebma raSidi aRiares marokos
sulTnad [6,16].
1666 wlis agvistoSi, mulai ar-raSidi dabanakda fesTan. pirveli
brZola gagrZelda sami dRe, romlis dros sulTani yurSi daiWra da
ukan daixia. is dabrunda da isev datova qalaqi, radganac gaemarTa
rifSi1 Saix arasis ajanyebis CasaxSobad, romelic daamarcxa.
sabolood, sulTanma ar-raSidma moaxerxa `fes al-jadidSi‘‘ Sesvla
melahis2 mxridan. qalaqis am nawilis mmarTvelma, ad-doraidim gaqceviT
uSvela Tavs. meore dRes, sulTani Sevida `fes al-balSi‘‘. lemtunas
meTaurma da misma Svilma Tavi Seafares al-jisas bastions. aseve gaiqca
andalusielTa meTauri ben salahi. mulai ar-raSidma ipova gaqceulebi
da sikvdiliT dasaja. ben salahis TanamebrZolebma Tavi moikles.
savaraudoa, rom sulTanma fesis alimebs gadauxada fuli da amiT gza
gaixsna aramarto fesisaken, aramed sxva regionebiskenac. aRsaniSnavia,
rom ‘alaviti sulTnebi yovelTvis did mniSvnelobas aniWebdnen fesis
alimebisa da mosaxleobis mxridan maTi Zalauflebis cnobas [96,210].
1667 wels sulTanma ar-raSidma Seutia amboxebul dilaelebs – `batn
rumanis‘‘ vakeze da daamarcxa isini 1668 wlis dasawyisSi, ris Semdegac
dabanakda dilaSi. dilaelebma sulTans gadaces qalaqis gasaRebi.
rodesac mulai ar-raSidi Sevida dilaSi, man Seiwyala mosaxleoba da
darCa iq Tve-naxevari. igi daepatrona fuls, ganZs, cxenebs, iaraRs da
xelSi Caigdo mniSvnelovani dokumentebi. darCenili mosaxleobis nawili
gaiqca fesSi. Semdeg sulTanma gasca dilas zaviis dangrevis brZaneba.
1 rifi, er-rifi – mTiani raioni CrdiloeT marokoSi, qedi atlasis mTebis sistemaSi; rogorc aRvniSneT safrangeTis proteqtoratis dros (1912–1956), arsebobda rifis respublika, muhamad ‘abd al-qerim al-xatabis meTaurobiT (ix. TaviV). 2 melahi _ ebraelTa ubani; evropuli kvartali.
23
dilas aRebis Semdeg, ar-raSidi gaemarTa maraqeSisaken. am periodSi
mas daupirispirdnen Sua atlasis da sanhajas berberuli tomebi. 1668
wlis ivlisSi, sulTani Sevida maraqeSSi. aiyvana tyved ,,damoukidebeli
samTavros,‘‘ SabanaTis meTauri, abu baqr ibn qarum al-haj aS-Sabani da
misi ojaxis ramdenime wevri, romlebic sikvdiliT dasaja [96,210; 80,148;
69,53; 123,288].
1668-69 wlebSi, sulTani ar-raSidi daupirispirda mekobre Railans,
romelmac 1669 wels moaxerxa alJirSi gaqceva. amave wels ar-raSidi
dabrunda fesSi, saidanac gaaZeva iq dasaxlebuli dilaelebi.
gamonaklisis saxiT, mxolod ormoc dilaels darTo fesSi cxovrebis
ufleba [6,20]. gaZevebuli dilaelebi dasaxldnen TlemsenSi muhamad
al-hajTan da mis ojaxTan erTad.1 1669 wels mulai ar-raSidma gailaSqra
iliRis simagreSi mcxovreb muhamad as-semlalis winaaRmdeg. sulTanma
sicocxles gamoasalma marabuti, misi ojaxis wevrebi da momxreebi
[116,290]. mogvianebiT, 1670 wels ar-raSidma aiRo susi. Mman sicocxlis
bolo wlebSi ganaxorciela reidebi salesa da tanJerSi.
aRsaniSnavia, rom istorikosebi dadebiTad afaseben sulTan
ar-raSidis mmarTvelobas. SeiZleba iTqvas, rom is iyo ganaTlebuli
pirovneba, swavlobda islamur samyaroSi cnobil karaviinis2
universitetSi, xSirad eswreboda universitetis samecniero sxdomebs.
maraqeSidan fesSi dabrunebis Semdeg, man gadaayena karaviinis
xelmZRvaneli, muhamad ben ahmad el-fasi da yadi al-mezuari. yadis
funqciebi gadaabara muhamad al-nejas, xolo universitetis mmarTvelad
daniSna muhamad al-buniani [96,211].
mulai ar-raSidi yvelanairad xels uwyobda ganaTlebisa da
mecnierebis ganviTarebas, ajildovebda fuliTa da Zvirfasi saCuqrebiT
swavlulebs, xSirad stumrobda alimebs. sulTani ar-raSidi zrunavda
qalaqebis galamazebasa da keTilmowyobaze. man qalaqebSi gaiyvana arxebi
[96,212].
AamasTanave, ar-raSidma ganaviTara vaWroba, portebis saqmianoba, cada
sales mekobreebis Tavis sasargeblod gamoyeneba. fesel vaWrebs da
1 muhamad al-haji gardaicvala TlemsenSi. is dakrZales Saix as-sanusis mavzoleumSi. 2 arabulad karavÒÒn. igi ar unda agverios TunisSi mdebare qalaq kairavanSi.
24
xelosnebs TavianTi saqmis gasafarToveblad uboZa fuli, gaaZliera da
gardaqmna jari. sulTanma moWra axali mrgvali formis spilenZis moneta
– `raSidia‘‘.1 sulTanma ar-raSidma SezRuda qveyanaSi arsebuli
`damoukidebeli samTavroebi‘‘, ganavrco Zalaufleba faqtobrivad mTel
marokoSi da SeZlebisdagvarad minimumamde daiyvana siRaribe, ris gamoc
igi SeiZleba CavTvaloT warmatebul sulTnad.
adamiani, romelic SiSs gvrida yvelas, imsxverpla ubedurma
SemTxvevam. 1672 wels, mulai ar-raSidi Cavida maraqeSSi
msxverplTSewirvis dResaswaulze (`‘Òd al-qabÒr‘‘). meore dRes, agdalis
baRebSi seirnobisas, misi cxeni SemTxveviT Seejaxa forToxlis xes,
romlis totebma mas Tavi moacala. igi gardaicvala 42 wlis asakSi.
Tavdapirvelad, ar-raSidi dakrZales maraqeSSi, saidanac ismailma
gadaasvena fesSi – sidi harazemis mavzoleumSi [6,23; 96,252].
$3. sulTani mulai ismaili da filalis Zalauflebis ganmtkiceba
mulai ar-raSidis gardacvalebis Semdeg, 26 wlis asakSi marokos
samefo taxtze avida misi naxevarZma ismaili, romelic sulTan
ar-raSidis mmarTvelobis xanaSi ganagebda meqness.2 ismails ar-raSidis
gardacvaleba acnoba meqnesSi mcxovrebma erT-erTma ebraelma, ris
Semdegac meqnesis mosaxleobam igi sulTnad cno.
mulai ismails, mmarTvelobis pirvel wlebSi daupirispirdnen Zmebi
haSimi, al-harani, romelic batonobda TafilaleTSi, dilaeli ahmad b.
‘abd al-lahi, ZmisSvili ahmad b. mahruzi – q. maraqeSidan. ibn mahruzs
mxars uWerdnen suselebi da cnobili mekobre Railani, romelsac
1 aRsaniSnavia, rom am periodamde marokoSi mimoqcevaSi iyo oTxkuTxa monetebi. 2 ismailis Sesaxeb cnobebs gvawvdian evropeli mogzaurebi, diplomatebi, tyveebi, rac xSirad moklebulia simarTles. mulai ismaili iyo sulierad da fizikurad Zalian Zlieri pirovneba. 60 wlis asakSi erTi SextomiT jdeboda cxenze, eweoda jansaR cxovrebas, ar svamda, iyo WeSmariti muslimi. ismaili gamoirCeoda mtkice xasiaTiT da warmoudgeneli sisastikiT. amasTanave, igi iyo kargi mxedarTmTavari, Wkviani, cbieri, angarebiani, cecxlovani temperementis mqone adamiani, Zalian mdidari, saSualo aRnagobis, xorblisferkaniani. mas hqonda konusiseburi formis saxe, kargi nakvTebi da lamazi Tvalebi. igi atarebda wvers [147,1; 135,358; 129,414; 79,24].
25
aqezebdnen Turqebi. garda amisa, sulTan ismails aujanyda sxvadasxva
tomi [138,9801; 88,465].
1672 wels, ismaili Sevida maraqeSSi. ahmad b. mahruzma Tavi Seafara
saharas, saidanac mouwodebda feselebs sulTnis winaaRmdeg
gamosvlisaken. 1673-74 wlebSi, man isargebla biZis aryofniT da isev
daikava qalaqi.1 sulTani gaemarTa maraqeSisaken da angadis gzaze
daimorCila segunas tomi. bu-akabasTan brZolaSi ismailis ZmisSvili
damarcxda da Tavi Seafara maraqeSs. mulai ismaili daedevna mas da 1675
wels alyaSi moaqcia `wiTeli qalaqi‘‘. mis aRebamde, sulTans aseve
daupirispirda havzis tomi. orwliani alyis Semdeg, 1677 wels sulTanma
ismailma SturmiT aiRo qalaqi maraqeSi. ahmad b. mahruzi susSi gaiqca.
erT-erTi versiis mixedviT, ismailma sikvdiliT dasaja 10 aTasi
maraqeSeli, rac Zalian gadaWarbebulia. zogierTi mkvlevris azriT,
sulTanma maraqeSSi Sesvlis Semdeg Tavi mohkveTa mxolod eqvs adamians
da tyved aiyvana 301 mosaxle [1,12-13; 138,9802; 77,222; 88,468; 96,253].
1674 wels, sulTani ismaili oTxTviani alyis Semdeg Sevida fesSi. man
sikvdiliT dasaja amboxebis meTauri zaidan b. ‘abd al-amiri. sulTanma
`fes al-jadidis‘‘ mmarTvelad daniSna ‘abd ar-rahman el-muTrari, xolo
`fes al-balis‘‘ _ ahmad eT-Tlemsani. qalaqis orive nawilis mmarTvelebi
cnobili iyvnen despotizmiT. isini awiokebdnen fesis macxovreblebs.
el-muTraris ar dacalda axali fesis marTva. igi gardaicvala
bu-akabasTan, b. mahruzTan brZolisas [138,9802; 77,223; 1,13].
fesis damorCilebis Semdeg, ismaili daupirispirda Railans, romelic
daTareSobda fesisa da sales gzebze. mulai ismailma alyaSi moaqcia
TazaSi myofi mekobre, romelsac hyavda mcirericxovani jari. GRailani
damarcxda da gaiqca, magram sulTnis erT-erTi meomari daedevna mas da
sikvdiliT dasaja. ismailis brZanebiT mekobris Tavi Caatares fesis
quCebSi [1,14; 88,469].
1 mahruzs ismailis aryofna Seatyobina colma, sa‘dma lala mariamma (,,lala‘‘ _ keTilSobili qalbatoni an warCinebuli gvaris, mamakacis coli. lalas tituls atarebs marokos mefis meuRle salma benani).
26
1674 wels, ismailma gailaSqra alJireli Turqebis winaaRmdeg,
romlebic mas ecilebodnen sasazRvro simagreebsa da orans. isini
yvelanairad cdilobdnen, rom mulai ismails ecno maTi Zalaufleba.
vadi SelfTan brZolisas sulTani damarcxda, radaganac igi miatova
jarma da ismaili piradi armiis imedze darCa. garda amisa, Turqebi
arabebTan SedarebiT bevrad kargad iyvnen SeiaraRebuli da aRWurvili
zarbaznebiT. amasTanave, mulai ismails xeli SeuSala qarbuqma. am
marcxis Semdeg is iZulebuli gaxda mdinare Tafna eRiarebina maroko-
alJiris sazRvrad [96,259; 76,41].
saWiroa aRiniSnos, rom erTaderTi mulai ismaili ver rigdeboda
osmaleTis sulTanTan AaRniSnuli sadavo teritoriebis gamo. garda
amisa, igi Txovda ismails misi Zalauflebis aRiarebas da ecileboda
`amir al-mu’minÒnis‘‘ titulis tarebaSi. ra Tqma unda, sulTani ismaili
arasodes daTanxmdeboda osmaleTis imperiis SemadgenlobaSi marokos
daqvemdebarebas. ismaili, iseve rogorc yvela ‘alaviti sulTani Tvlida,
rom mxolod mas Tavisi warmomavlobis gamo SeeZlo etarebina
marTlmorwmuneTa mbrZaneblis tituli.
1681 wels, ismaili daupirispirda fesis alimebs da gaaZeva
TanamoazreebTan erTad erT-erTi gavleniani yadi. sulTan ismailis
winaaRmdeg araerTxel gamovidnen fesis alimebi [85,20;86,148].
1682 wels, mulai ismailma gailaSqra banu sanusis da Tunisel murad
begTan erTad alJireli Turqebis winaaRmdeg, magram igi TurqebTan
brZolaSi kvlav damarcxda. aRsaniSnavia, rom ismails murad begTan
gansakuTrebuli kargi urTierToba hqonda.
1684 wels, ahmad b. mahruzma da al-haranma daikaves TarudanTi. maT
mxars uWerdnen banu sanusis, ‘aiT ‘atas da meS‘alis tomebi. alyis dros
b. mahruzi daiRupa, haranma Tavi Seafara saharas. 1687 wels, sulTanma
ismailma aiRo TarudanTi da SeaCera sanhajas tomebis atlasis mTebidan
Camosvla [96,261; 77,222; 134,7408].
gadmocemis mixedviT, 1684-94 wlebSi mulai ismailma daimorCila Sua
atlasis da zeda muluias berberebi. maT dauriga 20 aTasi msxvilfexa
saqoneli, ris sanacvlod moTxova garkveul periodSi matylis da
27
karaqis Cabareba. ismailma amiT aiZula isini miwaTmoqmedebasTan erTad
xeli mieyoT mesaqonleobisaTvis [104,212; 74,586].
1701 wels, sulTan ismailis erT-erTma Svilma, mulai zaidanma
Tlemsenis xelSi Cagdebis mizniT, gailaSqra alJirSi TurqTa winaaRmdeg
da gaZarcva qalaq maskaraSi begis sasaxle, ris gamoc ismailma igi
mkacrad dasaja [77,230; 123,296; 110,125].
28
Tavi III
sulTan ismailis saSinao politika
sulTani ar-raSidi yvelanairad Seecada qveynis mZime mdgomareobidan
gamoyvanas, magram misi Zalisxmeva ar aRmoCnda sakmarisi. rodesac
ismailma Caibara mmarTveloba, marokos mosaxleobis umetesi nawili
SimSilobda. 1672 wels, verc erTma ubralo macxovrebelma ver dakla
cxvari `‘Òd al-adhas‘‘ - msxverplTSewirvis dResaswaulze. amasTanave,
1500-1800 wlebSi marokoSi drodadro mZvinvarebda sxvadasxva epidemia,
rasac Tan erTvoda gvalvebi da miwisZvrebi. 1800 wels marokos
mosaxleobis ricxvi aRwevda daaxloebiT 3-dan 4 milions, rac bevrad
naklebi iyo 1500 welTan SedarebiT [72,162].
taxtze asvlisTanave, mulai ismaili Seudga qveynis Senebas da misi
prestiJis aRdgenas saerTaSoriso arenaze. ismailma gansakuTrebiT didi
adgili dauTmo ekonomikis ganviTarebas, kontrolze aiyvana saSinao da
sagareo vaWroba, xeli Seuwyo samkurnalo balaxebis, zeTisxilis,
moSenebas da mefutkreobis ganviTarebas. ismaili iRebda importidan da
eqsportidan Semosuli mogebis 10%-s, aqedan Taflis sanTlis Semosavlis
25% ekuTvnoda piradad sulTan ismails. garda amisa, misi qonebis 1/6
modioda tyveebis gamosyidvaze. mulai ismailma tyveebisaTvis da
damnaSaveebisaTvis meqnesSi sagangebod aaSena cixe. miwisqveSa uzarmazari
nageboba yvelas zaravda. amboben, rom RamRamobiT miwisqveSeTidan
amodioda adamianTa godebis xmebi. sulTanma zustad cixis Tavze moawyo
elCebisaTvis misaRebi darbazi, raTa piradad gaegonaT TavianTi
moqalaqeebis yvirili. ismails zogjer Cahyavda elCebi cixeSi. amiT igi
cdilobda, rac SeiZleba mcire droSi mieRo didi gamosasyidi. mulai
ismaili qristian tyveebs iyenebda meqnesis mSeneblobaze (ix. Tavi IV)
[79,82; 123,299-301; 73,124].
miuxedavad imisa, rom sulTan ismails istorikosebi miaweren
ebraelebis Cagvrasa da awiokebas, isini qristianebTan erTad aqtiurad
CarTuli iyvnen vaWrobaSi, xolo ramdenime iudevels mniSvnelovani
Tanamdeboba ekava. 1666 wels, rodesac erT-erTi frangi diplomati
29
freJusi, wardga TazaSi ar-raSidis winaSe, man naxa sulTnis gverdiT
ori ebraeli: iakob paruni da aaron karsinetni. aaroni iyo cnobili
iuveliri da mulai ar-raSidis mTavari damfinansebeli, xolo mama-Svili
iusuf da abraam mimranebi asrulebdnen mniSvnelovan rols sulTan
ismailis karze. swored iusufma acnoba ismails ar-raSidis
gardacvaleba. man TiTqos winaswar gaTvala yvelaferi. iusufma mulai
ismails misca didi fuli, riTac gaimyara poziciebi. ramdenime wlis
Semdeg igi gaxda intrigebis msxverpli, xolo misma Svilma daikava
maRali Tanamdeboba. safrangeTis elCma senteolobma, romelmac piradad
ixila ismailTan momuSave iudevelebi ganacxada, rom mulai ismaili
eweoda vaWrobas da politikas yvela sjulis adamianTan, rac sulTnis
wisqvilze asxamda wyals [94,176-177;1,19].
XVII saukunis miwurulsa da XVIII saukunis dasawyisSi marokoSi
sagrZnoblad gaiafda produqtebi, ganviTarda vaWroba, soflis
meurneoba. egvipteli felahebis msgavsad mosaxleoba amuSavebda miwas.
xalxi usafrTxod gadaadgildeboda gzebze, razedac piradad zrunavda
sulTani ismaili.
mulai ismaili did yuradRebas aqcevda qalaqebis keTilmowyobas. es
gansakuTrebiT exeba meqness, romelic saukuneebis manZilze warmoadgenda
patara dasaxlebas. ismailma igi dedaqalaqad aqcia (ix. Tavi IV).
1699-1700 wlebSi, sulTanma ismailma daunawila qveyana Svilebs.
gadmocemis Tanaxmad, man ixmo TavisTan didi vaziri al-qaTibi da hkiTxa
mas, Tu vin imsaxurebda yvelaze metad taxts. man sulTans dausaxela
sami pretendenti. ismailma Tadla arguna ahmad az-zahabis (dialeqturi
forma ad-dahabi), ‘abd al-maliqs dra‘a, muhamad al-‘alems susi, mulai
al-mu‘min al-kadirs sijilmasa. mogvianebiT igi damkvidrda TizimSi,
magram or weliwadSi gardaicvala da Secvala iusufma. ufrosi vaJi ver
gaxda vice-sulTani. janmrTelobis gauaresebis gamo, man uari Tqva
sakuTar gegmebze [77,228].
1708 wels ismailma gaaZeva alJireli Turqebi oranidan. rodesac
mulai ismailma SeaRwia samxreTSi, misma erT-erTma vaJma daikava ‘ain-
madis teritoria, erT-erTma biZaSvilma ki ganalaga jari bu-semgunaSi
(1710-13) da miuxedavad imisa, rom ianiCarTa amboxebebma da tomTa
30
ajanyebebma Seamsubuqa iq SeWra, sulTanma ismailma ver gamoiyena es
SesaZlebloba. man gadaitana mTeli yuradReba Svilebs Soris
ZalauflebisaTvis atexil brZolaze. mulai abu nasri daupirispirda
Zmas ‘abd al-maliqs, daamarcxa igi da daikava dra‘a, xolo ‘abd
al-maliqma gaqceviT uSvela Tavs. sulTanma gagzavna mulai Sarifi
dra‘Si da daniSna igi ‘abd al-maliqis nacvlad [108,90-91]. am periodSi
susis mmarTvelma Tavi gamoacxada sulTnad da gaemarTa maraqeSisaken,
romelic alyaSi moaqcia. brZola masa da zaidans Soris gagrZelda ori
weli.
1718 wels ‘abd al-maliqma uari ganacxada dedaqalaqisaTvis wilis
gagzavnaze. ismailma ixmo Svilebi, raTa Tavidan aecilebina marokos
daSla. Tadla man sabolood uanderZa ahmad az-zahabis da igi taxtis
memkvidred gamoacxada. aRsaniSnavia, rom nacvlebi yovelwliurad
agzavnidnen meqnesSi provinciebze dawesebul garkveul Tanxas, rac
abidebis jars xmardeboda.
1717-18 wlebSi mulai ismailma SvilebTan dakavSirebuli problemebis
mogvarebis mizniT, daiwyo maTi gagzavna dedebTan erTad sijilmasaSi.
TiToeul maTgans gamouyo saxli, miwis nakveTi da mosamsaxureebi.
simravlis gamo, isini verc erT qalaqSi ver dasaxldebodnen. gadmocemis
mixedviT, mulai ismails hyavda 700 vaJi, 1000 qaliSvili da 15060
SviliSvili, rac sakmaod gadaWarbebulia. 34 an 35 wlis asakSi sulTans
hyavda 60-ze meti Svili, aqedan SeiZleba vivaraudoT, rom sicocxlis
bolo wlebSi mas eyoleboda daaxloebiT 200 memkvidre [40,273; 77,230].
ismailis haremi iTvlida 500 mxevals. sulTani gansakuTrebiT didi
pativiTa da siyvaruliT epyroboda gamuslimebul inglisel qera
qalbatons pilous da Savkanian zaidanas. rodesac mxevali gadaabijebda
30 wels, mas agzavnidnen sijilmasas Zvel haremSi [116,126].
sulTan ismailis Svilebs Soris ZalauflebisTvis dawyebulma
brZolam, gavlena moaxdina qveynis erTianobaze. 1721 wlidan marokos
xeobebi TandaTanobiT maxzanisagan damoukidebeli xdeboda. aseve
gaaqtiurdnen tomTa beladebi [101,227].
31
mulai ismailma darCenili sicocxlis bolo sami dRe gaatara
TadlaSi, ahmad az-zahabisTan. erT-erTi Svilis gardacvalebis Semdeg,
mas sagrZnoblad Seerya janmrTeloba. igi gardaicvala 1727 wlis
gazafxulze, 81 wlis asakSi. mulai ismailis piradi, unikaluri
biblioTeka – 12 aTasi wigni gadaeca meCeTebs. ismaili dakrZales
meqnesSi, marokoeli poetis sidi el-mejdubis gverdiT. dRevandeli
samefos qalaqebis mravali quCa dResac atarebs mis saxels [77,231].
ismailis didebas xels uwyobda `marokos versalis‘‘ – meqnesis Seneba,
haremuli Tavgadasavlebi. istorikosebi xSirad adareben erTmaneTs
mulai ismails da `mzis mefes‘‘ – ludoviko XIV-s (1638-1715). safrangeTis
mefes surda mTeli evropis marTva, ismaili ki ocnebobda CrdiloeT
afrikis dapyrobaze. orive monarqi Sepyrobili iyo gandidebis maniiT.
isini xSirad ejibrebodnen erTmaneTs.
ismaili 55 wlis manZilze cecxliTa da maxviliT ganagebda marokos.
man daimorCila amboxebuli tomebi, ojaxis wevrebi, gaaerTiana da
qveyanas daubruna dakarguli teritoriebi, aaRorZina ekonomika, Seqmna
Zlieri jari.
sulTanma ismailma Tavis memkvidreebs dautova aSenebuli qveyana, misi
Zalaufleba wvdeboda vadi senegals. sulTani sZulda yvelas da
amavdroulad mas pativs scemdnen da angariSs uwevdnen evropis didi
monarqebi. man daumkvidra marokos Rirseuli adgili saerTaSoriso
sarbielze. ismailma datova ukvdavi saxeli da kvali qveynis istoriaSi.
sulTan ismailis memkvidreobas ver gaufrTxildnen misi Svilebi,
romlis gardacvalebis Semdeg qveyanaSi isev anarqia daiwyo [116,168; 111,87;
106,65].
$1. sulTan ismailis jari
qveyanaSi Seqmnilma viTarebam, kerZod tomTa daumorCileblobam,
ojaxis wevrebis dapirispirebam, evropelebis mier mitacebuli
teritoriebis dabrunebis survilma da Zalauflebis ganmtkicebis
32
aucileblobam, 1674-76 wlebSi sulTani ismaili miiyvana axali da Zlieri
jaris Seqmnis azramde [76,43]. gadmocemis mixedviT, maxzanis1 erT-erTma
xelmZRvanelma, muhamad ibn al-kasim aliliSma, romlis mamas ekava
sa‘debis cnobili sulTnis al-mansuris karze mdivanis Tanamdeboba,
mulai ismails acnoba wignis Sesaxeb, sadac registrirebuli iyo im
meomrebis saxelebi, romlebic jer kidev cxovrobdnen maraqeSis
SemogarenSi. ra Tqma unda, ismaili dainteresda miwodebuli informaciiT
da daavala al-kasims maTi moZebna da saTanado davTarSi gatareba [77,225;
76,45; 102,273]. rac Seexeba marokoSi am dromde arsebul jars, cnobilia,
rom is ZiriTadad dakompleqtebuli iyo arabuli tomebisagan. zogjer
sulTnebi iyenebdnen gamuslimebul qristianebsac. jariskacebs moqondaT
qveynisaTvis Semosavali fuladi da nadavlis saxiT [76,41].
Tavdapirvelad, ismailis armiaSi Sevidnen arabuli – giSis tomebi,
romlebsac iyenebdnen marinianebic. sa‘dis Sarifebis mmarTvelobis
periodSi jari umeteswilad Sedgeboda ma‘kilis tomebisagan, romlebsac
ewinaaRmdegebodnen hiladiis arabuli tomebi. sulTanma ismailma
gamoiyena agreTve oazisebidan da atlasis regionidan gamosuli ma‘kilis
tomi, romelsac aseve eyrdnoboda misi naxevarZma ar-raSidi. mulai
ismailma jarSi Caricxa Tavisi dedis, mRafras arabuli tomi. TurqTa
winaaRmdeg ganxorcielebulma kampaniam ki mas naTlad daanaxva, rom
saWiroebda bevrad Zlier da erTgul jars [96,255].
1678-79 wlebSi, sulTanma monebis xelSi Cagdebis mizniT, moawyo
eqspediciebi susis gavliT saharasa da sudanSi. Mman qalaq Sinkitidan
Camoiyvana 2 aTasi mona. mulai ismaili drodadro avsebda jars samxreT
saharidan, sudanidan, TimbuqTudan, segudan2 Camoyvanili tyveebiT [70,182;
78,169]. patara zangebi izrdebodnen `jaris Svilebad‘‘. aTi wlis asakSi
isini miyavdaT ismailTan. pirveli sami weli maT aswavlidnen sxvadasxva
xelobas – kalatozobas, mWedlobas, iZendnen jorebis gamrekis
profesias. swavlebis meoTxe wels iwyeboda samxedro saqmis daufleba:
cxenze jdoma, mSvildosnoba, muSketi, calke avarjiSebdnen sirbilSi.
1 `maxzan‘‘ – arabulad sawyobi, xazina – damkvidrda maRribSi al-muvahidebis dros saxelmwifos da xelisuflebis aRsaniSnavad. periodulad igi aRniSnavda mxolod xazinas. 2 segu – qalaqi maliSi, mdinare nigeris marjvena sanapiroze.
33
amave dros, axalgazrda zang gogonebs aswavlidnen meurneobis
gaZRolas, maT Soris yvelaze lamazs _ musikas. 15 wlis asakSi jaris
bavSvebi SeyavdaT qvedanayofSi da aqorwinebdnen. maTi vaJebi aseve
ekuTvnodnen jars. gogonebs an meomrebze aTxovebdnen an uSvebdnen
sulTnis vaJebis mosamsaxureebad. meomrebs ar hqondaT Tavisufal qalze
daqorwinebis ufleba.
aRsaniSnavia, rom 1680 wels ismailma samxedro samsaxurisagan
gaaTavisufla Sorfa [1,16]. sulTani ismaili sufritebs1 maSinve ar
uSvebda sabrZolvelad. Tavdapirvelad igi agzavnida maT meSra‘ ar-
remulSi.2 axalgazrda meomrebis mTavari movaleoba iyo gamravleba.
pirveli meomari, romelic daibada meSra‘ ar-remulSi da romelic
miuyvanes sulTans meqnesSi TariRdeba 1688-89 wlebiT [119,149; 13,16]. isini
TavianTi warmoSobis gamo iZendnen zangebis (,,zinji‘‘, mr.r. ,,zunój‘‘) an
monebis – abidebis3 saxels da radgan debdnen fics al-buxaris4
hadisebis krebulze, uwodebdnen maT `al-buxaris‘‘ an `bavaxers‘‘. isini
laparakobdnen adgilobriv dialeqtebze [40,274; 29,70; 77,226; 86,70]. saharis
zangebi da is meomrebi, romlebic dabadebuli iyvnen meSra‘ ar-remulSi,
Seadgendnen sulTnis regularul jars. vinaidan maT `ar hqondaT
fesvebi‘‘ marokoSi, isini TavianTi mbrZaneblis erTgulni iyvnen. sulTan
ismailis mmarTvelobis bolo wlebSi, Savi monebis ricxvma miaRwia 150
aTass, aqedan 70 aTasi imyofeboda meSra‘ ar-remulSi, 25 aTasi meqnesSi,
romelic Seadgenda ismailis pirad armias. danarCenebi idgnen
garnizonebad kasbebSi. sulTanma ismailma aago 76 kasba [136,630].
1 sufritebi (`as-sufrÒa‘‘) - mimdevrebi sami umTavresi xarijituli Temidan erT-erTisa, romelic Seiqmna basraSi VII saukunis meore naxevarSi. misi damaarsebelia ziad b. asfari. Temis saxelwodeba ukavSirdeba damaarseblis mamis saxels (`sufr‘‘,mr.r.`asfa r‘‘). ramdenjerme moxda sufritTa ajanyeba. aRniSnuli Temis warmoqmnis mizezi gaxda xarijitTa Soris religiur-politikuri uTanxmoebani. azrakitebisagan gansxvavebiT, sufritebi ar miiCnevdnen urwmunoebad im TanameTemeebs, romlebic Tavs ikavebdnen ajanyebebSi monawileobisgan. isini uaryofdnen mowinaaRmdegeTa qalebisa da bavSvebis daxocvas. dasaSvebad miaCndaT rwmenis keTilgonieri dafarva (`TaqÒa‘‘) [12,178-179]; sufriti _ meomari, axalwveuli.
2 meSra‘ ar-remuli – meqnessa da sebus Soris, salesTan axlos. 3 ,,‘abd‘‘, mr.r. `‘abÒd‘‘ – arabulad mona. 4 al-buxari (810-870) – gamoCenili suniti muhadisi. daibada buxaraSi, gardaicvala samaryandSi. 10 wlidan daiwyo hadisebis Seswavla da cxovrebis miznad daisaxa maTi Segroveba. aRsaniSnavia misi krebuli `as-sahÒh‘‘ da biografiuli naSromi hadisebis
gadamcemTa Sesaxeb `aT-Ta'rÒx al-qabÒr‘‘.
34
aRniSnuli jari iRebda monawileobas yvela msxvil laSqrobaSi.
sulTanma maT mica miwebis SeZenis, e.i. hamaTinis ufleba. roca Savi
meomrebi mixvdnen, rom isini warmoadgendnen marokoSi erTaderT Zlier
da organizebul Zalas, maT gauCndaT Zalauflebisaken ltolvis
tendencia, magram abidebis raodenoba TandaTan Semcirda. XVIII saukunis
bolos isini iqcnen sulTnis pirad mcvelebad [105,66; 72,149].
mulai ismaili imedovnebda, rom Savi armiis meSveobiT SeZlebda
qristianTa okupaciisagan portebis gaTavisuflebas da Turqebis
Semotevis ukugdebas.
Sav jarSi Sedioda renegatebis mcire kontingentic, romlebic
flobdnen samxedro teqnikur xelovnebas.Ggarda amisa, ismails
safrangeTidan Camoyavda samxedro pirebi, romlebic amaragebdnen
iaraRiT da wvrTnidnen sulTnis meomrebs. mas iaraRi holandiidanac ki
Semohqonda [129,414].
Aamgvarad, mulai isamilis jari SeiZleba davyoT sam kategoriad:
1. al-buxaris jari, romelSic Sediodnen al-mansuris droidan
SemorCenili erTeuli razmebi da qveynis garedan Camoyvanili monebi.
2. xeobis anu vadis jari – Sedgeboda arabuli tomebisgan.
3. rifis anu sanapiro mujahidebi, romelTa meSveobiT ismailma gaaZeva
marokodan ucxoeli dampyroblebi [99,54; 119,215].
sulTan ismails jari gadanawilebuli yavda strategiul adgilebSi.
nawili akontrolebda ajanyebul raionebs, Sua atlass, nawili idga
mTavar damakavSirebel gzebze – Tazas derefnidan ujadSi, fesidan
TafilaleTSi da fesidan maraqeSSi, xolo danarCenebi adevnebdnen
Tvalyurs sanapiro zols. maT ar unda gamoparvodaT marokoSi
arasasurveli Zalebis gamoCena. jari pasuxismgebeli iyo mSvidobaze.
meomrebs eniSnebodaT xelfasi. TiToeul kasbaSi ojaxTan erTad
cxovrobda daaxloebiT 500-dan 1000-mde jariskaci. mulai ismailis jarSi
mcire raodenobiT Semavali gamuslimebuli qristianebi maxzanSi ver
ikavebdnen maRal Tanamdebobebs. maT zogjer ekisrebodaT religiuri
funqciebi [96,258; 104,214]. sulTnis brZanebiT, kasbebis gverdiT sagangebod
aSenda mogzaurTaTvis Ramis gasaTevi nagebobebi.
35
aRsaniSnavia, rom ismaili gansakuTrebiT ar uyvardaT fesis alimebs.
isini Tvlidnen, rom tirani sulTani zedmetad xarjavda fuls da
arakanonierad awesebda mZime gadasaxadebs. garda amisa, maT miaCndaT, rom
ismailis jars ar hqonda gadasaxadebis akrefisa da jihadis warmoebis
ufleba. mulai ismailis mmarTvelobis periodSi, agraruli gadasaxadis
mTavar formad iqca na ’iba (arabulad _ ,,Semcvleli‘‘, ,,cvlilebasTan
dakavSirebuli‘‘), romelsac ixdida yvela marokoeli. na ’iba miuTiTebs,
rom gadasaxadebi ganixileboda rogorc erTiani renta. mis SemoRebas
mTian raionebSi da upirveles yovlisa zaviebis marabutebis mxridan
mohyva mRelvarebebi. na ’iba ikrifeboda fuladi da naturis saxiT yovel
or an sam weliwadSi erTxel. xSirad gadasaxadebis amoReba sruldeboda
msxverpliT da amitom mosaxleoba mtrulad iyo ganwyobili Savi armiis
mimarT [32,224].
sulTan ismails abidebis gawvrTnasa da dafinansebaSi did daxmarebas
uwevda erT-erTi arabuli tomis Saixi, beqari. maT Soris gansakuTrebiT
ganmtkicda kavSiri mas Semdeg, rac 1678 wels mulai ismailma iqorwina
Saixis qaliSvilze, xenasaze. am qorwinebam daaregulira urTierToba
maxzansa da tomTa konfedereciebs Soris [76,43].
1700 wels, kidev ufro daiZaba urTierToba ismailsa da alimebs
Soris. sulTnis cnobilma meTaurma ‘abd al-xalikma mokla abidi.
alimebma igi Seifares da Txoves sulTans misi Sendoba. ismaili dapirda
maT, rom sicocxles SeunarCunebda mas, magram erTi wlis Semdeg ‘abd
al-xaliki mokluli ipoves. ar arsebobs raime damadasturebeli
dokumenti imis Sesaxeb, rom uSualod mulai ismailis brZanebiT mokles
meTauri ‘abd al-xaliki. savaraudoa, rom sulTanma Suri iZia da amiT
Riad daupirispirda alimebs [76,46; 1,16].
1708 wels, sulTanma ismailma fesis alimebs kategoriulad moTxova
Savi monebis anu abidebis aRiareba da maTi Cawera jarSi. ismailma
Tavidanve gaafrTxila alimebi, rom Tu ar daemorCilebodnen mis
brZanebas, sikvdiliT dasjida maT. erTaderTi, vinc gabeda mulai
ismailTan pirdapir dapirispireba, es iyo im dros cnobili swavluli
muhamad ‘abd as-salami. PerT-erTi versiis mixedviT, sulTanma CamoarTva
mas qoneba, daapatimra misi ojaxis wevrebi, muhamadi ki daaba fesis
36
bazarSi da aiZula mowyalebis Txovna. garkveuli periodis Semdeg,
ismailma gadaiyvana ‘abd as-salami meqnesis cnobil cixeSi. erTi wlis
mere, 1709 wels sulTanma Seindo urCi swavluli da gaaTavisufla
patimrobidan, ris Semdegac muhamadma Caricxa jarSi haraTinelebi1 Ada
gaagrZela moRvaweoba [76,47]. meore versiis Tanaxmad ki, ismailma
sikvdiliT dasaja ‘abd as-salami. man cixidan miswera ismails werili,
romelSiac werda: `me ver miviReb Tqvens winadadebas, radganac ver
davarRvev religiis kanonebs da mxolod alahs SeuZlia iyos msajuli‘‘.
ori dRis Semdeg muhamadi CamoaxrCes.
aRsaniSnavia, rom XVIII-XIX saukuneebSi, alimebi monawileobdnen yvela
im ceremonialsa, Tu proceduraSi, romelic exeboda Zalauflebis
gadacemas. isini arkvevdnen taxtis pretendentis warmomavlobas, mis
pirad Tvisebebs da adgendnen Seesabameboda Tu ara, pretendenti
muslimuri samarTlis mier dadgenil kanonebs. swored alimebi axdendnen
sabolood samxedro da politikuri pirebis arCevis legitimacias, ris
Semdeg mmarTveli iTvleboda kanonierad arCeulad. alimebi aseve
adgendnen baÓ‘as anu erTgulebis ficis teqsts, romelic gamoxatavda
formalurad axlad arCeuli suverenis aRiarebas [145,79-83].
XVII-XVIII saukuneebSi, sulTnis gardacvalebis Semdeg, misi memkvidre
xdeboda qveynis provinciebis nacvlebis, tomebis meTaurebis, qalaqebis
notableebis, jaris korpusebis xelmZRvanelebis, zaviebis marabutebis da
Sarifebis mxridan misi sulTnad cnobis Semdeg. adreul periodSi ki
sakmarisi iyo romelime Zlieri tomis mxardaWera da misgan momdinareoba.
XVII saukunidan moyolebuli, aucilebeli gaxda, rom marokos sulTani
yofiliyo mociqul muhamedis STamomavali, e.i. Sarifi [145,2].
rogorc zemoT aRvniSneT, alimebi adgendnen baÓ‘as teqsts. agreTve mas
xels awerdnen saero pirebi da miemarTebodnen dedaqalaqSi, raTa
piradad daedoT fici suverenis erTgulebaze. alimebis oficialurad
aRiarebis gareSe taxtis pretendenti ver iqneboda legitimuri
1 haraTinelebi – uZvelesi feradkaniani (sxva monacemebiT Savkaniani) mosaxleoba, romelic cxovrobda marokos oazisebSi, berberebis mier saharis oazisebis dapyrobamde. isini monebisagan gansxvavebiT iyvnen Tavisufalni [57,18].
37
sulTani.1 amgvarad, ismailma jaris meSveobiT SeZlo amboxebuli
berberebis damorCileba, zeda atlasis berberuli tomebis garda,
maxzanis ganmtkiceba, qveyanaSi wesrigis damyareba, qurdobis aRkveTa,
gadasaxadebis amoReba, da evropelebis mier mitacebuli portebis
dabruneba [ix. aqve $2]. RamiT, nebismieri aRmsareblobis adamians, maT
Soris qals Tavisuflad SeeZlo marto gasuliyo gareT ise, rom aravin
hkiTxavda, Tu vin iyo da sad midioda.
$2. saRvTo omi evropelTa winaaRmdeg
XVI saukunidan moyolebuli marokos mTeli rigi portebi ucxoelebis
xelSi iyo. rodesac sulTanma ismailma daimorCila sxvadasxva
berberuli da arabuli tomi da gaaZliera jari, man wamoiwyo saRvTo
omi anu jihadi evropelTa winaaRmdeg [135,565].
1681 wels, mulai ismailma aiRo al-mahdia, igive al-ma‘mura, romelic
espanelebma daaarses 1614 wels mdinare sebus SesarTavTan. al-mahdiadan
gadioda gza saleze [40,273; 99,297; 71,182].
rogorc zemoT aRvniSneT, tanJeri mziTvis saxiT gadaeca inglisis
mefes da igi britaneTis parlamentSi ganixileboda, rogorc
`fasdaudebeli almasi dedoflis diademaSi‘‘. portis kampanias saTaveSi
Caudga ismailis erT-erTi uZlieresi mxedarTmTavari, ali ibn ‘abd
al-lah ar-rifi. man alyaSi moaqcia tanJeri. portis aRebasTan
dakavSirebiT marokoeli da evropeli istorikosebi gvawvdian
gansxvavebul versiebs. evropeli istorikosebis nawili miiCnevs, rom imis
Semdeg, rac daangries simagreebi da koSkebi ingliselebma ubralod
datoves qalaqi, xolo marokoeli istorikosebi irwmunebian, rom
1 XVII-XIX da XX saukuneebSi, alimebis Tanxmoba aseve aucilebeli iyo nebismieri politikuri aqciis gasatareblad. dResdReobiTac muhamad VI-s ZalauflebaSi, iseve rogorc es iyo erTi saukunis win, gaerTianebulia ori ZiriTadi principi:1. mociqulis qarizma, 2. qveSevrdomebis mxridan formalurad misi Zalauflebis cnoba. mefe aris marokoeli xalxis saero da sulieri lideri. igi icavs islamis kanonebs da dRemde atarebs Sua saukuneebis droindel marTlmorwmuneTa meTauris – `amÒr al-mu’minÒnis‘‘ tituls. Tumca taxtis miRebis sakiTxebi zustad aris gansazRvruli konstituciiT da Zalauflebis gadacema xorcieldeba ufro metad saero da ara muslimuri kanonmdeblobis safuZvelze [145,3].
38
‘abd al-lah ar-rifis siZlieris da sisastikis gamo okupantebi
iZulebuli gaxdnen daetovebinaT porti. 1684 wels, eqvswliani alyis
Semdeg, ali ibn ‘abd al-lah ar-rifi Sevida tanJerSi da gasca brZaneba,
rac SeiZleba male aRedginaT alyis dros dangreuli galavani, meCeTebi,
koSkebi. mulai ismailma tanJerSi Caasaxla rifelebi [104,216; 1,17]. 1689
wels, ismailma espanelebs waarTva atlantis okeanis sanapiroze mdebare
porti laraSi (arabulad el-‘ara’iS), romelic 1610 wlidan espaneTis
SemadgenlobaSi Sedioda. laraSisaTvis brZola gagrZelda sam-Tve
naxevari da mas saTaveSi edga ahmad b. hadu. muslimebma xelSi Caigdes
didi nadavli. laraSis dabrunebas poetebi leqsebs uZRvnidnen
[104,217;113,65].
1691 wels, erTwliani alyis Semdeg, ‘abd al-lah ar-rifim aiRo
atlantis okeanis porti asila, romelic aseve espanelebis xelSi iyo.
gadmocemis mixedviT, portis mosaxleobam da espanelebma gemebiT
gaqceviT uSveles Tavs, ris Semdegac sulTnis jarma daikava qalaqi.
espanelebisagan marokoelebs darCaT asi qvemexi [122,296; 81,223]. asilas
Semdeg ali ibn ‘abd al-lah ar-rifim ieriSi miitana seutaze, romlis
drosac gardaicvala. igi Secvala misma Svilma ahmadma. 25 aTasma
rifelma mebrZolma ver gaamarTla sulTan ismailis molodini.
espanelebs aseve darCaT xmelTaSua zRvaSi mdebare porti melila, ori
patara kunZuli – penon de-velesi da al-husemasi.
rac Seexeba portugalias, faqtobrivad 1515 wlidan mas xelT epyra
atlantis okeanis sanapiroze mdebare erT-erTi mniSvnelovani porti
el-jadida, igive mazagani,1 romelic daubruna qveyanas 1769 wels
sulTanma ibn ‘abd al-lahma [147,2; 110,51]. F
1 mazaganis saxeli momdinareobs berberuli tomis mazagavas saxelwodebidan, romelic cxovrobda portTan axlos.
39
Tavi IV
saqalaqo cxovreba da islamur-arabuli kultura marokoSi
rogorc aRiniSna, uZvelesi droidan maroko dasaxlebuli iyo
momTabare tomebiT – Tanamedrove berberebis winaprebiT. mogvianebiT,
berberul-arabuli kulturis Serwymis Sedegad Camoyalibda Taviseburi
islamur-arabuli kultura, rac upirveles yovlisa aisaxa qveynis
mosaxleobasa da saqalaqo cxovrebaSi. saukuneebis win daarsebuli
qalaqebi dRemde warmoadgenen mravali mecnieris Seswavlis sagans da
aTasobiT turists izidavs.
marokos qalaqebi iyofa sam kategoriad: 1. `beduia‘‘ – ZiriTadad
dasaxlebulia soflebidan Camosuli mosaxleobiT. mas miekuTvneba
garkveulwilad maraqeSi, ujda da sxva. 2. `maxzanis‘‘, igive `SarifTa‘‘
qalaqebi. am kategoriaSi Sedian fesi, maraqeSi, rabati da meqnesi.
