VILNIAUS UNIVERSITETO ÞURNALAS 3/2005

ISSN 1822-0347

XXI amþiaus klimatas:faktai ir prognozës

Kur galima pritaikyti„protingus“ polimerus?

Paþadintiuþmigusá

laikà

Paukðèiø Takogalaktika

SPECTRUMSPECTRUM

SPECTRUMSPECTRUMSPECTRUMSPECTRUMSPECTRUMVilniaus universiteto þurnalas

2005 SPALISNr. 3

LeidëjasVilniaus universitetas,

Informacijos ir ryðiø su visuomeneskyrius

RedakcijaNijolë Bulotaitë

Justina BlaðkevièLiana Binkauskienë

Indrë Dalia KlimkaitëOna Mackonytë

FotografaiVidas Naujikas

Donatas BagdonasDonatas Ðepetys

Dailininkas maketuotojasSkaidra Savickas

AdresasSPECTRUM,

Informacijos ir ryðiø su visuomeneskyrius,

Vilniaus universitetas,Universiteto g. 3,LT-01513 Vilnius

Faksas(8~5) 2687096

Dël publikacijø ir reklamosþurnale kreiptis

el. paštuspectrum@cr.vu.lt

Leidinys platinamas nemokamaiSpausdino AB „Spauda“

Tiraþas 1500 egz.ISSN 1822-0347

© VILNIAUS UNIVERSITETAS,2005

Platinant ðio leidinio informacijànuoroda á SPECTRUM bûtina

Mieli skaitytojai,

besiþvalgydami á rudenëjantá þvaigþdëmis nusëtà dangø, parengëme treèiàjá„Spectrum“ numerá. Koká klimatà XXI amþiuje pasaulyje ir Lietuvoje progno-zuoja mokslininkai? Faktus analizuoja ir ateities klimato modelius pateikia prof.dr. A. Bukantis ir doc. dr. E. Rimkus. Apie tai, kaip mes suvokiame pasaulá,pasakoja ádomius tyrimus VU atliekantis prof. habil. dr. H. Vaitkevièius. Þvelg-dami á giedrà rudeniná dangø turbût neretai susimàstome, kaip gimsta ir mirðtaþvaigþdës, kaip atsirado ir ið ko sudaryta mûsø Galaktika. Ðias paslaptis atsklei-dþia doc. dr. J. Sûdþius.

Globalizacijos akivaizdoje vis opesnis klausimas, ar iðliks ateityje etninës vals-tybës, kokia gi etninës tapatybës reikðmë ðiø dienø pasaulyje. Apie tai svarstopolitologas doc. dr. N. Statkus. O štai chemikas prof. habil. dr. A. Ramanavi-èius atsako á klausimà, kur ateityje bus galima pritaikyti „protingus“ polimerus.Medicinos profesorë R. Dubakienë atskleidþia alergijos prieþastis ir gydymobûdus. Filologijos fakulteto doktorantë A. Baravykaitë klausia, ar þiûrëdamiuþsieninius iðverstus filmus visuomet iðgirstame tai, kas buvo pasakyta.

Paveldo rubrikoje – Vilniaus senienø muziejaus istorija ir jo vertybës bei Lie-tuvos totoriø rankraðtinis palikimas. O ðtai apie restauratorius, kurie gelbstitokias vertybes nuo laiko paliktø þymiø, skaitykite straipsnyje „Paþadinti uþmi-gusá laikà“. Pasidomëti VU istorija skatina dr. V. Skuodis – jis pateikia unikaliøfaktø apie VU vargus vokieèiø okupacijos metais.

Tikimës, kad neliks nepastebëta ir nauja þurnalo rubrika – „Atsako eksper-tai“. Ðá kartà rasite mitybos specialisto ir fiziko nuomones apie mikrobangøkrosnelëse gaminamo maisto kokybæ, informacijos apie keptose bulvytëse irplëðriosiose þuvyse esanèias þalingas medþiagas. Jei turite ádomiø ir aktualiøklausimø, kurie jums neduoda ramybës, siøskite juos elektroniniu paðtuspectrum@cr.vu.lt, atsakymø ieðkosime drauge.

Kvieèiame visus VU mokslininkus bei akademinës bendruomenës narius ak-tyviai bendradarbiauti kuriant þurnalà. Esame atviri pasiûlymams ir idëjoms!

„Spectrum“ redakcija

TurinysNaujienos 22222

PerspektyvaOna MACKONYTË

Biblioteka, verta milijonø 44444

TyrinëjimaiProf. dr. Arûnas BUKANTIS,doc. dr. Egidijus RIMKUS

XXI amþiaus klimatas: faktai ir prognozës 66666Doc. dr. Nortautas STATKUS

Nacija vakar, šiandien, rytoj 1010101010Prof. habil. dr. Henrikas VAITKEVIÈIUS

Kaip mes suvokiame pasaulá? 1212121212Prof. habil. dr. Arûnas RAMANAVIÈIUS

Kur galima pritaikyti „protingus“ polimerus? 1616161616Doc. dr. Jokûbas SÛDÞIUS

Paukðèiø Tako galaktika 1818181818Alina BARAVYKAITË

Ekrano kalbos vertimas:ar išgirstame tai, kas buvo pasakyta? 2222222222

SveikataProf. habil. dr. Rûta DUBAKIENË

Alergijà galima áveikti þiniomis 2424242424

ÞvilgsnisLiana BINKAUSKIENË

Paþadinti uþmigusá laikà 2626262626

PaveldasVytautas GRICIUS

Vilniaus senienø muziejaus vertybës 3030303030Doc. dr. Galina MIÐKINIENË

Lietuvos totoriø rankraðèiai –gyva ðios tautos kultûros istorija 3232323232

IstorijaDr. Vytautas SKUODIS

Vilniaus universiteto vargaivokieèiø okupacijos metais 3434343434

Atsako ekspertai 36 36 36 36 36

Naujos knygos 37 37 37 37 37

Akademinës istorijos 3939393939

Biblioteka, verta milijonø4

Kaip messuvokiame pasaulá?1212121212

XXI amþiaus klimatas:faktai ir prognozës

66666

Alergijà galimaáveikti þiniomis

2424242424

Paukðèiø Tako galaktika1818181818

Paþadinti uþmigusá laikà2626262626

2

VU Chemijos fakultetas yra vienasið pagrindiniø moksleiviø chemijosolimpiadø organizatoriø. Kasmet fa-kultete rengiama ir Lietuvos mokiniøkomanda, kuri dalyvauja tarptautinë-je olimpiadoje. Ðiemet olimpiada vy-

Uþ naujos tyrimø tematikos plëtoji-mà ir paskelbtus tyrimus fondas „Á lais-væ“ kasmetine premija apdovanojoKlinikinës ir organizacinës psichologi-jos katedros profesoræ Danutæ Gailie-næ. Ilgà laikà tyrimà vykdæ psicholo-gai rezultatus paskelbë dviejose kny-gose lietuviø ir anglø kalbomis.

Lietuviø kalba iðleistoje knygoje„Sunkiø traumø psichologija: politiniørepresijø padariniai“ nagrinëjamos na-cizmo ir komunizmo represijø pasek-mës Europoje, taip pat kolonijinio ge-nocido ilgalaikiai padariniai Arktyje irAustralijoje. Knyga skirta psichikossveikatos specialistams bei tyrëjams –psichologams, psichoterapeutams, psi-chiatrams ir visiems, kurie domisi to-talitariniø reþimø padariniais.

***Profesorius, Vilniaus universiteto ligo-ninës Santariðkiø klinikø Ðirdies chi-rurgijos centro vadovas Vytautas Sir-vydis iðrinktas Pasaulio ðirdies ir krû-tinës chirurgø draugijos prezidentu.Vilniuje birþelio mënesá vykusio 15-ojopasaulio ðirdies ir krûtinës chirurgøkongreso metu jam áteikta ðiø pareigøregalija – auksu spindintis medalis, ku-rio averse pavaizduotas skalpelis ir ðir-dis, o reverse áraðytos visø ligtoliniødraugijos prezidentø pavardës.

***Liepos 25 d. Vilniaus universiteto

Santariðkiø ligoninëje profesoriausK. Strupo vadovaujama chirurgø bri-gada atliko pirmàjà donoro kepenøpersodinimo operacijà.

naujienos

ko Taivane, Taibëjaus mieste. Dalyva-vo 59 ðaliø komandos ir 8 ðaliø stebë-tojai, dar neturintys teisës siøsti ko-mandos. Kiekvienai šaliai atstovaujaketuriø mokiniø ir dviejø vadovø ko-manda. Ðiemet visi keturi mokiniai iðLietuvos pelnë bronzos medalius. Jauketvirti metai visi Chemijos fakultete

paruoðtos komandos na-riai pelno apdovanojimus.Chemikø komanda pagaliðkovotus medalius pasta-ruosius ketverius metusyra pati „derlingiausia“.

Visi pastarøjø metøtarptautiniø olimpiadøprizininkai ástojo studi-juoti VU (Chemijos beiMatematikos ir informa-tikos fakultetuose). Trysðiø metø komandos nariaidabar yra ChF chemijosarba biochemijos studijøprogramos I kurso stu-dentai.

Lietuvos mokiniø komanda su gide iðTaivano Funny Peng

Chemijos fakultete parengti moksleiviaiskina laurus tarptautinëse olimpiadose

PrPrPrPrProfesorë apdovanotaofesorë apdovanotaofesorë apdovanotaofesorë apdovanotaofesorë apdovanotauþ traumø tyrimusuþ traumø tyrimusuþ traumø tyrimusuþ traumø tyrimusuþ traumø tyrimus

Rugsëjo 5–9 dienomis vyko XI-ojipasaulinë feroelektrikø konferencijaBrazilijoje, Foz Iguasu mieste. Ši kon-ferencija vyksta kas ketveri metai. Pir-mà kartà renginys vyko Pietø Ameri-kos þemyne. Dalyvavo per penkis šim-tus mokslininkø beveik iš visø þemy-nø, iðskyrus Antarktidà. Lietuvai kon-ferencijoje atstovavo VU darbuotojaiprof. J. Banys ir doc. V. Samulionis.Mûsø mokslininkø darbai susilaukë di-delio susidomëjimo, tad galima dþiaug-tis, kad mûsø Universitetas yra tarp pa-

PPPPPasaulinëje feroelektrikø konferencijojeasaulinëje feroelektrikø konferencijojeasaulinëje feroelektrikø konferencijojeasaulinëje feroelektrikø konferencijojeasaulinëje feroelektrikø konferencijojedalyvavo VU fizikaidalyvavo VU fizikaidalyvavo VU fizikaidalyvavo VU fizikaidalyvavo VU fizikai

VU Radiofizikos katedros doc. Vytautas Sa-mulionis, prof. Julio A. Gonzalo Gonzale-zas (Ispanija, Madrido universitetas) ir prof.Juras Banys prie garsiojo Iguasu krioklio

V. Naujiko nuotr.

saulio lyderiø feroelektrikø dielektri-nës spektroskopijos ir ultragarsinësspektroskopijos srityse. Kita pasauli-në feroelektrikø konferencija vyks2009 metais Kinijoje.

Vilniaus universiteto biblioteka ákompaktinæ plokðtelæ perkëlë vienà iðvertingiausiø senosios hebrajø raðtijospaminklø – tai XIV amþiaus rankrað-tinës pergamentinës knygos – SenojoTestamento – skaitmeninë kopija.

Senasis Testamentas perkeltas ákompaktinæ plokðtelæ

3

VU Gamtos mokslø fakulteto stu-dentai šià vasarà netoli Puvoèiø esan-èiame Versminio eþere rado Lietuvo-je dar nematytà ðoniplaukø (amphipo-da) rûðá. Synurella ambulans – šoni-plauka, daþniausiai aptinkama šalti-niuose. Pirmo kurso biologijos studen-tas Robertas Staponkus pirmasis rado5–6 mm dydþio ðoniplaukà.

Plaukiojanèiø ðonu, nugara pirmynðoniplaukø kûnas suplotas, iðsirietæs,panaðus á raidæ „C“. Lietuvos vande-nyse aptinkamos kelios ðoniplaukø rû-ðys, priklausanèios ðoniplaukø (amp-hipoda) bûriui.

Vasarà remontuojant administraci-jos patalpas antrojo aukðto koridoriu-je ir viename ið Finansø ir ekonomi-kos direkcijos kabinetø rasti ir restau-ruoti vertingi senojo dekoro fragmen-tai. Ypaè vertinga ir puoðni kabinetopuoðyba, kur restauratoriai atidengëtrijø dekoravimo etapø fragmentus.Rasta tik 5,7 kvadratinio metro seno-jo tinko. Restauratoriai teigë, jog rað-tai netrafaretiniai, ta-pyta meistro ranka.Ankstyviausias ati-dengtas augalinis mo-tyvas, manoma, yra išXVIII a. Ypaè puoð-nus vëlyviausias orna-mentas auksuotu rë-mu, kurio viduryje vë-liau buvo iðkirstaslangas. Ðios freskospuoðë kitokio, dides-nio tûrio kambará.

Dekoro elementusrestauravo individualiÐarûno Jurðëno ámo-

Vilniaus universiteto425-eriø metø sukakèiaiskirta proginë 50 litø mo-neta laimëjo Italijos tarp-tautinës numizmatikos paro-dos „Vicenza Numismatica“ apdova-nojimà. Lietuviø kûriniui paskirtas„International Prize Vicenza Palladio“apdovanojimas uþ architektûros vaiz-davimà.

Vertinimo komisija atkreipë dëme-sá á VU architektûros ansamblio pro-jekcijà monetos reverse, monetos ma-tinio ir veidrodinio pavirðiø derëjimà,gyrë puikià sidabrinës monetos dizai-no detaliø simetrijà. Pakreipus mone-tà vienu kampu matyti Alma Materákûrimo data, kitu kampu – 2004 me-

tai. Tokia technologijalietuviðkø monetø

kaldinimo istorijojebuvo panaudota pir-mà kartà. Monetosdailininkas – Rytas

Jonas Belevièius.

Moneta, skirta VU425-eriø metø sukakèiai,

suspindëjo ItalijojeVilniaus universiteto rûmai

kupini staigmenø

Synurella ambulans Synurella ambulans Synurella ambulans Synurella ambulans Synurella ambulans – studentø gamtininkø radinys– studentø gamtininkø radinys– studentø gamtininkø radinys– studentø gamtininkø radinys– studentø gamtininkø radinys

Þygintui Peèiuliui paskirta pirmo-sios vietos premija uþ leidiná „Efekty-vi komunikacija. Praktinis vadovas“,Laimai Bulotaitei –- treèiosios vietospremija uþ leidiná „Narkotikai ir nar-komanija“, Jonui Grigui – treèiosiosvietos premija uþ darbø ciklà „Moks-

V. Naujiko nuotr.

las ir visuomenë“, Gediminui Vitkui –treèiosios vietos premija uþ leidiná„Europos mozaika: 25 Europos Sàjun-gos valstybës“, Rimantui Jankauskui– paskatinamoji premija uþ darbà „Na-poleono Didþiosios armijos masinëskapavietës Vilniuje“.

në „Senoji freska“, kuri jau daugmetø bendradarbiauja su Vil-niaus universitetu.

VU mokslininkai – geriausiø mokslo populiarinimo darbø autoriaiVU mokslininkai – geriausiø mokslo populiarinimo darbø autoriaiVU mokslininkai – geriausiø mokslo populiarinimo darbø autoriaiVU mokslininkai – geriausiø mokslo populiarinimo darbø autoriaiVU mokslininkai – geriausiø mokslo populiarinimo darbø autoriai

Pirmo kurso studentas R. Staponkuspirmasis rado ðáretà gyvûnà

J. Blaðkeviè nuotr.

Matematikai padeda onkologams

Lietuvos mokslininkai sukûrë mate-matines formules, kuriomis ið vienoaudinio pavyzdþio galima apskaièiuo-ti, kiek naviko làsteliø aktyviai dalija-si, o kiek yra „ramybës“ bûklës.

Làsteliø augimo frakcijos reguliavi-mas – esminë onkologijos problema,kurià sprendþia ir Onkologijos institu-to mokslininkai, bendradarbiaudamisu VU Matematikos ir informatikos fa-kulteto ir Imunologijos instituto spe-cialistais.

Ilgalaikio jø bendradarbiavimo re-zultatas – metodas, kuriuo galima ap-skaièiuoti, kiek laiko praeina nuo vie-no vëþinës làstelës dalijimosi iki kitoir koks procentas naviko làsteliø daly-vauja dauginimosi procese.

Naujam metodui matematines for-mules pasiûlë VU Matematikos ir in-formatikos fakulteto doc. RimantasEidukevièius. Svarbu tai, kad jomis làs-teliø dauginimosi parametrus galimaapskaièiuoti ið vieno pavyzdþio.

Lietuvos mokslininkø pasiûlytà tech-nologijà ávertino Didþiosios Britanijosir Italijos mokslininkai. Rugsëjo 22dienà internetiniuose mokslo þurna-luose pristatyta naujove per savaitæ su-sidomëjo beveik tûkstantis pasauliomokslininkø.

Parengta pagal www.delfi.lt

4

Pastatas imituos rieduliøkrûvà

Dabartinëje Universiteto biblioteko-je nebetelpa keli milijonai spaudiniø.Be to, manoma, jog studentams bûtøpatogiau naudotis ne miesto centreesanèia biblioteka. Taigi sumanytanaujàjá pastatà statyti Saulëtekyje. Vil-niaus universitetui talkinantis archi-tektas Rolandas Palekas teigë, jog pa-statas bus ðalia miðko, orientuotas áðiaurës rytus, dël to patalpose bus ðvie-su. Bibliotekos interjerui planuojamanaudoti daug stiklo, keramikos, baltosspalvos, kuri asocijuojasi su knygos la-pais. Bibliotekos pastato iðorë turëtøpriminti didelá rieduliø kalnà – tai lemsnestandartinis pastatø dizainas.

Pasak VU bibliotekos direktorësB. Butkevièienës, gerai bibliotekai rei-kia vizijos ir geros komandos. Jà turisudaryti ne tik bibliotekininkai, bet irskaitytojai, architektai, statybininkai.Reikia kalbëtis, suþinoti, ko tikisi iðbibliotekos lankytojai. Biblioteka turibûti funkcionali – kad þmonës, knygosir kompiuteriai sudarytø visumà, de-rëtø tarpusavyje ir vienas kitam ne-trukdytø. Biblioteka turi bûti erdvi su-

sibûrimo vieta, savotiðkas kultûroscentras. Tai labai svarbus architektøuþdavinys.

Svarbu numatyti kompiuterinëstechnikos kieká: gal nereikia daug tin-klø, nes ateityje veiks bevielis ryðys?Gal reikia kilimø, kad nesklistø triukð-mas? Organizuojant darbà biblioteko-je reikia nepamirðti, kad darbo vietaèia – ne tik kompiuteris. Stalas turi bûtitoks, kad tilptø bent trisdeðimt knygø.Tai irgi architektø uþdavinys. Bibliote-ka turi atitikti visus standartus, bet jineturi bûti vien jø atspindys. Architek-tas turi vadovautis vaizduote ir nepa-mirðti, kad biblioteka turi bûti tokiavieta, kurioje studentas galëtø dirbti 24val. per parà.

„Mûsø bibliotekoje ámanoma pada-ryti viskà, nes ji bus ganëtinai didelë.Bûsimoji VU biblioteka bus pati gra-þiausia, nes kiti universitetai stato „dë-þutes“ miesto centruose, o mûsø bib-lioteka bus nestandartiniø formø, erdviir puikioje vietoje“, – dþiaugësi B. But-kevièienë.

Milijonai prieš milijardusKai buvo suskaièiuota, kad VU bib-

liotekos statyboms reikia apie 80 mili-

jonø litø, rektorius su tokia suma ne-sutiko. Tada buvo ið naujo perþiûrëtosir maþintos pastato erdvës. Vienintelësàlyga, ko negalima maþinti – tai 5 mi-lijonø spaudiniø saugyklos. VU yravalstybinës reikðmës biblioteka, taigireikia iðsaugoti bent po vienà kuo di-desnio knygø skaièiaus egzemplioriø.

B. Butkevièienë pasakojo, jog prieðdeðimt metø Vokietijos vyriausybë nie-ko nenorëjo net girdëti apie bibliote-kø projektus. Dabar suprasta jø svar-ba ir bibliotekos statomos. Vokietijosvyriausybëje yra sudaryta darbo gru-pë, kuri rûpinasi tik bibliotekø staty-bomis. Tuo tarpu VU biblioteka jau 15metø turi projektà, kurá Vyriausybë iðdalies finansuoja. Kitos aukðtosios mo-

perspektyva

Ona MACKONYTË Vilniaus universitetas netrukus pradës statyti naujà modernià bibliote-kà. Pastatas turëtø atitikti visus ðiuolaikinëms bibliotekoms keliamusreikalavimus, o pagal saugomø ðaltiniø skaièiø biblioteka bus solidþiau-sia Lietuvoje ir viena didþiausiø Europoje. Spalio pabaigoje turëtø bûtipatvirtintas naujos bibliotekos techninis projektas.

Biblioteka, verta milijonøNaujosios VU bibliotekos maketas

Helsinkio miesto biblioteka ðviesi ir erdvi

5

kyklos per tà laikà sëkmingai pasista-të ar statosi bibliotekas. Taip yra to-dël, jog nëra jokios vyriausybinës bib-liotekø politikos. Dabar statomos bib-liotekos yra maþytës, jos nekainuojatiek, kiek bûsimoji Vilniaus universi-teto biblioteka. Taigi Vyriausybei pa-prasèiau pastatyti kelias maþas biblio-tekas ir matyti rezultatà.

Vokietijoje statant naujà bibliotekàkvadratinis metras atsieina 3 tûkst. eu-rø. VU bibliotekos kvadratinio metrostatybai ketinama skirti 3 tûkst. litø.Skirtumas akivaizdus. Taigi, pavyz-dþiui, viena biblioteka Vokietijoje pa-statyta uþ 15 milijardø eurø, ji turi 5tûkstanèius skaitytojø ir 220 tûkstan-èiø knygø. Palyginkime – Vilniaus uni-versiteto bibliotekoje skaito 25 tûks-tanèiai skaitytojø, èia saugoma 5 mili-jonai knygø, o statybø kaina – maþdaug45 milijonai litø.

