sveikatos - sam.lrv.lt...baþnyèios ir valstybës poþiûris dël santuokos tikslø ir uþdaviniø...

Þurnalas spausdina mokslinius straipsnius lietuviø, anglø ir kitomis kalbomis.

Visi straipsniai recenzuojami þymiø tos mokslo srities mokslininkø.Þurnalas skirtas visø specialybiø gydytojams ir

kitø srièiø specialistams.The journal publishes scientific articles in Lithuanian, English and other languages.

All articles are reviewed by well known scientists of this sphere. The target audience of the journal is doctors and the specialists of other spheres.

SVEIKATOS

Visuomenės sveikata

MedicinaSlauga

PublicHealth MedicineNursing

MOKSLAIHEALTH SCI ENC ES

2009 RUGSĖJIS

Printed on acid-free paper

ISSN 1392-6373http://www.sam.ltIncluded in Index Copernicus database

2009’5(65)

Leidžia UAB žurnalas “SVEIKATA”. Spausdino UAB „Pozicija”, S.Žukausko g. 49, Vilnius, tel. 242 90 41, faksas 242 90 33.© “Sveikatos mokslai”, 2009. Tiražas 800 egz. Kaina 20 Lt

Redakcijos kolegijos pirmininkasprof. ALGIRDAS JUOZULYNAS (Vilniaus universiteto Eksperimentinës irklinikinës medicinos institutas)

Kolegijos nariai:dr. VIDMANTAS ALEKNA (Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinësmedicinos institutas)prof. ARVYDAS AMBROZAITIS (Vilniaus universitetas)prof. IRENA BALÈIÛNIENË (Vilniaus universitetas)prof. JANINA DIDÞIAPETRIENË (Vilniaus universiteto Onkologijos institutas)doc. KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS (Klinika "Tomografija") prof. DALIJA GAIDAMONIENË (Respublikinë tuberkuliozës ir infekciniø ligø universitetinë ligoninë) prof. VILIUS GRABAUSKAS (Kauno medicinos universitetas)prof. ALGIMANTAS IRNIUS (Vilniaus universitetas)prof. KONSTANCIJA JANKAUSKIENË (Kauno medicinos universitetas)prof. VINSAS JANUÐONIS (Klaipëdos universitetinë ligoninë)prof. DANUTË KALIBATIENË (Vilniaus universitetas)dr. DAIVA KRIUKELYTË (Kauno medicinos universitetas)prof. ZITA KUÈINSKIENË (Vilniaus universitetas) prof. ANTANAS NORKUS (Kauno medicinos universitetas)prof. VYTAUTAS OBELENIS (Kauno medicinos universitetas)doc. JONAS PRAPIESTIS (Vilniaus universitetas)dr. REGINA REKLAITIENË (Kauno medicinos universitetas)doc. JONAS SÀLYGA (Klaipëdos universitetas, Klaipëdos jûrininkø ligoninë)prof. RIMANTAS STUKAS (Vilniaus universitetas) doc. RITOLDAS ÐUKYS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas)doc. GENUTË ÐURKIENË (Vilniaus universitetas)prof. KONSTANTINAS VALUCKAS (Vilniaus universiteto Onkologijos institutas)prof. GIEDRIUS VARONECKAS (Kauno medicinos universitetas)prof. ALGIRDAS VENALIS (Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas)prof. VILMA ÞYDÞIÛNAITË (Mykolo Romerio universitetas)

Tarptautiniai patarëjaiprof. MANFREDAS ANKE (Ðilerio universitetas, Vokietija)prof. MAJA EGLITË (Latvijos medicinos akademija)prof. JAN JAÐÈANINAS (Ðèecino universitetas, Lenkija)prof. LEONAS LAIMUTIS MAÈIÛNAS (Pasaulio gydytojø katalikø federacijos Europos asociacija)doc. ROBERTAS PETKEVIÈIUS (Pasaulio sveikatos organizacija)prof. JAN POKORSKI (Lenkijos Jogailos universitetas)prof. OLGA SIVOÈIALOVA (Maskvos darbo medicinos institutas)doc. ALINA ÐAULAUSKIENË (Pasaulio gydytojø federacijos "Uþ þmogaus gyvybæ"Lietuvos asociacija)dr. JOCKE WILLKE (Tarptautinës gyvybës teisës federacijos prezidentas, JAV)prof. ANDRE ZUPAN (Lublijanos reabilitacijos institutas, Slovënija)

Redakcija: ZENONAS TARTILAS - vyriausiasis redaktorius, tel. 261 25 29, 8 618 24712, ZENONAS GLAVECKAS - vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, tel. 261 90 43, 8 612 41252,JANINA IRENA TARTILIENĖ - gydytoja konsultantė, tel. 261 25 29, 8 687 29223.Adresas: Ž.Liauksmino g. 5, LT-01101 Vilnius. El. paštas: [email protected]

Sveikatos mokslai Volume 19, Number 5, 2009

ISSN 1392-6373Leidþiamas nuo 1990 m.

Issued since 1990.

25552009 m. “Sveikatos mokslai” Nr.5

Adresas susiraðinëti: Danë Ðlapkauskaitë, el. p.: [email protected]

VISUOMENËS SVEIKATA

Raktaþodþiai: visuomenë, ðeimos ekonominë, pilietinë, socialinë prasmë.

SantraukaSocialinë tikrovë Nepriklausomos Lietuvos sà-lygomis – naujas iððûkis, reikalaujantis pilieèiø asmeniðko apsisprendimo. Subjektyvûs, nuo tiesos atitolæ politiniai sprendimai demokratijos sàlygomis provokuoja ðalyje vertybinæ dezorien-tacijà. Sovietmeèiu augusiai dabartiniø tëvø kartai ðeimos institucija nebuvo pagrindinë vertybë. Vaikø ugdymà stengtasi patikëti ikimokyklinëms vaikø ástaigoms, vëliau – mokyklai. Krikðèioniðki ásipareigojimai, atsakomybë, sàþiningumas bei meilës civilizacija dël aukðtesniø motyvø XXI amþiuje iðryðkëja kaip deklaruojama, bet ne ásisavinta vertybë. Tose visuomenës srityse, kur vieðpatauja subjektyvûs santykiai ir stoka funda-mentaliø vertybiø paþinimo, plinta pragmatizmas, atsakomybës ir ásipareigojimø vengimas. Tai bû-dinga ir Lietuvos ðeimoms. Santuokø ir skyrybø skaièiai ir procentai beveik analogiðki ,daugëja partnerystës atvejø; statistika liudija nedarniø ðeimø plitimà. Nedarniose ðeimose augantys tûkstanèiai vaikø – rizikos grupë elgesio patolo-gijos bei priklausomybiø iðsivystymui. Plintantis liberalizmas ir reliatyvizmas bruka destruktyvios ðeimos ávaizdá. Straipsnio tikslas: atskleisti kai kuriuos ðeimos aspektus, dël ko ji gyvybiðkai – kaip làstelë svarbi visuomenei. Loginio vertinimo, mokslinës litera-tûros interpretavimo bei lyginamosios analizës metodais atskleista ðeimos pilietinë, socialinë bei ekonominë prasmë. Ðeima yra darbo ben-druomenë, kuri vykdo valstybinei institucijai bûdingas funkcijas, bet optimaliau, ypaè gërybiø ir paslaugø paskirstymo prasme. Ðeimoje yra tarpusavio pasitikëjimas, nereikia kontrolieriø, gërybës paskirstomos pagal poreikius. Pilietine ir socialine prasme ðeima yra kaip ,,motininë làstelë“ – nuo jos gerovës priklauso ðeimos nariø fizinë, dvasinë ir socialinë sveikata. Ðeimoje gau-nami pagrindai pilietinei visuomenei reikalingø dorybiø ir vertybiø, iðmokstama dalintis ir rûpin-

tis kitais, ásisàmoninama bendro gërio sàvoka. Baþnyèios ir Valstybës poþiûris dël santuokos tikslø ir uþdaviniø sutampa, puoselëtinas jaunimo ruoðimas ðeimai ir ðeimà remianti politika. Kaip organizmo làstelei reikia tinkamo maitinimo ir nuodø ekskliudavimo, taip ir Lietuvos ðeimoms reikalingas dorinis ugdymas bei amoralios infor-macijos ðalinimas.

ÁVADASKiekviena ðalis turi tam tikrà istorijà, tam tikrà socia-

linæ patirtá, kultûros ir politikos specifikà. Priklausomai nuo realios situacijos sprendþiami socialiniai, kultû-riniai-etiniai bei ekonominiai uþdaviniai, formuojama strategija. Ðiauliø universitetas kasmet rengia konfe-rencijas gyvybës kultûros tema. Pagal 2009-aisiais organizuotos mokslinës konferencijos ,,Gyvybës kultûra, ðeima, sveikata“ trijø autoriø praneðimus parengtas ðis straipsnis, tikintis, jog analogiðkos problemos yra ak-tualios ávairiuose lygiuose formuojant ðeimos politikà kaip vertybæ.

Pagal 2008-2010 m. Lietuvos valstybinæ ðeimos po-litikos koncepcijà, Valstybës ðeimos politikos prioritetas – kurti ðeimai palankià aplinkà (1). Tai reiðkia: remti ðvietimo ir socialinës paramos programas, formuoti tei-giamà visuomenës poþiûrá á ðeimà. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. teigiama, jog ,,Ðeima yra visuomenës ir valstybës pagrindas. Valstybë saugo ir globoja ðeimà, motinystæ, tëvystæ ir vaikystæ“(2). Taèiau globalizacijos sàlygos ir palyginti staigûs socialiniai pokyèiai átakoja þmoniø apsisprendimus ir likimus. Deðimtmeèiais eg-zistavæs diktatas iðnyko. Ásijungimas á Europos Sàjungà pareikalavo sparèiø tempø. Kaip teigia kolektyvinës monografijos ,,Europa ir mes“ autoriai, demokratijos patirtis Rytø ir Vidurio Europoje praeityje buvo menka, socialinis ir kultûrinis pagrindas nepakankamas (3). Nauja socialinë tikrovë, informacijos srautas ið Vakarø, rinkos santykiai palietë Lietuvos þmones psichologiðkai, fiziðkai, dvasiðkai. Atsirado daug galimybiø mokslo, verslo, laisvës ir atsakomybës prasme. Naujame so-cialinës informacijos ir vertybiø pasiûlos kaleidoskope kiekvienam asmeniðkai pasirinkti gyvenimo tikslà ir gyvenimo bûdà – sudëtingas uþdavinys. Ði problema

ÐEIMA – GYVYBIÐKAI SVARBI VISUOMENËS LÀSTELË

DANË ÐLAPKAUSKAITË1, TADAS RUDYS1, ÞYDRÛNAS VABUOLAS2

1 Ðiauliø universitetas, 2 Vilniaus ðv. Juozapo kunigø seminarija

“Sveikatos mokslai” Nr.5 2009 m.2556 VISUOMENËS SVEIKATA

palieèia esminá visuomenës struktûros elementà – ðeimà. Lietuviø tradicijose didþiausias ðeimos troðkimas

buvo savo vaikus uþauginti sveikus, dorus, gerus, vertus tæsti savo ðeimos ir giminës tradicijas. Visi draudimai nëðèiajai rëmësi aiðkiu principu: bet kuris nedoras darbas bûtinai atsilieps palikuonims. Tëvø meilës suðildytas, jø bendravimo praturtintas vaikas ið ðeimos þidinio ágytà dvasinæ stiprybæ turi iðsineðti visam gyvenimui (4). Kores-pondencinës analizës pagalba palyginus, kokias vertybes brangina Rytø ir Vakarø ðaliø ðeimos, paaiðkëjo, jog Rytø europieèiams labiau rûpi materialinës santuokos aplinkybës, o Vakarø – jausmai (3). Taigi, XXI amþ. pra-dþioje Lietuvos ðeimoms labiau rûpi pajamos, bûstas, o Europos senbuviø ðaliø ðeimoms – iðtikimybë, abipu-së pagarba, tolerancija. Negalime teigti, kad lietuviø ðeimoms bûstas ir pajamos yra neaktualu, kai Vakarø Europoje materialinis lygis , palyginti, aukðtesnis.

Kiekvienos ðalies þmoniø gyvenimas turi savitumø. K. Miðkinis leidinyje ,,Uþsienio ðaliø ðeima: þmonës, tradicijos, vaikø ugdymas“ (5) bei monografijoje ,,Ðeima pasaulio ðaliø kultûrose“ (6) supaþindina su uþsienio ðeimø ypatumais. Pvz., britø ðeimai namø þidinys – itin reikðmingas, vaikai ugdomi bûti savarankiðkais, bet dþentelmenais. Tai reiðkia, jog turi bûti pavyzdinga, ori elgsena, tesëjimas duoto þodþio, sàþiningumas. Ame-rikos ðeimose ypaè daug dëmesio skiriama savigarbos, noro pirmauti, orumo ugdymui. Amerikieèiai stengiasi bûti geri tëvai. Australijoje ðeima laikoma didele ver-tybe. Vedybinis þmogaus statusas reiðkia, kad þmogus yra savarankiðkas, ,,tvirtai stovi ant kojø“. Vaikai yra kiekvienos australø ðeimos pasididþiavimas, su jais tëvai praleidþia daug laiko. Japonijoje yra labai aukðta tëvø pedagoginë kultûra.

Per Nepriklausomos Lietuvos 19 metø uþaugusi ðeimas kurianti karta ugdyta tëvø, kurie augo soviet-meèiu, kai ðeimos institucijai neskirta rimto dëmesio. Vaikø ugdymà stengtasi patikëti ikimokyklinëms ástai-goms, vëliau - mokyklai. Krikðèioniðki ásipareigojimai bei tikëjimo praktika ðeimose vieðai puoselëta tik kaip kultûrinës-tradicinës vertybës arba laikytasi neutralu-mo ir abejingumo, aktyvi krikðèioniðka mikrosocialinë aplinka buvo retenybë. Atlikusi kiekybinius tyrimus Þ. Advilonienë (2008) teigia, jog tarp tikëjimo dekla-ravimo ir religinës praktikos bei Baþnyèios mokymo ásisavinimo yra ,,þirklës“(7). Taigi, kaip konstatuoja autorë, Lietuvoje vyrauja tik etnokultûrinis katalikiðkas auklëjimas. Iðtikimybë - pastovi sutuoktiniø meilë ir at-sakomybë – dorybiø pagrindu puoselëjamas procesas. Nebrandþià asmenybæ dezorientuoja nesuprasta laisvë. Nûdienos Lietuvoje aktyviausiai plintanti ideologija

– liberalizmas, kuris kaip socialinæ jëgà perða materijà – teigia A. Vaiðvila (8). Autorius taikliai iðsireiðkia, jog tai – Tautos iðbandymas. Todël nenuostabu, kad ðiandien apie dorybes, kaip, pvz., kantrybæ, atsakomybæ, kaip meilës iðraiðkà, kalbama vis maþiau, o savosios laimës ir meilës ieðkoma uþ savæs. Þmogus – ne tik kûnas, bet ir dvasia. ,, Kai kalbama apie dvasinæ kultûrà, suprantame asmenybës pastangas kurti savyje terpæ, kuri ágalintø já tapti dvasios aristokratu pilkoje grupëje...“, – tai Leono Jovaiðos vizija (9).

Kaip epidemija – skyrybos, ið 100 susituokusiøjø 60 iðsiskiria (10). Kà reiðkia skyrybos? Tai tëvø ir vaikø kriziø pergyvenimas. Tai átampos procesas, kuris trunka ne dienomis, o mënesiais ar metais. Situacija komplek-siðka – palieèia ir ðeimos artimuosius, tëvø darbovietes bei vaikø mokyklà, nes nauja stresinë patirtis átakoja tiek darbo, tiek mokslo sëkmæ, vertybiø pasirinkimà. Skyrybø drama vyksta, jos iðorinë iðraiðka - tik dalis vi-dinio situacijos tragizmo (4, 11-13). K. Miðkinis ávardija net 13 skyrybø prieþasèiø, akcentuodamas, jog vyrauja subjektyviosios.

Daugëja partnerystës atvejø, daugëja ne santuokoje gimusiø vaikø: 1990 m – 7 proc., o 2005 – 29 proc. (1, 10). Tai reiðkia, kad tëvai neásipareigoja ilgalaikei meilei ir iðtikimybei. Nedarniø ðeimø vaikai, o tokiø 37 tûkst., yra rizikos grupë elgesio ir psichosomatiniø sutrikimø, priklausomybiø ir iðkreiptos orientacijos ugdymui (10-14). Krikðèioniðkasis auklëjimas – ypaè suaktualëjusi problema dël tradicijø tæstinumo stokos, per menkos mûsø ðalies edukologø atidos ðiai srièiai. Lietuviðkoji mokslinë auklëjimo teorija linkusi eliminuoti krikðèiony-bæ ir vadovautis pliuralizmu (15,7-8). Kai kurie Lietuvos politikai – taip pat to vertybinio pliuralizmo aukos: abejoja , kas yra ðeima, kokios ðeimos reikia Lietuvai, kuo ðeima naudinga valstybei, bando ginti seksualiniø maþumø demonstruojamas idëjas bei amoralià etikà. Platø atgarsá Lietuvoje pasiekë informacija apie Gendre Loops sukurtø metodikø galimà ágyvendinimà, kai lyèiø lygybës vardan bûtø þalojamas vaikø lytinis identitetas ir griaunamas heteroseksualios ðeimos ávaizdis . Ið uþ-sienio besiskverbianèios negatyvios auklëjimo tenden-cijos, vaikams ir paaugliams brukama klaidinga ðeimos samprata bei amoralaus gyvenimo modeliai leidþia konstatuoti, kad ðvietimo politikos ir vaikø ugdymo sri-tyje apstu spragø – konstatuoja Lietuviø katalikø mokslø akademijos pirmininkas Paulius Subaèius, konstatuoja Lietuvos Vyskupø Konferencija savajame kreipimesi á LR Prezidentà, Seimo Pirmininkà ir Ministrà Pirmininkà (16,17). ,,Istorinë situacija, kurioje gyvena ðeima, yra kaip ðviesos ir ðeðëliø miðinys“, – teigë popieþius Jonas

25572009 m. “Sveikatos mokslai” Nr.5 VISUOMENËS SVEIKATA

Paulius II 1994 metais, ir tai tinka nûdienai (18). Per mo-ralës nepaisymà ir ðeimos kaip institucijos nuvertinimà kyla grësmë Lietuvos kultûrai. Tyrimo objektas: ðeimos pilietinë ir socialinë bei ekonominë prasmë. Metodas: loginis vertinimas, mokslinës literatûros interpretavimas, lyginamoji analizë.

Straipsnio tikslas: atskleisti kai kuriuos ðeimos aspektus, dël ko ji gyvybiðkai – kaip làstelë svarbi vi-suomenei.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODASPuikiai suprantame, kas yra làstelë organizmui: tai

maþa organizmo dalelë, kurioje vyksta pagrindiniai gyvy-biniai procesai, garantuojantys gyvybæ visam kûnui. Jeigu tie gyvybiniai procesai nustotø vykæ, organizmas mirtø. Panaðiai yra gyvybiniø procesø, vykstanèiø ðeimose, kurie itin svarbûs visuomenei ir valstybei, ypaè pilietinei visuomenei ir demokratinei valstybei, be kuriø visuo-menë ir valstybë imtø pamaþu mirti arba bent iðsigimtø.

Pirmas ðeimos vaidmuo-reikðmë visuomenei yra de-mografinis – joje gimsta nauji visuomenës nariai. Taèiau jei tai ,,techniðkai“ nëra bûtina, visuomenæ fizine prasme galëtø sudaryti ir ne ðeimose gimæ vaikai, tai vaikø atsi-radimui bûtini vyras ir moteris, t. y. heteroseksuali ðeima. Ðalies socialinæ gerovæ bei demografijà analizuojanèios ir strategijà kurianèios teorijos pirmiausia kreipia dëmesá á tradicinæ ðeimà (1,16,19,20).

Visuomenës gyvenimà sudaro dvi didelës dalys: politinis gyvenimas ir ekonomika. Kuo ðiuo atþvilgiu visuomenei svarbi ðeima?