3. `hadria‘‘ – moicavs im qalaqebs, sadac dRemde SenarCunebulia
muslimuri andalusiis kulturis elementebi. mis ricxvs miekuTvneba
rabati, sale. `hadriaSi‘‘ aseve gulisxmoben mdidari fenebiT dasaxlebul
qalaqebs [36,109].
nebismieri qalaqis daarsebisas, yuradReba eqceoda mis geografiul
adgilmdebareobas, klimats, sasmeli da sarwyavi wylebis arsebobas.
fesis dafuZnebis SemTxvevaSic, didi gavlena iqonia misma mdebareobam da
xelsayrelma bunebrivma pirobebma.
fesi (Zveli saxelwodeba `fezi‘‘, arabulad `fas‘‘ – weraqvi, Toxi)
mdebareobs atlasis mTebis CrdiloeT mTiswineTSi, mdinare sebus
SenakadTan. rogorc zemoT aRiniSna, 789 wels mas safuZveli Cauyara
hasanis SvilTaSvilma, idris ibn ‘abd al-lahma da Tavdapirvelad ewoda
ubralod qalaqi – `madÒna‘‘. Tumca, idris I sicocxlis bolomde
valilaSi cxovrobda, sadac gardaicvala 791 an 792 wels [40,54; 44,42;
41,277].
fesi swrafad ganviTarda, radganac mdebareobda saqaravno gzebis
gzajvaredinze da iTvleboda Sarifebis adgilsamyofelad. frangi
mecnieri e.f. gotie miuTiTebs fesTan axlo mdebare miwiszeda da
miwisqveSa wylebis siuxveze. ueWvelia, rom xelsayreli geografiuli
40
adgilmdebareobis garda, wylis arsebobamac ganapiroba aq qalaqis
aSeneba. garda amisa, fesis SemogarenSi didi raodenobiT moipoveba
Zvirfasi samSeneblo masalebi da bolos, igi mdebareobs yvelaze
xelsayrel adgilze, romelic akavSirebs Sua maRribs atlantis okeanis
dablobTan. swored aq gadis gza, mimavali CrdiloeTidan samxreTisaken –
tanJeridan TafilaleTis oazisebamde [40,54; 82,4].
idrisianTa dinastiis fuZemdebelma daaarsa sxva qalaqebic: lukoxi
(safdadis xeoba), aklamisi, hajer an-nasri. igi daeufla Tamesnas (sales
raioni), Semdeg faazs (azrus raioni, ‘ain-liohi) da Tlemsens [32,90].
idris I mowamla xalifa harun ar-raSidis (786-809) emisarma. misi
gardacvalebis Semdeg, berberi aurebi Sarifis SvilSi, idris II-Si
xedavdnen RvTis madlis – `baraqas‘‘ matarebels da 11 wlis asakSi igi
oficialurad aRiares idris I-is memkvidred [31,18]. mas harun ar-raSidma
miuCina Tavisi xalxi. axalgazrda mbrZanebelze, aurebis garda gavlenas
axdendnen ifrikieli da andalusieli arabebi, romlebic gars exvivnen
mas valilaSi. gaurkveveli mizeziT idris II-m moakvlevina aurebis
beladi abu ishaki, ris Semdegac amira da misi qveSevrdomebi Tavs
mSvidad veRar grZnobdnen valilaSi. amitom mulai idrisma gaixsena
daumTavrebeli qalaqi fesi, romelic im dros warmoadgenda berberTa
dasaxlebas. legendis mixedviT, idris II-is vazirma, vadi fesTan
seirnobisas aRmoaCina mdinareebiT da wyaroebiT mdidari tyis zoli,
sadac karvebSi cxovrobdnen zenaTas tomebi. isini cnobili iyvnen `banu
xairis‘‘ saxeliT. vazirma uambo nanaxis Sesaxeb amiras. amis Semdeg idris
II-m zenaTasagan iyida miwebi 6 aTas dirhamad da daasaxla arabebi [115,54].
808 wels mulai idrisi Seudga fesis marjvena sanapiros gafarToebas.
vinaidan iq binadrobdnen mtacebeli cxovelebi, mas Semoartya galavani.
809 wlis dasawyisSi amiram wamoiwyo qalaqis Seneba mdinaris marcxena
sanapiroze. man am nawilsac Semoavlo galavani, aaSena patara sasaxle da
meCeTi. 809 wels fesi gamocxadda idrisianTa dinastiis dedaqalaqad.
fesis or nawils Soris yovelTvis arsebobda metoqeoba, rac xels
uSlida mis ganviTarebas [140,7686; 97,158-161].
818 wels, qalaqis Zvel nawils Tavi Seafara 8 aTasma espanelma
muslimma, romelnic gaaZeves kordovidan ajanyebis Semdeg. maTi
41
STamomavlebi dResac cxovroben fesis andalusiur kvartalSi. am
periodSi, qalaqSi saubrobdnen yvelaze sufTa, saliteraturo arabulze
mTel regionSi.
808-828 wlebSi, idris II-m saamiros SeuerTa tanJeri, seuta, Tlemseni.
misi vaJis al-munTasiris dros (828-836) idrisianTa saamiro daiSala
samTavroebad. gadmocemis mixedviT, Sarifis aTma vaJma (sxva monacemebiT
Svidma) berberi bebiis, kenzas rCeviT dainawiles mamis samflobeloebi.
savaraudoa, rom am dromde idrisianTa dinastiis saamiro ukve
warmaodgenda qalaq-saxelmwifoebis federacias da maTi Zalaufleba
ZiriTadad qalaqebze vrceldeboda [29,49].
idrisianTa mmarTvelobis dros, qalaqSi sagangebod aSenda
sastumroebi, aigo wisqvilebi, momravlda abanoebi.
arqeologebma fesSi aRmoaCines 12 samoneto kari, sadac iWreboda
dirhami, rac erTi mxriv adasturebs TiToeuli saamiros
damoukideblobas, meore mxriv ki, maT Soris mWidro ekonomikur
urTierTobebs. amasTanave, al-munTasiris droidan fesis mflobeli
inarCunebda imamis wodebas, ris gamoc sargeblobda gansakuTrebuli
pativiscemiT da gavleniT [40,41-43].
958–960 wlebSi, jauhar as-sikili (gard.992w.) SeiWra fesSi, ris
Semdegac kordovas mmarTvelma al-haqam II-m (961-976) alya Semoartya
idrisianTa citadels, hajer an-nasrs. espanelma omaianebma (756-976) tyved
aiyvanes ukanaskneli idrisianebi da gagzavnes isini kordovaSi. erT-erTi
maTgani gaiqca kairoSi, moipova fatimianTa (910-1171) mxardaWera, magram
isev tyved Cavarda da sikvdiliT dasajes [110,44; 109,87]. 980-1012 wlebSi
fesi isev kordoveli omaianebis mmarTvelobis qveS aRmoCnda.
1069 wels almoravidebis (arabulad ,,al-mura bitón‘‘) meTauri, iusuf
ibn TaSfini ( [1061-1106] erT-erTi versiiT TaSufini) Sevida fesSi. man
gaaerTiana qalaqi da igi aqcia al-murabitebis sayrdenad CrdiloeT
marokoSi. amasTanave, iusufi iTvleba fesis meore damaarseblad, man aago
aq nagebobani, daangria patara meCeTi da mis sanacvlod aaSena didi,
romlis asagebad miiwvia andalusieli mSeneblebi. al-murabitebis
mmarTvelobis periodSi (1056-1147), ZiriTadad dasrulda vadi fesSi
mimdinare samuSaoebi. qalaqi brwyinavda Tavisi sidiadiT [140,7687].
42
1145 wels almohavidebis (arabulad ,,al-muva hidón‘‘) meTauri, ‘abd
al-mu’mini (1130-1163) xangrZlivi alyis Semdeg Sevida fesSi. man aRadgina
alyis dros dangreuli kedlebi.
al-muvahidebis dros (1130-1269), fesSi aSenda biblioTekebi,
cixesimagreebi, meCeTebi, sasaxleebi da didebuli alayafis kari.
miuxedavad amisa, al-muvahidebis `damkvidreba‘‘ fesSi al-murabitebTan
SedarebiT iTvleba misi ganviTarebisaTvis Seferxebis periodad.
aRsaniSnavia, rom am dros berberebi aiZulebdnen karaviinis mqadageblebs
berberul enaze qadagebas [108,77].
1200 wels fesis 785 meCeTSi aswavlidnen muslimur Teologias da
samarTals. mogvianebiT, roca misi dideba gascda marokos sazRvrebs, es
qalaqi gaxda saerTo islamuri mecnierebis centri, sadac swavlobdnen
aristoteles filosofias, maTematikas, medicinas [101,47].
1248 wels fesi daikaves marinianebma da am droidan moyolebuli igi
gaxda axali saxelmwifos dedaqalaqi, romlis SemadgenlobaSi Sedioda
alJiri, Tunisi da tripolitania. marinianTa mmarTvelobis periodSi,
qalaqma miaRwia didebis zenits, Sendeboda axali medreseebi, sasaxleebi,
baRebi. fesma saxeli gaiTqva mSvidobismoyvareobiTa da SemwynareblobiT.
`maRribis meqa‘‘ gaxda qveynis ekonomikuri centric, sadac Tavs iyridnen
alJireli, andalusieli, sahareli da sxvadasxva qristianuli
saxelmwifos vaWrebi. qalaqidan gadioda faifuri, qsovilebi. droTa
ganmavlobaSi, fesis dideba TandaTanobiT gaqra da iq religiurma
fanatizmma daisadgura [55,47].
1472 wels, vatasiani muhamad aS-Saixi fesSi sulTnad gamoacxades.
mogvianebiT, ukanasknel vatasianebs Zala aRar SewevdaT winaaRmdegoba
gaewiaT Zlieri sa‘dis SarifebisTvis da erT-erTi vatasianis revanSis
aRebis mcdeloba sruli kraxiT dasrulda [60,114]. 1549 wels, sa‘debma
Sida ganxeTqilebis wyalobiT aiRes fesi, xolo 1554 wels feselebma
alJireli Turqebis daxmarebiT gaaZeves qalaqidan sa‘debi. amave wels,
Sarifebma daibrunes fesi da daamarcxes amboxebis meTauri abi hasuni.
igi gardaicvala qalaqis misadgomebTan brZolisas. sa‘debis
mmarTvelobis periodSi, marokos dedaqalaqi gaxda maraqeSi, Tumca
43
sa‘dis Sarifebi gansakuTrebiT dakavebuli iyvnen karaviinis meCeTisa da
universitetis gafarToebiT da galamazebiT [140,7691].
XVI saukunis dasawyisSi, lev afrikelis1 cnobiT fesis mosaxleobis
ricxvma miaRwia 125 aTass.
1603 wlis 20 agvistos, fesSi gardaicvala sa‘debis cnobili sulTani
al-mansuri.
1659 wels mulai muhamadma fesi miwasTan gaaswora. 1666 wels qalaqi
daikava sulTanma ar-raSidma. man mdinare sebuze aRmarTa grandiozuli
oTxmaliani xidi, xeli Seuwyo qalaqis keTlmowyobas, wesrigSi moiyvana
sarwyavi arxebi, ganaviTara vaWroba, xelosnoba, daaarsa `aS-Saratinis‘‘
madrese, aaSena kasba, romelic dResdReobiT cnobilia Serardas (1670)
saxeliT [126,513].
1674 wels, sulTanma ismailma aiRo fesi. marTalia, ismails
gansakuTrebiT ar uyvarda fesi da maraqeSi, magram alimebis mizidvis
mizniT, man aaSena medreseebi da saxlebi maTTvis, vinc igi sulTnad
aRiara. mulai ismailma kidev ufro moawesriga arxebi [60,3]. qveynis
mmarTvelma gadaitana dedaqalaqi maraqeSidan meqnesSi. sulTan ismailis
gardacvalebis Semdeg, fesi araerTxel gaxda amboxebebis centri.
safrangeTis proteqtoratis dros, igi iqca erovnul-ganmaTavisuflebeli
brZolis kerad [43,23; 31,26].
fesSi erTi SexedviT araferi Secvlila, TiTqos yvelaferi iseTivea,
rogorc iyo saukuneebis win: saxlebi, meCeTebi, quCebi, religiuri
saZmoebi, xelovneba da pirvel rigSi xalxi. igi erTaderTi adgilia
msoflioSi, sadac ar aris manqanis sadgomebi (igulisxmeba `fÀs
1 al-hasan ibn muhamad al-vazan az-zaiTi al-fasÒ _ Tavis Tavs uwoda iuhana al-asad al-Rarnati. daibada 1492 wels grenadaSi (arabulad `Rarnata‘‘), romlis dacemis Semdeg misi ojaxi dasaxlda fesSi, ris gamoc SeiZina nisba _ `al-fa sÒ‘‘, man miiRo kargi ganaTleba. moRvaweobda banu vatasis da sa‘debis karze [45,445], aRwera qalaqi fesi. savaraudoa, rom 1515 wels gaemarTa wminda qalaqebis mosalocad. moiara ramdenime qveyana. samSobloSi mimavali Seipyres sicilielma mekobreebma da 1520 wels Caiyvanes neapolSi, SemdgomSi JirafTan erTad `aCuqes‘‘ romis pap lui X-s (1513-1521), romlis saxelic daerqva. italiaSi lev afrikeli iZulebuli gaxda mieRo qristianoba. igi boloniaSi aswavlida arabuls. espanuris codnam ki xeli Seuwyo italiurisa da laTinuris swrafad dauflebaSi. 1524 wels, man boloniaSi erT-erT ebrael eqims Seudgina arabul-ebraul-laTinuri leqsikoni, romlis xelnaweri SenarCunda eskurialSi. 1526 wels, lev afrikelma daasrula naSromi `afrikis aRwera‘‘ [45,446], xolo 1527 wels Seadgina 30 cnobili arabi filosofosis da eqimis biografiebi, romelnic mogvianebiT gamoica. 1528 wels dabrunda afrikaSi da isev gaxda muslimi. dasaSvebia, rom lev afrikeli gardaicvala 1552 wels TunisSi [45,447].
44
al-balÒ‘‘). aq aris mulai idrisis zavia da wminda akldama, romelic 1100
weli xelSeuxebladaa SenarCunebuli [60,64]. igi aniWebs `baraqas‘‘ –
yovlismimtevebel locva-kurTxevas yvelas, vinc Camodis qalaqSi
aRmosavleTidan an dasavleTidan (yadiebi, beduinebi, saxelmwifo
moRvaweebi, swavlulebi, avadmyofebi...). es albaT erTaderTi adgilia
msoflioSi, sadac nebismier adamians – damnaSaves an mkvlels,
gakotrebul vaWars an moRalates, qurds an ficis gamtexs SeuZlia
hpovos TavSesafari mravali wliT da icxovros miRebuli mowyalebiT.
igi iqneba wminda da xelSeuxebeli, rogorc es adgili. meCeTis
SesasvlelTan Cerdeba mefis abidi, felahi, ucxoeli turisti.
safrangeTis proteqtoratis dros, frangi policieli da yoveli axali
rezidenti meCeTis kedlebTan tovebda oqros monetas. aseve, ucxoelebi
patisviscemis niSnad dResdReisobiTac wiraven fuls. calke aris
RaribTaTvis Sesawiri adgili. religiuri statusis mqone qalaqSi
akrZalulia sisxlis daRvra [60,65].
fesi, iseve rogorc marokos samefos sxva qalaqebi iyofa or nawilad:
Zveli fesi – `fÀs al-balÒ‘‘ da axali fesi – `fÀs al-jadÒd‘‘. medina
garSemortymulia XII da XIII saukuneebis droindeli `bab al-mahrukis‘‘,
`bab bu-jeludis‘‘ karibWeebiT (1911-12). kedlebis gareTaa 1582 wels
agebuli bastionebi. Zvel fesSi aris viwro quCebis labirinTebi,
andalusielebis da kairavanelebis kvartlebi, cixesimagreebi.
CrdiloeTiT mdebare ferdobebze aRmarTulia marinianTa droindeli
nekropoli (XIVs. nawili moicavs XII სaukunis nangrevebs) [126,513].
`fÀs al-balÒSi‘‘ mdebareobs islamur samyaroSi cnobili karaviinis
meCeTi da universiteti. gadmocemis mixedviT, igi daaarsa 858 an 859 wels
kairavaneli vaWris erT-erTma qaliSvilma, fatimam. XI saukunidan aSenda
16 minaSeni, TiToeulSi 21 TaRiTa da 270 svetiT [112,81]. karaviini
gafarTovda 956 da 1135 wlebSi. 1950 wels igi restavrirebul iqna.
meCeTis ezoebi damSvenebulia galereebiT, XVI-XVII saukuneebis
droindeli pavilionebiT, SadrevnebiT. dResdReisobiT, karaviini moicavs
meCeTs, universitets, akademias, biblioTekas (dafuZnda 1349 w.), saswavlo
centrs, sadac euflebian codnas maRribidan, egviptidan, libiis
udabnodan, Soreuli indoeTidan Camosuli studentebi [60,66;97,163-168].
45
Zveli qalaqidan dasavleTiT mdebareobs axali qalaqi, romelsac
safuZveli Cauyares marinianebma (1276). fesis ori nawili erTmaneTTan
dakavSirebulia baRebiT. `fÀs al-jadÒdSi‘‘ mdebareobs `dar al-maxzanis‘‘
sasaxle (XIII saukunis dasasr., XVI-XVIII ss.), didi meCeTi (1276) Wreli
minareTiT, melahi. mravalma ebraelma oqromWedelma, Tu iuvelirma,
romlebic odesRac aq cxovrobdnen israelis saxelmwifos Seqmnis (1948)
Semdeg datoves fesi. qalaqis axal nawilSi agreTve mdebareobs `al-
hamras‘‘ (1339) da ,,al-zharis‘‘ meCeTebi (1357). CrdiloeTiTaa Serardas
kasba. fesis mTavar meCeTSi qalebs ar uSveben [44,23].
qalaqis RirSesaniSnaobad aseve iTvleba ,,al-atarinis‘‘ (1323-25), ,,bu-
inanias‘‘ (1357) medreseebi da mokfias (XIXs) abano [126,513].
XIX saukunis dasasrulamde fesi erTaderTi adgili iyo, sadac
ikereboda saqveynod cnobili `fesa‘‘ (wakveTili konusiseburi formis
wiTeli feris qudi), romelsac xSirad Turqul warmomavlobas miaweren.
XX saukunis aTian wlebSi, samxreT-dasavleTis mimarTulebiT,
safrangeTis rezidentis liotes (igive liotie-[1911-25]) TaosnobiT daiwyo
Tanamedrove qalaqis Seneba, sadac ganlagebulia sazogadoebrivi da
administraciuli Senobebi. 1912 wels, rezidentma mRelvare fess
amjobina rabati, romelic dedaqalaqad aqcia.
qalaqgare zona moicavs vilebsa da baRebs. fesidan oTxi kilometris
daSorebiTY SemorCenilia amargus cixis nangrevebi (XI-XII ss.), mrgvali
koSki [128,751].
gazafxulobiT, fesSi ewyoba `sulTan tolbas‘‘ dResaswauli da
weliwadSi erTxel imarTeba islamuri konferencia. `sulTan tolbas‘‘
SemoRebasTan dakavSirebiT istorikosTa Soris gansxvavebuli versiebi
arsebobs. nawili miiCnevs, rom igi ukavSirdeba ar-raSidis fesSi
Sesvlasa da mis qorwils, xolo istorikosebis meore nawili Tvlis,
rom dResaswauli dakavSirebulia sulTan ismailis saxelTan. zeimi
grZeldeba sami dRe. am dros, karaviinis universitetis studentebi
irCeven `sulTans‘‘ da mosaxleoba wiravs fuls. arCeuli sulTani erTi
saaTiT xvdeba monarqs, romelic Rebulobs mas, rogorc ,,Tanaswors‘‘.
dResaswaulis dReebSi, matulobs stumarTa da turistTa ricxvi, rasac
46
bunebrivia vaWrebi iyeneben TavianT sasargeblod. sami dRis manZilze
`sulTan tolbas‘‘ `emorCileba‘‘ yvela [94,146-147].
qalaqi fesi, qveynis CrdiloeTis dedaqalaqi, aris provinciis
administraciuli centri, xalxuri xelovnebis tradiciuli dargebis –
safeiqro saqmis, meTuneobis, saiuveliro, tyavis damuSavebis,
mexaliCeobis centri da saxelmwifos satransporto kvanZi [128,751]. man,
rogorc arabuli maRribis inteleqtualuri da religiuri cxovrebis
keram, dRemde SeinarCuna Tavisi mniSvneloba. misi daarseba es iyo axali
epoqis dasawyisi marokos istoriaSi. fesma warmatebiT gauwia
konkurencia sxva mniSvnelovan qalaqebs da religiur saswavleblebs
[124,10].
maraqeSi XI saukuneSi sanhajas tomis beladma, iahia b. ibrahimma
TanamoazreebSi islamis gavrcelebis mizniT, miiwvia cnobili marokoeli
Teologi ‘abd al-lah ibn iasini. vinaidan, mdinare nigerze sanhajelma
berberebma aRmarTes cixesimagre, arabulad `riba t‘‘ (gamagrebuli
adgili, monasteri), am saZmos wevrebs uwodeben murabitebs. 1042 wels, ibn
iasinma daiwyo islamis gavrceleba saharis berberebsa da takruris
zangebs Soris. 1055 wels murabitebma daikaves dRevandeli marokos da
alJiris didi nawili. mogvianebiT, 1062 wels maTma cnobilma sardalma,
iusuf ibn TaSfinma safuZveli Cauyara qalaq maraqeSs (arab. ,,marraquS‘‘,
daarsda 1071 wels), romlisganac momdinareobs qveynis Tanamedrove
saxelwodeba [56,167; 27,56; 44,40; 97,84-109;103,5].
maraqeSs uwodeben ,,wiTel qalaqs‘‘, radganac igi garSemortymulia
wiTeli kedlebiT. qalaqis saxelis zusti warmomavloba ucnobia.
istorikosTa nawili Tvlis, rom is momdinareobs berberuli sityvidan,
romelic dakavSirebulia erT-erT bibliur personaJTan. nawili
varaudobs, rom masmudas dialeqtze `marraqa S‘‘ niSnavs mgzavris
gafrTxilebas – `ar Seyovnde‘‘ da miiCneven, rom is berberuli sityvaa da
niSnavs “mur”(n)“akush”-RvTis miwas. amasTanave, mecnierTa umravlesoba
qalaqis saxels ganmartavs, rogorc wiTels, morTuls[151,1].
udaoa, rom TaSfini moxibla momavali dedaqalaqis mSralma da
jansaRma klimatma. man gaSala selis karvebi, Semoartya banaks sartyeli
da aago kasba iaraRis Sesanaxad. ibn TaSfinma gaTxara Webi, romlebic
47
uerTdeboda erTmaneTs ketaras miwisqveSa milebis meSveobiT. mogvianebiT,
abu baqrma aago qvis sasaxle – `kasr al-hajar‘‘. 1132 wels (an 1130) ibn
TaSfinis memkvidrem, romelic mas SeeZina qristiani tyve qalisgan, ali b.
iusufma maraqeSs Semoavlo 15 kilometriani galavani. al-murabitebis
dros maraqeSSi fexi moikida andalusiurma kulturam. amiras karze
moRvaweobdnen cnobili RvTismetyvelebi: yadi aiadi, Sua saukuneebis
erT-erTi saukeTeso eqimi ibn zuhri, inJineri bin iuni, romelmac kidev
ufro daxvewa ketaras sairigacio sistema [87,12; 31,20; 23,142].
maraqeSi aSenda al-murabitebis mier espaneTSi dagrovili nadavlis
xarjze. igi iyo uzarmazari imperiis dedaqalaqi, romlis sazRvrebi
gaSlili iyo senegalidan kabiliamde da saragosidan santarenamde. 1147
wels maraqeSi daikava ‘abd al-mu’minma. Tavdapirvelad al-muvahidebma
maraqeSi faqtobrivad miwasTan gaaswores. nawilobriv gadarCa is ori
simagre, romelnic winamorbedebis dros icavda qalaqs rifisa da
masmudas tomebis Tavdasxmebisagan. maraqeSis axalma mmarTvelebma male
aRadgines dangreuli nagebobebi im andalusieli arqiteqtorebis
meSveobiT, romlebmac aages qalaqi. SenarCunda ibn TaSfinis saflavi da
cnobili agdalis baRebi. ali ibn iusufis didi meCeTisgan gadarCa
minbari. droTa ganmavlobaSi, al-muvahidebs Soris warmoqmnilma
ganxeTqilebam gamoiwvia espanel qristianTa Careva maRribis qveynebis
saSinao saqmeebSi. aRsaniSnavia, rom RvTismSoblis taZris aSenebis
sanacvlod, kastiliis mefem fernando III-m, ‘abd al-mu’mins gaugzavna 12
aTasi mxedari. 1232 wels taZari daangries, magram maraqeSis saepiskoposo
arsebobda XIV saukunemde [87,14; 40,152].
`wiTeli qalaqis‘‘ keTilmowyobaze gansakuTrebiT zrunavda
al-muvahidebis erT-erTi saxelganTqmuli mmarTveli al-mansuri (1184-1199),
romlis karze cxovrobda da moRvaweobda saxelovani filosofosi da
mecnieri ibn ruSdi (1126-1198). al-mansurma citadelSi aago 11 an 12
sasaxle. man daaarsa madrasa, sadac muslimebi iRebdnen ganaTlebas
usasyidlod da weliwadSi erTxel Rebulobdnen saWiro tanisamoss.
medreseSi samxedro xelovnebis garda, aswavlidnen saxelmwifos marTvas.
vinc iricxeboda saxelmwifos marTvis dargze, mas evaleboda samarTlis
codna. aRniSnul profesias euflebodnen amiras an SeZlebuli fenis
48
Svilebi. al-mansurma, maraqeSSi aaSena didi saavadmyofo -
keTilmowyobili palatebiTa da lamazi baRebiT. aRsaniSnavia, rom
maraqeSi cnobili iyo, rogorc homeopatiis centri [101,106].
al-mansuris droindeli meCeTebidan gadarCa cnobili 67-metriani
minareTi – `quTubia‘‘, romelic aigo (1199) `kasr al-hajaris‘‘ adgilze. mas
ase imitom ewoda, rom misgan daaxloebiT as metrSi iyideboda wignebi
(`quTub‘‘). ,,quTubias‘‘ Tavs amSvenebs oTxi mooqrovili spilenZis burTi
[121,871]. wyaroebis mixedviT, al-mansuris erT-erTma colma an gayida
qorwilSi miRebuli Zvirfasi samkaulebi da aRebuli TanxiT gaakeTebina
burTebi, an ubralod gadaadno Zvirfaseuloba. savaraudoa, rom amiT mas
undoda codvebis gamosyidva. saukuneebis manZilze, burTebis moWris
mizniT (egonaT oqrosi), mravalma yaCaRma Tu mmarTvelma moindoma maTi
Camoxsna, magram ucnauri movlenebis gamo xels iRebdnen am ganzraxvaze.
amboben, rom vinc es burTebi dakida, warmoTqva magiuri locva, raTa
zebunebriv Zalebs isini mudmivad daecvaT. astrologebis mtkicebiT,
burTebi inarCunebdnen wonasworobas planetebis zegavlenis wyalobiT
[4,79; 73,141; 87,1].
legendis mixedviT, 67-metriani quTubias adgilze Tavdapirvelad aigo
sxva meCeTi (1147). vinaidan kibla arasworad iyo mimarTuli meqisken, male
daangries, xolo ‘abd al-mu’minma misi mSenebeli sikvdiliT dasaja.
quTubia muslimur samyaroSi iTvleba samTagan (hasanis koSki rabatSi,
la-jiralda seviliaSi) erT-erT ulamazes nagebobad [148,2; 46,23]. 1269
wels, roca maraqeSi daikaves marinianebma, dedaqalaqma fesSi gadainacvla.
rogorc aRiniSna 1548 wels, sa‘debis Sarifebma daipyres maraqeSi, misi
mosazRvre teritoriiT. maT qalaqi kvlav aqcies dedaqalaqad. isini
gansakuTrebiT zrunavdnen mis galamazebaze. sa‘dma sulTanma muhamad al-
mahdim (1517-1557) maraqeSSi aaSena sasaxleebi da sxva nagebobani. man miiRo
`amÒr al-mu‘minÒnis‘‘ tituli, romelsac SemdgomSi atarebda marokos
yvela mmarTveli [23,187; 37,266]. aRsaniSnavia, rom maraqeSSi gavrcelebuli
iyo maliqituri mazhabi.1
1 maliqituri mazhabi – momdinareobs medineli maliq ibn anasidan (713-795). maliqitebi krZalavdnen yuranis da sunas axsna-ganmartebas. isini upiratesobas aniWebdnen fikhisa da misi ganStoebis furu‘s swavlas. maliqitebi maRribSi asrulebdnen yadiebis da imamebis funqcias, magram zogierTi maTgani dakavebuli iyo mSrali kazuistikiT [60,76-77].
49
1578-93 wlebSi sa‘debis saxelovanma sulTanma, al-mansurma aaSena `al-
badis‘‘ sasaxle – meCeTebiTa da sajiniboebiT. igi aigo espanur-
mavriTanul stilSi. samSeneblo masalad gamoyenebul iqna oniqsi, oqro,
italiuri marmarilo. sasaxles ekava 50 heqtari. mogvianebiT, sulTan
ismailis brZanebiT 1696 wels `al-badi‘‘ nangrevebad iqca, radganac
Sarifma igi meqnesis samSeneblo masalad gamoiyena. dResdReisobiT,
yovel wels sasaxlis nangrevebSi ewyoba marokouli folkloris
festivali [143,1]. al-mansuris mmarTvelobis periodSi, aSenda sa‘debis
Sarifebis akldama, romelic aseve warmoadgens muslimuri arqiteqturis
erT-erT Sedevrs. mulai ismailma ver gabeda misi xelyofa, Tumca dafara
al-mansuris meCeTis kedlebiT. 1917 wlamde aramuslimebs ekrZalebodaT
akldamaSi Sesvla. sa‘debis mavzoleumi Sedgeba sami darbazisgan. aq
ganisveneben sa‘debis 66 `meTauri‘‘, maTi memkvidreebi, uaxloesi naTesavebi
da dinastiis sxva asi warmomadgeneli [144,2].
1668 wels maraqeSi daikava sulTanma ar-raSidma. Sarifma
gansakuTrebiT izruna qalaqze, aago Senobebi, gaaSena baRi.
rogorc aRiniSna 1677 wels sulTanma ismailma ieriSiT aiRo `wiTeli
qalaqi‘‘ da mosaxleobis nawili sikvdiliT dasaja. ismailis
mmarTvelobis periodSi, maraqeSma dakarga dedaqalaqis statusi da igi
meqness dauTmo [39,261]. xangamoSvebiT, mulai ismailis memkvidreebis dros,
maraqeSi isev gaxda marokos dedaqalaqi. 1873 wels, iq sulTnad akurTxes
mulai hasan I.
1880 wlidan daiwyo `bahias‘‘ anu `lamazmanis sasaxlis‘‘ Seneba. igi
aago didma vazirma sidi musam erT-erTi meuRlis sapativsacemod (mas
hyavda sul 24 coli). mSeneblobis dasrulebis Semdegac, vaziri
yidulobda mis garSemo mdebare miwebs. man ramdenjerme gadaakeTa
sasaxle. mTavar arqiteqtors, al-haj muhamad bin maki al-misufs Svidi
weli dasWirda sidi musas axirebebis Sesasruleblad. saboloo jamSi,
bahia gadaiqca labirinTad da acda dagegmil proeqts. gadmocemis
mixedviT, did vazirs ar mowonda maRali nagebobani da amitom, sasaxle
arc ise maRalia. igi upiratesobas aniWebda pirvel sarTuls. bahia
imdenad lamazi gamovida, rom man ajoba samefos yvela danarCen
sasaxles, rac bunebrivia ar moewona axalgazrda sulTans ‘abd
50
al-‘azizs. 1900 wels, rodesac gardaicvala sidi musa, sulTnis
brZanebiT bahia gaZarcves. 1912 wels ki safrangeTis rezidentma liotem,
amoirCia sasaxle rezidenciad. rezidenti ver itanda sicives, ris gamoc
man sasaxleSi gaakeTebina buxrebi, ramac daaziana misi kedlebi. droTa
ganmavlobaSi, bahia gadaiqca sastumrod. mas stumrobdnen gamoCenili
evropeli da amerikeli sazogado moRvaweebi, politikosebi. Tumca
Tanamedrove sastumroebma sasaxle daCrdiles. amJamad, iq mihyavT
turistebi [144,2; 153,1].
1912 wels maraqeSi daikaves saharis tomis hibas meamboxeebma. maT
gaanadgures frangebi. proteqtoratis dros, qalaqis politikuri da
ekonomikuri mniSvneloba daeca. mas marTavdnen safrangeTis mier
daniSnuli pirebi, risi ukanaskneli warmomadgeneli iyo haj tami. igi
istoriaSi Sevida, rogorc muhamad V-s taxtidan Camogdebis erT-erTi
mTavari iniciatori [15,129; 152,1].
garda amisa, atlasis mTebis gavliT maraqeSze mudmivad gadioda
saqaravno gza (saharidan da TimbuqTudan), datvirTuli oqroTi, monebiT,
mariliT. saqoneli SemdgomSi itvirTeboda atlantis okeanis portebSi
da gadioda evropaSi. ,,wiTel qalaqSi‘‘ kargad ganviTarebuli vaWroba
xels uwyobda mis keTildReobas.
maraqeSi, iseve rogorc marokos sxva qalaqebi iyofa or nawilad.
medinas centrSi mdebareobs cnobili `jÀmi‘ al-fanÀ’s“1 moedani. 1912
wlamde moednis kedlebze ekida sikvdilmisjilTa – mtrebis,
moRalateebis, meamboxeTa an damnaSaveTa Tavebi. Zvelad, mzis Casvlis
Semdeg karibWe iketeboda, vinc ver aswrebda qalaqSi Sesvlas da
cdilobda kedlebidan gadasvlas mtrad iTvleboda da axrCobdnen.
dResdReisobiT `jÀmi‘ al-fanÀ’‘‘ warmoadgens xalxis TavSeyris, bazrobis
da gasarTob adgils. medinaSi Tavmoyrilia meCeTebi, sasaxleebi, zaviebi.
aRsaniSnavia `quba al-baadinis‘‘ aguris eqvsTaRiani gumbaTovani
pavilioni (XI-XII ss.), ibn iusufis droindeli rva ezoiani medrese
(daarsda XIVs, rekonstrirebuli iqna 1565 an 1569 wels) yadi aiadis
meCeTi da universiteti, `dar si saidis‘‘ sasaxle – dRevandeli
1 jamÀ’a - arabulad saxalxo, religiuri Tavyriloba, moedani. al-fanÀ’ –sikvdilmisjilebi, isini, vinc CamoaxrCes, daxvrites, mohkveTes Tavi an xel-fexi.
51
xelovnebis muzeumi (XIXs), ,,Svidi wmindanis akldama‘‘, romlis istoria
dakavSirebulia sulTan ismailis mmarTvelobasTan da sufizmis did
gavlenasTan. Saix abu ali al-hasan al-iusim, mulai ismailis miTiTebiT,
safuZveli Cauyara es-suveiras msgavsad regregas - ,,wmindanebis
festivals‘‘ [116,164; 38,46; 151,1].
qalaqi maraqeSi ganTqmulia agdalis (XII s., 405 heqtari), menaras (XVII
s.) zeTisxilis da frangi mxatvaris Jak maJorelis (1886-1962) baRebiT,
finikis palmebis tyiT. gadmocemis mixedviT, maraqeSis erT-erTi
alyis dros dampyroblebs araferi hqondaT saWmeli finikis garda. maTi
wasvlis Semdeg qalaqis garSemo aRmocenda tye, rogorc jildo
alyaSemortymulTaTvis [146,1; 15,129].
tradiciisamebr, `wiTeli qalaqis‘‘ TiToeuli saxlis WiSkarze kidia
rgoli da TiTqmis yvela rgolze moxatulia mociqulis qaliSvilis,
fatimas xeli, romelic icavs ojaxs boroti Zalebisagan, qurdebisagan,
xanZrisagan, Tavdasxmebisagan da yovelive siborotisagan [60,30].
aRsaniSnavia, rom qalaqSi cxovroben iudevelebi. maTi nawili
dasaxlda maraqeSSi 70 wels romaelebis mier ierusalimis da solomonis
taZris dangrevis Semdeg. nawili damkvidrda aq espanel muslimebTan
erTad XVIII saukunis dasawyisSi.1
medinas samxreTiT ekvris kasba, xolo misgan dasavleTiT mdebareobs
Tanamedrove qalaqi - ,,geliz‘‘, romelic Sendeba 1913 wlidan. maraqeSidan
samxreT-aRmosavleTiT 30 kilometrSi XII saukunis droindeli
`tasgimutas‘‘ cixis nangrevebia [15,129].
dResdReobiT, maraqeSs ganagebs `faSa‘‘ – raionis gubernatoris
moadgile. `wiTeli qalaqi‘‘ aris maraqeSis provinciis administraciuli
da samxreT marokos mTavari ekonomikuri centri. zeda atlasis da
saharis mkvidrebs aq CamoaqvT gasayidad matyli, tyavi. TviTon iZenen
1 maraqeSSi arian iseTi ebraelebic, romlebmac miiRes islami da iTvlebian
berberebad an arabebad [55,19]. maraqeSSi agreTve cxovroben evropelebi. umeteswilad
eseni arian vaWrebi da samuSaos maZieblebi. yovelwliurad, samyaros yvela kuTxidan
qalaqSi aTasobiT turisti Camodis. maraqeSis quCebi labirinTiviTaa da rogorc
saukuneebis win, aqaa iseTi quCebi, sadac muSaoben mWedlebi, meCuqurTmeebi. `wiTel
qalaqSi“ aris e.w. sukebis raioni sawyobebiT, maRaziebiT, savaWro duqnebiT, wvrili da
msxvili saxelosnoebiT, sadac SeiZleba yvelafris SeZena [60,20].
52
aucilebel nivTebs da evropul nawarms [130,871; 72,72]. 1985 wlidan
qalaqis Zveli nawili - ,,medina‘‘ Sesulia iuneskos msoflio
memkvidreobis Zeglebis siaSi.
rabati VII-X saukuneebSi, im regionebSi, sadac muslimebsa da
aramuslimebs Soris arsebobda samxedro-ideologiuri dapirispireba
gaCnda egreTwodebuli ribati. Tavdapirvelad igi warmoadgenda mxolod
cixesimagres da dasaxlebuli iyo sarwmunoebisaTvis mebrZoli
moxaliseebiT. `dar al-islamis‘‘ teritoriaze, xalifa omar I-is (634-644)
droidan moyolebuli, samxedro movaleobis Sesruleba saRvTo saqmed
iTvleboda da islamis gavrcelebasTan iyo dakavSirebuli. ribatis
mebrZolebi – al-murabitebi icavdnen puritanuli islamis mkacr wesebs,
xolo X-XI saukuneebidan rabati arabul maRribSi ubralo samxedro
simagre gaxda. mogvianebiT, al-muvahidebis mmarTvelobis periodSi
daarsda dRevandeli marokos samefos dedaqalaqi, arabulad `ar-ribat‘‘,
romelic asrulebda gamagrebuli simagris da portis rols [21,198;
139,5080; 56,208; 11,162;97,216-219].
1150 wels (sxva monacemebze dayrdnobiT 1138 w.), xalifa ‘abd
al-mu’minma atlantis okeanis sanapiroze, mdinare bu-regregis marcxena
napirze, frialo kldeze aRmarTa sabrZolo masalisaTvis gamagrebuli
simagre, romelsac uwoda gamarjvebis banaki anu `riba tu-l-faTh‘‘. amave
dros, gamarjvebis banaki warmoadgenda espaneTSi gadasasvlel umokles
gzas, saidanac xalifa awarmoebda samxedro operaciebs al-murabitebis
winaaRmdeg. man SeZlo samxreT marokos da espaneTis dapyroba. meomrebi
maragdebodnen wyaros, ‘ain-gabulas wyliT. `riba tu-l-faTh‘‘
garSemortymuli iyo galavniT da moicavda kvadratuli formis,
sworkuTxa koSks. galavnis nawili dRemde kargadaa SenarCunebuli.
banaki gadaWimuli iyo 450 heqtarze [8,101; 43,19; 75,1087].
aRsaniSnavia, rom rabat-sales xelsayrelma geografiulma
adgilmdebareobam, jer kidev arabebis damkvidrebamde miizida
finikielebi, karTagenelebi da romaelebi. aq gadioda romis imperiis
samflobeloebis mTavari sazRvari da qalaqi sale cnobili iyo Selas
saxeliT (sale, arabulad `sala‘‘, `sla ‘‘, espanurad `Sela‘‘ – niSnavs
ukvdavs).
53
X saukuneSi, mdinare bu-regregis orive napirze dasaxldnen berberebi.
sale swrafad ganviTarda: aSenda bazrebi, abanoebi, sastumroebi,
saxlebi, xidi da rac umniSvnelovanesia aigo wyalsatevi. rac Seexeba
rabats, aq berberebi movidnen marokos CrdiloeT da samxreT
raionebidan, Tumca isini saleSi ufro mravlad arian [144,1; 114,46].
gadmocemis mixedviT, xalifa al-mansurs, romelic flobda grenadas,
jaris dabanakebas urCevdnen gibraltaris srutis napirze, qalaq seutaSi,
magram man raionis mwiri niadagis gamo da mosaxleobis mxridan
ukmayofilebis Tavidan asacileblad, aaSena namdvili qalaqi `riba tu-l-
faThis‘‘ garSemo. garda amisa, imdroindeli dedaqalaqi Zalian Sors iyo
espaneTisgan da saWiroebis SemTxvevaSi al-mansuri daxmarebas ver
gauwevda jars. qalaqSi aigo medreseebi, sasaxleebi, duqnebi. miiwvies
xelosnebi, vaWrebi, swavlulebi. xalifas brZanebiT, rabatis mosaxleobas
daeniSna damatebiT gasamrjelo vaWrobidan miRebuli Semosavlebidan.
amitom, qalaqSi iwyes dasaxleba sxvadasxva socialuri fenis da
profesiis adamianebma, ramac xeli Seuwyo mis ganviTarebas.
macxovreblebis nawili eweoda vaWrobas samefo karTan. rabati gaxda
afrikis kontinentze erT-erTi cnobili da mdidari qalaqi [4,117].
rabatis wyliT uzrunvelyofis mizniT, suverenma gaiyvana akveduki,
romelic amaragebda mas 12 milze mdebare wyaros wyliT. akveduki
iyofoda totebad, saidanac wyali miedineboda sacxovrebeli saxlebis,
medreseebis, taZrebis, sasaxleebis, abanoebis da Sadrevnebis
mimarTulebiT. aRsaniSnavia, rom rabatSi mdinare uerTdeba okeanes da
adis 10 milze, amitom wyali WebSi mariliania [75,1087; 73,118].
al-mansuri cxovrobda rabatSi aprilis Tvidan maisamde. igi, iseve
rogorc al-muvahidebis sxva mmarTvelebi, agebda meCeTebsa da sasaxleebs.
1185-89 wlebSi, rabats samxreTiT da dasavleTiT Semoartyes didi
galavani, romelsac 5 kari daatanes. igi gadaWimuli iyo TiTqmis 6
kilometrze. yvelaze kargadaa Semonaxuli `bab ar-ruhis‘‘ (XII s) karibWe.
samxedro nagebobebis kompleqsi da mis SigniT aRmarTuli kasba udaia
icavda qalaqs okeanisa da mdinaris mxridan.
1197-98 wlebSi, xalifa al-mansurma espaneTSi gadasvlamde brZana imam
hasanis meCeTis ageba. man piradad SearCia adgili qalaqis yvelaze
54
miudgomel da amaRlebul adgilze. hasanis meCeTi unda yofiliyo
yvelaze didi islamur samyaroSi, magram xalifam ver moaswro misi
aSeneba. igi ocnebobda iseTi meCeTis agebaze, sadac mTlianad
ganTavsdeboda misi jari da SeZlebda minareTSi cxeniT Sesvlas. meCeTs
hqonda 16 kari, 3 Sida ezo da daaxloebiT 400 sveti. mas ekava 183x140
miwis farTobi. mogvianebiT, igi gaanadgura XVIII saukuneSi momxdarma
miwisZvram. hasanis meCeTidan SemorCa mxolod 260 sveti da vardisferi
qvis 44-metriani minareTi, romelic araa radioficirebuli da
warmoadgens al-muvahidebis arqiteqturis brwyinvale nimuSs [99,25; 36,26;
43,69; 59,63]. al-mansuris gardacvalebis Semdeg rabati imdenad dazianda,
rom misgan samwuxarod ar darCa meaTedi nawilic ki, dazianda akvedukic
[43,152; 158,2].
1248 wels rabati da sale daikaves marinianebma. qalaqis nawili
daeTmo baRebsa da venaxebs. dasaxlebul nawils moicavda mxolod 2 an 3
kvartali. qalaqs yovelTvis emuqreboda safrTxe portugalielebis
mxridan, radganac portugaliis monarqebi Tvlidnen, rom Tu
daeuflebodnen mas, advilad daimorCilebdnen fesis samefos. marinianTa
mmarTvelobis periodSi, qalaqi kvlav asrulebda gamagrebuli banakis
rols, sadac Tavs iyrida laSqari espaneTSi gadasasvlelad [31,22].
XVII saukunis dasawyisSi, salesa da rabatis Temi gaerTianda da iqca
jer espaneaTidan gamoZevebuli mavrebis1 TavSesafrad, Semdeg sales
mekobreTa kerad. andalusieli mavrebis STamomavlebi dResac cxovroben
medinaSi [132,870]. qalaq oranhosidan gamosulma espanelma muslimebma
Seqmnes im droisaTvis damaxasiaTebeli `mekobruli respublika‘‘, romlis
meTaurebi damoukideblad awarmoebdnen molaparakebebs ucxoeTis
qveynebTan. mekobreebi awiokebdnen evropis sanapiroebs kanaris
kunZulebidan islandiamde. andalusielma mavrebma rabats uwodes `sla
al-jadÒd‘‘. Sua saukuneebis evropaSi, rabati evropaSi cnobili gaxda
1 mavri, iseve rogorc mavriTanuli, momdinareobs berZnuli sityvidan `mavros~ (Savi). modis antikuri epoqidan, rodesac mavrebs uwodebdnen maRribis, mavriTaniis saxelmwifos ZirZvel berber mosaxleobas. VIII saukuneSi berber-arabebis pirineis naxevarkunZulze SeWris Semdeg, saxelwodeba `mavr~ gavrcelda CrdiloeT afrikidan mosul berberebsa da arabebze [30,137].
55
`axali sales‘‘ saxeliT da asrulebda mniSvnelovani kvanZis rols
xmelTaSuazRvispireTis mosaxleobisaTvis.