Ðiuolaikinë bibliotekatarnaus studentui

Visuomenëje yra susiformavæs tra-dicinës bibliotekos ávaizdis – tai vieta,kur galima tam tikru laiku pagal tamtikrà tvarkà gauti knygà. Dabar biblio-

gø saugykla, bet ir vieta, kur studentuibûtø miela, kur jis galëtø pavalgyti, ið-eiti ir vël sugráþti. Biblioteka turi dirb-ti 24 valandas per parà, septynias die-nas per savaitæ. Ðie namai turi bûti ati-daryti visada, kai tik reikia studentui“,– dëstë naujàjà bibliotekos sampratàB. Butkevièienë.

Biblioteka kaip prekyboscentras

Ðiuolaikiniam þmogui patinka savi-tarna. Procesas, kai knygà reikia uþsi-sakyti, jos laukti – jau nebepriimtinas.Uþsienio bibliotekose vos áëjus pasitin-ka schemos, kur kas sudëta – kaip di-delëse savitarnos parduotuvëse. Yranet terminas – library market. Pasakdoc. A. Glosienës, mûsuose vis dar bib-liotekininkas turi galià, o þmogus yrapraðytojas. Skandinavijoje jau keli de-ðimtmeèiai bibliotekose yra savitarna.Tai gerai dël to, jog atëjæs á bibliotekàþmogus gali pamatyti daugiau ðaltiniøið já dominanèios srities. „Lietuvoje rei-kia þinoti, ko nori, nes knygø bibliote-kose nematyti. O ten viskas atvira, kar-tais net nieko neþinodamas apie ko-kià nors knygà jà atrandi, nes ji guli„savitarnos“ lentynose. Ðiuolaikinëjebibliotekoje akcentai visiðkai kiti. Bib-liotekininkas ðiuo atveju yra pagalbi-ninkas ar konsultantas“, – pasakojodoc. A. Glosienë.

Biblioteka jau nebëra ta tradicinëknygø ðventovë, kurioje informacijosðaltiniai iðskiriami – knygos, periodi-niai leidiniai sudedami atskirai. Ðiuo-laikinëje bibliotekoje knygos, elektro-ninës laikmenos, kiti ðaltiniai, susijæ suviena ar kita sritimi, laikomi kartu. Ga-lima perskaityti knygà arba konkreèiasritimi pasidomëti pasiëmus vaizda-juostæ. Taip mokytis ar ieðkoti reikia-mos informacijos yra labai patogu.

Anot A. Glosienës, ðiuolaikinë bib-lioteka – nebe knygø saugykla. Keièiasitradicinës metaforos. Biblioteka kaipðventykla ar mauzoliejus patogi tiems,kurie joje jau apsipratæ, taèiau naujo-kui ji sukelia svetimumo áspûdá. Esa-ma bibliotekø-labirintø – pastatai klai-dûs, þmogus yra priverstas ieðkoti. Ið-skiriamas ir bibliotekos-kalëjimo tipas,kur visi skaitytojai stebimi ið aptarna-vimo pultø. Dabar vis daugiau biblio-tekø ima panaðëti á jaukias svetaines,kur þmogus gali jaustis saugiai ir pato-giai. Naujosios bibliotekos orientuojasiá savitarnà ir siekia, kad lankytojui bû-tø patogu, gera ir jis norëtø gráþti.

tekos vaidmuo keièiasi. Anot Biblio-tekininkystës ir informacijos moksløinstituto docentës Audronës Glosie-nës, taip yra todël, jog visø pirma kei-èiasi studijavimo pobûdis. Universite-tas atsakomybæ perduoda studentui,nuo jo pastangø priklauso studijø sëk-më. „Paskaitoje negausi visko, ko rei-kia. Todël biblioteka yra nepakeièia-mas informacijos ðaltinis. Studentamsreikia erdvës mokytis ir bendrauti“, –sakë doc. A. Glosienë.

Vis populiaresnis nuotolinis moky-masis – studentas nebûtinai turi ateitiá universitetà, jis gali mokytis namuo-se, taèiau biblioteka jam bûtina dëlknygø gausos. „Naujoji biblioteka tu-ri bûti kitokia, – tai turi bûti ne tik kny-

Kanados Vankuverio biblioteka – didingas,ðventovæ primenantis pastatas

Vestfoldo bibliotekos Norvegijojesienos – ið stiklo

6

Klimato ðiltëjimas paskatinokurti naujas hipotezes

Nuo XIX a. pradþios dël sustiprëju-sios þmonijos ûkinës veiklos ið lëto pra-dëjo keistis atmosferos sudëtis. Atmo-sferoje pastebimai gausëja anglies dvi-deginio (á aplinkà patenkanèio degi-nant medá, anglá, naftà ir t.t.). Dar 1896metais ðvedø mokslininkas S. Arrhe-nius teigë, kad padidëjæs anglies dvi-deginio kiekis atmosferoje gali stipriaipaveikti apatinio atmosferos sluoksniotemperatûrà. Jis apskaièiavo, kad 50proc. padidëjus anglies dvideginio kon-centracijai atmosferoje, oro tempera-tûra sausumoje turëtø pakilti 4,1°C, ovirš vandenyno – 3,3°C. Mokslininkomanymu, toks klimato ðiltëjimas turë-jo bûti naudingas Ðiaurës ðaliø ekono-mikai.

Pastaraisiais deðimtmeèiais pasirodëdaug moksliniø publikacijø, kuriosenagrinëjamos klimato kaitos proble-mos. Aðtuntajame deðimtmetyje pra-sidëjæs globalinis atšilimas paskatinokurti naujas hipotezes ir interpretaci-jas. Daugelis pasauliniø klimato tyri-mø centrø kuria sudëtingus klimatomodelius bei prognozuoja klimato po-kyèius XXI amþiuje. Amerikieèiømokslininkas E. Barronas XX amþiauspaskutinio deðimtmeèio pabaigojemoksliðkai pagrindë, kodël reikia kli-mato kaitos modeliø bei klimato prog-

noziø. Pirmasis iš jo argumentø – at-liekant laboratorinius eksperimentusnustatyta, kad kai kurios orà sudaran-èios dujos (vandens garai, anglies diok-sidas, metanas, azoto suboksidas, fre-onai ir kt.) gerai sugeria ilgabangæ Þe-mës radiacijà bei paèios jà spinduliuo-ja. Didëjanti „ðiltnamio efektà“ suke-lianèiø dujø koncentraci ja didinaprieðprieðiná atmosferos spinduliavi-mà, todël kyla Þemës pavirðiaus tem-peratûra. Temperatûros augimo tem-pai priklauso nuo procesà stiprinanèiøarba stabdanèiø gráþtamøjø mechaniz-mø poveikio, ypaè vandens garø kie-kio bei debesuotumo, kurie yra pagrin-diniai „ðiltnamio efektà“ kontroliuo-jantys veiksniai, pasikeitimø. Gali kis-ti temperatûros augimo greitis, taèiaupokyèiø, kuriuos sàlygoja „ðiltnamioefektà“ sukelianèios dujos, padariniaiišlieka. Per pastaruosius 200 metø dau-gumos „ðiltnamio efektà“ sukelianèiødujø koncentracija ore smarkiai iðau-go. Anglies dvideginio koncentracijaper ðá laikotarpá padidëjo apie 30 pro-centø. Pagrindinis ðiuos pokyèius le-miantis veiksnys – þmogaus ûkinë veik-la. Prognozuojama, jog anglies dvide-ginio ir kitø „šiltnamio“ dujø emisijaartimiausiais deðimtmeèiais didës. Netjei visame pasaulyje staiga bûtø stip-riai sumaþinta ðiø dujø emisija, prireik-tø keliø ðimtmeèiø, kol ðiø dujø kon-centracija ore pasiektø prieðindustri-ná lygá. Intensyvios þmogaus ûkinës

veiklos zonose nustatomos didþiausiosaerozoliø koncentracijos. Daugumagamtinës ir antropogeninës kilmës ae-rozoliø (ypaè sulfatai) atspindi trum-pabangæ Saulës radiacijà. Todël aero-zoliø kiekio atmosferoje didëjimas galisusilpninti „ðiltnamio efektà“, nors ae-rozoliø poveikio stiprumas, regioninispasiskirstymas bei emisijos praeityje irateityje nëra tiksliai ávertintos.

Pastaraisiais metais visdaugiau globaliosiostemperatûros rekordø

XIX–XX a. sandûroje atsirado gali-mybë nustatyti vidutinæ Ðiaurës pusru-tulio temperatûrà. Vidutinë oro tem-peratûra prie Þemës pavirðiaus perXX ðimtmetá iðaugo apie 0,6°C. Pirmo-je amþiaus pusëje Ðiaurës pusrutuliooro temperatûra sparèiai kilo, taèiautik 1920–1930 metais ðis procesas su-silaukë didesnio dëmesio, kadangi pa-stebëti ryðkûs atðilimo Arktyje poþy-miai. Nuo 1944-øjø – ðilèiausiøjø pir-mosios XX amþiaus pusës metø – pus-rutulio oro temperatûra pradëjo þemë-ti, tai truko iki 7-ojo dešimtmeèio pa-baigos. Aðtuntajame deðimtmetyje vi-dutinë pusrutulio oro temperatûra vëlpradëjo augti, ji tebeauga iki ðiol. Jaudabar aiðku, kad ðis paðiltëjimas yra þy-miai ryðkesnis nei vykæs pirmojoje ðioamþiaus pusëje. Nuo 1990 metø net 13

XXI amþiaus klimatas:faktai ir prognozës

Prof. dr. Arûnas BUK ANTIS,doc. dr. Egidijus RIMKUS

Klimato svyravimø tyrimas – uþdavinys su daug neþinomø-jø, kurá bando spræsti viso pasaulio mokslininkai. Globalio-sios klimato svyravimo prieþastys susipina su regioninëmis,daþnai vienos kitas nustelbia, arba, atvirkðèiai, sustiprina.Vilniaus universiteto mokslininkai, dirbdami kartu su uþsie-nio universitetø partneriais, bando rasti atsakymus á vis dau-giau nerimo þmonijai kelianèius klausimus: kodël ðiltëja kli-matas ir kas laukia mûsø vaikø.

tyrinëjimai

7

kartø ið 15-os metinë Ðiaurës pusrutu-lio temperatûra buvo aukðtesnë nei1944 metais. Nuo 1994 metø tokiosaukðtos temperatûros fiksuojamos kas-met. 2004 m. vidutinë globali oro tem-peratûra buvo 0,54°C aukðtesnë uþ1880–2003 m. vidurká. Ðilèiausi metainuo 1880 m. buvo 1998-ieji (+0,63°C),antràjà ir treèiàjà vietas dalijasi 2002 ir2003 m. Taigi per pastaruosius 10 metøuþfiksuoti visi globalios temperatûrosrekordai. Ðis atðilimas daugiausia susi-jæs su „šiltnamio efektà“ sukelianèiødujø koncentracijos atmosferoje didë-jimu, taèiau neatmetami ir gamtiniaiklimato kaitos veiksniai (Saulës akty-vumas, vulkanø veikla, aerozoliø povei-kis ir kt.).

Oro temperatûros kaitostendencijos ávairiuose

kontinentuose

Oro temperatûros kaitos tendencijosskirtinguose regionuose nëra vienodos.Kai kur, pavyzdþiui, šiaurinëje Atlantodalyje, pastaraisiais deðimtmeèiais orasvësta. Nustatyta, jog vidutinë þiemosperiodo oro temperatûra Ðiaurës pus-rutulyje XX amþiuje daugiausia pakilopoliarinëse Rytø Sibiro (daugiau nei2,5°C) bei Ðiaurës Amerikos srityse(daugiau nei 3,0°C). Vasarà labiausiaiiðaugo Pietvakariø Kanados oro tem-peratûra (daugiau nei 1,0°C).

Remiantis Centrinëje Anglijoje jaudaugiau kaip 300 metø vykdomais orotemperatûros matavimais, nustatyta,kad jau tris ðimtmeèius oro tempera-tûra kyla, šio kilimo tempai ëmë spar-tëti XIX a., t. y. prasidëjus industrineierai. Jis ypaè ryðkus þiemà (0,0032°C/metus), pavasario, rudens ir vidutinësmetinës temperatûros trendo reikðmës– apie 0,0019°C/metus, o vasaros se-zono – 0,0004°C/metus. Visi ðie tren-dø rodikliai yra statistiðkai patikimi.Panaðios oro temperatûros tiesiniotrendo reikðmës gautos ir remiantisDe Bilt (Olandija) XVIII–XX a. duo-

1 pav. Ðiaurës pusrutulio oro temperatûros svyravimai 1856–2004 metais (pateiktakiekvienø metø temperatûros nuokrypis nuo 1961–1990 m. vidurkio). Pastorinta lini-ja þymi slankiøjø vienuolikameèiø vidurkiø sekà.

menimis, tik rudens temperatûros ki-time nustatytas neigiamas trendas –0,0004°C/metus.

Analogiðki oro temperatûros trendaigauti pagal Tronheimo (Norvegija),Kopenhagos, Upsalos (Švedija), Stok-holmo, Sankt Peterburgo, Tartu (Esti-ja), Kaliningrado (Rusija) duomenis.Nustatyta, jog Ðiaurës Europoje la-biausiai ðiltëja þiemos, o pavasario, va-saros ir rudens sezonø temperatûraiVakaruose bûdingas teigiamas tren-das, taèiau Rytuose jis ágauna nulinæar net neigiamà reikðmæ. Tokios orotemperatûros kitimo tendencijos bylo-

D. Ðepeèio nuotr.

þvilgsnis

8

ja apie bendrà Ðiaurës Europos klima-to kontinentalumo maþëjimà per pas-kutinius du tris ðimtmeèius – ryðkiaupastebimà Ðiaurës Rytø Europoje. Pie-tø Europoje oro temperatûros kitimotendencijos kiek kitokios: remiantisXX a. duomenimis, nustatyta, kad Vi-durþemio jûros regiono vakarinëje da-lyje temperatûra kyla visais metø lai-kais (0,015°C/metus þiemà ir 0,01°C/metus vasarà); tuo tarpu Apeninø pu-siasalyje ir ryèiau tik þiemos tempera-tûros trendas teigiamas (0,005-0,01°C/metus), tuo tarpu vasaros – neigiamas-0,005 °C/metus. Statistiðkai reikðmin-gø trendø, parodanèiø bendras kritu-liø kiekio pokyèiø tendencijas visojeEuropoje, nenustatyta. Metinis kritu-liø kiekis XX amþiuje labiausiai iðau-go Ðiaurës Europoje (Fenoskandijojenet 50 proc.). Tuo tarpu kai kuriosevidurio Europos srityse krituliø kiekissumaþëjo (iki 20 proc.).

Koks klimatas Lietuvoje?

Lietuvoje kasdien matuoti oro tem-peratûrà pradëta 1778 metais Vilniausuniversitete. Ði oro temperatûros se-

ka yra viena ilgiausiø Vidurio Europo-je. Nustatyta, jog vidutinë metinë orotemperatûra Vilniuje palaipsniui didë-jo (2 pav.). Greièiausiai augo gruodþioir sausio mënesiø oro temperatûra, tuotarpu rugpjûèio ir rugsëjo mënesiais at-vëso.

Per pastaruosius du ðimtmeèius kei-tësi ir klimato ekstremalumas. Meti-nës oro temperatûros svyravimø ana-lizë rodo, jog 1885–1933 metais vidu-tinë metinë oro temperatûros kito vos2,9°C diapazone. Tai monotoniðko kli-mato laikotarpis, kuriuo dël intensy-vios cikloninio pobûdþio cirkuliacijosvyravo ðvelnios þiemos ir vësios vasa-ros. Ekstremalaus klimato periodaisgalima laikyti 1777–1840 metø laiko-tarpá ir nuo 1940 metø iki ðiol besitæ-siantá laikotarpá.

Krituliø matavimai Vilniuje pradëti1887 metais. Iðryðkëjo krituliø kiekiodidëjimo ðaltuoju metø laikotarpiutendencija. Išsiskiria labai „drëgni“ 6ir 7 deðimtmeèiai bei paskutinis XX a.deðimtmetis. Tai siejama su daþnëjan-èia ðiltø ir drëgnø oro masiø advekcijaþiemà, dël to intensyvëja krituliai, daþ-niau lyja. Ðiltojo metø laikotarpio kri-tuliø kiekio kaitos trendas, analizuo-

jant visà matavimø laikotarpá, yra neut-ralus. Taèiau galima išskirti du pagrin-dinius kaitos periodus: pirmuoju (nuoXIX a. pabaigos iki XX a. vidurio) ið-ryðkëja krituliø kiekio didëjimo ten-dencija, antruoju (nuo 5-ojo deðimt-meèio pabaigos) iðkritusiø krituliø kie-kis gana tolygiai maþëja. Taèiau dël ryð-kaus krituliø kiekio ðaltuoju metø lai-kotarpiu augimo metinës krituliø su-mos neþymiai didëjo.

Kokio klimato tikëtisateityje?

Ateities klimato pokyèiai priklausysnuo „šiltnamio efektà“ sukelianèiø du-jø koncentracijø. Tarpvyriausybinë kli-mato kaitos grupë (The Intergovern-mental Panel on Climate Change,IPCC) 2000 metais paskelbë specialiàataskaità apie galimus „ðiltnamio efek-tà“ sukelianèiø dujø emisijø scenari-jus – SRES. Ataskaitoje buvo nagrinë-tos keturios scenarijø grupës (3 pav.).Kiekvienos grupës pagrindinëse veik-los kryptyse yra apibûdinta galima de-mografinë, politinë-ekonominë, socia-linë ir technologinë perspektyva. A1grupës scenarijai prognozuoja labai

spartø ekonomikos augimà,maþà populiacijos augimà irspartø naujø bei efektyvesniøtechnologijø ádiegimà. Pa-grindiniai prioritetai yra eko-nomika, kultûrinis susilieji-mas ir esminis turtiniø skir-tumø tarp regionø maþëji-mas. A2 grupës scenarijuoseprognozuojama, kad pasaulisbus labai heterogeniðkas.Stiprës regioniniø kultûrøidentiðkumas, pabrëþiant ðei-mos vertybes ir vietines tra-dicijas, sparèiau augs popu-liacija ir lëèiau vystysis eko-nomika. B1 grupës scenarijai

mato pasaulá be didesniø regioniniøskirtumø, kuriam bûdingi spartûs eko-nominiai pokyèiai kartu su ekologið-kai ðvariø technologijø diegimu. B2grupës scenarijuose numatoma, kadpasaulyje bus akcentuojami vietiniaisprendimai, iðlaikantys ekologinæ pu-siausvyrà tarp ekonomikos, visuome-nës ir aplinkos. Šis pasaulis irgi yra he-terogeniškas, jam bûdingi ne tokiespartûs ir ávairiapusiai technologijospokyèiai.

2 pav. Vidutinës metinës oro temperatûros kaita Vilniuje1778–2004 metais. Stora linija – kaitos tiesinis trendas.

D. Ðepeèio nuotr.

9

Pasaulio klimato rekordai

Oro temperatûra

Absoliutus oro temperatûros minimu-mas: -89,2°C, Antarktida.

Absoliutus oro temperatûros maksi-mumas: +58°C, Libija.

Aukðèiausia vidutinë metinë oro tem-peratûra: +34,4°C, Etiopija.

Þemiausia vidutinë metinë oro tem-peratûra: -58°C, Antarktida.

Staigiausias oro temperatûros kilimasnuo -20 iki +7°C per 2 min., Pietø Da-kota, Ðiaurës Amerika, 1943 m. sausio23 d.

Didþiausia paros amplitudë: 56°C(+7...-49°C), Montana, Ðiaurës Ameri-ka, 1916 m. sausio 23–24 d.

Krituliai

Didþiausias vidutinis metinis krituliøkiekis: 11873 mm, Meghalajos valstija,Indija.

Maþiausias vidutinis metinis krituliøkiekis: 0,1 mm, Èilë.

Didþiausias krituliø kiekis per parà:1870 mm, Rejunjono sala, Indijos van-denynas, 1952 m. kovo 16 d.

Ilgiausias periodas be krituliø: 14 me-tø, Atakamos dykuma, Èilë.

Storiausia per metus susidariusi snie-go danga: 25,4 m, Reiniro vulkanas,Ðiaurës Amerika.

Didþiausias kruðos ledëkas: 1,9 kg, Ka-zachstanas.

Keli sulipæ ledëkai: 4 kg, Juvu, Kinija.

Lietuvos klimato rekordai

Absoliutus oro temperatûros minimu-mas: -42,9°C, Utena, 1956 m. vasario 1d.

Absoliutus oro temperatûros maksi-mumas: +37,5°C, Zarasai, 1994 m. lie-pos 30 d.

Didþiausias vidutinis metinis krituliøkiekis: 820 mm, Laukuva.

Maþiausias vidutinis metinis krituliøkiekis: 572 mm, Dotnuva.

Didþiausias krituliø kiekis per metus:1109 mm, Ðilutë, 1981 m.

Maþiausias krituliø kiekis per metus:409 mm, Klaipëda, 1975 m.

Didþiausias krituliø kiekis per parà:138,6 mm, Nemajûnai, 1958 m. liepos17 d.

3 pav. Scenarijø grupës: A1, A2, B1 ir B2.

Remdamiesi pateiktais „ðiltnamioefektà“ sukelianèiø dujø emisijø scena-rijais, stambiausi klimato tyrimo cen-trai modeliuoja XXI amþiaus klimatà.Pagrindiniai globalinio klimato mode-liai yra ðie: HadCM (Jungtinë Karalys-të), ECHAM (Vokietija); CGCM (Ka-nada); GFDL-R15 (JAV); CSIRO-Mk(Australija), CCSR/NIES (Japonija).Pagal ávairius modelius skirtingai prog-nozuojama globalinio klimato reakcijaá anglies dvideginio koncentracijos pa-dvigubëjimà (lyginant su prieðindustri-niu lygiu): laukiama, kad globalinë orotemperatûra iðaugs nuo 1,5 iki 3,0°C(„optimistinis“ ir „pesimistinis“ varian-tai). Labiausiai temperatûra turëtø ið-augti aukðtosiose platumose. Jei Ðiau-rës pusrutulio temperatûra padidëtø3°C, oro temperatûra ekvatorinëje zo-noje pakiltø 1,5–2°C, o poliarinëse sri-tyse net 6,5–8°C.

