rinkimų programos kaip politinės retorikos žanras
TRANSCRIPT
Rinkim programos kaip politins retorikos anras.46
Submitted 05 July 2020 / Accepted 06 January 2021 teikta 2020 07 05 / Priimta 2021 01 06 Copyright © 2021 Skirmant Birietien, Egl Gabrnait. Published by Vilnius University Press. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution License CC BY-NC-ND 4.0, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium provided the original author and source are credited.
Contents lists available at Vilnius University Press
Respectus Philologicus eISSN 2335-2388 2021, vol. 39 (44), pp. 46–57 DOI: http://dx.doi.org/10.15388/RESPECTUS.2020.39.44.76
Rinkim programos kaip politins retorikos anras Skirmant Birietien Vilniaus universiteto Kauno fakultetas Vilnius University Kaunas Faculty Muitins g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva E. paštas [email protected] ORCID iD: https://orcid.org/0000-0002-3661-2100 Moksliniai interesai: klasikin filologija, klasikin retorika, reklamos ir paveikij diskurs retorika Scientific interests: classical philology, classical rhetoric, rhetoric of advertising and persuasive discourse
Egl Gabrnait Vilniaus universiteto Kauno fakultetas Vilnius University Kaunas Faculty Muitins g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva E. paštas [email protected] ORCID iD: https://orcid.org/0000-0002-4904-0148 Moksliniai interesai: paveikij diskurs retorika, paveikioji komunikacija ir propaganda, lingvistin ir stilistin diskurso analiz Scientific interests: rhetoric of persuasive discourse, persuasive communication and propaganda, linguistic and stylistic analysis of discourse
Santrauka. Politins rinkim programos yra agitacinio pobdio leidinys, kurio paskirtis – pateikti poli- tikos veikjo politines nuostatas ir paveikti rinkj motyvacij balsuojant rinkimuose. Rinkim programa iliustruoja politiko santyk su rinkjais, ji yra politins komunikacijos elementas, politikos veikjo vaizdio dalis. Straipsnyje analizuojama rinkim program, paskelbt prieš Seimo, Europos Parlamento, Savivaldybi taryb rinkimus (2014–2019 m.), retorika. Siekiama nustatyti ir išskleisti bdinguosius retorinius dmenis, leisianius charakterizuoti politines rinkim programas kaip specifin politins retorikos anr: invenciniame lygmenyje retorini strategij tyrimas apima retorins argumentacijos, politikos veikjo ir rinkjo santykio analiz; dispoziciniame diskurso lygmenyje analizuojama program kompozicija; elokuciniame lygmenyje tiriama diskurso kalbins raiškos specifika. Retorinis diskurso tyrimas atskleid, kad daugeliu atveju rinkim programa funkcionuoja kaip politikos veikjo vaizdio krimo priemon, oponent diskreditavimo ir popu- listini paad sklaidos rankis. Reikšminiai odiai: politin retorika; rinkim programa; invencija; dispozicija; elokucija.
Candidate Programs as a Genre of Political Rhetoric Abstract. Candidate programs are a publication of political parties during the agitation campaign, which presents the political attitudes of a political actor and influence voters’ motivation to vote in elections. The electoral candidate program illustrates a politician’s relationship with voters. It is an element of political
I. Linguistic Research / Lingvistikos tyrimai / Badania lingwistyczne S. Birietien, E. Gabrnait. Rinkim programos kaip politins retorikos anras
communication, part of the image of a political figure. The article deals with the rhetoric of electoral candidate programs announced before the elections to the Seimas, the European Parliament, and Municipal Councils (2014–2019). The aim is to identify and expand the characteristic rhetorical elements that allow qualifying political electoral programs as a specific genre of political rhetoric: at the inventive level, the study of rhetorical strategies includes the analysis of rhetorical reasoning, the relationship between a political actor and a voter; at the dispositional level, the composition of programs is analyzed; and finally, at the elocutionary level, the specifics of the linguistic expression of discourse are investigated. A rhetorical study of discourse revealed that, in many cases, the electoral candidate program functions as a tool for building the image of a political actor, a tool for discrediting opponents and spreading populist promises. Keywords: political rhetoric; candidate program; invention; disposition; elocution.
vadas
Keiiantis visuomens dalyvavimo politikoje formoms, keiiasi ir politikos veikj komunikavimo strategijos. Politin retorika transliuojama politins rinkodaros kampanijos principais, o rinkj apsisprendim vis daniau lemia medij turinys (Herkman, 2012, p. 375–378). Kaip pastebi Aušra Vincinien, „šiuolaikins politins partijos ar institucijos, siekdamos visuomens palaikymo ir pritarimo, veikia kaip profesionalios organizacijos, kuri tikslas – ne tik laimti rinkimus, bet ir tapti takingomis ir populiariomis ateityje“ (2009, p. 47). Rinkim metu politik komunikacija ypa suaktyvja, potenciali rinkj dmesio siekiama visomis priemonmis ir kanalais.
Politins rinkim programos yra agitacinio pobdio leidinys, kurio paskirtis – pateikti politikos veikjo politines nuostatas ir paveikti rinkj motyvacij balsuojant rinkimuose. Vyriausiosios rinkim komisijos reikalavimai, skelbiami „Kandidat sraš ir kandidat rinkim program spausdinimo tvarkos apraše“ (Rinkim organizatoriaus knyga, 2019), gana grietai apriboja ši dokument form: „Rinkim programos spausdinamos A5 formato spalvotuose leidiniuose. Vienai rinkim programai <...> skiriama ne daugiau kaip 1 800 spaudos enkl (su tarpais). <...> Leidinio apimtis su viršeliu negali viršyti 36 puslapi (9 spaudos lank).“ Tiriamoji straipsnio mediaga – Lietuvos Respublikos politini partij programos, paskelbtos prieš Seimo (2016), Europos Parlamento (2014, 2019), Savivaldybi taryb (2015, 2019) rinkimus.
Straipsnio autori tikslas – nustatyti ir išskleisti esminius retorinius dmenis, leisian- ius charakterizuoti politines rinkim programas kaip specifin politins retorikos anr. Dmesys kreipiamas diskursyvines strategijas (plg. Wodak, 1989; Fairclough, 2006) – diskurso krj naudojamas verbalini ir vizualini priemoni technikas. Nors programose dominuoja verbalinis dmuo, jos yra multimodalus konstruktas, kuriame reikšming funkcij atlieka ir politikos veikj vaizd kuriantys bei palaikantys vizualiniai elementai.
Dera pastebti, kad yra atlikta nemaai Lietuvos politinio diskurso kalbins raiškos tyrim. Politins retorikos tyrimo prieiga retesn, ia mintinas straipsnio autori dirbis, analizuojant politinio diskurso argumentavimo strategijas (Birietien, Gabrnait, 2018), retorin elokucij, politins topikos dmenis, politini komentar retorik (Gabrnait, 2019, 2018, 2017, 2016). Politik pristatymus Seime retoriniu aspektu yra tyrusi Irena Smetonien (2013); Giedr Vaiekauskien analizavo Lietuvos politini lyderi retorik
48
Atliekant tyrim taikyti kiekybins turinio analizs ir retorins analizs metodai. Diskursyvus viešosios politikos pobdis ir politins komunikacijos gausa „yra veiksniai, galinantys jos analizje taikyti kiekybins turinio analizs metodologij“ (Morkeviius, 2005, p. 74). Turinio analiz leidia ieškoti atsakym klausimus: kas kam ir k teigia? kodl tai teigia? koks ši teigini poveikis? (Prasad, 2008, p. 174). Paskutinis klausimas aktualizuoja retorins analizs, kurios pagrindinis uduotis – dekonstruoti diskurso persvazijos mechanizm, svarb. Ši analiz aprpia dispozicijos, invencijos ir elokucijos etapus, sutampanius su tyrimo udaviniais: invenciniame lygmenyje retorini strategij tyrimas apima argumentacijos, politikos veikjo ir rinkjo santykio tyrim; dispoziciniame diskurso lygmenyje diskursyvins strategijos siejamos su bendrja diskurso struktra; elokuciniame lygmenyje diskursyvins strategijos tiriamos per diskurso kalbins raiškos specifik (Charteris-Black, 2014, p. 129).
Politin komunikacija ir rinkim programos
Politinis diskursas – viešojo diskurso dalis, atspindinti politin erdv ir joje vykstanius komunikacinius procesus. Politins retorikos specifik, jos viet tarp kit retorikos rši IV a. pr. Kr. nusak Aristotelis savo veikale Retorika. Retorinje situacijoje svarbs trys elementai: kalbtojas, dalykas, apie kur kalbama, ir asmuo, kur kreipiamasi. Svarbiau- sias iš j – adresatas, kuris, anot Aristotelio, gali bti arba sprendjas (gr. κριτς), arba irovas (gr. θεωρς). Asmuo, kuris sprendia apie tai, kas galt bti, yra tautos susirin- kimo narys; asmuo, kuris sprendia apie tai, kas jau vyko, yra teismo narys; asmuo, kuris kreipia dmes tik oratoriaus gabumus, yra paprastas irovas (Arist. Rhet. I, 1358b). Taip, atsivelgiant auditorij, susiklost kalb rši triada, vienas iš geriausiai inom ir vlesniais laikais išpltot klasikins aristoteliškos retorikos koncept. Jos centras – politin arba patariamoji retorika (gr. γνος συμβουλευτικν, lot. genus deliberativum1). Aristotelio Retorikos I knygos 4–8 skyriuose detaliai aptariami patariamosios retorikos objektas ir tikslai. Apibendrinant teigtina, kad politinio svarstymo tikslas yra parodyti, koki naud ar al ateityje galt atnešti svarstymo metu priimtas sprendimas (Arist. Rhet. I, 1358b–1366a). Taigi galima išskirti tris svarbius politins retorikos poymius:
1 Danai tam tikro koncepto prasm paryškina pavadinimo etimologinis aiškinimas ar net paprastas vertimas. Graikiškas bdvardis συμβουλευτικς [symbuleutikos] yra kils iš veiksmaodio συμβουλεειν – „duoti patarim“ (veikiamoji ršis), taiau priešdlis συμ- (ir veiksmaodio medium ršis, kuri artima lietuvi kalbos sangrinei ršiai ir kuri nurodo, kad veikjas k nors daro sau, savo naudai (Dumius, 1989, p. 47), kartais reiškia veikiamj, kartais neveikiamj rš, rodo tarimsi, sprendimo primim tariantis. Nuo V a. pr. Kr. veiksmaodis greta γορεειν („kalbti viešai“) gyja politin atspalv, t. y. ima reikšti politinio sprendimo primim, tarimsi tautos susirinkime (Pepe, 2013, p. 159–163). Daiktavardis συμβουλ – „patarimas“ ir „sprendimas, kuris priimtas sekant patarimu“. Lotyniškas pavadinimo vertimo (genus deliberativum) bdvardis deliberativus, a, um – „svarstymo, svarstytinas“, kils iš veiksmaodio deliberare – „apsvarstyti, teirautis, nusprsti, rytis (apsvarsius)“, o šis susijs su libra – „svarstykls“, kuris ne tik reiškia pat svrimo veiksm, bet ir frazeologijoje – tikslum, teistum, veiksm, atlikt tiksliai ar laikantis formalum (Thesaurus Latino-Lituanicus).