XVII saukunis dasawyisSi, ‘alavitma sulTnebma rabatSi daasaxles
arabuli tomi udaia, romlis saxelsac atarebs ,,kasba udaia‘‘. amave
saukuneSi rabati kedliT gayves or nawilad, CrdiloeT nawils ewoda
medina.
1627 wlidan sales ,,mekobreTa respublika‘‘ (1667-mde) aerTianebda
rabats da espaneTis qalaqebis mixedviT, mas saTaveSi edga arCeviTi
sabWo. mekobreebi Seaviwrova sulTanma ismailma, romlis moxeleebi
kontrols uwevdnen maT saqmianobas da iRebdnen xazinis Semosavlis 2/3-s.
1641 wels marabutma al-‘a’iaSma gaavrcela Tavisi Zalaufleba meqnesze,
fessa da mekobreTa ,,rabat-sales respublikaze‘‘. mas kargi urTierToba
hqonda inglisTan da safrangeTTan [90,316]. XVII saukunis 90-ian wlebSi ki,
saleSi kerZo pirebi daepatronen mekobreTa gemebs [30,224]. rogorc
aRiniSna, mogvianebiT mulai slimanma ludoviko XVIII-Tan erTad
gaanadgura maTi xomaldebi.1 mekobreebis samxedro Zlierebas gvaxsenebs
uzarmazari qongurebiani aguris kedeli da aqa-iq SemorCenili
bastionebi. garda amisa, dRevandel dedaqalaqSi cxovrobdnen evropeli
avanturistebi. zogierTi maTgani iRebda islams da samudamod rCeboda
maRribSi sacxovreblad [23,175].
1755 wels qalaqSi moxda miwisZvra. igi Sevida istoriaSi lisabonis
miwisZvris saxeliT, ris gamoc rabatma dakarga portis funqcia. Tu sami
saukunis win naosnoba SesaZlebeli iyo bu-regregis zemoT mdebare `bab
mrisis‘‘ karibWemde, dResdReobiT, es SeuZlebelia. igi, rogorc saporto
qalaqi daCrdiles atlantis okeanis sanapiroze mdebare portebma,
kenitram da kasablankam [77,72; 132,870].
XIX saukunis meore naxevarSi, rabatsa da mis SemogarenSi ifeTqa Savi
Wiris epidemiam, ramac 60 aTasi adamianis sicocxle Seiwira. rogorc
aRiniSna, marokoSi epidemiebs xSirad hqonda adgili.
1 1845 wlamde (sxva monacemebiT 1827 wlamde) evropis saxelmwifoebis mmarTvelebi, TavianTi gemebis mekobreebisgan dacvis mizniT, uxdidnen marokos sulTnebs yovelwliurad did Tanxas.
56
1912 wels, safrangeTis rezidentma liotem gadaitana administraciuli
centri mRelvare fesidan rabatSi da daiwyo axali evropuli tipis
qalaqis Seneba, arqiteqtor a. prostas proeqtiT [125,300].
1930-50 wlebSi, rabati iyo erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis
erT-erTi mTavari centri. 1956 wlidan igi damoukidebeli samefos
dedaqalaqia. rabati qalaq salesTan erTad gamoyofilia rabat-sales
damoukidebel prefeqturad, romelsac marTavs gubernatori. medina kvlav
garSemortymulia sanapiroze mdebare nangrevebiT. igi Sedgeba kasbisgan
da melahisgan. aRsaniSnavia antikuri rabatis aTaswlovani nangrevebi –
`Sela‘‘, romelic XI saukunidan iqca muslimur akropolad, marinianTa
sasaflao, aseve marinianTa erT-erTi saxelovani sulTnis abu-l-hasanis,
igive ,,Savi sulTnis‘‘ (1331-1348) akldama, ori minareTi [159,2]... …………
qalaqis samxreT nawilSi mdebareobs hasanis meCeTi da vietnameli
arqiteqtoris van tuanis proeqtiT aSenebuli muhamad V-s mdidruli
mavzoleumi (1955-1961). medina gamoyofilia qalaqis axali nawilisagan
andalusielTa kedliT [16,89; 107,24; 35,44].
rabatSi mdebareobs arabul maRribSi cnobili muhamad V-s saxelobis
saxelmwifo universiteti da masTan arsebuli samecniero bazebi,
sxvadasxva saswavlo centri, biblioTekebi, muzeumebi, mecnierebaTa
akademia, arabuli qveynebis ligasTan arsebuli biuro, saxelmwifo
arqivi, kaTolikuri sakaTedro taZari, arqiepiskoposis rezidencia
[124,300].
meqnesi X saukuneSi mwiri adgilebidan gamosulma zenaTas erT-erTma
tomma daaarsa meqnesis dasaxleba1. savaraudoa, rom berberebi moixiblnen
jansaRi klimatiT, uxvi wylebiT da nayofieri miwebiT, sadac yvaoda
zeTisxili. am droidan moyolebuli, mas ewoda `miqna s‘‘, `miqna s az-
zaiTón‘‘ da warmoadgenda berberTa TavSeyris da bazrobis adgils [155,4].
al-murabitebis dros meqnesi iqca gamagrebul dasaxlebad, xolo al-
muvahidebma is gamoiyenes vaWrobisTvis.
1 zogierTi mkvlevari irwmuneba, rom adgilobrivma miqnasas tomma safuZveli Cauyara momaval dedaqalaqs.
57
meqnesi gansakuTrebiT gaizarda marinianTa mmarTvelobis periodSi.
1276 wels maT aages kasba. mogvianebiT, aSenda meCeTi, patara sastumroebi,
xidebi, gaiyvanes arxebi, dafuZnda zavia. XIV saukunis meore naxevarSi
daarsda `bu-inanias‘‘ mdidruli meCeTi. saukuneebis manZilze, meqnesi
rCeboda patara dasaxlebad. igi araerTxel gaxda sxvadasxva tomis
saTareSo obieqti. mniSvneloba hqonda imasac, rom aqedan miemarTeba gza
Sua atlasisaken [69,302].
1672 wels, rodesac marokos samefo taxtze avida mulai ismaili,
meqnesi iyo didi sofeli. ismailma is marokos dedaqalaqad gamoacxada
1673 wels. sulTans igi gansakuTrebiT uyvarda. garda amisa, igi ver
`rigdeboda‘‘ maraqeSisa da fesis mosaxleobasTan. rogorc Wkvianma
politikosma, ismailma Tavidanve gaTvala, rom momavali dedaqalaqidan
SeZlebda Sua atlasis berberebis gakontrolebas [69,303; 96,264].
mulai ismaili, mmarTvelobis pirvelive wlebSi Seudga axali
meqnesis Senebas. gadmocemis mixedviT, SemdgomSi man kontize
daqorwinebaze uaris miRebis Semdeg, gadawyvita versalis daCrdilva da
saerTod msoflios gancvifreba. evropiT dainteresebuli sulTani,
aiZulebda qristianebs TavianTi samSoblos Sesaxeb yvelafris
dawvrilebiT moyolas. igi yvelaze metad dainteresda Zlieri da
fufunebaSi mcxovrebi `mzis mefis‘‘ – ludoviko XIV-s cxovrebiTa da
versalis didebiT [31,194].
axali dedaqalaqis aSeneba dakavSirebuli iyo araadamianur
SromasTan. mxurvale mzis qveS igeboda `maRribis babiloni‘‘, romelsac
aTasobiT adamianis sicocxle ewireboda. legendis mixedviT, meqnesis
mSeneblobisas daiRupa 30 aTasi adamiani. qalaqs agebdnen qveSevrdomebi,
mSeneblebi, patimrebi, monebi, tyveebi, romelTa Soris iyo 2 aTasi
qristiani. droTa ganmavlobaSi, mSenebelTa ricxvi gaizarda 50-dan 60
aTasamde. sulTnis umniSvnelo axirebac ki, yvelasaTvis kanoni iyo.
ismaili ar Takilobda fizikur Sromas. periodulad, igi Cndeboda
weraqviT xelSi mimdinare samuSaoebze da cdilobda gacemuli
miTiTebebis gakontrolebas, amowmebda Sesrulebuli davalebebis
xarisxs da iTxovda angariSs samuSaoebTan dakavSirebiT [155, 2; 58,40].
58
mSeneblebi dayofili iyvnen ramdenime jgufad: nawili Txrida ormag
Txrilebs, nawili angrevda Zvel Senobebs, zogierTi maTgani amzadebda
samSeneblo masalas – Tixas urevdnen qviSas da umatebdnen wyals.
masalebi gadaqondaT ficarnagebebiT, romlis drosac xSirad
iRupebodnen [110,668]. meqnesis Seneba iyo iZulebiTi da mZime procesi.
dedaqalaqisaken miemarTebodnen adamianebisa da cxovelebis
dausrulebeli qaravnebi. meqnesi izrdeboda, igi ancvifrebda yvelas
Tavisi giganturi zomebiTa da mSvenierebiT, Tumca male acda
dagegmarebas da dairRva sasurveli harmonia [110,669].
mulai ismailma, qalaqSi sagangebod aaSena cixe tyveebisaTvis da
damnaSaveebisaTvis. cixis 40 aTass kacze gaTvlili gegma, Seadgina
Tavisuflebis sanacvlod portugalielma tyvem karam, romlis saxelic
mas daerqva. usafrTxoebis mizniT, igi aSenda miwis qveS da gadaWimuli
iyo 7x7 kilometrze. amJamad, is miwisZvrebis gamo nawilobriv
dangreulia da misi kari Riaa damTvalierebelTaTvis. patimrebis
umravlesobas Seadgendnen mogzaurebi, mezRvaurebi, romlebic xelSi
uvardebodnen salesa da rabatis mekobreebs. cnobili frangi
aristokrati de mueti, romelic aTi weli cxovrobda tyveobaSi werda,
rom ismailis cixeSi qristianTa ricxvi aRwevda 25 aTass, xolo 30 aTasi
damnaSave gamwesebuli iyo sulTnis 12 aTasi cxenis mosavlelad. arabi
istorikosebi irwmunebian, rom qristianTa ricxvi aRwevda mxolod 500
kacs [146,2].
meqnesSi aSenda axali sacxovrebeli saxlebi, meCeTebi, aigo
wyalsatevi. sxva qalaqebisagan gansxvavebiT qalaqgare zonaSi calke
gamoiyo ebraelTa ubani melahi. marinianTa kasbaSi ismailma aRmarTa
uzarmazari sasaxle `dÀr al-qabÒra‘‘ da Semoartya mas sami galavani,
gaaSena baRi, sadac datanebuli iyo mwvane feris moWiquli andalusiuri
keramika. garda amisa, man aaSena ramdenime sasaxle, Sadrevani. pirveli
adamiani, romelmac moinaxula sulTnis arqiteqturuli kompleqsi, iyo
ingliseli samxedro jon vindusi. miuxedavad imisa, rom
xelovnebaTmcodneebi mas Tvlian `xelovnebis simaxinjed‘‘, igi
aRfrTovanda mavriTanul-andalusiur stilSi agebuli nagebobebis
kompleqsiT. mulai ismailma calke gamoyo haremi, iaraRis sawyobebi,
59
anbari, kasbebi Savi armiisaTvis. sulTnis sasaxleebs amSvenebda oqro,
marmarilo da mozaika [156,2; 60,73].
ismaili sicocxlis bolomde ar wyvetda meqnesSi samuSaoebs. qalaqi
ZiriTadad igeboda tyveTa gamosasyidis xarjze. mdidrebi didi fulis
safasurad Tavs aRwevdnen tyveobas, xolo Raribebi sicocxlis bolomde
rCebodnen meqnesSi, Rebulobdnen islams da muSaobdnen mSeneblobaze.
didi bedniereba iyo, romelime elCi Tu gamoisyidida maT. imis garda,
rom sulTanma ismailma gamosasyidis male miRebis mizniT zustad cixis
Tavze moawyo elCebisaTvis misaRebi darbazi, mis gverdiT sagangebod
aaSenebina diplomatebis sacxovrebeli saxlebi, raTa maT yoveldRe
eyurebinaT TanamemamuleTa tanjvisTvis. man ramdenjerme elCebis
Tvalwin daxoca tyveebi. ismailis gardacvalebis Semdeg cixe
dacarielda, patimrebma gaqceviT uSveles Tavs [73,126].
meqnesis mSeneblobis dros, aigo axali karibWeebic, romelTaganac
yvelaze cnobili da lamazia `bÀb al-mansŸr‘‘, romelic iTvleba erT-erT
ulamazes karibWed mTel marokoSi. igi aago gamuslimebulma qristianma
tyvem mansur lariSma. man jildos saxiT moipova Tavisufleba.
sabolood, misi ageba dasrulda 1732 wels, sulTan ‘abd al-lahis dros.
rogorc zemoT aRiniSna, sulTanma ismailma 1696 wels daangria `al-
badis sasaxle‘‘, xolo misi marmarilo gamoiyena meqnesis mSeneblobaze.
ismails aseve miaweren volubilisis dangrevasa da gaZarcvas, rac
simarTles ar Seefereba [69,268].
sulTnis gardacvalebis Semdeg, meqnesi gadavida meore planze, Tumca
aRimarTa axali Senobebi. ismailis aTi sasaxlidan SemorCa `dar al-
qabira‘‘, sammagi cixis rgoli, kedlebi bastionebiT da medinas
monumentaluri karibWeebi – `bab al-barudin‘‘ (XVII s. dasasr.-XVIII s.
dasawy.), `bab al-ham‘‘ (XVII s. dasasr.) [125,634; 143,1]. SedarebiT kargad
SenarCunda kasba – meCeTis mwvane minareTiT (1203); samxece;
erTkilometriani miwisqveSa gvirabi; sawyobebis nangrevebi; `burj al-
mansuris‘‘ sawyobi; daumTavrebeli sajiniboebi; beReli; `dar jamais‘‘
sasaxle (XIX s.) – dRevandeli xalxuri xelovnebis muzeumi (1920
wlidan), sadac cxovrobda jamais cnobili ojaxi, romlis ori wevri
60
sulTan mulai al-hasanis dros (1873-1894) iyo ministri. 1912 wlidan 1920
wlamde sasaxleSi funqcionirebda hospitali.
Tanamedrove qalaqi Sendeba 1919 wlidan. safrangeTis proteqtoratis
dros, frangebma meqnesSi gaxsnes Stabebi. amavdroulad, evropelma
miwaTmflobelebma kidev ufro gazardes qalaqis garSemo gaSenebuli
citrusebi da venaxebi, romelnic damoukideblobis gamocxadebis Semdeg
gadavida saxelmwifos xelSi. mTavrobam venaxebi ijariT misca marokoel
memamuleebs [131,1023].
dResdReobiT, samxreT marokos dedaqalaqi warmoadgens qveynis
miwaTmoqmedebis da cnobili religiuri saZmos `aisavas‘‘ centrs. saZmos
wevrebi mimofantulni arian qveynis raionebSi da zogierT muslimur
saxelmwifoSi. rodesac mTavrdeba didi marxvis ramadanis Tve, aisavas
mimdevrebi miemarTebian maraqeSis quCebSi dafdafebis braxuniTa da
godebiT [131,1023, 60,74].
kasablanka (,,daru-l-baida’‘‘) porti atlantis okeanis sanapiroze,
dasavleT marokoSi, saxelmwifos mTavari ekonomikuri da satransporto-
mrewvelobis centri. ,,TeTri qalaqi‘‘ warmoadgens Tanamdrove marokos
samefos simbolos. VII-VIII saukuneebSi, mis adgilze arsebobda
berberebis dasaxleba anfa, romelic iyo berberuli saxelmwifos,
bergvatas dedaqalaqi.
Sua saukuneebSi, anfas mosaxleoba eweoda vaWrobas italiasTan,
portugaliasTan da espaneTTan. mogvianebiT dasaxldnen mekobreebi,
romlebic awiokebdnen evropis saxelmwifoebis gemebs. XV saukuneSi
mekobreoba imdenad ganviTrda, rom portugalia iZulebuli gaxda mieRo
gadamWreli zomebi. 1468 wels, portugaliis saxelmwifom gagzavna
sadamsjelo eqspedicia anfaSi, romelmac SturmiT aiRo da gadawva
qalaqi. ganxorcielebuli samxedro operaciis miuxedavad, 1515 wels
ganaxlda mekobreTa Tavdasxmebi. amitom evropelebma xelmeored
gaanadgures igi. portis raionSi okupantebma daaarses kolonia, sadac
aages TavdacviTi simagreebi. vinaidan centrSi idga TeTri Senoba,
romelic iyo mogzaurTaTvis saorientacio wertili, espanelma vaWrebma
61
fortsa da qalaqs uwodes kaza blanka, anu ,,TeTri saxli‘‘ [160,1]. arabebi
ki SemoklebiT uwodeben mas ,,kasas‘‘ an ,,kazas‘‘.
1755 wels kasablanka mTlianad daangria cnobilma lisabonis
miwisZvram. mogvianebiT, sulTan muhamad ben ‘abd al-lahis zewolis
Sedegad portugaliam datova qalaqi kasablanka. aRniSnuli qalaqi
araerTxel gaxda ucxoeli dampyroblebis msxverpli. garda amisa, igi
aqtiurad CaerTo erovnul-ganmaTavisuflebeli brZolis procesSi.
kasablankas istoriuli birTvia medinas cixis kedlebi, romelic
emijneba ports. Tanamedrove qalaqi aSenebulia naxevarkunZulze-samxreT-
aRmosavleT nawilSi. mravali kulturuli Zeglis miuxedavad, ,,TeTri
qalaqi‘‘ upirveles yovlisa cnobilia hasan II-s meCeTiT (1993), romelic
warmoadgens muslimuri arqiteqturis Sedevrs. igi yvelaze didia qaabas
Semdeg. hasan II-s meCeTi aago frangma arqiteqtorma miSel pinsom.
minareTis sigrZea 200 metri da amitom igi aris udidesi religiuri
nageboba. minareTi 30 metriT didia xeofsis piramidaze da 40-iT, wminda
petres taZarze. meCeTi SigniT erTdroulad itevs 200 aTass da 80 aTass
mlocvels ezoSi. misi mSenebloba dajda 800 milioni dolari. darbazSi
aRmarTulia 78 vardisferi granitis sveti. iataki mopirkeTebulia
oqrosferi marmariloTi da oniqsiT, xolo saxuravis centraluri
nawili aris moZravi [160,2].
amgvarad, marokos amJamindeli da yofili sataxto qalaqebi
dResdReobiTac asruleben mniSvnelovan rols qveynis ganviTarebasa da
cxovrebaSi. amavdroulad, isini warmoadgenen turistebisa da mecnierTa
interesis sagans. SeiZleba Tamamad iTqvas, rom zemoT naxsenebi
qalaqebis gareSe naklebi iqneboda mis mimarT mkvlevarTa, Tu
mogzaurTa yuradReba. ,,maRribis meqis‘‘ wyalobiT mudmivad izrdeba
sazogadoebis interesi marokos samefosadmi. garda amisa, yofili
sataxto qalaqebi miCneulia im centrebad, sadac dRemde SenarCunebulia
arabul-berberuli kulturis tradiciebi.
62
Tavi V
maroko da evropis saxelmwifoebi filalis gamgeblobis periodSi
saukuneebis manZilze, maroko Tavisi xelsayreli geografiuli
adgilmdebareobis gamo yovelTvis izidavda ucxoelebs. XVI saukunis
miwurulsa da XVII saukunis dasawyisSi, ufro metad gaizarda mis mimarT
evropis saxelmwifoebis interesi.
sulTanma ar-raSidma, romelsac surda tanJeris dabruneba,
urTierToba daamyara safrangeTTan da Seecada mis gamoyenebas inglisis
winaaRmdeg. amave dros, frangma diplomatma freJusim scada ar-raSidis
saSualebiT am regionSi gavlenis gaZliereba, rac ver moaxerxa, vinaidan
igi amxiles jaSuSobaSi. Sarifi, rogorc maRribis portebis
baton-patroni, valdebuli iyo ebrZola ucxo Zalebis winaaRmdeg [40,269].
mogvianebiT, sulTan ismailis mmarTvelobis periodSi, `SarifTa
saxelmwifos‘‘ portebi gacxovelebuli vaWrobis centrebad iqcnen.
saqoneli gansakuTrebiT swrafad iyideboda salesa da TetuanSi, sadac
umeteswilad Tavs iyridnen frangebi. vaWroba gaCaRebuli iyo safiSi,
agadirsa da susSic.
TandaTanobiT, marokoSi fexi moikides ucxoelma vaWrebma. sanapiro
qalaqebma saxeli gaiTqves wiTeli tyavis warmoebiT, meqnesSi iyideboda
tyavi, xorbali, indigo, siraqlemas bumbulebi, spilenZi. inglisidan
marokoSi Sedioda singuri, Cai, cnobili inglisuri maudi, holandiidan
SehqondaT seli, rkinis mavTulebi, sarkeebi, yviTeli spilenZi, foladi,
naxevrad gamomwvari aguri, qsovilebi, romlebsac iyenebdnen CalmisTvis.
italiidan Sedioda Sabi, Tunis iaraRi, xolo marokodan evropis
qveynebSi gadioda abreSumi, bamba, saneleblebi, vercxliswyali, opiumi.
gemebi itvirTeboda kadisSi, saidanac miemarTebodnen sxvadasxva
mimarTulebiT [123,299-300].
1682 wels, sulTanma ismailma gagzavna elCebi inglissa da
safrangeTSi. inglisis samefo karze warsdga ibn hadu. sulTans surda
evropasTan megobruli urTierTobis damyareba da konsulebis daniSvna
63
evropis saxelmwifoebSi. elCis pirvel vizits safrangeTSi ar moutania
marokosaTvis raime mniSvnelovani sargebeli [96,272; 23,195].
aRsaniSnavia, rom ludoviko XIV-m gagzavna diplomatiuri misiiT
markiz de prei espaneTsa da marokoSi. markizi Tavdapirvelad gaemarTa
kadisSi da espanelebs moTxova 500 aTasi ekiu meqsikaSi safrangeTis
saqonlis mitacebis gamo. 1682 wels espaneTidan markizi Cavida marokoSi
– salesa da TetuanSi. mas undoda tyveebis gamosyidva da sales
mekobreebis mier safrangeTis kuTvnili gemis dabruneba. markiz de preis
am sakiTxTan dakavSirebiT ramdenjerme mouwia marokoSi Casvla. 1685
wlis 8 seqtembridan 19 seqtembramde markizis eskadram ganaxorciela
sadazvervo reidi tanJeris wylebSi, magram frangi `diplomatis‘‘ vizitma
,,SarifTa saxelmwifoSi‘‘ ver gamoiRo Sedegi [89,264-265].
1683 wels, ismailma gagzavna elCi al-haj muhamad Tamimi safrangeTis
mefis karze. Tamimi gansakuTrebiT moixibla versalis didebiT da
ludoviko XIV-s arakanonieri Svilis, axalgazrda qvrivis, kontis
auwereli silamaziT. rodesac igi dabrunda samSobloSi, man uambo
sulTans versalis da kontis Sesaxeb. sulTanma ismailma isev miavlina
elCi `mzis mefesTan‘‘, romelmac gadasca mas ismailis kontize
daqorwinebis survili. sapasuxod, safrangeTis mefem sulTans mosTxova
qristianobis miReba, Tumca arsebobs werilebi, romlebSic ismaili
TviTonve Txovs safrangeTisa da espaneTis monarqebs islamis miRebas, an
ukidures SemTxvevaSi protestantobaze gadasvlas. mulai ismails
gansakuTrebiT sZulda kaTolicizmi. kontize daqorwinebaze uaris
miRebis Semdeg, man gamoavlina saocari gamWriaxoba, daiviwya
Seuracxyofa da scada safrangeTis gamoyeneba qveynis interesebis
sasargeblod, rasac garkveuli Sedegebic mohyva [77,220; 120,158; 100,70].
1683 wlis 13 dekembers (sxva monacemebiT 1682w.), xeli moewera maroko -
safrangeTis savaWro SeTanxmebas, romlis safuZvelze, frangebs marokoSi
eZleodaT Tavisufali vaWrobis ufleba. es warmateba kidev ufro
ganmtkicda 1687 wels dadebuli axali SeTanxmebiT, magram ludoviko
XIV-m masze xelmoweris Semdeg, ar miavlina elCi ismailTan, rac
niSnavda mis damcirebas [95,432; 122,301]. daZabuli viTarebis ganmuxtvis
mizniT, safrangeTis mefem daayena tyveTa gamosyidvis sakiTxi. vinaidan
64
safrangeTis flotis meniCbeebis did nawils Seadgendnen marokoelebi,
igi ar daTanxmda ismails marokoeli tyveebis gamosyidvaze. meniCbeebi
Semosili iyvnen uxeSi tilos sacvlebiT da Tavze exuraT CaCebi.
TiToeul maTgans pirSi edoT lanCebi, raTa aetanaT maTraxis dartyma.
gemze amboxis Tavidan acilebis mizniT, meniCbeebi or-orad iyvnen
gadajaWvulni. ludoviko XIV-m aseve uari uTxra mulai ismailis elCs
maT monaxulebaze. arsebobs versia, rom ludovikom iyida muslimi
tyveebi maltidan, meniCbeTa raodenobis gasazrdelad [70,119].
1688 wels daido SeTanxmeba tyveTa gamosyidvisa da urTierTgacvlis
Sesaxeb, romelmac ver gamoiRo mniSvnelovani Sedegi. monarqebi xSirad
ver Tanxmdebodnen da bavSvebiviT eqiSpebodnen erTmaneTs, Tumca
cdilobdnen SeenarCunebinaT kargi urTierTobebi. ludoviko XIV ismails
ugzavnida oqros saaTebs, iaraRebs. Tavis mxriv, mulai ismaili
asaCuqrebda mas lomebiT, vefxvebiT, siraqlemebiT, spilos ZvliT.
zemoT aRniSnuli SeTanxmebebis safuZvelze, safrangeTs mieca marokos
qalaqebSi konsulebis daniSvnis ufleba. frangi vaWrebi
Tavisufldebodnen ismailis mier dawesebuli gazrdili sabaJo
gadasaxadebisgan. aseve, SeTanxmebis me-5 muxlis Tanaxmad, saWiroebis
SemTxvevaSi, safrangeTs unda gaewia ismailisTvis samxedro daxmareba,
mulai ismaili ki valdebulebas iRebda safrangeTis saxelmwifos
flotis mekobreebisgan dacvaze. garda amisa, nebismieri piris
gardacvalebis SemTxvevaSi, Tu is oficialurad eweoda safrangeTTan
vaWrobas, misi qoneba gadadioda frangebis xelSi [100,70].
1704 wels ingliselebma daikaves gibraltari da amiT maT miecaT
marokos portebze Tavdasxmis saSualeba. inglisis mokavSire iyo
holandia. es ori qveyana cdilobda maroko – alJiris konfliqtis ufro
metad gamwvavebas, rac dasrulda maTi marcxiT.
1712 wels, xangrZlivi molaparakebebis Semdeg frangebma gamoisyides
oci tyve [100,72].
sulTan ismailis gardacvalebis Semdeg, anarqiis periodSic ar
Sewyvetila vaWroba evropis saxelmwifoebTan. ingliss surda TetuanSi
misi monopolizireba. igi holandiasTan erTad iyofda seliTa da maudiT
vaWrobas, saledan da safidan Taflis sanTlis, Txis tyavis da
65
agadiridan spilenZis eqsportirebas. ingliss marokodan gahqonda Sali.
am droisaTvis Zalian iklo safrangeTTan vaWrobam. marokosa da
safrangeTis samefos Soris daiZaba urTierToba mas Semdeg, rac
marokoSi dasaxldnen langedokeli (safrangeTi) protestanti
ltolvilebi. erT-erTi maTgani gaxda sales vali. 1710 wels safrangeTis
konsuli iZulebuli gaxda daetovebina sale. 1712 wels aseve datova
qveyana safrangeTis konsulma TetuanSi. momdevno 40 wlis manZilze
frangebs aRar yoliaT warmomadgeneli ,,SarifTa saxelmwifoSi‘‘, riTac
isargebla inglisma da daikava pirveli adgili marokos ekonomikaSi
[96,273; 123,302].
saWiroa aRiniSnos, rom safrangeTis burJuaziul revoluciamde
(1789-94) evropis saxelmwifoebis gemebi devnidnen muslimTa xomaldebs,
maT nebas ar aZlevdnen monawileoba mieRoT maRribis da axlo
aRmosavleTis xmelTaSuazRvispireTis vaWrobis ganaxlebasa da
saerTaSoriso procesebSi, ramac uaryofiTi gavlena moaxdina marokos
ekonomikaze.
XVIII saukunis miwuruls, dasavleT evropis gavlenis zrdam gamoiwvia
qveynis ekonomikis dacema, suverenitetis Sesusteba. sulTani iyo marokos
didi feodali, flobda miwebis umetess nawils, rac oficialurad
iwodeboda `aradin al-maxzanad‘‘. miwis masivebis meore nawili ekuTvnoda
feodalebs da mulqis kategoriad iTvleboda. gavrcelebuli iyo Temuri
miwebi – `arS‘‘. nakveTebis mZime saijaro pirobiT gacema (unda
CaebarebinaT mosavlis 4/5-dan 7/8-mde) iwvevda felahebis ajanyebebs [49,5-6].
XVIII saukunis meore naxevarSi, sidi muhamadis mmarTvelobis periodSi,
marokos portebSi gamoCndnen CrdiloeT evropeli vaWrebi. 1757 wels
sulTanma dado SeTanxmeba daniasTan, romlis safuZvelze mis
qveSevrdomebs miecaT safiSi vaWrobis ufleba. sanacvlod, dania iRebda
valdebulebas sulTnisTvis zarbaznebis miwodebaze. 1763 wels daido
savaWro SeTanxmeba SveciasTan. muhamad III aseve agrZelebda urTierTobas
dasavleT evropis saxelmwifoebTan. 1760 wels man dado savaWro
SeTanxmeba inglisTan, 1765 wels veneciasTan.
1765 wels, safrangeTis flotma dabomba laraSi da sale. 1766 wels
frangebma SeaRwies mekobreTa liukebSi, maTi xomaldebis gadawvis
66
mizniT, magram dabrunebisas ver gaiares `qvebis setyvisgan‘‘ Caxergili
gasasvleli. 230 adamiani, maTgan 30 frangi oficeri an daiRupa
Setakebisas, an tyved aiyvanes. marokoelebma SeZles samive Tavdasxmis
ukugdeba [101,224]. frangebma dabombes laraSi, magram sulTanma muhamed
III-m megobruli urTierToba SeinarCuna ludoviko XV-Tan da ludoviko
XVI-Tan. 1795 wels safrangeTma daniSna konsuli saleSi, ris Sedegad
sulTanma gamoisyida muslimi tyveebi [99,69; 1,77].
1769 wels muhamadma portugalielebs waarTva mazagani. 1773-74 wlebSi
man moawyo eqspediciebi seutasa da melilas dasabruneblad, Tumca ver
SeZlo portebis dabruneba da iZulebuli gaxda 1780 wels zavi daedo
espaneTTan [104,224].
sulTan sidi muhamad III-s Semdeg, mulai sulaimanis mmarTvelobis
periodSi, gansakuTrebiT daiZaba urTierTobebi evropis saxelmwifoebTan.
mulai sulaimanma ucxoelebis qveyanaSi SeRwevis gaZlierebis
asacileblad, aukrZala maT marokoSi cxovreba da SezRuda maTTan
kavSiri. konsulebs miecaT mxolod tanJerSi cxovrebis ufleba. aseTi
politika gagrZelda misi memkvidreebis periodSic, ris Semdegac XIX
saukunis bolos maroko faqtobrivad izolaciaSi aRmoCnda [104,227].
garda amisa, sulaimanma TiTqmis dakarga floti, vinaidan gemebi gaiyida
alJirsa da TunisSi. venisa da eqs-la-Sapelis kongresebze (1815/18)
evropis saxelmwifoebis liderebma undobloba gamoucxades sulTan
sulaimans, vinaidan evropa ganixilavda marokos, rogorc mekobrul
saxelmwifos. 1817 wels sulaimani iZulebuli gaxda ludoviko XVIII-sTan
erTad gaenadgurebina mekobreebi. amave wels, man gaca brZaneba xorblis
evropaSi eqsportirebaze. imperialisturi saxelmwifoebis gavlena
,,marokos sasulTnoze‘‘ dRiTidRe Zlierdeboda.
§1. rifis respublika da espaneTis eqspansia marokoSi
XX saukunis dasawyisSi, espaneTis samefo marokoSi flobda e.w.
prezidios (,,porti, simagre‘‘) seutasa da melilas, romlebic gadawyvita
67
gaexada sayrden bazebad momavali teritoriebis dasapyrobad. am
periodSi, espaneTi sustad iyo ganviTarebuli samrewvelo da samxedro
TvalsazrisiT. qveynis burJuazias surda gamoeyenebina inglis-
safrangeTis uTanxmoeba Tavisi miznis misaRwevad, xolo inglisi
cdilobda SeenarCunebina upiratesoba gibraltaris teritoriaze anu
CrdiloeT nawilSi da amiT mas erCivna exila gverdiT susti espaneTis
saxelmwifo.
1907 wlis 29 marts, alJiridan generali liote SeiWra ujdaSi, riTac
daiwyo marokos okupacia. ori dRis Semdeg ‘abd al-azizma gaugzavna
safrangeTis rezidents tanJerSi werili, romelSic gamoxatavda Tavis
gakvirvebas. vinaidan safrangeTma ujdis garda moaxdina Sauias, rabatis
da kasablankas okupacia (1907-08) espaneTmac moisurva rifSi
teritoriebis gafarToeba, magram waawyda did winaaRmdegobas [22,243].
aRsaniSnavia, rom al-xesirasis konferenciis Semdeg espaneTma miiRo
rifis raionSi maRaroebis damuSavebis da mSeneblobis ufleba. 1908 wels
man daiwyo maRaroebisa da meliladan 20 kilometrSi rkinigzis
mSenebloba. muSa-xels aZlevdnen adgilobrivi tomebis meTaurebi, ris
sanacvlodac iRebdnen jildos. rifelebi gamovidnen iZulebiTi
samuSaoebis winaaRmdeg, maT gaanadgures maRaros kompaniis qoneba da
gaaZeves sulTnis warmomadgeneli, ramac xeli Seuwyo espaneTs 1908-10
wlebSi ganexorcielebina samxedro eqspansia. dampyroblebi wvavdnen
soflebs, flotma orjer dabomba sanapiro dasaxlebebi. 1909 wlis 18
ivliss, espanelebi damarcxdnen. rifelebma moulodnelad ieriSi
miitanes general marinis banakze, mokles da daWres espaneli
jariskacebi da oficrebi, xolo 27 ivliss daamarcxes polkovnik pontos
razmi. espaneTi gauTaveblad agzavnida rifSi damatebiT razmebs,
romelTa ricxvma miaRwia 50 aTass. espanelebi bevrad kargad iyvnen
SeiaraRebulebi, magram isini sul marcxdebodnen [51,34].
1910 wlis 17 noembris safrangeT-espaneTis SeTanxmebis safuZvelze
droebiT espaneTis samefos xelSi gadavida rifis nawili. marokos
sulTans CamoerTva okupirebul teritoriaze meTaurebis daniSvnis
ufleba, melilaSi myofi espaneTis umaRlesi komisris nebarTvis gareSe.
68
xalxis winaaRmdegobis miuxedavad, espanelebis jarSi Sediodnen
adgilobrivi mkvidrebic. rifelebi iZulebuli iyvnen gadaexadaT didi
gadasaxadebi dampyrobelTa jaris Sesanaxad. amasTanave, maT daekisraT 65
wlis manZilze kontribucia - 4 milioni pesetis odenobiT. garda amisa,
rifelebis mier dasaxlebul raionebSi iSleboda sabaJo da policiuri
postebi, romlebsac akontrolebdnen uSualod okupantebi.
mogvianebiT, dasavleT nawilSi espaneTma daiwyo garbis dapyroba. 1911
wels, frangebma daikaves fesi, ris sapasuxodac espaneTma moisurva
laraSisa da el-ksar-el-qebiris xelSi Cagdeba, ramac gamoiwvia
safrangeTis ukmayofileba. mas am droisaTvis surda marokos teritoriis
mTlianad daufleba, misi CrdiloeTi nawilis CaTvliT [51,36]. 1911 wlis
zafxulSi espanelebma waiwies qveynis siRrmeSi seutadan Tetuanisken da
laraSidan jibalis tomebiT dasaxlebul raionSi, sadac waawydnen did
winaaRmdegobas jibalis erT-erTi gavleniani tomis, arusis mxridan.
maTi beladi ar-raisuni ki saTaveSi Caudga dampyrobelTa winaaRmdeg
mimarTul kampanias. SemdgomSi ar-raisuni ZiriTdad dakavebuli iyo
xalxis gatacebiT da gamosasyidis miRebiT. 1912 wels okupantebi Sevidnen
TetuanSi [22,253].
safrangeTi moiTxovda espaneTis samefosagan marokos dasavleTidan
jarebis gayvanas. is Tanaxma iyo mxolod rifis okupaciaze, razedac
espaneTi pasuxobda, rom SeTanxmebis mixedviT mas ekuTvnoda dasavleTi
nawilic. konfliqti mogvarda 1912 wlis safrangeT-espaneTis
molaparakebiT, romlis mixedviT espaneTis samefos mflobelobaSi
gadadioda Crdilo da Crdilo-dasavleT nawili, xolo sulTnis
warmomadgeneli - ,,xalifa‘‘ iniSneboda TetuanSi. evropelebma xelSi
Caigdes bunebrivi wiaRiseulic [51,38].
1913 wels, ar-raisunim gaanadgura garbSi espaneTis jarebi, ris
Semdegac generali alfani Secvala generalma marinma. axali meTauris
daniSvnam mainc ver moutana espaneTis samefos warmateba [66,211].
dampyroblebma Secvales brZolis taqtika da daiwyes tomebisa da
feodalebis mosyidva da gadabireba. 1914 wels, maT daikaves Taza,
miimxres rifis tomebis - itefisa da bukuias meTaurebi [24,383]. 1915 wels,
dades SeTanxmeba ar-raisunisTan da aRiares misi Zalaufleba jibalis
69
tomebze. amiT isini avaldebulebdnen gaewia daxmareba aramTiani
raionebis dapyrobaze da pirdebodnen, rom ar SeiWrebodnen mis
teritoriaze.
agresorebs surdaT gavleniani tomis, beni (saliteraturo forma –
banu) uriagilis (,,urÒa Ril‘‘) beladis, ‘abd al-qerim al-xatabis
gadabireba. beni uriagili iyo yvelaze didi rifis Crdilo-aRmosavleTSi
da uZlieresi samxedro TavalsazrisiT. aRsaniSnavia, rom ‘abd al-qerimma
iTamaSa uniSvnelovanesi roli 1907-08 wlebSi sulTan ‘abd al-azizis
winaaRmdeg mowyobil ajanyebaSi. 1907 wels, igi aseve daupirispirda
taxtis pretendents bu-hamaras. ‘abd al-hafizis mosvlis Semdeg ki
gadavida mis mxareze da miiRo rifis mmarTvelobis ufleba.
amavdroulad, ‘abd al-qerim al-xatabi agrZelebda brZolas bu-hamaras
winaaRmdeg. daikava misi rezidencia salvani da aiZula gaqceuliyo
mTaSi. espanelebs kargad esmodaT misi Zliereba da amitom ‘abd
al-qerimis vaJebi miiwvies TavisTan. misi ufrosi Svili, muhamad ibn
‘abd-al-qerimi daibada 1882 wels. man Seiswavla RvTismetyveleba
Tetuansa da fesSi. 1910 wels ixmes melilaSi, sadac muSaobda
adgilobriv skolaSi maswavleblad, Semdeg dainiSna mosamarTled da
male gaxda melilasa da misi Semogarenis ufrosi mosamarTle [51,40; 7,75;
33,575].
1915 wels, ‘abd al-qerim al-xatabi al-husemasSi Sexvda espanel
generals aizpurus, romelmac SesTavaza rifze espaneTis proteqtoratis
damyareba, razedac uari miiRo. amasTanve, is moRvaweobda
antiimperialistur gazeTSi da awarmoebda molaparakebas (1914) germaniis
agentTan, melilas mkvidrTan francisk fralTan, romelic pirdeboda
muhamads SeiarRebul daxmarebas frangebisa da espanelebis winaaRmdeg
brZolaSi. erTi wlis Semdeg muhamad ibn ‘abd al-qerimi daapatimres
melilaSi ori wliT. man ramdenjerme uSedegod scada cixidan gaparva.
Svilis daWeris Semdeg, ‘abd al-qerimma daikava neitraluri pozicia. igi
Tavazobda espaneTs ekonomikur da kulturul TanamSromlobas. 1916
wels, muhamadi cixidan gamouSves da daniSnes isev melilas olqis
mTavar mosamarTled. misi umcrosi Zma ki isic muhamadi (sxva monacemebiT
70
mahmadi), gagzavnes madridSi sainJinro skolaSi saswavleblad, sadac
miRebul iqna samefo karze [51,44].
pirveli msoflio omis dasrulebis Semdeg, espanelma kolonizatorebma
gadawyvites, rom dadga marokos Sida raionebis okupaciis dro. general
berengeris gegmis mixedviT, axal umaRles komisars jer unda daepyro
dasavleTi nawili, Semdeg SeenarCunebina mSvidoba rifelebTan da
gaelaSqra aRmosavleTze.
1919 wlis dasawyisSi, espaneli okupantebi SeiWrnen jibalis tomebis
teritoriaze, ramac gamoiwvia rifelebis aRSfoTeba. amasTanave, maT
daiwyes uergis xeobis okupacia. amave wels, espanelebsa da ‘abd al-qerim
al-xatabis Soris imdenad daiZaba urTierToba, rom man gamoiwvia
Svilebi meliladan da madrididan, Tumca ar gauwia SeiaraRebuli
winaaRmdegoba. 1919-20 wlebSi, igi aseve cdilobda neitralitetis
SenarCunebas [25,358; 47,28; 7,60; 42,355].
1920 wels espanelebi agrZelebden oms dasavleTSi da cdilobdnen
beni uriagilis tomis beladis Semorigebas. gaugzavnes mas werili,
romelSic Txovdnen espaneTSi Svilebis dabrunebas, razedac miiRes
pasuxi, rom isini dabrundebodnen im SemTxvevaSi, Tu espaneTis samefo
realurad iTanamSromlebda masTan. amis Semdeg agresorma daiwyo
rifelebTan Riad konfliqtis provocireba.
1920 wlis Semodgomaze, espanelebma daikaves dasavleT nawilSi
SeSaueni (,,SiSva n‘‘) da ganaxorcieles rifis darbeva, romelic daabrales
‘abd al-qerim al-xatabis. amis sapasuxod, ‘abd al-qerimma mimarTa
weriliT generlebs aizpurus da berengers, romelSic moiTxovda
Cadenili borotmoqmedebis mizezis dasaxelebas da xazgasmiT aRniSnavda,
rom is inarCunebda neitralitets. espanelebma gamoiyenes es werili mis
winaaRmdeg da gaavrceles xmebi, rom ‘abd al-qerim al-xatabi aRiarebda
danaSauls da mouwodebdnen xalxs misi damxobisaken. aRSfoTebulma
tomis meTaurma daifica, rom amis Semdeg is sisxlis ukanasknel
wveTamde ibrZolebda agresorTa winaaRmdeg, Tumca maTgan gansxvavebiT
ar Cqarobda omis dawyebas.
1920 wlis bolos, ‘abd al-qerimma Tavi mouyara SeiaraRebul Zalebs
espaneTis portebTan axlos, TafersiTTan. aqedan gadioda rkinigzis gza
71
bu-farkufamde, romelic uerTdeboda azib el-midar-melilas xazs. am
strategiuli punqtebidan rifelebi emuqrebodnen espanelebis
sakomunikacio sistemebs. samxedro kampanias saTaveSi Caudga ‘abd
al-qerim al-xatabi, romlis Svilebi darCnen adjirSi (,,adjÒr‘‘) sxva
tomebis gadasabireblad. aucilebeli iyo arsebuli Sida tomobrivi
dapirispirebis mospoba da yvela tomis uklebliv gaerTianeba. jer
kidev ar iyo dawyebuli saomari moqmedebebi, rom ‘abd al-qerimi
moulodnelad gardaicvala. erT-erTi versiis mixedviT, igi mowamles
espanelebma. misi ufrosi vaJi, muhamadi saTaveSi Caudga espaneTis samefos
winaaRmdeg wamowyebul kampanias [64,150; 47,32].
1921 wels, daiwyo 24 aTasiani okupantTa msvleloba rifze. aqedan 4
aTass Seadgendnen mtris mxareze mebrZoli marokoelebi. saerTod
saokupacio jarebis ricxvi aRwevda 63 aTass. espanelebis mxridan
kampanias saTaveSi Caudga generali silvesteri. man 1921 wlis dasawyisSi
waiwia rifis SigniT da daikava calkeuli dasaxlebebi. TebervalSi
espanelebma yovelgvari winaaRmdegobis gareSe miaRwies sidi-driss,
mdinare al-qebiris SesarTavTan.
muhamad ‘abd al-qerimi Tvlida, rom am etapze mas ar gaaCnda Sesabamisi
Zalebi da mowinaaRmdeges Tavidanve ar gauwia winaaRmdegoba, ris gamoc
okupantebma daikaves rifis nawili. am dros, agresorebma gadawyvites win
waweva kelatesis koncxisaken, rigsis SesarTavSi. amiT maT undodaT
Temsamanis tomis gaZeveba. garda amisa, dampyroblebs gamiznuli hqondaT
sazRvao desantis meSveobiT al-husemasis dakaveba. ra Tqma unda, es gegma
mowonebul iqna monarqis, alfons XIII-is mier [51,48].
1921 wlis 1 ivniss, espanelebi damarcxdnen dar abarTan ricxobrivi
upiratesobis miuxedavad. marokoelebis didi nawili, romelic ibrZoda
mtris mxareze, miemxro rifelebs. am gamarjvebam ‘abd al-qerims Semata
axali meomrebi da saTave daudo rifis tomebis samxedro kavSiris
Seqmnas. okupantebi aseve damarcxdnen sidi-ibrahimTan [25,342; 7,105].
1921 wlis 18 ivliss, anvalTan ‘abd al-qerim al-xatabim aseve ukuagdo
espanelebi da moulodnelad Seutia igeribenis posts. iqauri
marokoelebic SeuerTdnen Tanamemamuleebs. generalma silvesterma gaca
ukan daxevis brZaneba. rifelebma daikaves igeribeni da xelSi Caigdes
72
iaraRi. silvesterma revanSis aRebis mizniT, gadaisrola Zalebi
anvalTan, igeribenTan axlos. 6 dRiani brZolis Semdeg (21-26 ivlisi)
espanelebi xelmeored damarcxdnen. armia moicva panikam. isini garbodnen,
tovebdnen iaraRs, manqanebs da medikamentebs. generalma silvesterma Tavi
moikla. anvalis brZolis Semdeg rifelebma tyved aiyvanes 1265 meomari
[46,51; 22,260; 47,45; 161,24-25].