Ðeima yra visuomenës làstelë ekonomine prasme, nes ji yra tam tikras ekonominis vienetas, ji palaiko ir átakoja valstybës ekonomikà. Ðeima perka, parduoda, taupo, investuoja. Visa tai ji daro intensyviau negu pa-vienis þmogus, nes jei taupo, tai, pvz., taupo ne tik sau, bet ir savo vaikams. Kartais ðeima netgi gamina: yra þinomos ðeimos ámonës, ðeimos verslas. Kaip pavyzdys gali bûti þemës ûkyje – ðeimos verslas – ûkis. Ðeima yra gana efektyvi kaip darbo bendruomenë, nes sujungta ne tik ir ne tiek darbiniais, finansiniais ir teisiniais ryðiais, kiek pirmiausia pasitikëjimo, abipusës pagalbos, empa-tijos ryðiais, o tai ekonomikoje, pasirodo, labai svarbu. Ekonomikoje bûtinas tam tikras pasitikëjimas – neámano-ma visko sutvarkyti kontrole arba paremti teisiniais susi-tarimais. Net pasiraðydami bet kokià sutartá, verslininkai ið esmës pasitiki, kad kita pusë jà vykdys, prisiims savo ásipareigojimus. Taip pat priimdami darbininkus á darbà, jie ið esmës pasitiki, kad ðie atliks savo pareigas, padarys jiems pavestus darbus. Aiðku, jei nepasitiki kaþkokiu darbininku, pvz., bijai, kad ðis ko nors nepasisavintø,

galima pasamdyti kità, kad já kontroliuotø, bet tada turi pasitikëti ðituo. Jei ir ðituo nepasitiki, turi samdyti dar kaþkà, kas kontroliuotø pastaràjá, t.y. kontroliuotø kontrolieriø, ir taip galima kontroliuoti be galo. Todël tam tikras pasitikëjimas bûtinas ir versle, ekonominiuose santykiuose, nes be jo neámanoma pajudëti ið vietos. O kai to pasitikëjimo daug ir jis pateisinamas, tai sutaupo-ma labai daug pinigø, nes nereikia samdyti kontrolieriø ir mokëti jiems atlyginimø. Ðeimos verslas, kur þmonës tarpusavyje susijæ natûraliais pasitikëjimo ryðiais, gali bûti labai efektyvus.

Taèiau ðeimos vaidmuo ekonominiame gyvenime yra ryðkiausias ne ekonominio augimo (t.y. gamybos ar pirkimo – pardavimo), bet gërybiø ir paslaugø paskirsty-mo prasme. Pirmiausia ðeima „gamina“, tiksliau, suteikia labai daug paslaugø, kurios valstybei nieko nekainuoja: vaikø prieþiûra ir auklëjimas, seneliø prieþiûra, ligoniø slauga. Jeigu, sakykim, ðeimoje atsiranda ligonis, ðeima natûraliai juo pasirûpina. Taip pat vaikai paprastai rûpi-nasi (bent ið dalies) savo senais tëvais, tëvai daþnai þiûri vaikus arba bent jau uþmoka uþ jø prieþiûrà auklëms. Jeigu nebûtø ðeimø, visa tai arba gultø ant valstybës peèiø, arba liktø nepadaryta, t.y. seneliai mirtø apleisti, o vaikai, jei nemirtø ið bado, augtø gatvëje. Dabar gi ðeimos tà atlieka nemokamai.

Ðeima pasitarnauja teisingiau paskirstydama ekono-mines gërybes. Jei rinka gërybes paskirsto efektyvumo ir ekonominës galios pagrindu (ekonominë galia – t.y. pinigai: turi pinigø – nusiperki prekæ, o neturi pinigø, tai neturi ir prekës, nors gal tau jos ir labai reikia), tai ðeima paskirsto poreikio pagrindu. Pvz., kiek sutuoktiniø vienas kità palaiko ir iðlaiko, kai vienas nuolat ar laikinai nedirba. Toks neturintis darbo þmogus vienas negalëtø iðgyventi, negalëtø ásigyti bûtiniausiø jam pragyvenimui reikalingø dalykø, nes neturi ekonominës galios, taèiau bûdamas greta sutuoktinio, kuris dirba, jis gali praeiti tà sunkø laikotarpá, kol vël pats susiranda darbà. Arba kitas pvz.: kiek jau suaugusiø vaikø bûna vis dar remiami savo tëvø (finansiðkai, maistu), kol baigia studijas, kol susiranda darbà... Jaunos ðeimos daþnai naudojasi savo tëvø pagalba: pinigine, neretai ir bûsto.

Ðeima turi dar didesnæ pilietinæ ir politinæ reikðmæ. ,,Ðeima yra gavusi ið Dievo pasiuntinybæ bûti pirmàja ir gyvàja bendruomenës làstele“ – skaitome klasikiniuose Baþnyèios dokumentuose (18, 22). Galëtume ðeimà netgi pavadinti „motinine làstele“, daug svarbesne uþ individus, uþ atskirus visuomenës narius. Atskiri visuo-menës nariai priklauso nuo savo ðeimø, nuo jø gerovës, nuo jø vidinës „sveikatos“. Apie tai nedaug kas pagal-voja, taèiau tai labai svarbu: þmogui paèiam gali bûti


tarsi ir viskas gerai, bet jei ðeimoje nesiseka, jei ðeima sunkiai gyvena, jei ten kokia nelaimë – þmogø tai labai paveikia, ir jis nedirbs naðiai, bus nemotyvuotas, suirzæs, negalës prisidëti ir prie visuomenës veiklos. Deja, daþnai þiûrima tik á pavienius, atskirus þmones, tuo tarpu reikia þiûrëti á þmogø kaip á ðeimos nará.

Ðeima visuomenei ir valstybei reikðminga dar ir tuo, kad joje gaunamas „ávadas“, pagrindai tø socialiniø dory-biø ir vertybiø, kurios bûtinos tiek pilietinei visuomenei, tiek demokratinei santvarkai. Taip, bûtent, demokratijai labai reikalingos vertybës ir dorybës – apie tai, beje, irgi kalba popieþiai, ypaè Jonas Paulius II, ragindamas ðeimà bûti ,,gyvenimo ir meilës bendruomene“. Esa-me (o tiksliau bandome bûti) demokratiðka valstybë. Demokratinë valstybë iðoriðkai apibrëþiama tam tikrø demokratiniø institucijø ir mechanizmø visuma. Pvz., kiekvienos demokratinës visuomenës bûtini dalykai yra laisvi rinkimai, balso teisë, valdþiø padalinimas (ástatymø leidþiamoji, vykdomoji ir teisminë) ir t.t. Taèiau, pasi-rodo, to negana. Tai yra tik demokratijos „kûnas“. Bet kûnas, kaip þinom, turi turëti sielà. Kai sielos kûne nëra, jis yra miræs, tai - paprasèiausias lavonas. O demokrati-jos siela yra moralë, yra tam tikros bendros vertybës. Apie tai kalba ne tik popieþiai, bet ir pasaulietinës valdþios atstovai. Pvz., prezidentas V.Adamkus ne kartà savo metiniuose praneðimuose (taip pat ir paskutiniame) ir kitomis progomis yra kalbëjæs apie moralës bûtinumà ir apie dabartiná jos stygiø mûsø visuomenëje ir ypaè politikoje (21). Vertybiø ir moralës pamatai padedami bûtent ðeimoje. Kur kitur, jei ne ðeimoje vaikas gali ið-mokti rûpesèio kitais, ásipareigojimo dël bendro reikalo, veiklumo, iniciatyvumo, sugebëjimo kalbëtis, iðklausyti kità, ieðkoti bendrø sprendimø, sutarimo. Visa tai visuo-menës ir valstybës gyvenime be galo svarbu. Pvz., ieðkoti bendro sutarimo, iðklausyti kità, rasti konsensusà. Vienas ið kaltinimø demokratijai yra, kad demokratinis procesas pernelyg apsunkina sprendimø priëmimà. Dël kai kuriø bûtinø ir visuomenei skubiø ástatymø bûna ginèijamasi pernelyg ilgai, nes nemokama tarpusavyje sutarti, ið-klausyti kitokias pozicijas ir ieðkoti bendro sprendimo. Ðeimoje, tarp jos nariø irgi bûna nesutarimø ar skritingø nuomoniø (tegu ir dël to, kà valgyti vakarienës ar kokià televizijos laidà þiûrëti), bet normaliai jie iðsprendþiami, surandant bendrà sutarimà, vienai pusei nusileidþiant vienàkart, kitai – kitàkart, ar dar kaþkaip kitaip. Ðeima tiesiog priversta priimti bendrus sprendimus, pvz., kur vaþiuoti atostogø, nors atskiri nariai norëtø vaþiuoti á skritingas vietas, ðeimos finansai, pvz., leidþia tik vienà kelionæ, ir ðeima priversta susitarti. Vaikas, augdamas ðeimoje, natûraliai iðmoksta iðreikðti savo ir priimti kitø

nuomonæ bei ieðkoti bendro vardiklio, taigi jis iðauga ne tik kaip geras ðeimos narys, bet ir kaip geras pilietis, kuris ir visuomenëje ne tik ðauks, kà mano pats, bet ir mokës iðklausyti kità.

Visuomenei labai svarbu ir rûpestis kitu, ne vien savimi. Yra tokia politinës sistemos teorija, vadinama technokratija. Ji teigia, kad valstybæ turi valdyti atskirø srièiø specialistai, technikai. Kitaip sakant, pagal tokià teorijà valstybës vadovu reikia padaryti gerà verslininkà, susikrovusá daug turto – ðtai jis mokës pakelti valstybës gerovæ! Jei savo verslà padarë klestintá, tai padarys, kad klestëtø ir valstybë. Ið paþiûros tai atrodo gal ir teisinga. Taèiau kame èia nelaimë? Nelaimë, kad tas, kuris rûpina-si savimi asmeniniame versle (ar jis bûtø legalus, ar ne), deja, daþniausiai rûpintøsi savimi ir toliau, uþimdamas valstybës postà. Atsakinguose politiniuose postuose reikia ne tik ir ne tiek sugebëjimo „kalti pinigus“, kiek pirmiausia sugebëjimo rûpintis kitø reikalais.

Ðeimoje ðito vaikas normaliai iðmoksta. Jis iðmoksta dalintis su ðeimos nariais tuo, kà turi. Jis turi progos su-prasti, kad jo gerovë priklauso nuo ðeimos nariø gerovës, kad jie neiðvengiamai susijæ. Ðeimoje augantis vaikas supranta, kad jam gerai yra tada, kai gerai kitam. Taigi jis iðmoksta bûti ne savanaudiðku, bet besidalinanèiu ir ki-tais besirûpinanèiu. Ðia prasme ðeima augina visuomenei tikrus pilieèius, o ne vien tik savanaudiðkus egoistus.

Su pastaruoju dalyku susijæs dar vienas, labai panaðus dalykas – bûtent bendrojo gërio sàvoka. Bendrasis gëris arba bendroji gerovë – tai vienas ið pagrindiniø socialinio bei etinio Baþnyèios mokymo principø (23-26). Bendràjá gërá arba visuomenës gerovæ kaip sieká ávardija ir politi-kai bei mokslininkai pasaulieèiai (1,10,16,19). Bendrasis gëris – tai sàlygos (sàlygø visuma), kuriose kiekvienas þmogus gali skleistis kaip asmuo, kaip asmenybë ir siekti savo protingø ir teisingø tikslø. Palyginimui galëtume paimti ðiltnamá, kuriame sukurtos visapusiðkos sàlygos (drëgmë, temperatûra, dirvoþemis, ðviesa) ávairiø augalø augimui. Panaðiai ir visuomenëje, valstybëje turi bûti sukurtos visokeriopos sàlygos (materialinës, dvasinës), kurios kiekvienam þmogui padëtø skleistis ir augti. Ta-èiau èia reikia paþymëti, kad bendrasis gëris vadinasi „bendrasis“ ne tik dël to, kad visiems skirtas, bet ir dël to, kad visø bendru darbu sukurtas. Vadinasi, kad kiekvienas þmogus turi prie jo kûrimo prisidëti.

Bendrojo gërio esmë yra, kad gerai mums gali bûti tik visiems kartu. Visi sëdime toje paèioje valtyje. Jei plaukiame, tai plaukiame visi, jei skæstame, tai skæstame visi. Jei sieksime vien tik asmeninio gërio, nematydami, kad kitiems tuo darau blogá, nebûsime laimingi – anks-èiau ar vëliau blogis, kurá patiria kiti, pasieks ir mus.


Tik siekdami visø gërio ir rûpindamiesi kitais, galime padaryti gera ir sau.

Ðità tiesà þmonës natûraliai supranta ir ágauna ðei-moje, kur asmenys tarpusavyje susijæ visokeriopais, tarp jø ir jausminiais ryðiais. Vieno ðeimos nario nelaimës atsiliepia visiems, kaip ir vieno laimë ar sëkmë dþiugina visus. Taigi ðeimos patirtis formuoja vienà svarbiausiø pamatiniø nuostatø visuomenëje: poreiká stengtis dël bendro reikalo, dël bendro gërio. Ðeima – tai pirmoji þmogaus „bendruomenë“ ir „visuomenë“ – mokydama þmogø santykio su kitu þmogumi (tëvu, motina, broliais ir seserimis), paruoðia já tolesniam socialumui, iðmoko dalintis, dovanoti save, rûpintis kitais. Bûtent ðeimoje ðitie dalykai vyksta, ir tai yra bûtini gyvybiniai, dvasiniai procesai, be kuriø negali gyvuoti ne tik ðeima, bet ir visuomenë bei valstybë.

Ðeimà formuoja socialinë ir kultûrinë aplinka. JAV sociologai iðskyrë net 14 ðeimos tipø. Panaði situacija Europoje. Kæstas Miðkinis (2003), apibûdindamas ðeimos raidà istoriniu poþiûriu, apraðo visà deðimtá ðeimyninio gyvenimo formø. Kai kurios pirmykðtës ðiandien atrodo absurdiðkiausios, kai kurios ypaè þeminanèios moterá (pvz., promiskuitetas, heterizmas), kai kurios moterims teikianèios privilegijø (pvz., poliandrija). Lietuvos Respublikos Valstybinë ðeimos koncepcija apibrëþia ðeimos sàvokà kaip ,, esminá visuomenës gërá, kylantá ið þmogaus prigimties ir grindþiamà savanoriðku vyro ir moters santuokiniu pasiþadëjimu...“ Santuoka ir ðeima nëra tik pasaulietinë, bet ir religinë bei moralinë institu-cija (18,20,25-27). Ne kultûra sukûrë ðeimà, bet ðeima – kultûrà. Tiek Valstybë, tiek Baþnyèia pagrindinëmis santuokos savybëmis laiko vienumà, neiðardomumà, monogamiðkumà, t. y. vieno vyro ir moters santuokà, heteroseksualumà, t. y. sutuoktiniai turi bûti skirtingø lyèiø. Santuokos tikslas yra bendras gyvenimas, su-tuoktiniø gëris, vaikø gimdymas ir jø auklëjimas. ,,Visi ðeimos nariai, kiekvienas kiek sugeba, turi malonæ ir ápareigojimà nuolat stiprinti sàjungà, kad ðeima taptø kilniausio þmogiðkumo mokykla“ – teigiama Apaðtaliðko-joje Adhortacijoje FAMILIARIS CONSORTIO (18). Taigi, santuokos klausimais Lietuvoje sutaria abi institucijos - ir Valstybë, ir Baþnyèia. Neáregistruotas moters ir vyro susitarimas gyventi kartu neturi vedybiniø teisiø ir parei-gø. Santuokos sakramentas yra ne koks nors iðorinis da-lykas, bet natûrali santuokinës meilës tikrovë, iðganymo þenklas ir priemonë. Skirtingas Valstybës ir Baþnyèios poþiûris - iðtuokø bei partnerystës klausimu. Kaip yra svarbus ðeimos pastovumas, darna, kokias krizes tenka pergyventi ðeimos nariams skyrybø atveju – tai minëta aukðèiau. Ðeima yra pirmesnë uþ visuomenæ; joje gims-

tama, augama, bræstama ir, deja, ne visada mirðtama. Ðeima yra jausmø bendruomenë, kurioje atsiskleidþia þmogaus ugdymo erdvë. Tiek teigiamos, tiek neigiamos asmens savybës pradedamos formuoti dar motinos ásèio-se ir tæsiasi visà vaikø ir jaunimo augimo laikotarpá (3, 10, 18,20, 27,28). Ðeima ir gyvenimas sudaro pirmapradæ vienybæ, kurià visuomenë privalo saugoti. Vadovaujantis visuomenës ateities vizija, santuoka grásta ðeima turi bûti saugoma ir remiama kaip esminis socialinio gyvenimo stabilumo bei socialinës taikos veiksnys. Tiek Lietuvos, tiek pasaulinio garso psichologai bei pedagogai teigia, kad asmenybiø, kaip bûsimø pilieèiø brandai didþiausios reikðmës turi ðeima (25-29). Kaip organizmo sveikatai yra svarbu, kad á làsteles patektø naudingos maisto medþiagos, taip pat svarbu, kad ðeimos gautø tinkamà maistà ne tik kûnui, bet ir psichologiná, ir socialiná, ir dvasiná. Kaip negalima nuodyti organizmo làsteliø, nes jos þûsta arba iðsigimsta, net suvëþëja, taip negalima nuodyti jaunimo – bûsimøjø tëvø ir paèiø ðeimø amo-raliais bei dezorientuojanèiais mokymais, reliatyvizmo ir pliuralizmo teorijomis. Teuþauga gërá ásisavinusios, fiziðkai ir moraliai stiprios asmenybës.

,,Ðeima turi tapti tuo, kuo ji yra ið prigimties“, – ak-centavo Jonas Paulius II (18). Analogiðka uþduotis tenka ir Lietuvos ðeimoms. Kaip minëjome, vyksta diskusijos dël ðeimos sàvokos, dël lytiðkumo identiteto, dël vaikø auklëjimo. ,,Veikiami visuomeniniø informacijos prie-moniø, tikintieji ne visuomet sugebëjo ir dabar nesugeba apsaugoti pagrindiniø vertybiø nuo jø suterðimo, tapti kritiðka ðeimos kultûros sàþine ir aktyviais ðeimos huma-nizmo kûrëjais“, – konstatavo Vatikano II Susirinkimo Tëvai prieð keturis deðimtmeèius ir kvietë Baþnyèios institucijas ir dvasininkus aktyviau ðeimoms padëti. Bûtina, kad visuotinai pripaþintos moralinës vertybës atgautø pirmumà, kad ,,bendrojo gërio ðuliná maitintø krikðèioniðka versmë“ (16).

Lietuvos Vyskupø Konferencija ir kiekviena vysku-pija yra sukûrusios Ðeimos centrus, kuriuose jaunuoliai ruoðiami santuokai. Baþnyèios atstovai bei kai kurios organizacijos rengia ðeimø stovyklas, konferencijas, seminarus (þr. www.tikiu.lt). Vis daugiau dëmesio ðeimai kaip institucijai skiria aukðtosios mokyklos. Jei Baþnyèia ir Valstybë vieningai bendradarbiaus ugdant esamas ir bûsimas ðeimas, jei vaikai ásisavins dorybiø, o ne ydingus áproèius, galim tikëtis, jog visuomenës ateitis bei Lietuvos kultûra klestës.

IÐVADOS1. Ekonomine prasme ðeima vykdo valstybinei ins-

titucijai analogiðkà vaidmená kaip darbo bendruomenë:


gamina, perka, parduoda, taupo, investuoja. Ðeimoje yra tarpusavio pasitikëjimas, ekonominiams santykiams ne-reikia kontrolieriø. Gërybiø paskirstymas ðeimoje vyksta pagal poreikius.

2. Pilietine ir socialine prasme ðeima yra kaip ,,motininë làstelë“ - nuo jos gerovës priklauso ðeimos nariø fizinë, dvasinë ir socialinë sveikata. Ðeimoje gaunami pilietinei visuomenei reikalingø dorybiø ir vertybiø pagrindai, iðmokstama dalintis ir rûpintis kitais, ásisàmoninama bendro gërio sàvoka.

3. Baþnyèios ir Valstybës poþiûris dël santuokos tikslø ir uþdaviniø sutampa. Puoselëtinas jaunimo ruo-ðimas ðeimai ir ðeimas remianti politika. Kaip organizmo làstelei reikia tinkamo maitinimo ir nuodø ekskliudavi-mo, taip ir Lietuvos ðeimoms reikalingas dorinis ugdymas bei amoralios dezinformacijos ðalinimas.

Literatûra1. Valstybinë ðeimos politikos koncepcija, patv. LR Seimo 2008m.

birþelio 3d., NNrX-1569.2. LR Konstitucija, priimta1992 spalio 25d (Valst. þin., 1992;

Nr.33-1014).3. Europa ir mes (kolektyvinë monografija). 2001; Vilnius, Gervelë.4. Miðkinis K. Ðeima þmogaus gyvenime. 2003; Kaunas, Auðra.5. Miðkinis K.Uþsienio ðaliø ðeima: þmonës, tradicijos, vaikø

ugdymas, 1996; Kaunas, LKKI.6. Miðkinis K. Ðeima pasaulio ðaliø kultûrose. 2006; Vilnius, UAB

,,Karminas“.7. Advilonienë Þ. Religinës patirties ir praktikos raiðka Lietuvoje

XX-XXIa. Sandûroje: katalikybës atvejis. Krikðèionybë, kultûra, visuo-menë. 2008; Klaipëda. 131-143.