49
I. Linguistic Research / Lingvistikos tyrimai / Badania lingwistyczne S. Birietien, E. Gabrnait. Rinkim programos kaip politins retorikos anras
(1) objektas – nauda arba ala, (2) laikas – ateitis, (3) tikslas – kalbti arba atkalbti dl tam tikro sprendimo. Politinis diskursas paklsta klasikins politins retorikos taisyklms: yra nukreiptas ateit, jo adresatas – politins erdvs dalyviai, pagrindins kategorijos – sprendimo nauda arba ala.
Rinkim programa yra politins komunikacijos elementas, politikos veikj vaizdio dalis. Taip pat programos – politins valdios instrumentas, „kuriuo politikai ir iniasklai- da veikia visuomens nuomon politiniais klausimais, struktruoja jos politin elgsen, telkia bendraminius, realizuoja politinius sprendimus, organizuoja ideologines strukt- ras ir pan.“ (Bielinis, 2002, p. 49). Politins komunikacijos poiriu programos atlieka dvi esmines funkcijas: informavimo – jos perteikia informacij apie politik nuostatas, vertybes, politinius tikslus; projektavimo – program paskirtis yra formuoti visuomens nuomon. Tam tikra prasme rinkim programa iliustruoja politiko santyk su rinkjais.
Danai išsakoma nuomon, es, rinkim programos tra formalumas, nesulaukis realaus rinkj susidomjimo. Vis dlto program reikšms nedert nuvertinti, nes tai „vienintelis tvirtesnis pagrindas, kuriuo remiantis galima prognozuoti bsimojo parlamento ir vyriausybs politik bei jos pasekmes šalies ekonomikai ir gyventojams. Dar daugiau – tai bene vienintelis demokratine sistema ir vertybi svarba tikini piliei orientyras pasirenkant, u k balsuoti“ (Vilpišauskas, 2004). Program svarb nurodo ir tai, kad jos yra viena iš slyg politikos veikjams patekti politines institucijas – Prezidentr, Seim, savivaldybi tarybas.
Idealiu atveju programa turt atspindti visas politikos sritis apimani politik ar siekiani jais tapti ideologij. Prezidentas Valdas Adamkus yra laišku kreipsis Seim, teigdamas, kad „rinkim programos ir idjos, o ne rinkim biudetai turt lemti piliei pasirinkim“ (Prezidento laiškas Seimui, 2004 08 16). Tikrovje ideologijos reprezentavi- m keiia pastangos kurti patraukl politikos veikjo vaizd: nevengiama spekuliatyvaus patoso, priešinimosi oponentams, populistinio naratyvo. Ypa tai bdinga kraštutini pair politik ir partij programoms, kuriose susitelkiama agresyvi esamos politins sistemos kritik, koncentruojamasi ties vienu ar dviem keistinais valdymo aspektais.
Tam, kad politikos veikjo planai ir idjos sulaukt kuo didesnio pritarimo ir palaikymo, politin programa turi bti priimtina didiajai daliai rinkj, tenkinti vairi socialini grupi poreikius ir lkesius. Šis veiksnys lemia gausias populizmo kaip politins retorikos strategijos apraiškas rinkim programose. Robertas Jansenas populizm vadina politine praktika arba populistine mobilizacija: tai kompleksas vairi veiksm, kuriuos atlieka politikos veikjai ir j šalininkai (2011, p. 81–86). Populizmas sietinas su manipuliacija, kurios viešajame diskurse imasi politikai, siekdami laimti rinkimus: beveik kiekvienas iš j skelbiasi suprants rinkj poreikius ir atstovausis paprast moni interesams, todl leidia sau kalbti menamos piliei daugumos vardu (Ware, 2002, p. 101–120; Jaggers, Walgrave, 2007, p. 321–324).
Populistai kvieia imtis aktyvi veiksm, kovoti prieš (daniausiai) menam prieš ar kriz, j retorika kupina hiperboli, ji nepalieka vietos alternatyviems sprendimams. Populistins strategijos grstos antiteziškomis priešpriešomis: politikos naujokai prieš susvetimjus politin elit, inovatyvs sprendimai prieš nuviliant angauotum, rytas
50
eISSN 2335-2388 Respectus Philologicus
veikti prieš atotrk nuo paprast piliei ir j problem ir t. t. (Canovan, 1999, p. 5–7). Analizuotose Lietuvos politini veikj programose populistin retorika yra dana krei- pimosi adresat praktika.
Rinkim program retorinis tyrimas. Retorin invencija
Kiekvienas paveikusis diskursas, ir rinkim programa, pirminiame etape yra susijs su temos, problemos suvokimu ir painimu, taip pat – auditorij tikinsiani argumen- t „radimu“ ir atranka. Šio etapo dsningumus išryškina retorin invencija, kuri, anot Cicerono, yra pirmoji iš penki iškalbos kanono dali, ir kurios funkcija yra atrasti, k pasakytum (Cicero De Orat. II 19).
Retorikos teorijos poiriu, pagrindinis aristoteliškasis klausimas „Kas yra argu- mentas?“ (Arist. Rhet. I 1354 a, passim), išsprendiamas invencijos etape surandant ir atrenkant tinkamus argumentus. Kiekvienas tikinantis argumentas remiasi trij pamatini veiksni – adresanto, adresato ir pranešimo – derme, utikrinania persvazij. Aristotelis mintus veiksnius pavadino ethos, pathos, logos kategorijomis (Arist. Rhet. II 1378 a). Šios kategorijos sudaro prielaidas analizuoti rinkim programas tiriant, kokio pobdio argumentus renkasi adresantas kreipdamasis adresat. Politiniame rinkim diskurse adresantui iškyla trys uduotys, kurios atitinka pamatinius persvazijos ramsius:
1) patikimumo krimas (ethos); 2) inuts, kreipimosi esms pateikimas (logos); 3) auditorijos skatinimas veikti (pathos) (Hinton, Budzyska-Daca, 2019, p. 4). Atitinkamai argumentus pagal apeliacijos krypt galima skirstyti loginius, etinius ir
patetinius: „<...> loginiais argumentais vadinamas deduktyvus ir induktyvus samprotavi- mas; etiniais argumentais – tos priemons, kurias autorius naudoja savo vaizdiui kurti; o patetiniais – visos emocins apeliacijos“ (Naucknait, 2007, p. 98). Visos trys apeliacijos reikalauja adresanto pastang, nukreipt pagrindin tiksl – persvazij, todl kartais sunku jas išskirti: auditorij pavyks tikinti, jei ne tik bus aiškiai pateiktas pranešimas, bet, pirmiausia, sukurtas patikimas adresanto vaizdis. Tai atitinka klasikins Aristotelio teorijos valg, kad, paeidus nors vien element iš trij, auditorija nebus tikinta (plg. Arist. Rhet. II 1378 a2).
Politiniame diskurse kiekvienam iš mint argumentavimo element galima priskirti instrumentus, kurie pasitelkiami kreipiantis auditorij, t. y. rinkjus: logos (pranešimo) sriiai priklauso rinkiminiai paadai, pathos (santykio su auditorija) sriiai – tiesioginis kreipimasis auditorij, apeliacija adresat, pataikavimas auditorijai, jos gyrimas, solidarumo, tapatinimosi su adresatu reiškimas, apeliacija nemalonias patirtis, baim, kitus jausmus; ethos (adresanto vaizdio) srities argumentai susij su politikos veikjo autoriteto išryškinimu: asmenins atsakomybs pabrimas, sipareigojimo retorika, lygi-
2 Pasak Aristotelio, persvazijos oratorius nepasiekia tada, kai arba neprotingai samprotauja (sveiko proto reika- lavimas, logos), arba, samprotaudamas protingai, dl savo nedorumo kalba ne tai, k galvoja (morals reikalavimas, ethos), arba jis yra protingas ir doras, bet nepriimtinas auditorijai, todl jo patarimus neatsivelgiama (geros valios reikalavimas, pathos) (Arist. Rhet. II 1378 a).
51
nimo topika, kai siekiama diskredituoti, demaskuoti oponent, nurodyti jo kompetencijos trkum (Hinton, Budzyska-Daca, 2019, p. 6).
Rinkim programos specifika – glaustas informacijos pateikimas, taigi ia gausu logos sriiai bding instrument. Loginiai argumentai yra diskurso turinio reikšminiai vienetai, rinkim diskurse – tai paado form gij adresanto ketinimai. Paveikti rinkj siekiama per paad konkretizavim: Kaunas – Baltijos regiono inovatyvi technologij ir verslo centras. Kaip pasieksime? Sutelktas verslo, aukštojo mokslo ir valdios potencia- las / Verslo sitraukimas aukštj mokykl modernizavim / Išskirtinis pasilymas inves- tuotojams (moderni tyrim infrastruktra, laboratorijos, asmeninis dmesys). Kokybiškos socialins ir kultrins paslaugos aukšiausio lygio specialistams / Talent pritraukimo fondas / Perkvalifikavimo programos visoms amiaus grupms (Šiugdinien, TS-LKD); Kaunas – sveikai gyvenantis miestas. Tikslas – sveikos gyvensenos kultra ir vis am- iaus grupi asmen gerov: gyvendinsime visuomens sveikatos stiprinimo naujoves; sukursime prielaidas sveikatos prieiros paslaug vairovei ir kokybei gerinti; išsamiai informuosime visuomen sveikos gyvensenos klausimais (LVS)3. Pastebtina, kad tik iš pirmo vilgsnio šie paadai kuria konkrei ir logišk plan spd, sigilinus aiškiai matyti logos imitacija. Nors galimas vairus konkretizavimo laipsnis, taiau dominuoja neapibrtumas, pvz., cituotoje LVS programoje: gyvendinsime naujoves, išsamiai informuosime, sukursime prielaidas...
Paadai dominuoja rinkim programose, sudaro j esm, skiriasi tik raiška: dani kons- tatuojamieji teiginiai (Šiuolaikiška mokykla ir darelis kiekviename rajone. Stipriausias Lietuvoje mokytoj rengimo centras. Verslumo ir IT ugdymas nuo darelio vis gyvenim. Naujausi patirtiniai mokymo(si) metodai. (TS-LKD), skatinamieji suasmeninti lozungai (skirsime, utikrinsime, remsime, skatinsime, sukursime, parengsime, sutvarkysime... (LSDDP).
Nepaisant rinkim program formalumo, kylanio iš privalom reikalavim tokio pobdio dokumentui, jose netrksta ir pathos argument, tiesiogiai apeliuojani auditorijos emocijas. Vienas iš daniausi – tiesioginis kreipimasis adresat. Ryškja konvencionalios retorins schemos, kai pabriama adresato svarba, pagarba jam. Toks kreipimasis danas program pradioje, pastebima klasikins retorikos angoms bdin- ga captatio benevolentiae (lot. palankumo siekimas) realizacija – adresato motyvacijos suadinimas, sudarantis prielaidas pradti skming komunikacij: Kaunieiai ir Kauno sveiai, Man Kaunas visada buvo jaunatviškas, verlus, krybingas ir energingas mies- tas. Tik atvyks j Kaun supratau, kokie krybingi ir darbšts yra šio miesto gyventojai (Navakas, TT); KAUNAS yra <...> krybing ir versli moni, savo teises ir interesus ginani piliei bendruomen (Andriuškeviien, LCP); Js, kaunieiai, geriausiai inote ko Kauno miestui reikia (TT). adresat kreipiamasi kaip išskirtin, valgi, išminting asmenyb. Apeliuojama adresato vert (ne)subtiliai jam pataikaujant, todl priartjama prie eristinio argumentavimo (argumentum ad verecundiam).