5-6 agvistos, amboxebulebma gaanadgures meliladan 50 kilometrSi
aruitTan mdgari general navaros jari da amiT miuaxlovdnen melilas.
vinaidan qalaqi melila XV saukunis bolodan formalurad Sedioda
espaneTis samefos SemadgenlobaSi, muhamad ‘abd al-qerim al-xatabis
SeeSinda sxva saxelmwifoebis Carevis da amitom ar daikava igi. amiT man
dauSva udidesi Secdoma. anvalis brZolam gadaarCina jibalis tomebi.
espanelebma ukan daixies, generali berengeri gaiqca melilaSi.
agresorebis damarcxebis erT-erTi mTavari mizezi iyo is, rom jars ar
surda brZola espaneli finansistebis interesis gamo. amasTanve,
umaRlesi samxedro pirebi iniSnebodnen ara damsaxurebisamebr, aramed
proteqciiT. isini xSir SemTxvevaSi iyvnen aristokratiuli wridan da ar
hqondaT miRebuli samxedro ganaTleba, ZiriTadad undebodnen intrigebis
xlarTvas da spekulaciebs. garda amisa, armiaSi yvaoda korufcia da
amasTanave mis did nawils Seadgendnen ubralo glexebi [51,53].
saWiroa aRiniSnos, rom espaneTSi drodadro adgili qonda saxalxo
mRelvarebebs, romelnic mimarTuli iyo marokoSi omis winaaRmdeg. 1921
wlis seqtemberSi espaneTis saTaveSi mosulma mauris axalma mTavrobam
gagzavna ,,SarifTa saxelmwifoSi‘‘ damatebiT 4,5 aTasi jariskaci,
romelic aseve gaanadgures rifelebma.
‘abd al-qerims kargad esmoda, rom miRweuli gamarjvebebi ar iyo
saboloo da amitom mouwoda dasavleT rifis mosaxleobas gaerTianebisa
da brZolisaken. garda amisa, igi Seudga armiis gazrdasa da
reorganizacias.
1921 wlis seqtemberSi muhamad ‘abd al-qerim al-xatabim miiwvia
kabirebi-tomTa warmomadgenlebi da mouwoda maT erTianobisaken da
agresorTa winaRmdeg brZolisaken. gadawyda nacionaluri mTavrobis
formireba. 19 seqtembers Sedga erovnuli kreba, romelzedac gamoacxades
73
rifis damoukidebloba, ‘abd al-qerimis meTaurobiT da mas mieniWa emiris
tituli. Seiqmna rifis tomebis gaerTianebuli respublika (,,al-jumhórÒa
al-iTiha dÒa likaba'il ar-rÒf‘‘). krebaze rifis dedaqalaqad gamocxadda
qalaqi adjiri, damtkicda respublikis droSa da miRebul iqna
konstitucia, romlis safuZvelze aRmasrulebeli da sakanonmdeblo
organo gaxda nacionaluri kreba. misi mdivani iyo rifis respublikis
prezidenti, muhamad ‘abd al-qerim al-xatabi. mTavrobis SemadgenlobaSi
Sevidnen Sinagan saqmeTa da samxedro ministrebi, romelTa movaleobas
asrulebda prezidenti. misi mrCeveli iTavsebda premier-ministris,
sagareo saqmeTa ministris, finansTa da vaWrobis ministrebis funqciebs
[162,1-2].
1921 wlis krebam aseve miiRo ,,nacionaluri fici‘‘:
1. marokoze dawesebuli proteqtoratis ar cnoba.
2. espanelebis evakuacia rifidan. espaneTs rCeboda mxolod
melila da seuta mimdebare SemogareniT.
3. rifis respublikis, rogorc damoukidebeli saxelmwifos
aRiareba.
4. respublikur-konstituciuri mTavrobis Seqmna.
5. bolo 12 wlis manZilze agresorTa mxridan miyenebuli zaralis
anazRaureba da tyveTa gamosyidva.
6. sxvadasxva saxelmwifosTan SeTanxmebebis da urTierTobebis
damyareba, yovelgvari privilegiebis gareSe [51,57; 22,257;161,25].
garda amisa, gamocxadebul iqna mosaxleobis sayovelTao mobilizacia.
dasavleTis fronti Caibara al-xatabis Zmam mahmadma, xolo aRmosavleTis
- TviT prezidentma. armias, ra Tqma unda, xelmZRvanelobda ‘abd al-
qerimi, romelic Sedgeboda regularuli jarebidan da iregularuli
tomTa laSqrebidan. regularuli jarebis ricxvi aRwevda 6-7 aTass.
maTgan Camoyalibda 60-70 aseuli, romlis saTaveSi idga aseulis meTauri
(,,ka ’id al-mi’a‘‘). es Cini Seesabameboda kapitans. aseuli iyofoda
qvedanayofebad - 50 da 25 jariskacad, romlebsac meTaurobdnen umcrosi
oficrebi. 400 erTeuli emorCileboda maioris Cinis oficers (,,tabur‘‘).
oficrebi iRebdnen mudmiv gasamrjelos: aseulebi - 25 duros TveSi,
maiorebi – 30 dan 45-mde duros, xolo jariskacebs yoveldRiurad
74
uxdidnen 2 espanur pesetas. maT aseve ufleba hqondaT mieyidaT
mTavrobisTvis omSi mopovebuli nadavli. 100 franguli tyvia Rirda
oTxi duro, espanuri ki erTi.
rifis armia gawvrTnili iyo espanur yaidaze da ZiriTadad
dakompleqtebuli iyo im marokoelebisagan, romlebic adre msaxurobdnen
frangebis da espanelebis rigebSi, agreTve Sediodnen mtris mxridan
gadasuli ucxoelebi. jariskacebi da oficrebi irCeodnen sxvadasxva
tomidan. regularuli nawilebi arasodes ar igzavnebodnen brZolis
velze sruli SemadgenlobiT. isini asrulebdnen mTeli armiis
mamoZravebeli birTvis rols. maTi oficrebi da jariskacebi valdebuli
iyvnen gaewvrTnaT tomTa laSqrebi da exelmZRvanelaT maTTvis frontis
xazze. amasTanave, maTgan ayalibebdnen saartilerio nawilebs. tomTa
laSqrebi Seadgendnen mTavar sabrZolo Zalas, romlebSic Sediodnen
mosaxleobis 16-dan 50 wlamde mamakacebi (sxva monacemebiT 19-dan 60
asakis). jaris ricxvi icvleboda omis msvlelobis mixedviT. prezidenti
saomrad agzavnida im tomebs, romelTa teritoriaze mimdinareibda
saomari moqmedebebi. isini icvlebodnen or-sam kviraSi erTxel da Tu
ufro didxans gagrZeldeboda Setakeba, maSin enacvlebodnen maT
mezobeli tomebi. didi nawili Seadgenda qveiT jars, xolo cxenosanTa
ricxvi aRwevda 2 aTass [51,63].
rifelebis simamace aRrTfovanebas iwvevda TviT mowinaaRmdegebSic.
isini kargad iyvnen gawvrTnili da gamoirCeodnen gansakuTrebuli
brZolis unariT. saaTSi fexiT gadiodnen 7 kolometrs, Tan yovelTvis
hqondaT wyali da kalaTa sakvebiT. armia maragdeboda brZolis velidan
mopovebuli iaraRiT da amavdroulad yidulobdnen mas iafad mtris
qalaqebSi, espaneli jariskacebidan. rifelebi sargeblobdnen xelis
yumbarebiT, romlebsac amzadebdnen rifeli ebraeli iuvelirebi da
mWedlebi mowinaaRmdegis aufeTqebeli bombebisagan. maTi xarisxi bevrad
jobda espanelebisas. rifis armiis susti wertili iyo aviacia da
samxedro hospitalebis ararseboba. isini amaod Seecadnen aviaciis
Seqmnas. garda amisa, anvalis brZolis dros mopovebuli medikamentebis
maragi droTa ganmavlobaSi amoiwura da rifelebma ver moaxerxes misi
Sevseba [51,67].
75
aRsaniSnavia, rom rifis raionebSi administaciuli erTeuli iyo ara
olqi, aramed tomi anu SenarCunebuli iyo saukunovani tradicia.
saxelmwifo iyofoda 18 tomad. tomis saTaveSi idga ka ’idi (,,ka 'id‘‘, mr.r.
,,kuva d‘‘, ka da-xelmZRvaneli, meTauri, beladi‘‘), xolo gvarisas Saixi.
isini asrulebdnen mosamarTlis, samxedro meTauris da gadasaxadebis
amkrefis funqciebs. amasTanave, TiToeuli tomis saTaveSi beladTan
erTad idga saTemo sabWo-jama‘a. ka ’idebi eqvemdebarebodnen Sinagan
saqmeTa saministros da tomTa specialur sabWos. tomebis meTaurebis
mier miRebuli ganaCeni, eqvemdebareboda gasaCivrebas. rifis respublika
iyo tomTa kavSiri ,,samxedro demokratiis‘‘ Taviseburi formiT.
SemoRebul iqna ori gadasaxadi: 1. suladobrivi, romelsac ixdida
yvela, omis invalidebisa da upovrebis garda. 2. gadasaxadi saTemo
Semosavlebidan, romelic xmardeboda regularul armias. igi
ganisazRvreboda Semosavlis 5% odenobiT da mas ixdidnen fuladi an
naturaluri produqtis saxiT, rac dabali iyo sxva qveynebTan SedarebiT
[51,61].
1921 wlis oqtomberSi espanelebis 70 aTasianma jarma Seutia
rifelebs. saomari moqmedebebi mimdinareobda melilasa da al-husemasis
raionSi. maTi mcdeloba gadasuliyvnen melilas mxridan uSedegod
dasrulda. 1922 wels espanelebma xelmeored Seuties. brZola gaimarTa
melila-sabTas xazze. Tebervlis Sua ricxvebSi okupantebi damarcxdnen
da maT daixies qalaq melilasaken. espaneTis samefos samxedro kabineti
iZulebuli gaxda daeyenebina samxedro operaciebis Sewyvetis sakiTxi.
garda amisa, qveyanaSi izrdeboda xalxis ukmayofileba samxedro
operaciebis mimarT da amasTanave samefos xazina ewireboda marokos oms.
1922 wels mauris mTavroba Secvala gerias mTavrobam, romelmac
ganaaxla brZolebi da daawesa sastiki cenzura presaze, raTa
mosaxleobas ar gaego marokoSi mimdinare movlenebi. 1922-23 wlebSi,
espaneTma daibruna anvalis brZolamde ,,kuTvnili teritoriebi‘‘.
‘abd al-qerim al-xatabi cdilobda mSvidobis damyarebas da Seecada
moepovebina evropis saxelmwifoebisgan rifis respublikis aRiareba. mas
imedi hqonda, rom tanJeris sakiTxTan dakavSirebiT gamoiyenebda
inglisis, safrangeTis da espaneTis uTanxmoebas. es problema
76
gansakuTrebiT gamoikveTa anvalis marcxis Semdeg. rodesac safrangeTma
dainaxa espaneTis sisuste gadawyvita mieTvisebina misi teritoria da
xelSi Caegdo tanJeric. safrangeTis mTavrobas miaCnda, rom espanelebs
Zala aRar SewevdaT gaekontrolebinaT da daemorCilebinaT maT
daqvemdebarebaSi myofi mosaxleoba, rac safrTxes uqmnida frangebis
usafrTxoebas.
1922 wels, liotem ganacxada, rom misi xelmZRvaneloba aRiarebda
erTian marokos sulTnis meTaurobiT, ramac gamoiwvia espaneTis
protesti. amis sapasuxod, espanur-afrikulma ligam gaaCaRa brZola
safrangeTis hegemoniis winaaRmdeg xmelTaSua zRvaSi da CrdiloeT
marokoSi, raSic aqtiurad CaerTo presa. inglisi daimuqra, rom tanJeris
saerTaSoriso statusis sakiTxis arSesrulebis SemTxvevaSi, daayenebda
sakiTxs erTa ligaze. amasTanave, inglisis samefom gaaZliera floti
xmelTaSua zRvaSi, gazafxulze ki ganaxorciela ,,megobruli viziti‘‘
espaneTis portebSi.
amave wels, ‘abd al-qerimma gagzavna warmomadgenlebi fessa da
londonSi. mas imedi hqonda, rom gamoiyenebda evropis saxelwifoebs
Soris arsebul uTanxmoebas, rac uSedegod dasrulda. safrangeTma ‘abd
al-qerim al-xatabis rifis aRiarebis nacvlad SesTavaza savaWro
xelSekrulebis dadeba da gadaca nota, romlis mixedviT politikuri da
sasuliero Zalaufleba eniWeboda mxolod marokos sulTans, romelic
uflebamosili iyo gadaewyvita analogiuri sakiTxebi. aseve amaod
dasrulda londonis misiac ivlisSi. rifelebma moaxerxes mxolod
iaraRis movaWreebTan kavSiris damyareba. amave dros, ‘abd al-qerimma
gaugzavna werilebi safrangeTis, inglisis, aSS-s mTavrobebsa da romis
paps [51,72].
paralelurad, rifis respublikis prezidenti awarmoebda
molaparakebas espaneTis mTavrobis agentTan eCevarietTan, ramac aseve
ver gamoiRo Sedegi. espanelebi Tanaxmdebodnen rifis Sida
administraciis damoukideblobis aRiarebas, samefos proteqtoratis
SemadgenlobaSi [64,150].
im dros, roca rifis respublikis frontze sufevda simSvide
okupantebma gadawyvites jibalis tomebis ganadgureba, raTa xeli
77
SeeSalaT rifTan SeerTebaSi da xelSi CaegdoT dasavleTis mxridan
dapyrobis axali placdarmi. 1922 wels, espaneTis samefos 30 aTasiani
armia daiZra jibalis winaaRmdeg. maisis TveSi maT daikaves ar-raisunis
rezidencia, TazaruTis auli. ka ’idi gaiqca mTaSi. mopovebulma
warmatebam mainc ver gamoaswora arsebuli mdgomareoba [66,195].
am periodSi, espaneTSi daiwyo maRaroelTa gaficvebi. ivnisSi maT
SeuerTdnen metalurgebic, mogvianebiT mxari dauWires sxva profesiis
adamianebmac. finansTa ministrma ganacxada, rom qveyana veRar
uZlebdaOomis xarjebs. 15 ivliss gadaayenes generali berengeri, mis
nacvlad daniSnes burgeti da daiwyes molaparakeba moRalate
ar-raisunisTan. Tavdapirvelad molaparakebebi Sevida CixSi da espaneTma
isev ganaaxla mzadeba axali kampaniisaTvis [51,75; 22,278].
1922 wlis 12 agvistos, imis Semdeg, rac espanur gazeTSi ,,libertad‘‘
gamoqveynda ‘abd al-qerim al-xatabis werili, romelSic is xazgasmiT
aRniSnavda, rom ar iyo espaneli xalxis winaaRmdegi da ibrZoda mxolod
kolonializmis winaaRmdeg, ufro metad gaizarda mTavrobis mimarT
xalxis ukmayofileba. situacia imdenad daiZaba, rom dekemberSi
sanCes-geras mTavroba iZulebuli gaxda gadamdgariyo. liberalurma
albas axalma mTavrobamac ganagrZo omi marokoSi. espanelebis jarma
miaRwia 140 aTass. saomari operaciebis paralelurad, dampyroblebi
awarmoebdnen molaparakebas jibalisa da gumaras tomebTan, ris
sapasuxod ‘abd al-qerimi cdilobda maT gadabirebas. espanelebi sul
marcxdebodnen.
1923 wels, rifis kidev erTi delegacia amaod Cavida parizSi. maT
moaxerxes mxolod iaraRis SeZena. amave wlis aprilSi ki frangebi
gadavidnen jer kidev daupyrobeli Tazas raionSi, xolo espanelebi
moemzadnen axali SetakebisaTvis da xeli moaweres SeTanxmebas
ar-raisunisTan. man ki gayida rifelebi didi fulis sanacvlod. is
daTanxmda ara marto daqvemdebareboda espanelebs, aramed sakuTar Tavze
aiRo espaneTis zonaSi wesrigis damyareba da dapirda agresorebs, rom
daexmareboda SeiaraRebuli ZalebiTac. am yvelafris miuxedavad, 1923
wlis maisSi ganxorcielebuli kampania warumatebeli aRmoCnda [47,67].
ivnisSi rifelebma gaanadgures okupantebi dasavleT marokoSi – ursa -
78
SeSauenis xazze. aseve daamarcxes mteri qalaq vagitSic. amis Semdeg
espanelebi Seecadnen rifelebTan ,,kompromisze wasvlas‘‘.
dapirispirebuli mxareebi ver rigdebodnen mTavar sakiTxze. espaneTi
cnobda rifs, rogorc avtonomiur olqs da ar aRiarebda mas rogorc
calkeul damoukidebel respublikas. dampyroblebi cdilobdnen
tomobrivi aristokratiisa da ‘abd al-qerim al-xatabis mosyidvas.
pirdebodnen maT did Tanamdebobebs da materialur daxmarebas. amiT
isini imedovnebdnen rifelebis erTianobis gatexvas. espaneTis samefo
aZlevda maT mosafiqreblad 48 saaTs, winaaRmdeg SemTxvevaSi imuqreboda
axali TavdasxmebiT. agvistos brZolaSi okupantebi isev damarcxdnen.
espaneTis jaris ganadgureba marokoSi faSisturi reJimis momxrem,
barselonelma generalma primo de riveram moindoma marokos saboloo
damorCileba. misi TaosnobiT daiwyo al-husemasis dabombva. ,,SarifTa
saxelmwifoSi‘‘ gaigzavna 6 kreiseri da 12 gamandgurebeli kateri.
amasTanave, koncentrireba moxda melilas frontze. amJamad samxedro
misiis Sesruleba daevala yofil samxedro ministrs aizpurus, romelic
dainiSna umaRless komisrad. faSisturi direqtoriac SezRuduli iyo
finansebSi. 1923 wlis Semodgomaze, primo de rivera iZulebuli gaxda
Semofargluliyo al-husemasis mxolod zRvidan dabombviT da gadaedo
saxmeleTo operacia gazafxulamde. 1923 wlis dekemberSi, espaneTis mefe
alfons XIII da primo de rivera Cavidnen romSi iaraRis SesaZenad.
vatikanSi yofnis dros, espaneTis monarqma aRniSna, rom igi yovelTvis
ibrZoda da ibrZolebda muslimTa winaaRmdeg. misi sityva gadaica
sajarod, ramac gamoiwvia xalxis aRSfoTeba. amave wels, espaneTis
samefos agenti Sexvda rifSi respublikis prezidents da gamoisyida
tyveebi 4 milion pesetad, xolo marokoeli patimrebi gaanTavisufles
espaneTis cixeebidan. 1923-24 wlebSi, zamTarSi wvimebis sezonis dros
droebiT Sewyda saomari moqmedebebi, rac gamoyenebul iqna axali
Zalebis mosakrebad. amasTanave, ‘abd al-qerimma kidev erTxel mimarTa
ingliss espaneTTan SuamdgomlobisaTvis [51,83; 22,261].
1924 wlis TebervalSi, melilas raionSi rifelebma daamarcxes
espanelebi, ris sapasuxodac malagaSi daiwyo jaris ajanyeba.
jariskacebs aRar surdaT marokoSi samxedro samsaxuris moxda da omSi
79
monawileoba. marokoelebma moipoves gamarjveba gazafxulisa da
zafxulis samxedro operaciebSic. espaneTis jari panikam moicva.
marokoSi Cavida Tavad primo de rivera. agvistoSi, TetuanTan
gamarjvebis Semdeg daiwyo rifelebis mxareze im tomebis gadasvlis
procesi, romlebic adre inarCunebdnen neitralur pozicias (mag: ,,banó
hasan‘‘). rifelebs aseve SeuerTdnen mtris mxareze mebrZoli
marokoelebic.
1 seqtembers, rifelebma alya Semoartyes Tetuanis dasavleTiT mdebare
espanelebis banaks da Caxerges gza Tetuansa da tanJers Soris. maT
daikaves mdinare laus xeobaSi gaSlili ramdenime saguSago da xelSi
Caigdes iaraRi. 4 seqtembers okupantebma daiwyes ukan daxeva. meore dRes,
primo de rivera isev Cavida marokoSi. agresorebs Zalian gauWirdaT
TavianTi garnizorebis gayvana. maT erT nawilSi gadaixades 150 aTasi
peseta [66,117].
10 seqtembers Sewyda sarkinigzo, satelefono da satelegramo kavSiri
seutasa da Tetuans Soris. brZola mimdinareobda Tetuanis kedlebTan.
espanelebis winaaRmdeg ibrZodnen marokos aRmosavleT da dasavleT
zonis tomebi. am gamarjvebebis Sedegad marokoelebma moipoves mtris
qveynidan gaZevebis Sansi. am dros, ‘abd al-qerim al-xatabim kvlav
wamoayena rifis respublikis aRiarebis sakiTxi da moiTxova espanelebis
jarebis gayvana okupirebuli teritoriebidan Tetuanis CaTvliT,
melilas, seutas, al-husemasis da veles-del-gameriras kunZulebis garda.
rifis prezidenti aseve iTxovda bolo 12 wlis manZilze miyenebuli
zaralis anazRaurebas da moRalate tomebis meTaurebis dasjas.
sapasuxod primo de riveram Sekriba rifis dasavleTSi 100 aTasi da
melilaSi 60 aTasi jariskaci. samxedro operacias saTaveSi Caudga
generali aizpuru, romelic damarcxda. de riveras brZanebiT, Tu vinme
uars ityoda omSi monawileobaze, mniSvneloba ar hqonda iqneboda
samoqalaqo, Tu samxedro piri, iqneboda dapatimrebuli. danaSaulis
damtkicebis SemTxvevaSi ki sikvdiliT daisjeboda. es gankarguleba
gamoica mas Semdeg, rac TetuanSi generalze ganxorcielda Tavdasxma.
Tavdamsxmeli adgilze daxvrites.
80
noembris Sua ricxvebisaTvis espanelebi sabolood gandevnes Sida
raionebidan. Tetuani da mdinare laus xeoba mTlianad gadavida
marokoelebis xelSi. 11 dekembers ukanasknelma espanelma datova
al-arbas saguSago. espaneTi flobda el-ksar-el-qebirs, laraSs,
arsilas, arsila-Tetuani-seutas xazs da melilas mosazRvre raions.
1924 wlis dekemberSi, gibraltaris sanapiroze ajanyda anjeras tomi.
ajanyebulebma daikaves tanJeridan aRmosavleTiT 20 kilometrSi mdebare
al-kasr as-sagiris punqti da ramdenime oficeri tyved aiyvanes.
ajanyebaSi monawileoba miiRes adgilobrivma muSebmac. mogvianebiT,
amboxebulebma daikaves am raionSi mdebare sxva postebic.
aRsaniSnavia, rom am periodSi rifis respublikis SemadgenlobaSi
Sediodnen gomaras da jibalis tomebi. rifelebma kvlav dauSves
Secdoma. maT ar ukuagdes kolonizatorebi zRvisken, romlebic
flobdnen mxolod patara placdarms.
1924 wels, ganaxlda molaparakebebi. ‘abd al-qerim al-xatabis
SeTavazes iaraRi da fuli, safrangeTis winaaRmdeg gamosvlis da
ramdenime punqtis sanacvlod (kelatesis koncxi, porto-nuevo...…).
molaparakebebi male Sewyda. yvelaferi es gamiznuli iyo dakarguli
teritoriebis dasabruneblad. garda amisa, mwifdeboda safrangeT-rifis
konfliqti da amitom espaneTs awyobda safrangeTis omSi CaTreva.
espaneTis samefos ar surda mSvidoba. bunebrivia, rom marokoelebis
brZola or frontze, daasustebda maT erTianobas da qveyanas [51,91].
rifis respublika aZlevda CrdiloeT afrikis saxelmwifoebs
magaliTs, rac bunebrivia aSinebda safrangeTs da amitom man ipova
mizezi axalgazrda respublikasTan sabrZolvelad.
81
$2. safrangeTis Careva konfliqtSi da misi Sedegebi
rifelebi ar gamodiodnen frangebis winaaRmdeg, magram maTma brZolam
gavlena iqonia safrangeTis zonis mosaxleobaze. I msoflio omis
dasrulebis dros, safrangeTis nawilSi daumorCilebeli rCeboda
qveynis mTiani da udabno adgilebi, maRali atlasis, anti-atlasis da
jabal-sagos raionebi, romlebsac frangebi uwodebdnen ,,laqebs‘‘. calke
gamoiyo Tadla da Taza, romlis tomebma daamyares urTierTSoris
kavSiri, airCies samxedro meTaurebi da daiwyes brZola
TavisuflebisaTvis.
1920 wels liotem SeimuSava gegma, romlis mixedviT 3 wlis manZilze
unda daepyroT da aeTvisebinaT zemoT aRniSnuli teritoriebi, ramac ver
gamoiRo Sedegi [162,65-66].
1923 wels, frangebma Seuties Tazas meqnesis da fesis mxridan. maT
ganicades didi zarali. mosaxleobis nawili gaixizna mTebSi. 1924 wels,
safrangeTma moaxdina konfliqtis provocireba mdinare uergis xeobis
gamo. es xeoba iyo sazRvari, radganac mdebareobda or zonas Soris
[46,95; 47,73]. amasTanave, ar arsebobda zusti ruka, romelzedac
datanebuli iqneboda mkafio sazRvari. garda amisa, uergis xeoba
mWidrod iyo dakavSirebuli rifis olqTan, dasaxlebuli iyo monaTesave
tomebiT da rac mTavaria, rifi aqedan maragdeboda puriT. gazafxulze
liotem daiwyo uergis okupacia. ‘abd al-qerimi amaod cdilobda
mSvidobis damyarebas. frangma komisarma situaciis gasarkvevad gagzavna
adjirSi feseli vaWari sadik al-xamliSi. rifis respublikis
prezidentma ganacxada, rom am raionis mosaxleoba faqtobrivad
ekuTvnoda rifs da ixdida gadasaxadebs, Tumca mzad iyo ganexila
sazRvris sakiTxi. aprilis TveSi, okupantebma Sarif derkavias razmebis
meSveobiT ganaxorcieles Tavdasxma rifis mezobel, beni zarvalis
tomze. rifelebma ukan daixies. maT mxareze gadavida beni zarvalis
jaris didi nawili. 25 aprils, sadik al-xamliSi kvlav gagzavnes
adjirSi, romelmac gadasca ‘abd al-qerim al-xatabis Setyobineba imis
Taobaze, rom safrangeTis administracia mzad iyo mieRo fesSi
respublikis warmomadgeneli.
82
9 maiss, ka'idi aluSi Cavida fesSi. mas Sexvda qalaqis dazvervis
ufrosi. ka 'idma ganacxada, rom ‘abd al-qerimi iTxovda sazRvris
gansazRvras, ris Semdegac gaiyvanda jars am raionidan. sapasuxod
frangebma ganacxades, rom maT ar WirdebodaT ama Tu im raionis
okupaciaze nebarTva da gadaces 1912 wlis konvecia, romelic adgenda
maT Soris sazRvars.
27 maiss, frangebma gadalaxes uergis xeoba da daikaves mimdebare
teritoria, ris sapasuxodac rifelebma Seuties bu-adls da sidi
muhamadis postebs. Tavdapirvelad maT ukan daixies da or dReSi isev
uSedegod Seuties. ivnis-agvistoSi aseve ar wydeboda Setakebebi.
seqtembris TveSi frangebma moaxdines uergis zeda welis okupacia da
daiwyes misi aTviseba. wvimebis sezonamde, fesidan Crdilo-aRmosavleTiT
maT gaxsnes saguSagoebi [51,100].
ingliss aRelvebda Tavisi koloniebis sakiTxi da SiSobda, rom
rifelebis magaliTi gamoiwvevda axali mRelvarebebis talRas. amis gamo
ganacxada, rom ar iyo safrangeTis moqmedebebis winaaRmdegi, Tumca ar
Seegueboda qveynis ,,gadakeTebas‘‘.
safrangeTis agresiis dawyeba rifis respublikis winaaRmdeg
safrangeT-rifis omi faqtobrivad daiwyo maSin, rodesac safrangeTma
xelSi Caigdo uergi da amiT momaragebis gareSe datova rifelebi. garda
amisa, 1924-25 wlebSi frangebi emzadebodnen axali TavdasxmebisaTvis,
yidulobden sxadasxva tomis Saixebs da amaragebden maT iaraRiT.
rifelebic emzadebodnen agresorTa winaaRmdeg brZolisaTvis. aSenebdnen
da agebdnen gzebs, xidebs, gayavdaT satelefono da satelegrafo xazebi,
eweodnen agitacias frangebis winaaRmdeg.
‘abd al-qerimi emzadebod saomrad, magram 1925 wlis zamTarSi ar
ganaxorciela msxvili samxedro operacia espaneTis frontze, riTac
isargebles okupantebma da daikaves axali teritoriebi. isini bombavdnen
soflebs, Tavs daesxnen anjeras toms, romelmac ukan daixia. aiRes
qalaqi al-kasr as-sagiri. am yvelaferma mainc ver Secvala espaneTis
zonaSi arsebuli mdgomareoba.
83
1925 wlis 14 ianvars, mont-sagradoSi Sedga jibalis tomebisa da
rifelebis Sexvedra, romelzedac miRebul iqna gadawyvetileba 4 didi
razmis (,,xarka‘‘) Seqmnis Taobaze.
saWiroa aRiniSnos, rom ar-raisunis dakavebis Semdeg (1925 wlis 10
aprils igi Caiyvanes adjirSi) jibalis tomebi SeuerTdnen amboxebulebs.
tanJeridan melilamde teritoria ukve rifis respublikis xelSi iyo.
gazafxulze, safrangeTidan da alJiridan Camosuli axali sajariso
nawilebi ganlagdnen vazanSi. ‘abd al-qerim al-xatabi amaod cdilobda
mSvidobis damyarebas, rogorc safrangeTTan aseve espaneTTan.
rifelebis pirveli Tavdasxma. imis Semdeg rac ver moxerxda
konfliqtis mSvidobianad mogvareba, rifelebi gadavidnen Setevaze. 1928
wlis 12 aprils maT daikaves beni zarvalis teritoria. maTi umetesoba
didi sixaruliT SeuerTda rifelebs. winaaRmdegoba gawia mxolod
Sarifma derkaviam da misma garemocvam, romelnic mosyiduli hyavdaT
frangebs, Tumca beni mestaras tomis meomrebma aiZules isini daexiaT
frangebis saguSagomde. 23 aprils beni zarvalis mTeli teritoria
SeuerTda rifs, razedac safrangeTma ganacxada, rom beni zarvali
Sedioda mis zonaSi. sapasuxod ‘abd al-qerimma aRniSna, rom am tomma
bevrjer gagzavna warmomadgeneli rifSi imisaTvis, rom Sesuliyvnen mis
SemadgenlobaSi da mxolod konfliqtis Tavidan acilebis mizniT Tavs
ikavebda mis Txovnaze [51,107;162,2]. beni zarvalis magaliTze, sxva
mezobelma tomebmac wamoiwyes ajanyeba da Tavdasxma mdinare uergis
xeobaSi mdebare frangebis saguSagoebze. okupantebma gadaisroles
damatebiTi Zalebi alJiridan da ganlagdnen dar-kaid-medbas, ‘ain-aiSas,
kalxaT as-slesis punqtebSi da daiwyes dasaxlebebisa da meCeTebis
gadawva. amiT agresorebma dauSves Secdoma, radgan is tomebi, romlebic
aqamde saerTod ar ereodnen konfliqtSi aRdgnen maT winaaRmdeg da
mxari dauWires ajanyebulebs. 25 aprils rifelebs miemxro slesis
nawili da sofel uled bu-sulTanis mosaxleoba. amboxebulebi
uaxlovdebodnen kifans.
safrangeTis didi mcdelobis miuxedavad, man ver moaxerxa espaneTis
samefos omSi CaTreva, vinaidan is faqtobrivad gakotrebuli iyo.
rifelebi ki agrZelebdnen Setevas ori mimarTulebiT (1925) - fesisa da
84
mniSvnelovani strategiuli punqtis, Tazisaken (aq gadioda fesi-alJiris
rkinigzis xazi). amasTanave, rifelebs exmarebodnen gezauas da sanhajas
tomebi. maT aiRes ramdenime saguSago da alya Semoartyes uergis xeobaSi
frangul postebs. agresorebma Seuties axali ZalebiT, ver miaRwies
gamarjvebas, Tumca moipoves garkveuli warmateba. 13 maiss, maT daikaves
bibani (bibani iyo fesisaken mimavali kari).
maisSi, frangebma ganaaxles brZola melilaSi, magram male ukan
daixies. am periodSi rifis prezidentma Camoayaliba axali razmebi
jibalis tomebidan. or frontze brZola amZimebda rifelebis
mdgomareobas, magram dampyroblebma mainc ver gatexes maTi mebrZoli
suli.
rifelebis meore Seteva. rogorc cnobilia, bibanis brZolis Semdeg
rifelebs SeuerTdnen jibalis, gumaras, branesis da geznaias tomebi.
maisis bolos maT Seuties Tazas, vazanis CrdiloeTiT ki SeiWrnen
safrangeTis zonaSi da kvlav alya Semoartyes mTis masivs bibans.
frangebma ganicades didi zarali. mosazRvre tomebma isev daiwyes
rifelebis mxareze gadasvla. Tavdapirvelad frangebi damarcxdnen.
mxolod xelmeored Setevisas maT moaxerxes nawili saguSagoebis
evakuacia.
31 maiss, rifelebi bibanis raionSi SeebrZolnen polkovnik ferals
[46,116]. amis paralelurad, maT ieriSi miitanes espaneTis ramdenime
punqtzec, Tumca mTeli Zalebi mimarTuli iyo frangebis winaaRmdeg. maT
mxareze ibrZodnen okupantebis yofili momxreebic.
1925 wlis 1 ivniss, imperialistebi Tavs daesxnen vazanis seqtors. 3
ivniss miaRwies bibanidan aRmosavleTiT, mdinare uergis samxreT napirs.
frangebs ar yofnidaT marokoSi brZolis gamocdileba. alJiridan
gadmosrolili jari ki ibrZoda yovelgvari enTuziazmis gareSe. garda
amisa, isini ar iyvnen SeCveuli marokos klimats da pirveli msoflio
omis dros SemuSavebuli sabrZolo taqtika ar iyo gaTvlili ,,SarifTa
saxelwifoze‘‘. mniSvnelovan rols asrulebda partizanuli omic [51,118].
rifelebi mudmivad Tavs esxmodnen mtris postebs. frangebi malavdnen
msxverplis zust ricxvs.
85
5 ivniss, rifelebis meore Setevam ufro daamZima dampyrobelTa
mdgomareoba. frangebi iTxovdnen damatebiT Zalebs. ajanyebulebma mTeli
ZaliT Seuties TaunaTis raions, saidanac SesaZlebeli iyo uergis
xeobis gakontroleba. frangebi bevrad kargad iyvnen SeiaraRebulebi,
magram ivnisis Sua ricxvebSi amboxebulebma daikaves TaunaTi da
calkeuli razmebi 20-30 kolometriT miuaxlovdnen fess. amasTanave,
rifelebma araerTxel waiwies Tazisaken da kvlav daemuqrnen vazans.
frangebma moaxdines vazanis mosaxleobis evakuacia da gagzavnes iq
damatebiTi Zalebi. marokoelebma aseve warmatebiT gailaSqres
dasavleTis frontze. 7 ivnisss, maT daikaves bibanis raionSi, mdinare
lukosis xeobaSi mdebare brikSis posti da waiwies win Tazisaken.
situaciis daZabvis gamo, marokoSi Cafrinda safrangeTis
premier-ministri penleve. igi Sexvda sulTans da generlebs. man
daajildova medlebiTa da sxvadasxva jildoTi jaris meTaurebi da
samxedro jvrebiT sami gamyidveli maRalCinosani. amiT igi cdilobda
mdgomareobis gamosworebas [51,120]. penlevem ganacxada, rom safrangeTs
darCenili hqonda mxolod madagaskaris sami batalioni da amitom veRar
gagzavnida damxmare Zalas. igi male dabrunda samSobloSi. rifelebma ki
daikaves, skeri-centralur frontze, aSkirani-bibanis raionSi, xolo
dasavleTSi ganlagdnen vazanis teritoriaze, aRmosavleTSi ki - TazaSi.
ajanyebulebma cota xniT SeaCeres samxedro operaciebi, raTa aRedginaT
Zalebi da miexedaT mosavlisaTvis. maT hqondaT xorcisa da puris mcire
maragi. 100 kologrami Wvavi iyideboda 130 pesetad, im dros roca 100
tyvia Rirda 10 peseta.
safrangeT-espaneTis konferencia (1925). samxedro warumateblobis gamo,
safrangeTma isev mimarTa espaneTs. 1925 wlis 25 maiss, frangebis
warmomadgeneli Sexvda primo de riveras. isini SeTanxmdnen erToblivi
konferenciis Catarebis Taobaze. maT aseve hqondaT inglisis daxmarebis
imedi.
safrangeTi iTxovda al-husemasis zRvis ubeSi 18 aTasiani espanelebis
desantis gadasxmas da Tvlida, rom rifis respublikis dedaqalaqis,
adjiris winaaRmdeg ganxorcielebuli erToblivi kampania Secvlida
mdgomareobas safrangeT-espaneTis frontze.
86
espaneTis samefo jer mzad ar iyo axali omisaTvis da Tavazobda
mxolod respublikis blokadas. garda amisa, igi ar Tanxmdeboda
sazRvrebis Secvlas. 1925 wlis 18 ivniss, espaneTis warmomadgeneli
eCevarieta Cavida ‘abd al-qerimTan da SesTavaza al-husemasSi portis
Seqmnis, meliladan rkinigzis mSeneblobis, rifis maRaroebis
eqspluataciis da tyveTa gamosyidvis sanacvlod, rifis avtonomiis
aRiareba. ‘abd al-qerim al-xatabim am yvelaferze uari ganacxada da
molaparakeba Sewyda.
paralelurad, 18 ivniss madridSi saidumlod gaixsna safrangeT-
espaneTis konferencia. dRis ganrigSi dadga Semdegi sakiTxebi:
1. iaraRiT vaWrobis kontrabandis mospoba.
2. ,,arasasurvel ucxoelebze‘‘ kontrolis daweseba. saWiroebis
SemTxvevaSi maTi gaZeveba orive zonidan.
3. kordinirebuli samxedro moqmedebebi.
4. safrangeT-espaneTis zusti sazRvrebis dadgena [22,297].
agresorebi konferenciis pirvelsave dReebSi SeTanxmdnen marokos
sanapiros blokadaze. 22 ivniss, xeli moewera sazRvao SeTanxmebas or
qveyanas Soris TanamSromlobis Taobaze. saxelmwifoebi iRebdnen
valdebulebas rifis sanapiro zolis kontrolze, Tumca dadgenilebis
safuZvelze inarCunebdnen damoukideblad moqmedebis uflebas. aseve
espaneTs SeeZlo safrangeTis gakontroleba da piriqiT [51,126]. evropis
es ori saxelmwifo ver rigdeboda tanJeris sakiTxTan dakavSirebiT,
amitom tanJeris sakiTxi konferenciidan moixsna.
11 ivliss xeli moewera SeTanxmebas safrangeT-espaneTis mier
sazRvrebis gakontrolebaze da iaraRiT vaWrobis Sewyvetaze. erTi
kviris Semdeg ki madridSi SemuSavebul iqna erToblivi winadadebebi
rifis respublikasTan dakavSirebiT, romlis safuZvelzec rifisa da
jibalis tomebs eZleodaT avtonomia da unda momxdariyo tyveTa gacvla.
garda amisa, unda Seqmniliyo policiuri Zalebi, romelTa ricxvi
ganisazRvreboda TandaTanobiT. tomebs eZleodaT Tavisufali vaWrobis
ufleba da ekrZalebodaT iaraRiT vaWroba. vinaidan es pirobebi
niSnavda isev kolonialuri reJimis SenarCunebas, safrangeTi da espaneTi
87
agrZelebda mzadebas axali samxedro moqmedebebisaTvis. 1925 wlis 25
ivliss konferencia daixura. miRebul iqna Semdegi SeTanxmebebi:
1. TanamSromloba samxedro sferoSi.
2. rifis respublikis mTliani blokada.
3. tanJeris neitralur zonad gamocxadeba.
4. ikrZaleboda kavSiri ajanyebul tomebTan, Tumca mxars uWerdnen
marokos kolonialur reJims.
5. TiToeul mxares SeeZlo Tavis zonaSi saxmeleTo, sahaero da
sazRvao operaciebis warmoeba.
rifelebis zafxulis samxedro kampania. rifelebma Zala moikribes da
ganaaxles brZola. am dros frangebma gaavrceles xmebi imis Taobaze,
TiTqos rifis prezidenti iyo germanelebis agenti, anu isini midiodnen
yvelaferze. aseve agresorebi avrcelebdnen xmebs, rom vinc midioda
alJirSi sezonur samuSaoze, ‘abd al-qerim al-xatabi svamda
sakoncetracio banakSi [51,130]. amiT frangebi cdilobdnen tomTa
gadabirebas da mosaxleobis daterorebas. garda amisa, isini acxadebdnen,
rom Tu vinme gamocxaddeboda maTTan miiRebda purs.
okupantebma rifis olqSi Segzavnes jaSuSebi, romlebic amavdroulad
awyobdnen teroristul aqtebs. amiT maT hqondaT sxvadasxva tomis
beladis, Sida SuRlis aRmocenebis da SimSilis imedi. sapasuxod, rifis
mTavrobam gamosca specialuri biuletenebi, romlebSic xazgasmuli iyo
frangebis mier gavrcelebuli sicrue da mouwodebdnen xalxs gonierebis
gamoCenisaken. aRniSnuli biuletenebi ikiTxeboda xalxmraval adgilebSi,
soflebsa da bazrebSi. paralelurad amisa, ‘abd al-qerimma daiwyo
safrangeTis zonaSi agitatorebis gagzavna, romlebic avrcelebdnen
xmebs rifelebis gamarjvebaze.
frangebis represiebis miuxedavad, sul ufro meti tomi gadadioda
rifelebis mxareze. mesgildas tomic miemxro TavisuflebisaTvis
mebrZol xalxs, xolo misi moRalate beladi CamoaxrCes.
ivnisis Sua ricxvebSi ‘abd al-qerim al-xatabim adjirSi miiwvia tomTa
samxedro sabWo, romelmac ganixila samomavlo gegmebi. ivnisis meore
naxevarSi rifelebma gaormagebuli ZalebiT ganaaxles brZola - Taza,
88
vazanis da fesis mimarTulebiT. frangebi moumzadebeli aRmoCndnen,
radganac maT ar egonaT, rom mters isev hqonda brZolis unari.
1925 wlis 21 ivniss, fesSi Cavida liote, ris Semdegac 25 ivniss
sulTanma gaavrcela marokos yvela meCeTSi werili, romelSic werda:
,,rifelebi iqcevian arasworad da aRviveben qveyanaSi anarqias.
mogiwodebT, ar daujeroT xmebs maTi gamarjvebebis Sesaxeb da yvelam
akeToT Tqveni saqme‘‘.
liotem sulTanTan erTad fesSi miiwvia adgilobrivi tomebi, vaWrebi
da aristokratiis warmomadgenlebi, romlebic daarwmuna, rom rifelebi
iyvnen ubralod amboxebulebi, risTvisac aucileblad daisjebodnen.
frangebi mudmivad cdilobdnen msxvili feodalebis mimxrobas da
daumorCilebeli tomebis daSinebas.
ivnisis bolos ajanyebulebi gadavidnen frontis aRmosavleT nawilSi,
TafruTis raionSi-mdinare msunTan da daamyares kavSiri or
tomTan-tsulisTan da branesTan. maTi teritoriebi gadioda fesi-ujda
rkinigzis xazTan. am tomTa gadabirebam amboxebulebs saSualeba mica
miaxlovebuliyvnen Tazas. 27 ivniss maT Seuties frangebs bab-TazasTan.
okupantebma datoves bab-mizabi, sxva postebi ki mdebare tsulis da
branesis teritoriaze gadavida rifelebis xelSi da isini miuaxlovdnen
fesi-ujdas rkinigzis xazs.
frangebi sastikad uswordebodnen ubralo mosaxleobas. isini
bombavdnen maT da mosavals. ajanyebulebs ar gaaCndaT antisahaero
Tavdacvis sistema, magram okupantebi marcxdebodnen. rifelebma waiwies
mdinare lebenis da msunas raionSi. amiT maT alyaSi moaqcies Taza,
aRmosavleTidan da dasavleTidan. sapasuxod frangebma gadaisroles
mTeli Tavisi Zalebi aRniSnul teritoriebze [51,133].
am kritikul momentSi, damyproblebma kvlav gamoiyenes sulTnis
avtoriteti da msxvili feodalebi. maT surdaT SeenarCunebinT jer kidev
,,morCili tomebi‘‘. pirdebodnen maT didZal qonebas da ayalibebdnen
maTgan partizanul razmebs. axlad Camoyalibebuli razmebi
miemarTebodnen frangebis win da maT ukan miyvebodnen okupantebi. isini
warmoadgendnen erTgvar TavdacviT rgols da garda amisa, Tu vinme
Seecdeboda gaqcevas advilad iWerdnen. frangebma mainc ver miaRwies
89
gamarjvebas. 3 ivlisamde mudmivad grZeldeboda rifelebis Seteva. isini
gaWirvebiT inarCunebdnen msuns, kifans da‘ain-maatufs [162,3].
4 ivliss, rifelebis mxareze sabolood gadavidnen tsulisa da
branesis tomebi, rac amZimebda okupantTa mdgomareobas da safrTxis qveS
ayenebda TazaSi maT poziciebs. amboxebulebi ukan ixevdnen da sul ufro
uaxlovdebodnen Tazas. 5 ivliss maT moaxdines Tazas okupacia.