Numatoma, jog Centrinëje Europo-je per XXI amþiø vidutinë metinë orotemperatûra pakils 4–6°C (labiausiaiturëtø iðaugti þiemos temperatûra).Dauguma modeliø prognozuoja pana-ðius pokyèius. Tuo tarpu krituliø kiekioprognozës labai skiriasi. Krituliø kiekisturëtø iðaugti ðiaurinëje Europos daly-je, tuo tarpu pietuose jø turëtø suma-þëti. Remiantis kai kuriais modeliaisprognozuojama, jog Pietø Europojekrituliø kiekis sumaþës net 70 proc. Þie-mà Ðiaurës Europoje krituliø kiekis tu-

rëtø iðaugti net iki 40–50 proc.Lietuvos klimatas taip pat turëtø

keistis. Ir toliau ypaè stipriai ðils ðalta-sis metø laikotarpis (lapkritis–kovas).Kai kuriais mënesiais vidutinë tempe-ratûra ðimtmeèio pabaigoje turëtø ið-augti daugiau nei 6°C. Oro tempera-tûra lapkritá ir gruodá antroje ðimtme-èio pusëje turëtø augti lëèiau, tuo tar-pu vasario mënesio temperatûra nuo-lat didës visà šimtmetá. Ðiltuoju metølaikotarpiu (balandis–spalis) pokyèiainebus tokie ryðkûs.

Vilniaus oro temperatûros augimogreitis per pastaruosius 30 metø kai ku-riais mënesiais (vasará, balandá, liepàir rugpjûtá) lenkia net ir „pesimistiniø“scenarijø prognozes. Tuo tarpu metøpabaigoje uþfiksuoti neigiami oro tem-peratûros trendai yra prieðingi klima-to modeliø numatomiems pokyèiams.

Metinis krituliø kiekis Lietuvoje taippat turëtø iðaugti, taèiau tik ðaltuojumetø laiku. Augant oro temperatûraikeisis ir fazinë krituliø sudëtis: þiemàvis daþniau sniegà keis ðlapdriba beilietus, 2–3 savaitëmis trumpiau laiky-sis sniego danga. Vasarà gali padidëtisausringumas, nes didëjant oro tempe-ratûrai labiau garuos drëgmë. Maþë-jantis metinës oro temperatûros ir kri-tuliø kiekio skirtumas tarp ðiltojo ir ðal-tojo sezono rodo, jog ateityje Lietuvosklimatas panaðës á dabartiná ÐiaurinësLenkijos ir Vokietijos klimatà.

10

Ðis tas apie nacionalinætapatybæ

Nacionalinës tapatybës sàvoka aprë-pia politinæ, kultûrinæ bei etninæ tapa-tybes (etninë tapatybë apibûdina pri-klausomybæ tam tikram kolektyvui iryra grindþiama tariamos bendros kil-mës, giminystës suvokimu, kultûriniaisir (ar) fiziniais bruoþais). Nacionalinëtapatybë ágijo prasmæ tik XIX amþiauspabaigoje, kai Europoje susikûrë na-cionalinës valstybës. Pirmà kartà isto-rijoje nacija, teritorija ir valstybë pra-dëtos suvokti kaip vienalytis darinys.Nacija, arba tauta, ëmë reikðti ne tiktautinæ bei kultûrinæ priklausomybæ,bet ir politiðkai organizuotà etninæ gru-pæ, sukûrusià (ar siekianèià sukurti)nepriklausomà valstybæ. Po Pirmojopasaulinio karo nacionalinë valstybëtapo pagrindiniu tarptautinës politikosveikëju, o nacionalizmas – pagrindinenaujøjø valstybiø ideologija.

Nacionalizmas apibrëþiamas kaipidealas ar ideologija, teigianti, kad et-ninës ir politinës ribos turi sutapti irkad etniðkai vienalytë valstybë yra op-timaliausia politinës organizacijos for-ma. Tuo tarpu nacijà galimà apibrëþti

kaip politiðkai organizuotà etninæ gru-pæ, siekianèià iðsikovoti ar iðsaugotipolitinæ autonomijà arba nepriklauso-mà valstybingumà. Atitinkamai nacio-nalinë tapatybë reiðkia etninës, kultû-rinës ir politinës tapatybiø hibridà.

Nacionalizmo saulëlydis

Taèiau Antrasis pasaulinis karas at-skleidë tokios tarptautinës tvarkos trû-kumus. Ðis karas parodë, kad galingabei patraukli ideologija gali ir suvie-nyti labai skirtingas tautas, ir suskal-dyti iki tol buvusias vieningas. Kolek-tyvinio saugumo, ekonominës gerovësporeikis staiga ëmë goþti nacionaliz-mo svarbà ir sàlygojo bûtinybæ steigtitarptautines institucijas, galinèias uþ-tikrinti ðio poreikio tenkinimà (Tarp-tautinis valiutos fondas, Jungtinës Tau-tos, Pasaulio Bankas).

Tai sudarë sàlygas globalizacijos pro-cesui, kuris suvokiamas kaip ekonomi-nis ir socialinis fenomenas. Kitaip ta-riant, globalizacijos procesas, nulem-tas sparèios informaciniø ir komuni-kaciniø technologijø paþangos, yra sa-votiðkas laiko ir erdvës susitraukimas.Ðiø procesø dëka ir kultûriniai ávairiøðaliø skirtumai tampa ne tokie ryðkûsar bent jau labiau suprantami.

Globalizacija lemia du taip pat glo-balius identifikacijos procesus: vertika-lià sociokultûrinæ poliarizacijà ir hori-zontalià kultûrinæ fragmentacijà (etni-fikacijà). Sàvoka kultûrinë fragmenta-cija reiðkia aborigeniðkø, regioniniø,etniniø, neoreliginiø ir lyties identite-tø suklestëjimà, o sociokultûrinë polia-rizacija – didëjanèià pajamø stratifika-cijà tarp socialiniø sluoksniø ir kosmo-politiðkø politiniø bei ekonominiø eli-tø formavimàsi.

Pasaulinis elitas ir naujostapatybës

Globalëjant ekonominiam, politi-niam, kultûriniam atskirø valstybiø gy-venimui, kuriantis transnacionalinëmskorporacijoms, nevyriausybinëms or-ganizacijoms, elitai tampa turtingesniir átakingesni ne tik gimtosiose ðalyse,bet ir pasaulyje. Ið transnacionaliniøkorporacijø vadybininkø, ávairiø eks-pertø, tarptautiniø institucijø biuro-kratø ir ðou verslo atstovø globaliumastu klostosi nauja tapatybë, kuriaibûdingas skirtingø kultûrø elementøsujungimas, t. y. tam tikras kultûriniskreolizmas.

Taèiau absoliuti dauguma pasaulio

XX amþiaus pasaulis – globalëjantis pasaulis: atstumai tapogreitai ir lengvai áveikiami, naujienas ir þinias galima per-duoti á bet kurá pasaulio taðkà akimirksniu. Pasaulinæ ekono-mikà, politikà ir kultûrà valdo ir formuoja tarptautinës orga-nizacijos, bendrovës, transnacionaliniai susivienijimai bei kor-poracijos. Globalioje erdvëje vis daugiau bendraujama angløkalba.Politinë ir ekonominë nacionaliniø valstybiø átaka maþëja, kylaklausimai apie nacionaliniø valstybiø, tautø iðlikimo ar trans-formacijos perspektyvas: kas buvo nacija vakar, kas yra ðian-dien ir kuo ji tampa.

Doc. dr. Nortautas STATKUS

Nacija vakar, šiandien, rytojNacija vakar, šiandien, rytojtyrinejimaityrinëjimai

11

Specialiame „Eurobarometer 54“ tyrime „Europeans and languages“(„Europieèiai ir kalbos“) akcentuojama, kad:93 proc. tëvø mano, kad jø vaikams yra svarbu mokytis kitø Europoskalbø;72 proc. europieèiø tiki, kad kitø uþsienio kalbø mokëjimas yra/galibûti jiems naudingas;71 proc. galvoja, kad kiekvienas Europos Sàjungos gyventojas, begimtosios kalbos, turi mokëti kità europieèiø vartojamà kalbà;53 proc. europieèiø sako, kad, be gimtosios kalbos, jie susikalbadar viena Europos kalba;26 proc. teigia, kad moka dar dvi Europos uþsienio kalbas.

2001 m. Lietuvos gyventojø ir bûstø suraðymo duomenys apie gyventojus,mokanèius kità(-as) kalbà(-as), neskaièiuojant gimtosios kalbos.

Šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës

2001 m. Lietuvos gyventojø ir bûstø suraðymo duomenys apie gyventojus pagal gimtàjà kalbà.

Šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës

gyventojø gyvena gimtosiose vietose, tenmokosi, dirba, jiems rûpi regiono aktu-alijos ir problemos. Daþnai moka tik vie-nà (gimtàjà) kalbà ir apie tarptautinesorganizacijas, kurioms priklauso jø ða-lis, tesupranta labai pavirðutiniðkai. Jøporeikiai – tik gerinti buities sàlygas irkelti pragyvenimo lygá. Tai vadinama et-nokultûrinës tapatybës lokalizacija. Tai-gi lokalizacija yra neatsiejama globali-zacijos palydovë, demonstruojanti tøpaèiø jëgø, kurios pagimdë ir globaliza-cijà, veikimà.

Apibendrinant galima teigti, kad glo-balizacija kuria globalø elità ir lokali-zuoja mases (suaktualina autochtoninestapatybes). Kitaip tariant, vyksta iden-titetø glokalizacija (globalizacija+loka-lizacija). Todël negalima teigti, kad et-ninë tapatybë iðnyks. Labiau tikëtina,kad formuosis naujos tapatybës, kuriosvis labiau ims sutapti su socialiniais irekonominiais sluoksniais, regionais,„pasauliniais miestais“ ir pan.

Taigi, nors etninës tapatybës reikðmëir globaliame pasaulyje iðlieka vienasvarbiausiø, nacionalinës tapatybëssvarba keièiasi, nes kinta pilietybës su-vokimas. Plinta dvigubos pilietybës ins-titutas. Tai susijæ su globalizacijos sàly-gota tarptautine migracija ir etnonacio-naliniø diasporø kûrimusi.

Nacionalinës valstybësbe sienø, tautos be vietos?

Globaliame pasaulyje, kur laikas irerdvë yra lengvai áveikiami, o platuskomunikacijø tinklas leidþia laisvaibendrauti, atsiranda visos sàlygos ið-laikyti tautiná identitetà net ir gyvenantemigracijoje. O virðnacionaliniø orga-nizacijø gausa migrantams uþtikrinasàlygas puoselëti ir net propaguotigimtàjà kalbà, kultûrà, religijà. Todëletnosai vis labiau praranda savo teri-torijà, o nacionalinës valstybës tampavis maþiau etniðkai homogeniðkos. Taibûdinga ir didþiosioms, ir maþosiomsvalstybëms.

Kinta ir pilietybës samprata. Naci-jos tapsmà nacionaline valstybe keièianacionaliniø valstybiø tapsmas multi-kultûriniais daugiaetniniais politiniaisdariniais bei nacijø virtimas deterito-rializuotais etnosais (diasporomis).

Diasporoje gyvenantys etnosai dël

vis labiau globalëjanèio pasaulio turidaugiau galimybiø iðlaikyti savo iden-titetà, palaikyti intensyvesnius ryðius sutëvyne. Todël pilietybës ir tëvynës sà-vokos net per keletà kartø iðlieka ne-tapaèios. Ankstesnë tëvynës sàvoka,reiðkusi bendrà kalbà, teritorijà, kul-tûrà, vis labiau praranda svarbà, neskasdienis globalizacijos paveiktas gy-venimas sukuria kokybiðkai naujus ry-ðius, tradicijas ir apskritai naujà gyven-senà – Þ. Attali þodþiais tariant, „kla-jokliðkà gyvenimo bûdà“.

Dël globalizacijos palaipsniui dife-rencijuojasi pilietybës ir etninës tapa-tybës suvokimas, nacijos, kaip terito-rinës etnokultûrinës politinës ben-druomenës, skyla uþleisdamos vietànaujiems tarptautinës politikos veikë-jams: tarptautinëms organizacijoms,supervalstybëms, kariniams, ekonomi-niams blokams bei sàjungoms. Taèiauetniðkumas nepraranda savo aktualu-mo – kinta tik etnosø gyvavimo for-mos.

12

tyrinëjimai

Ar þmogaus regos sistemapanaði á televizinæ sistemà?

Mûsø regos sistema panaði á televi-zinæ sistemà, kuri naudoja akis kaipvaizdo kameras. Ið jø vaizdas nervaiskaip kabeliais perduodamas á vidiná ek-ranà, kur „kaþkas“ já stebi. Þmogausregos sistema ir televizinë sistema tar-si skiriasi tik technine baze – televizi-joje naudojami elektroniniai árengi-niai, o regos sistemoje – neuronai. To-kia nuomonë ginama ávairiose publi-kacijose apie regos sistemos protezus:siekiama pagaminti techniná þmogausakies tinklainës pakaitalà. Tam naudo-jamas dirbtiniø jautriø ðviesai elemen-tø rinkinys, kuriuo keièiama paþeistaþmogaus tinklainë. Rinkinyje papras-tai bûna fotoreceptoriø (kûgeliø ir laz-deliø) rinkinys. Signalai ið tokios dirb-tinës tinklainës perduodami á þmogaussmegenis. Èia signalai apdorojami irsukuriamas vaizdas vidiniame ekrane,panaðiame á televizoriaus.

Nesunku ásitikinti, kad toks supa-prastintas poþiûris nëra teisingas. Pa-þvelkime á paveiksle parodytas dvi re-aliø objektø nuotraukas. Panaðus vaiz-das sukuriamas mûsø akiø tinklainë-se, fotoreceptoriø plokðtumoje. Pirmuatveju regime merginos, iðtiesusiosrankà fotoaparato link, nuotraukà.Antrojoje nuotraukoje net sunku su-vokti, kad tai iððieptas arklio snukis (taivaizdas, kurá matë þinomo animaciniofilmo herojus vilkas, jam ðis vaizdas su-këlë siaubà).

Tokius vaizdus gauname fotografuo-dami artimus objektus. Ranka ir arkliosnukis yra arti fotoaparato objektyvo,o kitos dalys – toliau. Artimesniø da-liø vaizdas nuotraukoje yra didesnis,dël to atsiranda vaizdo iðkraipymai, va-dinami projekciniais iðkraipymais. Gy-venime taip objektø niekad nesuvokia-me, nors mûsø tinklainëje jø vaizdasyra toks, kaip parodytas fotografijose.Sugebëjimas matyti objektus neiškrai-pytus nepriklausomai nuo to, koks jøvaizdas tinklainëje, vadinamas objek-tø suvokiamos formos pastovumu.

Kitas pavyzdys iliustruoja subtiles-nius vaizdø iðkraipymus. Kartais ma-

Kaip mes suvokiame pasaulá?Prof. habil. dr. Henrikas VAITKEVIÈIUS Mes retai susimàstome, ar objektai, kuriuos matome – me-

dþiai, maðinos, gyvûnai, þmonës, – ið tikrøjø yra tokie, ko-kius juos suvokiame. Daþnam atrodo, kad tai, kà matome,yra paprastas aplinkiniø objektø atspindys. Taèiau moksli-ninkai árodë, kad þmogaus suvoktas regimasis vaizdas labaiskiriasi nuo to vaizdo, kuris yra jo tinklainëje, t. y. nuo to, kàmatytø fizikinis prietaisas, televizinë kamera. Suvokimas yrasusijæs su procesais, kurie kompensuoja projekcinius iðkrai-pymus, leidþia ávertinti apðvietimo spalvà.

noma, kad objektø suvokiama spalvapriklauso nuo objekto atspindimosðviesos, patenkanèios á mûsø akis, fizi-niø savybiø ir spalvos. Pavyzdþiui, rau-donas pomidoras atspindi daugiau rau-donos (ilgø bangø) ðviesos. Agurkas at-spindi daugiau þalios ðviesos ir t. t. Ob-jekto spalva priklauso ne tik nuo ob-jekto pavirðiaus savybiø, bet ir nuoðviesos ðaltinio spalvos. Kadangi sau-lës ðviesos spalva dienos bëgyje kinta,tai suvokiama objektø spalva turëtø ir-gi kisti. Atviroje laukymëje ir tankia-me lapuoèiø miðke apðvietimo spalvataip pat skirtinga. Taigi raudonas po-midoras atviroje vietoje turëtø bûti su-

Kaip mes suvokiame pasaulá?

13

vokiamas kaip raudonas, o lapuoèiømiðke tas pats pomidoras turëtø bûtiþalias. Paveikslëlyje pateiktos trys tospaèios mergaitës nuotraukos, darytosesant skirtingø spalvø apðvietoms.Nuotrauka kairëje padaryta apðvietusmergaitæ áprasta elektrine kaitinimolempute, o deðinëje – apðvietimui nau-dojant fluorescuojanèià lempà, sklei-dþianèià melsvai þalsvà ðviesà. Mato-me, jog fiziniu prietaisu matuojamamergaitës spalva kinta – nuo raudonosiki þalios. Laimë, þmogaus suvokiamaspalva maþai priklauso nuo apðvietimoðaltinio spalvos. Esant bet kuriai ap-ðvietai mergaitë suvokiama taip, lyg jibûtø apðviesta dienos ðaltinio ðviesa.Ðis reiðkinys vadinamas spalvos suvo-kimo pastovumu. Jeigu mûsø regos sis-tema neturëtø ðios savybës, bûtø sun-ku dirbti nuolat kintant sàlygoms.

Taigi þmogaus suvoktas regimasisvaizdas labai skiriasi nuo to vaizdo, ku-ris yra jo tinklainëje, t. y. nuo to, kàmatytø fizikinis prietaisas, televizinëkamera. Suvokimas yra susijæs su pro-cesais, kurie kompensuoja projekci-nius iðkraipymus, leidþia ávertinti ap-ðvietimo spalvà.

Suvokimo problemø tyrimaiVilniaus universitete

Suvokimo procesas sudëtingas, jisskiriasi nuo tø procesø, kurie naudo-jami techninëse sistemose. Në vienojepasaulio mokslinëje ástaigoje nëra ti-riami visi suvokimo aspektai. Þiniosapie suvokimà renkamos po kruope-lytæ, daugelio kolektyvø pastangomis.Norime papasakoti, kokios suvokimoproblemos tiriamos dviejuose Vilniausuniversiteto padaliniuose – Filosofijosfakulteto Psichologijos katedroje beiMedþiagotyros ir taikomøjø mokslø

institute. Norëdami paaiðkinti, kokiàreikðmæ suvokimo problemai turi vyk-domi darbai, pateiksime bendrà hipo-tetiná suvokimo modelá ir parodysime,kokius procesus, vykstanèius ðiamemodelyje, mes tiriame.

Šiuo metu labai populiarus aktyvaussuvokimo modelis, pasiûlytas Kanadosir Rusijos mokslininkø prieð trisdeðimtmetø. Ðio modelio schema parodytapirmame paveiksle.

Regimieji vaizdai projektuojasi tin-klainëje, t. y. tinklainës fotoreceptoriaiapðvieèiami ðviesa, atsispindëjusia nuoobjektø pavirðiaus (I blokas). Fotore-ceptoriai ðviesos signalus transformuo-ja á elektrinius, patenkanèius á specia-lizuotas galvos smegenø struktûras(signalø apdorojimas ir poþymiø iðsky-rimo blokas – (II)). Èia šie signalaianalizuojami, išskiriami vaizdo tinklai-nëje poþymiai. Pagal ðiuos poþymiusatmintyje (III) vyksta vaizdinio, atitin-kanèio regimà objektà, paieðka. Vyks-tant ðiam procesui sudaroma hipote-zë (hipotetinis vaizdas), kas tai galëtøbûti. Sudaryta hipotezë saugoma spe-cialioje struktûroje (IV). Hipotetinisvaizdas lyginamas su poþymiais, iðskir-

tais analizuojant. Jeigu hipotetiniovaizdo poþymiai sutampa su poþy-miais, iðskirtais analizës bloke, tai jienuslopinami ir toliau jau neveikia at-minties struktûrø, t. y. ðie poþymiai hi-potetiniame vaizde daugiau nebekin-ta. Kai visi hipotetinio vaizdo poþymiaisutampa su iðskirtais poþymiais, hipo-tezë tampa stabiliu suvoktu objektovaizdu.

Ði schema sudëtinga – á jà átrauktadaug smegenø struktûrø. VU padali-niuose vykdomi tyrimai susijæ su ðiomodelio eksperimentiniu patikrinimu.Visø pirma tiriama, kaip ir kur vykstaprojekciniø iðkraipymø kompensacijair kaip uþtikrinamas spalvø suvokimopastovumas. Objekto dydþio suvoki-mas priklauso nuo to, kokioje regoslauko dalyje jis matomas. Jeigu jis yraregos lauko centre ir jo vaizdas yra cen-trinëse tinklainës dalyse, toks objek-tas suvokiamas didesnis negu to patiesobjekto vaizdas tinklainës periferijo-je. Buvo manoma, kad tai centrinës

nervø sistemos darbo rezultatai – svar-bûs þmogui objektai yra regimo laukocentre ir dël savo svarbumo jie subjek-tyviai padidinami. Ðá reiðkiná þinomasprancûzø psichologas Jeanas Piagetpavadino centravimo reiškiniu. Mumspavyko parodyti, kad ðis reiðkinys ne-dideliuose atstumuose gali bûti susi-jæs su projekciniø iðkraipymø kompen-savimu. Norint kompensuoti minëtusiðkraipymus þmogus turi taip nukreiptiþvilgsná, kad sumaþinti vaizdo frag-mentai projektuotøsi á tinklainës cen-trà ir dël to subjektyviai bûtø didina-mi. Buvo sukurtas stereo regos anali-zatoriaus modelis, atskleidþiantis, kaipðis reiðkinys gali bûti susijæs su tinklai-nës nehomogeniðkumu (receptoriø

14

tyrinëjimaitankis tinklainës centre yra didesnis).Jeigu ði hipotezë teisinga, tai projek-ciniø iðkraipymø kompensavimas atlie-kamas tinklainëse. Akiø judesiø pagal-ba išmokstame tinkamai naudoti tàmechanizmà.