8. Vaiðvila A. Tautos iðbandymas laisve: nuo liberalizmo iki oligar-chinio valdymo. Tautinës tapatybës dramaturgija. 2005;VPU. 29-50.

9. Jovaiða L. Ugdymo mokslas ir praktika. 2001; Vilnius. Agora.10. Baðkienë R. Ðeimos politika Lietuvoje. Ðiandieninë Lietuva:

viltys ir realybë, Forumo praneðimai. 2006; Saulës delta:24-28.11. Grossman D, DeGaetano G. Wer hat unseren Kindern das

Tioten beigebracht? Ein Aufruf gegen Gewalt in Fernsehen, Film und Computerspielen. 1999; Verlag Freies Geistesleben.

12. Zoja L. Tëvas. Istorinë, psichologinë ir kultûrinë perspektyva. 2006; Vilnius: www.Skaityk.lt

13. Davis. M. Scheidung von den Kindern. 1998; Triga Verlag.14. Obelenienë B. Paaugliø rizikingos lytinës elgsenos pedagogi-

nës prevencijos vertinimo parametrai. Soter, 2008; (28):91-111.15. Ratnikaitë I., Uzdila J.V. Neotomistinë, egzistencialistinë ir

personalistinë filosofija apie krikðèioniðkàjá vaikø auklëjimà. Soter. 2008;28(56): 35-49.

16. Subaèius P. Lygybiø isterija, uþdrausti þodþiai ir fragmentacijos grësmë. Vertybës ir politika. Tarpt. konferencijos medþiaga. 2007; Vilnius,www.kopija.lt:81-85.

17. Lietuvos Vyskupø Konferencijos kreipimasis dël ,,Gendre Loops“ projekto. Baþn. Þinios. 2009; 6/318: 9-10.

18. Ðventasis tëvas Jonas Paulius II. Apaðtaliðkoji Adhortacija Familiaris consortio. 1994; Vilnius: Lumen fondo leidykla.

19. Kubilius A. Konservatoriø poþiûris á vertybes politikoje. Ver-tybës ir politika. 2007;120-125.

20. Erikson E. H. Vaikystë ir visuomenë. 2004; Vilnius, Katalikø pasaulio leidiniai.

21. Prezidento V. Adamkaus metinis praneðimas, 2009. www.prezident.lt/lt/prezidento-veikla

22. Dekretas apie pasaulieèiø apaðtalavimà. Vatikano II Susirin-kimo Nutarimai,1994; ,,Fortûna‘

23. Tikëjimo Mokymo Kongregacija. Instrukcija Dignitas personae kai kuriais bioetikos klausimais. Baþnyèios þinios. 2008;24/312:6-17.

24. Popieþius Benediktas XVI. Enciklika Spe salvi. Baþnyèios þinios. 2008;1/289:20-28.

25. Gerardi Renzo. La famiglia soggetto dellapastorale. PUL,2006; Roma.

26. Campanini G. Realia e problemi della famiglia contempora-nea. 1989; Paoline, Cinisello Balsamo.

27. Vaitoðka G. Laimingojo laukinio bûklës ilgesys ir naivioji seksologija kaip jaunuomenës tvirkinimo filosofinis pagrindas. Soter. 2007;21(49):97-104.

28. Ðlapkauskaitë D.,Simavièius P., Serapinas D. Diskusijø objek-tas – dar negimæs þmogus. VðÁ Ðiauliø apskrities ligoninës gydytojø ir Ðiauliø universiteto dëstytojø straipsniø rinkinys. 2009; 58-78.

29. Pikûnas J. Palujanskienë A. Asmenybës vystymasis. 2000; Kaunas: Pasaulio lietuviø kultûros, mokslo ir ðvietimo centras.

FAMILY IS VITALLY IMPORTANT SOCIETY CELLDanë Ðlapkauskaitë, Tadas Rudys, Þydrûnas VabuolasSummaryKey words: society, family‘s economy, civil, social meaning.Social reality in conditions of an independent Lithuania is a new

challenge, asking citizens personal self-determination. Subjective, wondered from the truth political decisions in democratic condicions provocates valuable disorientation in nation. Family‘s institution was not the main values from the present parents, who grew up in soviet time. Children education tried to be entrusted to pre-school children institutions, later – schools. Christian engagement, responsibility, honesty and love civilization seeking higher motives in XXI century highlights as declared but not appropriated values.In those society fields, where dominates subjective relations and lack of fundamental value knowledge, spreads pragmatism, responsibility and engagement avoidance. It is characteristic to Lithuanian families too. Marriage and divorce numbers and percents are almost analogical, increases part-nership cases, statistic shows discordant families spread. Thousand of children growing in discordant families – are the risk group from the behavior pathology and dependency development. Spreading liberal-ism and relativism pokes into destructive family‘s image.

An article goal: to reveal some aspect of the family, why it is vitally as cell is important to society.Logical valuation, scientific literature interpretation and comparative analysis method of study discovers family‘s civil, social and economical meaning. Family is a work community , which implements functions characteristic to state institution, but more optimum,especially in wealth and service distri-bution meaning. There is trust among family, no need of controller, wealth is distributed according needs. Family is like a ,,mother cell“ by civil and social meaning – from it‘s prosperity appertains to family members physical, spiritual and social health. Family receives basics of necessary morals and values for the civil society, learns to share and take care of others, realizes common wealth concept. Church and nation attitude from the marriage boals and aims matches, chershes youth preparatrion for a family and political family support. As how organism cell needs suitable nourishment and poison ruling out, that‘s how Lithuanian families needs moral education and immoral informatikon removal.

Correspondence to: [email protected]

Gauta 2009-07-25


Raktaþodþiai: sveikatos apsaugos sistema ir jos vertini-mas, sveikatos prieþiûros sistemos problemos, Lietuvos sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizacija 2003-2008 m.

SantraukaSveikatos prieþiûros sistema yra dinamiðka sis-tema, kuri reformuojama atsiþvelgiant á naujus iððûkius ir siekiant spræsti iðkilusias problemas. Pagrindinës sveikatos prieþiûros sistemos pro-blemos Lietuvoje yra susijusios su finansavimu, þmoniðkaisiais iðtekliais, paslaugø kokybe, pri-einamumu ir t.t. Lietuvoje paskutinë sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizacija vyko 2003 – 2008 m. vadovaujantis 2003 m. Lietuvos Res-publikos Vyriausybës patvirtinta „Sveikatos prie-þiûros ástaigø restruktûrizavimo strategija“. Darbo tikslas - ávertinti sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizacijà, vykdytà 2003-2008 m., ir Lietu-vos rajonø ir miestø ligoniniø vadovø nuomonæ apie jà. Uþdaviniai: iðtirti sveikatos prieþiûros ástaigø vadovø nuomonæ apie sveikatos prieþiû-ros ástaigø restruktûrizacijà ir jos metu ávykdytas reformas; nustatyti, kaip po restruktûrizacijos pa-kito paslaugø kokybë ir prieinamumas; ávertinti restruktûrizacijos efektyvumà; iðtirti sveikatos prieþiûros ástaigø vadovø lûkesèius.Vykdant Lietuvos Respublikos rajonø ir miestø ligoniniø vadovø nuomonës apie sveikatos prie-þiûros ástaigø restruktûrizacijà momentiná tyrimà, buvo sukurta anketa – klausimynas. Anketos buvo iðsiuntinëtos visoms Lietuvos miestø ir rajonø li-goninëms. Anketos gráþtamumas 77,36 %. Gauti duomenys apdoroti „SPSS for Windows 17,0“ programa.Atlikus tyrimà ir iðanalizavus gautus rezultatus, paaiðkëjo, kad dauguma Lietuvos Respublikos miestø ir rajonø ligoniniø vadovø restruktûriza-cijà, vykdytà 2003-2008 m., ávertino teigiamai arba labiau teigiamai nei neigiamai. Vadovø, kurie restruktûrizacijà ávertintø neigiamai, ne-

buvo. Sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûriza-vimo metu ávykdytos reformos didþiosios dalies ligoniniø vadovø buvo vertinamos palankiai. Absoliuti dauguma Lietuvos miestø ir rajonø ligoniniø vadovø patvirtino, kad po sveikatos prie-þiûros ástaigø restruktûrizacijos bendra sveikatos prieþiûros kokybë pagerëjo. Vertinant sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumo pokyèius po restruktûrizacijos laikotarpio, nuomonë labai ávairavo, t.y. buvo visiðkai prieðingø vertinimø. Po restruktûrizacijos pagerëjo pagrindiniai svei-katos prieþiûros ástaigø veiklos rodikliai, t.y. su-maþëjo hospitalizacijos rodiklis ir lovø skaièius, padidëjo lovos uþimtumas ir lovos apyvarta, tad galima teigti, kad restruktûrizacija buvo vykdoma efektyviai, todël pasiekti pagrindinai uþsibrëþti re-struktûrizacijos uþdaviniai. Daugiau nei ⅓ vadovø teigë, kad ambulatorinëje grandyje konsultantø skaièius pakankamas, o beveik ⅔ vadovø teigë, kad konsultantø skaièius ambulatorinëje grandyje nepakankamas. Didesnë dalis ligoniniø vadovø teigë, kad paslaugø struktûros ir iðdëstymo po-kyèiai neatitinka pacientø poreikiø.

ÁVADASKiekvienos ðalies sveikatos apsaugos sistema yra

unikali, t.y. pasaulyje nëra visiðkai tokiø paèiø sveikatos prieþiûros sistemø skirtingose ðalyse. Sveikatos prieþiûros sistema yra dinamiðka sistema, kuri reformuojama atsi-þvelgiant á naujus iððûkius ir siekiant spræsti iðkilusias problemas. Lietuvoje paskutinë sveikatos prieþiûros ástai-gø restruktûrizacija vyko 2003 – 2008 m. vadovaujantis 2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybës patvirtinta „Sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimo strategi-ja“. Kaip matyti ið datos, restruktûrizacija pasibaigë tik praeitais metais, duomenø apie jos vertinimà ir rezultatus beveik nëra, todël ðis darbas ir buvo atliktas, siekiant tai suþinoti ir ávertinti.

Gyventojø pasitikëjimas ðalies sveikatos prieþiûros sistema ir jø lûkesèiø tenkinimas yra labai svarbus sveika-tos sistemos paþangos veiksnys, o geresnë sveikata – ða-

SVEIKATOS PRIEÞIÛROS ÁSTAIGØ RESTRUKTÛRIZACIJA 2003-2008 METAIS: MIESTØ IR RAJONØ LIGONINIØ

VADOVØ NUOMONËJONAS KAIRYS, ONA SUÞIEDELYTË

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Visuomenës sveikatos institutas

Adresas susiraðinëti: Jonas Kairys, el. p.: [email protected]


lies socialinës ir ekonominës paþangos garantas (1).2008 m. atlikto tyrimo „Euro Health Consumer

Index“ (EHCI) duomenimis, kuriame vertinamos ðeðios vartotojams svarbiausios Europos sveikatos prieþiûros sistemos sritys: pacientø teisës ir informacija, elektroninë sveikatos prieþiûros sveikata, gydymo laukimo laikas, paslaugø prieinamumas ir vaistai, paaiðkëjo, kad Lietuva Lyginamojo ES sveikatos prieþiûros sistemø vertinimo vartotojø poþiûriu uþima 24 vietà (tyrimas buvo atliktas 31 valstybëje). Tyrime „Euro Health Consumer Index“ Lietuva aplenkë Latvijà, Lenkijà, taèiau vis dar atsilieka nuo sparèiai reformas ágyvendinanèios Estijos. Geriausiai ávertinta sveikatos prieþiûros sistema Nyderlanduose, po jø – Danijoje (2008 m. „Diabetes Index“ tyrimo nu-galëtoja), Austrijoje (2007 m. EHCI tyrimo nugalëtoja), Liuksemburge ir Ðvedijoje. Tyrimas parodë, kad Lietuvoje ypaè prastai diegiama elektroninë sveikatos prieþiûros sistema, kurios naðumas turi bûti gerokai padidintas, taip pat, kad bûtina daugiau dëmesio skirti klausimams, susi-jusiems su paslaugø prieinamumu, gydymo rezultatais, pacientø galimybe gauti naujausius vaistus ir kyðininka-vimo problemoms spræsti. Taèiau tinkamai sprendþiami klausimai, susijæ su pacientø teisëmis ir sveikatos prie-þiûros informacijos sistema (2). Palyginus 2008 metø „Euro Health Consumer Index“ tyrimø duomenis su 2007 m., kai Lietuva uþëmë 26 vietà, ir su 2006 m. , kai Lietuva uþëmë paskutinæ vietà ir buvo prasèiausiai vertinama Europoje, galima teigti, kad Lietuvos sveikatos prieþiûros sistema tobulëja (2,3).

2004 m. KMU atliko Lietuvos gyventojø poþiûrio á pacientø teisiø ágyvendinimà, jø pasitikëjimo sveikatos prieþiûra, poþiûrio á paciento vaidmená sveikatos prie-þiûroje, gydytojo ir paciento santykiø pirminëje sveikatos prieþiûroje ir pacientø aktyvaus dalyvavimo tyrimà. Tyrimo rezultatai parodë, jog gyvenime svarbiausia yra sveikata – taip teigë 38,1 proc. apklaustøjø. Jeigu gydyto-jais pasitiki beveik trys ketvirtadaliai (71,6 proc.) respon-dentø (nepasitiki tik 5,1 proc.), tai sveikatos prieþiûros sistema pasitiki tik 41,3 proc., o nepasitiki kas ketvirtas respondentas (26,0 proc.). Daugumai apklaustøjø (96,5 proc.) rûpi sveikatos prieþiûros situacija Lietuvoje, ta-èiau savo, kaip paciento, vaidmená sveikatos prieþiûros sistemoje teigiamai vertina tik 19,1 proc. Blogai buvo ávertintas teisës á sveikatos prieþiûrà uþtikrinimas (uþ-tikrinta – 47,2 proc., neuþtikrinta– 27,8 proc.) (4).

Siekiant pagerinti gyventojø sveikatà yra pertvarko-mas sveikatos prieþiûros sektorius ir gerinama teikiamø sveikatos prieþiûros paslaugø kokybë (5). Sveikatos prie-þiûros kokybës gerinimà skatina ir didëjanti konkurencija tarp sveikatos prieþiûros ástaigø. Kokybiðkos sveikatos

prieþiûros paslaugos yra sudëtinga paslaugø rûðis dël savo specifiðkumo, kadangi jos turi tenkinti ne tik pacien-to poreikius, bet ir atitikti klinikinius standartus (6).

Pagrindiniai sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûri-zavimo tikslai – gerinti sveikatos prieþiûros paslaugø ko-kybæ ir prieinamumà bei optimizuoti teikiamø paslaugø apimtá ir struktûrà pagal gyventojø sveikatos prieþiûros paslaugø poreikius. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama ágyvendinti ðiuos tikslus ir reformuoti sveika-tos prieþiûros ástaigas, ágyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybës patvirtintus restruktûrizacijos planus (7).

2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybës buvo pa-tvirtinta „Sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimo strategija“, parengta ágyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001–2004 metø programos nuostatas sveikatos apsaugos srityje. Sveikatos prieþiûros ástai-gø restruktûrizavimas buvo vykdomas dviem etapais: pirmasis etapas – 2003–2005 metais, antrasis etapas – 2006–2008 metais. Pagrindiniai strategijos tikslai buvo pagerinti sveikatos prieþiûros paslaugø prieina-mumà, kokybæ, optimizuoti teikiamø paslaugø apimtá ir struktûrà, o svarbiausieji uþdaviniai: restruktûrizuoti sveikatos prieþiûros ástaigø tinklà, suformuoti efektyvià apskrièiø ir savivaldybiø sveikatos prieþiûros ástaigø sistemà ir didinti ástaigø veiklos efektyvumà, perduoti atitinkamà valstybës ir savivaldybiø turtà sveikatos prieþiûros ástaigoms valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikëjimo teise. Ambulatoriniø sveikatos prieþiûros pa-slaugø plëtojimui ir paslaugø prieinamumo gerinimui, ypaè kaimo vietovëse, buvo skirtas prioritetinis dëmesys. Buvo numatyta, kad ne maþiau kaip 60 procentø lëðø, gautø ið restruktûrizavimo procese privatizuotø ir atlais-vintø savivaldybiø nuosavybei priklausanèiø pastatø, bus skirta sveikatos prieþiûros ástaigoms ir technologijoms atnaujinti. Sveikatos apsaugos ministerijai buvo pavesta tvirtinti sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimo planus, kontroliuoti jø ágyvendinimà ir numatyti lëðas programos ágyvendinimui. Sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimas buvo vykdomas 3 prioritetinëmis kryptimis:

1. Pirmoji kryptis – ambulatoriniø paslaugø, ypaè pirminës sveikatos prieþiûros, plëtra, kurià ágyvendinant buvo skatinama privaèiø bendrosios praktikos gydytojø, dirbanèiø pagal sutartis su teritorinëmis ligoniø kaso-mis, veikla, plëtojamos gydytojø specialistø teikiamos ambulatorinës paslaugos, daugiau dëmesio skirta ligø prevencijai ir tobulintas ðios veiklos finansavimo mo-delis ir kt.

2. Antroji kryptis – stacionariø paslaugø optimizavi-mas ir alternatyviø veiklos formø plëtra, kurià ágyven-


dinant buvo siekta optimizuoti stacionariø paslaugø apimtá ir struktûrà, derinti tai su pacientø poreikiais, intensyvinti gydymo procesà, plëtoti dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas ir kt.

3. Treèioji kryptis – ilgalaikio palaikomojo gydymo paslaugø ir medicininës slaugos plëtra, daugiausia dëmesio skiriant vyresniojo amþiaus þmoniø sveikatos prieþiûros sistemos tobulinimui (8).

Buvo numatyta, kad ágyvendinus strategijà pagerës:1. Sveikatos prieþiûros paslaugø kokybë.2. Sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumas.3. Pagrindiniai sveikatos sistemos veiklos rodikliai:

sumaþës bendras lovø ir hospitalizacijos atvejø skaièius, sutrumpës vidutinë gulëjimo ligoninëse trukmë, padidës lovos uþimtumas, t.y. hospitalizacijos rodiklis 100 sa-vivaldybës gyventojø bus 18 ligoniø (be reanimacijos, medicininës slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo), vidutinë gulëjimo ligoninëje trukmë – 8 dienos; lovos uþimtumas – 330 dienø; lovø skaièius 1000 gyventojø 0,8–1,2 lovos (kai prieð programos patvirtinimà 2002 m. hospitalizacijos rodiklis 100 gyventojø buvo 23,6 ligo-nio, vidutinë gulëjimo ligoninëje trukmë 10,63 dienos, lovos uþimtumas - 276,59 dienos (9).

4. Pasiektas ekonominis efektas sudarys galimybæ padidinti sveikatos prieþiûros paslaugø ákainius maþdaug 20 procentø.

Pirmojo restruktûrizacijos etapo metu (2003-2005 m.) pavyko racionalizuoti sveikatos prieþiûros ástaigø tin-klà ir jø teikiamø paslaugø struktûrà, padidinti sveikatos prieþiûros veiklos efektyvumà. 2005 m. sveikatos prie-þiûros ástaigø restruktûrizacijai buvo skirta 29 milijonai litø. Buvo reorganizuotos 23 ligoninës, suremontuota 50 000 kv. m ploto, iðlaisvinta 67 662 kv. m ploto, 1/5 arba 5000 sumaþintas lovø skaièius bendrojo pobûdþio ir specializuotose ligoninëse (2003 m. – 25 500 lovø; 2005 m. – 20 500 lovø), iðaugo ambulatoriniø ir slaugos paslaugø apimtys (ambulatorinës paslaugos iðaugo 6 %, o slaugos apimtys iðaugo 15 %), sumaþëjo stacionarinës paslaugos (8 %) ir gydymo stacionare trukmë (1 pacien-tas vidutiniðkai ligoninëje gydosi 2 dienomis trumpiau). Visi ðie rezultatai padëjo taupyti lëðas. Ekonominis visø pakeitimø efektas vertinamas 154 mln. Lt (10,11).

Uþdaviniai: iðtirti sveikatos prieþiûros ástaigø vadovø nuomonæ apie sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûriza-cijà ir jos metu ávykdytas reformas; nustatyti, kaip po re-struktûrizacijos pakito paslaugø kokybë ir prieinamumas; ávertinti restruktûrizacijos efektyvumà; iðtirti sveikatos prieþiûros ástaigø vadovø lûkesèius.

Darbo tikslas - ávertinti sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizacijà, vykdytà 2003-2008 m., ir Lietuvos

rajonø ir miestø ligoniniø vadovø nuomonæ apie jà.