3 ia ir kitur cituojamas autentiškas, neredaguotas program tekstas.
52
Rinkim programose ryškus ir visam agitaciniam diskursui bdingas tapatinimasis su adresatu, solidarumo siekis: Mes turime pradti svajoti apie geresn, graesn, modernesn, patogesn miest, kuris tapt mums ir ms vaikams pagrindiniais namais (erniauskas, LSDP); Meras – ne tik miesto vadovas, jis taip pat ir Kauno gyventojas, kuris nori to paties kaip ir Js (Navakas, TT); Kaip savo miesto patriotai mes esame u efektyvesn savivald, moni gyvenimo gerinim ir ekonomikos pltr Kaune (LSDDP). Kuriama pasitikjimo tarp komunikacijos dalyvi atmosfera, tradiciškai pasitelkiamas daugiskaitos pirmasis asmuo, implikuojantis bendryst.
Siekiant stipresnio emocinio poveikio, danai pasitaiko apeliavimo baim, nemalonias patirtis: Lietuvoje sigaljusi socialin atskirtis, daugel srii persmelkiantis neteisingumo jausmas bei galimybi trkumas gali bti veikti (LCP); Kaune sukursime toki aplink, kurioje jaustsi ne pasibaigusio sovietmeio pilkuma, o šiuolaikiško europietiško miesto alsavimas (Kairys, LS). Pasirenkama elokucin raiška antitezmis, savs pozicionavimo strategija per opozicijas. Daugeliu atvej tokiuose argumentuose persipina patetins ir etins apeliacijos.
Ethos srities argumentai atskleidia ir charakterizuoja pat adresant. Rinkim progra- mose jie realizuojami dvejopai: per asmeninio santykio / atsakomybs / sipareigojimo pabrim arba per oponent nukreipt kritik. Oponento „demaskavimu“, jo nekom- petencijos akcentavimu siekiama stiprinti savo autoritet: Visi augantys miestai turi šans suklestti. O Kaunas neturi teiss praleisti šito šanso. Kartu su komanda jauiame atsakomyb u tai, kad ši galimyb virst realybe (Matijošaitis, VK); Ms išrinkti at- stovai neusidarys Europos Parlamento rmuose, nuolat lankys savo rinkjus Lietuvoje, siklausys Js silymus ir vykdys savo sipareigojimus (LSDP); Atsakau u savo odius! (DP). Dauguma politik daug ada, bet nieko nedaro. O mes klausoms js (TT).
Dana asmeninio autoriteto stiprinimo strategija – pozityvus dirbio pabrimas, teigiamas savs pozicionavimas: Kad pakilti iš pelen, Kaunui reikjo išsikuopti. <...>. Dabar š etap keiia augimo laikotarpis. Kaunas virsta moderniu, europietišk miestu (Matijošaitis, VK); Ms dka pagerinome savo region ir moni gyvenim, skmingai engme Šengeno erdv. Ms dka, judame laisvai, ir nestabdomi (LLS).
Retorin dispozicija
Program kompozicijai bdinga nuosekli, logiška struktra, vienas iš pagrindini bruo yra glaustumas ir lakoniškumas. Kadangi program apimtis ribota, o informacija kompaktiška, realizuojamas supaprastintas retorins kompozicijos modelis, eliminuojami ir modifikuojami kai kurie klasikins struktros elementai. Analizuojant program dis- pozicij, atsivelgta kompozicijos element (ne)buvim, j kartojimsi bei hierarchij.
Programos branduolys yra antrašt, uimanti nuo ketvirtadalio iki puss programai skirto puslapio, todl ji labiausiai atkreipia adresato dmes. Antrašt atlieka vadin funkcij, ji apima net kelet element: politikos veikjo nuotrauk, partijos arba rinkim
53
komiteto logotip, informacines detales: srašo numer, kandidato vard, pavard, partijos arba komiteto pavadinim, šk. Pagrindiniai elementai yra nuotrauka, škis ir verbalinis logotipas – stilizuotas urašo ir vaizdinio logotipo derinys, pirmiausia atliekantis identi- fikacijos funkcij. Škio paskirtis – atspindti programos koncepcij ir idj.
Škis gali bti analizuojamas kaip atskiras retorinis diskursas: jis nra tik rinkim programos dalis – tai vis rinkimin kampanij reprezentuojantis metatekstas. Retoriniu poiriu kai kuri politini program škiai artimi propozicijai, kuri yra „visos kalbos santrauka, miniatira, suformuluota vienu sakiniu“ (Koeniauskien, 2001, p. 120). Tokie škiai – dalykins, antraštins pagrindiniame tekste dstomos informacijos santraukos atlieka nominacin funkcij: Stipri šeima – saugi bendruomen – atsakinga savivalda (TT); Stipri šeima – saugi bendruomen – Taut Europoje (TT). Vis dlto labiau orientuojamasi ekspresyvij škio funkcij – neretai jie figriški, nevengiama vaizdingosios leksikos: Stipryn, Lietuva – stipryn, Europos Sjunga! (LLS); Kaune – kaip diaze! (Kairys, LS); Apginkime Europ! Susigrinkime valstyb! (Vrk „Vytautas Radvilas: Susigrinkime valstyb!“). Ryški ški orientacija vertybinius prioritetus: U Europ, grindiam krikšioniškomis vertybmis! U Taut Europ (Lenk rinkim akcijos ir rus aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“); Tikime Europa (TS-LKD).
Program dstomoji dalis atitinka kalbamo dalyko esms aiškinim. Šis etapas sutampa su argumentacija – pagrindiniu diskurso krimo etapu. Dstymas ir argumentacija siejami su tikrovs ir diskurso turinio santykiu, taigi su logos kategorija. Argumentavimas politinje programoje atlieka dvi funkcijas – informacin ir apeliacin: pirmuoju atveju dstoma login pasilym, idj, galim sprendim seka, operuojama duomenimis, skaiiais; antruoju – siekiama tikinti adresat priimti politikui palank sprendim.
Dstomojoje dalyje pateikiama informacija struktruojama santykinai savarankiškus vienetus – pastraipas arba pavienius teiginius, dstant juos papunkiui, nevengiant teigini grafinio išskyrimo. Iš esms programos tekstui nebdingas rišlumas, informacin teksto struktra orientuota teziškum, prasminiai ryšiai tarp teksto element apsiriboja bendra tema – tai postulat rinkinys. Yra ir priešing pavyzdi, kai stengiamasi išlaikyti nuosekli argumentavimo grandin ir kurti rišl aiškinamj pranešim rinkjui.
Kitas bdas išvengti teziškumo – tariama anga. Paprastai pirmoji dstymo pastraipa yra angin, ji atlieka vien iš pagrindini retorins angos funkcij – pelnyti adresato palankum ir pritarim. Svarbus angos psichologinis poveikis suadinant adresato motyvacij. Ryškesni du modeliai: (1) pri(si)statymas (Kauno miesto Socialdemokrat darbo partij sudaro vairi socialini sluoksni, mokslo srii bei specialybi kaunieiai (LSDDP) ir (2) apibendrinamojo vadinio pobdio nuostatos (Mes, socialdemokratai, didiausia visuomens vertybe laikome mog – jo laisv, saugum, gyvenimo kokyb, sveikat ir išsilavinim (LSDDP). Tokia tariama anga nubria adresato ir adresanto santyk, kitaip tariant, aktualizuojama ethos kategorija, kuri sietina su adresanto autori- tetu, ir pathos kategorija, susijusi su auditorijos nuostatomis, emocijomis, valios aktais, suadinaniais motyvacin gali (Volkovas, 2001, p. 165).
Dstomojoje dalyje galima rasti ir refutatio uuomin – galimos priešingos nuomo- ns atrmimo, tariam kontrargument paneigimo: Niekas nedrs ginytis, kad snauds
54
miestas aktyvi kauniei, investuojanio verslo dka pabudo! Tikime, kad atjo laikas Kauno augimui (VK).
Ryškus kompozicinis program poymis – akcentuotos pabaigos nebuvimas, kaip apibendrinimas kai kuriose programose pasirenkamas raginimas balsuoti ir palaikyti kandidat.
Elokucin rinkim program raiška
Treioji retorikos kanono dalis yra elokucija, kurios objektas – kalbin ir stilistin diskurso realizacija. Rinkim programos artimos informacinms kalboms: tai iš anksto apgalvotas tekstas, kurio pirmin intencija – informuoti, išaiškinti, pagrsti. Programoms bdinga racionali argumentacija (arba jos imitacija), logiškas minties dstymas, dalykiškas stilius, todl program kalbin stilistin raiška gali bti apibdinama kaip pragmatin. Viena vertus, elokucin raiška paklsta diskurso logikai ir natraliai išplaukia iš anro reikalavim, kita vertus, yra tikslingai pasitelkiama realizuoti tam tikrus diskurso k- rjo tikslus. Profesor R. Koeniauskien yra pastebjusi: „Etins adresanto vertybs geriausiai atpastamos iš tam tikros kalbins stilistins raiškos“ (2013, p. 17). Kalbins stilistins raiškos priemons gali turti takos teksto struktrai, argumentavimo logikai, kurti prieastingumo ssajas.
Nors program forma ir turinys gana apibrti, esama pastebim variacij: vienose ryškesni informacini kalb poymiai, kai labiau remiamasi loginiais argumentais, kitose – apeliacini, kai daniau pasitelkiami vertybiniai prioritetai (Koeniauskien, 2001, p. 64–65). Programose stipriai išreikštas ir skatinamasis apeliacini kalb dmuo – mobilizacija veikti, taip pat apeliacija prot ir jausmus per grio / blogio, seno / naujo opozicijas, tapatinimsi su adresatu, solidarumo, bendrumo demonstravim.
Program verbalin raiška nra sterili ar bespalv, jose esama nemaai vaizding, ekspresyvi element: nevengiama metaforizacijos (Kaun matau kaip laisve alsuojant... (Kairys, LS); Kad pakilti iš pelen, Kaunui reikjo išsikuopti (Matijošaitis, VK); raiškaus retorinio figratyvumo pavyzdiai yra anadiplozs (Pasaulis keiiasi, keistis reiks ir mums (LVS), anaforos (mogus be svajoni, mogus be ateities! (erniauskas, LSDP).
Programoms bdingas eliptiškumas, natraliai išplaukiantis iš lakoniškos ir koncen- truotos diskurso struktros. Elipss padeda taupiai, bet talpiai reikšti mint, stilistiškai aktyvina standartizuot tekst: Kaunas – vis kauniei miestas. Kaunas – kuriantis miestas. Kaunas – besimokantis miestas; NATO – saugumo garantas (LVS); Šiuolaiki- nis mokymasis – visiems (TS-LKD). Panaši funkcij atlieka parceliacija, ypa škiuose: Laisvi mons. Klestintis Kaunas (Šiugdinien, TS).