Spalvø suvokimo pastovumà mëgi-nama aiðkinti á pagalbà pasitelkiantprieð ðimtmetá vokieèiø mokslininkoJohanno von Krieso pasiûlytà modelá.Pagal ðá modelá fotoreceptoriø signa-lai kintant apðvietos spalvai specialiumechanizmu palaikomi pastovûs.Spalvø suvokimo pastovumo mecha-nizmai mûsø Universitete kartu suManèesterio (U.M.I.S.T.) mokslinin-kais tiriami beveik deðimt metø. Atli-kus eksperimentus pasiûlytas dviejøpakopø spalvø suvokimo modelis. Pa-gal ðá modelá regos sistema atlieka duspalvos „matavimus“. Pirmu „matavi-mu“ nustatoma, kiek objekto spalvaskiriasi nuo fono spalvos, t. y. nustato-mas objekto kontrastas. Antru „mata-vimu“ nustatoma fono spalva. Suvo-kiama objekto spalva yra dviejø „iðma-tuotø“ spalvø suma – objekto ir fonospalvø skirtumo ir paties fono spalvos.Pagal J. von Krieso pasiûlytà modeláspalvø skirtumas objektas/fonas nusta-tomas fizikinës fono spalvos atþvilgiu,taèiau mums pavyko nustatyti, kad jisávertinamas suvokiamos (ne fizikinës)fono spalvos atþvilgiu.

Pirmasis „matavimas“, nustatant ob-jekto/fono spalvø skirtumà, ávertinavaizdø spalvø skirtumus lokalioje tin-klainës srityje. Ðis spalvø skirtumasmaþai priklauso nuo apðvietos spalvos.Antrasis procesas susijæs su viso regoslauko vidutinës spalvos vertinimu. Ðisuvokiama spalva priklauso nuo ap-ðvietos ir nuolat kinta, artëdama prieneutralios spalvos. Kadangi suvokiamaobjekto spalva yra dviejø spalvø suma(fono spalvos ir objekto kontrasto), taiapðvietimo spalva veikia suvokiamàspalvà, taèiau ði átaka maþëja suvokia-mai fono spalvai artëjant prie neutra-lios spalvos.

Ðiais tyrimais mëginama nustatyti,kaip regos sistemoje analizuojamasvaizdas. Kiti vykdomi tyrimai yra skir-ti nagrinëti vaizdams, kuriø suvokimasyra nestabilus.

Pagal aukðèiau pateiktà 1 schemà re-gos sistema ið pradþiø iðskiria vaizdøpoþymius, o po to juos ávairiausiais bû-dais jungia, sudarydama ávairius vidi-nius objekto vaizdinius. Tai panaðu áþodþiø sudarymà. Dëliodami raides ga-lime gauti tûkstanèius skirtingø þodþiø.Taèiau ne visi raidþiø dariniai ámano-mi. Taigi vaizdo tinklainëje iðskiriamiávairûs poþymiai. Lyginant hipotezæ irvaizdà ant tinklainës nuslopinami tiepoþymiai, kurie sutampa. Nuslopintipoþymiai nepatenka á atminties blokà(IV). Nenuslopinti vaizdo poþymiai to-liau aktyvuoja atmintá ir skatina ieðkotitokios hipotezës, kuri nuslopintø visusanalizuojamo vaizdo poþymius.

Panagrinëkime, kas vyksta, kai þmo-gus mato nestabiliai suvokiamà vaiz-dà. 1 paveiksle pateiktas vaizdas yragana paprastas. Tarkime, kad ðá vaiz-dà gali nusakyti dvi (A ir B) plokðtu-mos, taèiau jø orientacija erdvëje galibûti skirtinga. Matomà vaizdà gali su-kurti dvi plokðtumø kombinacijos. Vie-nu atveju plokðtumø iðoriniai (1 ir 3)kraðtai yra toliau negu vidiniai. Jeigubûtø taip, tai kampas (2) bûtø iðkilas.Antru atveju plokðtumø (1 ir 3) krað-tai yra arèiau negu briauna (2). Ðiuoatveju (2) kampas turëtø bûti ádubæs.Taigi regos sistema iðskiria keturis vaiz-dø poþymius: A ir B plokštumos, „ið-oriniai kraðtai toliau uþ vidinius“ ir „ið-oriniai kraðtai yra arèiau uþ vidinius“.Pagal ðiuos poþymius atmintyje galimarasti iðkilo kampo vaizdiná. Ðis vaizdi-nys tampa hipotetiniu objektu ir jis ly-ginamas su iðskirtais vaizdo poþymiais.Lyginimo metu sutampa trys poþymiaiir jie nuslopinami. Taèiau ketvirtas po-þymis, susijæs su plokðtumø kraðtø pa-dëtimi erdvëje, lieka neuþslopintas –neuþslopintas yra arba poþymis „iðori-niai kraðtai toliau uþ vidinius“, arba„iðoriniai kraðtai yra arèiau uþ vidi-nius“. Neuþslopintas poþymis patenkaá atmintá ir verèia pakeisti hipotezæ„kas tai turëtø bûti“. Taèiau nauja hi-potezë nutraukia kito poþymio slopi-nimà, ir situacija vël kartojasi. Dël tomûsø suvokimas tampa nestabilus. Yrair kitø modeliø, kurie nestabilø suvo-kimà aiðkina adaptacija: dirginant ma-þëja neuronø jautrumas, t. y. maþëjasudirgintø neuronø atsakai. Vykdomi

tyrimai leidþia ávertinti, kuris ið ávar-dintø modeliø yra teisingas ir kaip su-daromas vidinis objekto vaizdas.

Þmogus sugeba laisvai interpretuo-ti vaizdà tinklainëse – kartais ið keliøðykðèiø poþymiø sukuria labai sudëtin-gà vaizdà. Ðtai þemiau pateiktame pa-veiksle ið pirmo þvilgsnio atsitiktinai ið-mëtyta keturiolika taðkø. Turbût neat-siras në vieno skaitytojo, kuris pasa-kytø, kad tai taðkai, nurodantys þmo-gaus sànariø vietà. Taèiau kai tie tað-kai pradës judëti taip, kaip juda þmo-gaus sànariai, nesunkiai atpaþinsimejudantá þmogø. Þmogaus atmintyjesaugomas judanèio þmogaus vaizdas.Kyla klausimas, ar iðankstinë informa-cija apie tai, kas tai galëtø bûti, padëspasirinkti tinkamà hipotetiná vaizdà irtuo paèiu palengvins objekto suvoki-mà? Daþniausiai sukaupta patirtis yrasusijusi su realiais veiksmais, kuriuosþmogus stebëjo ir pats atliko. Jeigutaip, tai gal realûs veiksmai gali padëtiatpaþinti vaizdà, susidaryti judanèioþmogaus vaizdà?

Ðis klausimas yra labai svarbus, ka-dangi jis patvirtina realiø veiksmø áta-kà apmokymui. Kartu jis leidþia nusta-tyti ávairaus modalumo sensoriniø sis-temø sàveikos prigimtá.

Spalvø suvokimo pastovumumokslininkai domëjosi

jau prieð ðimtmetá

Kaip vyksta suvokimoprocesas

Taikomoji tyrimø reikðmë

Kokià taikomàjà reikðmæ gali turëtitokie tyrimai? Sukûrus tinklainiø pro-tezus neregiams, reikia uþtikrinti, kadinformacija ið dirbtinës tinklainës bû-tø perduodama taip, kaip natûraliu bû-du. Minëti tyrimai leidþia gauti bûti-nos informacijos.

Daþnai þmogus negali stebëti ávykiøten, kur jie vyksta (giliai po vandeniu,apþiûrint vidinius þmogaus organus,kenksmingoje þmogui aplinkoje ir t. t.).

Tam naudojamos ávairios techninës sis-temos, kurios fotokameromis regist-ruoja vaizdà ir já perduoda á ekranus.Realiose sàlygose suvokiami objektaidaþnai nesutampa su jø fotografijomis,fizikiniais vaizdais ekrane. Tai ne tiknepatogu, bet ir gali tapti nepataiso-mø klaidø ðaltiniu. Reikia mokëti to-kius vaizdus ekrane koreguoti. Ateity-je bus populiarûs ávairûs robotai, su ku-riais þmogui teks nuolat „bendrauti“.Bendravimas bus efektyvus, jeigu ro-botas sugebës matyti pasaulá toká, ko-ká já suvokia þmogus.

Tikimasi, kad smegenø paþeidimusateityje bus galima gydyti ávedus á sme-genis kamienines làsteles, kurios pa-keis þuvusias ir sudarys su iðlikusiomislàstelëmis reikiamus ryðius. Naujø ry-ðiø sudarymas negali bûti nekontro-liuojamas arba chaotiðkas. Nekontro-liuojami nauji ryðiai bûtø praþûtingiþmogui, visiðkai sugriautø jo gebëjimusadekvaèiai veikti, spræsti kilusius klau-simus. Ðie procesai valdomi genetiniaisir apmokymo mechanizmais. Gal to-dël realiomis sàlygomis kamieninëslàstelës, nors ir nuolat gaminamossmegenyse, nedalyvauja atstatant ir„taisant“ paþeistas subrendusias sme-genis. Jeigu þinotume, kokiais princi-pais veikia suvokimo procesai, taimums bûtø lengviau rasti bûdø, kaippanaudoti specifines mokymo proce-dûras paþeistø làsteliø ryðiams atsta-tyti. Tokias problemas teks spræsti ne-labai tolimoje ateityje.

Visus VU akademinës bendruomenës narius, susirengusius á kelionæ, ragi-name nepamirðti fotoaparato ir Jums

mielo suvenyro su VUþenklu. Áamþinkite já egzotiðkose ar labiausiai ásimintinose vietovëse.

Nuotraukas siøskite „Spectrum“redakcijai el. paštu spectrum@crspectrum@crspectrum@crspectrum@crspectrum@cr.vu.lt.vu.lt.vu.lt.vu.lt.vu.lt.....

Bûtina nurodyti nuotraukos autoriaus pavardæ, trumpai apraðyti nuotrau-kos turiná. Þurnale atspausdintø nuotraukø autoriai bus apdovanoti spe-

cialiais prizais. Keliaukite, fotografuokiteir siøskite mums.

„Spectrum“ redakcija

Juozo Karmazos(Ekonomikos fakulteto IV k.

studento) nuotr.

F o t o g r a f i j ø k o n k u r s a s„VU atributika – uþ Lietuvos ribø“

15

Á smegenis implantuotasÁ smegenis implantuotasÁ smegenis implantuotasÁ smegenis implantuotasÁ smegenis implantuotasrrrrregos pregos pregos pregos pregos protezasotezasotezasotezasotezas

2003 metø lapkritá þurnale „VisionResearch“ buvo paskelbtas straipsnis,kuriame apraðomas regos protezas,implantuotas á smegenis þmogui, ku-ris dël ligos prarado fotoreceptorius.Buvo sukurta dirbtina tinklainë, pri-tvirtinta akies tinklainës viduje. Recep-toriai buvo sujungti su regos þieve.Kaip minëjome, toks sujungimas ne-galëjo bûti atliktas bet kaip – reikëjoþinoti, á kokias þievës vietas tinklainëprivalo siøsti signalus. Jeigu recepto-riai bûtø prijungti á kitas þievës vietas,þmogus matytø labai iðkraipytà vaiz-dà. Protezà pagamino ir á smegenis im-plantavo grupë JAV mokslininkø.

Prof. Gyèio Juðkos(VU Fizikos fakulteto Kietojo kûno elektronikos katedros vedëjo) nuotr.

Kuprinë su VU simbolikaSlovakijoje

Laukiniuose Amerikos kanjonuose Su simpatiðka indëne

16

tyrinëjimai

Polimerai geba atpaþintichemines medþiagas

Pasirodo, galima programuoti ne tikkompiuterius, mikroschemas, bet irpolimerus – jiems suteikiamos tam tik-ros intelektualios savybës, pvz., suge-bëjimas labai atrankiai (specifiškai) at-paþinti sudëtingos struktûros chemi-nes medþiagas. Kai kurias biologinëskilmës medþiagas atpaþinti áprastiniaischeminiais ir fizikiniais analizës meto-dais yra labai sudëtinga, o kartais be-veik neámanoma. Taèiau mokslininkaisugeba taip modifikuoti kai kuriuospolimerus, kad jie, atpaþinæ tam tik-ras biologines medþiagas, pakeièia sa-vo fizikines savybes, o tokius pokyèius

Kurti ir taikyti tokius „protingus“ po-limerus intensyviau pradëta tada, kaibuvo pasitelkti vadinamieji elektrai lai-dûs polimerai. Elektrai laidþiais jie va-dinami ne veltui – jie, skirtingai neguvisos plastmasës, su kuriomis susidu-riame kasdien buityje, pasiþymi elek-

Kur galima pritaikytiProf. habil. dr. Arûnas RAMANAVIÈIUS

Turbût keistai skamba teiginys, kad ir polimerai gali bûti pro-tingi. Deja, ðiuolaikinis technologijø iðsivystymo lygis dar ne-leidþia sukurti tokiø sintetiniø dariniø, kurie pasiþymëtø gy-viems individams bûdingu intelektu. Taèiau dirbtinis intelek-tas yra kuriamas ir jau realizuojamas ávairiose programose.Vis daugiau mokslininkø pastangø skiriama „molekuliniams“lustams ir „molekuliniams“ kompiuteriams kurti, ðiuose nau-jos kartos elektroniniuose árenginiuose puslaidininkinëmis sa-vybëmis pasiþyminèioms medþiagoms ir toliau bus skiriamassvarbus vaidmuo.

VU Chemijos fakulteto mokslininkai, tiriantys elektrai laidþius polimerus, daþnai dalyvaujatarptautinëse konferencijose. Prof. Arûnas Ramanavièius su 2000 metø Nobelio premijos

laureatu prof. Alanu J. Heegeriu.

triniu laidumu. Uþ ðios unikalios savy-bës pastebëjimà, naujø elektrai laidþiøpolimerø sintezës metodø sukûrimà irjø taikymo aspektus 2000 m. trimsmokslininkams – Alanui J. Heegeriui,Alanui G. MacDiarmidui ir HidekiShirakawai – buvo suteikta Nobeliopremija. Taigi apie 1980 metus buvonustatyta, kad elektrai laidþius polime-rus galima sintetinti ne tik chemiškai,bet ir elektrochemiškai – nusodinantjuos ant ávairiø laidþiø pavirðiø. Ði ga-limybë buvo panaudota konstruojantávairius puslaidininkinius mikroelek-tronikos elementus. Elektrocheminëelektrai laidþiø polimerø sintezë labaipravertë kuriant naujus biologinius ju-tiklius. Buvo árodyta, kad elektroche-miðkai sintetinant elektrai laidþius po-limerus – polipirolà arba politiofenà– ið vandeniniø tirpalø á jø struktûràgalima sëkmingai áterpti ir biologiðkaiaktyviø medþiagø molekuliø. Kadangiorganinës kilmës biologiðkai aktyviømedþiagø molekulës „patogiai jauèia-si“ organinës kilmës polimero matri-coje, kurioje yra nemaþai vandens, rei-kalingo ðiø molekuliø struktûrai palai-kyti, todël tos medþiagos ilgai nepra-

randa aktyvumo. Tai labai svarbu, nespaprastai biologinës medþiagos yraypatingai brangios.

Elektrai laidûs polimeraipanaudojami kuriantbiologinius jutiklius

Fermentai buvo pirmosios biolo-giškai aktyvios medþiagos, kuriomisbuvo legiruoti elektrai laidûs polime-rai. Fermentai – tai baltymø moleku-lës, kurios sugeba specifiðkai atpaþin-ti kai kurias chemines medþiagas ir ka-talizuoti jø virtimà kitomis cheminë-mis medþiagomis. Esama ir tokiø fer-mentø, kurie katalizuodami cheminesreakcijas sukelia elektros srovës tekë-jimà specialiai pritaikytose elektroche-minëse grandinëse. Taèiau toká reiðki-ná daþniausiai pavyksta stebëti tik ta-da, kai á elektrocheminëje celëje esantátirpalà pridedama elektrochemiðkaiaktyviø medþiagø, gebanèiø perneðtivadinamøjø redoks tarpininkø elektro-nus. Atliekant tyrimus buvo nustatyta,kad kai kurie elektrai laidûs polime-rai, pvz., polipirolas, gali pagreitinti

jau galima registruoti fizikiniais prie-taisais ir paversti mums suprantamaissignalais.

17

elektros krûvio perneðimà ið fermen-to aktyvaus centro, ir papildomø re-doks tarpininkø naudoti nebereikia.Lietuviø mokslininkai (prof. A. Rama-navièius ir kt.) vieni pirmøjø pastebë-jo ir publikavo ðià unikalià elektrai lai-daus polimero polipirolo savybæ. Prieelektrai laidaus polimero grandinëskovalentiðkai prijungus papildomas re-doks tarpininkø grupes galima dar pa-gerinti elektrai laidþiø polimerø elek-tronø pernaðos savybes ir tada jie galiperneðti elektronus netgi ið labai giliaibaltymo globulëje paslëptø fermentøaktyviø centrø. Panaudojant elektrailaidþius polimerus, á kuriuos buvoáterptos fermentø molekulës, buvo su-kurta daug ávairiø biologiniø jutikliø(pvz., gliukozës ir alkoholiø nustaty-mui).

„Protingieji“ polimeraipadeda identifikuoti virusus

ir atpaþinti genetiškaipaveldimas ligas

Medikus, maisto technologus bei ki-tus tyrëjus ðiuo metu domina kelis ðim-tus kartø didesnis nustatomø medþia-gø (analièiø) skaièius negu bûtø gali-ma nustatyti naudojant tik fermentus.Nors ðiuo metu fermentø yra iðgrynin-ta ir identifikuota labai daug, pasiro-do, kad daug didesná analièiø skaièiøgalima nustatyti naudojant afiniðkumupasiþyminèias medþiagas, kurios atpa-þásta joms giminingas medþiagas tokiupat principu, kaip spyna atpaþásta rak-tà, ir nekovalentiškai, bet pakankamaistipriai susijungia su tokiomis medþia-gomis, sudarydamos afininius kom-pleksus. Tokiomis savybëmis pasiþymiantikûnai, vienagrandë DNR ir mole-kuliø áspaudais modifikuoti polimerai.Minëtas medþiagas tam tikrais bûdaisáterpus á elektrai laidþius polimerus ar-ba jas kovalentiðkai prijungus prie ðiøpolimerø modifikuoto polimerosluoksnis ágauna biologiðkai aktyvios

medþiagos savybiø ir gali specifiðkai at-paþinti mus dominanèias medþiagas. Áelektrai laidþius polimerus imobiliza-vus virusø iðorinio apvalkalo baltymuspavyko sukurti tokius biologinius ju-tiklius, kuriø pagalba galima kraujo se-rume aptikti ðiems baltymams specifi-niø antikûnø ir diagnozuoti, ar tiria-masis individas buvo infekuotas tuo vi-rusu.

Á elektrai laidþius polimerus galimaáterpti ir vienagrandæ DNR. Taip mo-difikuotas polimeras ágyja unikalià sa-vybæ atpaþinti imobilizuotajai DNRgrandinei komplementarias DNR se-kas. Tokiø biologiniø jutikliø panaudo-jimo galimybës yra itin plaèios: jie galibûti naudojami identifikuojant virusus,bakterijas, augalus ir gyvûnus, ávairiusgenetiðkai modifikuotus organizmus irnustatant giminystës ryðius tarp indi-vidø bei diagnozuojant genetiškai pa-veldimas ligas.

Dar platesnës galimybës atsiveria kaikuriuos elektrai laidþius polimerus tai-kant molekuliniø áspaudø technologi-jose.

Formuojant molekuliø áspaudaismodifikuotus elektrai laidþius polime-rus naudojamos biologiškai aktyvios

medþiagos, taèiau kai jos paðalinamosið polimerinës matricos, polimeras ágy-ja dar vienà labai svarbià savybæ – jistampa þymiai stabilesniu lyginant sutais polimerais, kuriø struktûroje esa-ma áterptø biologiðkai aktyviø medþia-gø.

Viso pasaulio, taip pat ir Lietuvosmokslininkai toliau tiria elektrai laidþiøpolimerø sintezæ ir mëgina pritaikytijuos ávairiose biomedicinos ir biologið-kai aktyviø medþiagø analizës srityse.Šiuo metu VU Chemijos fakultetomokslininkai kartu su partneriais iðChemijos instituto bei VU Imunologi-jos ir VU Medþiagotyros ir taikomo-sios fizikos institutø vykdo projektus„NanoBioPolymers“ (finansuojamasVMS fondo) ir „NanoBioEducation“(finansuojamas Leonardo da Vinèiofondo), kuriø metu numatoma sukurtinaujomis atpaþinimo savybëmis pasi-þyminèiø elektrai laidþiø polimerø.Kombinuojant naujausias technologi-jas, struktûroms, kuriø pagrindas yrapolimerinës medþiagos, suteikiama visdaugiau unikaliø atpaþinimo savybiø,todël galima teigti, kad tam tikrø che-miniø modifikacijø metu „apmokyti“polimerai tampa vis protingesni.

„protingus“ polimerus?„protingus“ polimerus?V. Naujiko nuotr.