28 ivliss, safrangeTis samoqalaqo kontrolori gabrieli adjirTan
Sexvda ‘abd al-qerims, romelmac ganacxada, rom inglisi, aSS da italia
ar iqneboda rifis respublikis damoukideblobis winaaRmdegi im
SemTxvevaSi, Tu safrangeTi aRiarebda mis damoukideblobas. aseve man
aRniSna, rom araerTxel mimarTa safrangeTs sazRvris aRiarebasTan
dakavSirebiT, razedac miiRo uari da 1924 wels frangebma ganaxorcieles
samxedro operaciebi. frangebma kvlav uari ganacxades rifis aRiarebaze
da amitom ajanyebulebma gaagrZeles brZola.
situaciis ganmuxtvis mizniT, safrangeTis premier-ministrma penlevem
daniSna marokoSi mTavarsardlad pirveli msoflio omis dros
sisastikiT cnobili marSali peteni, romelic sargeblobda burJuaziul
wreebSi didi avtoritetiT. marSals mieca ,,SarifTa saxelmwifoSi‘‘
Tavisuflad moqmedebis ufleba.
17 ivliss, rifelebma gadaWres ‘ain-aiSa-fesis gza, rac iyo
ukanaskneli warmateba, vinaidan ivlisis bolos safrangeTis armia
iTvlida 150 aTass. meore dRes ‘abd al-qerimma miiwvia samxedro sabWo.
azri orad gaiyo. nawili iTxovda mSvidobis damyarebas, nawils surda
bolomde brZola. gadawyda omis gagrZeleba, Tumca 20 ivlisis Semdeg
Tavdasxmebi TandaTanobiT Sesustda. frangebis raodenobrivma da
teqnikurma upiratesobam SeuZlebeli gaxada mudmivi Setevebi. garda
amisa, maT bolomde ver moaxerxes uklebliv yvela tomis gaerTianeba da
gadabireba da rac mTavaria, safrangeT-espaneTi rogorc iqna SeTanxmdnen
erToblivi moqmedebebis Taobaze.
evropis am or saxelmwifos warudgines rifis respublikis samSvidobo
pirobebi, xolo ,,rifis komitetis‘‘ ingliselma mdivanma gordon kaningma
erT-erT frangul gazeTSi ,,kotiden‘‘ gamoaqveyna aRniSnuli pirobebi,
romelic moicavda Semdeg punqtebs:
90
1. unda aRiarebuli yofiliyo rifi, rogorc damoukidebeli
saxelmwifo da misi damoukideblobis garantad unda gamosuliyo
erTa liga. magaliTisTvis moyavdaT avRaneTi. rifis meTauri iRebda
emiris tituls.
2. marokos sulTani aRiarebuli iqneboda, rogorc sulieri lideri
da misi saxeli moxseniebuli iqneboda paraskevis xutbaSi.
3. samxreT sazRvari gavidoda mdinare uergis CrdiloeT napirze.
jibalis tomis teritoria mTlianad Sevidoda rifSi, laraSis,
arsilas da Tetuanis CaTvliT.
4. espaneTs rCeboda seuta da melila mimdebare teritoriebiT da
meliladan 15 kolometrSi mdebare rkinis maRaroebi - ,,ora‘‘. rifis
xelisufleba uflebas itovebda yoloda mudmivi armia, romlis
raodenoba dadgindeboda eqspertebis mier. Semcireba ki moxdeboda
etapobrivad jarSi gawvevisas.
rifelebi aseve moiTxovdnen safrangeTis zonaSi panislamisturi
propagandis Sewyvetas da nebismieri reparaciis gadaxdis Secvlas.
yovelive amis garda, maTTvis unda miecaT sesxi, raTa Tavidan
aecilebinaT ekonomikuri sirTuleebi. ekonomikis ganviTarebisaTvis,
espaneTs unda gaewia garkveuli SeRavaTebi, romlis sanacvlod espaneli
vaWrebi miiRebdnen privilegiebs laraSSi, Tetuansa da adjirSi.
amasTanave, safrangeTs da espaneTs, rogorc mTavar monawileebs unda
eTanamSromlaT SemdgomSi aSenebul fesi-tanJeri-melila-Tazas rkinigzis
marTvaSi. amavdroulad, ‘abd al-qerim al-xatabi pirdeboda evropelebs
gamosasyidis gareSe tyveebis mesamedis dabrunebas da mouwodebda
agentebis gawvevisaken da blokadis moxsnisaken. ‘abd al-qerimi aseve
moiTxovda samedicino komisiebis Seyvanas da rifis rogorc mebrZoli
qveynis cnobas. bunebrivia safrangeTma uari ganacxada wamoyenebul
pirobebze da amiT dasrulda safrangeT-rifis omis pirveli etapi [51,139].
safrangeT-rifis omis II etapi/erToblivi agresia respublikis
winaaRmdeg. 1925 wlis agvistos dasawyisSi rifis samxedro mdgomareoba
sagrZnoblad gauaresda. frangebma ivlisis bolos miiRes iaraRi da
damatebiTi Zalebi. okupantebis mxareze ibrZodnen espanelebi, sulTnis
momxreebi, jarebi senegalidan da alJiridan. rifelebs Zala aRar
91
SewevdaT gaewiaT winaaRmdegoba. amas Tan erTvoda blokada. vazanis
raionSi maT ukan daixies. amis Semdeg, safrangeTis razmi polkovnik
freidebergis meTaurobiT da espanelTa razmi general rikelimes
meTaurobiT, gaerTiandnen mdinare lukosis xeobaSi.
aRmosavleTis frontze rifelebi agrZelebdnen partizanul oms,
rasac aRar hqonda organizebuli saxe. isini mudmivad utevdnen Tazas
raions. maT undodaT safrangeTis ,,kuTvnili‘‘ alJir-marokos
kavSirgabmulobis xazis mwyobridan gamoyvana da Sua atlasis tomebTan
gaerTianeba. rifelebis xelisSeSlis mizniT okupantebma gadawyvites
tsulis da branesis tomebis teritoriebis dakaveba, romlebic
ajanyebulebis xelSi iyo. 17 agvistos, frangebma dabombes tsuli, xolo
qveiTi jari daiyo sam nawilad. amboxebulebma ukan daiwies, Tumca maTi
jari ar iqna ganadgurebuli. meore dRes maT branesis tomTan erTad
Seuties safrangeTis marjvena kolonas ‘ain-mesefis, samxreT masivis
xazze. okupantebma ukan daixies. marokoelebma SeinarCunes
egreTwodebuli Sverili.
25 agvistos frangebma tankebiTa da cecxlsasroli iaraRiT ieriSi
miitanes branesis tomze. maT datoves ‘ain-mesefis raioni da mdinare
hadaris xeoba. branesis da tsulis nawili miemxro mters. am samxedro
operaciebis Sedegad frontis xazi gadavida CrdiloeTSi.
SeteviTi Tavdasxmebi, romlebic SeimuSava marSalma petenma iyofoda
sam etapad:
1. wvimebis sezonamde unda daepyroT strategiuli punqtebi da
espanelebTan erTad alya SemoertyaT rifis teritoriebisaTvis.
2. zamTarSi unda ganexorcielebinaT ,,politikuri qmedebebi‘‘ _
moesyidaT tomTa beladebi, gaeRvivebinaT Sida tomobrivi SuRli
da daeSalaT tomTa samxedro kavSiri.
3. gazafxulze unda dawyebuliyo samxedro operaciebi saboloo
dapyrobisaTvis.
respublikisaTvis am mZime dReebSi, ‘abd al-qerimma daxmarebisaTvis
mimarTa alJirisa da Tunisis mosaxleobas. man mouwoda maT frangebis
winaaRmdeg erToblivi brZolisaken. is Tavazobda erTiani respublikis
Seqmnas, romlis SemadgenlobaSic Sevidoda CrdiloeT afrikis yvela
92
qveyana, Tumca alJirsa da Tuniss ar SeeZloT SeiaraRebuli daxmarebis
gaweva.
‘abd al-qerim al-xatabi agrZelebda mobilizacias da cdilobda
mSvidobis damyarebas. 20 agvistos, man gagzavna werili safrangeTis
parlamentSi, romelSic xazgasmiT aRniSnavda, rom rifis respublikas
surda mSvidoba safrangeTTan da mxolod liotes politikam aiZula
wasuliyo mis winaaRmdeg.
am periodSi peteni da primo de rivera SeTanxmdnen erTobliv
samxedro moqmedebebze. espaneTis desanti unda gadamsxdariyo
al-husemasSi, romelsac saWiroebis SemTxvevaSi gauwevdnen daxmarebas da
frangebi Seutevdnen fesis raions [51,145]. safrangeTis diviziebi
ganlagebuli iyo fessa da Tazas Soris. amasTanave, mobilizirebuli iyo
sulTnis mier Camoyalibebuli nawilebi. 1 seqtembrisTvis yvelaferi
mzad iyo. paralelurad, frangebma gagzavnes agentebi mosaxleobaSi,
romlebic eweodnen Cabarebis propagandas. garda amisa, maT moisyides
ramdenime tomi (mag: tsulis). sapasuxod ‘abd al-qerimi agzavnida
sadamsjelo samxedro razmebs, rasac safrangeTi pasuxobda maTi
TavdacviT.
rifelebis Seteva Tetuanze da espanelebis desantis gadasxma
al-husemasSi. safrangeT-espaneTis mzadebis paralelurad, rifis
prezidentmac daiwyo samxedro mzadeba. axlad mimxrobil tomebs man
gaugzavna agitatorebi. beni uriagilis meomrebi gaegzavna beni zarvalis
toms. amasTanave, Camoyalibda rifis pirveli cxenosani razmi, metlasis
da beni amretis tomebidan.
rifelebi aRvsili iyvnen enTuziazmiT. axalgazrdebi swavlobdnen
zarbaznidan srolas. iaraRs yidulobdnen espaneli jariskacebidan.
TiToeul toms daevala sami razmis gamoyofa, romlebsac Semdgom
Secvlidnen axlad gawvrTnili ,,meomrebi‘‘. Seiqmna egreTwodebuli
ganasakuTrebuli ,,dartymiTi razmebi‘‘. ganxorcielda ZalTa
gadajgufeba. rifis prezidentma piradad Caibara safrangeTis zonaSi
myofi jari. ajanyebulebma gadawyvites Tetuanze Tavdasxma, raTa xeli
SeeSalaT al-husemasSi desantis gadasxmisaTvis. espanelebi ki uSedegod
93
cdilobdnen jibalis tomebis beladebTan molaparakebas, am kampaniaSi
monawileobis miRebaze.
3 seqtembers daiwyo rifelebis Tetuanze Seteva. isini miuaxlovdnen
qalaqs da mizanSi amoiRes igi. am faqtma sagrZnoblad gazarda rifis
respublikis prestiJi espaneTis zonis tomTa Soris. sastiki brZolebis
miuxedavad, primo de rivera agrZelebda mzadebas al-husemasSi desantis
gadasxmaze. Tumca 3 seqtembers situacia imdenad daiZaba, rom primo de
rivera desantTan erTad dabrunda TetuanSi da man ukuagdo rifelebi.
ajanyebulebis Tavdasxmam gaarTula al-husemasSi desantis gadasxmis
sakiTxi.
seqtembris dasawyisSi espanelebi da frangebi ramdenime dRis manZilze
bombavdnen rifis sanapiro zols adjirTan axlos, sadac Tavdapirvelad
desantis gadasxmis mcdeloba uSedegod dasrulda. rifelebma CaZires
erTi xomaldi da daWres espaneli kapitani, Tumca mtris jaris ZalTa
upiratesoba aSkara iyo. maTi ricxvi aWarbebda 15 aTass. isini
SeiaraRebuli iyvnen artileriiT, tankebiT da yavdaT asze meti gemi.
6 seqtembers, rifelebis motyuebis mizniT, espanelebma gadasxes mcire
desanti mdinare laus raionSi, 7 seqtembers ki general saros mTavarma
nawilebma iwyes gadasvla sebadilias ubeSi. rifis sanapiro isev
ibombeboda gemebidan. 8 seqtembers, ajanyebulebi iZulebulebi gaxdnen
daetovebinaT moro-nuevos mwvervali. mtris jari sul izrdeboda.
rifelebma 20 seqtembers moaxerxes desantis SeCereba, magram maT ver
SeZles maTi ukugdeba zRvaSi, vinaidan iZulebuli gaxdnen moegerebinaT
fesis raionSi frangebis Tavdasxma.
23 seqtembers, rifelebi SeebrZolnen espaneTis sadesanto Zalebs,
romlebmac daikaves malmusis masivi. ajanyebulebma moaxerxes
espanelebis cota xniT ukugdeba da daiwyes adjiris evakuacia, romelic
dasrulda 30 seqtembers. dedaqalaqSi Sesulma espanelebma, daniSnes
qalaqis mmarTvelad ‘abd al-qerimis biZaSvili, moRalate sulaiman
al-xatabi. fesis raionSi espaneT-safrangeTis erToblivi moqmedebebis
gamo rifelebma dakarges dedaqalaqi adjiri, Tumca agrZelebdnen
brZolas [51,146-47]. UL
94
frangebis svla fesisa da Tazas raionSi. ajanyebulebma moigeries
centaluri fronti, magram gaxdnen gaZlierebuli srolis msxverplni.
frangebis sami kolona miiwevda tankebiTa da artileriiT, bombavdnen
TviTmfrinavebidan. amitom rifelebi iZulebuli gaxdnen daetovebinaT
TaunaTis, gafrutis, terualis fortebi da daexiaT mezraas mTis
masivisaken-bibansa da amjotTan. 15 seqtembers maT datoves mezraas masivi.
imave dRes daibomba bibani. 20 seqtembrisaTvis, centralur nawilSi
frontis xazi gadioda msunze, amjotze, aSkiranze, aunadze, mezraas
masivze, skerze da ‘ain-maatufze. rifelebma am periodSi daixies erTi
xaziT ukan. yvelafris miuxedavad, grZeldeboda calkeuli tomebis
ajanyeba. frangebma ver SeZles beni zarvalis tomis damorCileba.
20 seqtembers Tavdasxmebi Sewyda. ‘abd al-qerim al-xatabi Seecada
mSvidobis damyarebas, razedac primo de riveram ganacxada, rom mas
rogorc amboxebuls ar hqonda ufleba ewarmoebina molaparakebebi ama
Tu im saxelmwifosTan.
safrangeTis xelisuflebis rCeviT, marokos sulTanma mimarTa tomebs.
Tu romelime maTgani daatyvevebda ‘abd al-qerims, an mis Zmas miiRebda
naxevar milion franks. sayuradReboa, rom partizanuli brZolebi
aWianurebdnen frangebis gamarjvebas. amavdroulad, respublikis
prezidenti akontrolebda mtris TiToeul nabijs. TviTon safrangeTis
jaris SigniTac ar iyo organizebuloba da rwmena imisa, rasac
akeTebdnen. okupantebi gauTaveblad xarjavdnen fuls da agzavnidnen
axal Zalebs. maTi jaris ricxvma miaRwia 200 aTass.
30 seqtembers, frangebma general buaSis meTaurobiT Seuties Tazas
raions, sami dRis Semdeg ki espanelma cxenosnebma-siahas raions.
rifelebi ukan ixevdnen da okupantebis xelSi gadadioda teritoriebi
tomebiT, riTac kargavdnen mokavSireebs. xSir SemTxvevaSi tomebi TviTon
bardebodnen mters, Tumca zogjer zogierTi maTgani agrZelebda
partizanul oms [161,4-5]. saerTod ajanyebulebis mxareze iyvnen gezauas,
avlad kasimis, beni uriagilis, jaias, slesr mezrauas, meznatis, giuas,
beni masgildas, beni zarvalis, tsulis da branesis tomebi. maT
uRalates fiStalis, Seragas da haiainas tomebma.
95
safrangeT-espaneTis erToblivi moqmedebebis gamo, 10 oqtombers
rifelebma datoves nadoris mTis masivi da sidi bu-rekba. samxedro
operaciis dros, frangebi Tizi uzlis raionidan SeuerTdnen espaneTis
saxcenosno razms, romlebic moemarTebodnen siahidan. mtris warmateba,
mainc ver texda rifelebs.
1925 wlis zamTris kampania. oqtombris Sua ricxvebSi brZolebis
Sewyvetis miuxedavad rifelebi mainc agrZelebdnen partizanul oms. ar
gadioda dRe ise, rom ar moeklaT erTi frangi oficeri. isini mudmivad
azianebdnen mtris komunikaciebs. frangebma am dros gadaajgufes
sajariso nawilebi sam nawilad:
1. vazani tafranti, ‘ain-aiSa, dar-kaid-mizabi.
2. fesi, meqnesi.
3. Taza.
espanelebi iZulebuli gaxdnen daetovebinaT adjiri, magram rifelebi
ar Sevidnen qalaqSi, vinaidan is mdebareobda xeobaSi da ganuwyvetliv
ibombeboda mtris mier. 4-5 noembramde icxrileboda Tetuani. tanJer-
Tetuanis gzaze ki ajanyebulebi azianebdnen kavSirgabmulobis xazs.
safrangeTsa da espaneTSi sul ufro iZabeboda mdgomareoba, radgan
xalxi gamodioda marokoSi omis winaaRmdeg.
1925 wlis zamTris mSvidobiani molaparakeba. ori saxelmwifos
gaerTianebuli Setevebis Semdeg ‘abd al-qerimma kidev erTxel cada
molaparakebis warmoeba. Suamavali, rogorc es iyo 1925 wlis ivlissa da
agvistoSi, iyo ,,rifis komitetis mdivani‘‘ londonSi, agenti kaningi.
oqtombris bolos is Cavida parizSi da araoficialurad Sexvda premier-
ministrs penleves da deputatebs-peres da malvis. maT gadaces kanings
1925 wlis ivlisis konferenciaze SemuSavebuli samSvidobo pirobebi da
ganumartes, rom avtonomia gulisxmobda sulTnis rogorc sulieri
lideris aRiarebas, Sida urTierTobebze uaris Tqmas da marokoSi
arsebuli sabaJo tarifebis miRebas.
13 noembers agenti Cavida marokoSi da Sexvda safrangeTis generalur
rezidents, stegus. misi TqmiT ‘abd al-qerim al-xatabis oficialuri
werilis safuZvelze unda moeTxova safrangeT-espaneTis mSvidobis
pirobebi. amis Semdeg kaningi miiRo rifis respublikis prezidentma.
96
bunebrivia man wamoyenebul pirobebze uari ganacxada, xolo safrangeTis
axalma premier-ministrma brianma da primo de riveram SemdgomSi
saerTod uari Tqves kaningis miRebaze. maT SeTavazebuli avtonomiac ki
Zalian liberalurad moeCvenaT.
gazafxulis TavdasxmebisaTvis mzadeba. safrangeTma isev daiwyo
jaSuSebis Tavis sasargeblod gamoyeneba, xolo oficrebi cdilobdnen
tomebis mosyidvas, Sida SuRlis gaRvivebas da sulTnis avtoritetis
gazrdas. aRsaniSnavia, rom am periodSi rifSi sufevda saSineli SimSili,
ramac gavlena iqonia Seqmnil viTarebaze. 12 aTasi ojaxi gadavida
frangebis mxareze. ‘abd al-qerimi cdilobda mdgomareobis gamosworebas
da sapasuxod amisa, isev agzavnida sadamsjelo razmebs.
zamTris periodSi samive mxare-safrangeTi, espaneTi da rifi
emzadeboda gazafxulisaTvis. amavdroulad, ar Sewyvetila
Tetuanis dacxrilva. okupantebma Seuties al-husemass. rifelebis Stabi
gaSlili iyo TargisTSi (,,Ta rjÒsT‘‘). maT yavdaT sul ramdenime eqimi,
rac amZimebda mdgomareobas. ajanyebulebi agebdnen gzebs, TavSesafrebs,
awesrigebdnen sakomunikacio sistemebs. isini mSeneblobaze iyenebdnen
tyveebs. TargisTi-baravesis gzis mSeneblobaze muSaobda 460 tyve [51,168].
1926 wlis martSi, espanelebma Seuties rifelebs Tetuanis raionSi.
raodenobrivi upiratesobis da Tanamedrove iaraRiT aRWurvis gamo
rifelebi damarcxdnen. mogvianebiT, maT isev gaanaxles sxva poziciidan
Tetuanis dacxrilva. amasTanave, mzaddeboda generaluri Seteva rifis
respublikaze.
konferencia ujdaSi. 1926 wlis TebervalSi, respublikis
xelmZRvanelobam kidev cada mSvidobis damyareba. meTaurma hadum isev
mimarTa taurirtSi samoqalaqo kontrolors, gabriels samSvidobo
pirobebis misaRebad. 24 marts, hadu meorejer Cavida taurirtSi.
frangebma drois mogebis mizniT daiwyes molaparakebebi. isini maisis
dasawyisSi emzadebodnen gadamwyveti brZolisaTvis. maT waradgines
Semdegi pirobebi:
1. rifelebi unda damorCilebuliyvnen marokos sulTans.
2. unda ganiaraRebuliyvnen.
3. daebrunebinaT tyveebi.
97
4. unda moecilebinaT prezidenti.
30 marts Sedga samSvidobo kreba penleves, brianis, petenis da stegus
monawileobiT. monawileebi Tanxmdebodnen imaze, rom Tu rifi ar
miiRebda safrangeTis winadadebas, isini daiwyebdnen mis winaaRmdeg
fraTomasStabian, erTobliv samxedro operacias. SeTavazebul pirobebs
ra Tqma unda daeTanxma espaneTic. daigegma molaparakebebis gamarTva
qalaq ujdaSi.
16 aprils, rifis delegacia muhamad azrakanis da ahmad Sedis
SemadgenlobiT Cavidnen taurirtSi, sadac SeuerTdaT hadu. ori dRis
Semdeg, ujdidan dasavleTiT 130 kolometrSi mdebare bertos banakSi,
safrangeTis da espaneTis delegatebi Sexvdnen rifelebs. molaparakebis
msvleleobis dros, safrangeTis moTxovniT rifelebma Sewyvites
TavdacviTi samuSaoebi, Tumca frangebs ar ganuxorcielebiaT
analogiuri qmedeba. maT daikaves mdinare uergis marjvena sanapiros
raioni 30 aTasi ojaxiT, espanelebma ki gadasxes desanti al-husemasis
ubeSi [22,307].
konferenciaze espanelebma da frangebma moaxdines rifelebis
winadadebebis ignorireba, moTxoves maTTvis kertis maSinve Cabareba da
tyveTa gadacema. savaraudod, safrangeTma da espaneTma wamoayena es
moTxovnebi imisaTvis, rom Sewyvetiliyo molaparakeba da daebralebinaT
yvelaferi ajanyebulTaTvis. mTavrobis miTiTebiT, safrangeTis
delegaciam miiRo miTiTeba, rom SemdgomSi maincdamainc ar moeTxovaT
kertis okupacia da xazi gaesvaT tyveTa dabrunebaze.
20 aprils, rifelebma gamoaqveynes egreTwodebuli samSvidobo
Setyobineba. isini Tanaxma iyvnen sulTnis xelisuflebis aRiarebaze,
tomTa ganiaraRebaze da mSvidobis damyarebis Semdeg tyveTa dabrunebis
sakiTxis gadawyvetaze. am yvelaferma gamoiwvia gaurkvevloba. hadus
dabrunebis Semdeg Sedga morigi Sexvedra taurirtsa da ujdas Soris,
al-aiunSi. ajanyebulebi uars acxadebdnen kertis evakuaciaze, Tumca
SeTavazes mZimed daWrili tyveebis, qalebisa da bavSvebis gadacema.
konsultaciis mizniT droebiT Sewyda molaparakeba.
26 aprils, qalaq ujdaSi sam delegacias Soris oficialurad Sedga
pirveli plenaluri sxdoma. evropelebma wamoayenes Semdegi pirobebi:
98
1. tyveTa gacvla da wiTeli jvris dauyonebliv rifSi Sesvla.
2. espaneT-safrangeTis mier ramdenime strategiuli punqtis dakaveba
(mag: kerti).
3. tomTa ganiaraReba.
4. Sereuli policiis Seqmna.
frangi generlis simonis TqmiT, mxolod am pirobebis miRebis Semdeg
SesaZlebeli iqneboda politikuri sakiTxebis ganxilva.
safrangeTi ukve mzad iyo samxedro moqmedebebisaTvis da mas aRar
undoda drois dakargva. 27 aprils, evropis am orma saxelmwifom rifis
delegacias moTxova ‘abd al-qerim al-xatabis ara marto
xelisuflebidan CamoSoreba, aramed marokodan misi gaZeveba. okupantebis
gancxadebiT, konfliqtis mogvarebis Semdeg dRis wesrigSi dadgeboda
rifis avtonomiis sakiTxi. maT gadaces rifis respublikis delegacias
nota. ajanyebulebma moaxdines misi Casworeba Semdegnairad:
1. rifelebi ver gaanTavisuflebdenen yvela tyves, Tumca
Tanxmdebodnen wiTeli jvris Seyvanaze.
2. aRiarebuli iqneboda marokos sulTnis sasuliero Zalaufleba.
3. rifis respublika ver dauSvebda sulTnis da misi
warmomadgenlebis Carevas respublikis Sida saqmeebSi.
4. ver miiRebda proteqtoratis xelmZRvanelobis mxridan nebismieri
saxis kontrols.
5. Tanxmdebodnen tomTa ganiaraRebaze safrangeTisa da espaneTis
kontrolis qveS, Tumca wesrigis dacvis mizniT mas unda yoloda
sakuTari SeiaraRebuli Zalebi.
6. rifis respublika ar dauSvebda evropelebis jars Tavis
teritoriaze, Tundac mSvidobis damyarebis mizniT [51,175].
am kritikul periodSi, rifelebma moindomes sakonsultaciod
‘abd al-qerimTan Sexvedra, razedac dapirispirebulma mxarem ganacxada,
rom ar Secvlida pozicias. okupantebi 1 maisisTvis iTxovdnen Tundac
erTi moTxovnis Sesrulebas, winaaRmdeg SemTxveveSi imuqrebodnen
TavdasxmiT. garda amisa, 1 maiss rifelebs moTxoves 7 maisamde uklebliv
yvela frangi da espaneli tyvis gadacema. rifis delegacia isev
gaemgzavra Tavis meTaurTan Sesaxvedrad.
99
6 maiss, rifelebma oficialurad uari Tqves wamoyenebul moTxovnebze.
maT ganacxades, rom isini gacvlidnen 25 espanel da 25 frang tyves 50
rifelze. generalma simonma molaparakebebi CaSlilad gamoacxada. imave
dRes respublikis delegatebi gaemarTnen nemursSi, saidanac gemiT
dabrundnen rifSi. maT Tan axlda frangi eqimi mosne, romelsac miqonda
tyveebisaTvis saWiro medikamentebi da nivTebi. safrangeTis delegacia ki
dabrunda fessa da rabatSi.
ujdis konferencia iyo dadgmuli komedia, imisaTvis rom moexdinaT
TavianT qveynebSi sazogadoebriv azrze gavlena da rac mTavaria, moegoT
dro axali, gadamwyveti samxedro kampaniisaTvis.
$3. rifis respublikis kapitulacia
molaparakebebis Sewyvetis meore dResve safrangeTma daiwyo rifis
dabombva. 8 maisisaTvis saokupacio jarebi waiwien mdinare kertis
xeobaSi. petenis gegmvis mixedviT, isini unda gaerTianebuliyvnen kertis
raionSi da alyaSi moeqciaT rifelebi. amasTanave, maT surdaT ‘abd
al-qerim al-xatabis sayrdenis, beni uriagilis tomis, mTiani teriotriis
dapyroba, romelic mdebareobda adjiridan samxreTiT. eskadrilia
mudmivad bombavda rifelebis samxedro Stabs TargisTs.
8 maiss, espaneT-safrangeTis jari gaerTianda jibalis, tunzis
uReltexilze. maT daipyres kertis xeoba, grZeldeboda TargisTis
dabombva, daicxrila mdinare uergis raioni. 10 maisisTvis rifelebma
Seuties mniSvnelovan strategiul punqts, suk at-tleta al-asmefs,
romelic akavSirebda erTmaneTTan mokavSireebs. rifelebi iZulebuli
gaxdnen ukan daexiaT, Tumca didi iyo orive mxares msxverplTa ricxvi.
okupantebi agrZelebdnen TargisTze Setevas, xolo ajanyebulebi
cdilobdnen gadaetanaT mtris yuradReba sxva raionze. jibalis tomebi
Tavs esxmodnen Tetuanidan samxreTiT mdebare samxedro postebs, ris
gamoc msxverplis ricxvi kidev ufro gaizarda.
100
20 maisisTvis, amboxebulebma dakarges yvela is simaRle, romelic gars
ertymoda mdinare gisis zemo wels. mis napirebze mdebareobda TargisTi.
evropelebma xelSi Caigdes im simagreebis pirveli xazic, rac icavda
TargisTs samxreTidan. maT daikaves qedis uReltexilic, romelic yofda
nikuris da gisis xeobebs. aRsaniSnavia, rom espaneT-safrangeTis fronti
sagrZnoblad Semcirda da amitom maT Zalebi gadaisroles dasavleTiT –
bukuias tomis teritoriaze. mniSvnelovani iyo is, rom okupantebs
SeeZloT gadaetanT mTeli SeiaraReba al-husemasis ubeSi, rac xels
Seuwyobda TargisTis raionSi iaraRisa da Zalebis gazrdas.
rifelebis mdgomareoba ukiduresad damZimda. 23 maiss, maT datoves
TargisTis da gisis xeoba. isini alyaSi aRmoCndnen da amitom daiwyes
Cabareba. am dros ‘abd al-qerimma sTxova safrangeTis generalur
rezidents stegus molaparakebebis ganaxleba da vinaidan man ver miiRo
pasuxi, gagzavna erT-erTi Sarifi polkovnik korapTan kapitulaciis
pirobebze SesaTanxmeblad. 25 maiss, polkovnikma SesTavaza ‘abd al-qerim
al-xatabis Cabareba yovelgvari pirobis gareSe da ,,mowyalebis‘‘ miReba
gamarjvebulisgan. ‘abd al-qerimTan Sarifs Tan gaayoles sami dazvervis
oficeri. 26 maisisTvis gaanTavisufles frangi tyveebi da gadaagzavnes
TargisTSi. ‘abd al-qerim al-xatabi am dros imyofeboda snadas
dasaxlebaSi, romelic dabombes.
rifis respublikis prezidenti mTeli dRe amaod eloda stegusgan
pasuxs. 27 maiss, ki frang oficerTan erTd gaemgzavra korapis StabSi,
romelsac unda gadaeca misTvis pasuxi. amao lodinis Semdeg rifis
prezidenti Cabarda. man ganacxada, rom es iyo wminda omi da misi da
rifelebis vali iyo brZolis bolomde miyvana. okupantebi ulocavdnen
erTmaneTs gamarjvebas [51,181].
rifelebi damarcxdnen, magram tomebis did nawils ar Seuwyvetia
brZola. espanelebi gaWirvebiT miiwevdnen win beni uriagilis tomis
teritoriaze, mdinare gisis raionSi, sadac 1 ivniss SeuerTdnen frangebs.
manamade ki 30 maiss, dasrulda beni zarvalis tomis okupacia.
gamarjvebuli mxareebi isev ver morigdnen sazRvrisa da tanJeris
Taobaze. diplomatiur omSi CaerTvnen inglisi, aSS da italia. maT ar
101
surdaT safrangeTis gaZliereba, amitom inglisma mxari dauWira
safrangeTTan SedarebiT sust espaneTs.
1926 wlis 14 ivniss, parizSi saidumlod Sedga safrangeT-espaneTis
konferencia, romelmac ganixila espaneTis zonidan amboxebulTa bedi,
maT Soris ‘abd al-qerimis, misi ojaxis da rac mTavaria, rifelebis da
jibalis teritoriebze MmSvidobis dasamyareblad garkveuli zomebis
miReba. konferenciaSi monawile mxareebi SeTanxmdnen Semdeg sakiTxebze:
1. ‘abd al-qerim al-xatabi ojaxTan erTad gaigzavneboda
reiunionis kunZulze.
2. sazRvari or qveyanas Soris dadgindeboda adgilze 1912 wlis
SeTanxmebis safuZvelze, specialuri Sereuli komisiis mier.
amasTanave, sazRvari ise unda gavlebuliyo, rom esa Tu is tomi
unda Sesuliyo mTlianad an safrangeTis, an espaneTis zonaSi.
3. ajanyebis SemTxvevaSi, orive mxares SeeZlo sxvis miwaze Tavisi
meamboxe tomis devna.
4. TiToeuli saxelmwifo axorcielebda kontrols sakuTar
sanapiroze.
5. frangebi iqamde darCebodnen rifSi, sanam maT ar Secvlidnen
espanelebi.
6. unda damyarebuliyo mudmivi da uwyveti kavSiri evropis am or
saxelmwifos Soris.
7. sastikad ikrZaleboda tomebisaTvis iaraRis miyidva.
8. mxareebs unda SeetyobinebinaT erTmaneTisaTvis sakuTar
regionebSi arsebuli mdgomareoba.
aRsaniSnavia, rom verc erTma mxarem ver miaRwia upiratesobas
tanJerTan dakavSirebiT. garda amisa, maT ver miiRes axali teritoriebi,
vinaidan arc erT qveyanas ar awyobda maTi gaZliereba. am yvelaferTan
dakavSirebiT ‘abd al-qerimma ganacxada, rom TviT safrangeTmac ki waago
es omi [161,1-2].
1925 wlis madridis konferenciis mere, 1926 wels espanelebis ricxvma
miaRwia 110 aTass, frangebisas 325 aTass. 1926 wlis 10 ivnisis safrangeT-
espaneTis SeTanxmebis Semdegac grZeldeboda tomTa gamosvlebi
agresorTa winaaRmdeg. ivnisis Sua ricxvebSi Tazas, Sua atlasis da
102
jibalis raionebi, isev daumorCilebeli rCeboda. TazaSi gamodiodnen
frangebis winaaRmdeg. aTdRiani brZolis Semdeg ki tomebi iZulebulebi
gaxdnen Cabarebuliyvnen.
saWiroa aRiniSnos, rom 1934 wlamde safrangeTis xelisuflebam ver
moaxerxa ,,SarifTa saxelmwifos‘‘ mTlianad damorCileba. periodulad
aseve grZeldeboda jibalis tomebis Tavdasxmebi. rac Seexeba espaneTs,
man mxolod 1926 wlis agvistoSi SeZlo SeSauenis dapyroba [162,1].
1926 wlis 28 agvistos ‘abd al-qerim al-xatabim datova maroko,
ojaxTan, biZasTan da ZmasTan erTad (sul 23 kaci).
amgvarad, SeiZleba iTqvas, rom rifelebis xuTwlian Tavganwirvas ar
yavda badali ucxoelebis winaaRmdeg brZolaSi. espaneT-rifis omma
aCvena, rom faSistur espaneTs ar SeeZlo rifelebTan gaTanabreba. oTxi
wlis manZilze isini mudmivad marcxdebodnen. espaneTis samefo
,,ganadgurda‘‘ ara marto samxedro, aramed finansuri TvalsazrisiTac.
rifelebis warmatebam SeaSfoTa safrangeTis mTavroba, ramac gavlena
iqonia respublikis bedze. amitom man 1924 wlis gazafxulze moaxdina
safrangeT-rifis omis provocireba. pirvel etapze frangebma daixies ukan
da datoves 63 samxedro posti. imperialistebi aRWurvili iyvnen
Tanamedrove iaraRiT, magram rifelebis winaaRmdeg brZolam gamoavlina
rogorc espaneTis samefos, aseve safrangeTis Zalebis
araorganizirebuloba da arakompetenturoba.
imperialistebma moipoves gamarjveba mas Semdeg, rac gaaerTianes
Zalebi da dagegmes erToblivi svla. evropis es orive saxelmwifo
SeSfoTebuli iyo arabuli qveynebis solidarobiT da amitom isini
yvelanairad cdilobdnen ar gasuliyo informacia marokos sazRvrebs
gareT. rogorc aRiniSna okupantebma daaweses mkacri cenzura radiosa
da presaze. garda amisa, isini mimarTavdnen eTnikuri SuRlis gaRvivebis,
represiebisa da daSinebis politikas.
rifis respublikam gauZlo 300 aTass jariskacs, maSin rodesac maTi
ricxvi aRwevda 60-70 aTass da SeiaraRebuli iyvnen Zveli iaraRiT.
garda amisa, mdgomareoba Seicvala mas Semdeg, rac inglisma uari
ganacxada ajanyebulebze iaraRis miyidvaze da mxari dauWira safrangeTs.
amavdroulad, rifis SigniT mainc arsebobda Sida tomobrivi
103
dapirispireba da paralelurad did gavlenas axdenda maTi mosyidvis
xerxi, arsebuli SimSili da blokada.
104
Tavi VI
filalis saxelmwifos dacema da aRzeveba
§1. maroko mulai ismailis memkvidreebis dros
mulai ahmad az-zahabi (1727-1729). rogorc zemoT aRvniSneT, mulai
ismailis gardacvalebis Semdeg gaZlierda abidebis gavlena. qveyanaSi
isev daiwyo anarqia, ra drosac maTi mxardaWera aucilebeli gaxda
taxtis yvela pretendentisaTvis. az-zahabim Zalauflebis mopovebis da
misi ganmtkicebisaTvis abidebs fuli gadauxada, ris Semdegac alyaSi
moaqcia fesi. qalaqis macxovreblebma mas moukles erT-erTi Zlieri
TanamebrZoli. mulai ahmadi bolomde ver moeswro gamarjvebas, radganac
avadmyofobisagan gardaicvala, xolo misma Zmam ‘abd al-maliqma daikava
sijilmasa da mulai idrisis zavia [96,282].
mulai ‘abd al-lahi. 1729-57 wlebSi ramdenjerme avida taxtze.
sulTani ‘abd al-lahi iyo Saix beqaris SviliSvili. 1729 wels, man fess
dauSina yumbarebi, ris Semdegac wyali Seuwyvita qalaqs. sulTanma aiRo
meqnesi, susi, Tadla, Sua atlasis berberebis daxmarebiT gaanadgura 10
aTasi ,,Savi meomari‘‘, riTac Suri iZia Zmis, ‘abd al-maliqis
mkvlelobisaTvis. mas Semdeg, rac ‘abd al-lahs daupirispirdnen abidebi,
man Tavi Seafara biZebs ued nunSi [96,283]. 1735 wels marokos sulTani
gaxda TafalaleTidan gamosuli ali al-‘aareji, romelic erT
weliwadSi daamxes. 1736 wels ramdenime TviT mulai ‘abd al-lahi isev
gaxda sulTani. 1736-38 wlebSi marokos taxti ekava mulai muhamad b.
arbiias, xolo 1738-40 wlebSi mulai al-musTadis. 1740-45 wlebSi mulai
‘abd al-lahma mesamejer Caibara mmarTveloba. 1745 wels marokos samefo
taxtze avida mulai zin al-‘abidini, romelic maleve gadaayenes [96,287].
1745-57 wlebSi marokos kvlav ganagebda mulai ‘abd al-lahi, Tumca
am periodSi mas ecilebodnen ZalauflebaSi taxtis sxva pretendentebi.
30-wlianma areulobam gamoiwvia sxvadasxva tomis gaZliereba.
mxolod, ismailis SviliSvilma sidi muhamad ibn ‘abd al-lahma SeZlo
religiur centrebsa da maxzans Soris urTierTobis daregulireba.
zogierTma sufiurma ordenma ki ganicada Seviwroveba dasavleT alJiris
105
mxridan. amasTanave, muhamad III da misi memkvidreebi gamovidnen
saxelmwifos centralizaciis winaaRmdeg. samxedro organizmis mTavar
elementad isev giSis tomebi gaxdnen. isini Tan axldnen sulTans da mis
kars laSqrobebsa da naxevrad damoukidebel olqebSi gadasaxadebis
akrefisas [40,273; 24,508].
XVIII saukuneSi maxzanma dakarga realuri Zalaufleba. mas
eqvemdebareboda baris mosaxleoba, xolo tomebi aRiarebdnen mxolod
sulTnis sasuliero Zalauflebas.
sidi muhamad III-s mmarTveloba. rodesac mulai muhamadma Caibara
mmarTveloba, igi Seudga maraqeSis ganaxlebas, magram ar dacalda erT-
erTi arabuli tomis amboxis gamo. man Tavi Seafara safis. mulai ahmadma,
romelic iyo sidi muhamadis Zma da rabatis gamgebeli, gaaTavisufla
maraqeSi ajanyebulebisagan. safiSi myofma muhamadma ,,gamoacariela‘‘
iqauroba da miimxro arabuli tomebi ‘abda, ahmari, rehamna, ris Semdegac
Sevida maraqeSSi. sulTan muhamad III-m aRadgina `wiTel qalaqSi‘‘
dangreuli nagebobani da aago axali Senobebi. ‘abdas, ahmaris, rehamnas da
havzis tomebis daxmarebiT daimorCila ajanyebulebi susSi, SauiaSi. man
mSvidoba daamyara qveynis samxreT nawilSi, Seaviwrova zaviebi. am
periodSi garTulda viTareba marokos CrdiloeTSi. vinaidan berberebi
Zarcvavdnen meqness da mis Semogarens, abidebi cud mdgomareobaSi
aRmoCndnen. sulTanma xazinis Sevsebis mizniT, bazrebze da zogierT
saqonelze calke daawesa gadasaxadebi. 1751 wels pirad kontrolze
aiyvana atlantis okeanis sanapiro portebis, agadiris (arabulad
,,aqa dÒr‘‘, ,,aRa dÒr‘‘) da safis bazrebi, brZola gamoucxada kontrabandas
da mogvianebiT moWra axali fuli [104,220].
mulai muhamadma gardaqmna jari, romlis nawili ganaTavsa sanapiro
zolSi, SemorCenili 15 aTasi abidi gadaajgufa da aRWurva axali
iaraRiT. igi kargad epyroboda meomrebs, maT sam TveSi erTxel uxdida
xelfass da xSirad asaCuqrebda. amasTanave, havzis tomisagan Camoayaliba
korpusi da daakisra gadasaxadebis amoReba. mulai muhamadi arabuli
tomebis garda, daeyrdno ramdenime berberul toms. abidebis ajanyebis
CasaxSobad, 1755 wels qveynis saTaveSi mosvlamde, man gamoiyena ‘aiT
idraseni da geruani. garda amisa, saRvTo omis warmoebisas daeyrdno
106
arabul toms ahsens. muhamadi mniSvnelovani gadawyvetilebis miRebisas
yovelTvis iTvaliswinebda gamWriaxi vaziris abu ‘abd al-lah muhamad
al-‘arab kadusis azrs.
sulTani muhamadi dainteresda Zlieri flotis SeqmniT da
gemTmSeneblobis ganviTarebiT. vaWrebs sagangebod daavala gemebis saSeni
masalis Semotana, aago 60 xomaldi. osmaleTis sulTanma, romelTanac
mas kargi urTierToba hqonda, gaugzavna bagirebi, ialqnebi, Ruzebi,
saartilerio iaraRi da 30 gemTmSenebeli. muhamadi aseve megobrobda
maRribis gamgeblebTan [149,1; 150,1].
1764-65 wlebSi, man atlantis sanapiroze daaarsa porti mogadori –
arabulad ,,as-savÒra‘‘ (simagre), romlis asaSeneblad miiwvia frangi da
ingliseli arqiteqtorebi. aRniSnuli porti gankuTvnili iyo
evropelebis Tavisufali vaWrobisaTvis da ukavSirdeboda transsaharis –
oqros, spilos Zvlis da Savi monebiT vaWrobas. es-suveiras Semogareni
cnobili iyo fasdaudebeli Savi SaqriT, romelic icvleboda italiur
kararis marmariloze 1x1-ze [154,3; 71,82; 137,9492].
muhamadma rabatSi, saleSi, laraSsa da anfaSi aago uzarmazari
bastionebi. gamoacocxla rabati, kasablanka, izruna feszec. maraqeSi
isev aqcia dedaqalaqad. laraSSi gaxsna asanTis warmoebis qarxana.
aRsaniSnavia, rom sidi muhamadis mmarTvelobis xanaSi arabul
maRribSi gamoCndnen amerikelebi. maroko asrulebda Suamavlis rols
amerikas, alJirsa da Tuniss Soris. 1786 wels jorj vaSingtonma
gaugzavna sulTan muhamads werili, romelSic Txovda amerikis
xomaldebis xmelTaSua zRvaSi mekobreebis Tavdasxmisagan dacvas.
Tunisis da alJiris mmarTvelebma amerikelebs xomaldebis
xelSeuxeblobis sanacvlod moTxoves yovelwliuri didi gadasaxadi.
sulTnis didi Zalisxmevis miuxedavad, mxareebi ver SeTanxmdnen.
yovelive amis garda, muhamad III iyo erT-erTi pirveli, romelmac cno
SeerTebuli Statebis saxelmwifoebrivi damoukidebloba. 1789 wels,
jorj vaSingtonma kongresisa da Tavisi saxeliT muhamads gaugzavna
werili, romelSic madlobas uxdida mas daxmarebis survilisaTvis.
mogvianebiT, 1860 wels amerikam gaxsna pirveli sakonsulo tanJerSi
[100,74].
107
sulTan muhamad III-s gamgeblobis periodSi, gafarTovda urTierTobebi
axlo aRmosavleTis qveynebTan, imata piligrimebis ricxvma hijazSi. erT-
erTi hajis dros sulTanma gaugzavna Zvirfasi saCuqrebi hijazis
Sarifebs. amasTanave, man iqorwina meqis Sarifis, sururis qaliSvilze.
muhamadi garkveul interess iCenda vahabitebis1 ideologiisadmi [96,224].
sidi muhamad ibn ‘abd al-lahi iyo morwmune da Zalian ganaTlebuli
pirovneba. man gansakuTrebiT kargad icoda islamamdeli – jahiliis
droindeli poezia. igi bevrs kiTxulobda, iZenda wignebs meCeTebisaTvis,
zrunavda mecnierebaze. yovel paraskev dRes, locvis Semdeg xvdeboda
alimebs, esaubreboda maT problemebze, exmareboda materialurad.
aRsaniSnavia, rom xutbaSi muhamad III-s Semdeg moixseniebdnen osmaleTis
sulTans mustafa III-s da mis Zmas [104,225].