Ekspresyvumas kuriamas tradicinmis priemonmis, pvz., eksklamacija. Kone kiek- vienoje programoje yra retorini sušukim: Tskime miesto atgimim! (Matijošaitis, VK); Kaune – kaip diaze! (Kairys, LS); Dirbame Kaunui – tsiame pokyius! (LVS); Mes kvieiame Jus veikti kartu u teising ateities Lietuv! (LCP).
Programose gausu antitezi – bene bdingiausi ir prasiausi retorini figr po- litiniame diskurse. Antitezs ia funkcionuoja ir kaip teksto kompozicijos elementas, ir
55
kaip odio figros, pasitelkiami tiek kontekstiniai, tiek tikrieji antonimai. Paralelinmis konstrukcijomis kuriamos hiperbolizuotos priešpriešos, adresatas skatinamas pasirinkti „arba – arba“ principu tarp propaguojamo pozityvo ir negatyvios alternatyvos: Kaune sukursime toki aplink, kurioje jaustsi ne pasibaigusio sovietmeio pilkuma, o šiuolai- kiško europietiško miesto alsavimas (Kairys, LS); Kok Kaun atsimename iš jo nuosmukio laik? Pilk, apleist, nedrs, praradus pasitikjim savimi. <...> Koks Kaunas yra šiandien? Vis pirma tai yra miestas, kur kiti iri su pagarba. Miestas, kurio mons odius „aš esu iš Kauno“ pagaliau sako su pasididiavimu. Kaunas šiandien yra miestas, kurio ateitimi tikima (Matijošaitis, VK). Akivaizdi antitezi emocin-ekspresin funkcija, „priešpriešiais statomi odiai daikto, asmens ar j ypatybs charakteristik daro spdin- gesn, dalyko esms perteikim – taigesn“ (Pikilingis, 1975, p. 229). Antiteziškomis opozicijomis grindiamas asmeninis autoritetas: Dauguma politik daug ada, bet nieko nedaro. O mes klausoms js (TT); Mes atstovaujame ne partijos, ne Europos, ne kit valstybi, o Lietuvos moni interesus (DP).
Programos aptartinos ir dar vienu – retorins elokucijos – aspektu. Kalbin stilistin program raiška, manytina, turt bti jei ne patikta, tai bent derinta su šios srities profesionalais – paveikij diskurs krjais, stilistais, redaktoriais. Tenka pastebti, kad dalis program veikia kaip bendrojo politiko vaizdio tsiniai – deja, neparanks retorinei persvazijai pasiekti: bendroji program stiliaus kultra, minties logikos spragos, galiausiai, elementarios kalbos klaidos palieka atmestino poirio ne tik programas, bet ir adresat bei apskritai savo veikl spd. Taigi kalbos taisyklingumo taka persvazijai taip pat svarus ir tyrintinas politins retorikos aspektas.
Išvados
Tiktina, kad politik kaip program autori didiausias indlis susijs su inven- ciniu diskurso lygmeniu – kuriant koncepcij, identifikuojant problemas, generuojant j sprendimo bdus. Rinkim programos idealiu atveju turt bti politine strategija pagrstos politins komunikacijos kultros dalis, konspektyvia, glausta forma rinkjams pateikianti adresanto intencijas ir aspiracijas, taiau tenka konstatuoti, kad daugeliu atveju jos funkcionuoja kaip politikos veikjo vaizdio krimo priemon, oponent diskreditavimo rankis, populistini paad sklaidos platforma. Dispozicinis program lygmuo – formalioji išorin kompozicija ir vidins struktros logika – apibrtas anro specifikos bei gana grietai standartizuotas, autorini improvizacij galimyb ia ribota. Elokucin program raiška nulemta pragmatini j krj tiksl: pasirenkamos tradicins kalbins ir stilistins priemons, padedanios sustiprinti skatinamsias apeliacijas, ku- rianios bendrysts, solidarumo spd. Retorins elokucijos tyrimas atskleidia ir dalies program autori nepakankamus gebjimus kurti profesional paveikj diskurs bei, tiktina, atsain poir š dokument.
56
DP – Darbo partija LCP – Lietuvos centro partija LSDDP – Lietuvos socialdemokrat darbo partija LSDP – Lietuvos socialdemokrat partija LVS – Lietuvos valstiei ir alij sjunga TS-LKD – Tvyns sjunga – Lietuvos krikšionys demokratai TT – partija „Tvarka ir teisingumas“ VK – visuomeninis rinkim komitetas „Vieningas Kaunas“ Vrk – visuomeninis rinkim komitetas
Šaltiniai
2014 m. gegus 25 d. rinkimai Europos Parlament. Informacinis leidinys. Prieiga: https://www. vrk.lt/rinkimu-programos-2014-ep [ir. 2020 07 01].
2015 m. kovo 1 d. savivaldybi taryb rinkimai. Informacinis leidinys. Prieiga: https://www.vrk.lt/ informaciniai-leidiniai-2015sav [ir. 2020 07 01].
2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Informacinis leidinys. Prieiga: https://www. vrk.lt/documents/10180/606155/Daugiamandates+inf.+leidinys_2016.pdf/5a06d1e3-7fd5-4192-b397- a0531bdd5971 ir. 2020 07 01].
2019 m. gegus 26 d. rinkimai Europos Parlament. Informacinis leidinys. Prieiga: https://www. vrk.lt/documents/10180/676652/EP+bendras+leidinys++A5+2019.pdf/36efb36d-7f88-479e-855a- 666c4060b322 [ir. 2020 07 01].
2019 m. kovo 3 d. savivaldybi taryb rinkimai. Informacinis leidinys. Prieiga: https://www.vrk.lt/ Kandidatu-narius-merus-partiju-visuomeniniu-rinkimu-komitetu-rinkimu-pl-2019-sav [ir. 2020 07 01].
Literatra
Aristotelis – ,1978. . In: . : o , . 15–164.
Bielinis, L., 2002. Lingvistiniai politins komunikacijos supratimo aspektai. Respectus Philologicus, 2 (7), p. 49–59.
Canovan, M., 1999. Trust the People! Populism and the Two Faces of Democracy. Political Studies, 47 (1), pp. 5–7. Prieiga: https://journals.sagepub.com/doi/10.1111/1467-9248.00184 [ir. 2020 07 01]. https://doi.org/10.1111/1467-9248.00184
Charteris-Black, J., 2014. Analysing Political Speeches: Rhetoric, Discourse and Metaphor. Ba- singstoke & New York: Palgrave-MacMillan.
Cicero. De oratore. Operum collectio, Intra Text Digital Library. Prieiga: http://www.intratext.com/ IXT/LAT0922/_IDX015.HTM [ir. 2020 07 01].
Dumius, J., 1989. Graik kalba. Vilnius: Mokslas. Fairclough, N., 2006. Language and Globalization. London and New York: Routledge. Herkman, J., 2012. Convergence or Intermediality? Finnish political communication in the New
Media Age. The International Journal of Research into New Media Technologies, 18 (4), pp. 369–384. Prieiga: https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/1354856512448727 [ir. 2020 07 01]. https://doi. org/10.1177/1354856512448727
Hinton, M., Budzyska-Daca, A., 2019. A Comparative Study of Political Communication in Televised Prie-election Debates in Poland and United States of America. Research in Laguage, 17, pp. 1–19. Prieiga: https://content.sciendo.com/view/journals/rela/17/1/article-p1.xml [ir. 2020 07 01]. https:// doi.org/10.2478/rela-2019-0002
Jaggers, J., Walgrave, S., 2007. Populism as a Political Communication Style: An Empirical Study of Political Parties Discourse in Belgium. European Journal of Political Research, 46, pp. 321–324. Prieiga: https://ejpr.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/j.1475-6765.2006.00690.x [ir. 2020 07 01]. https://doi.org/10.1111/j.1475-6765.2006.00690.x
Jansen, R., 2011. Populist Mobilization: A New Theoretical Approach to Populism. Sociological Theory, 29 (2), pp. 81–86. Prieiga: https://journals.sagepub.com/doi/10.1111/j.1467-9558.2011.01388.x [ir. 2020 07 01]. https://doi.org/10.1111/j.1467-9558.2011.01388.x
Korolko, M., 1998. Sztuka retoryki. Przewodnik encyklopedyczny. Warszawa: Wiedza Powszechna. Koeniauskien, R., 2001. Retorika: iškalbos stilistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos
institutas. Koeniauskien, R., 2013. Retorin ir stilistin publicistini tekst analiz. Vilnius: Vilniaus uni-
versiteto leidykla. Prezidento laiškas Seimui dl Politini partij ir politini kampanij finansavimo bei finansavimo
kontrols statymo projekto, 2004 08 16. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Prieiga: http://archyvas.lrp. lt/lt/news.full/5187 [ir. 2020 07 01].
Morkeviius, V., 2005. Terra incognita: kiekybin viešosios politikos diskurso turinio analiz. Viešoji politika ir administravimas, 11, p. 74–85. Prieiga: https://repository.mruni.eu/handle/007/13684 [ir. 2020 07 01].
Naucknait, Z., 2007. Argumentacija: rodymo ir tikinimo santykis. mogus ir odis: didak- tin lingvistika, 9 (1), p. 94–100. Prieiga: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB- 0001:J.04~2007~1367159706759/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content [ir. 2020 07 01].
Pepe, C., 2013. The Genres of Rhetorical Speeches in Greek and Roman Antiquity. Leiden, Boston: Brill.
Pikilingis, J., 1975. Lietuvi kalbos stilistika. T. 2. Vilnius: Mokslas. Prasad, D., B., 2008. Content analysis: A method of Social Science Research. In: Ed. K. Lal Das.
Research Methods for Social Work, pp.174–193. New Delhi: Rawat Publications. Rinkim organizatoriaus knyga. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkim komisija, 2019. Prieiga:
https://drive.google.com/file/d/1vh3yyIagYIbcWP9boHl9C4ccuHLiOfLd/view [ir. 2020 07 01]. Thesaurus Latino-Lituanicus. Prieiga: http://www.thesaurus.flf.vu.lt/?&antraste_=delibero&antras
te_kirciuota=d%C4%93l%C4%ABbero [ir. 2020 07 01]. Vilpišauskas, R. Partij rinkimini program nuostatos: prieštaravimai bei naujovs. Bernardinai.
lt, 2004 10 07. Prieiga: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2004-10-07-ramunas-vilpisauskas-partiju- rinkiminiu-programu-nuostatos-priestaravimai-ir-naujoves/6624) [ir. 2020 07 01].
Vincinien, A., 2009. Viešj ryši demokratijos kaina, arba kaip šiuolaikinje politikos komunika- cijoje propaganda gauna naujas pateisinamas formas. Inter-studia humanitatis. Propagandos virsmai ir nekintamumas: tarpdisciplininis poiris, 9, p. 47–65. Prieiga: http://www.su.lt/bylos/mokslo_leidiniai/ interstudija/2009_9/vinciuniene.pdf [ir. 2020 07 01].
Volkovas – , . ., 2001. . : . . .
Ware, A., 2002. The United States: Populism as a Political Strategy. In: Democracies and Populist Challenge, pp. 101–120. New York: Palgrave. Prieiga: https://link.springer.com/chap- ter/10.1057/9781403920072_6 [ir. 2020 07 01].
Wodak, R., 1989. Language, Power and Ideology: studies in political discourse. Amsterdam and Philadelphia: John Benjamins.