Lietuviø mokslininkai vieni pirmøjø pastebëjo kai kurias unikalias polimerø savybes

18

Vaiskiomis tamsiomis naktimis dan-guje ypaè gerai matoma visà dangøjuosianti balzgana netaisyklingø kon-tûrø juosta, lietuviø vadinama Paukð-èiø Taku. Ðio vardo kilmë siejama susenovëje paplitusiu ásitikinimu, kadPaukðèiø Takas maþdaug rodo migruo-janèiø paukðèiø iðskridimo arba par-skridimo kryptá. Kitose Europos ðaly-se labiau paplitæs Pieno Tako (lot. – ViaLactea) pavadinimas, kilæs ið graikið-ko þodþio galaksias (ãáëá÷ßáò) ir jo sà-

Paukðèiø Tako galaktikaDoc. dr. Jokûbas SÛDÞIUS

Þvelgdami á þvaigþdëtà dangøpabandykime suvokti, jog mûsø

Þemë, gyvybë joje, vadinasi, irmes, þmonija, esame ilgos ir su-

dëtingos Visatos raidos vaisiai.

sajos su pienu (ãÜëá). Iš ðio þodþio vë-liau kilo ir astronominis terminas ga-laktika, apibûdinantis milþiniðkà gra-vitacijos jëgø susietà sistemà, kurià su-daro þvaigþdës bei tarpþvaigþdiniø du-jø ir dulkiø debesys. Paukðèiø Tako ga-laktika (daþnai vadinama tiesiog Ga-laktika) vadinama ta þvaigþdþiø siste-ma, kurioje yra mûsø Saulë su savo pla-netomis, o vienoje ið jø – Þemëje – gy-vename mes.

Paukðèiø Take – apie100 milijardø þvaigþdþiø

Dar V amþiuje prieð Kristø antiki-nës Graikijos filosofas Demokritas tei-gë, kad Paukðèiø Takà sudaro nesu-skaièiuojama daugybë þvaigþdþiø. Ðisgenialus teiginys buvo patvirtintas tik

prabëgus daugiau kaip dviem tûkstan-èiams metø, XVII amþiaus pradþioje,kai garsusis italø mokslininkas Galilë-jus (Galileo Galilei) pirmà kartà pa-þvelgë á Paukðèiø Takà pro tada nese-niai iðrastà ir dar netobulà teleskopà.Tuomet ir paaiðkëjo, kad Paukðèiø Ta-ko juostà sudaro daugybë viena ðaliakitos besiprojektuojanèiø tolimøþvaigþdþiø ir ðviesiø ûkø fonas. Taèiaumûsø milþiniðkos þvaigþdþiø sistemos– Galaktikos – tikroji forma ir matme-nys bei mûsø Saulës sistemos vieta jo-je nustatyta tik XX amþiaus viduryje.

Mûsø Galaktika yra spiralinë; dau-gybæ tokiø galima pastebëti ir uþPaukðèiø Tako ribø. Jei tarsime, kadvisø jos sudëtyje esanèiø þvaigþdþiømasës vienodos ir maþdaug tokios,kaip mûsø Saulës, tai Galaktikoje tu-rëtø bûti apie 100 milijardø þvaigþdþiø.

Krabo ûkas. Tai tarpþvaigþdiniø dujø debesis, susidaræs prieð950 metø sprogus supernovai

(Credit: European Southern Observatory (ESO))

Paukðèiø Tako galaktikos sandara(Credit: NASA/CXC/M.Weiss)

tyrinëjimai

19

Ið tikrøjø þvaigþdës bûna skirtingosmasës – nykðtukinës kelis ðimtus kar-tø maþesnës masës nei Saulë, o milþi-niðkos kelias deðimtis kartø masyves-nës uþ mûsø Saulæ. Kiti jø fiziniai pa-rametrai – ðviesis (spinduliavimo ga-lia), pavirðiaus temperatûra, judëjimaserdvëje – taip pat labai skirtingi. Pa-grindiniai cheminiai elementai, ið ku-riø sudarytos þvaigþdës, yra vandeni-lis ir helis – lengviausieji cheminiai ele-mentai. Tik nedidelæ visos þvaigþdësmasës dalá sudaro sunkesnieji elemen-tai. Pavyzdþiui, Saulës sudëtyje yraapie 71 proc. vandenilio, 27 proc. he-lio ir tik maþdaug 2 proc. masës suda-ro sunkesni uþ helá elementai: anglis,azotas, deguonis, neonas, magnis, sili-cis, siera, geleþis ir kt. Nagrinëjantþvaigþdþiø cheminës sudëties skirtu-mus daþniausiai turima galvoje bûtenttie 2 proc. sunkesniøjø elementø. Dau-gelio þvaigþdþiø cheminë sudëtis pa-naði á Saulës, taèiau yra þvaigþdþiø, ku-riose sunkiøjø elementø yra deðimt,ðimtà ar net tûkstanèius kartø maþiaunei Saulëje.

Nors þvaigþdþiø Galaktikoje daug,atstumai tarp jø nepaprastai dideli.Áprastinis Þemëje naudojamas mataskilometras èia netinka. Atstumai Ga-

ria spiraliniø vijø raðtas. Vijose telkia-si paèios jauniausios ir didþiausio ðvie-sio þvaigþdës, tarpþvaigþdiniø dujø irdulkiø debesys, kuriuose ir dabar gims-ta naujos þvaigþdës. Ðiame diske, maþ-daug 26500 ðviesmeèiø nutolusi nuoGalaktikos centro, yra Saulë, kuri kar-tu su kitomis disko þvaigþdëmis skrie-ja aplink Galaktikos centrà.

Plonàjá diskà supa kelis kartus uþ jástoresnë vadinamoji storojo disko po-puliacija. Jà sudaro maþesnio ðviesioir senesnës þvaigþdës nei plonajamediske. Sunkiøjø elementø storojo dis-ko þvaigþdëse yra keletà kartø maþiaunei Saulëje. Disko viduryje yra tankiþvaigþdþiø samplaika – centrinis telki-nys, kuriame daugiausia senos þvaigþ-dës. Bet èia rasta ir jaunø þvaigþdþiø.Centriniame telkinyje yra radijo ban-gø spinduliavimo ðaltinis Ðaulio A, ku-ris tapatinamas su Galaktikos centru.Manoma, kad Galaktikos centre yraitin masyvi, maþdaug 3 milijonø Sau-liø masës juodoji skylë.

Galaktikos diskà gaubia sferiðkasapie 200 tûkst. ðviesmeèiø skersmenshalas. Hale yra seniausios Galaktikosþvaigþdës, kuriø amþius didesnis nei 12milijardø metø. Dalis þvaigþdþiø tel-kiasi kamuoliniuose spieèiuose. Iðskir-

laktikoje yra matuojami ðviesmeèiais.Tai atstumas, kurá ðviesos spindulys nu-lekia per vienerius metus (apie9,5×1012 km). Milþiniðka erdvë tarpþvaigþdþiø nëra visai tuðèia. Joje yraávairiø dydþiø ir ta¹kiø tamsiø ir ðvie-siø dujø ir dulkiø debesø.

Mûsø Galaktikossandaros bruoþai

Atsiþvelgiant á þvaigþdþiø su ávairiaisfiziniais parametrais erdvinio pasi-skirstymo ir judëjimo ypatumus, Ga-laktikoje skiriamos kelios jos struktû-rinës dalys: Galaktikos centras, centri-nis telkinys, storasis diskas, plonasisdiskas, halas ir vainikas.

Geriausiai pastebimas paplokðèiasdiskas, kurio simetrijos plokðtuma su-tampa su Paukðèiø Tako simetrijosplokðtuma; jo skersmuo siekia 100tûkst. ðviesmeèiø. Diske skiriamos dviobjektø populiacijos – storasis diskasir plonasis diskas. Santykinai jaunosþvaigþdës (kuriø amþius maþesnis nei7 milijardai metø), tarpþvaigþdiniø du-jø ir dulkiø debesys sudaro vadinamà-já plonàjá diskà, kurio storis – 1000ðviesmeèiø. Disko plokðtumoje iðsiski-

Dviejø spiraliniø galaktikø susidûrimas. Galaktikø susidûrimas yra gana daþnai pasitaikantis reiðkinys Visatoje.(Credit: NASA and The Hubble Heritage Team (STScI/AURA))

20

vandenilio „degimas“ gali trukti netgiilgiau nei dabartinis Visatos amþius.Taèiau didelës masës þvaigþdëse van-denilis „sudega“ þymiai greièiau. Jeiþvaigþdës masë yra lygi maþdaug pen-kiolikos Sauliø masei, tai jos vandeni-lio atsargos iðeikvojamos per 10 mili-jonø metø. Iðsekus vandenilio atsar-goms pradeda degti helis ir gamintisanglis bei deguonis. Iðsekus helio ku-rui tokios þvaigþdës centre branduoli-nës reakcijos nutrûksta, jos centrinëdalis susitraukia ir virsta baltàja nykð-tuke, o iðoriniai sluoksniai iðsipleèia,ilgainiui atitrûksta nuo þvaigþdës ir ið-sisklaido po tarpþvaigþdinæ erdvæ. Tuoir baigiasi aktyvus þvaigþdës gyveni-mas. Taèiau didelës masës þvaigþdþiøgelmëse termobranduolinës reakcijosiðdegus heliui nesustoja. Tokiø þvaigþ-dþiø gelmëse temperatûra ir slëgis pa-kyla tiek, kad jau gali uþsidegti pagrin-diniai helio degimo produktai – anglisir deguonis. Tada prasideda termo-branduoliniø reakcijø ciklas, kurio me-tu þvaigþdëje gaminami vis sunkesnicheminiai elementai: nuo deguoniesiki geleþies. Kiekvienas naujas sunkes-nis elementas sunaudojamas vis spar-èiau, þvaigþdës centrinë sritis traukia-si ir tankëja, ir galiausiai ateina katast-rofiðka þvaigþdës gyvenimo pabaiga:kai þvaigþdës centrinëje dalyje prisiga-mina geleþies, þvaigþdë tampa nesta-bilia ir sprogsta kaip supernova. Spro-gimo metu gaminami sunkesni uþ ge-leþá elementai. Sprogimo nuplëðtiþvaigþdës iðoriniai sluoksniai ilgainiuiiðsisklaido erdvëje ir tokiu bûdu pra-turtina tarpþvaigþdinius debesis sun-kesniais uþ helá elementais. Kadangididelës masës þvaigþdþiø evoliucijosciklas trunka tik milijonus metø, tai ðis

tinis halo þvaigþdþiø bruoþas – jose yraðimtus kartø maþiau sunkesniøjø uþhelá elementø nei Saulëje. Halo ir cen-trinio telkinio þvaigþdës taip pat skriejaaplink Galaktikos centrà, bet jø orbi-tos chaotiðkos.

Galaktikos halà gaubia vadinamo-sios nematomos medþiagos vainikas.Jo buvimà árodo þvaigþdþiø orbitiniojudëjimo aplink Galaktikos centràgreièiai. Daroma iðvada, kad didesnëGalaktikos masës dalis sukoncentruo-ta ne jos centro kryptimi, o uþ diskoribø, kur nepastebima nei þvaigþdþiø,nei tarpþvaigþdinës medþiagos. Vaini-ko medþiaga pavadinta nematomàjatodël, kad jos spinduliavimas nestebi-mas. Nematomoji medþiaga turëtø su-daryti apie 90 proc. visos Galaktikosmasës. Taèiau jos prigimtis iki ðiol ne-atskleista.

Kaip gimstair mirðta þvaigþdës

Mums, Þemës gyventojams, arti-miausioji þvaigþdë – Saulë – yra svarbikaip ðviesos ir ðilumos ðaltinis, kuriodëka Þemëje gali klestëti ávairiausiosgyvybës formos. Taèiau ir gyvybei iðsi-vystyti reikalinga cheminiø elementøávairovë atsirado þvaigþdëse vykstantbranduolinëms reakcijoms. Ðiais lai-kais jau turima pakankamai daug áro-dymø, kad þvaigþdës formuojasi tarp-þvaigþdiniuose dujø debesyse. Esanttam tikroms sàlygoms juose susidaromedþiagos samplaikos (gniuþulai), ku-riø gravitacijos laukas ima traukti ap-linkines debesies daleles. Pamaþu trau-kiantis gniuþulams jø gelmës kaista,kol pasiekiama milijonø laipsniø tem-peratûra. Tuomet prasideda termo-branduolinës reakcijos – pagrindinisþvaigþdþiø energijos ðaltinis; tuometsakoma, kad gimë þvaigþdë. Þvaigþdësevoliucijos pradþioje jos centre ima„degti“ vandenilis: jungiantis vandeni-lio atomø branduoliams susidaro he-lis ir iðsiskiria energija, kurios dëkaþvaigþdë ðvieèia. Tai ramiausias ir il-giausiai trunkantis þvaigþdës raidosetapas. Taèiau þvaigþdës gyvenimotrukmë priklauso nuo jos masës. Kuodidesnë þvaigþdë, tuo greièiau ji iðeik-voja savo branduolinio kuro atsargasir baigia gyvenimà. Pavyzdþiui, Saulësmasës þvaigþdëje vandenilio „degi-mas“ trunka apie 10 milijardø metø.Uþ Saulæ maþesnës masës þvaigþdëse

tarpþvaigþdiniø dujø debesø praturti-nimo sunkiaisiais elementais bûdas tu-rëtø bûti gana efektyvus. Tokiuosetarpþvaigþdiniuose debesyse po kieklaiko vël gali prasidëti naujos kartosþvaigþdþiø formavimosi ir gyvenimociklas.

Kaip atsirado ir vystësimûsø Galaktika

Gana paprastas Galaktikos raidosmodelis sukurtas prieð keletà deðimt-meèiø. Tada buvo manoma, kad Ga-laktika ir atskiros jos dalys vystësi kaipuþdara sistema, o jos struktûrinës da-lys susiformavo paèioje kosminës evo-liucijos pradþioje. Galaktikos pradëjoformuotis praëjus keliems ðimtams mi-lijonø metø po Didþiojo Sprogimo, da-vusio pradþià Visatos plëtimuisi ir evo-liucijai. Tuomet Visata buvo uþpildytaðaltomis dujomis, kurias sudarë van-denilis (75 proc.) ir helis (25 proc.), èianebuvo sunkiøjø elementø. Ilgainiuidujos ëmë telktis á lëtai besisukanèiusdebesis, kurie veikiant gravitacijos lau-kui ëmë trauktis ir tankëti; taip pradë-jo formuotis galaktikos. Debesyse at-sirado maþesni sutankëjusiø dujø gniu-þulai, kurie ëmë trauktis savarankiðkaiir ið kuriø toliau formavosi þvaigþdës.Pirmosios þvaigþdës (dabar paèios se-niausios) uþpildë sferiðkà Galaktikoshalà. Kiek vëliau susiformavo centri-nis telkinys. Vis greièiau besisukantisdebesis turëjo vis labiau spaustis iðil-gai sukimosi aðies ir formuoti vis plo-nëjantá diskà. Þvaigþdþiø formavimo-si procesas turëjo pereiti á diskà ir pa-maþu uþpildyti diskà þvaigþdëmis. Di-delës masës þvaigþdës, greitai áveiku-

Paukðèiø Tako galaktikos spiraliniø vijø pieðinys(Credit: NASA/CXC/M.Weiss)

21

Galaktika NGC 1232. Manoma, kad taipgalëtø atrodyti ir mûsø Galaktika ið mi-lijonø ðviesmeèiø atstumo. (Credit: Euro-pean Southern Observatory (ESO))

ti ir nuo pat Galaktikos formavimosipradþios. Kiekviena ásiliejanti galakti-ka arba tarpþvaigþdiniø dujø debesisgali turëti átakos þvaigþdþiø populiaci-jos cheminei sudëèiai ir judëjimui. Ðiøreiðkiniø mastai ir chronologija yra uþ-ðifruota Galaktikos þvaigþdþiø chemi-nës sudëties ir erdvinio judëjimo ypa-tumuose, kuriuos dar reikia nuodug-niau iðtyrinëti.

Ar „perraðysime“Galaktikos istorijà

Ieðkodami atsakymo á klausimus, iðko ir kaip sudaryta mûsø Galaktika irkokia jos raidos istorija, astronomai tu-ri surinkti kuo tikslesniø duomenø apiekuo didesnio þvaigþdþiø skaièiaus tem-peratûras, ðviesius, cheminæ sudëtá, ju-dëjimo ypatumus, nuotolius. Dabarti-nis Galaktikos sandaros ir evoliucijosvaizdas konstruojamas remiantis maþ-daug milijono þvaigþdþiø duomenimis.Tai labai maþas kiekis, palyginti su vi-su þvaigþdþiø skaièiumi Galaktikoje.Todël ðiems tyrimams reikalingos dau-gelio pasaulio ðaliø astronomø pastan-gos. Naudojami didþiausi pasaulio te-leskopai, moderniausios kosminës ob-servatorijos. Taèiau nemenkas ir tyri-mø, atliekamø kuklesnëmis priemonë-mis, indëlis. Prie ðiø tyrimø prisidedair Vilniaus universiteto astronomai. Jietyrinëja Galaktikos disko ir haloþvaigþdþiø cheminæ sudëtá, erdviná ju-dëjimà – ieðko atsakymo á klausimà,kaip susidarë Galaktikos storojo dis-ko þvaigþdþiø populiacija. Tarpþvaigþ-diniø dujø ir dulkiø debesø fiziniø sa-vybiø ir erdvinio pasiskirstymo tyrimaipadeda tiksliau nustatyti þvaigþdþiø fi-zinius parametrus ir nuotolius.

Daugelis astronomø dideles viltissieja su Europos kosmoso agentûroskosmine observatorija „Gaia“, kuriosmokslinio projekto darbuose dalyva-vo ir Lietuvos astronomai. „Gaia“ pla-nuojama paleisti apie 2010 m. Ji galësiðmatuoti maþdaug milijardo þvaigþ-dþiø fizinius parametrus ir judëjimoypatumus, t. y. bus iðtirta 10 kartø dau-giau þvaigþdþiø. Ðie nauji duomenystikriausiai pateiks naujø argumentø irfaktø, kaip reikia „perraðyti“ Galakti-kos istorijà.

Kokia galaktika mumsartimiausia?

Daugelá metø astronomai manë, kad ar-timiausioji galaktika yra Didysis Magela-no Debesis, esantis uþ 160 tûkst. ðviesme-èiø. 1994 m. paaiðkëjo, kad þymiai arèiauyra Ðaulio nykðtukinë elipsinë galaktika,nutolusi nuo Þemës apie 80 tûkst. ðvies-meèiø. 2003 m. pabaigoje buvo paskelbta,kad atrasta dar artimesnë galaktika – Di-dþiojo Ðuns nykðtukinë galaktika, esanti tikuþ 25 tûkst. ðviesmeèiø nuo Þemës, t. y.arèiau nei iki Galaktikos centro. Minëtasnykðtukines galaktikas drasko mûsø Ga-laktikos gravitacijos jëgos. Astronomai nu-statë, kad ið ðiø galaktikø link mûsø Ga-laktikos yra nutásæ þvaigþdþiø srautai, liu-dijantys, kad kaimyniniø galaktikø þvaigþ-dës pamaþu ásilieja á mûsø Galaktikà. Tai-gi patvirtinama hipotezë, kad mûsø Ga-laktikos þvaigþdþiø populiacijà nuolat pa-pildo sudraskomø kaimyniniø nykðtukiniøgalaktikø þvaigþdës.

(Parengta pagal N. F. Martin et al. 2004.Monthly Notices of the Royal AstronomicalSociety, Volume 348)

Juodøjø bedugniø ádomybës

Iki ðiol buvo þinomos arba maþø masiøjuodosios bedugnës (5–20 Saulës masiø)dvinarëse þvaigþdþiø sistemose, arba labaidideliø masiø bedugnës ( 106–109 Saulësmasiø) galaktikø centruose. Atrodë, kadtarpiniø masiø bedugniø lyg ir nëra. Ne-seniai tarp rentgeno ðaltiniø atrastos vidu-tiniø masiø bedugnës (10²–10³ Saulës ma-siø). Jos susidaro tankiuose spieèiø cen-truose susiduriant þvaigþdëms.

Neseniai rasta maþiausios masës juodo-ji bedugnë – tai rentgeno spinduliø ðalti-nis GRO JO422+32 Persëjo þvaigþdyne.Paaiðkëjo, kad tai dvinarë sistema, suda-ryta ið þvaigþdës – raudonosios nykðtukës– ir tamsaus objekto, kurio masë turëtø bû-ti 3–5 Saulës masës. Tai reiðkia, kad be-dugnës dydis – 24 km. Tai maþiausia ir tan-kiausia bedugnë ið visø þinomø, nes juo-dosios bedugnës dydis tiesiai proporcingasjos masei.

Mûsø galaktikos centre yra 3 mln. Sau-lës masiø bedugnë, jos spindulys yra 6 mln.km, o tankis – 1 kg/cm³.

(Parengta pagal leidiná „Lietuvos dangus“,

2005)

TRUMPAI...sios savo evoliucijos kelià, sprogdavokaip supernovos, jø liekanos praturtin-davo pirmines tarpþvaigþdines dujassunkiaisiais elementais. Ið ðiø dujø for-muodavosi naujos kartos þvaigþdës,kurios vël kartojo þvaigþdþiø evoliuci-jos ciklà. Tokiu bûdu Galaktikos plo-najame diske besiformuojanèiø þvaigþ-dþiø cheminë sudëtis panaðëjo á Sau-lës sudëtá. Prieð 4,6 milijardo metø Ga-laktikos plonajame diske susidarë irSaulë, o aplink jà susiformavo plane-tos.