1790 wels sulTani muhamad III gardaicvala da marokos taxti daikava
misma Svilma iazidma, romelic mas ramdenjerme ganudga. miuxedavad
imisa, rom muhamad III-s dros qveyanaSi gaZlierda evropis saxelmwifoebis
SeRweva, istorikosebi mas dadebiTad afaseben da miiCneven mSenebel
mmarTvelad [96,300].
iazidis ajanyebebi (1769-1784). gadmocemis mixedviT, sulTan muhamad
III-s gansakuTrebiT uyvarda iazidi. igi mas zedmetad anebivrebda,
araferze eubneboda uars. vinaidan, `windaxeduli‘‘ taxtis memkvidre iyo
kargi mxedari da meomari, muhamad III-m mas Caabara artileria da
sajariso erTeulebi. 1768 an 1769 wels muhamadma daniSna iazidi maxzanis,
berberuli tomis geruas meTaurad. man saxeli gaiTqva SorfasTan kargi
urTierTobiT, saRvTo omSi monawileobis miRebiT da qristianebis mimarT
zizRiT, riTac cdilobda berberebis gulis mogebas. erT-erTi
1 vahabizmi (arabulad `al-vaha bÒa‘‘) – religiur-politikuri mimdinareoba sunitur islamSi, romelic warmoiqmna arabeTis naxevarkunZulze XVIII saukunis Sua xanebSi, hanbalituri mazhabidan, muhamad ‘abd al-vahabis (1703/4-87) moZRvrebis safuZvelze. aRniSnuli moZRvreba moiTxovda adreuli islamisaken dabrunebas, erTRmerTianobis (arabulad `TavhÒd‘‘) principebis dacvas, uaris Tqmas yovelgvar siaxleebze (arabulad `bid‘a‘‘), wmindanebisa da wminda adgilebis Tayvaniscemaze, gmobda fufunebas da did mniSvnelobas aniWebda jihads, rogorc urwmunoebTan, ise im muslimebTan, romlebic ganudgnen adreuli islamis principebs. vahabizmi gamocxadda saudis arabeTis ideologiad. igi gavrcelda indoeTSi, indoneziaSi, aRmosavleT da CrdiloeT afrikaSi [17,60].
108
berberuli tomis, ‘aiT umalus daxmarebiT man Tavi gamoacxada sulTnad.
muhamadma gaafrTxila Svili, rom SeCerebuliyo. iazidma Tavi Seafara
‘aiT ishakis zavias, ris Semdegac damkvidrda maraqeSSi, sidi ben abesis
zaviaSi. sulTanma muhamadma apatia amboxeba urC Zes da gagzavna igi `fes
al-jadidSi‘‘, sadac Caeba ZmaTaSoris brZolaSi. ramdenime Zma Seewira
iazidTan dapirispirebas, ris Semdegac man Tavi Seafara mulai idrisis
zavias. sulTanma mas meorejer Seundo, magram meamboxe memkvidrem mokla
ori Zma da ocdaaTi msaxuri [96,301].
1775 wels sulTanma muhamadma brZana maraqeSSi mcxovrebi abidebis
aTasi ojaxis tanJerSi gadasaxleba. Savi monebi aujanydnen sulTans,
romelmac maT dasasjelad gagzavna iazidi. man isev uRalata mamas,
gadauxada abidebs fuli da aiZula isini, rom eRiarebinaT igi marokos
mmarTvelad. tomebis udaias, geruanis da idrasenis erTgulebis
wyalobiT, muhamad III-m SeinarCuna Zalaufleba. iazidma isev gaqceviT
uSvela Tavs. sulTanma muhamad III-m Svils mesamejerac Seundo Ralati,
magram mis mimarT ndoba dakarga da gzidan Camoicila.
1784 wels sulTanma gadawyvita TafilaleTSi eqspediciis mowyoba. igi
SiSobda, rom mulai iazidi mas xels SeuSlida da amitom gagzavna igi
sapiligrimod.
mulai iazidis piligrimoba (1784-1790). 1784 wels iazidi qaravanTan
erTad Cavida Tunissa da tripolSi. vinaidan, marokos am qalaqebTan
damyarebuli hqonda megobruli urTierToba, misma mmarTvelebma igi
kargad miiRes. istorikosebis nawili irwmuneba, rom iazidma daxoca
qalaqebis mmarTvelebi da mokveTili Tavebi gaugzavna mamas tripolidan
marokoSi. 1799 wels mulai iazidi dabrunda samSobloSi. muhamadma is
saswrafod isev gagzavna wminda qalaqebSi. hijazisaken mimaval gzaze, man
gaigo, rom mamamisis elCs mihqonda Zvirfasi ZRveni meqasa da medinaSi.
iazidma gadawyvita qaravnis gaZarcva. igi Seyovnda kairoSi. rodesac
sulTanma Seityo Svilis boroti ganzraxva, Secvala diplomatis
marSuti. igi gaamgzavra alJiridan zRviT konstantinopolSi, sadac
SeuerTda Turq da siriel piligrimebs. elCma iazidis hijazSi Casvlamde
109
dauriga saCuqrebi meqis, hijazis da iemenis Sarifebs. ganrisxebulma
mulai iazidma, xelSi Caigdo is oqros skivrebi, romlebic unda
CamoerigebinaT ukana gzaze sirias, eraysa da egvipteSi. iazidma
kategoriulad uaryo qurdoba [96,304]. urCi taxtis memkvidre amaod
cdilobda marokoSi dabrunebas. Tavdapirvelad igi Tavis
TanamoazreebTan erTad Cavida kairoSi, Semdeg gadavida tripolitaniasa
da alJirSi. 1788 wels sulTanma muhamad III-m mas isev gaugzavna fuli,
raTa moeloca wminda qalaqebi. aRsaniSnavia, rom iazids kargi
urTierToba hqonda evropel konsulebTan, isini masSi xedavdnen marokos
momaval mmarTvels. iazidi Tavisi avadmyofuri bunebidan gamomdinare
ver isvenebda, man miaRwia `SarifTa saxelmwifos‘‘ sazRvrebs, Tumca ver
gabeda samSobloSi dabruneba da gadavida TunisSi. sabolood, mulai
iazidi SeuerTda libiaSi, arabeTidan momaval TafilaleTel hajiebs.
igi pirispir Sexvda oazisis mmarTvels, romelic misi dauZinebeli mteri
iyo. vinaidan, mas kargad esmoda, rom TafilaleTis raionSi ver
moawyobda amboxebas, araferi moimoqmeda oazisis mmarTvelis winaaRmdeg.
igi gaemarTa codvebis mosananieblad ‘abd as-salamis zaviaSi, sadac
yofnis dros ramdenime TveSi sulTani muhamadi gardaicvala [96,305].
iazidis ,,mefoba‘‘ (1790-1792). 1790 wels mulai iazids miemxro mTis da
Tetuanis mosaxleoba, mas mxari dauWires qristianebmac. igi Sevida
maraqeSSi da miwasTan gaaswora melahi, ris Semdegac masTan Cavidnen
delegaciebi tanJeridan, laraSidan, asiladan, tanJerSi ki miiRo
feselebi. TiToeuli qalaqis warmomadgenelma mas miarTva ZRveni.
laraSSi yofnisas iazidi Sexvda mamis garemocvas. amis Semdeg, mulai
idris zerhunma dra‘Si da mulai slimanma TafilaleTSi mas aRuTqves
erTguleba. mulai iazidi damkvidrda meqnesSi. mas erTguleba
gamoucxades garbis tomebmac. mulai iazidis mmarTvelobis xanaSi, banu
udaia isev dafuZnda `fes al-jadidSi‘‘, xolo abidebi daasaxles
tanJerSi [96,306].
1790 wels espaneTis mefem miuloca mulai iazids qveynis saTaveSi
mosvla, magram mas maleve gaufuWda masTan urTierToba mogadorsa da
110
laraSSi espaneTis konsulebis da tanJerSi ori beris dakavebis gamo. igi
daeyrdno sazRvao da saxmeleTo jaris nawilebs da daepatrona mTel
marokos. mulai iazidma alyaSi moaqcia seuta, magram iZulebuli gaxda
ukan daexia. alyis moxsnis sanacvlod, espanelebma daubrunes mas
warTmeuli marokoeli mekobreebis ori gemi. iazids uRalates rehamnas,
havzis, ‘abdas tomebma. maT erTguleba gamoucxades mis Zmas, hiSams
maraqeSSi. Zalauflebis gamo, Zmebi erTmaneTs daupirispirdnen. hiSam b.
muhamadi damarcxda. sulTanma daxoca maraqeSis mosaxleobis nawili,
nawils ki Tvalebi daTxara. iazidi imsxverpla tyviam. gardacvalebamde
sulTans agreTve daupirispirda Zma, ‘abd ar-rahmani. man arabuli tomebis
dukalas da ‘abdas meSveobiT SeZlo misi damorCileba, moawyo ajanyeba
susSi, aiRo TafilaleTi. sulTani iazidis gardacvalebis Semdeg qveyana
cecxlis alSi iyo gaxveuli, daiZaba urTierToba espaneTTan, mwifdeboda
konfliqtebi sxva qveynebTan [96,306].
sulTani sulaimanis mmarTveloba (1793-1822). iazidis Semdeg sulTani
gaxda misi Zma sulaimani, igive slimani, romelic gansakuTrebiT xels
uwyobda mecnierebis ganviTarebas. misi mmarTvelobis xanaSi, marokos
mosaxleobis umetesoba dainteresda mecnierebiT. sulTanma 1792-96
wlebSi gzidan Camoicila taxtis sxva pretendentebi, daamyara simSvide
qveyanaSi, gaaiafa produqtebi da dawia gadasaxadebi. igi kmayofildeboda
portebidan Semosuli SemosavlebiTa da tomebidan miRebuli gamosaRebiT.
mulai sulaimani iyo RvTismoSiSi adamiani, gamoirCeoda religiuri
SemwynareblobiT. man ramdenime qalaqSi aago axali nagebobani, kargi
urTierToba hqonda Tunisisa da alJiris begebTan. Sarifma ukuagdo
ujdaSi Sesuli Turqebi (hijriT 1211 w.). rodesac Tlemsenis mosaxleobam
mas erTguleba gamoucxada, ar gamoiyena es momenti, raTa SemoeerTebina
aRniSnuli regioni. Tlemsenis mosaxleobis mxridan, Sarifis
Zalauflebis aRiarebas mohyva Turqebis mier misi aoxreba. sulaimanma
daxmareba gauwia maT da SimSilobis Tavidan asacileblad mowyalebiT
aavso isini (hijriT 1220 w.) [101,170; 96,307].
sulTanma gaavrcela Tavisi Zalaufleba provinciebze. 1802 wels, man
amoiRo gadasaxadebi dra‘adan, 1803 wels rifidan, 1804 wels Tazadan da
111
ujdidan. 1807 wels sulaimani Sevida figigSi, guraraSi da TuaTSi. 1810
wels akrifa gadasaxadebi Tadladan da xelmeored, 1812 wels rifidan.
1815 wels sulTanma daimorCila Tamesna da havzi [1,18].
tomTa damorCileba. 1801 wels sulTanma sulaimanma warmatebiT
gailaSqra ‘aiT umalus winaaRmdeg, xolo 1804 wels man gamarjveba
moipova ‘aiT idrasenze, romelic Tavs esxmoda zeda muluiaSi
TafilaleTSi mimaval qaravnebs. mulai sulaimanma daicva ‘aiT idrasenis
tomi, vinaidan Tvlida mas maxzanisaTvis ufro misaRebad [1,19]. amave
wels, Sua atlasis berberuli tomebi abu baqr amhauSis meTaurobiT
daupirispirdnen sulTans da idrasenis toms. 1811-12 wlebSi sulaimanis
jari damarcxda da mimoifanta sefrusa da azruSi. berberebma
isargebles amiT, Tavs daesxnen fesisa da meqnesis mosaxleobas,
awiokebdnen da Zarcvavdnen maT. vinaidan, Tavad berberebs Soris
warmoiqmna ganxeTqileba, maT ver gamoiyenes warmateba da Ziri ver
gamouTxares sulTnis xelisuflebas [96,310].
1816 wels warmatebiT dasrulda samxedro eqspediciebi oazisebSi.
sulTanma daamarcxa ‘aiT ‘ata, romelmac sagroSi gaqceviT uSvela Tavs.
mogvianebiT, 1818 wels sulaimanma Sekriba jari TadlaSi berberebis
winaaRmdeg gasalaSqrad, romlebmac SeaRwies sulTnis banakSi da
gaZarcves. abidebma Rirseuli winaaRmdegoba ver gauwies. sulaimani
gadaarCina masTan erTad karavSi myofma berberma, romelmac igi gaapara.
sulTanma, berberebis ganadgurebis mizniT, isini saCuqrebiT Seityua da
daapatimra 700 berberi notabli. sulaimans agreTve problemas uqmnida
meamboxe abu beqr amhauSi, romelic aqezebda mTis mosaxleobas mis
winaaRmdeg [63,24-32;104,228].
1819 wels fesis mosaxleoba aujanyda sulTan sulaimans. man
daxmarebisTvis mimarTa berberebs da Seutia qalaqs, aiRo igi da
gaZarcvul saxlebSi Caasaxla berberebi. fesidan igi Cavida rabatSi da
daapatimra samxreTis tomebis mRelvarebebis meTauri. rabatidan gaemarTa
maraqeSSi, ixmo meqnesidan abidebi, romlebic ar daemorCilnen mas.
amasTanave, mas aujanydnen banu udaia da garbis tomebi. udaiam ki
gaZarcva fesis orive nawili. sasowarkveTili qalaqis mosaxleoba
112
dairazma sakuTari saxlebis dasacavad. sulaimani verafers gaxda.
berberebi arwmunebdnen mas, rom daetovebina taxti, romlebTanac
SeTanxmebiT sulTani gaxda brahim b. iazidi, magram maleve gardaicvala
da Secvala Zmam mulai saidma. orive Zma dakavebuli iyo CrdiloeT
marokos ZarcviT. mulai sulaimanma isev moindoma Zalauflebis xelSi
aReba. man mokla saidi, Seecada mdgomareobis gamosworebas da fesisa da
Tetuanis dakavebas. am dros qveynis samxreT nawilis tomebs saTaveSi
Caudga misi ZmisSvili ‘abd ar-rahmani, romelic qalaq fesSi sulTnad
gamoacxades. havzSi ajanyda arabuli tomi, maT Suri iZies sulaimanis
mier maTi zaviis gaZarcvisaTvis. sulTani damarcxda da dabrunda
maraqeSSi. garda amisa, mulai sulaimanma ver SeZlo zeda da Sua
atlasis, agreTve saharis qedis mosaxleobis damorCileba [99,69].
aRsaniSnavia, rom sulTani sulaimanis gamgeblobis bolo aTi wlis
manZilze, marokos zogierTi raioni, romelic berberebis xelSi iyo
saerTod mowyda maxzans. meamboxe berberebma gadaWres sakomunikacio
xazebi da Zarcvavdnen ara marto qalaqis mosaxleobas, aramed Tavs
esxmodnen piligrimebsac [99,70].
1822 wels, sulTanma sulaimanma sikvdilamde ramdenime dRiT adre
taxtis memkvidred daasaxela mulai ‘abd ar-rahmani, romelic Seecada
mdgomareobis gamosworebas. man Seqmna finansuri sistema da cdilobda
vahabizmis damkvidrebas. qveyanaSi TandaTanobiT fexs ikidebdnen
imperialisturi Zalebi. filalis dinastia `suls Rafavda‘‘.
§2. evropuli saxelmwifoebis gavlenis gazrda, damoukideblobis
dakargva da aRdgena
1830 wels safrangeTis mier mezobeli alJiris dapyrobam marokozec
moaxdina gavlena. evropis am saxelmwifom moindoma Tavisi koloniebis
`damrgvaleba‘‘. sulTanma ‘abd ar-rahmanma (1822-1859) daxmareba gauwia
muslimTa amboxebis meTaurs ‘abd al-kadirs (1832-1842), ris sapasuxod
frangebi SeiWrnen marokoSi. brZola gaimarTa vadi islTan. sulTnis
113
jari damarcxda [102,81; 98,11]. mxolod inglisis Carevis ,,wyalobiT‘‘,
qveyanam droebiT SeinarCuna damoukidebloba. am movlenebamde ki, 1829
wels avstriam gaanadgura marokos floti. frangebma dabombes tanJeri
da mogadori. 1844 wlis 10 seqtembers, ‘abd ar-rahmani iZulebuli gaxda
xeli moewera konvenciisTvis, romlis mixedviTac valdebulebas iRebda,
rom aRar daexmareboda ‘abd al-kadirs. aRsaniSnavia, rom maroko Sedioda
im qveynebis siaSi, romelTac yvelaze bolos daemuqraT kolonizaciis
safrTxe.
1845 wels sabolood dadginda alJir-marokos sazRvari. 1851 wels
frangebma dabombes sale, 1859 wels gagzavnes samxedro eqspedicia banu
sanusis winaaRmdeg. amave wels, espaneTma omi gamoucxada marokos da 1860
wels espanelebi SeiWrnen TetuanSi.
sulTan muhamad IV-s (1859-1873) daekisra kontribucia 100 milioni
piastris odenobiT. garda amisa, seuta sabolood Sevida espaneTis
samefos SemadgenlobaSi da maroko iZulebiT Tmobda sidi-ifns.
amavdroulad, inglisma sabaJoebis Semosavlebis miRebis garantiis
pirobiT, aiZula espaneTi uari eTqva Tetuanze [47,7]. inglisi, rogorc
gibraltaris srutis da simagris mflobeli akvirdeboda am raionSi sxva
saxelmwifoebis moqmedebas da yvelanairad cdilobda maTi qmedebis
daregulirebas. 1856 wels maroko iZulebuli gaxda gza gaexsna inglisis
kapitalisTvis, mogvianebiT (1859-60) evropis sxva saxelmwifoebisa da
amerikis SeerTebuli StatebisTvis [119,55].
1856 wlis inglisTan, espaneTTan, belgiasTan, niderlandebTan,
portugaliasTan, safrangeTTan da evropis sxva saxelmwifoebTan
dadebuli SeTanxmebebi, faqtobrivad sulTans ar aZlevdnen ucxouri
qveynebis gavlenis SezRudvis saSualebas marokos ekonomikur da
politikur cxovrebaSi. qveyanaSi TandaTanobiT gaizarda evropeli
mosaxleobis ricxvi, xolo sulTani Hhasan I ibrZoda ucxo Zalebisa da
saSinao problemebis dasaZlevad. mas surda administraciuli da
ekonomikuri reformebis gatareba, Seudga jaris modernizirebas.
hasan I-is Zalisxmevis miuxedavad, 1880 wlis madridis konferenciam
kidev ufro daasusta qveyana [86,95]. aRniSnuli konferencia Sedga
espaneTis samefos iniciativiT, romelsac awuxebda safrangeTis
114
pretenzia maRribis regionis am nawilze. espaneTs mxars uWerdnen
inglisi da germania, safrangeTma droebiT ukan daixia. madridis
konvenciis Tanaxmad, romelsac xeli moawera 11 saxelmwifom (1881 wels
mas SeuerTda ruseTi) ucxoelebs mieniWaT marokoSi kerZo sakuTrebis
SeZenis ufleba da maT samsaxurSi myofi qveSevrdomebis (maT Soris
marokoelebis) mfarveloba, romlebic sargeblobdnen privilegiebiT. ase
rom, madridis konvenciam gza gauxsna ucxoelebis agenturis gazrdasa da
gaZlierebas. ra Tqma unda, sulTan hasans ar surda yofiliyo
damokidebuli romelime qveyanaze. man miiwvia instruqtorebi sxvadasxva
saxelmwifodan, Seudga kasablankaSi portis rekonstruqcias, iaraRis
qarxnis Senebas da daiwyo axalgazrdebis sazRvargareT saswavleblad
gagzavna [99,96].
1881-82 wlebSi, safrangeTis jarebma daikaves marokos kuTvnili
oazisebi. am periodSi, saqonlis brunva xorcieldeboda portebis
meSveobiT. vaWrobaSi mTeli ZaliT Caeba evropa. afrikis Zveli savaWro
kavSirebi TandaTan qreboda. marokos rva portSi Tavmoyrili iyo
ucxouri saxelmwifoebis gemebi.
XIX saukunis miwuruls, germaniam daiwyo marokoSi aqtiuri politikis
gatareba. 1886 wels, kasablankaSi `gultopis‘‘ gemiT Cavida germaniis
delegacia, romelsac ekisreboda marokoel vaWrebTan kavSirebis
damyareba da qveynis bazris kargad Seswavla [50,189].
1887 wels, inglisma da italiam xeli moaweres SeTanxmebas marokoSi
safrangeTis moqmedebis Taobaze. martSi gaformda analogiuri
SeTanxmeba espaneTTanac [51,20].
1891 wels, germaniam gaaforma savaWro SeTanxmeba marokosTan da
daawesa pirdapiri sazRvao kavSiri. amave wlidan espaneTma wamoiwyo omi
rifis tomebTan. 1898 wlis 25 Tebervls, tanJerSi dainiSna mefis ruseTis
rezidenti. XIX saukunis bolos, qveynis ekonomikaSi pirveli adgili
daikava inglisma, meore safrangeTma, mesame espaneTma da meoTxe germaniam.
rogorc zemoT aRiniSna, XIX saukuneSi marokoSi evropis
saxelmwifoebis SeRweva gaZlierda, magram maTi interesi gansakuTrebiT
gamoikveTa XIX saukunis bolos, rodesac evropis burJuazia aRivso
`kolonialuri cieb-cxelebiT‘‘. ,,SarifTa saxelmwifos‘‘ sulTnebi
115
iZulebuli iyvnen ewarmoebinaT brZola erTdroulad or frontze –
dasavleTis eqspansiisa da berberTa amboxebebis winaaRmdeg.
rusi eqspertebis azriT, Tu inglisi Seecdeboda marokoSi myarad
damkvidrebas, maSin sabolood SeZlebda xmelTaSua zRvis Sesasvlelebis
dauflebas da amiT gaxdeboda xmelTaSuazRvispireTis mflobeli [50,189].
rac Seexeba safrangeTs, igi sargeblobda ekonomikuri upiratesobiT da
cdilobda qristianobis gavrcelebas, Tumca marokoelebi icavdnen
sakuTar religias [22,23]. marokos Zala ar Seswevda Tavs dasxmoda an
damuqreboda romelime saxelmwifos, mas ar SeeZlo ubralo dartymis
ukugdebac.
imperialistebi sulTans uflebas ar aZlevdnen daewesebina sabaJo
gadasaxadebi da mieRo Semosavali. suvereni veRar akontrolebda
vaWrobas. man dakarga kontroli qveynis sazRvrebis dacvaze da
ucxoelebis statusis gansazRvraze. kolonizatorebma daacarieles
xazina da aiZules qveynis mmarTveli aenazRaurebina maTi xarjebi. garda
amisa, misgan moiTxovdnen qveSevrdomTa valebis gastumrebas [22,23].
XX saukunis dasawyisSi mosaxleobis umetesoba 6-7 milioni dakavebuli
iyo mesaqonleobiTa da miwaTmoqmedebiT. 10-12% cxovrobda qalaqSi.
miwebis didi nawili ekuTvnida sulTans da mis xelisuflebas (,,ara din
al-maxzan‘‘). am miwis nakveTebs amuSavebdnen glexebi, momTabare da
naxevrad momTabare tomebi, romlebic sargeblobdnen saZovrebiT da
ixdidnen rentas. xSirad am miwebs aZlevdnen giSis tomebs. isini jarSi
samsaxuris sanacvlod ar ixdidnen gadasaxads da krefdnen na ’ibas [51,13].
qveynis samxreT raionis miwebi gadavida msxvili feodalebis xelSi,
romelTa daqvemdebarebaSi Sediodnen calkeuli tomebi da soflebis
Temebi. felahebi uxdidnen maT naturaluri formiT mosavlis 4-dan 8
meaTemde. amasTanave, miwebis didi nawili ekuTvnoda meCeTebs da
saqvelmoqmedo daewebulebebs (,,ara din al-habus‘‘, ,,habasa‘‘ - uanderZa,
misca), romlebic Seeesabameba vakfebs (sxva islamur saxelwifoSi). mas
ganagebdnen umaRlesi sasuliero pirebi, romlebic aseve iRebdnen
Semosavals glexebis mosavlidan. yovelive amis garda, ra Tqma unda
arsebobda mulqis kategoriis miwebi.
116
aRsaniSnavia, rom marokos mTian, udabno da oazisebis nawilSi jer
kidev arsebobda Temuri wyobileba. SeiaraRebul tomebsa da miwaTmoqmed
TemebSi SenarCunebuli iyo patriarqaluri wyoba da miwebi ekuTvnoda
tomebis da Temebis kategorias (,,aradin al-jama‘a‘‘) [51,14]. es tomebi ar
uxdidnen gadasaxads maxzans, Tumca aRiarebdnen sulTnis sasuliero
Zalauflebas. maT SigniT mimdinareobda fenebad daSlis procesi da
arsebobda qonebrivi uTanasworoba. al-jama‘as sabWoebs ganagebdnen
mdidrebi da maT xelSi iyo duarebi (,,dóar‘‘-dasaxleba). Zalaufleba
calkeul tomebsa da gvarebze gadadioda memkvidreobiT mxolod
warCinebul pirebze. zogjer tomTa meTaurebi itacebdnen saTemo miwebs
da eqspluatacias uwevdnen Tanametomelebs da axdevinebdnen gadasaxads.
xandaxan ki maT uwevdaT safasuris gadaxda zogierTi muslimuri
ordenebisaTvis. amavdroulad, beladebi mezobeli mkvidri tomebis, sxva
tomebis Tavdasxmisagan Tavdacvis mizniT iRebdnen maTgan gadasaxads -
,,xuva‘‘ (,,saZmo‘‘, am SemTxvevaSi xarki). meTaurebi TavianTi politikuri da
ekonomikuri poziciebis gasamyareblad iyenebdnen arsebul patriarqalur
tradiciebs.
sayuradReboa, rom qveynis aramTian regionebSi, dampyroblebi xSirad
eyrdnobodnen msxvil feodalebs. amasTanave, xSir SemTxvevaSi feodalTa
Cagvrisgan daRlili xalxi ar iyo mzad maT winaaRmdeg sabrZolvelad.
gansxvavebuli situacia iyo mTian regionebSi [51,16].
1900 wels, safrangeTsa da italias Soris romSi daido SeTanxmeba
(ratificirebul iqna 1902 w.), romlis Tanaxmad safrangeTi pirdeboda
italias tripolis vilaieTs (igi ekuTvnoda osmaleTs) da kirenaikas.
sanacvlod, italiam ganacxada, rom ar iyo frangebis marokoSi Sesvlis
winaaRmdegi.
1901-02 wlebSi, sulTanma ‘abd al-‘azizma (1895-1908) iZulebiT dado
SeTanxmeba safrangeTTan, ramac mas misca marokoSi jaris Seyvanis
saSualeba. reformebis gegmam, gadasaxadebTan, jarisa da policiis
modernizirebasTan, ministrTa kabinetis SeqmnasTan da samSeneblo
samuSaoebTan dakavSirebiT ganicada marcxi. amasTanave, izrdeboda
evropis saxelmwifoebis, gansakuTrebiT safrangeTis kabaluri sesxebi
(1902,1903, 1910 ww.).
117
1902 wlis 20 aprilis SeTanxmebis safuZvelze, safrangeTma jarebisa da
policiis SeyvaniT SeZlo Seeqmna Tavisi samxedro da sabaJo punqtebi.
evropis es saxelmwifo iRebda sakuTar Tavze damnaSaveTa dapatimrebisa
da gasamarTlebis uflebas. frangebma ,,SarifTa saxelmwifoSi‘‘ Seiyvanes
sasazRvro komisrebi, romelTa xelSi gadavida qveynis sazRvrispira
raionebis kontroli. amasTanave, maT marokos teritoriaze Caayenes jari
general liotes meTaurobiT da miuerTes alJirs kolon-beSari
(amJamindeli qalaqi beSari). imperialisturi brZolis, msoflios
gadanawilebis periodSi, ra Tqma unda safrangeTi iolad ver daipyrobda
qveyanas. aucilebeli gaxda mTeli rigi saxelmwifoebis Tanxmoba da
Sesaferisi politikis gatareba. amitom igi Seudga saidumlo
molaparakebebis warmoebas evropis saxelmwifoebTan, romlebsac
pirdeboda marokoSi Tavisuflad moqmedebis sanacvlod sxvadasxva saxis
kompensacias [53,255].
1903 wels, mRelvarebam moicva qveynis Crdilo da Crdilo-dasavleT
nawili. amboxebuli regionebidan ar Sedioda xazinaSi Tanxebi, ris
gamoc ‘abd al azizma aiRo axali sesxi, rasac miyavda qveyana
daRupvisaken.Aam periodSi marokos sulTans CamoerTva xazinis
gakontrolebis ufleba, rac saSualebas ar aZlevda daemorCilebina
zogierTi daumorCilebeli tomi.Mmdgomareoba gamwvavda dasavleT
saharaSic. safrangeTma gagzavna sadazvervo jgufebi adrarSi, tagantsa
da tijikdaSi, rasac mohyva iqauri tomTa dajgufeba. maT
daxmarebisaTvis mimarTes sulTans da gaerTiandnen TindufaSi (‘ain-
semarasTan axlos) mcxovrebi marabuteli Saixis, ma’ al-‘aininis (sxva
monacemebiT ma’ al-‘aineini) garSemo. Saixma gamoucxada wminda omi
dampyroblebs.Mman asketizmisa da sibrZnis wyalobiT maleve moipova
xalxis ndoba. mogvianebiT, 1906 wels igi Cavida fesSi, sadac qveynis
mmarTveli da mosaxleoba daxvda zarzeimiT. sulTanma ma’ al-‘ainins
misca fuli da iaraRi, risi meSveobiTac man gadaaqcia ‘ain-semara
simagred. mdgomareobis gasamuxtad ‘abd al-azizi isev Seecada
reformebis gatarebas, rasac kvlav mohyva mosaxleobis ukmayofileba.
magaliTisaTvis 1906 wels, maxzanis valma miaRwia 206 milion franks
[39,5].
118
1904 wels, safrangeTma espaneTTan dado saidumlo konvencia gavlenis
gayofaze ,,SarifTa saxelmwifoSi‘‘, romlis safuZvelzec espaneTs
eZleoda marokos CrdiloeTi nawili-xmelTaSuazRvispireTis zoli da
samxreTis zoli - santa kruz de mar pekiueni. rac Seexeba espaneTs, igi
aZlevda safrangeTs yvela sferoSi Tavisuflad moqmedebis garantias.
yovelivem aman gamoiwvia germaniis xelisuflebis gaRizianeba, ris
sapasuxodac maniesmanis jgufis bankebma atlassa da havzSi sawarmoebis
sanaclod sulTans misces krediti. garda amisa, germanelebma
kasablankaSi gaxsnes warmomadgenloba [39,6]. arsebuli mdgomareobidan
gamomdinare, safrangeTi Seecada reformebis gatarebas, rasac mohyva
germaniis protesti. Ggermaniis elCi Cavida fesSi, xolo vilhem II ewvia
tanJers.Ddadga pirveli krizisi.
aRsaniSnavia, rom germanias surda inglis-safrangeTis kavSiris
gawyveta da safrangeTis Tavis mxareze gadabireba. igi ar Tanxmdeboda
aranair kompensacias. amavdroulad, londonSi gaformda inglis-
safrangeTis SeTanxmeba, ramac safuZveli Cauyara antantas da es ori
qveyana axdenda `urTierTcodvebis mitevebas‘‘. safrangeTi `cvlida‘‘
egviptes marokoze, inglisi – marokos egvipteze. orive saxelmwifo
iRebda erTmaneTisgan Tavisuflad moqmedebis saSualebas.
1904 wlis safrangeT-inglisis da espaneTis molaparakebis safuZvelze,
CrdiloeT marokos nawili eqceoda espaneTis gavlenis zonaSi, tanJeri
gadadioda saerTaSoriso kontrolis qveS. amasTanave, inglisi moiTxovda
xmelTaSuazRvispireTis srul demilitarizacias, xolo safrangeTi
valdebulebas iRebda, rom aRniSnul teritoriaze aRar aRmarTavda
simagres [48,258].
1905 wlis 1 seqtembers, aseve saidumlo SeTanxmebis safuZvelze,
samxedro policia seutasa da melilaSi gadadioda espaneli oficrebis
xelSi, romlebic iRebdnen iaraRis kontrabandis winaaRmdeg brZolis
uflebas. garda amisa, espanelebs frangebTan erTad eZleodaT tanJeris
policiis marTvis saSualeba. amavdroulad, isini monawileobas iRebdnen
sabaJos, rkinigzis, saxelmwifo bankis da savaWro-samrewvelo kompaniebis
marTvaSi. mogvianebiT ki espaneTs SeeZlo pirdapir Careuliyo marokos
saqmeebSi [52,33].
119
inglisis STagonebiT,Aam periodSi sulTanma ‘abd al-azizma daiwyo
sazRvao flotisa da sagadasaxado sistemis reformireba. man miiwvia
germaneli oficrebi, Tumca finansuri siZneleebis gamo, iZulebuli
gaxda gaeyida SeZenili oTxi gemi. suverens aseve ar gamouvida axali
sagadasaxado sistemis gatareba evropelebsa da im marokoelebze,
romlebic imyofebodnen ucxoelebis mfarvelobis qveS [39,6].
marokos 1905, 1909 da 1911 wlebis krizisebma gaarTula saerTaSoriso
mdgomareoba. imperialistebis mier qveynis dakabalebas xeli Seuwyo 1906
wlis al-xesirasis konferenciam (daiwyo 15 ianvars da dasrulda 7
aprils), ramac daaregulira 1905 wlis safrangeT-germaniis konfliqti.
konferencia gaimarTa germaniis moTxovniT. igi imedovnebda, rom 1880
wlis konvenciaze dayrdnobiT da sxva saxelmwifoebis daxmarebiT
aiZulebda safrangeTs uari eTqva marokoze proteqtoratis damyarebaze.
germaniis mizani iyo qveyanaSi SesaRwevad niadagis momzadeba.
konferenciaSi monawileoba miiRo 13 saxelmwifom (germania, safrangeTi,
inglisi, avstria-ungreTi, ruseTi, italia, espaneTi, belgia,
niderlandebi, portugalia, Svecia, agreTve amerikis SeerTebuli Statebi
da TviT maroko). safrangeTs mxari dauWires inglisma da espaneTma,
italia cota xniT ganze gadga. ufro patara saxelmwifoebi miemxrnen
ingliss. aSS asrulebda Suamavlis rols, magram ufro ixreboda
inglisis interesebisken da drodadro axdenda zewolas germaniaze
[22,241; 34,56]. evropis am saxelmwifos uRalata ruseTma, radganac mas
revoluciis CasaxSobad da sxva RonisZiebebis gasatareblad sWirdeboda
fuli da elodeboda daxmarebas safrangeTisa da inglisisgan. germaniis
pozicias uerTdeboda mxolod avstria-ungreTi. amitom, germania
daTanxmda safrangeTis yvela moTxovnas _ portebSi adgilobrivi
policiis Cayenebaze, frangi da espaneli oficrebis meTaurobiT, xolo
general-inspeqtori aucileblad unda yofiliyo Sveicarieli.
al-xesirasis konferenciam gadawyvita sxva sakiTxebic. igi dasrulda
germaniis diplomatiis marcxiT. man ver SeZlo inglis-safrangeTis
kavSiris Sesusteba da safrangeTis xarjze poziciebis gamyareba [34,58].
1906 wels, al-xesirasis konferenciaze miRebuli SeTanxmebis
safuZvelze gaixsna marokos saxelmwifo banki, romlis kontrols
120
axorcielebda safrangeTi, espaneTi, inglisi da Ggermania. Kkonferenciam
gaauqma monebiT vaWroba da moaxdina samonadireo iaraRis biznesis
legalizireba. amasTanave, masSi monawile mxareebma daafiqsires marokos
da misi mmarTvelis damoukidebloba. garda amisa, safrangeTs da espaneTs
saSualeba eZleodaT SeeqmnaT axali policia, sagadasaxado sistema da
ganexorcielebinaT saxelmwifo dawesebulebebis muSaobis organizireba.
rac mTavaria, evropis es ori saxelmwifo iRebda gadasaxadebis amoRebis
uflebas [39,7]. amave wels, maxzanma moaxdina al-xesirasis konferenciaze
miRebuli SeTanxmebebis ratificireba, im imediT rom miaRwevda
SemdgomSi zogierTi punqtis anulirebas, ramac gamoiwvia mosaxleobis
gaRizianeba. Mmaxzanis imedebi amao aRmoCnda.
droTa ganmavlobaSi, imperialistebis qmedebebi iwvevda sapasuxo
agresias. 1907 wels, maraqeSSi Cxubis dros mosaxleobam Caqola frangi
eqimi moSani, ris sapasuxodac safrangeTma daiwyo qveynis samxreT
raionebidan marokos dapyroba. mogvianebiT rogorc aRiniSna, 1907-08
wlebSi safrangeTis jarebma moaxdines ramdenime qalaqis okupacia, rasac
bunebrivia mosaxleobis ukmayofileba mohyva. kasablankaSi dampyroblebma
rkinigzis xazTan ayares muslimTa sasaflao, ramac gamoiwvia xalxis
aRSfoTeba, mokles 9 muSa.A
safrangeTis xelisuflebam moSanis mkvlelobasTan dakavSirebiT
wauyena marokos sulTans Semdegi moTxovnebi:
1. maraqeSis gubernatoris dapatimreba.
2. safrangeTis konsuls unda Caetarebina gamoZieba aRniSnul
sakiTxTan dakavSirebiT.
3. unda dasjiliyvnen damnaSaveebi (zogierTi monacemiT sul cota 60
adamiani).
4. sulTani valdebuli xdeboda gadaexada jarima.
5. al-xesirasis konferenciaze miRebuli SeTanxmebis safuZvelze unda
daCqarebuliyo policiis reorganizaciis procesi.
6. sasazRvro policiasTan dakavSirebiT 1901-02 wlebis SeTanxmebebis
Sesruleba.
7. vinaidan mavriTaniaSi myofi mulai idrisi mxars uWerda adrarSi
ajanyebul tomebs, sulTans igi mkacrad unda daesaja.
121
8. ma al-ai-ninis iaraRiT momaragebis Sewyveta.
9. sxvadasxva pretenziis dakmayofileba [22,242].
rodesac ‘abd al-azizs jer kidev ar hqonda miRebuli gadawyvetileba,
swored am dros liote SeiWra ujdaSi. igi daTanxmda maraqeSis
gubernatoris Secvlas da gamoZiebis Catarebas. sulTanma aseve
ganacxada, rom etapobrivad ganixilavda sxva pretenziebsac. ramdenime
dRis Semdeg, 8 aprils suverenma gaakeTa gancxadeba jarimis gadaxdis
Taobaze da moiTxova safrangeTis jaris qalaq ujdidan gayvana [22,243].
saWiroa aRiniSnos, rom qalaqi kasablanka am periodSi warmoadgenda
Salisa da xorblis vaWrobis centrs, sadac es produqtebi iyideboda
bevrad iafad, vidre evropaSi, Tumca frangebma kasablankaSi
Sesasvlelad moimizezes axali samoqalaqo policiis Seqmna da iq
mimdinare rkinigzis mSenebloba, rac iwvevda qalaqelebis ukmayofilebas.
frangebma Tavdapirvelad dabombes qalaqi da mxolod amis Semdeg
espanelebTan erTad Sevidnen ,,TeTr qalaqSi‘‘ [38,8]. safrangeTma
kasablankis datovebis sanacvlod mosTxova sulTans kompensacia 100
milioni frankis odenobiT, ris gamoc igi iZulebuli gaxda aeRo sesxi
marokos saxelmwifo bankidan. amasTanave, gasastumrebeli iyo moxeleebis
xelfasebic. garda amisa, igi gegmavda reformebis gatarebas. qveynis
mmarTvelma garantad Cado sabaJo Semosavlebis wili, sigaretiT
vaWrobis monopolia da maxzanis kuTvnili saporto miwebis didi
nawili.
amasTanave, 1908 wels, frangebma daipyres beni snasenis tomis
teritoriebi. Semosavlebi Sedioda opiumidan, Tambaqodan, zaqaTidan da
samoqalaqo gadasaxadebidan. valebis gastumrebis mizniT, sulTani
iZulebuli gaxda daewesebina axali gadasaxadebi, rac bunebrivia Zabavda
situacias.
amave wels, mimdinareobda Sauiasa da centraluri platos mcxovrebTa
ajanyeba [39,8]. sulTans daupirispirda sahareli ma’ al-‘ainini, Tumca
frangebma igi daamarcxes. 1910 wels igi gadavida TizimSi, sadac male
gardaicvala.Mmarabutelis brZola gaagrZela misma Svilma[60,133].
qveyanaSi imdenad daiZaba mdgomareoba, rom sulTnis ufrosma Zmam ‘abd
al-hafizma gadawyvita Zalauflebis xelSi aReba. igi iyo maraqeSis da
122
samxreT marokos generaluri gubernatori. ‘abd al-hafizs sZulda Tavisi
naxevarZma da Tvlida, rom man miiRo taxti mxolod Cerqezi dedis
gavleniT. rac Seexeba ‘abd al-hafizs, dedis xaziT is momdinareobda
arabuli Sauias tomidan [22,242-243]. man maraqeSSi miiwvia alimebi, sxva
sasuliero pirebi da ka’idebi. ‘abd al-hafizma daarwmuna miwveulebi
imaSi, rom vinaidan misma Zmam dado ucxoelebTan sxvadasxava saxis
SeTanxmeba, iyo qveynisa da eris moRalate. amis safuZvelze alimebma
gamosces faTva:
,,qveSevrdomebi emorCilebian sulTans, Tu is icavs wminda kanons da
sakuTari xalxisa da qveynis interesebs. winaaRmdeg SemTxvevaSi, SariaTis
mixedviT SesaZlebelia suverenis Camogdeba. rac Seexeba sulTan ‘abd al-
azizs da mis vazirebs, maT ar daicves saxelmwifos da naciis interesebi,
riTac uRalates islams‘‘.
1907 wlis 16 agvistos, ,,wiTel qalaqSi‘‘ alimebis nawilma ‘abd
al-hafizi sulTnad akurTxa. sapasuxod, ‘abd al-azizma fesSi miiwvia
sxva alimebi, romlebsac moTxova pasuxi. fesSi Sekrebilebma gamosces
Semdegi faTva:
,,SariaTis kanonebis safuZvelze e.w. sulTani ‘abd al-hafizi iTvleba
uzurpatorad da igi unda iqnes damxobili‘‘. orive faTva gavrcelda
mTel qveyanaSi [22,245].
22 seqtembers ‘abd al-azizi Cavida rabatSi da Seudga Tavisi
momxreebis mobilizacias. sapasuxod, misma Zmam gagzavna Tavisi
Tanamoazreebi meqnesSi, romlebmac moaxdines qalaqis okupacia. meqnesis
mosaxleobis didi nawili miemxro ‘abd al-hafizs. aseve mas mxari
dauWires feselebma.
1908 wlis ianvars, ramdenime alimi da ka ’idi Seikribnen mulai idrisSi
da SeTanxmdnen, rom paraskevis xutba waikiTxeboda sulTan ‘abd
al-hafizis saxelze. garda amisa, maT gaugzavnes ‘abd al-azizs faTva,
romlis safuZvelze is aRiarebuli iyo ukanono sulTnad, vinaidan
marokos didi nawili ucxoelebis xelSi iyo, Sekrebilebma wauyenes ‘abd
al-azizs Semdegi moTxovnebi:
1. saxelmwifo bankis gauqmeba.
2. frangebis mier okupirebuli qalaqebis dabruneba.
123
3. ,,kapitulaciis reJimis‘‘ gauqmeba.
4. al-xesirasis paqtis anulireba.
5. safrangeTsa da marokos Soris sazRvris sakiTxis Rirseulad
mogvareba.
6 ivniss, ‘abd al-hafizi Cavida fesSi, romlis mosaxleoba sixaruliT
daxvda mas. ivlisSi, fesis mxardaWeris Semdeg ‘abd al-azizma SeiaraRa 5
aTasi jariskaci da gadawyvita maraqeSze galaSqreba. 19 agvistos, man
miaRwia sidi-rajals (maraqeSidan 50 kilometrSi). RamiT ,,hafizitebi‘‘
Tavs daesxnen mZinare jariskacebs. nawili daxoces, nawilma ki gaqceviT
uSvela Tavs. amis Semdeg ‘abd al-‘azizma Tavi Seafara kasablankas.
amieridan marokos ,,sruluflebiani‘‘ sulTani gaxda ‘abd al-hafizi
[22,247]. axlad aRiarebul sulTans mxari dauWira germaniam. igi Tvlida,
rom ‘abd al-hafizi gulwrfelad mouwodebda ers frangebis winaaRmdeg
brZolisken. rac Seexeba safrangeTs, man mosTxova sulTans:
1. al-xesirasis SeTanxmebebis ganxorcieleba.
2. evropis saxelmwifoebTan dadebuli yvela xelSekrulebis
Sesruleba, maT Soris finansurisac.
3. kasablankis okupaciis dros gaweuli xarjebis anazRaureba.
4. qalaq kasablankis movlenebisas dazaralebuli pirebisaTvis
kompensaciis gacema.
sulTanma ‘abd al-hafizma miiRo yvela piroba, ris sapasuxodac
frangebma moiTxoves parizSi marokos delegaciis gagzavna, romelic
zustad Seiswavlida ,,TeTri qalaqis‘‘ samxedro operaciis dros gaweul
xarjebs. sulTani daeTanxma amasac. axalma mmarTvelma ver gaamarTla
marokoeli xalxis molodini. 1909 wlis ianvarSi, man daamtkica kabaluri
SeTanxmebebi imperialistur saxelmwifoebTan. ‘abd al-hafizma ucxoelebs
gadasca sabaJoebis yvela Semosavali. frangebma gaaZlieres represiebi
marokoelebis mimarT [48,5]. man imedgacruebuli datova mTeli qveyana,
pirvel rigSi ki fesis mosaxleoba. xalxi gamovida ‘abd al-hafizis
winaaRmdeg, beni muteiris tomis meTaurobiT. 8 ianvars man sxva tomebTan
erTad daiwyo ajanyeba. isini gaemarTnen dedaqalaqisaken. sulTnis jari
sastik brZolaSi damarcxda. amis Semdeg ajanyebulebma moaxdines fesis
blokireba. amboxebam moicva meqnesic, romelsac saTaveSi Caudga ‘abd al-
124
hafizis da ‘abd al-azizis Zma zeini. man ganacxada, rom am situaciaSi
mxolod mas SeeZlo qveynis marTva da misi krizisidan gamoyvana. ‘abd
al-hafizma ki Sekriba darCenili jari, romelsac aseve warumateblad
saTaveSi Caudgnen frangebi [22,248]. amboxebulebma am dros daazianes
fessa da tanJers Soris arsebuli sakomunikacio sistemebi. maT
winaaRmdeg brZolaSi CaerTo frangi mTavarsardali muanie. man gagzavna
(1911) fesisaken frangebis oTxi sajariso nawili. marokoelTa calkeuli
warmatebisa da Tavganwiruli brZolis miuxedavad, Tanamedrove iaraRis
upiratesobam gadawona yvelaferi. isini damarcxdnen. 26 maiss, muaniem
daikava fesi. amboxebulma tomebma daiwies samxreTisaken da daiwyes
mzadeba axali etapisaTvis. sapasuxod, sulTanma gamoxata Tavisi
madliereba frangebis mimarT da Txova maT meqnesze galaSqrebac. ivnisis
bolos mTavarsardalma muaniem aseve sisastikiT CaaxSo meqnesis ajanyeba,
romlis sanacvlod mosTxova ‘abd al-hafizs safrangeTis sasargeblod
ramdenime sakiTxis gadawyveta (marokos sesxis, tanJeris portis...).
sulTani usrulebda okupantebs yvelafers [22,250].
safrangeTis moqmedebis gamo, daiZaba urTierTobebi germaniasTan.
amitom safrangeTis mTavrobam dado ekonomikuri kondoniumi, ris
safuZvelzec iRebda valdebulebas, rom ar SeuSlida evropis am
saxelmwifos savaWro-ekonomikur moRvaweobas ,,SarifTa saxelmwifoSi‘‘.