TYRIMO MEDÞIAGA IR METODAIVykdant Lietuvos Respublikos rajonø ir miestø ligoni-

niø vadovø nuomonës apie sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizacijà momentiná tyrimà, buvo sukurta anketa – klausimynas (1 priedas). Anketoje buvo uþduoti klausi-mai apie restruktûrizacijà bendrai, norint suþinoti, kaip jà vertina Lietuvos miestø ir rajonø ligoniniø vadovai. Taip pat klausta, kaip vadovai vertina lovø skaièiaus maþë-jimà, resursø perkëlimà á ambulatorinæ grandá, gydymo laiko sutrumpinimà, lovos uþimtumo didinimà, restruk-tûrizavimo metu ávykdytas kitas reformas, tokias kaip akuðerijos skyriø uþdarymas, kada gimdymø skaièius maþiau nei 300 per metus, reabilitacijos skyriø, slaugos lovø/skyriø, dienos stacionarø ir dienos chirurginiø sky-riø ásteigimas. Taip pat klausta apie paslaugø kokybës ir prieinamumo pokyèius po restruktûrizacijos.

Siekiant ávertinti sveikatos prieþiûros ástaigø restruk-tûrizacijos efektyvumà buvo praðyta pateikti duomenis apie hospitalizacijos rodiklá, lovos uþimtumà, kuris parodo, kiek dienø per metus lova buvo uþimta (skai-èiuojamas lovadieniø skaièiø padalinus ið vidutinio metinio lovø skaièiaus), lovos apyvartà, kuri parodo, kiek vidutiniðkai vienoje stacionaro lovoje gulëjo ligoniø per metus (skaièiuojama iðraðytø ligoniø skaièiø padalinus ið vidutinio lovø skaièiaus), patalpø plotà 2003 ir 2008 m., kad galima palyginti ðiø rodikliø pokyèius. Taip pat ligoniniø vadovø klausta, ar lovø skaièiaus maþinimas ligoninëje padidino medikø darbo efektyvumà, ar sveikatos prieþiûros paslaugø struktûros ir iðdëstymo pokyèiai atitinka pacientø poreikius, ar pakankamas ambulatorinëje grandyje konsultantø skaièius. Dar buvo uþduoti klausimai, siekiant ávertinti ligoniniø ap-rûpinimà laboratorine áranga, gautas restruktûrizacijai vykdyti lëðas.

Norint suþinoti informacijà apie ligoniniø bûklæ miestø ir rajonø vadovø buvo klausta, kaip jie vertina savo vadovaujamà ligoninæ. Siekiant suþinoti vadovø lûkesèius, buvo uþduotas klausimas apie lëðas, kurios dar reikalingos, norint árengti ðiuolaikiðkà ligoninæ, ati-tinkanèià rajono gyventojø poreikius ir kt.

Anketa buvo siunèiama internetu visoms Lietuvos Respublikos miestø ir rajonø ligoninëms (ið viso jø 53) pagal LR SAM ásakymà „Dël Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 09 01 ásakymo nr. 455 pakeitimo“, kuriame pateikiamas miestø ir rajonø ligoniniø sàraðas, o elektroniniai adresai ir kiti duomenys pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos internetiniame puslapyje.


Tyrimas atliktas 2009 m. sausio - vasario mënesiais. Anketos gráþtamumas 77,36 %. Gauti duomenys ap-doroti „SPSS for Windows 17,0“ programa, naudojant kryþminës tabuliacijos (cross-tabuliation) procedûrà, χ2 testà dviejø kintamøjø nepriklausomumui patikrinti (skaitmeniniams kategoriniams (nominaliesiems arba ranginiams) kintamiesiems), Spirmano koreliacijos

1 lentelë. Hospitalizacijos rodiklio 100 gyventojø 2003 m. vidurkis pagal apskritis.

2 lentelë. Hospitalizacijos rodiklio 100 gyventojø 2008 m. vidurkis pagal apskritis.

1 paveikslas. Hospitalizacijos rodikliø vidurkiø 2003 ir 2008 metais palyginimas pagal apskri-tis.

testà (intervaliniams kin-tamiesiems, kuriems normalumo prielaida nëra tenkinama, ir ran-giniams kintamiesiems), taip pat Pirsono korelia-cijos testà pasiskirsèiu-siems pagal normaløjá dësná intervaliniams kin-tamiesiems. Kai kore-liacijos koeficientas yra maþesnis uþ 0,3 ar -0,3, laikoma, kad koreliacija yra nereikðminga. Skir-tumai tarp atskirø rodik-liø laikomi patikimais, kai p≤0,05, pasirinktas reikðmingumo lygmuo α lygus 0,05.

REZULTATAI IR JØ APTARIMAS

Hospitalizacijos ro-diklis 100 gyventojø 2003 m. tarp iðtirtø Lie-tuvos miestø ir rajonø ligoniniø buvo labai

ávairus: didþiausias, t.y. 43 100 gyventojø hospitalizaci-jos rodiklis buvo Kauno Raudonojo kryþiaus ligoninëje, o maþiausias, t.y. 9 100 gyventojø buvo Gargþdø ligoni-nëje. Hospitalizacijos rodiklio vidurkis tarp visø miestø ir rajonø ligoniniø lygus 21,32 (standartinis nuokrypis 8,932, vidurkio pasikliautinis intervalas 18,50; 24,14 (tai reiðkia, jog tikimybë, kad ribos apskaièiuotos ið imties

2 paveikslas. Lovos uþimtumas 2003 ir 2008 metais pagal apskritis.


apims populiacijos parametrà, yra 95%), o standartinë paklaida 1,395), mediana 18. Suskirsèius rajonø ir miestø ligonines á apskritis gauti tokie hospitalizacijos rodiklio vidurkiai (1 lentelë). Ið jos matyti, kad didþiausi hospi-talizacijos vidurkiai buvo Vilniaus, Kauno ir Klaipëdos apskrityse, o maþiausi Tauragës ir Alytaus apskrityse.

Hospitalizacijos rodiklis 100 gyventojø 2008 m. tarp miestø ir rajonø ligoniniø ávairavo dar labiau: didþiau-sias buvo Klaipëdos universitetinëje ligoninëje, t.y. 49, o maþiausias buvo 8 vël Gargþdø ligoninëje. Hospita-lizacijos rodiklio vidurkis tarp iðtirtø Lietuvos miestø ir rajonø ligoniniø 19,78 (standartinis nuokrypis 10,439, vidurkio pasikliautinis intervalas 16,49; 23,08, tai reiðkia, jog tikimybë, kad ribos apskaièiuotos ið imties apims populiacijos parametrà, yra 95%, o standartinë paklaida 1,630), mediana 15. Didþiausi hospitalizacijos rodiklio vidurkiai 2008 m. pagal apskritis vël buvo Vilniaus, Kauno ir Klaipëdos apskrityse, o maþiausi Marijampolës, Tauragës ir Utenos apskrityse (2 lentelë).

Hospitalizacijos rodikliø palyginimas pagal apskritis 2003 ir 2008 m. pateiktas 1 paveiksle. Ið jo matyti, kad hospitalizacijos rodiklis, nors ir labai nedaug, taèiau pa-didëjo Klaipëdos ir Kauno apskrityse. Kitose apskrityse hospitalizacijos rodiklis maþëjo, daugiausiai sumaþëjo Telðiø, Marijampolës ir Utenos apskrityse.

Pirsono koreliacijos koeficientas parodë, kad yra pa-tikimas ryðys tarp hospitalizacijos rodikliø 2003 ir 2008 metais kitimo Vilniaus ir Kauno apskrityse (Vilniaus ir Kauno apskrityse Pirsono koreliacijos koeficientas lygus 0,993, p< 0,0005, tai rodo, kad tarp hospitalizacijos rodikliø yra tarp kintamøjø patikima labai stipri teigiama koreliacija). Klaipëdos apskrityje Pirsono koreliacijos koeficientas lygus 0,971, p=0,06, o Ðiauliø apskrityje Pirsono koreliacijos koeficientas lygus 0,879, p=0,121 (nepatikima labai stipri teigiama koreliacija), tai rodo, kad yra ryðys tarp hospitalizacijos rodikliø 2003 ir 2008 metais kitimo ir Klaipëdos bei Ðiauliø apskrityse, taèiau jis statistiðkai nereikðmingas (atsitiktinis). Kitose

apskrityse ryðio nëra arba jis labai silpnas ir statistiðkai nereikðmingas. Taèiau pasiþiûrëjus hospitalizacijos ro-diklá apskritai Lietuvoje tarp miestø ir rajonø ligoniniø, matoma labai stipri teigiama koreliacija (Pirsono kore-liacijos koeficientas lygus 0,947, p<0,0005), tai rodo, kad yra statistiðkai patikimas ryðys tarp hospitalizacijos rodikliø 2003 ir 2008 m.

Lovos uþimtumas 2003 m. maþiausias buvo Vilkpëdës ligoninëje, t.y. lygus 95, o didþiausias buvo Jonavos ligo-ninëje, t.y. lygus 328. Lovos uþimtumo rodiklio mediana tarp tiriamø ligoniniø lygi 250, o vidurkis 247,71 (stan-dartinis nuokrypis 47,110, standartinë paklaida 7,357), o vidurkio pasikliautiniai intervalai yra nuo 232,84 iki 262,58 (tai reiðkia, jog tikimybë, kad ribos apskaièiuotos ið imties apims populiacijos parametrà, yra 95%). Pagal apskritis didþiausias lovos uþimtumo vidurkis 2003 m. buvo Panevëþio ir Telðiø apskrityse, maþiausias Vilniaus ir Marijampolës apskrityse (3 lentelë).

2008 m. maþiausias lovos uþimtumas vël buvo Vilkpëdës ligoninëje (lygus 102), o didþiausias buvo Palangos reabilitacijos ligoninëje, t.y. 355. Lovos uþ-imtumo rodiklio mediana tarp tiriamø ligoniniø lygi 271, o vidurkis buvo lygus 268,39 (standartinis nuokrypis 49,002, standartinë paklaida 7,653), vidurkio pasi-kliautiniai intervalai yra nuo 252,92 iki 283,86. Pagal apskritis didþiausias lovos uþimtumo vidurkis 2008 m. buvo Klaipëdos ir Panevëþio apskrityse, maþiausias vël Vilniaus ir Utenos apskrityse (3 lentelë).

Lovos uþimtumo palyginimas pagal apskritis 2003 ir 2008 m. pateiktas 2 paveiksle. Ið jo matyti, kad lovos uþ-imtumo rodiklis padidëjo visose apskrityse. Daugiausia, t.y. net 37 dienomis, lovos uþimtumas padidëjo Mari-jampolës apskrityje, antroje vietoje pagal padidëjimà yra Tauragës apskritis (lovos uþimtumas padidëjo 30 dienø), o maþiausiai, t.y. tik 9,5 padidëjo Panevëþio, Vilniaus apskrityse (10 dienø) ir Telðiø apskrityse (11 dienø) (3 lentelë).

Pirsono koreliacijos koeficientas rodo, kad apskritai Lietuvoje tarp lovos uþimtumo 2003 ir 2008 m. yra statistiðkai patikimas stiprus ryðys, kadangi Pirsono kore-liacijos koeficientas lygus 0,804, o p<0,0005 (statistiðkai reikðminga teigiama stipri koreliacija). Paþiûrëjus pagal apskritis Pirsono koreliacijos koeficientas parodë, kad statistiðkai patikimas ryðys tarp lovos uþimtumo 2003 ir 2008 m. yra tik Vilniaus ir Klaipëdos apskrityse (Klai-pëdos apskrityje Pirsono koreliacijos koeficientas lygus 0,951, p=0,013, tai rodo, kad yra labai stipri teigiama koreliacija; Vilniaus apskrityje Pirsono koreliacijos koe-ficientas lygus 0,897, p=0,015, tai rodo, kad yra stipri teigiama koreliacija). Kitose apskrityse ryðys tarp lovos

3 lentelë. Lovos uþimtumo palyginimas 2003 ir 2008 m. tarp apskrièiø.


uþimtumo 2003 ir 2008 m. yra statistiðkai nepatikimas. Panevëþio apskrityje yra neigiamas ryðys, kadangi kore-liacija stipri neigiama (Pirsono koreliacijos koeficientas lygus -0,787, p=0,213), Ðiauliø apskrityje teigiamas ryðys, nes koreliacija stipri teigiama (Pirsono koreliacijos koeficientas lygus 0,709, p=0,291). Kitose apskrityse koreliacija vidutinë ar silpna, tik Kauno apskrityje kore-liacija yra nereikðminga, o Tauragës ir Marijampolës ap-skrityse iðvis nëra ryðio, t.y. nëra skirtumo tarp kintamøjø, nes Pirsono koreliacijos koeficientas lygus 1.

Lovos apyvarta 2003 m. tarp Lietuvos Respublikos miestø ir rajonø ligoniniø kito labai ávairiai ir stipriai. Maþiausia lovos apyvarta buvo Palangos reabilitacijos ligoninëje, t.y. joje vidutiniðkai vienoje stacionaro lovoje gulëjo 12 ligoniø per metus (tai paaiðkinama tuo, kad reabilitacijos ligoninëse paprastai tas pats ligonis guli ilgà laikà, nes reabilitacija paprastai trunka daug ilgiau nei paprastas gydymas). Didþiausia lovos apyvarta 2003 m. buvo Kauno P. Maþylio gimdymo namuose, t.y. juose vidutiniðkai vienoje stacionaro lovoje gulëjo 61 pacientas per metus (didelë lovos apyvarta paaiðki-nama gimdymo namø specifika, t.y. juose mamos su naujagimiais, jei nëra komplikacijø, guli trumpiau nei gydant áprastinius pacientus normaliose ligoninëse). Lo-vos apyvartos mediana 2003 m. buvo lygi 35, moda 32, vidurkis 35,02 (standartinis nuokrypis 8,436, standartinë paklaida 1,318), vidurkio pasikliautiniai intervalai yra nuo 32,36 iki 37,69 (ið jø matome, kad vidurkis telpa á pasikliautinius intervalus, pasikliautinio intervalo ribos virðija 1, todël galima spræsti, kad vidurkis apskaièiuotas tiksliai). Pagal apskritis didþiausia lovos apyvarta buvo Marijampolës, Kauno ir Panevëþio apskrityse, o maþiau-sia Utenos ir Telðiø apskrityse (4 lentelë), tai rodo, kad 2003 m. Marijampolës, Kauno ir Panevëþio apskrityse vidutiniðkai per metus vienoje lovoje gulëjo daugiausia

lio gimdymo namuose, t.y. juose vidutiniðkai vienoje stacionaro lovoje gulëjo 72 pacientai per metus. Lovos apyvartos mediana 2008 m. buvo lygi 36, moda 35, vidurkis 37,61 (standartinis nuokrypis 9,518, standartinë paklaida 1,486), vidurkio pasikliautiniai intervalai yra nuo 34,61 iki 40,61. Pagal apskritis didþiausia lovos apyvarta buvo Kauno ir Klaipëdos apskrityse, o ma-þiausia Tauragës, Klaipëdos ir Marijampolës apskrityse (lentelë 4), tai rodo, kad Kauno ir Klaipëdos apskrityse vidutiniðkai per metus vienoje lovoje gulëjo daugiausia ligoniø pagal apskritis Lietuvoje, o Tauragës, Klaipëdos ir Marijampolës apskrityse maþiausia.

Lovos apyvartos palyginimas pagal apskritis 2003 ir 2008 m. pateiktas 3 paveiksle. Ið jo matyti, kad lovos apyvarta sumaþëjo Marijampolës (nuo 2003 iki 2008 m. vidutiniðkai 6,5 ligoniø gulëjo maþiau vienoje stacionaro lovoje (4 lentelë) ir Tauragës apskrityse (vidutiniðkai 1,5 ligoniø maþiau vienoje stacionaro lovoje (4 lentelë). Visose kitose apskrityse lovos apyvarta padidëjo.

Pirsono koreliacijos koeficientas rodo, kad apskritai Lietuvoje tarp lovos apyvartos 2003 ir 2008 m. yra sta-tistiðkai patikimas stiprus ryðys, kadangi Pirsono korelia-cijos koeficientas lygus 0,795, o p<0,0005 (statistiðkai reikðminga teigiama stipri koreliacija). Paþiûrëjus pagal

4 lentelë. Lovos apyvartos palyginimas 2003 ir 2008 m. tarp apskrièiø.

3 paveikslas. Lovos apyvarta 2003 ir 2008 m. pagal apskritis.

ligoniø pagal apskritis, o Utenos ir Telðiø ap-skrityse maþiausia, t.y. vyko maþesnë ligoniø kaita.

2008 m. maþiau-sia lovos apyvarta vël kaip ir 2003 m. buvo Palangos reabilitacijos ligoninëje, t.y. joje vi-dutiniðkai vienoje sta-cionaro lovoje gulëjo 15 ligoniø per metus, o didþiausia taip pat vël buvo Kauno P. Maþy-


apskritis Pirsono koreliacijos koeficientas parodë, kad statistiðkai patikimas ryðys tarp lovos apyvartos 2003 ir 2008 m. buvo tik Klaipëdos (Pirsono koreliacijos koefi-cientas lygus 0,950, p=0,013, tai statistiðkai reikðminga labai stipri teigiama koreliacija) ir Kauno apskrityse (Pir-sono koreliacijos koeficientas lygus 0,885, p=0,004, tai statistiðkai reikðminga stipri teigiama koreliacija). Kitose apskrityse ryðys statistiðkai nepatikimas, nes p>0,05, tik Marijampolës ir Telðiø apskrityse Pirsono koreliacijos koeficientas buvo lygus -1, tai rodo kad nëra ryðio tarp lovos apyvartos 2003 ir 2008 m.

Á klausimà, ar buvo atsisakyta pertekliniø ligoninei priklausanèiø plotø atsakë 90,2% tiriamøjø rajonø ir miestø ligoniniø vadovø. Ið atsakiusiøjø pertekliniø plotø atsisakë 24,32% ligoniniø, 51,35% procentø ligoniniø plotai liko tokie patys, o 24,32% ligoniniø plotai ne sumaþëjo, o padidëjo, t.y. ágijo naujø plotø. Pirsono koreliacijos koeficientas rodo, kad yra statistiðkai pa-tikimas ryðys tarp ligoniniø plotø 2003 ir 2008 m., nes Pirsono koreliacijos koeficientas lygus 0,590, p<0,0005 (statistiðkai reikðminga vidutinë teigiama koreliacija). Ryðio tarp ligoniniø skaièiaus (juridiniais vienetais) ma-þëjimo (juridiniais vienetais) ir ligoniniø patalpø plotø 2003 ar 2008 m. nëra, nes koreliacija nereikðminga ir statistiðkai nepatikima.

2003 m. didþiausias lovø skaièius tarp miestø ir rajo-nø ligoniniø buvo Klaipëdos universitetinëje ligoninëje (turëjo 978 lovas), o maþiausias lovø skaièius buvo Kauno P. Maþylio gimdymo namuose (turëjo 85 lovas). 2008 m. didþiausias lovø skaièius vël buvo Klaipëdos universitetinëje ligoninëje (turëjo 928 lovas), taip pat ir maþiausias lovø skaièius iðliko Kauno P. Maþylio gimdy-mo namuose (turëjo 64 lovas). 2003 m. lovø skaièiaus vidurkis 218,34, 2008 m. - 209,95.

Tarp lovø skaièiaus 2003 m. ir hospitalizacijos rodik-

lio 2003 m. yra statistiðkai reikðminga vidutinio stiprumo teigiama koreliacija (Pirsono koreliacijos koeficientas lygus 0,609, p<0,0005), taip pat tarp lovø skaièiaus 2008 m. ir hospitalizacijos rodiklio 2008 m. yra statistiðkai reikðminga vidutinio stiprumo teigiama koreliacija (Pir-sono koreliacijos koeficientas lygus 0,668, p<0,0005), tai reiðkia, kad ligoninëje didëjant lovø skaièiui didëja hospitalizacijos rodiklis.

Tarp lovø skaièiaus 2003 m. ir lovos uþimtumo 2003 m. ryðio nëra, nes koreliacija nereikðminga (Pirsono ko-reliacijos koeficientas lygus 0,115, p=0,473), nëra ryðio ir 2008 m. (Pirsono koreliacijos koeficientas lygus 0,047, p=0,771). Taip pat nëra ryðio tarp lovø skaièiaus 2003 m. ir lovos apyvartos 2003 m., nes koreliacija nereikðminga (Pirsono koreliacijos koeficientas lygus 0,078, p=0,626), nëra ryðio ir 2008 m. (Pirsono koreliacijos koeficientas lygus 0,093, p=0,563).