Taèiau vis gausëjantys stebëjimøduomenys neleidþia tvirtinti, kad Ga-laktika vystësi bûtent tokiu bûdu. Vie-nas ið prieðtaravimø – Galaktikoje ne-randama maþos masës þvaigþdþiø, ku-rios praktiðkai neturëtø sunkiøjø ele-mentø, t. y. nerasta þvaigþdþiø, susida-riusiø ið pirmykðèio vandenilio ir heliomiðinio paèioje Galaktikos formavi-mosi pradþioje. Kitas ádomus faktas –Galaktikoje per maþai maþos masësþvaigþdþiø su dideliu sunkiøjø elemen-tø trûkumu. O tokiø þvaigþdþiø turëtøbûti, nes jø evoliucija vyksta lëtai. At-siranda vis daugiau árodymø, kad Ga-laktikos struktûrinës dalys vykstantevoliucijai veikia viena kità, ir jos evo-liucija tebevyksta iki ðiol. Galaktikostraukos laukas drasko kaimynines ma-þesnes galaktikas ir átraukia jø þvaigþ-des ir tarpþvaigþdiniø dujø debesis á sa-vo sudëtá. Tolimø galaktikø stebëjimairodo, kad galaktikø susidûrimai ir su-siliejimai yra gana daþnas reiðkinys.Neseniai nustatyta, kad Ðaulio nykðtu-kinë galaktika ásilieja á mûsø Galakti-kà. Tarpþvaigþdiniø dujø debesys, at-skriejæ ið tarpgalaktinës erdvës, retkar-èiais „ákrenta“ á Galaktikà. Jei ðie reið-kiniai stebimi dabar, tai jie turëjo vyk-

22

Meniniai kino filmai pasiekia didþiu-les auditorijas ir neiðvengiamai veikiavartotojus. M. McLuhanas yra paste-bëjæs, kad praëjusiame amþiuje per te-levizijà rodyti filmai su angliðkais sub-titrais, aiðkinanèiais tarmes, Anglijojeatgaivino regioninius dialektus, o Vo-kietijoje dubliuoti filmai, remiantisTh. Herbsto tyrimais, vokieèiø kalbai„ápirðo“ gausybæ anglicizmø. Lietuvo-je tokiø duomenø neturime, taèiauávertinus V. Vilkonèiaus mintá, jog pas-tarøjø metø vertimai linkæ á mûsø kal-bai nebûdingà abstrakèià raiðkà, bei li-teratûrologo V. Kubiliaus áþvalgà, kadverstinës knygos padarë lemiamà áta-kà lietuviø mentalitetui ir literatûrinëskalbos raiðkos galimybëms, perðasi ið-vada, kad ðiuolaikinës lietuviø kalbosvartosenà bei raidà veikia ir gausiai de-monstruojami verstiniai filmai. Taisvarbi dabartinës lietuviø kalbos var-tojimo sritis, taèiau vertimo mokslo irkalbotyros dëmesio Lietuvoje jai ne-pelnytai stinga.

Lietuviškai ekranasprabyla kitaip

Audiovizualus vertimas reikðmingastuo, kad èia vyksta ypatingos kalbostransformacijos, nulemtos skirtingøvertimo bûdø specifikos. Dubliuojant,

arba originaliàjà pakeièianti vertimofonograma, ið aktoriø reikalaujamaágarsinti vertimo tekstà taip, kad su-taptø jø ir ekrane rodomø aktoriø ar-tikuliacija. Èia svarbu panaðus origi-nalo ir vertimo skiemenø skaièius,abiejø tekstø garsynas. Neretai ieðkantaukso vidurio tarp artikuliacijos sin-chroniðkumo ir prasmës ekvivalentið-kumo vertimo tekstà tenka netgi keis-ti. Dubliuojant visiðkai pakeièia-ma originalioji fonograma, todëlbeveik neámanoma lyginti origi-nalo ir vertimo. Jø analizæ apsun-kina ir dubliaþui artimas sinchro-nizavimas – greta originalios fo-nogramos áraðytas vertimas. Jisdaþnai menkina meninæ origina-lo vertæ, mat ne visada perteikiaaktoriø balso intonacijas, ypaè,jei filmà ágarsina vienas dikto-rius. Prieðingai nei daug laiko rei-kalaujantis dubliaþas (vien filmas„Zebriukas Dryþius“ dubliuotaspusantro mënesio!), sinchroniza-vimas uþima antra tiek filmotrukmës. Kadangi vertëjà spau-dþia spartûs gamybos terminai, okalbos redaktoriui nepaliekamalaiko lyginti vertimo su origina-lu ir tartis su vertëju, galimi ko-kybei kenkiantys nukrypimai nuooriginalo.

Ekrano kalbos vertimas:

Alina BARAVYK AITË

Daþno þiûrovo, kino teatre ar per televizijà stebinèio nelietuvið-kà meniná filmà, ausiai nemiela originalo ir vertimo polifonija, oakis kliûva uþ titrø net ir tada, kai verèiama ið kalbos, kuriàpuikiai moki. Paisant vadinamosios kino tikrovës vientisumo ver-tëtø pasitelkti optimalø meninës regimybës perteikimo bûdà –dubliaþà, beje, reikalaujantá rizikingos lëðø bei laiko investici-jos. Galbût dël to nuo Nepriklausomybës atkûrimo mûsø ðalyjelietuviðkai dubliuoti tik trys filmai („Ðrekas 2“, „Visa tiesa apieryklá“ ir „Zebriukas Dryþius“). Pirmenybë teikiama kitoms au-diovizualaus vertimo rûðims – sinchronizavimui ir titravimui.Kaip filmø vertimas atrodo ið mokslinio þiûros taðko?

Kai filmà tenka... skaityti

Nebyliojo kino laikus siekiantis tit-ravimas (ekrane rodomi iðversti filmodialogø ir replikø áraðai) nuo kitø ver-timo bûdø skiriasi tuo, kad èia sakyti-në kalba transformuojama á raðytinæ.Todël titrø formà ir turiná riboja bûti-nas vaizdo ir teksto vienalaikiðkumas:vidutiniu greièiu skaitantis þmogus vie-nà titrø eilutæ perskaito per 3 s, dvi –per 5 s. Tai verèia rinktis kondensuotàvertimo kalbos raiðkà, atsisakyti retøar dviprasmiðkø þodþiø, matus raðytiskaitmenimis ir pan. Titravimas iðsklai-do meninës filmo tikrovës regimybæ,tarsi leisdamas þiûrovui pamatyti ver-timo „virtuvæ“: originalioji fonogramanepakinta, tad labai paranku lygintioriginalo ir vertimo tekstus bei vertin-ti vertimo kokybæ. Neatsiþvelgiant á tai,kad kondensuota raiðka perteikia ne-bûtinai kalbos ekvivalentais iðreikðtàoriginalo prasmæ, titruoti filmai nepa-matuotai siûlomi kaip viena kalbosmokymo(si) priemoniø, nors jie vei-

tyrinëjimai

23

kiau praverstø nebent atgaivinti pri-mirðtas kalbos þinias.

Atskiro aptarimo praðosi filmø pa-vadinimai. Sëkmingu filmo eksportusuinteresuoti gamintojai daþnai paren-gia iðsamius originalo dialoguose pa-sitaikanèiø sudëtingesniø posakiø, fra-zeologizmø, þargonizmø, aliuzijø pa-aiðkinimus, pasiûlo keletà pavadinimø(kaip tokia pagalba apsidþiaugtø gro-þinës literatûros vertëjai!). Veikiausiaitodël originalus filmo pavadinimas„Big Fish“ tampa „Mano gyvenimo þu-vimi“, o „Quills“ – „Skandalingàjaplunksna“. Taèiau kai kurie komercið-kai patrauklûs pavadinimai ne tik nu-tolsta nuo pirminës kûrinio koncepci-jos, bet ir apsunkina filmo suvokimàbei suþlugdo jo sëkmæ. Taip vokieèiøraðytojo P. Maaro knygø vaikams ek-ranizacija „Das Sams“ mûsø ðalyje pa-virto „Berniuku parðiuku“, nors origi-nalo herojus nëra nei viena, nei kita.Tai ðeðtadieniais atsirandantis belytispadaras á ðnipà panaðia nosimi, o jovardas Sams grástas þodþiø þaismu:vok. k. Sams yra daiktavardþio Sams-tag (šeštadienis) dëmuo. Tad lietuvið-kas atitikmuo turëtø asocijuotis sudaiktavardþio šeštadienis dëmeniu –skaitvardþiu šeštas/šeši, pvz., Šešius,Šešis, Šeštys, Šeštadas... Taip filmo pla-tintojø pasirinktame pavadinime (vie-toj vertëjos siûlyto „Ðeðtadienio kûdi-kio“) neatsispindinti veikëjo vardo mo-tyvacija sugriovë vidiná loginá siuþetoryðá. Neverta në priminti, kad Vokieti-joje didþiulio pasisekimo sulaukusiofilmo tæsiniai Lietuvoje rodomi nebu-vo.

Ar minëtø audiovizualaus vertimoproblemø ámanoma iðvengti? Remian-tis tyrimais, dël kondensuotos filmøvertimo kalbos titruojant patiriama vi-dutiniðkai iki 15 proc. semantiniø arstilistiniø nuostoliø (kiekybës poþiûriuperteikiama 60–70 proc. originalo

teksto). Dar didesniø prasmës nuos-toliø patiriama dël nepakankamos ver-tëjø kompetencijos, verèiant ið pagal-binio vertimo ar susidûrus su kultûri-nëmis realijomis, frazeologizmais, þo-dþiø þaismu, intertekstualizmais, no-rint perteikti dialektus, þargonizmus,intarpus kita kalba, akcentà. Sunkumøkyla ir dël to, kad verèiant filmus be-veik neámanoma taikyti literatûrinia-me vertime tokiais atvejais naudoja-mus komentarus, iðnaðas ar kitokiuspaaiðkinimus. Þinoma, esminá kûriniokomponentà sudarantá dialektà (filmo„Manitu batai“ herojai kalba vokieèiøbavarø tarme, kuri naudojama kaipvienas komiðkumo elementø) galimaversti lietuviðku dialektu, taèiau taipfilmui bûtø suteiktas nepageidaujamasnacionalinis koloritas. O kaip „sutar-minti“ titrus? Matyt, èia praverstø tit-ravimo standartai, kurie suvienodintømetodikà ir palengvintø filmo su-vokimà, bet iðspræstø tik dalá pro-blemø.

Vertimo matas – kokybë

Vertimø kokybës prieþiûra iðesmës yra vertimo kritikos pre-rogatyva. Deja, vertimo kritikosLietuvoje neturime, nes vertimoteorijos tradicijos mûsø ðalyje te-besiformuoja. Tai byloja ir faktai:VU Vertimo studi jø katedraásteigta 1997 m., o lietuviø kalbaiðleista vos keletas mokslo irmokslo populiarinimo leidiniøvertimo tema. Tiesa, neseniaiákurta Lietuvos literatûros vertë-jø sàjunga deklaruoja girtinà sie-ká gerinti vertimo kokybës sam-pratà ir puoselëti meninio verti-mo teorijà bei kritikà, taèiau josinteresø sritis filmø vertimø ne-aprëpia.

Nuolat gausëjanti kino filmørinka didina filmø vertëjø pa-klausà ir jø ugdymo poreiká, to-

Ar pavydëti filmø vertëjams?

dël Vakarø Europos aukðtosiose mo-kyklose jau gerà deðimtmetá dëstomafilmø vertimo teorija ir praktika. De-ja, Lietuvoje dëmesio tam neskiriama.Nors pastaràjá deðimtmetá – didþiau-sià átakà èia padarë tuometinis Lietu-vos rengimasis narystei Europos Sà-jungoje ir NATO – ðalies aukðtosiosemokyklose imta ugdyti vertëjus ið uþ-sienio kalbø, prioritetas skiriamas tiks-liajam vertimui, o meninio vertimo,prie kurio ðliejasi ir filmø vertimas,specialistai nerengiami. Tuo tarpu ver-timø kokybë Lietuvoje rodo, kad bûti-na ugdyti ir literatûrinio bei audiovi-zualaus vertimo specialistus, formuo-ti ir plëtoti vertimo teorijos bei verti-mo kokybæ skatinanèios vertimo kriti-kos tradicijas.

ar išgirstame tai, kas buvo pasakyta?

Kadrai ið filmø „Manitu batai“

ir „Pavasaris, vasara, ruduo,þiema ir vël pavasaris“

24

Atranolis – vienas stipresniø þino-mø alergenø. Tai àþuolo samanø eks-trakto atranorino skilimo galutinis pro-duktas. Natûrali kvapioji medþiagaplaèiai naudojama gaminant kvepalus,losjonus, ploviklius. Jis sukelia alergi-næ reakcijà net tuomet, jei koncentra-cija tik 0,000015 proc.

Arbatmedþiø aliejus – ávairiø me-dþiagø miðinys, gaunamas distiliuojantAustralijos arbatmedþiø þaliavà. Taimono- ir seskviterpenø aromatiniaikomponentai. Ið 100 terpenø, esanèiø

rofesorë Rûta Dubakienë –2004 metø Lietuvos mokslo pre-mijos laureatë. Ði premija jaiskirta uþ darbø ciklà „Alergolo-

gija: ekologinës prielaidos, nauji diag-nostikos ir gydymo aspektai (1980–2003)“. Nuo 2004 metø profesorë –Europos Komisijos Mokslinio platausvartojimo produktø komiteto narë.2005 metø sausá Lietuvoje ákurtas Kos-metikos gaminiø mokslo komitetasprie Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministerijos. Ðis komitetasmoksliðkai vertina kosmetikos gaminiøsaugà bei rizikà vartotojø sveikatai, tei-

arbatmedþiø aliejuje, 60 visapusiðkaiiðtirti. Arbatmedþiø aliejus vartojamaskaip universalus vaistas gydant daugeláodos ligø: egzemà, herpesà, spuogus,burnos infekcijas ir uþdegimus, negy-janèias þaizdas. Be to, arbatmedþiøaliejaus gali bûti vonios aliejuose, dan-tø pastoje, burnos skalavimo priemo-nëse. Gerai þinomos ðio aliejaus anti-mikrobinës savybës. Taèiau jis, nors irneturi toksinio, teratogeninio povei-kio, daþnai sukelia alerginá kontaktinádermatità.

Parabenai – tai 4-hidroksibenzoi-në rûgðtis, jos druskos ir esteriai. Jieplaèiai naudojami kosmetikoje – kre-muose, ðampûnuose, muiluose, taippat maisto produktuose. Parabenai tu-

kia iðvadas dël ðalyje gaminamø ar ða-lies rinkoje esanèiø kosmetikos gami-niø saugumo. Profesorë – ðio komite-to pirmininkë, turinti didþiulæ prakti-næ patirtá, kurià ágijo vadovaudamaRespublikiniam alergologijos centrui,nuolat rûpindamasi visuomenës ðvie-timu.

„Spectrum“ kalbina profesoræ apiealergijas kosmetinëms medþiagoms.

Ar alergologi ja – senas mokslas? Ka-da þmonës pradëjo skøstis alerginëmisreakci jomis? Pirmà kartà grësminga alerginë re-

akcija apraðyta Egipto papiruse. Taigi

Alergijà galima áveikti þiniomissveikata

Tuo ásitikinusi VU Medicinos fakulteto profesorë, habilituota dak-tarë, Lietuvos mokslø akademijos narë ekspertë Rûta DUBAKIENË,pirmoji Lietuvoje pradëjusi tyrinëti ekologinius alergijos veiks-nius, pateikusi ið esmës naujas gydymo alergenais schemas beiiðleidusi pirmàjá Lietuvoje alergologijos vadovëlá.

P

ri silpnà estrogeniná poveiká, o estro-genai gali paskatinti krûties vëþio iðsi-vystymà. Gausiai naudojant parabenøturinèius produktus krûtinës srityje, jiegali kauptis krûtyse ir sukelti vëþá.

Plaukø daþø sudedamosios dalysir jø átaka þmogaus sveikatai – moksli-ninkø tyrinëjimo objektas. Jie árodinë-ja, kad plaukø daþai, ypaè oksiduojan-tys permanentiniai daþai – leukemijos,Hodþkino limfomos, ðlapimo pûslësvëþio prieþastis. Ðiuo metu EuroposSàjungoje yra registruotas 261 plaukødaþas, 61 ið jø yra visiðkai naujos me-dþiagos. 2002 m. Europos rinkoje bu-vo 89 pavadinimø plaukø daþø sude-damosios dalys. Ið 229 medþiagø 21 yraávardinta kaip alergenas. Vienas stip-

Keletas faktøapie alergenus

Keletas faktøapie alergenus

25

balinimo priemonës sukelia burnosvëþá.

Ði medþiaga gana plaèiai naudojamair kosmetikoje.

Lietuvos alergologø atliktø tyrimøduomenimis, net deðimtadalis Lietu-vos stomatologø, chirurgø, medicinosslaugytojø jautriai reaguoja á vandeni-lio peroksidà. Medikai daþnai bûnaalergiðki cheminëms medþiagoms. Net23 proc. Lietuvos stomatologø jautrûsakrilatams – medþiagoms, esanèiomishelio plombose. Dezinfekuojanèiomsmedþiagoms, pavyzdþiui, glutaraldehi-dui, jautrûs 2,5 proc., benzalkonijauschloridui – 3,4 proc. gydytojø.

VU Medicinos fakulteto profesorëRûta DUBAKIENË

þmonës jau seniai skundësi alerginë-mis ligomis ir ieðkojo bûdø bei prie-moniø, kaip jas iðgydyti. Alergijos ter-minas pirmà kartà paminëtas 1906 me-tais. Nuo tada prasideda alergologijosera. Lietuvoje irgi galime pasigirti gar-binga ðio mokslo istorija. 1926 metaisakad. V. Laðas paraðë pirmàjà savo mo-nografijà „Anafilaksija. Eksperimen-tiniai tyrimai“.

Kodël kai kurios medþiagos sukeliaalergi jas?

Pati medþiaga nekalta. Alergija – taiþmogaus organizmo reakcija á ávairiasáprastines aplinkos medþiagas. Ið anks-to negalima þinoti, kad medþiaga busalergeniðka. Þmogus gali sureaguoti ábet kurià cheminæ medþiagà. Tai þmo-gaus imuninës sistemos problema. Yraárodyta, kad kai kurios medþiagos su-kelia reakcijas didesniam þmoniø skai-èiui.

Kada maþiau galimybiø susirgti aler-gi ja – ar naudojant brangø garsios fir-mos produktà, ar maþai þinomos, ne-brangø?

Kokybës prasme – kuo brangesnis,tuo geresnis produktas, bet dël aler-giðkumo – ne. Alergijà gali sukelti tieklabai aukðtos kokybës, tiek prastesnisproduktas.

Lietuviðka kosmetika natûralesnë,trumpesnis ir jos galiojimo laikas. Norsalergija kosmetikai dar nëra labai pa-plitusi, bet greitai gali tapti visuotineproblema, nes jaunimas daþniau nau-doja kosmetikà: daþus, dekoratyvinækosmetikà, darosi tatuiruotes. Kai ku-rios medþiagos, pvz., parafenilendia-mino junginiai, yra ypaè alergeniðkos.

Ar alergi jø daugëja?

Deja, taip. Didëja uþterðtumas, blo-gëja þmogaus genofondas. Aplinkosuþterðtumas, ekologiniai dalykai ir pa-sikeitæ lietuviø mitybos áproèiai yra la-bai svarbûs veiksniai. Turime daugalergijos maistui atvejø. Kad ir kaipbûtø keista, alergija maistui daþniaukankina suaugusiuosius, o ne vaikus.

Net 85 procentai alergiðkø þmoniøalergijà paveldi. Daþniausiai kenèiaantroji karta.

Ar ámanoma iðgydyti alergines ligas?

Daugeliu atvejø polinkis á alergijàglûdi genuose, niekur nedingsi. Yra ge-rybiðkos eigos: galimi savaiminiai pa-sveikimai, nes alerginiø ligø eiga yrabanguojanti. Padaryti galima daug, yradaug gydymo metodø, koreguojanèiøimuninæ sistemà. Taèiau svarbiausiayra þinoti. Alergijos esmë tokia: yrakonkretus alergenas ir prieð já gami-

nasi antikûnai. Alerginë reakcija vyks-ta sàveikaujant alergenui ir antikûnui.Jei nëra alergeno, alerginë reakcija ne-vyksta. Bet jei negali iðvengti tø aler-genø, galima maþinti antikûnø kieká –tai vadinamoji specifinë imunoterapi-ja.

Esate Europos Komisi jos Mokslinioplataus vartojimo produktø komiteto na-rë, ar galite ávertinti Lietuvos dëmesá aler-ginëms ligoms?

Tokio dëmesio ðiai problemai, koksskiriamas dabar Lietuvoje, tikrai permaþai. Bet mûsø mokslininkai pasie-kë tarptautiná lygá, iðleistas vadovëlis.Greta Vilniaus universiteto ir Kaunomedicinos universitete stiprëja bazë,iðugdëme daug jaunø gerø specialistø.Þinoma, seniai laikas bûtø, pvz., prieVilniaus universiteto Imunologijos ins-tituto ákurti moksliná alergologijos cen-trà ar klinikà. Kaip ir visoje Europoje,Lietuvoje alergologija turëtø uþimtideramà vietà ðalia kitø medicinos sri-èiø, juo labiau kad ádirbis yra, esamevertinami, rengiame Europos alergo-logø ir klinikiniø imunologø mokyklas,dalyvaujame Europos mokslinëse aler-gologijos programose.

Ðiuo metu rengiu klinikinës alergo-logijos vadovëlá. Na, o Valstybinëmokslo premija uþ darbà ðioje srityje– didelis ávertinimas.

Kalbino Nijolë BULOTAITË

riausiø alergenø – parafenilendiami-nas. Jo ypaè gausu tamsiai rudos, juo-dos ir tamsiai mëlynos spalvos daþuo-se.

Paraamonio fenolas (PAP) – netik stiprus alergenas, bet ir labai tok-siška medþiaga. Svarbu þinoti, kad šimedþiaga, patekusi ant þmogaus odos,skyla á paracetamolá, gerai þinomà tem-peratûros maþintojà, nuskausminantávaistà.

