Neįgalioji kriminologija

Alfredas Kiškis, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto docentas

LKA konferencija, Druskininkai2013 m. birželio 29 d.

2

Nusikalstamumas – dirbtinai konstruojama socialinės tikrovės dalis

Tai sako kriminologai! Sako kitiems. Sako: „nusikalstamumo nėra“ (N.Christie ir

kt.) Sako: „nusikaltimo prevencijos programos“.

Tačiau: Socialinio konstrukto koncepcija taip pat yra socialinis

konstruktas, nes kalba yra socialinis konstruktas. Nusikalstamumo neigimas reiškia nusikaltėlių ir jų aukų

neigimą. Išprievartautai moteriai sunku paaiškinti, kad ji nėra

nusikaltimo auka.

3

Kriminologija ar deviacijų sociologija: kas iš to? Jei nepripažįstame nusikalstamumo (nusikalstamų

veikų) teisinio apibrėžtumo, ar tai kriminologija? Kam reikia vartoti terminą „kriminologija“, jei neigiamas

nusikalstamumas? Be sociologijos nėra kriminologijos, kaip ir be teisės. Kriminologija turi būti kartu su teise. Teisė apibrėžia, saugo, gina vertybes – asmenų teises ir

laisves. Sociologija tai paaiškina, atskleidžia veiksnius ir t.t. Kriminologija orientuojama:

Per teisės prizmę į asmenų teisių ir laisvių apsaugą nuo BT pažeidimų - į prevenciją ir kontrolę.

Per sociologijos prizmę į šių procesų paaiškinimą, supratimą. Ko labiau reikia visuomenei, už ką ji pasirengusi mokėti

pinigus?

–Kriminologijos paskirtis – nustatyti, kodėl pažeidžiamos BT ginamos vertybės, kaip ...

4

„Lietuvoje dominuoja kritinė kriminologija“

Kritinis mąstymas – pažinimo variklis. Silpnoji kritinės kriminologijos vieta – pozityvūs,

racionalūs, visuomenei priimtini siūlymai. Pagr. kritinės kriminologijos žinia –

nusikalstamumas nėra reali problema („nusikalstamumo nėra“).

Dėl to stabdoma baudžiamosios politikos plėtra.

Nusikalstamumas ilguoju laikotarpiu didėja (įvairūs matavimai).

Kritinė kriminologija netiesiogiai padeda konservatyviausiai baudžiamajai politikai – palaikoma politika, žadanti nesudėtingus nusikalstamumo „sprendimus“.

O gal kriminologija – tai filosofijos dalis...?

5

Nusikalstamumas – nepamatuojamas

Tai pripažinus, neaišku: kokios apimties išteklius skirti jo prevencijai, į kurią jo dalį koncentruoti ribotus prevencijos ir

kontrolės išteklius, kokią įtaką turėjo mūsų poveikis

nusikalstamumui. N.Christie kritikuoja nusikalstamumo

statistikos naudojimą, tačiau pats naudoja nusikalstamumo statistiką savo argumentams: „Geriausias būdas parodyti, kad kalinių skaičius nesusijęs su nusikalstamumo lygiu, -palyginti šiuos skaičius su policijos ir teismų statistika.“

Ne tik kriminologija – daugybė mokslų skęsta tikslumo, netinkamo matematinių metodų taikymo problemose.

6

“Išnaikinkime savo galvose kalėjimus”

Nusikalstamumas – tai dirbtinis konstruktas!

Bausmių griežtinimas nemažina nusikalstamumo!

Panaikinkime bausmes ir baudžiamąją teisę!

Kai kalbame apie kitus... O patys? Kodėl kiti to „nesupranta“? Žmonės nori teisingumo!

7

„Niekas neveikia“: veikimo ar matavimo problema?

Garsioji L.Sherman‘o tyrimų išvada.

Kam reikalinga kriminologija, jei niekas neveikia? Bet... Yra daug veiksmingumo matavimo problemų:

poveikio apibrėžimas, veiksniai, pokyčiai, nusikalstamumo kaina, vienur tiko, o kitur? Kontrolinės ir eksperimentinės grupės...

Prevencijos tyrimuose turėtų būti atsižvelgiama į skirtingus nusikaltimų ir žmonių tipus.

8

Prevencinio poveikio nebuvimo prezumpcija – aukso puodas ar kilpa ant kaklo kriminologijai?

Kritikuojamas bausmės veikimo, prevencinio poveikio postulatas.

Bausmės, prevencijos neveikimo prezumpcija – aukso puodas kriminologams! Kiek daug užsakomųjų tyrimų!

Bet užsakymų nėra... Nusikaltėlio asmenybės „veiksmingos korekcijos

priemonės nežinomos, jų dar tik ieškoma“. (V.Justickis. Kriminologija 1d. (vadovėlis). – Vilnius, 2001, p. 262.

Kam ta kriminologija? Ar būtina pereiti prie bausmės, prevencijos

neveikimo prezumpcijos? Jei tyrimų rezultatai nerodo poveikio, ar galime

laikyti, kad bausmė, prevencija neturi sulaikomojo poveikio?

9

Tarp tikėjimo prevencijos veiksmingumu ir „niekas neveikia”

Kažkaip reikia gyventi ir puoselėti kriminologiją.

Bendros nusikalstamumo žalos įvertis 4-5 proc. BVP.

Lietuva yra įsipareigojusi NATO skirti gynybai 2 proc. BVP, tačiau tikimės, kad 2016 metais jau galėsime skirti 1 proc. BVP.

Nominalusis Lietuvos BVP 2012 m. 113 mlrd. Lt.

Bendros nusikalstamumo Lietuvoje žalos įvertis yra apie 5 mlrd. Lt per metus.

Tai kriminologų taikinys, į ką reiktų nukreipti savo dėmesį ir veiklą.

10

Kriminologija gali! Duoti tai, ko reikia žmonėms,

teikti vartojamasias vertes: rekomendacijas, siūlyti būdus, kaip

mažinti nusikalstamumą ir jo žalą, kaip didinti žmonių saugumo jausmą.

Skleisti žinią – kriminologija gali! Paskatinti žmones aktyviai

priešintis blogiui, išmintingai spręsti socialines problemas ir kurti saugią aplinką.

11

AČIŪ

Tai tik diskursas...