Tarp lovos uþimtumo 2003 m. ir lovos apyvartos 2003 m. yra statistiðkai patikima silpna neigiama koreliacija (Pirsono koreliacijos koeficientas lygus -0,490, p=0,001), o tarp lovos uþimtumo 2008 m. ir lovos apyvartos 2008 m. yra statistiðkai patikima vidutinë neigiama koreliacija (Pirsono koreliacijos koeficientas lygus -0,518, p=0,001), tai reiðkia, kad didëjant lovos uþimtumui, lovos apyvarta maþëja.

2003 m. tarp patalpø plotø ir lovø skaièiaus buvo statistiðkai patikima stipri teigiama koreliacija (Pirsono koreliacijos koeficientas lygus 0,857, p<0,0005), 2008 m. tarp patalpø plotø ir lovø skaièiaus buvo statistiðkai patikima silpna teigiama koreliacija (Pirsono koreliacijos koeficientas lygus 0,469, p=0,003), didëjant patalpø plotui lovø skaièius didëja.

2003 m. tarp ligoninës patalpø ploto ir hospitalizaci-jos rodiklio buvo statistiðkai patikima vidutinio stiprumo teigiama koreliacija (Pirsono koreliacijos koeficientas lygus 0,589, p<0,0005), tai rodo, kad 2003 m. didëjant ligoninës patalpø plotui, hospitalizacijos rodiklis didëjo (kuo „erdvesnë“ ligoninë, tuo santykinai daugiau ligoniø hospitalizuojama). 2008 m. koreliacija buvo silpna ir statistiðkai nepatikima.

Lietuvos Respublikos miestø ir rajonø ligoniniø vado-vø restruktûrizacijos ir jos sukeltø pokyèiø bei jos metu ávykdytø reformø vertinimas. Daugiau nei pusë (56,1%) Lietuvos Respublikos miestø ir rajonø ligoniniø vadovø restruktûrizacijà, vykdytà 2003-2008 m., ávertino labiau teigiamai nei neigiamai, 41,5% vadovø ávertino teigia-mai, 2,4% labiau neigiamai nei teigiamai. Vadovø, kurie restruktûrizacijà ávertintø neigiamai, nebuvo. Labiausiai teigiamai restruktûrizacijà ávertino Vilniaus apskrities ligoniniø vadovai (tokiø buvo 83,3%), o maþiausiai

5 lentelë. Ligoniniø vadovø nuomonës apie sveikatos prie-þiûros ástaigø restruktûrizacijà pasiskirstymas pagal apskri-tis procentais (%).

χ2 =19,231; p= 0,378; Rs=0,101; p=0,530


teigiamai restruktûrizacijà ávertino Kauno apskrities ligoniniø vadovai (teigiamai ávertino tik 12,5%) (5 len-telë). Daugiausia atsakymø, kai restruktûrizacija ávertinta labiau teigiamai nei neigiamai, buvo Kauno apskrityje. Vienintelëje Klaipëdos apskrityje buvo atsakymas, kad restruktûrizacija labiau neigiama nei teigiama.

Vadovø nuomonës apie sveikatos prieþiûros restruk-tûrizacijà ryðio su apskritimis, t.y. ryðio tarp vietos, kur vadovas gyvena ir kaip vertina restruktûrizacijà prak-tiðkai nëra, kadangi Spirmeno koreliacijos koeficiento reikðmë labai maþa (Rs=0,101). Pats gautas rezultatas nëra statistiðkai reikðmingas, nes p reikðmë daug didesnë uþ nustatytà reikðmingumo lygmená 0,05 (0,530>0,05), todël nulinë hipotezë, teigianti, kad nëra koreliacijos tarp vadovø nuomonës apie sveikatos prieþiûros res-truktûrizacijà ir apskrièiø (koreliacijos koeficientas lygus nuliui) negali bûti atmesta. Tokio rezultato, aiðku, buvo galima tikëtis, þinant χ2 testo rezultatus (χ2 = 19,231; p= 0,378). Taèiau galima teigti, kad nëra statistiðkai patikimo skirtumo tarp vadovø nuomoniø, nes visos ástaigos yra panaðios, jø problemos taip pat panaðios. Todël ir vadovø atsakymuose p>0,05.

Lyginant ligoniniø vadovø nuomones apie svei-katos prieþiûros paslaugø prieinamumà ir kokybæ po restruktûrizacijos, gauti tokie duomenys (6 lentelë). χ2 lygus 42,393, poþymiai statistiðkai priklausomi, nes p reikðmë maþesnë uþ nustatytà reikðmingumo lygmená α (0,0005<0,05), tai reiðkia, kad yra priklausomybë tarp vadovø nuomonës apie paslaugø prieinamumà ir apie kokybæ. Spirmeno koreliacijos koeficiento reikðmë labai maþa (0,169), pats gautas rezultatas nëra statistiðkai patikimas, nes p reikðmë daug didesnë uþ nustatytà reikðmingumo lygmená 0,05 (0,291>>0,05) todël nu-linë hipotezë, teigianti, kad nëra koreliacijos tarp dviejø kintamøjø (koreliacijos koeficientas lygus nuliui) negali bûti atmesta. Taèiau tai, kad p reikðmë yra didesnë uþ 0,05 (nëra patikimumo) galima paaiðkinti tuo, kad ið

esmës visos miestø ir rajonø sveikatos prieþiûros ástai-gos yra panaðaus lygio, todël negalima gauti statistiðkai patikimos koreliacijos. Tokià iðvadà patvirtina χ2 testo rezultatai.

Beveik pusë (48,7%) rajonø ir miestø ligoniniø va-dovø lovø skaièiaus maþëjimà vykdant restruktûrizacijà ávertino labiau teigiamai nei neigiamai, 35,9% teigia-mai, o labai teigiamai tik 2,6%. 7,7% vadovø lovø skaièiaus maþëjimà ávertino neigiamai ir panaðiai vadovø (t.y. 5,1%) ávertino labiau neigiamai nei teigiamai. Nei vienas vadovas lovø skaièiaus maþëjimo neávertino labai neigiamai. Pagal apskritis lyginant vadovø nuomonæ apie lovø skaièiaus maþëjimà (7 lentelë), matoma, kad labai teigiamai lovø skaièiaus maþëjimas buvo ávertintas tik Klaipëdos apskrityje. Didþiausia dalis ávertinusiøjø lovø skaièiaus maþëjimà teigiamai buvo Tauragës ap-skrityje (100%), taip pat daug vadovø ávertino teigiamai ir Panevëþio apskrityje (75%). Neigiamai lovø skaièiaus maþëjimà ávertino tik dalis Vilniaus (33,3%) ir Kauno (12,5%) apskrièiø vadovø, o labiau neigiamai nei teigiamai dalis vadovø Vilniaus (16,7%) ir Klaipëdos (25,0%) apskrityse.

Tarp vadovø lovø skaièiaus maþëjimo vertinimo ir apskrièiø ryðys nereikðmingas, nes Spirmeno korelia-cijos koeficientas labai maþas (-0,198), o p reikðmë virðija reikðmingumo lygmená (0,227>0,05), todël nulinë hipotezë, tvirtinanti, kad nëra ryðio tarp lovø skaièiaus maþëjimo vertinimo ir apskrièiø negali bûti atmesta. χ2 testo (χ2 =37.491) p reikðmë taip pat virðija reikðmingumo lygmená 0,05( 0,401>0,05). Vadinasi, nëra esminio skirtumo tarp lovø skaièiaus maþëjimo vertinimo apskrityse.

Resursø perkëlimà á ambulatorinæ grandá vykdant restruktûrizacijà teigiamai ir labiau teigiamai nei nei-giamai ávertino po 29,3% Lietuvos rajonø ir miestø

6 lentelë. Ligoniniø vadovø nuomonës apie sveikatos prie-þiûros paslaugø prieinamumà ir kokybæ po restruktûrizaci-jos sutapimo atvejai.

χ2 =42,393 (p<0005); Rs=0,169; p=0.291

7 lentelë. Ligoniniø vadovø vertinimo procentinis pasiskirs-tymas pagal apskritis atsakant á klausimà apie lovø skai-èiaus maþëjimà.

χ2 =37,491; p=0,401; Rs= -0,198; p=0,227


ligoniniø vadovø. Po 19,5% vadovø resursø perkëlimà ávertino neigiamai arba labiau neigiamai nei teigiamai ir tik 2,4% vadovø resursø perkëlimà á ambulatorinæ grandá ávertino labai teigiamai. Nei vienas vadovas resursø per-këlimo neávertino labai neigiamai. Resursø perkëlimas á ambulatorinæ grandá labai teigiamai buvo ávertintas tik Utenos apskrityje (taip manë 20% apskrities vadovø). Didþiausia dalis vadovø resursø perkëlimà ávertino tei-giamai Marijampolës ir Panevëþio apskrityse (po 50%), o labiau teigiamai nei neigiamai Alytaus (taip manë 66,7% apskrities vadovø) ir Utenos apskrityse (8 len-telë). Resursø perkëlimas neigiamai nevertintas Kauno, Alytaus ir Marijampolës apskrityse. Labiau neigiamai nei teigiamai didþiausia dalis vertinusiø vadovø buvo Telðiø (50%), Kauno (37,5%) ir Vilniaus apskrityse.

Tarp ligoniniø vadovø resursø perkëlimo á ambulato-rinæ grandá vertinimo ir apskrièiø, t.y. ryðio tarp vietos, kur vadovas gyvena ir kaip vertina resursø perkëlimà, praktiðkai nëra, kadangi Spirmeno koreliacijos koeficien-to reikðmë labai maþa (-0,099). Patys gauti rezultatai nëra statistiðkai reikðmingai skirtingi, nes p reikðmë daug didesnë uþ nustatytà reikðmingumo lygmená 0,05 (0,163>>0,05), todël daroma hipotezë, teigianti, kad ástaigø vadovø nuomonë yra panaði.

Taèiau yra priklausomybë tarp ligoniniø vadovø ver-tinimo apie resursø perkëlimà á ambulatorinæ grandá ir jø nuomonës apie paslaugø kokybæ po restruktûrizacijos. Tai rodo χ2 (lygus 17,545) ir p reikðmë, kuri yra maþesnë uþ reikðmingumo lygmená (0,025<0,05). Taip pat yra priklausomybë tarp Lietuvos miestø ir rajonø ligoniniø vadovø vertinimo apie resursø perkëlimà á ambulatori-næ grandá ir vertinimo apie lovos uþimtumo didinimà, kadangi χ2 lygus 21,478, o p reikðmë yra maþesnë uþ pasirinktà reikðmingumo lygmená (0,039<0,05).

Didþioji dalis, t.y. net 75,6% Lietuvos miestø ir rajonø

ligoniniø vadovø patvirtino, kad gydymo laiko sutrumpi-nimas nepaveikë gydymo rezultatø. 22% vadovø teigë, kad gydymo laiko sutrumpinimas pablogino gydymo rezultatus. Tik 2,4% vadovø patvirtino, kad gydymo laiko sutrumpinimas pagerino gydymo rezultatus. Visi Marijampolës, Alytaus, Tauragës ir Ðiauliø apskrièiø vadovai teigë, kad gydymo laiko sutrumpinimas nepa-veikë gydymo rezultatø (9 lentelë). Kad gydymo laiko sutrumpinimas pablogino gydymo rezultatus manë dalis Klaipëdos, Telðiø, Vilniaus, Panevëþio, Utenos ir Kauno apskrièiø vadovø. Kad gydymo laiko sutrumpinimas pagerino gydymo rezultatus tvirtino tik dalis vadovø vienintelëje Kauno apskrityje.

Tarp gydymo laiko sutrumpinimo poveikio gydymo rezultatams ir apskrièiø yra nereikðminga Spirmeno koreliacija, kurios p reikðmë yra daug didesnë uþ nusta-tytà reikðmingumo lygmená (0, 712>0,05), todël nulinë hipotezë, kad nëra ryðio gydymo laiko sutrumpinimo poveikio gydymo rezultatams ir apskrièiø negali bûti at-mesta. Tai patvirtina χ2 rezultatai (χ2 =13,214, p=0,779), kurie taip pat rodo, kad poþymiai yra nepriklausomi.

Absoliuti dauguma Lietuvos miestø ir rajonø ligoniniø vadovø patvirtino, kad po sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizacijos, kuri buvo vykdoma 2003-2008 m., bendra sveikatos prieþiûros kokybë pagerëjo (tai patvir-tino net 90,2% vadovø). 2,4% vadovø patvirtino, kad po restruktûrizacijos paslaugø kokybë ne ðiaip pagerëjo, o labai pagerëjo ir tik 7,3% vadovø teigë, kad sveikatos prieþiûros paslaugø kokybë po restruktûrizacijos nepa-kito. Atsakiusiøjø, kad po sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizacijos bendra sveikatos prieþiûros paslaugø kokybë pablogëjo ar labai pablogëjo nebuvo.

Lyginant pagal apskritis nuomonæ apie sveikatos prie-þiûros paslaugø kokybæ po restruktûrizacijos, paaiðkëjo, kad vadovø dalis, teigusiø, kad paslaugø kokybë nepa-kito, buvo tik Utenos, Vilniaus ir Kauno apskrityse (10

χ2 =30,793, p=0,714; Rs= -0,099, p=0,163

8 lentelë. Ligoniniø vadovø vertinimo procentinis pasiskirs-tymas pagal apskritis atsakant á klausimà apie resursø per-këlimà á ambulatorinæ grandá.

9 lentelë. Gydymo laiko sutrumpinimo vertinimo procenti-nis pasiskirstymas pagal apskritis.

χ2=13,214, p=0,779; Rs=-0,059; p=0, 712


lentelë). Kad sveikatos prieþiûros paslaugø kokybë po ávykdytos restruktûrizacijos pagerëjo, patvirtino visi Pa-nevëþio, Ðiauliø, Klaipëdos, Tauragës, Alytaus, Marijam-polës ir Telðiø apskrièiø vadovai bei dalis Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrièiø vadovø. Kad po restruktûrizacijos sveikatos prieþiûros paslaugø kokybë labai pagerëjo pa-tvirtino tik Vilniaus apskrities dalis vadovø (16,7%). Kaip matyti, labiausiai nuomonë iðsiskyrë Vilniaus apskrityje, kadangi nuomonæ lemia apskrities atskirø sveikatos prie-þiûros ástaigø pasiekti restruktûrizacijos rezultatai (ðiuo atveju kokybës pokytis), kurie kiekvienoje ástaigoje yra skirtingi ir todël lemia skirtingà nuomonæ.

Vadovø nuomonës apie sveikatos prieþiûros paslaugø kokybæ po restruktûrizacijos ryðio su apskritimis prak-tiðkai nëra, kadangi Spirmeno koreliacijos koeficiento reikðmë labai maþa (Rs=0,050). Pats gautas rezultatas nëra statistiðkai patikimas, nes p reikðmë daug didesnë uþ nustatytà reikðmingumo lygmená 0,05 (0,755>0,05), todël nulinë hipotezë, teigianti, kad nëra koreliacijos tarp vadovø nuomonës ir apskrièiø (koreliacijos koefi-cientas lygus nuliui) negali bûti atmesta. Tokio rezultato, aiðku, buvo galima tikëtis, þinant χ2 testo rezultatus (χ2 =10,219). Taèiau galima teigti, kad nëra statistiðkai patikimo skirtumo tarp vadovø nuomoniø, nes visos ástaigos yra panaðios, jø teikiamø sveikatos paslaugø kokybë po restruktûrizacijos taip pat pakito panaðiai. Todël ir vadovø atsakymuose p>0,05.

Vertinant sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumo pokyèius po restruktûrizacijos laikotarpio, nuomonë la-bai ávairavo, t.y. buvo visiðkai prieðingø vertinimø. 46,3% ligoniniø vadovø patvirtino, kad prieinamumas pagerëjo, taèiau 36,6% vadovø teigë, kad sveikatos prieþiûros pa-slaugø kokybë nepakito, o net 12,2% vadovø patvirtino, kad sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumas po restruktûrizacijos laikotarpio pablogëjo. Ádomu tai, kad

po lygiai, t.y. po 2,4% vadovø patvirtino, kad sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumas po restruktûrizacijos arba labai pagerëjo, arba labai pablogëjo.

Kad po restruktûrizacijos labai pagerëjo sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumas patvirtino tik Vilniaus apskrities dalis vadovø (16,7%), o kad po restruktûriza-cijos sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumas labai pablogëjo patvirtino tik Ðiauliø apskrities dalis vadovø (25%) (11 lentelë). Didþiausia dalis teigusiø, kad pa-slaugø prieinamumas tiesiog pagerëjo buvo Panevëþio apskrityje (taip teigë 75% apskrities vadovø), taip pat po 50% Vilniaus, Kauno, Ðiauliø, Tauragës, Marijampolës ir Telðiø apskrityse. Kad po restruktûrizacijos pablogëjo sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumas teigë dalis (16,7%) Vilniaus apskrities ligoniniø vadovø, dalis (40%) Klaipëdos apskrities vadovø ir po 50% Tauragës ir Telðiø apskrièiø vadovø.

Ryðys tarp apskrièiø ir sveikatos prieþiûros ástaigø vadovø nuomonës apie sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumo pokyèius po restruktûrizacijos nereikð-

10 lentelë. Ligoniniø vadovø vertinimo procentinis pasiskirs-tymas pagal apskritis atsakant á klausimà apie sveikatos prie-þiûros paslaugø kokybës pokytá po restruktûrizacijos.

χ2=10,219, p=0,925; Rs=-0,050; p=0,755

11 lentelë. Ligoniniø vadovø vertinimo procentinis pasiskirs-tymas pagal apskritis atsakant á klausimà apie sveikatos prie-þiûros paslaugø prieinamumo pokytá po restruktûrizacijos

χ2=34,483, p=0,541; Rs=-0,224; p=0,160

4 paveikslas. Procentinis vadovø nuomonës pasiskirstymas apskrityse, atsakant á klausimà, ar sveikatos prieþiûros pa-slaugø struktûros ir iðdëstymo pokyèiai atitinka pacientø poreikius.


mingas (tai parodo Spirmeno koreliacijos koeficientas, kuris lygus 0,224, ir p reikðmë, kuri yra daug didesnë uþ nustatytà reikðmingumo lygmená (0,160>0,05). Kad ryðys nereikðmingas, patvirtina ir χ2 testo kriterijaus p-reikðmë (lygi 0,160), kuri virðija reikðmingumo lygmená 0,05. Vadinasi, nëra esminio skirtumo tarp sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumo vertinimo apskrityse, kadangi visos skirtingø apskrièiø sveikatos prieþiûros ástaigos yra panaðaus lygio.

Atsakant á klausimà, ar sveikatos prieþiûros paslaugø struktûros ir iðdëstymo pokyèiai atitinka pacientø porei-kius, didesnë dalis (t.y. net 62,5%) ligoniniø vadovø tei-gë, kad pokyèiai neatitinka pacientø poreikiø, o maþesnë vadovø dalis (37,5%) teigë, kad paslaugø struktûros ir iðdëstymo pokyèiai atitinka pacientø poreikius.

Vadovø nuomonës pasiskirstymas apskrityse, atsakant á klausimà, ar sveikatos prieþiûros paslaugø struktûros ir iðdëstymo pokyèiai atitinka pacientø poreikius, pa-vaizduotas 4 paveiksle. Ið jo matyti, kad Marijampolës, Alytaus ir Tauragës apskrityse visi ligoniniø vadovai tvirtino, kad paslaugø struktûros ir iðdëstymo pokyèiai neatitinka pacientø poreikiø, taip pat didþioji dalis Vilniaus (83,3%), Klaipëdos (80%) ir Ðiauliø (75%) apskrièiø ligoniniø vadovø. Didþiausia dalis ligoniniø vadovø, teigusiø, kad paslaugø struktûros ir iðdëstymo pokyèiai atitinka pacientø poreikius, buvo Kauno apskri-tyje (75%). Telðiø, Utenos ir Panevëþio apskrityse pusë vadovø tvirtino, kad pokyèiai atitinka pacientø poreikius, kita pusë tvirtino prieðingai, t.y. kad neatitinka.

Ryðys tarp vadovø nuomonës apie sveikatos prieþiû-ros paslaugø struktûros ir iðdëstymo pokyèius ir apskrièiø yra statistiðkai nereikðmingas, nes Spirmeno koreliacijos koeficientas lygus 0,158, o p reikðmë virðija nustatytà reikðmingumo lygmená (0,331>0,05).

Atsakydami á klausimà, kaip vertina lovos uþimtumo

didinimà restruktûrizacijos eigoje, nemaþa dalis (17,1%) miestø ir rajonø ligoniniø vadovø teigë, kad labai tei-giamai vertina lovos uþimtumo didinimà, o daugiau nei pusë vadovø (56,1%) lovos uþimtumo didinimà ávertino tiesiog teigiamai. 24,4% vadovø lovos uþimtumo didi-nimà vertino labiau teigiamai nei neigiamai ir tik 2,4% vadovø vertino labiau neigiamai nei teigiamai. Nebuvo vertinanèiø lovos uþimtumo didinimà neigiamai ar labai neigiamai.