Aliuminis. Pats aliuminis nëra aler-genas, taèiau jis naudojamas alerginiøligø diagnostikai. Yra nuomoniø, kadaliuminio druskos sukelia anemijà irAlzheimerio ligà. Neseniai vienameJAV medicinos þurnale buvo paskelb-

ti du straipsniai apie aliuminio pavojønaudojant prakaitavimà maþinanèiaspriemones. Aliuminio chlorohidratasyra aktyvusis antiperspirantø kompo-nentas, slopinantis prakaito iðsiskyri-mà ið prakaito liaukø. Manoma, kadaliuminio druskos pakenkia per odànaudojant prakaitavimà slopinanèiuskremus, kuriø sudëtyje yra lipofiliniøsudedamøjø daliø, palengvinanèiøaliuminio absorbcijà. Mokslininkainuogàstauja, kad aerozoliniai perspi-rantai yra daug skvarbesni nei tepa-mieji, todël pavojingesni.

Peroksidas, esantis dantø balinimopriemoniø sudëtyje, pastaraisiais me-tais kelia mokslininkø susidomëjimà,nes vis daþniau apraðomai atvejai, kai

26

Restauratoriaus darbas: nuoamato iki rimtø þiniø

Dar neseniai restauratoriaus darbaslaikytas amatu, kurio subtilybes irþinias patyrusieji perduodavo ið kartosá kartà. Lietuvos dailës muziejaus Pra-no Gudyno muziejiniø vertybiø restau-ravimo centro Moksliniø tyrimø sky-riaus vadovë Janina Lukðënienë prisi-minë, kaip 1993 m. Skandinavijos irBaltijos ðaliø restauratoriø konferen-cijoje þurnalistai jos paklausë, kur to-kie specialistai rengiami. „Neseniaipradëjo rengti Dailës akademija, oðiaip vienas ið kito mokosi. Iðvaþiuoja

staþuoti á Ermitaþà, á muziejus, uþsie-nyje patirties pasisemia“, – tuomet at-sakë ji. Þurnalistai stebëjosi, kodël spe-cialaus iðsilavinimo neturintys kitømokslo srièiø specialistai leidþiami priemeno vertybiø. „Iðsilavinimas dirbantðioje srityje yra bûtinas“, – ásitikinusiJ. Lukðënienë.

Ðiandien restauratoriaus þiniø baga-þà turi sudaryti trys blokai: pirmasis –dailës ir istorijos þinios, antrasis – gam-tos mokslai: chemi ja, biologi ja,medþiagotyra, fizikiniai ir cheminiai ty-rimo metodai, chemijos analizë, che-minës medþiagos, biologija, ir treèia-sis – praktinis restauravimas, senieji irdabartiniai restauravimo metodai. Ðiø

þiniø taip pat reikia ir restauravimotechnologams, taèiau ðie specialistaigeriausiai turi iðmanyti chemi jà.J. Lukðënienë, gerai þinanti pasaulinærestauratoriø rengimo patirtá, teigia,jog niekur nëra restauravimo chemi-jos specialybës.

Uþsienyje restauratoriai rengiami la-bai kruopðèiai. Daug restauratoriø mo-kymo ástaigø turi anglai, daþniausiai josveikia prie universitetø. Neatsilieka irlenkai: Koperniko universitete yra at-skiras fakultetas, restauratoriai rengia-mi Krokuvos universitete ir Varðuvosdailës akademijoje. Danijoje restaura-vimo mokykla veikia prie Kopenhagosuniversiteto. Ðvedai specialistus rengiaGeteborgo universitete, suomiai turiatskirà fakultetà, Olandijoje ákurtaskultûros paveldo institutas. Maltojeyra europinis restauratoriø rengimocentras, kuriame galima mokytis netnuotoliniu bûdu. Daug restauratoriørengimo centrø yra Italijoje.

Nauja studijø programa –su abejoniø prieskoniu

Lietuvos dailës muziejaus Prano Gu-dyno muziejiniø vertybiø restauravimocentras Vilniuje yra didþiausia Lietu-vos muziejiniø vertybiø tyrimo, konser-vavimo ir restauravimo ástaiga. Cen-tre konservuojami, restauruojami ir ty-rinëjami tapybos, grafikos, skulptûros

Restauratoriø darbas – unikalus. Ðie specialistai prikelia kul-tûros vertybes naujam gyvenimui ir tarsi paþadina laikà, uþ-migusá meno vertybëse. Jø darbà nuo seno gaubia paslaptiesskraistë. Daugelis vyresniø restauratoriø ðio darbo mokësi iðpatyrusiø kolegø, patirtis buvo perduodama ið kartos á kartà.Tik pastaraisiais metais, sparèiai tobulëjant ávairioms tech-nologijoms, á ðá paslaptingà ir visuomenës nelabai pastebimàprocesà – meno vertybiø, dokumentø ar archeologiniø radi-niø restauravimà – imta þiûrëti ne kaip á amatà, o kaip á sfe-rà, kurioje susipina menas, mokslas ir patirtis.

þvilgsnis

Paþadinti uþmigusá laikàLiana BINK AUSKIENË

P. Gudyno muziejiniø vertybiø restauravimo centro Moksliniø tyrimø skyriaus vadovë JaninaLukðënienë teigia, jog ðiandien restauratoriai turi turëti fundamentalø iðsilavinimà

D. B

agd

ono

nuot

rauk

os

27

kûriniai, tekstilës, keramikos, metalodirbiniai, baldai, archeologiniai radi-niai. Kasmet restauruojama apie 1500kûriniø, saugomø Lietuvos dailës mu-ziejaus, kitø respublikos bei savivaldy-biø muziejø rinkiniuose, baþnyèiose,privaèiose kolekcijose, uþsienio muzie-juose, dar tiek pat eksponatø paruo-ðiama ilgalaikiam saugojimui.

P. Gudyno restauravimo centrà irVilniaus universitetà jau nuo seno sie-ja glaudûs ryðiai. Èia dirba nemaþaiVilniaus universiteto Chemijos fakul-tetà baigusiø specialistø – net penkio-lika. Be to, dar vienuolika specialistøbaigë kultûros vertybiø restauravimoir konservavimo profesines studijasChemijos fakultete. Neseniai fakulte-to dekanas prof. Rolandas Kazlauskasir prodekanë doc. Laimutë Salickaitë-Bunikienë pasiûlë bendradarbiautiproduktyviau – rengti kultûros verty-biø restauravimo ir konservavimo spe-cialistus. Anot Janinos Lukðënienës,tokiø specialistø poreiká subrandinolaikas. „Matome, kiek èia sukaupta þi-niø, proto resursø, kiek atlikta darbø.Uþmegzti ryðiai su ávairiø pasaulio ða-liø restauratoriais. Nepanaudoti studi-joms ir mokslui ðios tarsi natûraliai su-siklosèiusios bazës bûtø nedovanotinaklaida ir aplaidumas“, – pritaria ir doc.L. Salickaitë-Bunikienë. Be to, docen-të mano, kad labai svarbûs ir þmogið-kieji iðtekliai – juos reikia nuolat at-naujinti ir stiprinti, reikia ir visuome-nei parodyti, kokie þmonës èia dirba,kà jie gali duoti visuomenei.

Chemijos fakultete pradëti rengtikultûros vertybiø restauravimo ir kon-servavimo specialistai. Ði specialybësujungë dvi labai svarbias restauravi-mo ir konservavimo darbo sritis – res-tauravimà ir chemijà. Deja, ðià þiemà

fakultetas iðleido paskutinæ specialiø-jø profesiniø kultûros vertybiø restau-ravimo ir konservavimo studijø absol-ventø laidà – ekspertai nusprendë ðiàstudijø programà panaikinti.

Tuomet buvo pasiûlyta rengti specia-listus nuo pirmojo kurso – bakalaurostudijø pakopoje. Bendromis pastan-gomis buvo „pagimdytas“ ir studijøprogramos pavadinimas – konservavi-mo ir restauravimo chemija. Neiðveng-ta ir ekspertø bei programos rengëjøginèø. Patirtis rodë, jog á specialiàsiasstudijas susirinkdavo þmonës, jau pri-silietæ prie meno vertybiø, dirbæ mu-ziejuose ir pan. Anot programos ku-ratorës L. Salickaitës-Bunikienës, ðiprograma reikalingiausia bûtent to-kiems motyvuotiems þmonëms. „Pa-naikinus specialiàsias profesines stu-dijas ðie þmonës, kurie jau turi patir-ties, bet trokðta daugiau þiniø, varguar ryðis stoti á bakalauro pakopà ir mo-kytis kartu su jaunuoliais, kà tik bai-gusiais mokyklas. Po bakalauro studi-jø turëtume pasiûlyti magistrantûrosstudijas, o jø dar neturime“, – atsklei-dë savo nuogàstavimus docentë. Neri-mo kelia ðios specialybës pasirinkimomotyvai – Janina Lukðënienë teigia,jog daugelá jaunø þmoniø suviliojo pa-slaptingai skambantis specialybës pa-vadinimas. Tad šiandien nelengva at-sakyti á retoriná doc. L. Salickaitës-Bu-nikienës klausimà – kiek ðiø jaunøþmoniø ateis dirbti drauge su dabarti-niais specialistais ir kada ateis?

Restauravimo ir konservavimo che-mijos studentai gaus tvirtø chemijos þi-niø, taip pat bus nuosekliai dëstomarestauravimo ir konservavimo chemi-ja. Programoje numatytos dvi prakti-kos: mokomoji, kai studentai susipa-þins su dirbtuvëmis, ir profesinë prak-

tika, truksianti du mënesius – studen-tai dirbs kartu su restauratoriais ir at-liks savo baigiamuosius bakalauro dar-bus, panaudodami restauravimo, kon-servavimo chemijos teorines ir prakti-nes þinias. Uþsienyje tokios praktikostrunka nuo trijø mënesiø iki pusës me-tø. O pas mus ilgiau praktikuotis ne-leidþia Ðvietimo ministerijos Studijøkokybës centro sudarytas chemijos stu-dijø reglamentas.

Patyrusiø restauratoriøpasididþiavimas –

doktorantai

L. Salickaitë-Bunikienë ir J. Lukðë-nienë ne maþiau nei nuveiktais darbaisdidþiuojasi iðugdytais doktorantais, ku-rie labai sëkmingai tæsia tyrimus kul-tûros vertybiø ir medþiagø iðaiðkinimosrityse. „Yra daugybë temø, kuriomsiðgvildenti reikia laiko ir atsidëjimo.Jeigu sudarysime sàlygas þmonëmsbaigti doktorantûros studijas, bûsimeramesni, kad jie taps gerais specialis-tais“, – ásitikinusi L. Salickaitë-Buni-kienë.

Jau trys doktorantai yra pasirinkærestauravimo ir konservavimo kryptá.Viena ið jø – Jûratë Senvaitienë, Lie-tuvos dailës muziejaus direktoriaus pa-vaduotoja, P. Gudyno restauravimocentro vadovë. Jos darbo tema – „Res-tauravimo procesø átaka kûriniams“.Pirmoji ðio darbo dalis bus apie galoraðalà ir popieriø. Tai be galo aktualitema. Pasirodo, jog maþdaug 80 mln.rankraðèiø ar rankraðtiniø knygø, esan-èiø Rytø Europos archyvuose, yra tra-

Restauravimo dirbtuvëse tvyro ypatinga aura

Keramikos restauravimas – iki ðiol maþaityrinëta sritis

28

giðkos bûklës ir juos reikia nedelsiantkonservuoti. Antrojoje savo darbo da-lyje doktorantë rengiasi nagrinëti ke-ramikos eksponatø restauravimà irrestauravimo procesø átakà keramikosobjektams. Ði sritis kol kas labai ma-þai tyrinëta.

Visai neseniai VU Istorijos fakulte-te archeologijos programoje buvo ar-cheologiniø radiniø restauravimo gru-pë. Ðios grupës doktorantas turi gintisdaktaro disertacijà apie avalynæ ikiXIII a. Jis ne tik surinko istorinæ me-dþiagà, bet ir pats P. Gudyno restaura-vimo centre tà avalynæ restauravo. Pro-fesines studijas spëjo baigti keturiosabsolventø kartos – jie paliko daug ver-tingø diplominiø darbø, kurie tampamokomàja ir metodine medþiaga bû-simiems specialistams ir muziejinin-kams. Ðtai jau yra darbas apie moder-niosios tapybos restauravimà – já raðëstudentë, baigusi Dailës akademijà.

P. Gudyno restauravimocentre restauruojamosir Universiteto vertybës

Šiuo metu P. Gudyno centre yra kon-servuojami praëjusiame „Spectrum“numeryje apraðyti herbariumai. Jauápusëjo ðio darbo cheminiai technolo-giniai tyrimai, atliekami konservavimoir restauravimo darbai. Ðiø unikaliøherbariumø bûklë, anot specialistø, në-ra katastrofiðka, bet restauruoti juosbûtina: daugelis lakðtø yra paþeisti, ási-metæs pelësis, iðplaukæs raudonas ra-

þemëlapiø kolekcija ið VU bibliotekosRankraðèiø skyriaus.

Siekiama sukurti stiprørestauravimo technologijø

centrà

Dabar pasaulyje labai populiarusprevencinis konservavimas. Tai kon-servavimas, kuriuo restauratoriai vei-kia ne patá kûriná, o aplinkà – ðviesà,temperatûrà, drëgmæ. Prevenciniskonservavimas prasideda jau statantmuziejø, nes bûtent èia turi bûti suda-rytos tinkamos sàlygos kûriniams sau-goti. Deja, pas mus prevencinio restau-ravimo kol kas nepakanka. Daugelámetø meno kûriniai nebuvo gerai sau-gomi, ypaè baþnyèiose. Valstybës po-þiûris á meno vertybiø restauravimà irkonservavimà kol kas yra labai forma-lus. Sekant olandø pavyzdþiu, Lietu-voje pradëta kilnojamøjø kultûros irmeno vertybiø saugojimo programa:ávertinama muziejuose saugomø kul-tûros vertybiø bûklë, jie suskirstomi ákategorijas, atsiþvelgiant á objektøbûklæ, jø meninæ, istorinæ vertæ, nusta-tomas restauravimo eiliðkumas. Tokiaprograma sudaryta kol kas tik Alytausapskrities muziejams. Dabar siekiamagauti ES paramà, kad bûtø galima su-kurti labai stiprø restauravimo techno-logijø centrà. Èia turëtø atsirasti vie-tos visoms idëjoms, naujausioms ir pa-þangiausioms mokslo technologijoms.„Deja, ekspertø nuomone, ðitas pro-jektas dar gali palaukti. O mes sako-me – laukti negalima. Dþiaugiamës tik,kad pats projektas ið esmës patvirtin-tas“, – teigia specialistës.

Neákainojama vertybë –kolegø patirtis

Vilniaus universiteto bibliotekojenuo 1968 metø veikia Restauravimoskyrius. Ákurti toká skyriø nuspræsta pokeliø gaisrø, kilusiø VU bibliotekoje.Mintis savo jëgomis tvarkyti apdegu-sius leidinius kilo tuometiniam rekto-riui Jonui Kubiliui ir bibliotekos direk-toriui Jurgiui Tornau. Dabartinis ðioskyriaus vedëjas Aloyzas Kunkulis pa-sakojo, jog pradëjæ tvarkyti „degësius“pamaþu VU restauratoriai ásidràsinorestauruoti ir senàsias knygas, rankrað-èius, periodinius leidinius, grafikos lak-

ðalas. Moksliniame tiriamajame sky-riuje bus nustatyta popieriaus pluoðtosudëtis, jo rûgðtingumas, pigmentai.Biologai patikrins, ar nëra mikrobio-loginio uþkrëtimo. Prie ðio darbo dir-ba daug specialistø: ir biologai, ir che-mikas, ir fizikas, ir fotografas, pluoðtobei pigmento tyrinëtojai.

VU bibliotekos Baltojoje salëje eks-ponuojami keturi XVII a. gaubliai, ku-rie prieð keletà deðimtmeèiø buvo res-tauruoti P. Gudyno restauravimo cen-tre. Gaubliai buvo labai apgadinti lai-ko, neðvarûs, uþrašai visai neáskaitomi.Restauruojant gaublius buvo panaudo-tas naujas metodas – valyta emulsik-liu ið kaðtonø. Muziejaus direktoriaussiûlymu ðis unikalus darbas buvo pa-teiktas Nacionalinei premijai gauti.Nors nuotraukose akivaizdþiai matësivaizdas prieð restauravimà ir po jo, ko-misijai taip ir liko neaiðku, uþ kà duotipremijà. „Juk tai ne mokslas. Ir ne me-nas. Restauratoriai nieko naujo nesu-kûrë, o tik iðgelbëjo“, – juokiasi J. Luk-ðënienë.

Ðiame centre restauruota ir didelë

P. Gudyno centre konservuojami herbariumai, rasti VU Gamtos mokslø fakultete

Restauratoriai jau turi galvoti ir apiemoderniosios tapybos restauravimà

29

mentà sudaranèiø me-dþiagø senëjimà. Nere-tai restauruojant nau-dojamos ir natûraliosgamtinës, dar moèiuèiøpaþinotos medþiagas –bulviø sultys, muilaþo-lës, ávairûs daþantys au-galai, dëmëms valytitinka kaðtonai. Sinteti-niø klijø nenaudojame.Pasiruoðiame juos patys– ið metilceliuliozës, þe-latinos, miltø, krakmo-lo“, – dalijosi ðio ádo-maus darbo subtilybë-mis VU restauratorës.Restauravimas – ilgas irlabai brangus procesas.Kartais prie vieno gra-fikos lakšto ar perga-mento restauratoriusdirba visà mënesá. Paða-lieèiui gali atrodyti, jogèia laikas tarsi sustoja.

štus ir kt. Pati seniausia mûsø restau-ratoriø restauruota knyga – XV am-þiaus. Restauravimo skyriuje dirba 26dokumentø restauratoriai, 6 ið jø –knygrišiai restauratoriai. Nors restau-ravimo dirbtuvës kitados buvo specia-liai árengtos, ðiandien jos atsilieka nuoðiuolaikiniø reikalavimø – èia nëra nettinkamai árengtos cheminës laborato-rijos. Visa skyriaus jëga – èia dirban-tys þmonës, jø meilë bei atsidavimassavo darbui.

Ðio skyriaus darbuotojai yra ávairiøspecialybiø – filologai, istorikai, tik ke-letas baigë chemijos studijas. Ðiuo me-tu dar keli studijuoja Chemijos fakul-tete. Specialistams tobulëti padeda sta-þuotës, konferencijos, vizitai. Patysdarbuotojai neákainojama vertybe lai-ko vieni kitø patirtá. Ðtai jau trisdeðimtvienerius metus èia dirbanti Zita Ðlio-gerienë turi filologës iðsilavinimà. Da-bar ji – viena ið trijø ðiame centre dir-banèiø aukðèiausios kategorijos res-tauratoriø. „Ðio darbo visi mokësi vie-ni ið kitø, – pasakoja Z. Ðliogerienë. –Vaþiavome staþuoti á Maskvà, Peter-burgà, Tartu, Prahà. O að apskritai nie-kur nesu buvusi, netgi staþuotëje Lie-tuvoje, nes man atrodë, kad að ir èiaturiu puikias sàlygas mokytis – porapuikiø restauratoriø buvo mano mo-kytojai. O ilgainiui atsiranda ir intui-cija, ir patirtis, dabar ir literatûrosdaug yra. Savaime suprantama, dir-bant ágûdþiø daugëja“, – pasakoja res-tauratorë. Taèiau intuicijà ir patirtiesturintys specialistai neiðsiverèia be che-mikø pagalbos, nes klaidos ar aplaidu-mas gali padaryti nepataisomos þalos.„Chemikas technologas geroms dirb-tuvëms reikalingas kaip oras“, – teigiaZ. Ðliogerienë.

Restauratoriai pasinaudojair senoliø patirtimi

„Restauravime bûtø galima iðskirtidvi tendencijas. Pagal vienà ið jø (jaupasenusià) knyga po restauravimo tu-ri atrodyti kaip nauja. Pagal kità – kny-goje turi atsispindëti laikas ir knygosamþius. Anksèiau popierius bûdavobalinamas, kad atrodytø kaip naujas,tai ir mes pridarëme tokiø „numirëliø“– knygos neteko laiko þymiø.Ypatin-gai atsargiai naudojamos cheminësmedþiagos, nes gali atsitikti taip, kadpasiekæ norimà gerà, taèiau trumpa-laiká rezultatà, tik paskatinsime doku-

Restauratoriai turi ateitá

Ar turi restauravimo specialistai at-eitá Lietuvoje? Ar jauni þmonës ðian-dien pasiryþæ aukoti tiek, kiek jø vy-resni kolegos, kad ðioje srityje pasiek-tø aukðtø rezultatø? „Visi šie specia-listai turi darbo vietas“, – tikina J. Luk-ðënienë. „Jie negali neturëti ateities.Tokiø specialistø reikia. Juk ir ðiuolai-kiná menà reikës saugoti. Jau dabar ky-la problemø dël dabartiniø grafikos,tapybos kûriniø, gobelenø ir freskø.Ðtai uþsisako firma freskà, konkursàlaimi tas, kuris padaro pigiau, ir nie-kas nesigilina, kokias medþiagas jisnaudoja. Reikia pirmo gero áspûdþio,o kas bus po metø ar po dešimties, nie-kas negalvoja“, – nuogàstauja L. Sa-lickaitë-Bunikienë.

Ðiandien profesionalumas restaura-vimo srityje pasiekiamas greièiau – yrainformacijos ðaltiniø, pasiekiama uþ-sienio patirtis, galima ágyti specialø ið-silavinimà. Taèiau visi kalbinti restau-ratoriai pripaþásta, jog geru restaura-toriumi netapsi, jeigu ði specialybë ne-virs tavo gyvenimo bûdu.

V. Naujiko nuotr.

Aukðèiausios klasës restauratorë Zita Ðliogerienë, dirbanti VU bibliotekos Restauravimoskyriuje, ðio darbo paslapèiø sëmësi ið kolegø

R. P. D. Antonino „Practicae resoliutioneslectissimorum casuum”

(1645 m.) prieð restauravimà

Ta pati knyga po restauravimo.Restauravo VU Bibliotekos Restauravimo skyriaus restauratorë Zita Ðliogerienë.