Santrauka.
vadas
Rinkim program retorinis tyrimas. Retorin invencija
Retorin dispozicija
Submitted 05 July 2020 / Accepted 06 January 2021 teikta 2020 07 05 / Priimta 2021 01 06 Copyright © 2021 Skirmant Birietien, Egl Gabrnait. Published by Vilnius University Press. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution License CC BY-NC-ND 4.0, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium provided the original author and source are credited.
Contents lists available at Vilnius University Press
Respectus Philologicus eISSN 2335-2388 2021, vol. 39 (44), pp. 46–57 DOI: http://dx.doi.org/10.15388/RESPECTUS.2020.39.44.76
Rinkim programos kaip politins retorikos anras Skirmant Birietien Vilniaus universiteto Kauno fakultetas Vilnius University Kaunas Faculty Muitins g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva E. paštas [email protected] ORCID iD: https://orcid.org/0000-0002-3661-2100 Moksliniai interesai: klasikin filologija, klasikin retorika, reklamos ir paveikij diskurs retorika Scientific interests: classical philology, classical rhetoric, rhetoric of advertising and persuasive discourse
Egl Gabrnait Vilniaus universiteto Kauno fakultetas Vilnius University Kaunas Faculty Muitins g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva E. paštas [email protected] ORCID iD: https://orcid.org/0000-0002-4904-0148 Moksliniai interesai: paveikij diskurs retorika, paveikioji komunikacija ir propaganda, lingvistin ir stilistin diskurso analiz Scientific interests: rhetoric of persuasive discourse, persuasive communication and propaganda, linguistic and stylistic analysis of discourse
Santrauka. Politins rinkim programos yra agitacinio pobdio leidinys, kurio paskirtis – pateikti poli- tikos veikjo politines nuostatas ir paveikti rinkj motyvacij balsuojant rinkimuose. Rinkim programa iliustruoja politiko santyk su rinkjais, ji yra politins komunikacijos elementas, politikos veikjo vaizdio dalis. Straipsnyje analizuojama rinkim program, paskelbt prieš Seimo, Europos Parlamento, Savivaldybi taryb rinkimus (2014–2019 m.), retorika. Siekiama nustatyti ir išskleisti bdinguosius retorinius dmenis, leisianius charakterizuoti politines rinkim programas kaip specifin politins retorikos anr: invenciniame lygmenyje retorini strategij tyrimas apima retorins argumentacijos, politikos veikjo ir rinkjo santykio analiz; dispoziciniame diskurso lygmenyje analizuojama program kompozicija; elokuciniame lygmenyje tiriama diskurso kalbins raiškos specifika. Retorinis diskurso tyrimas atskleid, kad daugeliu atveju rinkim programa funkcionuoja kaip politikos veikjo vaizdio krimo priemon, oponent diskreditavimo ir popu- listini paad sklaidos rankis. Reikšminiai odiai: politin retorika; rinkim programa; invencija; dispozicija; elokucija.
Candidate Programs as a Genre of Political Rhetoric Abstract. Candidate programs are a publication of political parties during the agitation campaign, which presents the political attitudes of a political actor and influence voters’ motivation to vote in elections. The electoral candidate program illustrates a politician’s relationship with voters. It is an element of political
I. Linguistic Research / Lingvistikos tyrimai / Badania lingwistyczne S. Birietien, E. Gabrnait. Rinkim programos kaip politins retorikos anras
communication, part of the image of a political figure. The article deals with the rhetoric of electoral candidate programs announced before the elections to the Seimas, the European Parliament, and Municipal Councils (2014–2019). The aim is to identify and expand the characteristic rhetorical elements that allow qualifying political electoral programs as a specific genre of political rhetoric: at the inventive level, the study of rhetorical strategies includes the analysis of rhetorical reasoning, the relationship between a political actor and a voter; at the dispositional level, the composition of programs is analyzed; and finally, at the elocutionary level, the specifics of the linguistic expression of discourse are investigated. A rhetorical study of discourse revealed that, in many cases, the electoral candidate program functions as a tool for building the image of a political actor, a tool for discrediting opponents and spreading populist promises. Keywords: political rhetoric; candidate program; invention; disposition; elocution.
vadas
Keiiantis visuomens dalyvavimo politikoje formoms, keiiasi ir politikos veikj komunikavimo strategijos. Politin retorika transliuojama politins rinkodaros kampanijos principais, o rinkj apsisprendim vis daniau lemia medij turinys (Herkman, 2012, p. 375–378). Kaip pastebi Aušra Vincinien, „šiuolaikins politins partijos ar institucijos, siekdamos visuomens palaikymo ir pritarimo, veikia kaip profesionalios organizacijos, kuri tikslas – ne tik laimti rinkimus, bet ir tapti takingomis ir populiariomis ateityje“ (2009, p. 47). Rinkim metu politik komunikacija ypa suaktyvja, potenciali rinkj dmesio siekiama visomis priemonmis ir kanalais.
Politins rinkim programos yra agitacinio pobdio leidinys, kurio paskirtis – pateikti politikos veikjo politines nuostatas ir paveikti rinkj motyvacij balsuojant rinkimuose. Vyriausiosios rinkim komisijos reikalavimai, skelbiami „Kandidat sraš ir kandidat rinkim program spausdinimo tvarkos apraše“ (Rinkim organizatoriaus knyga, 2019), gana grietai apriboja ši dokument form: „Rinkim programos spausdinamos A5 formato spalvotuose leidiniuose. Vienai rinkim programai <...> skiriama ne daugiau kaip 1 800 spaudos enkl (su tarpais). <...> Leidinio apimtis su viršeliu negali viršyti 36 puslapi (9 spaudos lank).“ Tiriamoji straipsnio mediaga – Lietuvos Respublikos politini partij programos, paskelbtos prieš Seimo (2016), Europos Parlamento (2014, 2019), Savivaldybi taryb (2015, 2019) rinkimus.
Straipsnio autori tikslas – nustatyti ir išskleisti esminius retorinius dmenis, leisian- ius charakterizuoti politines rinkim programas kaip specifin politins retorikos anr. Dmesys kreipiamas diskursyvines strategijas (plg. Wodak, 1989; Fairclough, 2006) – diskurso krj naudojamas verbalini ir vizualini priemoni technikas. Nors programose dominuoja verbalinis dmuo, jos yra multimodalus konstruktas, kuriame reikšming funkcij atlieka ir politikos veikj vaizd kuriantys bei palaikantys vizualiniai elementai.
Dera pastebti, kad yra atlikta nemaai Lietuvos politinio diskurso kalbins raiškos tyrim. Politins retorikos tyrimo prieiga retesn, ia mintinas straipsnio autori dirbis, analizuojant politinio diskurso argumentavimo strategijas (Birietien, Gabrnait, 2018), retorin elokucij, politins topikos dmenis, politini komentar retorik (Gabrnait, 2019, 2018, 2017, 2016). Politik pristatymus Seime retoriniu aspektu yra tyrusi Irena Smetonien (2013); Giedr Vaiekauskien analizavo Lietuvos politini lyderi retorik
48
Atliekant tyrim taikyti kiekybins turinio analizs ir retorins analizs metodai. Diskursyvus viešosios politikos pobdis ir politins komunikacijos gausa „yra veiksniai, galinantys jos analizje taikyti kiekybins turinio analizs metodologij“ (Morkeviius, 2005, p. 74). Turinio analiz leidia ieškoti atsakym klausimus: kas kam ir k teigia? kodl tai teigia? koks ši teigini poveikis? (Prasad, 2008, p. 174). Paskutinis klausimas aktualizuoja retorins analizs, kurios pagrindinis uduotis – dekonstruoti diskurso persvazijos mechanizm, svarb. Ši analiz aprpia dispozicijos, invencijos ir elokucijos etapus, sutampanius su tyrimo udaviniais: invenciniame lygmenyje retorini strategij tyrimas apima argumentacijos, politikos veikjo ir rinkjo santykio tyrim; dispoziciniame diskurso lygmenyje diskursyvins strategijos siejamos su bendrja diskurso struktra; elokuciniame lygmenyje diskursyvins strategijos tiriamos per diskurso kalbins raiškos specifik (Charteris-Black, 2014, p. 129).
Politin komunikacija ir rinkim programos
Politinis diskursas – viešojo diskurso dalis, atspindinti politin erdv ir joje vykstanius komunikacinius procesus. Politins retorikos specifik, jos viet tarp kit retorikos rši IV a. pr. Kr. nusak Aristotelis savo veikale Retorika. Retorinje situacijoje svarbs trys elementai: kalbtojas, dalykas, apie kur kalbama, ir asmuo, kur kreipiamasi. Svarbiau- sias iš j – adresatas, kuris, anot Aristotelio, gali bti arba sprendjas (gr. κριτς), arba irovas (gr. θεωρς). Asmuo, kuris sprendia apie tai, kas galt bti, yra tautos susirin- kimo narys; asmuo, kuris sprendia apie tai, kas jau vyko, yra teismo narys; asmuo, kuris kreipia dmes tik oratoriaus gabumus, yra paprastas irovas (Arist. Rhet. I, 1358b). Taip, atsivelgiant auditorij, susiklost kalb rši triada, vienas iš geriausiai inom ir vlesniais laikais išpltot klasikins aristoteliškos retorikos koncept. Jos centras – politin arba patariamoji retorika (gr. γνος συμβουλευτικν, lot. genus deliberativum1). Aristotelio Retorikos I knygos 4–8 skyriuose detaliai aptariami patariamosios retorikos objektas ir tikslai. Apibendrinant teigtina, kad politinio svarstymo tikslas yra parodyti, koki naud ar al ateityje galt atnešti svarstymo metu priimtas sprendimas (Arist. Rhet. I, 1358b–1366a). Taigi galima išskirti tris svarbius politins retorikos poymius:
1 Danai tam tikro koncepto prasm paryškina pavadinimo etimologinis aiškinimas ar net paprastas vertimas. Graikiškas bdvardis συμβουλευτικς [symbuleutikos] yra kils iš veiksmaodio συμβουλεειν – „duoti patarim“ (veikiamoji ršis), taiau priešdlis συμ- (ir veiksmaodio medium ršis, kuri artima lietuvi kalbos sangrinei ršiai ir kuri nurodo, kad veikjas k nors daro sau, savo naudai (Dumius, 1989, p. 47), kartais reiškia veikiamj, kartais neveikiamj rš, rodo tarimsi, sprendimo primim tariantis. Nuo V a. pr. Kr. veiksmaodis greta γορεειν („kalbti viešai“) gyja politin atspalv, t. y. ima reikšti politinio sprendimo primim, tarimsi tautos susirinkime (Pepe, 2013, p. 159–163). Daiktavardis συμβουλ – „patarimas“ ir „sprendimas, kuris priimtas sekant patarimu“. Lotyniškas pavadinimo vertimo (genus deliberativum) bdvardis deliberativus, a, um – „svarstymo, svarstytinas“, kils iš veiksmaodio deliberare – „apsvarstyti, teirautis, nusprsti, rytis (apsvarsius)“, o šis susijs su libra – „svarstykls“, kuris ne tik reiškia pat svrimo veiksm, bet ir frazeologijoje – tikslum, teistum, veiksm, atlikt tiksliai ar laikantis formalum (Thesaurus Latino-Lituanicus).