Vadovø, ávertinusiø lovos uþimtumo didinimà labai teigiamai, buvo Kauno, Vilniaus, Utenos, Klaipëdos ir Telðiø apskrityse (12 lentelë). Didþiausia dalis ligoniniø vadovø, lovos uþimtumo didinimà ávertinusiø teigiamai, buvo Tauragës (100%), Vilniaus (83,3%) ir Panevëþio (75%) apskrityse. Vadovø dalis, ávertinusiø lovos uþ-imtumo didinimà labiau teigiamai nei neigiamai, buvo visose apskrityse, iðskyrus Vilniaus, Klaipëdos ir Tauragës apskritis (ðiose apskrityse taip pat nebuvo ávertinusiø lo-vos uþimtumo didinimà labiau neigiamai nei teigiamai), didþiausia dalis vadovø taip manë Ðiauliø apskrityje (75% apskrities vadovø lovos uþimtumo didinimà áverti-no labiau teigiamai nei neigiamai). Labiau neigiamai nei teigiamai lovos uþimtumo didinimà ávertino tik Ðiauliø apskrities daugiau nei treèdalis ligoniniø vadovø.

Ryðys tarp apskrièiø ir sveikatos prieþiûros ástaigø vadovø lovos uþimtumo didinimo vertinimo restruktûri-zacijos laikotarpiu nereikðmingas (tai parodo Spirmeno koreliacijos koeficientas, kuris lygus 0,107, ir p reikðmë, kuri yra daug didesnë uþ nustatytà reikðmingumo lygme-ná (0,506>0,05) ). Kad ryðys nereikðmingas, patvirtina ir χ2 testo kriterijaus p-reikðmë (lygi 0,218), kuri virðija reikðmingumo lygmená 0,05, tai rodo, kad tarp kintamøjø priklausomybës nëra. Vadinasi, nëra esminio skirtumo tarp lovos uþimtumo vertinimo apskrityse.

Sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimo metu ávykdytas akuðeriniø skyriø uþdarymas, kada gimdymø skaièius maþesnis nei 300 gimdymø per metus, daugu-mos miestø ir rajonø ligoniniø vadovø vertinamas pa-lankiai, t.y. 41,5% vadovø akuðeriniø skyriø uþdarymà ávertino labai gerai, 34,1% vadovø ávertino gerai. 17,1% ligoniniø vadovø akuðeriniø skyriø uþdarymà, kada gimdymø skaièius <300 per metus, ávertino neutraliai ir 7,3% vadovø ávertino blogai. Nebuvo ligoniniø vadovø, ðià konkreèià reformà ávertinusiø labai blogai.

Blogai sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimo metu ávykdytà akuðeriniø skyriø uþdarymà, kada gim-dymø skaièius maþesnis nei 300 gimdymø per metus, ávertino tik dalis Utenos, Klaipëdos ir Tauragës apskrièiø ligoniniø vadovø (13 lentelë). Neutraliai akuðeriniø skyriø uþdarymà ávertino visi Marijampolës apskrities

12 lentelë. Ligoniniø vadovø vertinimo procentinis pasiskirs-tymas pagal apskritis atsakant á klausimà apie lovos uþimtu-mo didinimà restruktûrizacijos laikotarpio eigoje.

χ2=32,402, p=0,218; Rs=0,107, p=0,506


vadovai ir dalis Vilniaus, Kauno, Ðiauliø, Klaipëdos ir Telðiø apskrièiø ligoniniø vadovø. Didþiausia dalis ligoniniø vadovø akuðeriniø skyriø uþdarymà, kada gimdymø skaièius maþesnis nei 300 gimdymø per metus, ávertinusiø gerai buvo Alytaus (66,7% apskrities vadovø) ir Utenos (60% apskrities vadovø) apskrityse. Didþiau-sia dalis ligoniniø vadovø akuðeriniø skyriø uþdarymà, kada gimdymø skaièius maþesnis nei 300 gimdymø per metus, ávertinusiø labai gerai buvo Panevëþio (75% apskrities vadovø) ir Vilniaus (66,7% apskrities vadovø) apskrityse.

Ryðys tarp apskrièiø ir ligoniø vadovø akuðeriniø sky-riø uþdarymo, kada gimdymø skaièius maþesnis nei 300 gimdymø per metus, vertinimo yra nereikðmingas, kadan-gi Spirmeno koreliacijos koeficientas yra lygus -0,277, o p reikðmë yra didesnë uþ nustatytà reikðmingumo lyg-mená (0,079>0,05), todël nulinë hipotezë, teigianti, kad nëra koreliacijos tarp akuðeriniø skyriø uþdarymo verti-nimo ir apskrièiø (koreliacijos koeficientas lygus nuliui) negali bûti atmesta. Tokio rezultato, aiðku, buvo galima

tikëtis, þinant χ2 testo rezultatus (χ2=30,856, p=0,277).Sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimo metu

ávykdytas reabilitacijos skyriø ásteigimas daugumos miestø ir rajonø ligoniniø vadovø vertinamas labai gerai (taip pasisakë 55% visø miestø ir rajonø ligoniniø vado-vø) arba gerai (tai patvirtino 40% vadovø). Tik maþuma vadovø, t.y. dar po 2,5% vadovø, reabilitacijos skyriø steigimà ávertino neutraliai arba blogai. Ávertinusiø rea-bilitacijos skyriø ásteigimà labai blogai nebuvo.

Vadovø, ávertinusiø reabilitacijos skyriø ásteigimà blogai, buvo tik Klaipëdos apskrityje, o ávertinusiø reabi-litacijos skyriø ásteigimà neutraliai tik Panevëþio apskri-tyje (14 lentelë). Visi Ðiauliø ir Marijampolës apskrièiø ligoniniø vadovai ir didþioji dalis Panevëþio, Kauno, Utenos apskrièiø ligoniniø vadovø restruktûrizacijos laikotarpiu vykdytà reabilitacijos skyriø steigimà ávertino labai gerai. Gerai reabilitacijos skyriø ásteigimà ávertino visi Tauragës apskrities ligoniniø vadovai ir didþioji dalis Vilniaus (80%) ir Alytaus (66,7%) apskrièiø vadovø.

Ryðys tarp reabilitacijos skyriø ásteigimo vertinimo apskrityse visiðkai nereikðmingas, nes Spirmeno korelia-cijos koeficientas ypaè maþas (lygus 0,006), o p reikðmë yra daug didesnë uþ nustatytà reikðmingumo lygmená (0,970>0,05), tai patvirtina ir χ2 testo kvadrato rezultatai (χ2=29,684, p=0, 329), vadinasi, visose apskrityse rea-bilitacijos skyriø steigimà vertino panaðiai.

Slaugos lovø/skyriø ásteigimas, vykdant sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimà, daugumos Lietu-vos miestø ir rajonø ligoniniø vadovø buvo ávertintas labai gerai (taip ávertino net 75,6% ligoniniø vadovø) arba tiesiog gerai (taip ávertino dar 22% vadovø). Ádo-mu tai, kad nebuvo vadovø, vertinanèiø slaugos lovø/ skyriø ásteigimà blogai ar neutraliai, taèiau buvo verti-

13 lentelë. Ligoniniø vadovø vertinimo procentinis pasiskirs-tymas pagal apskritis atsakant á klausimà apie akuðeriniø skyriø uþdarymà (kada gimdymø skaièius maþesnis nei gim-dymø 300 per metus), vykdant sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimà.

14 lentelë. Ligoniniø vadovø vertinimo procentinis pasiskirs-tymas pagal apskritis atsakant á klausimà apie reabilitacijos skyriø ásteigimà, vykdant sveikatos prieþiûros ástaigø res-truktûrizavimà.

15 lentelë. Ligoniniø vadovø vertinimo procentinis pasi-skirstymas pagal apskritis atsakant á klausimà apie slaugos lovø/ skyriø ásteigimà, vykdant sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimà.


nanèiø labai blogai (jie sudarë ið visø vadovø 2,4%).Labai blogai slaugos lovø/ skyriø ásteigimà, vykdant

sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimà, ávertino tik Utenos apskrities penktadalis ligoniniø vadovø (15 len-telë). Labai gerai slaugos lovø/ skyriø ásteigimà ávertino visi Panevëþio, Ðiauliø ir Tauragës apskrièiø vadovai, taip pat didþioji dalis ar bent pusë kitø apskrièiø ligoniniø vadovø. Gerai slaugos lovø/ skyriø ásteigimà ávertino likusi ligoniniø vadovø dalis apskrityse.

Ryðys tarp slaugos lovø/ skyriø ásteigimo vertinimo ir apskrièiø visiðkai nereikðmingas, nes Spirmeno korelia-cijos koeficientas ypaè maþas (lygus 0,002), o p reikðmë yra daug didesnë uþ nustatytà reikðmingumo lygmená (0,988>0,05), todël nulinë hipotezë, teigianti, kad nëra koreliacijos tarp slaugos lovø/ skyriø ásteigimo vertini-mo ir apskrièiø (koreliacijos koeficientas lygus nuliui) negali bûti atmesta. Tokio rezultato, aiðku, buvo galima tikëtis, þinant χ2 testo rezultatus (χ2=30,856, p=0,277), vadinasi, visose apskrityse slaugos lovø/ skyriø steigimà vertino panaðiai.

Sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimo metu vykdytas dienos stacionarø steigimas beveik pusës (48,8%) Lietuvos miestø ir rajonø ligoniniø vadovø buvo ávertintas gerai, o 36,6% vadovø ávertino dienos stacionarø steigimà net labai gerai. Neutraliai dienos stacionarø steigimà ávertino 9,8%, o blogai 2,4% vado-vø. 2,4% vadovø ðiuo klausimu nuomonës neturëjo. Nei vienas ligoninës vadovas neávertino dienos stacionarø ásteigimo labai blogai.

Dienos stacionarø ásteigimà blogai ávertino tik Vil-niaus apskrities nedidelë dalis ligoniniø vadovø, ne-utraliai ketvirtadalis Kauno bei Utenos ir penktadalis Ðiauliø apskrièiø ligoniniø vadovø. Didþiausia dalis vadovø, ávertinusiø dienos stacionarø ásteigimà labai

gerai buvo Klaipëdos ir Panevëþio apskrityse (16 lentelë). Ávertino gerai dienos stacionarø ásteigimà visi Tauragës ir Telðiø apskrièiø vadovai, didþioji dalis Ðiauliø ir Alytaus bei pusë Vilniaus ir Marijampolës apskrièiø ligoniniø vadovø.

Ryðys tarp dienos stacionarø ásteigimo vertinimo ir apskrièiø visiðkai nereikðmingas, nes Spirmeno korelia-cijos koeficientas ypaè maþas (lygus 0,050), o p reikðmë yra daug didesnë uþ nustatytà reikðmingumo lygmená (0,754>0,05), todël nulinë hipotezë, teigianti, kad nëra koreliacijos tarp dienos stacionarø ásteigimo vertinimo ir apskrièiø (koreliacijos koeficientas lygus nuliui) ne-gali bûti atmesta. Tokio rezultato, aiðku, buvo galima tikëtis, þinant χ2 testo rezultatus (χ2=29,810, p=0,757), vadinasi, visose apskrityse dienos stacionarø steigimà vertino panaðiai (ðiuo atveju teigiamai).

Dienos chirurginiø skyriø ásteigimas restruktûrizacijos laikotarpiu daugiau nei pusës (51,2%) Lietuvos miestø ir rajonø vadovø buvo ávertintas labai gerai, 36,6% vado-vø ávertino gerai ir 12,2% neutraliai. Nebuvo ligoniniø vadovø, dienos chirurginiø skyriø steigimà ávertinusiø blogai arba labai blogai.

Neutraliai dienos chirurginiø skyriø steigimà res-truktûrizacijos laikotarpiu ávertino po 50% Tauragës ir Marijampolës, 25% Ðiauliø, 20% Utenos ir 16,7% Vilniaus apskrities ligoniniø vadovø. Labai gerai dienos chirurginiø skyriø steigimà ávertino visi Panevëþio ir dauguma Alytaus, Kauno, Klaipëdos apskrièiø ligoniniø vadovø (17 lentelë). Gerai dienos chirurginiø skyriø steigimà ávertino likusi dalis ligoniniø vadovø.

χ2 testo kriterijus lygus 15,515, o p-reikðmë virðija nustatytà reikðmingumo lygmená (0,626>0,05), vadinasi, nëra esminio skirtumo tarp dienos chirurginiø skyriø

16 lentelë. Ligoniniø vadovø vertinimo procentinis pasi-skirstymas pagal apskritis atsakant á klausimà apie dienos stacionarø ásteigimà, vykdant sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimà.

17 lentelë. Ligoniniø vadovø vertinimo procentinis pasiskirs-tymas pagal apskritis atsakant á klausimà apie dienos chirur-giniø skyriø ásteigimà, vykdant sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimà.


ásteigimo vertinimo apskrityse (nëra priklausomybës tarp dienos chirurginiø skyriø ásteigimo vertinimo ir apskri-èiø). Tai patvirtina ir Spirmeno koreliacijos koeficiento p reikðmë, kuri yra didesnë uþ nustatytà reikðmingumo lygmená, vadinasi, negalima atmesti nulinës hipotezës, kad ryðio nëra tarp dienos chirurginiø skyriø ásteigimo vertinimo apskrityse.

Ádomu tai, kad yra statistiðkai patikimas silpnas ryðys tarp dienos chirurginiø skyriø steigimo ir akuðeriniø sky-riø uþdarymo, kai gimdymø skaièius yra maþesnis nei 300 gimdymø per metus, vertinimo (Spirmeno korelia-cijos koeficientas lygus 0,325, o p reikðmë yra maþesnë uþ nustatytà reikðmingumo lygmená (0,038<0,05).

Taip pat yra statistiðkai patikima vidutinio stiprumo Spirmeno koreliacija tarp dienos chirurginiø skyriø ir dienos stacionarø ásteigimo vertinimo, nes Spirmeno ko-reliacijos koeficientas lygus 0,586, o p reikðmë (<0,0005) yra daug maþesnë uþ nustatytà reikðmingumo lygmená 0,05, tai rodo, kad yra statistiðkai patikimas vidutinio stiprumo ryðys tarp dienos chirurginiø skyriø ir dienos stacionarø ásteigimo vertinimo. χ2 testo (χ2=29,832) p reikðmë, kuri yra daug maþesnë uþ nustatytà reikðmin-gumo lygmená (0,0005<0,05), patvirtina, kad yra statis-tiðkai patikima priklausomybë tarp ðiø kintamøjø.

Dar ádomu tai, kad yra statistiðkai patikima neigiama silpna koreliacija tarp to, kokia buvo ligoniniø vadovø nuomonë apie sveikatos prieþiûros restruktûrizacijà ir tarp to, kiek lëðø 2003-2008 m. gavo ligoninë, kad bûtø vykdoma restruktûrizacija, nes Spirmeno koreliacijos koeficientas lygus -0,377, o p reikðmë maþesnë uþ nu-statytà reikðmingumo lygmená (0,021< 0,05), tai rodo, kad yra statistiðkai patikimas silpnas ryðys tarp to, kokia buvo ligoniniø vadovø nuomonë apie sveikatos prie-þiûros restruktûrizacijà ir tarp to, kiek lëðø 2003-2008 m. gavo ligoninë, t.y. maþesnes lëðas gavusiø Lietuvos miestø ir rajonø ligoniniø vadovai bendrai restruktûri-zacijà ávertino teigiamiau. Taip pat statistiðkai patikimas silpnas neigiamas ryðys buvo tarp ligoniniø vadovø nuo-monës apie sveikatos prieþiûros restruktûrizacijà ir tarp akuðeriniø skyriø uþdarymo, kada gimdymø skaièius <300 per metus, vertinimo, nes Spirmeno koreliacijos koeficientas lygus -0,309, o p reikðmë maþesnë uþ nu-statytà reikðmingumo lygmená (0,049<0,05), t.y. esant neigiamai nuomonei apie restruktûrizacijà, neigiamai vertinamas ir akuðeriniø skyriø uþdarymas, kada gim-dymø skaièius <300 per metus. Lygiai ta pati situacija buvo ir su restruktûrizacijos bei lovø skaièiaus maþini-mo vertinimu, t.y. buvo silpnas teigiamas statistiðkai patikimas ryðys tarp restruktûrizacijos vertinimo ir lovø skaièiaus maþinimo vertinimo (Rs=0,367, p=0,022), t.y.

blogiau vertinæ restruktûrizacijà bendrai daþniausiai ir lovø skaièiaus maþinimà vertino neigiamiau.

Konsultantø skaièiaus nepakankamumo problemos sprendimo bûdai, ligoniniø vadovø nuomonë apie vadovaujamà ligoninæ ir vadovø lûkesèiai. Á klausimà, ar pakankamas ambulatorinëje grandyje konsultantø skaièius, atsakë 38 miestø ir ligoniniø vadovai (t.y. ne-atsakë 7,3% vadovø). Daugiau nei treèdalis (36,6%) vadovø teigë, kad pakankamas, o beveik ⅔ (56,1%) vadovø teigë, kad konsultantø skaièius ambulatorinëje grandyje nepakankamas. Kaip sprendþiama ði problema, jei konsultantø trûksta, pavaizduota 5 paveiksle.

Ið paveikslo matyti, kad dauguma sveikatos prieþiûros ástaigø, esant nepakankamam konsultantø skaièiui, pa-cientus siunèia á kitas ligonines arba kvieèia konsultantus ið apskrities ligoninës. Bet ádomu yra tai, kad nemaþa dalis atsakë, kad esant nepakankamam konsultantø skaièiui ambulatorinëje grandyje, pacientai siunèiami á aukðtesnio lygio ligonines, kai tuo tarpu ðià problemà reikëtø spræsti esamoje antrinëje grandyje, nes toks pro-blemos sprendimo bûdas didina finansines sveikatos prieþiûros iðlaidas.

Kaip Lietuvos miestø ir rajonø ligoniniø vadovai vertina savo vadovaujamas ligonines, pavaizduota 6 paveiksle.

5 paveikslas. Konsultantø skaièiaus nepakankamumo proble-mos sprendimo bûdai (procentinis pasiskirstymas).

6 paveikslas. Ligoniniø vadovø nuomonës apie savo vado-vaujamà ligoninæ procentinis pasiskirstymas.


Kaip matyti ið paveikslo, didþiausia dalis (73,2%) vadovø savo vadovaujamas ligonines apibûdino kaip reikalaujanèias pilnos pastatø ir ðilumos sistemos reno-vacijos ir modernios aparatûros, o 12,2% ávardijo, kad reikalinga tik moderni aparatûra. 14,6% miestø ir rajonø ligoniniø vadovø buvo patenkinti savo vadovaujama ligonine ir ávardijo jà kaip modernià ir ðiuolaikiðkà. Savo vadovaujamà miesto ar rajono ligoninæ modernia ir ðiuo-laikiðka ávardijo 50% Vilniaus, 40% Klaipëdos ir 20% Utenos apskrities ligoniniø vadovø. Kitose apskrityse moderniø ir ðiuolaikiðkø ligoniniø nebuvo. Ádomu yra tai, kad atsakydami á klausimà apie aprûpinimà laborato-rine diagnostine aparatûra, didþioji dalis miestø ir rajonø ligoniniø vadovø teigë, kad aprûpinimas laboratorine diagnostine aparatûra yra geras (tai patvirtino 73,2% vadovø), maþesnioji dalis teigë, kad aprûpinimas apa-ratûra yra patenkinamas (tai patvirtino 26,8% vadovø) ir nebuvo nei vieno vadovo, teigusio, kad aprûpinimas laboratorine aparatûra yra labai blogas ar blogas, taèiau nepaisant to, savo vadovaujamà ligoninæ puikiai ávertino nedidelë dalis vadovø.

Vertinant ligoniniø vadovø lûkesèius, buvo uþ-duotas klausimas, kokia pinigø suma reikalinga, norint árengti ðiuolaikiðkà ligoninæ, atitinkanèià rajo-no gyventojø poreikius. Maþiausia ávardinta pinigø suma buvo 1 mln. litø (taip ávardijo Kauno P. Maþylio gimdymo namai), o didþiausia ávardinta pinigø suma buvo 300 mln. (Klaipëdos universitetinë ligoninë). Bendra ávardinta pinigø suma, reikalinga, norint árengti ðiuolaikiðkas ligonines, atitinkanèias rajonø ir miestø gyventojø poreikius, yra net 1 mlj. 30 mln. litø. Vidutiniðkai praðoma 27,12 mln. litø (standartinis nuokrypis 55,348). Tai tik Lietuvos miestø ir rajonø ligoniniø vadovø nuomonë, kuri nepagrásta jokiomis ekspertizëmis ir skaièiavimais, taèiau galima daryti bendrà iðvadà, kad iki jø susikurto idealo daugumai mûsø miestø ir rajonø ligoniniø dar toli, ypaè esant ribotoms finansinëms galimybëms.