1909 wels frangebma mas Semdeg, rac daikaves meqnesi da fesi,
gamoacxades ujda-taurirtis rkinigzis mSenebloba da safrangeTis
jaris nawilma datova kasablanka [39,5].
amave wels, espaneTis samefom daiwyo rifis olqis okupacia da
rkinigzis mSenebloba, romelsac unda SeerTebina beni bu ifrus
maRaroebi melilasTan. amis gamo, rifis tomebi Tavs daesxnen
mSeneblobas da mokles oTxi muSa. general marinis meTaurobiT
dampyroblebma wamoiwyes brZola rifelebis winaaRmdeg da daipyres
gurugus mTiani masivi. espaneTis mefem gamosca mTeli rigi brZanebebi,
romelic exeboda rkinigzis mSeneblobas melilasa da zeluans, seutasa
da Tetuans Soris da am raionSi arsebul qvanaxSiris maRaroebs [37,10].
1910 wels, espaneTis mefe Cavida melilasa da jafaris kunZulebze da
xeli moewera analogiur SeTanxmebas. espanelebi gadiodnen rifidan da
125
el-hoseimidan instruqtorebis datovebisa da kompensaciis, 65 milioni
pesetis miRebis sanacvlod. amavdroulad, safrangeTis jarebma daikaves
aRmosavleT marokos da qveynis atlantis sanapiros mniSvnelovani
nawili.
TebervalSi safrangeTis konsulma gadasca sulTan ‘abd al-hafizs
Setyobineba, romlis mixedviT 48 saaTis ganmavlobaSi mas unda
daemtkicebina parizSi miRebuli SeTanxmeba, romelic iTvaliswinebda
frangebis sajariso nawilebis gasvlis sanacvlod maTi instruqtorebis
saqmianobas marokoSi.Yyovelive es niSnavda frangebis darCenas.
amasTanave, safrangeTis samxedro misiis xelmZRvanels fesSi unda mieRo
sulTnis armiis umaRlesi instruqtoris tituli da qveyana unda
daetovebinaT Turq instruqtorebs. garda amisa, safrangeTi moiTxovda
axali yadiebis daniSvnas tanJerSi myof misiasTan SeTanxmebiT, yadiebisa
da faSebisagan frangebisaTvis nebismieri daxmarebis gawevas.
al-xesirasis konferenciaze miRweuli molaparakebis safuZvelze,
safrangeTma aseve aiZula sulTani sabolood mieca ucxoelebisaTvis
uZravi qonebis SeZenis ufleba [39,10].
mogvianebiT, 1911 wels rharbSi ukve Camqrali amboxis CaxSobis mizeziT
espanelebi gadasxdnen laraSSi da daiwyes mzadeba momavali
eqspansiisaTvis. maT male daikaves el-ksar-el-qebiric da 1912 wels
arsila. Pportis dampyrobma silvesterma gasca brZaneba, rom adgilobriv
tomebs gadasaxadebi gadaexadaT ara maxzanisaTvis, aramed misTvis. 22
maiss ki espaneTis jarebma daikaves rigi dasaxlebuli punqtebi seuta-
Tetuanis gaswvriv. espanelebma ganacxades, rom datovebdnen okupirebul
qalaqebs, mas Semdeg, rac frangebi gavidodnen fesidan [39,11; 22,259].
krizisi damTavrda 1911 wels, rodesac agadirSi Sevida germaniis gemi
`pantera‘‘. misi gamoCena safrangeTisTvis sruli moulodneloba iyo. am
provokacias SeiZleboda mohyoloda msoflio konfliqti, magram
germaniam ukan daixia. SesaZloa, igi am droisTvis ar iyo mzad
seriozuli nabijis gadasadgmelad. amis Semdeg, daiwyo safrangeT–
germaniis molaparakebebi, rac dasrulda 1911 wlis 4 noembers da
sabolood dagvirgvinda safrangeTis gamarjvebiT germaniaze.
safrangeTma dauTmo germanias kongo da misca Semdegi 30 wlis manZilze
126
marokos vaWrobaSi monawileobis garantia, ris sanacvlod mogvianebiT am
saxelmwifom aRiara safrangeTis proteqtorati ,,SarifTa saxelmwifoze‘‘
[43,6; 31,573; 39,1].
1912 wlis 30 marts, sulTanma ‘abd al-hafizma fesSi xeli moawera
dadgenilebas qveyanaze proteqtoratis damyarebis Sesaxeb. 1912 wlis 27
noembris safrangeT-espaneTis molaparakebis safuZvelze, marokos
teritoriis CrdiloeTis da ukiduresi samxreTis nawilebi espaneTis
xelSi gadavida. safrangeTs ergo qveynis teritoriis daaxloebiT 80% da
misi mosaxleobis 90%. tanJeri gamoiyo saerTaSoriso zonad – inglisis
kontrolis qveS. `SarifTa saxelmwifo‘‘ daeca [20,10; 64,126].
safrangeTis teritoriaze Zalaufleba gadaeca general-rezident
liotes. swored misTvis unda SeeTanxmebina suverens Tavisi qmedebebi.
ministrTa sabWos mdivani iyo didi vaziri, romelic amavdroulad
asrulebda Sinagan saqmeTa ministris funqciasac. rezidenti iTavsebda
sagareo saqmeTa ministris postsac, xelmZRvanelobda armias,
akompleqtebda administraciul aparats, atarebda reformebs da
sanqcionerebas ukeTebda sulTnis direqtivebsa da brZanebebs. kanonebi
(dialeqturi forma ,,dahÒr‘‘) Sedioda ZalaSi generaluri rezidentis
mier misi gacnobisa da gamocemis mere. garkveul adgilebs marTavdnen e.w.
samoqalaqo Semowmebelni, romlebic sargeblobdnen SeuzRudavi
uflebebiT. faSebi da yadiebi iniSnebodnen mxolod general-rezidentis
gankargulebiT, qveynis mmarTvelTan SeTanxmebis gareSe. rac Seexeba
tanJers mas ,,ganagebda‘‘ sulTnis warmomadgeneli _ mandubi
(gubernatori), romelic ar flobda aranair Zalauflebas [20,13].
liotem qveyana gayo 5 samxedro zonad da moiTxova batalionebis 40-
mde gazrda. samxreT nawilSi, sadac SenarCunebul iqna feodaluri
urTierToba da Zalaufleba epyraT msxvil feodalebs, isini
daemorCilnen dampyroblebs da SeinarCunes arsebuli wyobileba. tomTa
beladebi e.w. ka ’idebi gaxdnen frangebis vasalebi, xolo CrdiloeT da
centralur raionebSi, sadac jer kidev SemorCenili iyo patriarqalur-
feodaluri urTierTobebi, mosaxleoba uwevda winaaRmdegobas. am
regionebSi frangebi agzavnidnen sadamsjelo razmebs. isini
127
mierekebodnen saqonels, aiZulebdnen gadasaxadebis gadaxdas, iaraRis
Cabarebas, agebdnen saguSagoebs [51,24].
F okupaciis pirvelsave dReebidan daiwyo ajanyeba okupantTa winaaRmdeg,
romelic male moedo mTel qveyanas. 1912 wels fesSi moxda saxalxo
ajanyeba, ramac moicva marokos centraluri da dasavleTi raionebi
[42,11]. mas saTaveSi Caudga yofili yadi banu snasenis tomidan, haj ‘abd
al-kadiri. marokos sulTani am dros imyofeboda fesSi 500 frangi
jariskacis garemocvaSi da ar SeeZlo arafris gakeTeba. espanelebi ki
miiwevdnen win. maT moaxdines CrdiloeTis nawilis, strategiuli
obieqtebis okupireba. mdgomareoba imdenad daiZaba, rom xalxi gamovida
erTdroulad ucxoelTa da sulTnis winaaRmdeg. isini brals sdebdnen
mas samSoblos RalatSi. molaparakebebis Sedegad sulTanma ‘abd al-
hafizma uari Tqva taxtze, Tavisi Zmis ‘abd al-‘azizis sasargeblod.
frangebma igi gagzavnes marselSi [39,11].
proteqtoratis reJimma gansazRvra tanJeris statusi, magram is
mudmivad warmoadgenda saxelmwifoTa davis sagans. 1921 wlisTvis,
franguli kompaniebi tanJerSi flobdnen uZravi qonebis 80%-s da maT
xelSi iyo portis saqonlis brunvis 50%, maSin roca inglisi flobda
19%-s, xolo espaneTi 16%-s. 1922 wels, safrangeTma miiRo marokos
sulTnisagan koncesia – tanJerSi savaWro portisMmSeneblobaze, rac
Sefasda inglisis da espaneTis mimarT upativcemulobad.
tanJerTan dakavSirebiT, espaneTis da safrangeTis didma Zalisxmevam
ver gamoiRo bolomde sasurveli Sedegi. gamarjveba moipova inglisma.
espaneTisaTvis tanJers hqonda ekonomikuri mniSvneloba, vinaidan is
mdebareobda masTan SedarebiT axlos da aqedan advilad SeZlebda sxva
CrdiloeT afrikis saxelmwifoebTan kavSirebis damyarebas. 1923 wlis
konferenciaze miRebuli SeTanxmebebis safuZvelze, ports mieniWa
sakanonmdeblo da administraciuli avtonomia, romelsac axorcielebda
safrangeTis rezidenti. Seiqmna sakanonmdeblo kreba, romlis
SemadgenlobaSi Sevida 17 evropeli daniSvniTi konsuli, aSS-s erTi da
sulTnis 9 warmomadgeneli - mandubis meTaurobiT, romlis uflebebi
Zalian SezRuduli iyo. aRsaniSnavia, rom safrangeTTan SedarebiT
aRniSnul krebaze, sxva qveynebs hqondaT naklebi privilegiebi [39,13].
128
garda amisa, daiwyo evropelTa Casaxlebis procesi. mag: 1921 wlisTvis
safrangeTis zonaSi cxovrobda 162 aTasi ucxoeli, maTgan 128 aTasi
frangi. ucxoelebi iTvisebdnen miwebs. maT ekuTvnodaT miwebis 20,6% anu
TviToeul pirze modioda 273 heqtari. axali kanonebis safuZvelze,
aramarokoelebis xelSi gadadioda qveynis tyeebi da wiaRiseuli [51,27].
frangebma damatebiT SemoiRes soflis meurneobis gadasaxadi ,,tertib‘‘,
romelsac iRebdnen mosavlidan, saqonlidan da xeebidan. gadasaxadi
dgindeboda yovelwliurad mosavlis mixedviT. Saixebi da tomTa
beladebi iRebdnen Semosavlebis 4-6%-s da TviTonve gansazRvravdnen
gadasaxadis Tanxas, riTac Seqmnes qveynis SigniT socialuri sayrdeni.
rac Seexeba felahebs, bazarSi TavianTi produqtis gayidvis sanacvlod
ixdidnen sabazro gadasaxads. amasTanave, frangebis mier dawesda iribi
gadasaxadic anu aqcizi Saqarze, spirtze da sxvadasxva produqtze.
saTemo miwebis xelSi Cagdebis mizniT, dampyroblebi xels uwyobdnen mis
gayofa-danawilebas da aniaraRebdnen Temebs. maT mxareze gadasulebs ki
,,mfarvelobdnen‘‘ da amuSavebdnen safrangeTis dazvervaSi [51,31].
1930-ian wlebSi marokoSi daiwyo antikolonialuri moZraobis axali
talRa. ZirZveli mosaxleobis gamosvlebi ufro metad iRebda masiur,
organizirebul xasiaTs. 1930 wels, brZola mimdinareobda ‘aiT-iakubis
teritoriaze, maRali atlasis aRmosavleT da centralur raionSi,
antiatlasSi, TafilaleTsa da dr‘aSi. kolonizatorTa winaaRmdeg ar
wydeboda gamosvlebi. brZolis mTavar kerebad iqcnen marokos qalaqebi.
ganmaTavisuflebeli moZraobis saTaveSi Cadgnen axalgazrda patriotebi
- al-haj abd as-salam benuna, aliad al-fasi, muhamad hasan vazani, ahmad
belafreji.
kolonizatorebi rogorc yovelTvis cdilobdnen nacionaluri SuRlis
gaRvivebas, amitom 1930 wlis 16 maiss, ben iusufma xeli moawera
egreTwodebul ,,berberul dahirs‘‘, romlis mixedviT berberebi
faqtobrivad gamodiodnen misi iurisdiqciidan da gemTSenebloba,
romelic iyo sulTnis meTaurebis xelSi, amieridan gadadioda
bereberuli tomebis, beladebis kontrolze. tomTa meTaurebi eqceodnen
safrangeTis samxedro sadazvervo biuros gavlenis qveS. garda amisa,
safrangeTs Seqonda axali kanoni, romelic ,,icavda‘‘ berberebis
129
uflebebs da maT enas. frangebi, berberebis mimxrobis mizniT, Seecadnen
maTSi qristianobis gavrcelebas, ramac gamoiwvia, rogorc berberebis,
aseve arabebis aRSfoTeba [64,195].
1933 wels ki rabatis arabul nawilSi ifeTqa mRelvarebam. am periodSi
qveyanaSi gaCnda politikuri partiebi. 1934 wels, safrangeTis zonaSi
Seiqmna ,,marokos nacionaluri moqmedebis bloki‘‘, romelSic
gaerTiandnen burJuaziisaa da inteligenciis warmomadgenlebi. maT
SeimuSaves reformebi, romelic iTvaliswinebda sulTnis xelisuflebis
gazrdas proteqtoratis farglebSi. amasTanave, isini iTxovdnen marokos
administraciul da iurisdiqciul gaerTianebas da xalxis monawileobas
qveynis marTvaSi. maTi moTxovnebi amao aRmoCnda.
1936 wels, Catarda ,,maRribis blokis‘‘ partiis pirveli erovnuli
kongresi, romelmac wamoayena politikuri Tavisuflebis sakiTxi,
progresuli kanonebis miReba da ganaTlebis ganviTareba. bunebrivia,
safrangeTis mTavrobam uaryo yvela moTxovna, ramac gamoiwvia fesSi,
salesa da kasablankaSi mRelvarebebis axali talRa [49,8].
1937 wels safrangeTma akrZala ,,maRribis bloki‘‘, ris sapasuxodac
erovnuli burJuaziis liderebma Camoayalibes ori politikuri partia:
,,nacionaluri moZraobis partia‘‘, muhamad vazanis xelmZRvanelobiT,
,,nacionaluri partia‘‘, al-fasis da muhamad liazidis meTaurobiT. es
partiebi ZiriTdad dakompleqtebuli iyo qalaqelebisagan da
moTxovnebic daaxloebiT erTTnairi hqondaT. gansxvaveba iyo imaSi, rom
al-fasis garSemo ufro metad Semoikribnen islamuri, xolo al-vazanis
irgvliv, evropuli ganaTlebis pirebi. orive partia flobda beWdviT
organoebs - arabul da frangul enebze, rac axdenda mosaxleobaze
garkveul gavlenas. amave wels, qveyana isev moicva antiimperialisturma
gamosvlebma, romlebSic monawileobdnen, rogorc soflebis, aseve
qalaqebis mosaxleoba. ori wlis Semdeg ki frangebis batonobis
winaaRmdeg gamovida erovnuli reformebis partia-‘abd al-xalik toresis
meTaurobiT.
rac Seexeba espaneTis zonaSi arsebul nacionalur moZraobas, mis
saTaveSi idga nacionaluri inteligencia tradiciuli islamuri
ganaTlebiT da mas xelmZRvanelobda iusticiis yofili ministri, ‘abd as-
130
salam benuna. 1931 wels, benunas TaosnobiT madridSi espanelebs
gadaecaT moTxovnebis werili, romelSic iTxovdnen cotaoden
Tavisuflebas da qveynis administraciul da politikur cxovrebaSi
monawileobis miRebas. espaneTma Tanxmoba ganacxada mxolod politikuri,
patara broSurebis, adgilobrivi gazeTebisa da Jurnalebis gamocemaze
(,,as-salam‘‘, ,,maRrib al-jamid‘‘,…,,ar-rÒf‘‘) [39,15].
1930-iani wlebidan espaneTis mTavrobis politika mimarTuli iyo
dekretebis gamocemisaken. Tavis droze ki generalma frankom, romelic
dainiSna espaneTis zonis komisrad (1936) ganacxada, rom is iyo ,,islamis
mfarveli‘‘. meore msoflio omis dros, espaneTs kidev ufro gaufuWda
avtoriteti faSistur germaniasTan TanmaSromlobis gamo. am dros, oTxma
partiam ,,isTiklalma‘‘, ,,damoukideblobis demokratiulma partiam‘‘,
,,nacionaluri reformebis‘‘ da ,,marokos erTianobis‘‘ (espaneTis zonidan)
partiam Seqmnes damoukideblobis brZolis nacionaluri fronti, romlis
meSveobiTac gaeros sam sesiaze gatanil iqna marokos sakiTxi. 1937 wlis
13 oqtombers xeli moewera frontis egreTwodebuli paqts, romelic
gadaeca ben iusufs. igi Sedgeboda 8 punqtisagan [47,132; A22,314]:
statia I. yvela is partia, romlebmac xeli moaweres paqts,
valdebulebas iRebda ebrZola bolomde marokos saboloo
damoukideblobamde. arc erTi partia ar Tanxmdeboda safrangeTTan
kavSirze. unda dawyebuliyo molaparakeba, romelic gansazRvravda maT
Soris urTierTobas.
statia II. erTaderTi da mTavari mizani iyo damoukideblobis mopoveba.
statia III. damoukideblobis miRebamde ar SeiZleboda molaparakebebis
dawyeba.
statia IV. umniSvnelo sakiTxTan dakavSirebiTac dauSvebeli iyo
molaparakebebis dawyeba.
statia V. yvela is moqmedeba, romelic zians miayenebda ben iusufs,
unda ganxiluliyo rogorc paqtis sawinaaRmdego.
statia VI. aqtiuri TanamSromloba marokosa da arabuli qveynebs
Soris unda gagrZelebuliyo damoukideblobis miRebis Semdgomac.
statia VII. paqtze xelmomweri partiebi valdebuli iyvnen ar
daTanxmebodnen komunistur partias erTiani frontis Seqmnaze.
131
statia VIII. im partiebma, romlebmac xeli moaweres tanJeris paqts,
unda SeeqmnaT komiteti Semdgomi konsultaciebisTvis, Tumca
valdebulebis CarCos farglebSi inarCunebdnen Tavisuflad moqmedebis
uflebas [47,132].
1940 wlis ivnisSi, safrangeTis kapitulaciis Semdeg maroko ,,gadavida‘‘
faSisturi germaniis xelSi. am periodSi germaniis samxedro gemebi Tavs
afarebdnen marokos teritorialur wylebs, xolo aerodromebi
warmoadgendnen germanelebis sahaero bazebs. maT marokodan gaqondaT
sursaTi da nedleuli. espaneTma, romelmac isargebla safrangeTis
,,dasustebiT‘‘ da Seqmnili mdgomareobiT, miiTvisa tanJeri da SeuerTa
igi Tavis zonas [49,8].
meore msoflio msoflio omis dros gansakuTrebiT gaaqtiurda
amerikis SeerTebuli Statebi. Tavdapirvelad sulTani ben iusufi ar
midioda aSS-sTan molaparakebaze, radganac upiratesobas aniWebda
maroko-safrangeTis urTierTobebs. SeerTebulma Statebma SeinarCuna
alJirSi, marokosa da viSis mTavrobis qveS myof saxelmwifoebSi Tavisi
sakonsuloebi, riTac uzrunvelyo kontaqtebi.
1940 wels, aSS-m maRribSi sakonsuloebis xelmZRvanelobisaTvis da
mdgomareobis gasarkvevad CrdiloeT afrikaSi gagzavna saxelmwifo
departamentis TanamSromeli. 1941 wels, xeli moewera veigan-merfis
SeTanxmebas, romliTac Statebma uzrunvelyo CrdiloeT afrikaSi Tavisi
sasursaTo da samrewvelo produqciis, maT Soris sawvavis Setanac. aSS-s
undoda inglisis gzidan CamoSoreba da SemdgomSi uari ganacxada Sarl
de golis meTaurobiT safrangeTis nacionaluri komitetis aRiarebaze.
1942 wlis 3 ivliss, inglisma cno safrangeTis nacionaluri komiteti.
prezidentma ruzveltma winaaRmdegoba gauwia agreTve safrangeTis
jarebis gadasxmas maRribis qveynebSi da cdilobda xeli SeeSala de
golis kontaqtebisaTvis. amave wlis noemberSi, inglis-amerikis
gaerTianebuli Zalebi gadasxdnen CrdiloeT afrikaSi, maT Soris
kasablankaSic da gawmindes maroko Ggermania-italiis armiisagan [39,16].
1943 wels, kasablankaSi gaimarTa cnobili ,,kasablankis konferencia‘‘,
romelzedac amerikis SeerTebuli Statebis prezidentma ruzveltma,
inglisis premier-ministrma vinston CerCilma da alJirSi safrangeTis
132
ganmaTavisuflebeli komitetis xelmZRvanelma Sarl de golma ganixiles
mokavSireebis samxedro gegma. gadawyda mokavSireTa jarebis gadasxma
siciliaze. aseve, konferenciaze miRebul iqna gadawyvetileba
safrangeTis CrdiloeTSi meore frontis argaxsnis Taobaze [22,316].
amave wlis 22 ianvars, sulTani ben iusufi kasablankasTan axlos
anfaSi Sexvda ruzvelts, rac iyo 1912 wlis fesis SeTanxmebis darRveva.
am ori qveynis meTauris Sexvedram marokoelebs gauCinaT imedi imisa, rom
meore msoflio omis Semdeg daibrunebdnen nanatr damoukideblobas
[35,16]. prezidentma teqnikuri kadrebis ararsebobis gamo, SeTavaza ben
iusufs marokoelebis SeerTebuli Statebis universitetebSi gagzavna.
amasTanave, ruzveltma aRniSna, rom marokos resursebis aTvisebis mizniT
SesaZlebeli iqneboda Statebis saTanado firmebTan molaparakeba.
yvelaferma aman safuZveli daudo amerikis SeerTebuli Statebis
SeRwevas ,,SarifTa saxelmwifoSi‘‘.
1943 wels, poziciebis gasamyareblad, Sarl de golma ganacxada, rom
safrangeTi mzad iyo gaekeTebina bevri ram im qveynisaTvis, romelic mas
dauWerda mxars. 1944 wlis 3 ivniss ki, Seiqmna safrangeTis nacionalur-
ganmaTavisuflebeli komiteti. sulTan ben iusufs surda gamoeyenebina
amerika-safrangeTis metoqeoba qveynis interesebisaTvis.
aRsaniSnavia is faqti, rom meore msoflio omma daarRvia marokos
metropoliasTan kavSirebi, ramac xeli Seuwyo adgilobrivi nawarmis
gazrdas da axali samrewvelo dargebis Seqmnas. amasTanave, SedarebiT
gaumjobesda qalaqebis mosaxleobis mdgomareoba, Tumca ar Seicvala
araferi raionebsa da soflebSi. garda amisa, 1941-43 wlebSi marokoSi
mZinvarebda gvalva.
meore msoflio omis dros, safrangeTis marcxma Searyia misi
avtoriteti, riTac isargebla amerikis SeerTebulma Statebma. man
gaimyara Tavisi ekonomikuri kavSirebi marokoSi da daiwyo gamosvla
antikolonialuri reJimis winaaRmdeg. ruzveltma CerCilTan erTad xeli
moawera atlantikur qartias, romelSic xazgasmiT ewera, rom nebismier
qveyanas TviTon unda ganesazRvra Tavisi bedi [39,16].
,,erovnuli partia‘‘ moTxovnebis gansaxorcieleblad gaerTianda
partia ,,isTiklalTan‘‘, ahmad balafrejis meTaurobiT, romelic iqca
133
qveynis umsxviles partiad. 1944 wlis 11 ianvars, maT marokos sulTans,
safrangeTis administracias da mokavSireebs (inglisi, aSS...) gadaces
damoukideblobis manifesti, romelic eyrdnoboda atlantikur qartias.
avtorebi, damoukideblobis garda, iTxovdnen reformebis gatarebasac. am
yvelafers mohyva represiebi. sulTans mudmivad ugzavnidnen
damoukideblobis mxardamWer peticiebs. ben iusufma miiwvia ministrebi
manifestis ganxilvisTvis. Seiqmna specialuri komisia, romelsac daevala
,,isTiklalTan‘‘ molaparakebebis warmoeba. safrangeTis xelisufleba ki
imdenad aRSfoTda, rom generalurma rezidentma erik iabonma ganacxada,
rom sityva damoukidebloba unda yofiliyo amogdebuli gulidan da
amoRebuli leqsikonidan. garda amisa, frangebma daapatimres manifestis
avtorebi. aman ufro metad gaamZafra mosaxleobis protesti [39,17; 111,90].
amave wels, maraqeSSi Sedga CerCilis, amerikis elCis parizSi da
vensan Juenis Sexvedra, romelzedac SemuSavebul iqna marokoSi
amerikelebis bazebis gamyarebis da sulTnis winaaRmdeg civi omis
gatarebis gegma.
meore msoflio omis Semdeg safrangeTma gaaZliera terori.
imperialistebi gansakuTrebuli sisastikiT gauswordnen fesisa da
rabatis mosaxleobas. viSis xelisufleba cdilobda gaevrcelebina
antiebrauli kanonebi, romlebsac ben iusufma xeli ar moawera. man
ganacxada, rom marokoSi cxovrobda msoflioSi erT-erTi yvelaze didi
ebraelTa diaspora da mxolod rezidentis survilis gamo isini ar
datovebdnen qveyanas.
erovnul-ganmaTavisuflebel moZraobaze, didi gavlena moaxdina 1945
wlis 22 marts, arabuli qveynebis ligis Seqmnamac. amave wlis ivnisis Sua
ricxvebSi sulTani ben iusufi Cavida parizSi droebiT mTavrobasTan
mosalaparakeblad, romelic fesis 1912 wlis SeTanxmebis sanacvlod
dapirda axali SeTanxmebis dadebas.
mogvianebiT, 1947-48 wlebSi, kairoSi Seiqmna CrdiloeT afrikis
ganmaTavisuflebeli komiteti, romelmac axali sicocxlე Semata marokos
partiebs. am komitetSi Sevidnen alJirisa da Tunisis politikuri
partiebic [52,128].
134
1947 wels, generalur rezidentTan SeTanxmebiT marokos sulTani
Cavida tanJerSi, sadac 9 aprils sityviT gamosvlisas aRniSna Tavisi
xalxis Tavisuflebis ufleba da gaugzavna safrangeTis prezidents ori
memorandumi, romelSic moiTxovda ,,SarifTa saxelmwifos‘‘ suverenitetis
aRiarebas, razedac safrangeTma uari ganacxada. sulTanma 12 aprils
pres-konferenciaze gamoxata piradi simpaTia arabuli qveynebis ligis
mimarT da ganacxada, rom marokoeli xalxi moipovebda Tavis uflebebs,
rac gaxda axali masobrivi gamosvlebis dawyebis erTgvari signali.
1947 wels, ganviTarebuli movlenebis da loialobis gamo, safrangeTma
Secvala Tavisi generaluri rezidenti erik iaboni, sastiki alfons
JueniT. igi iyo alJirSi mcxovrebi frangi Jandarmis Svili. Jueni de
golTan erTad swavlobda sen-sirkis samxedro saswavlebelSi, Tumca
kolonialur politikasTan dakavSirebiT maT hqondaT gansxvavebuli
Sexedulebebi. marokos rezidenti Tvlida, rom islamur saxelmwifoebSi
warmateba miiRweoda mxolod Zalis gamoyenebiT da mtkice xeliT.
1947 wlis ivnisSi, frangebma miiRes axali kanoni, romlis safuZvelze
reorganizebul iqna sulTnis xelisufleba. maxzanis Zalaufleba
ifargleboda mxolod sxvadasxva dawesebulebaSi marokoelebze
dakvirvebiT, romlebic emorCilebodnen safrangeTis rezidents [39,17].
saWiroa aRiniSnos, rom proteqtoratis damyarebis Semdeg marokos
sulTanma SeinarCuna vetos dadebis ufleba, rac iyo udidesi
prerogativa. nebismieri reforma Sedioda ZalaSi, mas Semdeg rac
,,dahiris‘‘ saxiT mas suvereni moawerda xels.
droTa ganmavlobaSi, safrangeTis axalma rezidentma ieriSi miitana
marokos sulTanze. vinaidan maraqeSeli faSa al-glavi (al-glaui) iyo
karg urTierTobebSi proteqtoratis xelmZRvanelobasTan, man gamoiyena
igi sulTnis winaaRmdeg. amasTanave, al-glavi iyo msxvili feodali da
mas eqvemdebareboda aTasobiT berberi. alfons YJuenma, iseve rogorc
misma winamorbedebma, scada eTnikuri SuRlis gaRviveba. igi estumra
maraqeSel faSas da gamoaqveyna manifesti, romelSiac ben iusufs
acxadebda ,,arakanonierad‘‘ da ,,religiis mtrad‘‘. al-glavim mouwoda
berberuli tomebis beladebs sulTnis sisxlis aRebisaken. amis garda,
axalma rezidentma daiwyo ,,wesrigis damyareba‘‘ administraciul
135
aparatSi. man scada adgilobrivi arCeviTi ansableebis Camoyalibeba da
municipalitetebis reformireba, rac saSualebas micemda marokoSi
mcxovreb 300 aTass frangs monawileoba mieRo adgilobriv arCevnebSi.
1947 wlis 20 ivniss ben iusufma kategoriuli uari ganacxada
SeTavazebuli reformebis xelis moweraze da sakanonmdeblo
Zalauflebis didi vazirisaTvis gadacemaze.
1947 wels, sulTanma weriliT mimarTa prezident vensan oriols,
romelSic Txovda safrangeT-marokos urTierTobebis gadaxedvas, xolo
erTi wlis Semdeg ben iusufma ganacxada, rom dadga marokos
damoukideblobis dro, rasac mohyva masobrivi gaficvebi da represiebi
[39,19].
1948 wels, ,,partia isTiklalma‘‘ gamarjveba moipova sakonsultacio
palataSi. ori wlis Semdeg ki Catarda erToblivi samTavrოbo sxdoma,
romlidanac Juenma gaaZeva nacionaluri partiis erT-erTi lideri, ahamad
liazidi. mas miyvnen partiis sxva wevrebic. 1950 wels, samTavrobo sabWos
sxdomaze uaryves frangebis mier wardgenili biujetis proeqti, ramac
gamoiwvia ara marto safrangeTis administraciis, aramed natos
SeSfoTebac. Crdilo-atlantikuri aliansi marokoSi flobda sazRvao da
sahaero bazebs.
1950 wels, sulTanma ben iusufma gaugzavna memorandumi safrangeTis
mTavrobas. daZabuli mdgomareobis ganmuxtvis mizniT, safrangeTis
xelisuflebam gadawyvita marokos sulTnis safrangeTSi mipatiJeba da
sazeimod daxvedra. gadawyda, rom ben iusufi darCeboda qveyanaSi sami
kviriT da pirveli dReebi iqneboda oficialuri. mas gamouyves
apartamentebi eliseis sasaxleSi. Tavdapirvelad, 9 oqtombers marokos
sulTani Cavida bordoSi, Tavis garemocvasTan da vaJTan hasan II-Tan
erTad. evropaSi vizitis dros, imyofeboda maraqeSis faSac al-glavi.
bordoSi maRribeli studentebi Sexvdnen sulTans antikolonialuri
lozungebiT. 11 oqtombers ben iusufi ewvia parizs, sadac sadgurze
daxvda mas prezidenti mTeli mTavrobis SemadgenlobiT. stumris
sapativcemulod gaisroles 101 zalpi. frangebma marokos sulTans
mouwyes arnaxuli daxvedra da miRebebi, Tumca ver moxerxda mTavar
sakiTxze SeTanxmeba. 31 oqtombers iusufma eliseis sasaxleSi miiRo
136
memorandumze pasuxi, romelic gulisxmobda mxolod calkeuli
reformebis gatarebas, cenzuris Sesustebas presaze da naklebad Carevas
faSebisa da yadiebis daniSvnisas. frangebi aseve aRiarebdnen marokoSi
damyarebul sastik mmarTvelobas da Tavazobdnen sulTans rig
sakiTxebTan dakavSirebiT erToblivi komisiis Seqmnas. rac mTavaria
safrangeTi ar miiCnevda, rom damdgari iyo is dro, rodesac ,,SarifTa
saxelmwifo‘‘ unda gamxdariyo damoukidebeli [39,19].
1951 wlis 5 ianvars, frangma rezidentma mosTxova ben iusufs
yovelgvari kavSiris gawyveta ,,partia isTiklalTan‘‘ da erovnul-
ganmaTavisuflebeli moZraobis mxardaWeris Sewyveta. ganrisxebulma
sulTanma ,,moxsna‘‘ rezidenti dakavebuli Tanamdebobidan da aukrZala
mas sasaxleSi gamoCena. sapasuxod man 9 ianvars rabatSi gamoiyvana
tankebi da moსTxova qveynis mmarTvels ,,isTiklalis‘‘ sajarod dagmoba.
vaSingtonidan dabrunebulma Juenma, prezident trumenTan Sexvedris
Semdeg ormagi ZaliT ganaaxla brZola ganmaTavisuflebeli moZraobis
winaaRmdeg. safrangeTsa da marokoSi mobilizebul iqna radio, presa,
kino, romlebic mudmivad akritikebdnen ben iusufs. imperialistebis
mTavari amocana iyo daerwmunebinaT marokoeli xalxi imaSi, rom
sulTani iyo reformebisa da progresis winaaRmdegi. am viTarebaSi
saomrad mzad iyo policia da jari [52,129]. isini akontrolebdnen
suverenis sasaxles da im raionebs, sadac cxovrobdnen marokoelebi. maT
aekrZalaT qveynis datoveba. am dros, al-glavim daadanaSaula
,,isTiklali‘‘ komunistur partiasTan TanamSromlobaSi, romelic
uaryofda islams da marokoul tradiciebs. igi, SeiZleba iTqvas,
gamovida islamis damcvelis rolSi.
12 Tebervals, safrangeTis rezidenti Sexvda marokos sulTans da man
kvlav wauyena Tavisi moTxovnebi. meore dRes Juenma gaugzavna suverens
imperialisturi deklaraciis gegma, romelic gmobda ,,partia
isTiklals‘‘. ben iusufis mier miwveulma vazirebisa da alimebis sabWom
erTxmad uaryo aRniSnuli gegma, rac Seatyobines generalur rezidents.
daSinebis mizniT, safrangeTis rezidenti imuqreboda berberebis
mxridan moqalaqeebis ZarcviTa da daxocviT. ra Tqma unda mas hqonda
frangebis im nawilebis imedi, romlebic ganlagebuli iyvnen did
137
qalaqebSi. safrangeTis administraciam moaxdina berberebis Sekreba.
maTma umetesobam arc ki icoda risTvis miiyvanes. tankebma alya
Semoartyes ben iusufis sasaxles da wauyenes mas ultimatumi - igi an
unda gadamdgariyo, an damorCilebuliyo rezidents.
1951 wlis 24 Tebervals, marokos sulTanma daSala kabineti, gaaZeva
ramdenime umaRlesi moxele, gadaayena karaviinis universitetis reqtori
da Tanxmoba ganacxada saministroebis reorganizaciaze. safrangeTis
xelisufleba amiT ver dakmayofilda da daJinebiT moiTxova dekretze
xelis mowera, romelic gmobda erovnul-ganmaTavisuflebel moZraobas.
25 Tebervals, sulTani iZulebuli gaxda wasuliyo daTmobaze da amitom
xeli moawera dekrets. mxolod amis Semdeg berberebi daabrunes
saxlebSi [52,130].
frangebi ver kmayofildebodnen miRweuli gamarjvebiT. maT calkeul
raionebSi daniSnes axali yadiebi (tilivini, al-ksibi...), rasac mohyva
demonstraciebi maTi moxsnis moTxovniT. Juenma daiwyo represiebis
gatareba partiebis winaaRmdeg. Tebervlis bolosa da martis dasawyisSi
Setakebebi policiasa da mosaxleobas Soris gadaizarda sisxlisRvraSi.
yoveldRiurad iWerdnen aTasobiT adamians, aikrZala yovelgvari krebis
Catareba, faqtobrivad Sewyda gazeTebis gamoSveba. rabati mTlianad iqna
okupirebuli, fessa da meqnesSi ki gamocxadda saomari mdgomareoba.
generalurma rezidentma Camoayaliba axali kabineti, riTac gazarda
Tavisi uflebamosileba. man waarTva marokos sulTans beWedi, gamoca
ramdenime ,,dahiri‘‘ da dasaxa axali mTavrobis gegma. ben iusufma uari
Tqva kvlav daniSnuli ministrebis miRebaze da ganacxada, rom 27
Tebervals gamocemuli dekreti iyo yalbi.
aRsaniSnavia, rom am periodSi qveyanaSi imata felahebis gamosvlebmac.
maTi Caqrobis mizniT proteqtoratis xelmZRvanelobam xuTi frangis
mkvlelis povnis sababiT, gadaaqcies xenifras da Tadlas Soris mdebare
raioni samxedro zonad. iq gaigzavna 10 aTasi jariskaci da sapolicio
razmebi. isini Cxrekdnen saxlebs, spobdnen dasaxlebebs, mosavals,
mindvrebs, aupatiurebdnen qalebs, Zarcvavdnen da apatimrebdnen
mosaxleobas. ivnisis TveSi analogiuri sapolicio operaciebi gatarda
Sua atlasSic.
138
situaciis gasamuxtad, 1951 wels gamocxadda sasoflo-sameurneo
TviTmmarTvelobis arCeviTi organoebis Seqmna (jama ‘a). jama ‘a marTvda
koleqtiur miwebs da adgenda olqis biujets.
1951 wlis 28 agvistos, generali Jueni daniSnes safrangeTis
SeiaraRebuli Zalebis mTavar inspeqtorad da igi Secvala generalma
giiom, romelic aseve warmatebiT agrZelebda Tavisi winamorbedis kurss.
1952 wels aikrZala ,,partia isTiklali‘‘. safrangeTi TandaTanobiT
aqcevda qveyanas samxedro banakad, xalxi ki agrZelebda
damoukideblobisaTvis brZolas.
aRsaniSnavia, rom amerikelebi cdilobdnen gamoeyenebinaT marokoSi
Seqmnili viTreba TavianT sasargeblod. 1952 wlis zafxulisaTvis
qveyanaSi iyo 300 aTasze meti amerikeli samoqalaqo da samxedro piri.
isini aerodromebis asaSeneblad iTvisebdnen felahebis miwebs. magaliTad
erT-erTi bazis asaSeneblad maT gamoasaxles 6 aTasi arabi. garda amisa,
amerikelebi yidulobdnen frangebisgan aqciebs, asaRebdnen TavianT
Cawolil saqonels. amerikelebsa da frangebs Soris maleve daiZaba
urTierToba. orive saxelmwifos surda marokos bazris xelSi mTlianad
Cagdeba. marokoeli xalxi imdenad daiRala kolonizatorebis fofiniT,
rom xeli mokides iaraRs. isini Tavs esxmodnen amerikelebsa da
frangebs, maT sawyobebs da matareblebs [39,12].
1952 wlis 11 ianvars, marokos saxelmwifos erovnulma frontma
gaugzavna sulTans werili, romelSic Txovdnen proteqtoratis
gauqmebas. severens ar SeeZlo arafris gakeTeba. amave TveSi, sami
rabateli imimi daajarimes 1000 frankiT, vinaidan isini mexuTe locvaSi
axsenebdnen ,,axali libiis dabadebas‘‘ da SeTxovdnen alahs am
qveynisaTvis mowyalebis da daxmarebis gawevas. es yvelaferi mowmobda
imaze, rom safrangeTis administracias ,,samRvdeloebaSi‘‘ Segzavnili
hyavda jaSuSebi da sasuliero pirebi mxars uWerdnen
ganmaTavisuflebeli brZolis ideebs. paralelurad amisa, isev
mimdinareobda masobrivi dapatimrebebi.
14 marts, ben iusufma kvlav mimarTa safrangeTs molaparakebebis
Catarebis, marokos damoukideblobis da profkavSirebis Taobaze [47,136].
suverenma pasuxi miiRo mxolod naxevari wlis Semdeg, 17 seqtembers.
139
werilSi araferi ewera molaparakebebis dawyebaze, SeTavazebuli iyo
mxolod umniSvnelo reformebi:
1. yvela sofelSi arCevnebis safuZvelze jama'as dafuZneba.
2. qalaqebSi naxevrad Sereuli municipaluri komisiebis Seqmna da
raionul centrebSi ori qveynis komisiis Camoyalibeba (es
yvelaferi ki marokoSi mcxovreb frangebs saSualebas micemda
arCeuliyvnen aRniSnul komisiebSi da marokoelebis msgavsad
hqonodaT saTaTbiro xma).
3. iusticiis organoebis reorganizacia, rac arafris momcemi iyo da
aZlierebda mxolod safrangeTis kontrols maxzanze.
30 marts marokos sxadasxva qalaqSi, maT Soris kasablankaSi, safiSi,
mrirtSi da tanJerSi moewyo demonstraciebi. tanJeris mosaxleobam
gagzavna peticia mandubis saxelze, romelSic gamoxatavdnen protests
adgilobrivi policiis mier mowyobil represiebsa da sisxlisRvraze
[47,137]. xalxis Seupovari brZolis wyalobiT, seqtembris dasawyisSi
gaanTavisufles patriotebis didi nawili, rac iyo pirveli gamarjveba
proteqtoratis xelmZRvanelobaze. frangebma isev cades espanelebis
revanSisaTvis gamoyeneba. Tumca, es ar Sedioda maT interesSi da
safrangeTi verafers gaxda.
1952 wlis 18 noembers, marokos taxtis dResaswaulze ben iusufma
gamoacxada, rom male dadgeboda is dRec, rodesac qveyana
ganTavisufldeboda agresorebisagan [47,139].
dekembris TveSi, politikuri departamentis xelmZRvanelma
kasablankaSi frangul gazeTs Seugdo bombi, rasac mohyva represiebis
axali talRa. xalxi kvlav gamovida frangebis winaaRmdeg.
kolonizatorebma daxoces 2 aTasi marokoeli. es iyo yvelaze didi
xocva-Jletva rifis ajanyebis Semdeg [47,140]. ajanyebebi moxda rabatSi,
ujdaSi da sxva did qalaqebSic. is gavrcelda espaneTis zonazec da
tanJerSic. amis sapasuxod daapatimres 43 aTasi patrioti.
antiimperialisturma gamosvlebma gamoxmaureba hpova soflebSic [47,142].
saWiroa aRiniSnos, rom marokos sulTnis, ben iusufis
daumorCilebloba urTulebda saqmes kolonialur mTavrobas. sulTani
140
xdeboda saSiSi figura da amitom generalurma rezidentma gadawyvita
misi mokvla.
1953 wlis 4 aprils, fesSi Catarda ,,maRribis muslimTa yriloba‘‘,
general laparis mfarvelobiT. karaviinis universitetis erT-erTma
profesorma, al-kitanma, romelic iyo sulTnis mowinaaRmdege brali
dasdo mas ,,islamis principebis‘‘ RalatSi. proteqtoratis
administraciam yrilobaze miiwvia 1300 muslimi-marokodan, alJiridan,
Tunisidan, libiidan da mavriTaniidan, romlebic warmoadgendnen 2000
zavias. yriloba gagrZelda sami dRe, romelzedac miiRes antimarokouli
rezolucia.
mTeli am xnis ganmavlobaSi mzaddeboda SeTqmuleba sulTnis
winaaRmdeg, romelSic CaerTo Juenic. 1953 wlis 21 maiss, gamovida
faSebisa da yadiebis peticia, romelic religiuri poziciebidan
gamomdinare iTxovda suverenis gadayenebas [47,143]. safrangeTis
administraciam gagzavna peticia parizSi da aRniSna, rom igi gamoxatavda
mTeli marokoeli xalxis azrs. amis sapasuxod, 31 maiss, nacionaluri
partiebis meTaurebma mimarTes arabuli saxelmwifoebis ligis samdivnos
politikuri komitetis mowvevis TxovniT, romelic ganixilavda Seqmnil
viTarebas. yvelaferma aman kidev ufro daZaba mdgomareoba. kasablankaSi
gamocxadda sayovelTao gaficva. daiwyo represiebis axali talRa.
10 agvistos, qalaq mulai-idrisSi ben iusufis mowinaaRmdegem
al-glavim da misma Tanamoazreebma dades fici, rom bolos mouRebdnen
mis mmarTvelobas. marTlac mzaddeboda gadatrialeba, romlis centri
iyo maraqeSi. ,,wiTel qalaqSi‘‘ idgnen SeiaraRebuli bebrberebi. 12
agvistos, ben iusufma daxmarebisaTvis mimarTa safrangeTis prezidents,
vensan oriols. ra Tqma unda, man daxmareba ver miiRo.
13 agvistos, generalma giiom rabatSi alya Semoartya sulTnis
sasaxles. generalma mosTxova ben iusufs, rom xeli moewera ,,reformebis
proeqtze‘‘, uari eTqva Tavis sakanonmdeblo uflebebze da ganecxadebina
gaeros arakompetenturoba marokos sakiTxTan dakavSirebiT. sulTnis
saboloo gatexisaTvis giiom gadaWra sasaxlis satelefono kavSiri,
riTac gadaaqcia igi tyved. garda amisa, safrangeTma gazarda kontroli
didi vaziris sabWoze. sulTani ben iusufi iZulebuli gaxda
141
daTanxmeboda wamoyenebul yvela moTxovnas. paralelurad, maraqeSSi
miwveul iqna sulTnis sabWo, xolo 14 agvistos rabatSi Seikribnen
mowinaaRmdege faSebi da yadiebi. maT gadawyvites iusufis damxoba [47,146].