49
I. Linguistic Research / Lingvistikos tyrimai / Badania lingwistyczne S. Birietien, E. Gabrnait. Rinkim programos kaip politins retorikos anras
(1) objektas – nauda arba ala, (2) laikas – ateitis, (3) tikslas – kalbti arba atkalbti dl tam tikro sprendimo. Politinis diskursas paklsta klasikins politins retorikos taisyklms: yra nukreiptas ateit, jo adresatas – politins erdvs dalyviai, pagrindins kategorijos – sprendimo nauda arba ala.
Rinkim programa yra politins komunikacijos elementas, politikos veikj vaizdio dalis. Taip pat programos – politins valdios instrumentas, „kuriuo politikai ir iniasklai- da veikia visuomens nuomon politiniais klausimais, struktruoja jos politin elgsen, telkia bendraminius, realizuoja politinius sprendimus, organizuoja ideologines strukt- ras ir pan.“ (Bielinis, 2002, p. 49). Politins komunikacijos poiriu programos atlieka dvi esmines funkcijas: informavimo – jos perteikia informacij apie politik nuostatas, vertybes, politinius tikslus; projektavimo – program paskirtis yra formuoti visuomens nuomon. Tam tikra prasme rinkim programa iliustruoja politiko santyk su rinkjais.
Danai išsakoma nuomon, es, rinkim programos tra formalumas, nesulaukis realaus rinkj susidomjimo. Vis dlto program reikšms nedert nuvertinti, nes tai „vienintelis tvirtesnis pagrindas, kuriuo remiantis galima prognozuoti bsimojo parlamento ir vyriausybs politik bei jos pasekmes šalies ekonomikai ir gyventojams. Dar daugiau – tai bene vienintelis demokratine sistema ir vertybi svarba tikini piliei orientyras pasirenkant, u k balsuoti“ (Vilpišauskas, 2004). Program svarb nurodo ir tai, kad jos yra viena iš slyg politikos veikjams patekti politines institucijas – Prezidentr, Seim, savivaldybi tarybas.
Idealiu atveju programa turt atspindti visas politikos sritis apimani politik ar siekiani jais tapti ideologij. Prezidentas Valdas Adamkus yra laišku kreipsis Seim, teigdamas, kad „rinkim programos ir idjos, o ne rinkim biudetai turt lemti piliei pasirinkim“ (Prezidento laiškas Seimui, 2004 08 16). Tikrovje ideologijos reprezentavi- m keiia pastangos kurti patraukl politikos veikjo vaizd: nevengiama spekuliatyvaus patoso, priešinimosi oponentams, populistinio naratyvo. Ypa tai bdinga kraštutini pair politik ir partij programoms, kuriose susitelkiama agresyvi esamos politins sistemos kritik, koncentruojamasi ties vienu ar dviem keistinais valdymo aspektais.
Tam, kad politikos veikjo planai ir idjos sulaukt kuo didesnio pritarimo ir palaikymo, politin programa turi bti priimtina didiajai daliai rinkj, tenkinti vairi socialini grupi poreikius ir lkesius. Šis veiksnys lemia gausias populizmo kaip politins retorikos strategijos apraiškas rinkim programose. Robertas Jansenas populizm vadina politine praktika arba populistine mobilizacija: tai kompleksas vairi veiksm, kuriuos atlieka politikos veikjai ir j šalininkai (2011, p. 81–86). Populizmas sietinas su manipuliacija, kurios viešajame diskurse imasi politikai, siekdami laimti rinkimus: beveik kiekvienas iš j skelbiasi suprants rinkj poreikius ir atstovausis paprast moni interesams, todl leidia sau kalbti menamos piliei daugumos vardu (Ware, 2002, p. 101–120; Jaggers, Walgrave, 2007, p. 321–324).
Populistai kvieia imtis aktyvi veiksm, kovoti prieš (daniausiai) menam prieš ar kriz, j retorika kupina hiperboli, ji nepalieka vietos alternatyviems sprendimams. Populistins strategijos grstos antiteziškomis priešpriešomis: politikos naujokai prieš susvetimjus politin elit, inovatyvs sprendimai prieš nuviliant angauotum, rytas
50
eISSN 2335-2388 Respectus Philologicus
veikti prieš atotrk nuo paprast piliei ir j problem ir t. t. (Canovan, 1999, p. 5–7). Analizuotose Lietuvos politini veikj programose populistin retorika yra dana krei- pimosi adresat praktika.
Rinkim program retorinis tyrimas. Retorin invencija
Kiekvienas paveikusis diskursas, ir rinkim programa, pirminiame etape yra susijs su temos, problemos suvokimu ir painimu, taip pat – auditorij tikinsiani argumen- t „radimu“ ir atranka. Šio etapo dsningumus išryškina retorin invencija, kuri, anot Cicerono, yra pirmoji iš penki iškalbos kanono dali, ir kurios funkcija yra atrasti, k pasakytum (Cicero De Orat. II 19).
Retorikos teorijos poiriu, pagrindinis aristoteliškasis klausimas „Kas yra argu- mentas?“ (Arist. Rhet. I 1354 a, passim), išsprendiamas invencijos etape surandant ir atrenkant tinkamus argumentus. Kiekvienas tikinantis argumentas remiasi trij pamatini veiksni – adresanto, adresato ir pranešimo – derme, utikrinania persvazij. Aristotelis mintus veiksnius pavadino ethos, pathos, logos kategorijomis (Arist. Rhet. II 1378 a). Šios kategorijos sudaro prielaidas analizuoti rinkim programas tiriant, kokio pobdio argumentus renkasi adresantas kreipdamasis adresat. Politiniame rinkim diskurse adresantui iškyla trys uduotys, kurios atitinka pamatinius persvazijos ramsius:
1) patikimumo krimas (ethos); 2) inuts, kreipimosi esms pateikimas (logos); 3) auditorijos skatinimas veikti (pathos) (Hinton, Budzyska-Daca, 2019, p. 4). Atitinkamai argumentus pagal apeliacijos krypt galima skirstyti loginius, etinius ir
patetinius: „<...> loginiais argumentais vadinamas deduktyvus ir induktyvus samprotavi- mas; etiniais argumentais – tos priemons, kurias autorius naudoja savo vaizdiui kurti; o patetiniais – visos emocins apeliacijos“ (Naucknait, 2007, p. 98). Visos trys apeliacijos reikalauja adresanto pastang, nukreipt pagrindin tiksl – persvazij, todl kartais sunku jas išskirti: auditorij pavyks tikinti, jei ne tik bus aiškiai pateiktas pranešimas, bet, pirmiausia, sukurtas patikimas adresanto vaizdis. Tai atitinka klasikins Aristotelio teorijos valg, kad, paeidus nors vien element iš trij, auditorija nebus tikinta (plg. Arist. Rhet. II 1378 a2).
Politiniame diskurse kiekvienam iš mint argumentavimo element galima priskirti instrumentus, kurie pasitelkiami kreipiantis auditorij, t. y. rinkjus: logos (pranešimo) sriiai priklauso rinkiminiai paadai, pathos (santykio su auditorija) sriiai – tiesioginis kreipimasis auditorij, apeliacija adresat, pataikavimas auditorijai, jos gyrimas, solidarumo, tapatinimosi su adresatu reiškimas, apeliacija nemalonias patirtis, baim, kitus jausmus; ethos (adresanto vaizdio) srities argumentai susij su politikos veikjo autoriteto išryškinimu: asmenins atsakomybs pabrimas, sipareigojimo retorika, lygi-
2 Pasak Aristotelio, persvazijos oratorius nepasiekia tada, kai arba neprotingai samprotauja (sveiko proto reika- lavimas, logos), arba, samprotaudamas protingai, dl savo nedorumo kalba ne tai, k galvoja (morals reikalavimas, ethos), arba jis yra protingas ir doras, bet nepriimtinas auditorijai, todl jo patarimus neatsivelgiama (geros valios reikalavimas, pathos) (Arist. Rhet. II 1378 a).
51
nimo topika, kai siekiama diskredituoti, demaskuoti oponent, nurodyti jo kompetencijos trkum (Hinton, Budzyska-Daca, 2019, p. 6).
Rinkim programos specifika – glaustas informacijos pateikimas, taigi ia gausu logos sriiai bding instrument. Loginiai argumentai yra diskurso turinio reikšminiai vienetai, rinkim diskurse – tai paado form gij adresanto ketinimai. Paveikti rinkj siekiama per paad konkretizavim: Kaunas – Baltijos regiono inovatyvi technologij ir verslo centras. Kaip pasieksime? Sutelktas verslo, aukštojo mokslo ir valdios potencia- las / Verslo sitraukimas aukštj mokykl modernizavim / Išskirtinis pasilymas inves- tuotojams (moderni tyrim infrastruktra, laboratorijos, asmeninis dmesys). Kokybiškos socialins ir kultrins paslaugos aukšiausio lygio specialistams / Talent pritraukimo fondas / Perkvalifikavimo programos visoms amiaus grupms (Šiugdinien, TS-LKD); Kaunas – sveikai gyvenantis miestas. Tikslas – sveikos gyvensenos kultra ir vis am- iaus grupi asmen gerov: gyvendinsime visuomens sveikatos stiprinimo naujoves; sukursime prielaidas sveikatos prieiros paslaug vairovei ir kokybei gerinti; išsamiai informuosime visuomen sveikos gyvensenos klausimais (LVS)3. Pastebtina, kad tik iš pirmo vilgsnio šie paadai kuria konkrei ir logišk plan spd, sigilinus aiškiai matyti logos imitacija. Nors galimas vairus konkretizavimo laipsnis, taiau dominuoja neapibrtumas, pvz., cituotoje LVS programoje: gyvendinsime naujoves, išsamiai informuosime, sukursime prielaidas...
Paadai dominuoja rinkim programose, sudaro j esm, skiriasi tik raiška: dani kons- tatuojamieji teiginiai (Šiuolaikiška mokykla ir darelis kiekviename rajone. Stipriausias Lietuvoje mokytoj rengimo centras. Verslumo ir IT ugdymas nuo darelio vis gyvenim. Naujausi patirtiniai mokymo(si) metodai. (TS-LKD), skatinamieji suasmeninti lozungai (skirsime, utikrinsime, remsime, skatinsime, sukursime, parengsime, sutvarkysime... (LSDDP).
Nepaisant rinkim program formalumo, kylanio iš privalom reikalavim tokio pobdio dokumentui, jose netrksta ir pathos argument, tiesiogiai apeliuojani auditorijos emocijas. Vienas iš daniausi – tiesioginis kreipimasis adresat. Ryškja konvencionalios retorins schemos, kai pabriama adresato svarba, pagarba jam. Toks kreipimasis danas program pradioje, pastebima klasikins retorikos angoms bdin- ga captatio benevolentiae (lot. palankumo siekimas) realizacija – adresato motyvacijos suadinimas, sudarantis prielaidas pradti skming komunikacij: Kaunieiai ir Kauno sveiai, Man Kaunas visada buvo jaunatviškas, verlus, krybingas ir energingas mies- tas. Tik atvyks j Kaun supratau, kokie krybingi ir darbšts yra šio miesto gyventojai (Navakas, TT); KAUNAS yra <...> krybing ir versli moni, savo teises ir interesus ginani piliei bendruomen (Andriuškeviien, LCP); Js, kaunieiai, geriausiai inote ko Kauno miestui reikia (TT). adresat kreipiamasi kaip išskirtin, valgi, išminting asmenyb. Apeliuojama adresato vert (ne)subtiliai jam pataikaujant, todl priartjama prie eristinio argumentavimo (argumentum ad verecundiam).