IÐVADOS1. Atlikus tyrimà ir iðanalizavus gautus rezultatus,

paaiðkëjo, kad dauguma Lietuvos Respublikos miestø ir rajonø ligoniniø vadovø restruktûrizacijà, vykdytà 2003-2008 m., ávertino teigiamai arba labiau teigiamai nei neigiamai. Vadovø, kurie restruktûrizacijà ávertintø neigiamai, nebuvo. Labiausiai teigiamai restruktûrizacijà ávertino Vilniaus apskrities ligoniniø vadovai.

2. Sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimo metu ávykdytas akuðeriniø skyriø uþdarymas, kada gimdymø skaièius maþesnis nei 300 per metus, reabi-

litacijos skyriø, slaugos lovø/ skyriø, dienos stacionarø ir dienos chirurginiø skyriø steigimas daugumos miestø ir rajonø ligoniniø vadovø vertinamas labai gerai arba gerai. Restruktûrizavimo metu ávykdytos kitos reformos, tokios kaip resursø perkëlimas á ambulatorinæ grandá, lovos uþimtumo didinimas, lovø skaièiaus maþëjimas didesniosios ligoniniø vadovø dalies buvo ávertintas pa-lankiai. Didþioji dalis Lietuvos miestø ir rajonø ligoniniø vadovø patvirtino, kad gydymo laiko sutrumpinimas (stacionare), kuris buvo skatinamas restruktûrizacijos laikotarpiu, gydymo rezultatø nepaveikë.

3. Absoliuti dauguma Lietuvos miestø ir rajonø li-goniniø vadovø patvirtino, kad po sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizacijos, kuri buvo vykdoma 2003-2008 m., bendra sveikatos prieþiûros kokybë pagerëjo. Vertinant sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumo pokyèius po restruktûrizacijos laikotarpio, nuomonë labai ávairavo, t.y. buvo visiðkai prieðingø vertinimø. Beveik pusë ligoniniø vadovø patvirtino, kad sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumas pagerëjo, daugiau nei ⅓ vadovø teigë, kad sveikatos prieþiûros paslaugø ko-kybë nepakito, o net ⅛ vadovø patvirtino, kad sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumas po restruktûrizacijos laikotarpio pablogëjo.

4. Po restruktûrizacijos pagerëjo pagrindiniai sveika-tos prieþiûros ástaigø rodikliai, t.y. sumaþëjo hospitali-zacijos rodiklis 100 gyventojø ir lovø skaièius, padidëjo lovos uþimtumas ir lovos apyvarta, tad galima teigti, kad restruktûrizacija buvo vykdoma efektyviai, todël pasiekti pagrindinai uþsibrëþti restruktûrizacijos uþdaviniai.

5. Daugiau nei ⅓ vadovø teigë, kad ambulatorinëje grandyje konsultantø skaièius pakankamas, o beveik ⅔ vadovø teigë, kad konsultantø skaièius ambulatorinëje grandyje nepakankamas. Dauguma sveikatos prieþiûros ástaigø, esant nepakankamam konsultantø skaièiui, pa-cientus siunèia á kitas ligonines arba kvieèia konsultantus ið apskrities ligoninës. Nemaþa dalis atsakë, kad esant nepakankamam konsultantø skaièiui ambulatorinëje grandyje, pacientai siunèiami á aukðtesnio lygio ligoni-nes, kai tuo tarpu ðià problemà reikëtø spræsti esamoje antrinëje grandyje, nes toks problemos sprendimo bûdas didina finansines sveikatos prieþiûros iðlaidas.

6. Didesnë dalis ligoniniø vadovø teigë, kad paslau-gø struktûros ir iðdëstymo pokyèiai neatitinka pacientø poreikiø.

7. Didþioji dalis miestø ir rajonø ligoniniø vadovø savo vadovaujamas ligonines apibûdino kaip reikalau-janèias pilnos pastatø ir ðilumos sistemos renovacijos ir modernios aparatûros, taèiau vadovai buvo patenkinti savo vadovaujama ligonine ir ávardijo jà kaip modernià


ir ðiuolaikiðkà. Savo vadovaujamà miesto ar rajono li-goninæ modernia ir ðiuolaikiðka ávardijo dalis Vilniaus, Klaipëdos ir Utenos apskrities vadovø. Kitose apskrityse moderniø ir ðiuolaikiðkø ligoniniø nebuvo. Atsakydami á klausimà apie aprûpinimà laboratorine diagnostine apa-ratûra, didþioji dalis miestø ir rajonø ligoniniø vadovø teigë, kad aprûpinimas laboratorine diagnostine apara-tûra yra geras, maþesnioji dalis teigë, kad aprûpinimas aparatûra yra patenkinamas ir nebuvo nei vieno vadovo, teigusio, kad aprûpinimas laboratorine aparatûra yra labai blogas ar blogas, taèiau nepaisant to, savo vado-vaujamà ligoninæ puikiai ávertino nedidelë dalis vadovø.

8. Vertinant ligoniniø vadovø lûkesèius, buvo uþ-duotas klausimas, kokia pinigø suma reikalinga, norint árengti ðiuolaikiðkà ligoninæ, atitinkanèià rajono gyven-tojø poreikius. Maþiausia ávardinta pinigø suma buvo 1 mln. litø, o didþiausia ávardinta pinigø suma buvo 300 mln. Bendra ávardinta pinigø suma, reikalinga, norint árengti ðiuolaikiðkas ligonines, atitinkanèias rajonø ir miestø gyventojø poreikius, yra net 1 mlj. 30 mln. litø. Vidutiniðkai praðoma 27,12 mln. litø. Tai tik Lietuvos miestø ir rajonø ligoniniø vadovø nuomonë, kuri ne-pagrásta jokiomis ekspertizëmis ir skaièiavimais, taèiau galima daryti bendrà iðvadà, kad iki jø susikurto idealo daugumai mûsø miestø ir rajonø ligoniniø dar toli, ypaè esant ribotoms finansinëms galimybëms.

Literatûra1. Nacionalinës sveikatos tarybos metinis praneðimas. 2006.

Þmoniø iðtekliai sveikatos prieþiûroje. – Vilnius: VÁ Seimo leidykla „Valstybës þinios“, 2006; 112.

2. Health Consumer Powerhouse. Euro Health Consumer Index 2007. http://www.healthpowerhouse.com/media/Rapport_EHCI_2007.pdf

3. Health Consumer Powerhouse. Euro Health Consumer Index 2006. http://www.healthpowerhouse.com/media/RaportEHCI2006en.pdf

4. Grabauskas V., Peièius E., Kaminskas R. Pacientø vaidmuo priimant sveikatos prieþiûros sprendinius. Medicina, 2004; 40(11): 1109-1116.

5. J. Misevièienë, Þ. Milaðauskienë Pacientø pasitenkinimas ligoninës medicinos personalo darbu. Medicina, 2002; 38(5): 559-565.

6. I. Buèiûnienë, J. Petkinis, Þ. Milaðauskienë Ligoninës medicinos personalo ir pacientø vertinimai apie medikø ligoninëje teikiamas paslaugas. Medicina, 2004; 40(3): 272-277.

7. www.sam.lt8. „LR Vyriausybës nutarimas dël sveikatos prieþiûros ástaigø

restruktûrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Þin., 2003; 28-1147).9. www.lsic.lt10. Sveikatos apsaugos sistemos II restruktûrizavimo etapo bei

ilgalaikës raidos strategija“ Pristatymas skirtas: Lietuvos Respublikos Vyriausybës Strateginio planavimo komitetui. Pristatymà parengë: Sveikatos apsaugos ministerija, 2005 m. Rugsëjis.

11. http://sena.sam.lt/lt/main/news/pranesimai_spaudai?i-d=2377

PriedasANKETAApklausos tikslas - iðtirti rajonø ir miestø ligoniniø

vadovø nuomonæ apie sveikatos prieþiûros ástaigø I ir II restruktûrizacijos etapus.

Apklausos uþdaviniai- ávertinti sveikatos prieþiûros ástaigø vadovø lûkesèius, restruktûrizacijos skirtumus ir efektyvumà.

Tinkamus atsakymus paþymëkite langelyje raide x arba, kur praðoma, áraðykite skaièiø.

1. Kokia Jûsø nuomonë apie sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizacijà?

TeigiamaLabiau teigiama nei neigiamaNeigiamaLabiau neigiama nei teigiama

2. Jûsø nuomone, bendra sveikatos prieþiûros pa-slaugø kokybë po restruktûrizacijos...

Labai pagerëjoPagerëjoNepakitoPablogëjoLabai pablogëjo

3. Jûsø nuomone, prieþiûros paslaugø prieinamumas po restruktûrizacijos...

Labai pagerëjoPagerëjoNepakitoPablogëjoLabai pablogëjo

4. Kaip Jûs vertinate lovø skaièiaus maþëjimà?

Labai teigiamaiTeigiamaiLabiau teigiamai nei neigiamaiNeigiamaiLabiau neigiamai nei teigiamaiLabai neigiamai

5. Ar lovø skaièiaus maþinimas ligoninëje padidino medikø darbo efektyvumà?


TaipNe

6. Kaip Jûs vertinate resursø perkëlimà á ambulato-rinæ grandá?


7. Gydymo laiko sutrumpinimas...

Nepaveikë gydymo rezultatøPablogino gydymo rezultatusPagerino gydymo rezultatus

8. Ar sveikatos prieþiûros paslaugø struktûros ir iðdëstymo pokyèiai Jûsø nuomone atitinka pacientø poreikius?

TaipNe

9. Kaip Jûs vertinate lovos uþimtumo didinimà?


10. Kaip Jûs vertinate sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimo metu ávykdytas reformas?

11. Nuo kiek iki kiek lovø sumaþëjo/padidëjo Jûsø vadovaujama ligoninë?

Lovø skaièius 2003 m. sausio 1d.

Lovø skaièius 2009 m. sausio 1d.

12. Hospitalizacijos rodiklis 100 gyventojø:

2003 m. 2008 m.

13. Lovos uþimtumas:

2003 m. 2008 m.

14. Lovos apyvarta:

2003 m. 2008 m.

15. Ar Jûsø rajone sumaþëjo ligoniniø skaièius (ju-ridiniais vienetais)?

2003 m. buvo ligoniniø2008 m. buvo ligoniniø

16. Ar buvo atsisakyta pertekliniø ligoninei priklau-sanèiø patalpø plotø?

2003 m. ligoninë turëjo m² plotà2008 m. ligoninë turëjo m² plotà

17. Kiek lëðø ligoninë gavo, kad bûtø vykdoma res-truktûrizacija (Valstybës investicijø programos lëðos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lëðos):

Per 2003-2008 metus gauta mln. litø

18. Ar pakankamas ambulatorinëje grandyje kon-sultantø skaièius?

TaipNe (pereiti prie 19 klausimo)

19. Jei konsultantø trûksta, tai:

Konsultantai kvieèiami ið apskrities ligoninësPacientai siunèiami á kitas ligoninesPacientui raðomas siuntimas ir jis pats ieðko, kas já gali konsultuotiPacientai siunèiami á kitas aukðtesnio lygio ligo-nines (stacionarus)

20. Aprûpinimas laboratorine diagnostine apara-tûra:

Labai blogas


SHAKE-UP OF THE HEALTH CARE INSTITUTIONS IN YEAR 2003 – 2008: OPINION FROM THE HEAD OF CITY AND REGION HOSPITALS

Jonas Kairys, Ona Suþiedelytë SummaryKey words: health care system and its assessment, health care

system issues, restructuring of health care institutions of Lithuania in 2003-2008.

Health care system is a dynamic system which is being reformed with regard to new challenges and in pursuance of solving problem-atic issues. Key problems of health care in Lithuania are related with financing, human resources, service quality, accessibility, etc. The latest restructuring of Lithuanian health care institutions took place in 2003-2008 in compliance with the Restructuring Strategy of Health Care Institutions approved by the Government of the Republic of Lithuania in 2003.

The aim of the paper is to evaluate the restructuring of health care institutions carried out in 2003-2008 and the opinion of executives of the hospitals across the regions and cities of Lithuania. Objectives include survey of the health care institutions executive’s opinion on the restructuring of health care institutions and the reforms fulfilled

BlogasPatenkinamasGerasLabai geras

21. Kaip Jûs vertinate savo vadovaujamà ligoninæ:

Moderni, ðiuolaikiðkaReikalinga pilna pastatø ir ðilumos sistemosrenovacija ir moderni aparatûraReikalinga tik moderni aparatûra

22. Kokia pinigø suma reikalinga, norint árengti ðiuolaikiðka ligoninæ, atitinkanèià rajono gyventojø poreikius?

mln. litø (apytikriai)

over that period; identification of how did the quality of services and accessibility change; assessment of the efficiency of the restructuring; exploration of expectations of the executives of health care institu-tions.

In the course of an instantaneous survey of the executives of hospi-tals of regions and cities of the Republic of Lithuania on their opinion about the restructuring of health care institutions a questionnaire form was created. These questionnaires were sent out to all regional and city hospitals. The answering rate of the questionnaires accounted for 77.36 %. The received data was processed with the help of SPSS for Windows 17.0 program.

Conclusions: after completion of the survey and having analyzed the received results it became clear that the majority of the executives of hospitals of the regions and cities of Lithuania have expressed their either positive or slightly more positive than negative opinion on the restructuring processes of 2003-2008. There were no executives who would evaluate the restructuring with a negative approach. Most of the executives of the hospitals saw the reforms implemented in the course of restructuring of the health care institutions as a positive process. The overall majority of executives of regional and city hospitals admitted that the general quality of health care services improved as a result of restructuring of health care institutions. Examination of changes of accessibility of health care services after restructuring revealed various opinions, i.e. there were completely opposite judgments. Following the restructuring the main performance indicators of health care institutions improved, i.e. the ratio of hospitalization and the number of hospital beds decreased, the occupancy and turnover per bed increased, therefore it can be stated that restructuring was carried out efficiently, therefore the target objectives of restructuring were achieved. More than one third of the executives stated that the number of consultants in the ambulatory chain is sufficient and almost two thirds of the ex-ecutives expressed the opinion that the number of consultants in the ambulatory chain is insufficient. The major part of the executives of hospitals stated that changes in structure and positioning of services do not satisfy the needs of the patients.

Correspondence to: [email protected]

Gauta 2009-07-18


Raktaþodþiai: pasitenkinimas darbu, sveikatos prieþiûros darbuotojai, sveikatos prieþiûros vadyba.

SantraukaLietuvoje vykstant sveikatos prieþiûros reformai, didelio visuomenës ir mokslininkø dëmesio su-laukia ávairûs sveikatos prieþiûros organizavimo, paslaugø kokybës aspektai, kurie daþniausiai vertinami atliekant pacientø apklausas, taèiau svarbus yra ir medicinos personalo nuomonës tyrimas ðiais klausimais dël realaus poþiûrio á tam tikras sistemos funkcionavimo galimybes.Darbo tikslas - iðsiaiðkinti, kaip Vilniaus miesto medikai vertina dabartinæ sveikatos prieþiûrà ir paslaugas, analizuojant tam tikrus sveikatos prieþiûros organizacinius aspektus, atsiþvelgiant á medikø specializacijà, darbovietæ ir darbo staþà. Anoniminës anketinës apklausos bûdu apklausti 297 respondentai (gydytojai ir slau-gytojai), dirbantys pirminës sveikatos prieþiûros centruose, stacionaruose ir privaèiose ástaigose. Tyrimo tikslui ir uþdaviniams pasiekti naudotas momentinis (paplitimo) sociologinis tyrimas. Anketa sudaryta remiantis vieðosios nuomonës ir rinkos tyrimø bendrovës ,,Spinter tyrimai“ 2004 m. atlikto tyrimo, kurio metu siekta iðsiaiðkinti, kaip medikai vertina sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizacijà ir kt. problemas, klausimynu. Duomenø apdorojimas ir analizë atlikta naudo-jantis statistiniu paketu SPSS. Skirtumai tarp ati-tinkamø rodikliø laikomi patikimais, kai klaidos tikimybë p ≤ 0,05. Ðià reikðmæ programa ieðkant ryðio tarp kintamøjø suskaièiuoja automatiðkai. χ2 statistinis kriterijus taikomas tikrinant kokybiniø poþymiø ryðio hipotezes. Taip pat siekiant kuo didesnio tikslumo ir ieðkant prieþastinio ryðio tarp kintamøjø, apskaièiavimams buvo naudojamas statistinis ryðio stiprumà ir kryptá nusakantis koe-ficientas – Spearmano koreliacijos koeficientas, kuris yra asociacijos tarp kintamøjø matmuo ne-tolydiems kintamiesiems.

Darbo organizavimas visiðkai arba greièiau tenkina 48,8% Vilniaus gydytojø ir 40,9% slau-gytojø. Darbo organizavimu labiau patenkintas medicinos personalas, dirbantis privaèiose ástai-gose (59%), ðiek tiek maþiau darbo organizacija patenkinti medikai, dirbantys pirminës sveikatos prieþiûros centruose (46,3%) ir stacionaruose (36,1%). Gaunamas atlyginimas visiðkai ne-tenkina arba greièiau netenkina 70,2% Vilniaus gydytojø ir 70% slaugytojø. Gydymo ástaigos techninis aprûpinimas, materialinë bazë visiðkai greièiau arba visiðkai tenkina 52,6% gydytojø ir 50,1% slaugytojø. Labiau techniniu aprûpinimu ir materialine baze patenkinti privaèiose ástaigose dirbantys medikai (83,6%), maþesnis pasitenki-nimas nustatytas pirminës sveikatos prieþiûros centruose (58,5%) ir stacionaruose (31%). La-biausiai techniniu aprûpinimu ir materialine baze patenkinti medikai, dirbantys 11 m. ir daugiau. Sveikatos prieþiûros ástaigose labiausiai trûksta patalpø, aparatûros, medikamentø. Kaip pagrin-dinius sveikatos prieþiûros sistemos trûkumus medikai nurodo per maþus atlyginimus, per maþà sveikatos apsaugos finansavimà, sveikatos prie-þiûrai priskirtus socialiniø problemø sprendimus, per didelá pacientø skaièiø.Gydytojø ir slaugytojø vertinimais, pagrindinë sveikatos prieþiûros sektoriaus problema lëðø sveikatos apsaugai stygius, maþi atlyginimai. Svarbu Vilniaus miesto savivaldybei ir kitø di-desniø miestø savivaldybëms pavesti organizuoti medicinos darbuotojø apklausas, susijusias su sveikatos prieþiûros sistemos vertinimu. Savival-dybëms, remiantis ðiø apklausø duomenimis, pri-imti organizacinius sprendimus dël ástaigø tinklo iðdëstymo, lëðø skyrimo ir pan.

ÁVADASPasaulio sveikatos organizacijos Konstitucijoje skel-

biama, kad sveikata - tai visiðka fizinë, dvasinë ir sociali-në gerovë, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas. Sveikatos

MEDIKØ NUOMONË APIE SVEIKATOS PRIEÞIÛROS PASLAUGAS VILNIAUS MIESTE

JONAS KAIRYS, SIMONA ÞUKAUSKAITËVilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Visuomenës sveikatos institutas

Adresas susiraðinëti: Jonas Kairys, el. p.: [email protected]


apsauga yra kiekvieno þmogaus, nepriklausomai nuo jo rasës, religijos, politiniø ásitikinimø, ekonominës ir socia-linës padëties, viena ið pagrindiniø teisiø (1). Sveikatos potencialà ir jo palaikymo sàlygas lemia ekonominës sistemos raidos stabilumas, visuomenës socialinio sau-gumo ir ðvietimo garantijos, gyventojø uþimtumas ir jø pakankamos pajamos, apsirûpinimas bûstu, kokybiðka mityba, darbo, gyvenamosios ir gamtinës aplinkos ko-kybë, gyventojø pastangos ugdyti sveikatà, prieinama, priimtina ir tinkama sveikatos prieþiûra (2).