19 agvistos rabatSi SeiWrnen SeiaraRebuli berberebi, meore dRes ki
kvlav alya Semoartyes ben iusufis sasaxles da ojaxTan erTad
gadaasaxles madagaskarze. sulTnad gamoacxades misive naTesavi `qveynis
moRalate‘‘, `marioneti‘‘ - ben ‘arafa, romelmac daikava taxti. am
yvelaferma gamoiwvia gaficvebis, demonstraciebis da dapatimrebebis
axali talRa. magaliTad ujdaSi daapatimres 4 aTasze meti
demonstranti [47,147; 22,318].
safrangeTis moqmedebebis winaaRmdeg aRdga mTeli qveyana. yofili
sulTani ben iusufi gaxda damoukideblobis simbolo da iqca
nacionalur gmirad. aRsaniSnavia, rom frangebma akrZales locvaSi ben
iusufis xseneba, ris gamoc morwmuneebi aRar dadiodnen meCeTebSi,
radgan ,,wabilwuli‘‘ iqna frangebis mier. isini mas uwodebdnen ara
,,baiTu-l-alahs‘‘, aramed ,,baiTu-l-munafikins'' [118,90]. is muslimebi ki,
romlebic aqamde pasiurobdnen daiwyes aqtiuri brZola. gogonebma dades
fici, rom ben iusufis dabrunebamde ar daojaxdebodnen, qalebi ar
aanTebdnen sinaTles, mamakacebi ar mowevdnen. rac mTavaria, marokoelebma
gamoucxades protesti yvelanair frangul nawarms, ramac safrangeTis
saxelmwifos firmebs moutana didi zarali da Tu adre ,,partia
isTiklalis‘‘ ufro zomieri frTa acxdebda, rom yurani iyo yovelgvari
Zaladobis da Zalis winaaRmdegi, am periodSi mouwodebda yvelas
SeiaraRebuli brZolisaken [47,149].
ben ‘arafas orjer Tavs daesxnen. amis sapasuxod, 1953 wlis 26
dekembers gamoica dekreti, romlis safuZvelze vinc dadanaSaulebuli
iqneboda sulTanze TavdasxmaSi daisjeboda sikvdiliT [44,79]. qalaqebis
quCebi savse iyo SeiaraRebuli policielebiT, cixeebi ki ise gadaivso,
rom patimrebis nawili gadaiyvanes simagreebSi da sastikad awamebdnen.
dilaobiT maTi gvamebi gahqondaT quCebSi. im raionebSi, sadac cxovrobda
ZirZveli mosaxleoba, iniSneboda ,,wesrigisaTvis pasuxismgebeli piri“,
romelic iTvleboda tyved. raionebSi policiis nebarTvis gareSe
akrZaluli iyo stumrebis miReba da qorwilebis gamarTva. xalxs ZaliT
142
mierekebodnen meCeTebSi. yvelafris miuxedavad, safrangeTi Tavs marokoSi
aramyarad grZnobda. aRsaniSnavia, rom espaneTma uari ganacxada axali
sulTnis cnobaze.
1954 wlis 21 marts, safrangeTis generalur rezidentad dainiSna
diplomati lakorti [49,80]. rezidentis gamocvlam TiTqmis araferi
Secvala. marokoelebs dapirdnen farTo politikuri reformebis
gatarebas, rac saboolod unda damTavrebuliyo TviTmmarTvelobiT.
qveyanaSi grZeldeboda frangebis SeRweva da isev mZvinvarebda
policiuri terori. mosaxleoba ar wyvetda brZolas da mudmivad
iTxovda ben iusufis dabrunebas da damoukideblobis aRiarebas.
marokoelebis Tavdadebam piks miaRwia 1954 wlis agvistoSi. miuxedavad
imisa, rom safrangeTma dainaxa, rom maTi mizani uryevi iyo,
kolonialuri reJimi mainc agrZelebda Zveli meTodebiT brZolas da
sistematurad cvlida rezidentebs. agvistoSi demonstraciebi
mimdinareobda fesSi, kasablankasa da ptiJanSi, ramac imsxverpla
aTasobiT adamianis sicocxle [49,81]. fesSi policiam da jarma xelSi
aiRo arabuli kvartlebis yvela gasavlel-gamosasvleli, ptiJanSi
kenitridan da sidi-slimanidan gaigzavna policia, kenitraSi policias
exmareboda jari. mokluli iqna 11 da daiWra 30 adamiani.
20 agvistos, gadatrialebis wlisTavze daiwyo saerTo gaficva [48,82].
amave dRes, ,,damoukideblobis partiis“ meTaurebi balafreji da
al-fasi gamovidnen sityviT Jenevasa da madridSi. maT xazi gausves, rom
marokoSi mSvidobis damyarebis mTavari piroba iyo muhamad ben iusufis
dabruneba.
am periodSi imperialistebma nacionaluri SuRlis gaRvivebis da
ganmaTavisuflebeli brZolis dasustebis mizniT daiwyes ebraelebis
darbeva. frangebma gaWirvebiT moaxerxes gaficvebis CaxSoba. agvistos
TveSi daapatimres 30 aTasze meti adamiani.
antiimperialisturma gamosvlebma kvlav ifeTqa taxtis dRis
dResaswaulze, 18 noembers. sami dRe gagrZelda sayovelTao gaficva
[49,83].
1955 wels, profkavSirebis saerTaSoriso konfederaciam venaSi miiRo
rezolucia marokoSi arsebuli kolonialuri reJimis gauqmebaze,
143
profkavSiris da mSromelebis uflebis gazrdaze da maTi meTaurebis
cixidan ganTavisuflebis Taobaze.
garda amisa, marokos sakiTxi Setanil iqna gaeros meaTe sesiaze, magram
gadaido taxtze kanonieri sulTnis dabrunebamde, vinaidan es niSnavda
safrangeTis mxridan poziciebis daTmobas [49,78].
1955 wlis zafxulSi antiimperialistebs Soris Camovarda uTanxmoeba.
Sua atlasis berberuli tomebis oTxma beladma uari ganacxada
al-glavis berberebis umaRles meTaurad aRiarebaze. 11 agvistos maT
gaugzavnes depeSa safrangeTis premier-ministrs, romelsac Txovdnen ben
iusufis dabrunebas. rifis da Sua atlasis berberuli tomebi gadavidnen
damoukideblobisaTvis mebrZolebis mxareze da aqtiurad CaerTnen
erovnul-ganmaTavisuflebel moZraobaSi [49,85].
14 agvistos, generaluri rezidentis granvalis iniciativiT, ben ‘arafas
gadaeca ministrTa sabWos werili, romelic Tavazobda axali mTavrobis
Seqmnas, Tumca misi politikiT ukmayofilo pirebma rezidenti aiZules
gadamdgariyo. 31 agvistos, marokoSi safrangeTis axal rezidentad
dainiSna buaie de laturi. igi marokomde iyo Tunisis rezidenti. am
dros frangebma gadawyvites molaparakebebis dawyeba, magram politikur
partiebs eWvi eparebodaT axali dapirebebis realobaSi,
,,damoukideblobis partiam‘‘ ki ukanonod cno axali sulTnis mier
gamocemuli kanonebi.
mTeli agvisto ar wydeboda demonstraciebi, romlebSic monawileoba
miiRes xenifrasa da vadi zemis berberulma tomebmac. ajanyebulTa
CaxSobaSi monawileobda 7 aTasze meti jariskaci, tankebiTa da aviaciiT
[49,86].
safrangeTis delegacias saTaveSi edga fori, marokosi-vaziri
al-glavi. molaparakebaSi CarTuli iyvnen ,,damoukideblobis
demokratiuli partiis‘‘ warmomadgenlebic. 23 agvistos dawyebuli
molaparakeba dasrulda 25 agvistos ben ‘arafas damxobis, ben iusufis
dabrunebis gadawyvetilebiTa da samkaciani taxtis sabWos miRebis
SeTanxmebiT [49,87]. ultrakolonizatorebi ki bolomde cdilobdnen, rom
muhamad ben iusufs sabolood uari eTqva taxtze. 26 agvistos, eks-le-
benSi (safrangeTi) gaimarTa molaparakeba safrangeTsa da marokos Soris.
144
27 agvistos, miRweul iqna SeTanxmeba, rac iTvaliswinebda taxtis sabWos
Seqmnas da muhamad V-s samSobloSi dabrunebas.
1955 wlis seqtemberSi, ,,marokos damoukideblobis‘‘ da
,,damoukideblobis demokratiuli partiis‘‘ warmomadgenlebi safrangeTis
oficialur pirebTan erTad Cavidnen madagaskarSi, ben iusufTan
mosalaparakeblad. yofili sulTani daTanxmda mTavrobisa da taxtis
sabWos Seqmnaze da aiRo valdebuleba, rom ar Caereoda politikur
mRelvarebaSi [48,87]. 20 seqtembers, miRebul iqna gadawyvetileba ben
‘arafas gadayenebaze. mas 10 dRe dasWirda imisaTvis, rom daetovebina
rabati. Semdeg ben ‘arafa gadavida TunisSi. Tumca, frangebi ar
Cqarobdnen taxtis memkvidreobis sabWos Seqmnas. 1 oqtombers
ganxorcielda rifisa da atlasis tomebis SeiaraRebuli gamosvla.
erTiani xelmZRvaneloba koordinacias uwevda marokosa da alJirSi
jarebis moqmedebas. 3 oqtombers mimdinareobda SeiaraRebuli brZola
Sua atlassa da rifSi. Sua atlasis garda, seriozuli Setakebebi moxda
qveynis Crdilo-aRmosavleTSi da ujdis raionSi. amave Tves, marokos
sakiTxi ganixiles safrangeTis nacionalur krebaze. 15 oqtombers
sabolood gadawyda taxtis sabWos Seqmna [49,88].
5 noembers, safrangeTis mTavroba wavida kidev erT daTmobaze. man
oficialurad aRiara muhamad ben iusufi sruluflebian sulTnad. meore
dRes gamoqveynda safrangeT-marokos erToblivi deklaracia, romelSic
ewera, rom ben iusufi apirebda mTavrobis Seqmnas. amis Semdeg sulTans
unda daewyo molaparakeba safrangeTTan, marokosaTvis damoukideblobis
statusis miniWebis Sesaxeb [49,90].
ben iusufi Tavdapirvelad Cavida parizSi. patiebis misaRebad masTan
mivida moRalate vaziri al-glavi. muhamad ben iusufma gamarTa
konsultaciebi sxvadasxva partiis warmomadgenlebTan da
politikosebTan.
9 noembers generalur rezidentad dainiSna parizis policiis prefeqti,
andre dibua, romelsac daevala safrangeT-marokos, 6 noembris
deklaraciis gatareba.
1955 wlis 14 noembers, ben iusufi radioTi miesalma marokoel xalxs,
xolo 16 noembers Cavida rabatSi. misi dabruneba iyo saxalxo zeimi. mas
145
100 aTasze meti adamiani daxvda dedaqalaqis SesasvlelTan.
tradiciisamebr, Sarifs miarTves rZe da finiki. sadResaswaulod
morTul quCebSi gamokidebuli iyo marokos saxelmwifo droSebi.
amave dRes Seiwyales 1713 patimari. gamarjvebis miuxedavad, Zalaufleba
mainc frangebis xelSi iyo. 19 noembers kasablankaSi ajanydnen
politpatimrebi. isini iTxovdnen Tavisuflebas. frangebma mokles 3
politpatimari. sapasuxod, 22 noembers kasablankis mosaxleobam
gamoacxada sayovelTao gaficva. demonstraciebi mimdinareobda sxva
qalaqebSic, rifSi, Sua atlsSi, zeda atlasSi grZeldeboda ajanyebebi.
1955 wlis 7 dekembers, formirebul iqna axali mTavroba. 1956 wlis 29
oqtombers fedalaSi saerTaSoriso konferenciaze xeli moewera
deklaracias-tanJerSi saerTaSoriso reJimis gauqmebaze [49,96].
1956 wlis 15 noembers daiwyo safrangeT-marokos molaparakebis axali
raundi qveynis damoukideblobis Taobaze, rac dasrulda 2 marts.
safrangeTma cno marokos saxelmwifoebrivi damoukidebloba [81,476]. amave
wlis 7 aprils espaneTmac aRiara misi damoukidebloba. 12 noembers ki
maroko gaxda gaerTianebuli erebis organizaciis wevri.
1957 wels, ben iusuf muhamad V-m miiRo mefis tituli1 da Seudga
qveynis erovnuli aRorZinebis kurss – ,,filalis dinastia aRdga‘‘. 44-
wliani Seupovari brZolis Sedegad, `SarifTa saxelmwifom‘‘ daibruna
damoukidebloba [121,19; 43,12; 91,31].
kolonizaciam Tavisi daRi daasva marokos, magram droTa
ganmavlobaSi, qveyanam TandaTanobiT SeZlo Zalebis mokreba da
Rirseuli adgilis damkvidreba ara marto arabul samyaroSi, aramed
mTel saerTaSoriso sarbielze. kolonialuri reJimis miuxedavad, man
mainc SinarCuna Tavisi istoriuli da kulturuli tradiciebi. igi im
arabuli saxelmwifoTagania, romelic warmatebiT viTardeba da
warmoadgens maRribis demokratiis, ekonomikisa da kulturis centrs.
marokos samefos kulturuli Zeglebis didi nawili ki Setanilia
iuneskos msoflio memkvidreobis siaSi.
1 maroko konstituciuri monarqiaa. moqmedebs 1972 wlis konstitucia, 1996 wlis 13 seqtembers Setanili cvlilebebiT. 2011 wlis 1 ivliss Catarda referendumi axali konstituciis miRebis Sesaxeb. qveynis devizia: `alahi, samSoblo, mefe‘‘.
146
`SarifTa saxelmwifos‘‘ prestiJi ufro metad gaizarda 1999 wlidan,
rac reformatorad wodebuli mefis muhamad VI-s1 udavo damsaxurebaa.
monarqis marTvis stili dasavleTSi did mowonebas imsaxurebs. igi
gansakuTrebiT didi siyvaruliT sargeblobs axalgazrdebSi da maRali
fenis sazogadoebaSi. mis mier gatarebuli mravali reformis Sedegad
qveyanaSi iklo umuSevrobam, SemuSavebul iqna ekonomikuri ganviTarebis
programebi, imedi miecaT gaWirvebul, socialurad daucvel adamianebs,
cixeebidan gamovida aTasobiT politpatimari. umaRless postebze daiwyo
qalebis daniSvna da gaizarda maTi uflebebi. muhamad VI-s iniciativiT
masmedia nawilobriv gadavida kerZo pirebis xelSi da SesaZlebeli gaxda
adre akrZaluli informaciis gamoqveyneba. maroko arabul qveynebs
Soris warmoadgens im iSviaT gamonakliss, sadac xalxs Tavisuflad
SeuZlia Tavisi poziciis Tamamad gamoxatva.
1994 wlidan ,,SarifTa saxelmwifo‘‘ evrokavSiris asocirebuli wevria,
magram swored mefe muhamad VI-s Zalisxmevis Sedegad gafarTovda
urTierTobebi marokosa da evrokavSirs Soris. amasTanave, qveynis mTavari
partniorebi safrangeTi da aSS, seriozulad ganixilaven dasavleT
saharaSi ara referendumis, aramed sadao teritoriisTvis
TviTmmarTvelobis miniWebis sakiTxs, marokos SemadgenlobaSi. afrikisa
da aziis aTamde saxelmwifom ukan waiRo dasavleT saharis
saxelmwifoebriobis cnobis moTxovna.
garda amisa, marokos samefo, iseve rogorc msoflios sxva qveynebi,
aqtiurad CaerTo terorizmis winaaRmdeg brZolaSi. amerikis SeerTebuli
Statebis mier wamowyebul terorizmis winaaRmdeg kampaniaSi
TanamSromlobisaTvis mas mieniWa nato-s mokavSiris statusi [157,3-4].
1 1999 wlis 30 ivliss, marokos samefo taxtze avida filalis dinastiis gvirgvinosani, muhamad VI. igi daibada 1963 wels. 1981 wels daamTavra sasaxlesTan arsebuli saSualo saswavlebeli. umaRlesi ganaTleba miiRo rabatis muhamad V-s saxelobis universitetSi, iurispudenciis ganxriT. 1999 wels daamTavra sorbonis universiteti da iqve daicva disertacia evropisa da maRribis qveynebis TanamSromlobis sakiTxebze. is pirveli arabi monarqia, romlis titulaturaSi iurispudenciis doqtoris evropul universitetSi miRebuli diplomi Sedis. igi brwyinvaled flobs frangul, espanur da inglisur enebs. man staJireba gaiara evrokavSirisa da gaeros saerTaSoriso organizaciebSi. gamefebamde iyo marokos genStabis biuros koordinatori. 1994 wels mieniWa diviziis generlis wodeba [157,3; 158,2].
147
daskvna
amrigad, naSromSi `Sarifebi da filalis dinastia marokoSi‘‘,
Seswavlilia SarifTa gamoCena da damkvidreba `SarifTa saxelmwifoSi‘‘,
filalis dinastiis istoria. TemaSi mimoxilulia is socialur-
ekonomikuri, politikuri, kulturuli procesebi, romelTac adgili
qondaT XVII-XX saukuneebis marokos cxovrebaSi.
naSromSi yuradReba fokusirdeba politikur da istoriul
movlenebze. aseve mimoxilulia berberebis istoria, gadmocemulia maTi
roli qveynis ganviTarebis istoriaSi. berberebis adaT-Cveulebani dResac
gansxvavdeba arabebisagan, magram maT kargad SeiTvises arabuli ena da
kultura.
Sarifebs mouxdaT mZime brZolis gadatana arabul-berberul tomebTan,
qveyanaSi stabilurobis dasamkvidreblad da Zalauflebis
gansamtkiceblad. filalim, SeiZleba iTqvas, maroko gadaarCina daRupvas.
‘alavitma sulTnebma qveyana gamoiyvanes mZime mdgomareobidan. XVII-XVIII
saukuneebSi maT araerTxel daamarcxes da ukuagdes ajanyebuli tomebi
da ucxo Zalebi. aRniSnuli periodi SeiZleba CaiTvalos marokos
aRorZinebis xanad. ‘alavitebma garkveulwilad daZlies feodaluri
CamorCeniloba.
mulai ismailis Zalisxmevis Sedegad, mosaxleoba wina periodTan
SedarebiT gamovida mZime mdgomareobidan da rac umniSvnelovanesia,
sulTan ismailis mmarTvelobis xanaSi, Seiqmna namdvili jari, romlis
meSveobiTac qveyanaSi damyarda simSvide da wesrigi. aRdga agreTve
teritoriuli mTlianoba, amoRebul iqna gadasaxadebi. ismaili istoriaSi
Sevida, rogorc amaRorZinebeli sulTani. amave dros, igi cnobili iyo,
rogorc despoti mmarTveli. mis mier gatarebuli politikis gareSe
`SarifTa saxelmwifo‘‘ aRar iarsebebda. sulTanma ismailma aaRorZina
vaWroba, kari gauxsna ucxoel vaWrebs, ramac iqonia marokos ekonomikaze
rogorc dadebiTi, aseve uaryofiTi gavlena. ismailma datova `axali
meqnesi‘‘ da ukvdavi saxeli. misi gardacvalebis Semdeg, marokos siZliere
TandaTanobiT Seirya.
148
xelsayreli adgilmdebareobis da kargi bunebrivi pirobebis gamo,
qveyana yovelTvis izidavda ucxoel dampyroblebs. am yvelaferma
Seasrula, rogorc dadebiTi, aseve uaryofiTi roli. miuxedavad imisa,
rom kolonizaciam marokoSi Seitana ,,civilizacia‘‘, man mainc daRi
daasva mas.
XIX saukunidan marokoze gaZlierda evropis saxelmwifoebis zewola,
rac sabolood, kolonialuri `cieb-cxelebis‘‘ periodSi dasrulda misi
damoukideblobis dakargviT.
qveynisaTvis brZolam gansakuTrebul piks miaRwia XX saukunis
dasawyisSi. vinaidan am periodisaTvis dRevandeli marokos samefo iyo
susti politikuri, samxedro da finansuri TvalsazrisiT, ra Tqma unda
msoflio gadanawilebis brZolaSi igi ver acda kolonizatorTa
agresias.
mravali winaaRmdegobebisa da siZneleebis miuxedavad, filalis
dinastiam dRemde SeinarCuna taxti. monarqis keTilSobiluri
warmomavloba dResac iwvevs muslimTa pativiscemas da aRfrTovanebas.
dResdReobiT, marokos samefo aris maRribis erT-erT mTavari
politikuri, ekonomikuri, religiuri da kulturis centri. maroko,
CrdiloeT afrikaSi im qveyanaTagania, sadac arabul-berberulma da
andalusiurma kulturam miaRwia Tavisi ganviTarebis mwvervals.
islamis damkvidrebis Semdeg da filalis gamgeblobis periodSi,
arabuli maRribis religiur, politikur da ekonomikur cxovrebaSi
umniSvnelovaness rols asrulebdnen qalaqebi, romlebic
gansakuTrebuli statusiT sargeblobdnen islamur samyaroSi.
qveynis CrdiloeT nawilSi mdebare qalaqi fesi - `maRribis meqa‘‘
ramdenjerme iyo marokos dedaqalaqi. man gauZlo mraval qartexils.
saukuneebis win daarsebuli qalaqi, dResac islamuri kulturis
mkvlevarTa interess imsaxurebs.
mecnierTa kvlevis sagans warmoadgenen agreTve qalaqebi - maraqeSi,
rabati da meqnesi. `wiTelma qalaqma‘‘, romelmac qveyanas misca
Tanamedrove saxelwodeba, dRemde SeinarCuna Tavisi mniSvneloba. rogorc
aRiniSna, drogamoSvebiT igi iyo saxelmwifos dedaqalaqi, sadac
149
moRvaweobdnen udidesi arabi da andalusieli mecnierebi,
RvTismetyvelebi, kanonmdeblebi.
rac Seexeba rabats, is iyo al-muvahidebis dedaqalaqi, aseve
saukuneebis manZilze asrulebda portis rols da warmoadgenda
mekobreTa keras. rabati Tavisi saintereso istoriiTa da mdidari
arqiteqturuli ZeglebiT, dResac ipyrobs mkvlevarTa, Tu mogzaurTa
yuradRebas. marokos rigiT me-4 sataxto qalaqi meqnesi, amJamad qveynis
samxreT regionis ekonomikuri centria. odesRac saxelganTqmuli
dedaqalaqi, dRes ,,CrdilSia‘‘ moqceuli.
kasablanka yovelTvis asrulebda umniSvnelovanes rols qveynis
ganviTarebaSi da hasan II-is meCeTi warmoadgens muslimur samyaroSi
unikalur nagebobas, ris gamoc saWirod miviCnieT Zalian mokled misi
istoriis gadmocema. ,,TeTri qalaqi‘‘ yovelTvis aqtiurad iyo CarTuli
qveyanaSi mimdinare procesebSi.
arabul-berberulma tomebma Seasrules gadamwyveti roli marokos
istoriaSi. daumorCilebeli tomebi xSirad uqmnidnen problemebs
sulTnebs, amavdroulad isini drodadro exmarebodnen mmarTvelebs
Zalauflebis mopovebasa da wesrigis damyarebaSi.
amasTanave, proteqtoratis dros frangebma bevrjer cades berberul-
arabuli tomebis dapirispireba. amiT isini cdilobdnen eTnikuri SuRlis
aRmocenebas da mis gaRvivebas. xalxis erTmaneTs Soris gadakidebiT
imedovnebdnen, rom advilad daimorCilebdnen marokos mosaxleobas, rac
ar gamouvidaT.
kolonizatorebs seriozul problemebs uqmnida rifis respublika.
rifelebis Tavganwirulma brZolam sagrZnoblad Searyia espaneT-
safrangeTis kolonialuri reJimi. miuxedavad imisa, rom maT araerTxel
cades rifis berberuli tomebis mosyidva da arabebTan dapirispireba,
ver miaRwies sawadels. evropelebis agresiam kidev ufro daaaxlova
berber-arabebi. maTi Tavdadeba gaxda Tavisuflebis brZolis magaliTi
sxva kolonialuri reJimebis qveS myofi saxelmwifoebisaTvis.
amavdroulad, Tavisuflebis survilma ufro metad SeakavSira xalxi,
romelTa wyalobiT `SarifTa saxelmwifom‘‘, 44-wliani Tavganwiruli
150
brZolis Sedegad aRidgina nanatri saxelmwifoebrivi damoukidebloba da
daikava Rirseuli adgili saerTaSoriso arenaze.
151
muhamadi
ali
iunusi
‘abd ar-rahmani rahmanianebis Sorfa
al_hasani
al_hasani
‘abd al-lah al-qamili
idris I
idris II da’udi omari al-kasimi ‘isa ‘abd al-lahi iahia muhamadi
iahia katanianebis
Sorfa
maSiSi
‘abd al-lahi
raisunianebis
Sorfa
‘abd as-salami
iamlahi lihiani-anebis Sorfa
vazanielebis Sorfa
musa SafSavianebis Sorfa
iahia
muhamadi
iahia
ibrahimi
iahia
iahia
hamudi
ali
muhamadi
hamidianebis Sorfa
‘abd al-vahidi ‘abd al-lahi
‘abd ar-rahmani tahirianebis Sorfa
ali Sahibianebis Sorfa
‘imranianebis Sorfa talibianebis da Ralibianebis Sorfa
juTianebi
idrisianTa Sorfa
152
‘abd al-lah al-qamilis Sto
‘abd al-lah qamili muhamad an-nafs az-zaqiia
al-kasimi
ismaili
muhamadi
kasimi
al-hasan ad-daxili
ahmadi
zaidani
makhuli muhamadi
al-hasani
ali aS-Sarifi
‘alavitebis, igive
filalebis Sorfa
ali
‘abd ar-rahmani
muhamad al-kaim bi-amr ‘ilahi
sa‘debis Sorfa
153
filalis (‘alavitebis) dinastiis sulTnebi
muhamad ali aS-Sarifi (TafilaleTSi) 1631 – 1635/36
muhamad II ibn muhamadi 1635/6 – 1664
ar-raSidi 1664 – 1672
ismaili 1672 – 1727
ahmad az-zahabi 1727-1729
‘abd al-lahi 1729-1736
‘abd al-lahi 1736-1757 (mas ecilebodnen Zalauflebas uzurpatorebi da taxtis sxva pretendentebi. am periodSi man samjer daikava taxti.)
muhamad III ibn ‘abd al-lahi 1757 - 1790
iazidi 1790-1792
hiSami 1792-1793
sulaimani, igive slimani 1793-1822
‘abd ar-rahmani 1822-1859
muhamad IV ibn ‘abd ar-rahmani 1859-1873
al–hasan ibn muhamadi 1873-1895
‘abd al-‘azizi 1895-1908
‘abd al-hafizi 1908-1912
iusufi 1912-1927
muhamad V ben iusufi 1927-1953
muhamad ben ‘arafa 1953-1955
muhamad V 1955-1962 (meorejer, 1957 wels man miiRo mefis tituli.)
mefe hasan II 1962-1999
mefe muhamad VI 1999-dan
154
marokos samefos politikuri ruka
155
marokos saxelmwifo droSa da gerbi
rifis respublikis droSa da gerbi
156
gamoyenebuli wyaroebi
1. az-zaia ni ahmad, al-xabar ‘an aval davla min duval al-aSraf ‘alavÒÒn
min avaldina aS-SarÒf ‘ali. ba ris, 1886.
2. ibn xaldón, Ta’rÒxu-l-‘alamÒa. qiTabu-l-‘ibr va divanu-l-mubTada’ va
al-xabar fi aiami-l-‘arab va al-‘ajm va al-barbar min ‘asarihim zavi
as-sultan al-aqbar. al-mujalid as-sadis, bairóT, 1967.
3. ‘Абд ар-Рахман ибн ‘Абд ал-Хакам, Завоевание Египта, аль-Магриба и аль-
Андалуса. Перевод с арабского, М., 1985.
4. Лев Африканский, Африка – третья часть света. Перевод с итальянского,
Л.,1983.
5. Histoire des Berberes et des dynasties musulmans de l’Afrique septentionale par
Ibn Khaldoun. Traduite de l’Arabe par M.L. Baron de Slane, tome dèuxieme,
Paris, 1852.
6. Houdas V. Octave, Le Maroc de 1631 ά 1812. Exstrait de l‘ouvrage intitule,
Amsterdam, 1969.
7. Mèmoires d’Abd el-Krim, recueillis par Roger-Mathieu, Paris, 1927.
literatura
8. zardalaSvili gr., afrikis qveynebi. geografiuli da polit-
-ekonomiuri cnobari, Tb., 1981. E
9. menTeSaSvili z., berberebi da antikuri civilizacia maRribSi. –
- orientalisturi Ziebani, krebuli 3-4, Tb., 1995, gv. 224-241.
10. maWaraSvili q., marokos politikuri da ekonomikuri ganviTarebis
Taviseburebani 1907-2000 wlebSi. istoriis mecnierebaTa kandidatis
samecniero xarisxis mosapoveblad wardgenili sad. naSromi, Tb., 2006.
11. sanikiZe g., ribati. – islami. enciklopediuri cnobari, Tb., 1999,
gv. 162-163.
12. sanikiZe g., sufritebi. – islami. enciklopediuri cnobari, Tb., 1999,
gv. 178-179.
13. qarcivaZe T., sulTan ismailis saSinao da sagareo politika da
157
,,Savi monebis armia‘‘ (1672-1727). –Jurn. aRmosavleTi, #3, Tb., 2002, gv.16.
14. qarcivaZe T., Sarifebis moZraoba da qalaq fesis daarseba marokoSi.
– Jurn. Pperspeqtiva-XXI, IV, Tb., 2002, gv. 136-137.
15. qarcivaZe T., qalaqi maraqeSi (arabuli maRribis istoriidan). –
Jurn. aRmosavleTi da kavkasia, #2, Tb., 2004, gv. 127-130.
16. qarcivaZe T., rabati - arabuli maRribis centri. –Jurn. aRmosavleTi
da kavkasia, #1, Tb., 2003, gv. 88-91.
17. jafariZe g., vahabizmi. – islami. enciklopediuri cnobari, Tb., 1999,
gv. 60.
18. jafariZe g., Sarifi. – islami. enciklopediuri cnobari, Tb., 1999,
gv. 210.
19. xideSeli lamzira, berberuli elementis roli maRribis qveynebis
politikur asparezze X-XIII saukuneebSi. sakandidato disertacia,
Tb., 1993.
20. Аваков Р.А., Марокко, М., 1957.
21. Акимушкин О.Ф., Рибат. – Ислам - Энциклопедический словарь, М., 1991,
gv.198.
22. Амин Саид, Восстания арабов в XX веке. Перевод с арабского, М.,1964.
23. Аргентов В.А., Старина и новь Магриба, М., 1985.
24. Аяш А., Марокко. Итог одной колонизации. Перевод с французского, М., 1958.
25. Аяш Ж., Очерки марокканской историй. Перевод с французского, М., 1987.
26. Баратов Г.Е., Марокко, Л., 1926.
27. Бернар О., Северная и Западная Африка. Перевод с французского, М., 1949.
28. Биро П.Д. и Дреш Ж., Средиземноморье, том 1. Перевод с французского,
М.,1960.
29. Босворт К.Э., Мусульманские династии. Справочник по хронологии.
Перевод с английского, М., 1971.
30. Веймарн Б., Каптерева Т., Подольский А., Искусство арабских народов,
М.,1960.
31. Верин В.П., На марокканской земле, М., 1972.
32. Видясова М.Ф., Социальные структуры доколониального Магриба, М., 1987.
33. Вобликов Д.Б., Новейшая история арабских стран, М., 1968.
158
34. Вышинский А.Я., Лозовский С.А., Альхесирасская конференция. –
Дипломатический словарь, том 1, М., 1948, gv. 56-58.
35. Гаврилов Н.И., Марокко, М.,1958.
36. География Марокко/ Ф. Жоли, А. Ляш, Л. Сюэш/, М., 1951.
37. Головин Ю.М., Марокко, М., 1964.
38. Горнунг М.Б., Уткин Г.Н., Марокко, М., 1966.
39. Гранова М.Ю., Эволюция монархии в Марокко, ХХ век. Магистерская
диссертация, М., 2002.
40. Жюльен Ш.А., История Северной Африки. Тунис. Алжир. Марокко.Том 2. Перевод с
французского, М.,1961.
41. Иванов Н.А., Фес. – Африка - Энциклопедический справочник, том 2, ред.
Потехин И.Н., М., 1963, gv. 277.
42. Новейшая история арабских стран Африки (1917-1987), М.,1990.
43. Катин В.К., Марокко, М., 1963.
44. Королевство Марокко, М., 1991.
45. Крачковский И.Ю., Избранные соченения. Том IV, Москва - Ленинград,1957.
46. Ланда Р.Г., Страны Магриба: Общество и традиции, М., 1988.
47. Лебедев Д., Республика Риф, М-Л., 1931.
48. Луцкая Н.С., Марокко, М., 1958.
49. Луцкая Н.С., Марокко вновь обретает независимость, М., 1958.
50. Луцкая Н.С., Позиция России по марокканскому вопросу в конце XIX в.
Арабские страны. История и современность, М., 1981. gv. 187-193.
51. Луцкая Н.С., Республика Риф, М.,1959.
52. Луцкая Н.С., Переворот в Марокко в 1953 году. – Арабские страны. История.
Экономика, М.,1970.
53. Луцкий В.Б., Новая история арабских стран, М.,1966.
54. Лэн – пуль Стэнли., Мусульманские династии. Перевод с французского,
С.Петербург, 1892.
55. Мартынов Сергей, Столица ремесл. Вокруг света, № 9, М.,1990, dasawy.
gv.47, dasasr. Ggv.79.
56. Массэ А., Ислам – Очерки истории. Перевод с французского, М.,1961.
57. Ментешашвили З.А., Берберы в общественно – политической жизни Марокко
(50 – 70 -е годы XX в.), М., 1985.
159
58. Ментешашвили З.А., Социальное развитие независимого Марокко, М., 1988.
59. Мeншинг Хорст., Между Рифом и Дра. Путешествие по Марокко. Перевод
с немецкого, М.,1957.
60. Мусульманский Магриб. Шерифы, тарикаты, марабуты в истории Северной Африки.
Н.Н. Дьяков, Санкт-Петербург,2008.
61. Прозоров С.М., Ал-Хасан. – Ислам - Энциклопедический словарь, М., 1991,
gv. 276.
62. Орлов В. В. Традиционная социальная организация алауитского Марокко (середина
XVIII – начало XIX века). Концепции – структуры – взаимосвязи. М., 1998.
63. Орлов В. В., Крах ваххабитской модели в Магрибе: реформы марокканского
султана Мулай Слимана (1792–1822 гг.). – Вестник Московского университета.
Сер. 13. Востоковедение, 4, 1993, gv. 24-32.
64. Тума Э., Национально-освободительное движение и проблема арабского
единства, Перевод с арабского, М.,1977.
65. Фитуни Л.Л., Марокко, М., 1985.
66. Фрунзе М. В., Европейские цивилизаторы и Марокко (Избранные сочинения)
М., 1940.
67. Хазанов А.М., Португальские конкистадоры в Марокко (XV–XVI вв.). – Вопросы
истории, № 1, М., 1976, gv. 115-127.
68. Arendonk Van G., Sharif. – Brill’s First Encyclopaedia of Islam, vol.VII, Leiden.
New York. koln, 1993, gv.324-329.
69. Barbour Nevill, Morocco, London, 1965.
70. Fage J.O., A history of Africa, London and New York, 1995.
71. Iliffe John., The history of a continent, Cambridge, 1995.
72. Jarret H. R., Africa, London, 1962.
73. Journal Geo, Maroc, #12, Paris,1992.
74. Levi-Provancal E., Morocco. – Brill’s First Encyclopaedia of Islam, vol.VI, Leiden-
New York-Köln, 1993, gv. 579-606.
75. Levi-Provancal E., Rabat. – Brill’s First Encyclopaedia of Islam, vol.VI, Leiden-
New York- Köln, 1993, gv. 1087-1088.
76. Meyers Allen R., Slave Soliders and State Politics in Early ‘Alawi Morocco,
1668-1728. – The International Journal of African historical Studies, vol.16 (1),
1983, gv. 39-48.
160
77. Editor Ogot B.A., General History of Africa, V, Unesco-Heinemann- California,
1992.
78. Shillington Kevin, History of Africa, London, 1995.
79. Spencer Wiliam, Historical Dictionary of Morocco, London, 1980.
80. The Cambridge History of Africa, volume 4, Cambridge University Press, 1993.
81. The Middle East and North Africa, London, 1971.
82. Allouche L.S., Un plan des canalisations des Fès au temps de Mawlay Isma‘il
d’après un texte inédit, avec une étude succincte sur la corporation des “kwadisiya”. –
Archives berbères et bulletin de l'Institut des Hautes Etudes Marocaines. Hèsperis,
tome XVII, 1934, gv. 4-63. 83. Bellaire Michaux, Le Chérif Moulay Ahmed ben Mohammed ben Abdallah er Risouni el
Younesi el Alami el Idrisi el Hasani. – Revue du Monde Musulman. Publieè par la mission
scientifique du Maroc, tome cinquième, Paris, 1908. gv. 503-511.
84. Berque Jacques, Ulémas, Fondateurs insurgés du Maghreb XVIIè siècle, Paris,
1981.
85. Berque Jacques, Al-Yousî, problèmes de la culture marocaine au XVIIe siècle,
Paris,1958.
86. Berque Jacques, L'intérieur du Maghreb (XVe-XIXe siècles), Paris, 1961.
87. Bienvenue à Marrakech, Paris, 1994.
88. Deverdun Gaston, Marrakech des origines ά 1912, Rabat, 1959.
89. Lagarde Lucie, Un matelot de Louis XIV sur les côtes du Maroc. – Hèsperis,
tome XLII, 1955, gv. 263-266.
90. Larbi Mezzine, Le Tafilalt. Contribution ά l'Histoire du Maroc aux XVIIe et XVIIIe
siècles, Rabat, 1987. 91. Laurent Michel, Le Maroc de l’espoir, Paris-Rabat, 1996.
92. Levi-Provancal E., Shorfa. – Encyclopédie de l'Islam, tome III, Paris, 1936,
gv.401-403.
93. Pianel Georges, Les préliminaires de la conquête du Soudan par Maulay Ahmad Al-
Mansur. – Hèsperis, tome XL, 1953, gv. 185-197. 94. Pierre de Genival, La légende du juif Ibn Mech'al et la fête du sultan des Tolba à Fès. –
Hèsperis, tome V, 1925, gv. 137-218.
161
95. Prelin Victor Edmond, Le XVII° siecle: monarchies centralisées (1610-1715),
Paris, 1949.
96. Terrasse Henri, Histoire du Maroc, Paris,1950.
97. Rogerson B., Marrakesh, Fez and Rabat. Cadogan Guides (USA), 2010.
98. Zambaour E., Manuel de généalogie et de chronologie pour l'histoire de l'Islam, Hanovre, 1927.
99. ‘abd as-salam muhammad b. mahmód, Ta’rÒxu-l-maRrib. al-juz’ as-sani,
Titva n, 1957.
100. ‘akad salah, al-maRribu-l-‘arabi. al-ka hira, 1993.
101. ‘akad salah, al-maRribu-l-‘arabi 2. al-kahira, 1966.
102. ‘aravi ‘abd al-lah, Ta’rÒxu-l-maRrib. Mmuha vila fi aT-TarqÒb, bairuT,
lubna n, 1961.
103. ‘a sifa fi maraqa S av axta’as-siasÒa al-barbarÒa. al-kahira, 1350 (h).
104. ‘atalah al-jamal, al-maRribu-l-‘arabi al-qabÒr. al-kahÒra, 1997.
105. bróqilman qarl, Ta’rÒx aS-Su‘ób al-islamÒa. bairuT, 1998.
106. duqTór daif, Ta’rÒxu-l-’adab al-‘arabÒa. ‘asr ad-duval
al-ima raT. al-ka hira, 1995.
107. darÒh muhamad al-xamis. ad-daru-l-baida ’, 1986.
108. zÒada nikóla, ifrikÒa. lundun, 1995.
109. zaRlól al-hamÒd, al-fatimÒóna va banó zaÒri as-sanhajÒóna ila
kia m al-mura bitÒna. al-juz’ as-salis, al-isqandarÒa, 1979.
110. aT-Ta‘rÒf bi-l-maRrib. al-kahira, 1961.
111. Ta’rÒxu-l-hada rT al-maRribÒa. ad-daru-l-baida’, 1962.
112. iahia sus sulaiman, jami‘a al-karviÒn. mulTaka mada ris al-‘ima ra
bi-l-maRrib al-islami. majala qulÒa al-asaria al-ka hira. ‘adad
as-samin, al-ka hira, 1997.
113. iahia jalal, al-maRribu-l-qabÒr 3. al-ka hira, 1981.
114. laifi brófansal, nuxab Ta’rÒxÒa jami‘a li-’axba r al-maRribu-
-l-aksa. baris, 1948.
115. lu tórnu róji, fas kabla al-hima Ya. Tarjama ila-l-‘arabÒa,
al-juz’ al-aval. lubna n-bairóT, 1986.
162
116. al-maRrib fi bida Óa al-‘usór al-hadÒs. al-kahira, 1961-62.
117. mu’iS husaÒn, Ta’rÒxu-l-maRrib va hadraTuhu 2. al-ka hira, 1992.
118. munÒr ‘abd al-‘azÒz, aS-Surafa’ ar-rakbÒa bi-as-sahra’ al-maRribÒa
munzu ‘ahd ad-davla al-marÒnÒa ila ad-davla al-‘alavÒa aS-SarÒfÒa.
ad-daru-l-baida’, 1992.
119. ar-rÒhani amÒn, al-maRribu-l-aksa. rihla fi mintaka al-himaÒa
al-isbanÒa. al-ka hira, 1961.
120. ar-rihla al-maRribu-l-aksa va nur al-andalus. lubna n-
-bairuT, 1997.
121. al-fan fi ad-diblóma sÒa al-maRribÒa. isdara T viza raTu-l-
xarijÒa al-maRribia. ar-ribat, 2002.
122. Rura iba ‘abd al-qarÒm mahmód, Ta’rÒxu-l-‘arabi al-hadÒs. bairóT, 1984.
123. jólÒa n Sa rl andre, Ta’rÒx ifrÒkÒa aS-Sima lÒa. al-juz’as-sa ni,
aT-Tarjama ila-l-‘arabÒa. Tónis, 1978.
124. hasan ahmad mahmód, al-islam va as-sakafa al-‘arabÒa fi ifrikÒa.
al-kahira, 1986.
enciklopediebi
125. Африка – Энциклопедический справочник, том 1, ред. Громыко Ан. Н.,
М., 1986.
126. Африка – Энциклопедический справочник, том 2, ред. Громыко Ан. Н.,
М.,1987.
127. Ислам. Краткий справочник, М., 1983.
128. Fes – New Encyclopaedia Britannica, vol.III, Chicago, 1990, gv.751.
129. Ismail – New Encyclopaedia Britannica, vol.VI, Chicago, 1990, gv. 414.
130. Marrakech – New Encyclopaedia Britannica, vol.VII, Chicago, 1990, gv.870-871.
131. Meknes – New Encyclopaedia Britannica, vol.VII, Chicago,1990, gv.1023.
132. Rabat – New Encyclopaedia Britannica, vol.VII, Chicago, 1990, gv.870.
133. Sharif – Gibb H.A.R and Kramer J.H., Shorter Encyclopaedia of Islam,
London, 1961, gv. 529-532.
134. al-‘alavÒa, mójaz da’ira al-ma‘a rif al-islamÒa. al-juz’ ar-rabi‘
va al-‘iSróna. al-kahira, 1998, gv. 7406-7414.
163
135. mavsó‘a Ta’rÒxu-l-maRrib al-‘arabi. mujalid 3, al-kahira,1994.
136. mavsu‘a Ta’rÒx Su‘ób al-isla mia 4. bairóT, 1999.
137. al-maRrib, mójaz da’ira al-ma‘a rif al-islamÒa. al-juz’ as-salasóna.
al-kahira, 1998, gv. 9486-9520.
138. móla i isma ‘Òl, mójaz da’ira al-ma‘a rif al-islamÒa. al-juz’ al-hadi
va as-salasóna. al-kahira, 1998, gv. 9801-9803.
139. ar-riba t, mójaz da’ira al-ma‘a rif al-islamÒa. al-juz’ as-sadis va
‘aSara. al-kahira, 1998, gv. 5079-5088.
140. fa s, mójaz da’ira al-ma‘arif al-isla mÒa. al-juz’ al-xamis va al-
‘iSrÒna. al-kahira, 1998, gv. 7684-7705.
141. aS-SarÒf, mójaz da’ira al-ma‘a rif al-islamÒa. al-juz’ al-‘iSróna.
al-kahira, 1998, gv. 6230-6252.
142. Filaliler – Ana Britannica Genel Kültür Ansiklopedisi, Cilt8, Istanbul, 1986-1992,
gv. 569.
internetis masala
143. http://maghreb.ru/morocco/publications/islam.
144. http://morocco.com/history of Morocco.
145. istina.msu.ru/publications/article/615883/ Орлов В.В., Ислам и легитимизация
шерифской власти в Марокко (xviii–xx вв.). - Ломоносовские чтения. Апрель 2004 г.
Востоковедение. Тезисы докладов. Кн. 2. Гуманитарий Москва, 2004.
146. http://Morocco– all.com/history.
147. http://looklex.com/morocco/index.htm.
148. http://morocco.meagits.ru.
149. http://mincom.gov.ma/french/histoire/morocco.
150. http:encycl.yandex.ru/Марокко.
151. http://www.worlds.ru/africa/morocco/history26.shtml.
152. http://mayakiinfo.ru/ Марракеш.
153. http://worlds.ru/africa/morocco/history/Вокруг света. Дворец Бахия.
154. http://krugosvet.ru/Марокко.
155. http://worlds.ru/africa/morocco/history/Жемчужина Магриба-Мекнес.
164
156. http://maghreb.ru/morocco/info/meknes/Достопримечательности Мекнеса.
157. http://allabout.ru/Мухаммед VI История, биография.
158. http:///news.bbc.co.uk/hi/russian/Марокко–Король Мохаммед VI.
159. http://worlds.ru/africa/morocco/history/Вокруг света/Рабат.
160. http://worlds.ru/africa/morocco/history/Вокруг света/Касабланка.
161.book.iimes.su/wp-content/uploads/2003/r2003afr_p.pdf./Сергеев М.С., Берберы Северной
Африки: Прошлое и Настоящее.М.,2003.
162. https://books.google.ge/books? /Howe M., Morocco: The Islamist Awakening and Other
Challenges,Oxford,2005.
.
165