3 ia ir kitur cituojamas autentiškas, neredaguotas program tekstas.
52
Rinkim programose ryškus ir visam agitaciniam diskursui bdingas tapatinimasis su adresatu, solidarumo siekis: Mes turime pradti svajoti apie geresn, graesn, modernesn, patogesn miest, kuris tapt mums ir ms vaikams pagrindiniais namais (erniauskas, LSDP); Meras – ne tik miesto vadovas, jis taip pat ir Kauno gyventojas, kuris nori to paties kaip ir Js (Navakas, TT); Kaip savo miesto patriotai mes esame u efektyvesn savivald, moni gyvenimo gerinim ir ekonomikos pltr Kaune (LSDDP). Kuriama pasitikjimo tarp komunikacijos dalyvi atmosfera, tradiciškai pasitelkiamas daugiskaitos pirmasis asmuo, implikuojantis bendryst.
Siekiant stipresnio emocinio poveikio, danai pasitaiko apeliavimo baim, nemalonias patirtis: Lietuvoje sigaljusi socialin atskirtis, daugel srii persmelkiantis neteisingumo jausmas bei galimybi trkumas gali bti veikti (LCP); Kaune sukursime toki aplink, kurioje jaustsi ne pasibaigusio sovietmeio pilkuma, o šiuolaikiško europietiško miesto alsavimas (Kairys, LS). Pasirenkama elokucin raiška antitezmis, savs pozicionavimo strategija per opozicijas. Daugeliu atvej tokiuose argumentuose persipina patetins ir etins apeliacijos.
Ethos srities argumentai atskleidia ir charakterizuoja pat adresant. Rinkim progra- mose jie realizuojami dvejopai: per asmeninio santykio / atsakomybs / sipareigojimo pabrim arba per oponent nukreipt kritik. Oponento „demaskavimu“, jo nekom- petencijos akcentavimu siekiama stiprinti savo autoritet: Visi augantys miestai turi šans suklestti. O Kaunas neturi teiss praleisti šito šanso. Kartu su komanda jauiame atsakomyb u tai, kad ši galimyb virst realybe (Matijošaitis, VK); Ms išrinkti at- stovai neusidarys Europos Parlamento rmuose, nuolat lankys savo rinkjus Lietuvoje, siklausys Js silymus ir vykdys savo sipareigojimus (LSDP); Atsakau u savo odius! (DP). Dauguma politik daug ada, bet nieko nedaro. O mes klausoms js (TT).
Dana asmeninio autoriteto stiprinimo strategija – pozityvus dirbio pabrimas, teigiamas savs pozicionavimas: Kad pakilti iš pelen, Kaunui reikjo išsikuopti. <...>. Dabar š etap keiia augimo laikotarpis. Kaunas virsta moderniu, europietišk miestu (Matijošaitis, VK); Ms dka pagerinome savo region ir moni gyvenim, skmingai engme Šengeno erdv. Ms dka, judame laisvai, ir nestabdomi (LLS).
Retorin dispozicija
Program kompozicijai bdinga nuosekli, logiška struktra, vienas iš pagrindini bruo yra glaustumas ir lakoniškumas. Kadangi program apimtis ribota, o informacija kompaktiška, realizuojamas supaprastintas retorins kompozicijos modelis, eliminuojami ir modifikuojami kai kurie klasikins struktros elementai. Analizuojant program dis- pozicij, atsivelgta kompozicijos element (ne)buvim, j kartojimsi bei hierarchij.
Programos branduolys yra antrašt, uimanti nuo ketvirtadalio iki puss programai skirto puslapio, todl ji labiausiai atkreipia adresato dmes. Antrašt atlieka vadin funkcij, ji apima net kelet element: politikos veikjo nuotrauk, partijos arba rinkim
53
komiteto logotip, informacines detales: srašo numer, kandidato vard, pavard, partijos arba komiteto pavadinim, šk. Pagrindiniai elementai yra nuotrauka, škis ir verbalinis logotipas – stilizuotas urašo ir vaizdinio logotipo derinys, pirmiausia atliekantis identi- fikacijos funkcij. Škio paskirtis – atspindti programos koncepcij ir idj.
Škis gali bti analizuojamas kaip atskiras retorinis diskursas: jis nra tik rinkim programos dalis – tai vis rinkimin kampanij reprezentuojantis metatekstas. Retoriniu poiriu kai kuri politini program škiai artimi propozicijai, kuri yra „visos kalbos santrauka, miniatira, suformuluota vienu sakiniu“ (Koeniauskien, 2001, p. 120). Tokie škiai – dalykins, antraštins pagrindiniame tekste dstomos informacijos santraukos atlieka nominacin funkcij: Stipri šeima – saugi bendruomen – atsakinga savivalda (TT); Stipri šeima – saugi bendruomen – Taut Europoje (TT). Vis dlto labiau orientuojamasi ekspresyvij škio funkcij – neretai jie figriški, nevengiama vaizdingosios leksikos: Stipryn, Lietuva – stipryn, Europos Sjunga! (LLS); Kaune – kaip diaze! (Kairys, LS); Apginkime Europ! Susigrinkime valstyb! (Vrk „Vytautas Radvilas: Susigrinkime valstyb!“). Ryški ški orientacija vertybinius prioritetus: U Europ, grindiam krikšioniškomis vertybmis! U Taut Europ (Lenk rinkim akcijos ir rus aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“); Tikime Europa (TS-LKD).
Program dstomoji dalis atitinka kalbamo dalyko esms aiškinim. Šis etapas sutampa su argumentacija – pagrindiniu diskurso krimo etapu. Dstymas ir argumentacija siejami su tikrovs ir diskurso turinio santykiu, taigi su logos kategorija. Argumentavimas politinje programoje atlieka dvi funkcijas – informacin ir apeliacin: pirmuoju atveju dstoma login pasilym, idj, galim sprendim seka, operuojama duomenimis, skaiiais; antruoju – siekiama tikinti adresat priimti politikui palank sprendim.
Dstomojoje dalyje pateikiama informacija struktruojama santykinai savarankiškus vienetus – pastraipas arba pavienius teiginius, dstant juos papunkiui, nevengiant teigini grafinio išskyrimo. Iš esms programos tekstui nebdingas rišlumas, informacin teksto struktra orientuota teziškum, prasminiai ryšiai tarp teksto element apsiriboja bendra tema – tai postulat rinkinys. Yra ir priešing pavyzdi, kai stengiamasi išlaikyti nuosekli argumentavimo grandin ir kurti rišl aiškinamj pranešim rinkjui.
Kitas bdas išvengti teziškumo – tariama anga. Paprastai pirmoji dstymo pastraipa yra angin, ji atlieka vien iš pagrindini retorins angos funkcij – pelnyti adresato palankum ir pritarim. Svarbus angos psichologinis poveikis suadinant adresato motyvacij. Ryškesni du modeliai: (1) pri(si)statymas (Kauno miesto Socialdemokrat darbo partij sudaro vairi socialini sluoksni, mokslo srii bei specialybi kaunieiai (LSDDP) ir (2) apibendrinamojo vadinio pobdio nuostatos (Mes, socialdemokratai, didiausia visuomens vertybe laikome mog – jo laisv, saugum, gyvenimo kokyb, sveikat ir išsilavinim (LSDDP). Tokia tariama anga nubria adresato ir adresanto santyk, kitaip tariant, aktualizuojama ethos kategorija, kuri sietina su adresanto autori- tetu, ir pathos kategorija, susijusi su auditorijos nuostatomis, emocijomis, valios aktais, suadinaniais motyvacin gali (Volkovas, 2001, p. 165).
Dstomojoje dalyje galima rasti ir refutatio uuomin – galimos priešingos nuomo- ns atrmimo, tariam kontrargument paneigimo: Niekas nedrs ginytis, kad snauds
54
miestas aktyvi kauniei, investuojanio verslo dka pabudo! Tikime, kad atjo laikas Kauno augimui (VK).
Ryškus kompozicinis program poymis – akcentuotos pabaigos nebuvimas, kaip apibendrinimas kai kuriose programose pasirenkamas raginimas balsuoti ir palaikyti kandidat.
Elokucin rinkim program raiška
Treioji retorikos kanono dalis yra elokucija, kurios objektas – kalbin ir stilistin diskurso realizacija. Rinkim programos artimos informacinms kalboms: tai iš anksto apgalvotas tekstas, kurio pirmin intencija – informuoti, išaiškinti, pagrsti. Programoms bdinga racionali argumentacija (arba jos imitacija), logiškas minties dstymas, dalykiškas stilius, todl program kalbin stilistin raiška gali bti apibdinama kaip pragmatin. Viena vertus, elokucin raiška paklsta diskurso logikai ir natraliai išplaukia iš anro reikalavim, kita vertus, yra tikslingai pasitelkiama realizuoti tam tikrus diskurso k- rjo tikslus. Profesor R. Koeniauskien yra pastebjusi: „Etins adresanto vertybs geriausiai atpastamos iš tam tikros kalbins stilistins raiškos“ (2013, p. 17). Kalbins stilistins raiškos priemons gali turti takos teksto struktrai, argumentavimo logikai, kurti prieastingumo ssajas.
Nors program forma ir turinys gana apibrti, esama pastebim variacij: vienose ryškesni informacini kalb poymiai, kai labiau remiamasi loginiais argumentais, kitose – apeliacini, kai daniau pasitelkiami vertybiniai prioritetai (Koeniauskien, 2001, p. 64–65). Programose stipriai išreikštas ir skatinamasis apeliacini kalb dmuo – mobilizacija veikti, taip pat apeliacija prot ir jausmus per grio / blogio, seno / naujo opozicijas, tapatinimsi su adresatu, solidarumo, bendrumo demonstravim.
Program verbalin raiška nra sterili ar bespalv, jose esama nemaai vaizding, ekspresyvi element: nevengiama metaforizacijos (Kaun matau kaip laisve alsuojant... (Kairys, LS); Kad pakilti iš pelen, Kaunui reikjo išsikuopti (Matijošaitis, VK); raiškaus retorinio figratyvumo pavyzdiai yra anadiplozs (Pasaulis keiiasi, keistis reiks ir mums (LVS), anaforos (mogus be svajoni, mogus be ateities! (erniauskas, LSDP).
Programoms bdingas eliptiškumas, natraliai išplaukiantis iš lakoniškos ir koncen- truotos diskurso struktros. Elipss padeda taupiai, bet talpiai reikšti mint, stilistiškai aktyvina standartizuot tekst: Kaunas – vis kauniei miestas. Kaunas – kuriantis miestas. Kaunas – besimokantis miestas; NATO – saugumo garantas (LVS); Šiuolaiki- nis mokymasis – visiems (TS-LKD). Panaši funkcij atlieka parceliacija, ypa škiuose: Laisvi mons. Klestintis Kaunas (Šiugdinien, TS).
Ekspresyvumas kuriamas tradicinmis priemonmis, pvz., eksklamacija. Kone kiek- vienoje programoje yra retorini sušukim: Tskime miesto atgimim! (Matijošaitis, VK); Kaune – kaip diaze! (Kairys, LS); Dirbame Kaunui – tsiame pokyius! (LVS); Mes kvieiame Jus veikti kartu u teising ateities Lietuv! (LCP).