Kiekviena ðalis savo nacionaline sveikatos prieþiûros sistema siekia uþtikrinti kokybiðkà gyventojø sveikatos prieþiûrà. L. Gustainienë teigia, kad sveikatos prieþiûros sistema – tai visas personalas, privaèios ar valstybinës institucijos ir valdymo ástaigos, áranga ir patalpos, kuriø funkcijos yra ligø profilaktika, ligoniø prieþiûra ir ðalies gyventojø sveikatos laidavimas (3). Pasaulio sveikatos

organizacijos 2000 m. praneðime ,,Health systems: improving performance“ (4) taip pat akcentuojama, kad sveikatos prieþiûra apima visus veikëjus, institucijas, iðteklius, veiksmus, kuriø pagrindinis tikslas – gerinti sveikatà. Taigi á sàvokà sveikatos prieþiûra telpa tiek teikiamos paslaugos, tiek jos finansavimas, tiek regulia-vimas. Dël sveikatos prieþiûros sistemos sudëtingumo sveikatos prieþiûros sektoriuje nuolat susiduriama su ávairiomis problemomis: finansavimo, organizavimo, kokybës uþtikrinimo ir kt., todël daugelis ðaliø vykdo sveikatos prieþiûros reformas.

Sveikatos sistemø raida ir kitimas – natûralus pro-cesas, vykstantis ir iðsivysèiusiose, ir besivystanèiose ðalyse. Taèiau dël besikeièianèios socialinës, politinës bei ekonominës situacijos á sveikatos sistemos pokyèius reaguojama ypaè jautriai (5). Lietuvoje jau antràjá de-ðimtmetá vykstant sveikatos prieþiûros reformai, didelio

1 pav. Europos Sàjungos ðaliø iðlaidos sveikatos apsaugai 2006 m.


visuomenës ir mokslininkø dëmesio sulaukia ávairûs sveikatos prieþiûros organizavimo, paslaugø kokybës aspektai, kurie daþniausiai vertinami vykdant pacientø apklausas. Taèiau svarbus yra ir medicinos personalo nuomonës tyrimas planuojant permainas sveikatos prieþiûros sistemoje, nes paciento nuomonë daþniau orientuojama á idealø paslaugø teikimà, neatsiþvelgiant á realias sistemos finansavimo, funkcionavimo galimy-bes (6). Subjektyvus medicinos personalo poþiûris á tam tikrus sveikatos prieþiûros aspektus gali atskleisti silpnàsias sveikatos prieþiûros sistemos grandis, padëti surasti problemø sprendimø bûdus. Medicinos per-sonalo pasitenkinimas (ar nepasitenkinimas) atskirais sveikatos prieþiûros organizavimo aspektais taip pat yra svarbi sveikatos prieþiûros organizavimo vertinimo dalis bei vienas sveikatos prieþiûros paslaugø kokybës rodikliø. Robert H. Brook bei Elizabeth A. McGlyn kny-goje ,,Health Servines Research. Key to Health Policy. Edited by Eli Ginzberg“ (7) nurodo ðiuos sveikatos prie-þiûros kokybës rodiklius: sveikatos prieþiûros techninis organizavimas – ar ji pacientui lengvai pasiekiama, ar reikalingas papildomas primokëjimas uþ medikamentus, koks yra prieþiûros meistriðkumas – paslaugø skalë, gy-dytojø techninis aprûpinimas, gydytojø darbo vertinimas ir kt. Autoriai nurodo, kad kokybë tik iki tam tikro lygio priklauso nuo pinigø kiekio. Todël svarbus yra sveikatos prieþiûros organizavimas.

Taigi sveikatos prieþiûros kokybës vienas ið rodikliø yra paèiø medicinos ástaigø darbuotojø darbo sàlygø, paslaugø skalës, organizaciniø problemø ir pan. ver-tinimas. Savo darbe norime ávertinti medikø poþiûrá á dabartinæ sveikatos prieþiûrà ir tam tikrus sveikatos prie-þiûros kokybës rodiklius: tam tikrus sveikatos prieþiûros organizacinius aspektus.

Ambulatorinë sveikatos prieþiûros reforma vertinama pakankamai gerai. Anksèiau rajonuose, kur veikë viena centrinë ligoninë, didesnis dëmesys buvo skiriamas sta-cionarui, o ne poliklinikai. Pradëjus pirminæ sveikatos prieþiûros reformà finansuoti atskirai, pirminës sveikatos prieþiûros centrai ir poliklinikos ágijo daugiau savaran-kiðkumo. Taèiau grieþtas paslaugø priskyrimas pirminei sveikatos prieþiûros grandþiai sudarë problemø – atsira-do daug iðskaidytø ástaigø: pirminës sveikatos prieþiûros centrai, konsultacinës poliklinikos, psichikos sveikatos centrai, stomatologiniai kabinetai, slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninës. Pacientas, atvykæs á pirminës sveika-tos prieþiûros centrà, negali patekti pas antrinio lygio gydytojà – konsultantà, nes tokio lygio gydytojai dirba kitoje ástaigoje. Nuo 1997 m. pacientai turi teisæ laisvai pasirinkti pirminá sveikatos prieþiûros centrà.

Aukðèiausio tretinio lygio ástaigose teikiamos pa-slaugos yra labiau specifiðkos. Stacionarams keliami reikalavimai turëti tam tikrà árangà, specialistus, taèiau investicijø ásigyti naujoms technologijoms, renovacijai nepakanka. Asmens sveikatos prieþiûros ástaigø ir teri-toriniø ligoniø kasø sutartyse yra nustatytos kvotos pa-cientø skaièiui arba pinigø sumai, ligoninës, priimdamos daugiau pacientø, pradeda save ,,klampinti“ á skolas, nes kiekvienam ,,neplaniniam“ pacientui daromos iðlaidos, susijusios su medikamentais, iðtyrimu, maitinimu. Taip pat iðkyla biudþeto sveikatos apsaugai nesubalansavimo problemø (8), sveikatos apsaugai skiriamas finansavimas taip pat yra vienas maþiausiø Europoje (1 pav.).

Medicinos personalo pasitenkinimas darbu iðsamiai nagrinëjamas ir uþsienio mokslininkø.

P. A. Bovier, T. V. Perneger (9) 1998 m. Þenevoje (Ðveicarija) atliko gydytojø pasitenkinimo darbu tyri-mà, paðtu iðsiuntinëjus klausimynà, sudarytà remiantis moksline literatûra, 1904 Þenevos gydytojø. Ðio tyrimo metu buvo matuojamas 5 gydytojø pasitenkinimo dar-bu dimensijos: pacientø prieþiûra (ryðiai su pacientais, autonomija, prieþiûros kokybë ir kt.), su darbu susijusi naðta (darbo krûvis, stresas, administracinë naðta, laikas, skiriamas ðeimai, laisvalaikiui), pajamos–prestiþas (pa-jamos, socialinis statusas ir pagarba), asmeninis atlygis (galimybës mokytis toliau ir kt.), profesiniai ryðiai (su ne medicinos personalu, su tos paèios socialinës padëties þmonëmis). Ðio tyrimo metu nustatyta, kad maþiausiai gydytojus tenkina 3 dimensijos: pajamos, prestiþas bei su darbu susijusi naðta. Tiek Lietuvoje ir tiek uþsienio ðalyse atlikti tyrimai rodo, kad medikai, dirbantys su pacientais, nëra patenkinti savo darbo sàlygomis ir juos sàlygoja daug veiksniø. Jungtinëse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo duomenimis, 40% gydytojø, dirbanèiøjø ligoninëse, nesirinktø ðios profesijos ið naujo (10).

Robert H. Brook bei Elizabeth A. McGlyn knygoje ,,Health Servines Research. Key to Health Policy. A Report from the foundation for health servines. Edited by Eli Ginzberg (7), nagrinëdami sveikatos prieþiûros kokybæ, apibrëþia dvi jos vertinimo dimensijas: techniná procesà ir prieþiûros atlikimo meistriðkumà. Techninis procesas nusako tinkamø intervencijø taikymà, o prie-þiûros atlikimo meistriðkumas – tarpasmeniná ryðá tarp paciento ir mediko.

Anot V. Januðonio (11), sveikatos prieþiûros kokybë vertinama keliais tarpusavyje susijusiais aspektais, kuriø visuma sudaro bendrà ávertinimà:

1. Sistemos aspektas (vertinama sistemos veikla, sveikatos apsaugos reforma, sveikatos prieþiûros paslau-gø finansavimas ir kompensavimas, sistemos prioritetai,


sistemos vieta valstybës valdþios ir valdymo investicijø prioritetø skalëje);

2. orgnizacijos bendrasis aspektas (jos pozicija si-stemoje, ávaizdis, vieta rinkoje, bendravimas su kitomis organizacijomis);

3. sveikatos prieþiûros paslaugø teikëjø aspektas (kvalifikacija, patirtis, bendravimas su pacientais, jaut-rumas ir gailestingumas pacientams);

4. sveikatos prieþiûros paslaugø aspektas (pri-einamumas, patikimumas, saugumas, savalaikiðkumas, rezultatyvumas, tæstinumas).

Darbo uþdaviniai: 1. Iðsiaiðkinti, kokios aktualiausios sveikatos prieþiûros organizacinës problemos Vilniaus mieste: pagal gydytojø ir slaugytojø nuomonæ; pagal sveikatos prieþiûros ástaigos tipà; pagal respondentø demografines charakteristikas. 2. Iðsiaiðkinti Vilniaus miesto medikø nuomoniø tendencijas, susijusias su svei-katos prieþiûros organizacinëmis problemomis, lyginat gautus rezultatus su 2004 m. vieðosios nuomonës ir rinkos tyrimø bendrovës ,,Spinter tyrimai“ atliktu tyrimu, atsiþvelgiant tik á vilnieèiø atsakymus.

Darbo tikslas - iðsiaiðkinti, kaip Vilniaus miesto me-dikai vertina dabartinës sveikatos prieþiûros paslaugas, atsiþvelgiant á tam tikrus sveikatos prieþiûros organiza-cinius aspektus.

TYRIMO METODAI IR APIMTISTyrimo tikslui ir uþdaviniams pasiekti naudotas

kiekybinis momentinis paplitimo sociologinis tyrimas. Jo svarbûs privalumai: trumpa tyrimo trukmë, ekono-miðkumas.

Tyrimo objektu buvo pasirinkti gydytojai ir slaugyto-jai, dirbantys Vilniaus mieste apskrities ir savivaldybës pavaldumo pirminës prieþiûros centruose, stacionaruose ir privaèiose medicinos ástaigose.

Ávertinus tiriamojo darbo tikslà, tyrimui pasirinkta anoniminë medikø apklausos metodika, kurios metu galima ávertinti gydytojø ir slaugytojø poþiûrá á dabartinæ sveikatos prieþiûros sistemà, darbo organizavimo asmens sveikatos prieþiûros ástaigose aspektus (1 priedas). Pirme-nybë ðiam tyrimo metodui pasirinkta todël, kad:

1. Palyginus per trumpà laikotarpá galima apklausti daug slaugytojø ir gydytojø.

2. Anketos anoniminës, todël laisviau pareiðkiama asmeninë nuomonë.

3. Duomenø apdorojimui galima pasitelkti infor-macines sistemas.

4. Analizuojant rezultatus galima iðsiaiðkinti vyraujanèias slaugytojø ir gydytojø nuomones ir imtis atitinkamø priemoniø situacijai gerinti.

Anketoje buvo pateikta 16 klausimø. Klausimynas sudarytas naudojantis vieðosios nuomonës ir rinkos ty-rimø bendrovës ,,Spinter tyrimai“ 2004 m. atlikto tyrimo apie sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizacijà ir kt. organizacines problemas klausimynu.

Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, Vilniaus mieste apskritims ir savivaldybëms pavaldþiose gydymo ástaigose 2006 m. dirbo 2921 slaugytojas ir 1892 gydytojai (ið viso 4813). Nustatant imties dydá, konsultuotasi su socialinës analizës grupe ir remtasi Kauno medicinos universiteto 2003 m. iðleistu vadovëliu ,,Fundamentinë epidemiologija“, 35 psl.

Ið viso buvo iðdalintos 330 anketø, sugráþo 295 (at-sako daþnis – 89%).

Vilniaus miesto gydytojø ir slaugytojø anoniminë anketinë apklausa buvo atlikta 2008 m. sausio – kovo mënesiais Ðeðkinës, Antakalnio ir Centro poliklinikose, Vilniaus miesto universitetinëje ligoninëje, VðÁ Respub-likinëje vaikø ligoninëje, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinëje ligoninëje, Karoliniðkiø ðeimos klinikoje, Northway medicinos centre, prieð tai susitarus su minëtø ástaigø administracija ir gavus jø sutikimà.

Anketø platinimo principai: susitarus su gydymo ástaigø vadovais, anketos susitartam laikotarpiui buvo paliekamos gydymo ástaigø vyr. slaugytojoms.

Bandomasis tyrimas buvo atliktas Ðeðkinës poliklini-koje ir Vilniaus miesto universitetinëje ligoninëje, ið viso apklausus 40 medikø (slaugytojø ir gydytojø).

Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistiná duomenø analizës paketà SPSS.

Klausimyno patikimumo patikrinimas atliktas apskai-èiuojant Cronbach alfa koeficientà, kuris ávertina skalæ, kurioje yra keletas klausimø, turinio homogeniðkumà, ar klausimai pakankamai atspindi tiriamà dydá.

Cronbach alfa koeficientui nustatyti buvo pasirinkti 3 klausimai su vienodais atsakymais. Cronbach alfa koeficientas atliktame tyrime – 0,611 (þema vidinë darna). Bandomajame tyrime – 0,506. Abiejuose ty-rimuose toká rodiklá átakojo tai, jog klausimai ,,Ar jus tenkina atlyginimas”, “Ar jus tenkina gydymo ástaigos techninis aprûpinimas“ turi labai þemà tarpusavio ryðá. Taip pat átakojo faktorius, jog klausimuose yra net po 6 atsakymus ir daugiau.

Skirtumai tarp atitinkamø rodikliø laikomi patikimais, kai klaidos tikimybë p ≤ 0,05. Ðià reikðmæ programa, ieðkant ryðio tarp kintamøjø, suskaièiuoja automatiðkai. χ2 statistinis kriterijus taikomas tikrinant kokybiniø po-þymiø ryðio hipotezes.

Taip pat siekiant kuo didesnio tikslumo ir ieðkant prieþastinio ryðio tarp kintamøjø, apskaièiavimams buvo


naudojamas statistinis ryðio stiprumà ir kryptá nusakantis koeficientas – Spearmano koreliacijos koeficientas, kuris yra asociacijos tarp kintamøjø matmuo netolydiems kintamiesiems. Spearmano koeficientas nusako tiesio-giná (su + þenklu) arba atvirkðèià (su – þenklu) ryðá tarp kintamøjø, o jo reikðmës varijuoja tarp – 1 ir 1. Reikðmë, tarp -0,09 ir 0,09 nusako ryðio tarp kintamøjø nebuvimà. Kuo ðio koeficiento reikðmë artimesnë – 1 arba 1, tuo ryðys tarp kintamøjø yra stipresnis. Naudojant Spear-mano koeficientà nesvarbu, ar kintamojo reikðmës yra pasiskirsèiusios simetriðkai.

Duomenys buvo standartizuoti pagal amþiø.Medikø poþiûris á tam tikrus sveikatos prieþiûros

aspektus vertinamas, atsiþvelgiant á ávairias kintamàsias: darbo staþà; praktikos tipà; specializacijà.

REZULTATAI IR JØ APTARIMASRespondentø demografinë – socialinë charakteris-

tika. Ið 297 anoniminës anketinës apklausos bûdu ap-klaustø asmenø, didþiàjà dalá (90,9%) sudarë moterys (2 pav.).

Respondentai pagal amþiø buvo suskirstyti á penkias grupes: 18-30 m., 31-40 m., 41-50 m., 51-60 m., 60 m. ir daugiau. Didþiausià dalá (41,20%) sudarë 41-50 m. amþiaus respondentai (3 pav.).

Daugiau kaip pusë visø apklaustøjø dirba pirminës sveikatos prieþiûros centruose (55,70%). Kita dalis – sta-cionaruose (36,6%) arba privaèiose gydymo ástaigose (7,7%) (4 pav.).

18-30 m. ir 31-40 m. amþiaus grupëse didþioji dalis respondentø dirbo stacionaruose, atitinkamai 59,1% ir 50,6%. Likusiose amþiaus grupëse didþioji dalis res-pondentø dirbo pirminës sveikatos prieþiûros centruose (nëra statistiðkai reikðmingo skirtumo tarp respondentø darbo vietos ir amþiaus (χ2=28,695 p=0,055 Rs= -0,261) (1 lentelë).

Respondentai pagal darbo staþà buvo suskirstyti á penkias grupes.: 0-5 m., 5-10 m., 11-20 m., 21-30 m., 31 m. ir daugiau. Didþiausià dalá (36,2%) sudarë respon-dentai, dirbantys 21-30 metø ir respondentai, dirbantys 11-20 metø. (6 pav.).

Daugiau kaip pusë visø respondentø sudarë slaugy-tojai (55%) (6 pav.)

Medikø pasitenkinimas sveikatos prieþiûros orga-nizaciniais aspektais priklausomai nuo specializacijos, praktikos tipo ir darbo staþo. Siekiant palyginti slau-gytojø ir gydytojø poþiûrá á tam tikrus sveikatos prie-

2 pav. Respondentø pasiskirstymas pagal lytá procentais.

3 pav. Respondentø pasiskirstymas pagal amþiø.

4 pav. Respondentø pasiskirstymas pagal darbovietæ.

1 lentelë. Respondentø pasiskirstymas pagal darbo vietà ir amþiø.

χ2=28,695 p=0,055 Rs= -0,26


þiûros organizacinius aspektus, buvo atlikta duomenø standartizacija. Standartizacija taikyta, siekiant paðalinti amþiaus átakà skaièiuojamiems rodikliams. Darbe yra pateikti rodikliai po standartizacijos.

Vienas ið sveikatos prieþiûros kokybës rodikliø yra darbo vietos organizacija, todël atliekant tyrimà gydy-tojams ir slaugytojams buvo uþduotas klausimas apie jø pasitenkinimà darbo organizavimu gydymo ástaigoje. Ly-ginant slaugytojø ir gydytojø atsakymus, matyti, kad yra statistiðkai reikðmingas skirtumas tarp ðiø grupiø. 33,9% Vilniaus gydytojø darbo vietos organizacija ,,greièiau tenkina“. Tuo tarpu 36,6% slaugytojø darbo vieta ,,nei tenkina, nei netenkina” (2 lentelë).

Pirminës sveikatos prieþiûros centruose darbo orga-nizavimas visiðkai tenkina arba greièiau tenkina 46,3% medikø, stacionaruose – 36,1% medikø ir 59% medikø, uþsiimanèiø privaèia praktika. Visiðkai netenkina arba greièiau netenkina 25,4% medikø, dirbanèiø pirminës sveikatos prieþiûros centruose, 28,6% medikø, dirban-èiø stacionaruose ir 9,8% medikø, dirbanèiø privaèiose ástaigose (3 lentelë).

Labiausiai darbo organizavimu medicinos ástaigose patenkinti medikai, dirbantys 21-30 m. - 44,6% juos dar-bo organizavimas visiðkai arba greièiau tenkina. Panaðûs vertinimai ir kitose grupëse. 6-10 m. dirbanèiøjø grupëje darbo organizavimas visiðkai arba greièiau tenkina - 44,1% medikø, 11-20 m. dirbanèiøjø grupëje - 43,9%, 31 m. ir daugiau metø dirbanèiøjø grupëje - 43,1%. Dirbanèiøjø 5 m. arba maþiau grupëje medikø, kuriuos darbo organizavimas visiðkai arba greièiau tenkina yra maþiau – 20%. Didþiàjà dalá ðioje grupëje sudaro medikai, kuriuos darbo organizavimas nei tenkina, nei netenkina – 56% (4 lentelë).

2004 m. Sveikatos apsaugos ministerijos uþsakymu buvo atliktas sveikatos prieþiûros ástaigø darbuotojø tyri-mas Lietuvos mastu, kurio tikslas – iðsiaiðkinti, kaip me-dikai vertina sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizacijà ir kokios pagrindinës problemos iðkyla kasdieniniame darbe. Lyginant ðio tyrimo rezultatus, atsiþvelgiant tik á

5 pav. Respondentø pasiskirstymas pagal darbo staþà.

6 pav. Respondentø pasiskirstymas pagal specializacijà.

2 lentelë. Medicinos personalo pasitenkinimas darbo organi-zavimu gydymo ástaigoje, atsiþvelgiant á specializacijà.

p=0,035 Rs=0,008

3 lentelë. Medicinos personalo pasitenkinimas darbo organi-zavimu gydymo ástaigoje, atsiþvelgiant á praktikos tipà.

p=0,034 Rs=0,002

p=0,036 Rs= - 0,03

4 lentelë. Medicinos personalo pasitenkinimas darbo organi-zavimu gydymo ástaigoje, atsiþvelgiant á darbo staþà.

ų

sveikatos - sam.lrv.lt...baþnyèios ir valstybës poþiûris dël santuokos tikslø ir uþdaviniø...

Documents