Programose gausu antitezi – bene bdingiausi ir prasiausi retorini figr po- litiniame diskurse. Antitezs ia funkcionuoja ir kaip teksto kompozicijos elementas, ir
55
kaip odio figros, pasitelkiami tiek kontekstiniai, tiek tikrieji antonimai. Paralelinmis konstrukcijomis kuriamos hiperbolizuotos priešpriešos, adresatas skatinamas pasirinkti „arba – arba“ principu tarp propaguojamo pozityvo ir negatyvios alternatyvos: Kaune sukursime toki aplink, kurioje jaustsi ne pasibaigusio sovietmeio pilkuma, o šiuolai- kiško europietiško miesto alsavimas (Kairys, LS); Kok Kaun atsimename iš jo nuosmukio laik? Pilk, apleist, nedrs, praradus pasitikjim savimi. <...> Koks Kaunas yra šiandien? Vis pirma tai yra miestas, kur kiti iri su pagarba. Miestas, kurio mons odius „aš esu iš Kauno“ pagaliau sako su pasididiavimu. Kaunas šiandien yra miestas, kurio ateitimi tikima (Matijošaitis, VK). Akivaizdi antitezi emocin-ekspresin funkcija, „priešpriešiais statomi odiai daikto, asmens ar j ypatybs charakteristik daro spdin- gesn, dalyko esms perteikim – taigesn“ (Pikilingis, 1975, p. 229). Antiteziškomis opozicijomis grindiamas asmeninis autoritetas: Dauguma politik daug ada, bet nieko nedaro. O mes klausoms js (TT); Mes atstovaujame ne partijos, ne Europos, ne kit valstybi, o Lietuvos moni interesus (DP).
Programos aptartinos ir dar vienu – retorins elokucijos – aspektu. Kalbin stilistin program raiška, manytina, turt bti jei ne patikta, tai bent derinta su šios srities profesionalais – paveikij diskurs krjais, stilistais, redaktoriais. Tenka pastebti, kad dalis program veikia kaip bendrojo politiko vaizdio tsiniai – deja, neparanks retorinei persvazijai pasiekti: bendroji program stiliaus kultra, minties logikos spragos, galiausiai, elementarios kalbos klaidos palieka atmestino poirio ne tik programas, bet ir adresat bei apskritai savo veikl spd. Taigi kalbos taisyklingumo taka persvazijai taip pat svarus ir tyrintinas politins retorikos aspektas.
Išvados
Tiktina, kad politik kaip program autori didiausias indlis susijs su inven- ciniu diskurso lygmeniu – kuriant koncepcij, identifikuojant problemas, generuojant j sprendimo bdus. Rinkim programos idealiu atveju turt bti politine strategija pagrstos politins komunikacijos kultros dalis, konspektyvia, glausta forma rinkjams pateikianti adresanto intencijas ir aspiracijas, taiau tenka konstatuoti, kad daugeliu atveju jos funkcionuoja kaip politikos veikjo vaizdio krimo priemon, oponent diskreditavimo rankis, populistini paad sklaidos platforma. Dispozicinis program lygmuo – formalioji išorin kompozicija ir vidins struktros logika – apibrtas anro specifikos bei gana grietai standartizuotas, autorini improvizacij galimyb ia ribota. Elokucin program raiška nulemta pragmatini j krj tiksl: pasirenkamos tradicins kalbins ir stilistins priemons, padedanios sustiprinti skatinamsias apeliacijas, ku- rianios bendrysts, solidarumo spd. Retorins elokucijos tyrimas atskleidia ir dalies program autori nepakankamus gebjimus kurti profesional paveikj diskurs bei, tiktina, atsain poir š dokument.
56
DP – Darbo partija LCP – Lietuvos centro partija LSDDP – Lietuvos socialdemokrat darbo partija LSDP – Lietuvos socialdemokrat partija LVS – Lietuvos valstiei ir alij sjunga TS-LKD – Tvyns sjunga – Lietuvos krikšionys demokratai TT – partija „Tvarka ir teisingumas“ VK – visuomeninis rinkim komitetas „Vieningas Kaunas“ Vrk – visuomeninis rinkim komitetas
Šaltiniai
2014 m. gegus 25 d. rinkimai Europos Parlament. Informacinis leidinys. Prieiga: https://www. vrk.lt/rinkimu-programos-2014-ep [ir. 2020 07 01].
2015 m. kovo 1 d. savivaldybi taryb rinkimai. Informacinis leidinys. Prieiga: https://www.vrk.lt/ informaciniai-leidiniai-2015sav [ir. 2020 07 01].
2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Informacinis leidinys. Prieiga: https://www. vrk.lt/documents/10180/606155/Daugiamandates+inf.+leidinys_2016.pdf/5a06d1e3-7fd5-4192-b397- a0531bdd5971 ir. 2020 07 01].
2019 m. gegus 26 d. rinkimai Europos Parlament. Informacinis leidinys. Prieiga: https://www. vrk.lt/documents/10180/676652/EP+bendras+leidinys++A5+2019.pdf/36efb36d-7f88-479e-855a- 666c4060b322 [ir. 2020 07 01].
2019 m. kovo 3 d. savivaldybi taryb rinkimai. Informacinis leidinys. Prieiga: https://www.vrk.lt/ Kandidatu-narius-merus-partiju-visuomeniniu-rinkimu-komitetu-rinkimu-pl-2019-sav [ir. 2020 07 01].
Literatra
Aristotelis – ,1978. . In: . : o , . 15–164.
Bielinis, L., 2002. Lingvistiniai politins komunikacijos supratimo aspektai. Respectus Philologicus, 2 (7), p. 49–59.
Canovan, M., 1999. Trust the People! Populism and the Two Faces of Democracy. Political Studies, 47 (1), pp. 5–7. Prieiga: https://journals.sagepub.com/doi/10.1111/1467-9248.00184 [ir. 2020 07 01]. https://doi.org/10.1111/1467-9248.00184
Charteris-Black, J., 2014. Analysing Political Speeches: Rhetoric, Discourse and Metaphor. Ba- singstoke & New York: Palgrave-MacMillan.
Cicero. De oratore. Operum collectio, Intra Text Digital Library. Prieiga: http://www.intratext.com/ IXT/LAT0922/_IDX015.HTM [ir. 2020 07 01].
Dumius, J., 1989. Graik kalba. Vilnius: Mokslas. Fairclough, N., 2006. Language and Globalization. London and New York: Routledge. Herkman, J., 2012. Convergence or Intermediality? Finnish political communication in the New
Media Age. The International Journal of Research into New Media Technologies, 18 (4), pp. 369–384. Prieiga: https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/1354856512448727 [ir. 2020 07 01]. https://doi. org/10.1177/1354856512448727
Hinton, M., Budzyska-Daca, A., 2019. A Comparative Study of Political Communication in Televised Prie-election Debates in Poland and United States of America. Research in Laguage, 17, pp. 1–19. Prieiga: https://content.sciendo.com/view/journals/rela/17/1/article-p1.xml [ir. 2020 07 01]. https:// doi.org/10.2478/rela-2019-0002
Jaggers, J., Walgrave, S., 2007. Populism as a Political Communication Style: An Empirical Study of Political Parties Discourse in Belgium. European Journal of Political Research, 46, pp. 321–324. Prieiga: https://ejpr.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/j.1475-6765.2006.00690.x [ir. 2020 07 01]. https://doi.org/10.1111/j.1475-6765.2006.00690.x
Jansen, R., 2011. Populist Mobilization: A New Theoretical Approach to Populism. Sociological Theory, 29 (2), pp. 81–86. Prieiga: https://journals.sagepub.com/doi/10.1111/j.1467-9558.2011.01388.x [ir. 2020 07 01]. https://doi.org/10.1111/j.1467-9558.2011.01388.x
Korolko, M., 1998. Sztuka retoryki. Przewodnik encyklopedyczny. Warszawa: Wiedza Powszechna. Koeniauskien, R., 2001. Retorika: iškalbos stilistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos
institutas. Koeniauskien, R., 2013. Retorin ir stilistin publicistini tekst analiz. Vilnius: Vilniaus uni-
versiteto leidykla. Prezidento laiškas Seimui dl Politini partij ir politini kampanij finansavimo bei finansavimo
kontrols statymo projekto, 2004 08 16. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Prieiga: http://archyvas.lrp. lt/lt/news.full/5187 [ir. 2020 07 01].
Morkeviius, V., 2005. Terra incognita: kiekybin viešosios politikos diskurso turinio analiz. Viešoji politika ir administravimas, 11, p. 74–85. Prieiga: https://repository.mruni.eu/handle/007/13684 [ir. 2020 07 01].
Naucknait, Z., 2007. Argumentacija: rodymo ir tikinimo santykis. mogus ir odis: didak- tin lingvistika, 9 (1), p. 94–100. Prieiga: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB- 0001:J.04~2007~1367159706759/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content [ir. 2020 07 01].
Pepe, C., 2013. The Genres of Rhetorical Speeches in Greek and Roman Antiquity. Leiden, Boston: Brill.
Pikilingis, J., 1975. Lietuvi kalbos stilistika. T. 2. Vilnius: Mokslas. Prasad, D., B., 2008. Content analysis: A method of Social Science Research. In: Ed. K. Lal Das.
Research Methods for Social Work, pp.174–193. New Delhi: Rawat Publications. Rinkim organizatoriaus knyga. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkim komisija, 2019. Prieiga:
https://drive.google.com/file/d/1vh3yyIagYIbcWP9boHl9C4ccuHLiOfLd/view [ir. 2020 07 01]. Thesaurus Latino-Lituanicus. Prieiga: http://www.thesaurus.flf.vu.lt/?&antraste_=delibero&antras
te_kirciuota=d%C4%93l%C4%ABbero [ir. 2020 07 01]. Vilpišauskas, R. Partij rinkimini program nuostatos: prieštaravimai bei naujovs. Bernardinai.
lt, 2004 10 07. Prieiga: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2004-10-07-ramunas-vilpisauskas-partiju- rinkiminiu-programu-nuostatos-priestaravimai-ir-naujoves/6624) [ir. 2020 07 01].
Vincinien, A., 2009. Viešj ryši demokratijos kaina, arba kaip šiuolaikinje politikos komunika- cijoje propaganda gauna naujas pateisinamas formas. Inter-studia humanitatis. Propagandos virsmai ir nekintamumas: tarpdisciplininis poiris, 9, p. 47–65. Prieiga: http://www.su.lt/bylos/mokslo_leidiniai/ interstudija/2009_9/vinciuniene.pdf [ir. 2020 07 01].
Volkovas – , . ., 2001. . : . . .
Ware, A., 2002. The United States: Populism as a Political Strategy. In: Democracies and Populist Challenge, pp. 101–120. New York: Palgrave. Prieiga: https://link.springer.com/chap- ter/10.1057/9781403920072_6 [ir. 2020 07 01].
Wodak, R., 1989. Language, Power and Ideology: studies in political discourse. Amsterdam and Philadelphia: John Benjamins.
Santrauka.
vadas
Rinkim program retorinis tyrimas. Retorin invencija
Retorin dispozicija