30

2005 m. sukanka 150 metø, kai buvoákurtas Senienø muziejus. 1855 m. ba-landþio 29 d. caras Aleksandras II pa-siraðë ásakà dël laikinosios Vilniaus ar-cheologinës komisijos ir Senienø mu-ziejaus atidarymo. Ástatø pirmajameparagrafe numatytos laikinosios Vil-niaus archeologinës komisijos ir Senie-nø muziejaus veiklos gairës ir tikslai:„Surinkti á vienà vietà senuosius aktus,rankraðèius, monetas, medalius, gin-klus, uþraðus ir jø kopijas, paveikslus,statulas ir kitus daiktus, susietus su Ru-sijos Vakarø kraðto istorija“. Komisi-jos planai atspindëjo organizatoriø no-rà suburti visà intelektualiná Lietuvospotencialà, pirmiausia dar gyvus Vil-niaus universiteto bei Medicinos-chi-rurgijos akademijos dëstytojus beiauklëtinius. Laikinoji Vilniaus arche-ologinë komisija ir Senienø muziejusbuvo visuomeninë valstybinë instituci-ja, iðlaikoma ið nariø mokesèiø ir rë-mëjø aukø. Komisijos ástatai skelbë,kad „tikraisiais nariais ir bendradar-biais priimami vietiniai bajorai ir ap-skritai þmonës, galintys pagelbëti mu-

ziejui ir komisijai materialinëmis lëðo-mis ir pinigais“. Senienø muziejausglobëju ir Archeologinës komisijos pir-mininku buvo patvirtintas tikrasis mu-ziejaus steigimo sumanytojas, mecena-tas ir aistringas LDK senienø rinkëjas,Minsko gubernijos dvarininkas grafasEustachijus Tiðkevièius.

Svarbiausias Senienø muziejaus irArcheologinës komisijos uþdavinys bu-vo palaikyti ir puoselëti Universitetotradicijas. Komisija iðsirûpino, kad1855 m. birþelio 3 d. Senienø muziejuibûtø perduota Imperatoriðkojo univer-siteto aula, kuri E. Tiðkevièiaus rûpes-èiu buvo restauruota, nuvalyti ir atnau-jinti P. Smuglevièiaus paveikslai beifreskos. Prieðais aulà esanèio vestibiu-lio sienos buvo papuoðtos keturiø gu-bernijø, sudariusiø Vilniaus ðvietimoapygardà, tapytais herbais, buvo iðkirs-ta durø anga ir ástatytos naujos durys ádabartiná Bibliotekos kiemà (dabar –M. Maþvydo „Katekizmo“ paminkli-nës durys). 1856 m. Senienø muziejuibuvo perduota antrojo aukðto salë (bu-vusi Jëzuitø akademijos biblioteka), o

paveldas

Vilniaus senienø muziejaus vertybës

Lietuviðkos iðkasenos:akmeniniai kirviai.

Litografavo Francas Kelerhovenas. Chromolitografija, Lemersjë, Paryþius.

Vilniaus muziejaus prie Vilniaus vieðosios bibliotekosOrnitologijos kabinetas (dabartinë VUB Bendroji skai-tykla).

Vilniaus muziejaus prie Vilniaus vieðosios bibliotekos Mineralogijoskabinetas (dabartinë VUB Mokslo darbuotojø skaitykla).

Vilniaus senienø muziejaus vertybës(Ið VU bibliotekos Mokslo muziejaus rinkiniø)

Vytautas GRICIUS

31

1857 m. – ir treèiojo aukðto salë su tenbuvusiais Imperatoriðkojo universite-to Mineralogijos muziejaus rinkiniais.Pirmajame aukðte, buvusioje Univer-siteto ðokiø ir fechtavimosi salëje, ási-kûrë muziejaus administracija.

Universiteto auloje buvo pastatytosekspozicinës vitrinos ir spintos, áreng-ta Senienø muziejaus ekspozicija. 1856m. sausio 11 d. èia ávyko pirmasis Vil-niaus archeologinës komisijos posëdis,balandþio 17 d. – iðkilmingas Senienømuziejaus atidarymas, o 1857 m. va-sario 11 d. buvo iðkilmingai atidarytair antrojo aukðto salë. Joje buvo áreng-ta Senienø muziejaus biblioteka ir Or-nitologijos muziejus. Á Senienø muzie-jaus bibliotekà pateko daug Vilniausuniversiteto knygø, o Ornitologijosmuziejaus rinkiniø pagrindà sudarë þy-maus Lietuvos gamtininko Konstanti-no Tyzenhauzo rinkiniai. 1858 m. tre-èio aukðto salëje buvo atidarytas Mi-neralogijos kabinetas, kur buvo saugo-ma daugiau nei 10 tûkst. iðlikusiø Vil-niaus universiteto Mineralogijos mu-ziejaus eksponatø. P. Smuglevièiaus sa-lëje buvo eksponuojama daug dalykø,susijusiø su Vilniaus universitetu: prof.Andriaus Sniadeckio munduras, Uni-versiteto bei Medicinos-chirurgijosakademijos antspaudai, Universitetoprofesoriø autografai, memuarai, por-tretai. Buvo planuojama prie Senienømuziejaus skyriø atidaryti 4–6 mëne-siø kursus Vilniaus jaunimui. Taip bu-vo bandoma „apeiti“ Rusijos okupa-cinës administracijos draudimus ir at-kurti Vilniaus universitetà. Lankyto-jams muziejaus rinkiniai buvo prieina-mi kartà per savaitæ: sekmadieniaisnuo 12 iki 16 valandos. Okupacinæ Ru-sijos administracijà pasiekdavo þinios,kad senienos demonstruojamos ir val-dþiai nepalankiais komentarais cha-rakterizuojamos ir kitomis savaitësdienomis.

1858–1862 m. Senienø muziejus Ar-cheologinës komisijos tikrojo nario,dailës rinkiniø tvarkytojo Jono Kazi-miero Vilèinskio iniciatyva pradëtasleisti albumas „Vilniaus archeologijosmuziejus“ („Musée Archéologique deWilno“), kurio estampuose pavaizduo-ti archeologijos, istorijos ir dailës kû-riniai. Þinoma 40 ðio albumo chromo-litografijø, litografijø, vario raiþiniø;VUB Mokslo muziejus turi 39 graviû-ras. Sàlyginai jas galima suskirstyti á 6grupes. Pirmiausia tai Vilniaus univer-siteto relikvijos: skeptras, antspaudai,

rektoriaus M. Poèobuto portretas, 250metø jubiliejinis medalis. Toliau – Lie-tuvos karaliai ir didikai. Be to, buvoiðleista 5 medaliø faksimilës, 9 darbai,iliustruojantys LDK istorijà. Atskirasgrupes sudarë Lietuvoje rasti archeo-loginiai radiniai ir nykstantys architek-tûros paminklai. Albumo virðelá puo-ðë LDK herbas – Vytis. Estampø teks-tai iðleisti lenkø ir prancûzø kalbomis,siekiant ávesti Senienø muziejø á Eu-ropos kultûros kontekstà.

1858 m. rugsëjo 6 d. muziejø aplan-kë caras Aleksandras II su gausia svi-ta. Jis sutiko skirti sosto ápëdiná Niko-lajø muziejaus ir komisijos globëju. Ta-èiau tai nepateisino vilèiø iðlaikyti mu-ziejø ir plësti Archeologinës komisijosveiklà. 1863 m. valdþiai uþkliuvo Se-nienø muziejuje eksponuojama daili-ninko O. Sosnovskio skulptûrinë kom-pozicija „Jogaila ir Jadvyga“, kuriaibuvo teikiama Lenkijos–Lietuvos uni-jos simbolinë prasmë ir prie kurios lan-kytojai dëjo gëliø vainikus. 1863 m. lap-kritá generalgubernatoriaus M. Murav-jovo ásakymu skulptûra ið ekspozicijosbuvo paðalinta. 1865 m. vasario 27 d.M. Muravjovo ásakymu buvo sudaryta„komisija Vilniaus muziejui sutvarky-ti“. Ji „praretino“ muziejaus ekspona-tus: 1868 m. „netinkami“, LDK nepri-klausomybæ liudijæ eksponatai buvosukrauti á 68 dëþes ir iðveþti á Rumian-cevo muziejø Maskvoje. Archeologi-në komisija buvo likviduota, muziejusperduotas ðvietimo apygardai ir su-jungtas su besikurianèia valstybine Vil-niaus vieðàja biblioteka. Senienø mu-ziejaus ekspozici ja buvo iðardyta,P. Smuglevièiaus paveikslai nuplëðti.Salës klasicistinæ tapybà pakeitë pseu-dobizantinio stiliaus ornamentai ir bal-dai. Antro ir treèio aukðto salëse ir to-liau veikë gamtos ir mineralogijos eks-pozicijos, gausiai papuoðtos rusø carøir valstybës veikëjø portretais. Muzie-jaus ákûrëjas grafas Eustachijus Tiðke-vièius susilaukë visuomenës priekaið-tø, kad iðmainë jø ðeimynines relikvi-jas ir senienas á titulà ir valdininkomundurà, o caro administracija apkal-tino já „nekompetentingumu“ archeo-logijos ir muziejininkystës srityse.

Tarybiniais metais, remiantis „Vil-niaus archeologijos muziejaus“ albu-mu, pavyko dalá Senienø muziejauseksponatø atgauti ið Rumiancevo mu-ziejaus, tarp jø ir Trakø vaivadijos vë-liavà.

Trakø vaivadijos vëliava. Litografavo Ipolitas Mulenas. Chromolitografija, Lemersjë, Paryþius.

Steponas Batoras. 1557 m. Amano medþio raiþinio faksimilë. Litografija, Paryþius.

Prûsø dievai ir Þemaitijos herbas.Prûsø kronika, rankraðtis, 1552 m. pieðiniofaksimilë.Litografija, Paryþius.

paveldas

32

Kitabistikos objektas –iðlikæ LDK totoriø

rankraðèiai

Nuo XVII a. egzistuojanti totoriø(slaviðkai kalbanèiø musulmonø) ran-kraðtinë tradicija, unikali Lietuvos Di-dþiosios Kunigaikðtystës kultûrinio pa-likimo dalis, pastaraisiais metais sulau-kia vis didesnio ne tik ávairiø ðaliømokslininkø, bet ir platesnës tarptau-tinës visuomenës dëmesio. Nauji ðiostradicijos mokslinio tyrimo centrai su-sikûrë Ðveicarijoje, Vengrijoje, Lenki-joje, Baltarusijoje. Norint uþsiimti ki-tabistika (arabø kalba kitab – knyga)

reikia net keliø srièiø þiniø ir specifi-niø gebëjimø – iðmanyti Lietuvos isto-rijà, slavistikà (LDK totoriø rankrað-èiai paraðyti senàja baltarusiø bei len-kø kalbomis), musulmonø teologijà(nes ðiø rankraðèiø turinys yra religi-nis), orientalistikà ir ypaè islamà iðpa-þástanèiø tautø kultûrà, archeografijà(senovës raðytiniø ðaltiniø tyrimà). Ki-tabistikos objektas – iki mûsø dienø ið-likusiø senovës rankraðèiø dalis, daugmaþesnë uþ realiai buvusià LDK toto-riø bendruomenëje. Tokiø rankraðèiøvis dar pasitaiko totoriø ðeimose, gy-venanèiose Lietu-vos, Lenkijos ir Bal-tarusijos teritorijo-

Doc. dr. Galina MIÐKINIENË

Lietuvos totoriø, àpgyvendintø Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje, istorija siekia600 metø. Visà tà laikà juos veikë ávairûs politiniai, ekonominiai, religiniai veiks-niai. Ði kultûriniu ir etniniu poþiûriu nevienalytë bendruomenë, per amþius gyve-nusi ðalia kaimynø krikðèioniø, stipriai asimiliavosi ir integravosi á LDK visuome-næ. Apie XVI a. atvykëliai prarado savo gimtàjà kalbà. Perëmæ baltarusiø, vëliaulenkø kalbà, religinius ir pasaulietinius tekstus jie raðë ðiomiskalbomis arabø raðmenimis. Taip susiformavo totoriø kitabø rai-dynas. Þinomi XVII a. vidurio–XIX a. Lietuvos totoriø rankraðèiai.

Lietuvos totoriø rankraðèiai –gyva ðios tautos kultûros istorija

33

je, tad jø paieðka, apraðymas bei tyri-mas tæsis dar ne vienerius metus. Pa-lyginti nedidelë rankraðèiø dalis, su-rinkta vyresniø mokslininkø kartø pa-stangomis, saugoma ávairiø ðaliø ar-chyvuose; jà ir tiria kitabistika.

Totoriørankraðèiuose – nuo

folkloro iki maldø tekstø

Pagal savo turiná rankraðèiai skirs-tomi á Koranus, kitabus, chamailus,tefsirus ir tedþvidus. Þodis kitabas ara-bø kalba reiðkia knygà, taèiau kitabaisvadindavo tik labai didelio formato irapimties knygas. Ið jø buvo galima su-þinoti apie musulmonø apeigas, tradi-cijas, susipaþinti su populiariais cha-disais – padavimais apie pranaðà Mu-chamedà ir jo pirmtakus. Daug vietosjuose uþimdavo rytø apysakos, folklo-ras, kartais Biblijos legendos. Chamai-lus (maldaknyges) sudaro arabø beiturkø kalbomis raðyti maldø tekstai irjø paaiðkinimai baltarusiø bei lenkøkalbomis. Èia buvo galima rasti ne tikmaldø, bet ir þiniø apie musulmonøchronologijà, patarimø, kaip gydyti li-gas maldomis, sapnø aiðkini-mø, laimingø ir nelaimingødienø iðpranaðavimø. Chamai-lai paraðyti baltarusiø, lenkø,arabø, turkø kalbomis arabið-ku ðriftu.

Tefsirai – tai Koranas su at-pasakojimu, komentaru lenkøkalba tarp eiluèiø. Jie padedasuprasti Ðv. Raðto turiná. Ðiosknygos yra unikalios. Tedþvi-duose yra iðdëstomos Koranoskaitymo taisyklës. Koranai pa-raðyti turkø, arabø, senàja osmanø kal-ba arabiðku ðriftu.

Visos ðios knygos Lietuvos totoriamsturëjo didelæ kultûrinæ ir ðvietëjiðkàreikðmæ.

VU mokslininkø indëlis átotoriø paveldo tyrinëjimus

Nuo galutinës integracijos, visiðkosusitapatinimo su Lietuvos visuomenetotorius saugojo bendruomenës vidausryðiai, kuriuos stiprino visuomenës irpaèiø totoriø suvokiamas etninës kil-mës ir tikybos atskirumas. Ðie savitu-mai trukdë svetimai átakai intensyviaiskverbtis á totoriø religiná gyvenimà,

tradicijas ir paproèius. Be to, glaudûskilmës ir giminystës ryðiai, kolektyvi-niø interesø prioritetas palaikant san-tykius su valdþia ir visuomene saugojototorius nuo visiðkos asimiliacijos.Svarbø vaidmená ðiame procese suvai-dino ir rankraštinis palikimas.

Totoriø istorijos problematika ðiuometu yra iðtirta gana iðsamiai. Balta-rusijos, Lenkijos ir Lietuvos istorikaiparaðë darbø, aptarianèiø bendruome-nës raidos problemas XIV–XX a. Ne-maþai darbø paraðyta apie totoriø rað-tijà ir kitas kultûros sritis. Taèiau ma-þai rûpinamasi totoriø materialinëskultûros paminklø paieðka, jø regist-racija, saugojimu ir publikavimu. Ðiosraðtijos tyrimas Lietuvoje turi seniau-sias tradicijas, kurias ilgus metus plë-tojo Vilniaus universiteto profesoriusAntonas Antanovièius. Profesorius1950–1961 m. dirbo VU bibliotekosSenø ir retø knygø ir rankraðèiø sky-riuje. Dalyvavo ieðkant ir susigràþinantið Sovietø Sàjungos bibliotekø senojoVilniaus universiteto knygø fondus, ið-manë senàjà slavø kalbà. Vilniaus uni-versiteto bibliotekos Rankraðèiø sky-riuje saugomas turtingas profesoriausarchyvas. Profesoriaus A. Antanovi-

èiaus pradëtà darbà sëkmingai tæsia topaties universiteto Slavø filologijos ka-tedros docentë Galina Miðkinienë, su-bûrusi aplink save bakalauro ir magist-ro pakopø studentø grupæ.

2005 metø pradþioje Vilniaus univer-siteto leidykla iðleido VU Filologijosfakulteto docentës Galinos Miðkinie-nës, VU Slavø filologijos magistranèiøSigitos Namavièiûtës ir Jekaterinos Po-krovskajos sudarytà Lietuvos totoriørankraðèiø, saugomø Lietuvos nacio-naliniame muziejuje, Lietuvos moks-lø akademijos bibliotekoje ir Vilniausuniversiteto bibliotekos Rankraðèiøskyriuje, iðsamø katalogà Êàòàëîãàðàáñêîàëôàâèòíûõ ðóêîïèñåéëèòîâñêèõ òàòàð. Tokio pobûdþio ka-

talogo leidimas yra svarus ánaðassaugojant Lietuvos totoriø materiali-nës kultûros ypatumus. Panaðûs (betne identiðki) LDK totoriø rankraðèiøkatalogai jau iðleisti Lenkijoje ir Bal-tarusijoje, taèiau juose nëra duomenøapie Lietuvoje saugomus rankraðtiniusðaltinius. Lietuvos mokslininkø pa-rengto katalogo publikavimas yra svar-bus ne tik ávairiø ðaliø mokslininkams,bet visø pirma – paèios Lietuvos visuo-menei. Katalogas yra skirtas visiemsbesidomintiems Lietuvos totoriø kul-tûra bei materialiniu paveldu. Lietu-vos totoriø rankraðèiø paroda ir minë-to katalogo pristatymas plaèiajai visuo-menei yra vienas multinacionalinëskultûros iðsaugojimo etapø.

Kitabistikos paþanga –mokslininkø rankose

Tolesnë kitabistikos paþanga susiju-si su rankraðtinio palikimo tyrimais.Absoliuèios archyvuose saugomø ran-kraðèiø daugumos (nekalbant apie te-befunkcionuojanèius paèioje bendruo-menëje) turinys, grafinës, literatûrolo-ginës, kalbinës, religinës ir kultûrinëscharakteristikos vis dar menkai þino-mos net ðios srities specialistams. Ikiðiol transkribuoti (ið arabiðkø raðme-nø) ir visa teksto apimtimi paskelbtivos keli totoriðki rankraðtiniai ðalti-niai... Tik dabar prasideda rimtesnë jøturinio analizë. Aiðku, kad ðios medþia-gos sisteminimas yra aktualiausiasmokslininkø uþdavinys.

Nuotraukos ið VU bibliotekos archyvo

34

Tremiamø asmenø sàraðe –rektorius ir profesoriai

1940 m. birþelio 15 d. Sovietø Sàjun-gos Vyriausybë paskelbë Lietuvai ulti-matumà ir, nelaukdama Lietuvos Vy-riausybës atsakymo, ávedë á Lietuvàðimtatûkstantinæ armijà. Vilniaus uni-versitetas pateko á grieþtà sovietinësvaldþios kontrolæ. Buvo atleisti 26 pri-tyræ mokslo darbuotojai, jø vieton pri-imta apie 75 nauji þmonës, kurie moks-liniam ir pedagoginiam darbui nebuvopasirengæ. 1940 m. rudens semestruiuþsiregistravo tik apie 2250 studentø.Ið jø – 50 proc. lietuviø, 35 proc. þydø,15 proc. lenkø, 10 proc. – kitø tauty-biø.

1941 m. birþelio 14–15 d. pradëta ma-siðkai tremti Lietuvos gyventojus á Si-birà. Vokieèiø kariuomenei uþëmusLietuvà, NKVD rûmuose buvo rastinumatytø iðveþti asmenø sàraðai. Juo-se buvo áraðyti beveik visi Vilniaus uni-versiteto profesoriai, pats rektoriusM. Birþiðka ir daug studentø. Vokieti-jos kariuomenë uþëmë daugelá Univer-siteto pastatø.

Kaip gudravo Universitetovadovybë

Universiteto Senato nutarimu rekto-rius M. Birþiðka nuvyko á Kaunà pasgeneraliná Lietuvos komisarà von Ren-

telnà aiðkintis dël mokslo metø pra-dþios, studentø priëmimo sàlygø ir ki-tø dalykø. Ið Universiteto turëjo bûtipaðalinti komjaunuoliai ir daugiau kaip650 þydø. Negavus leidimo á Universi-tetà priimti studijuoti vyrus, sugalvo-ta, kaip iðsisukti ið ðios situacijos. Bai-gæ gimnazijas vyrai buvo priimami hos-pitantais.

1942 m. pavasario semestrui uþsire-gistravo tik 766 klausytojai, ið jø 523 vy-rai ir 243 moterys. Beveik visi jie buvolietuviai.

1942 m. kovo 12 d. Universiteto Se-nato posëdyje rektorius prof. M. Bir-þiðka praneðë, kad Ðvietimo valdyba ga-vo generalinio komisaro raðtà, jog Vil-niaus ir Kauno universitetuose palie-kami veikti tikMedicinos, Tech-nikos ir Ekonomi-kos fakultetai. Vi-sø kitø fakultetø,kaip nesvarbiø ka-rui, veikla semest-rui pasibaigus nu-traukiama.

Prof. M. Birþið-ka 1942 m. gegu-þës 7 d. raðte pir-majam generali-niam tarëjui uþtik-rino, kad Vilniausuniversiteto stu-dentija nedalyvau-ja bolðevikinëjeveikloje, taèiau

sunki kraðto bûklë, neaiðki Lietuvos at-eitis ir Vilniaus universiteto neaiðkus li-kimas akademiniam jaunimui kelia di-delá nerimà. Vokieèiø karinë valdþia irtoliau laikë uþëmusi didþiàjà dalá Medi-cinos ir Matematikos-gamtos mokslø fa-kultetø rûmø ir visà didájá studentø ben-drabutá Tauro gatvëje.

1942 m. geguþës mën. prasidëjo etatømaþinimas. Universiteto profesûrai vie-toj dviejø neapmokamø valandø buvoávestos ðeðios. Visi Universiteto darbuo-tojai turëjo uþpildyti anketas, patvirti-nanèias, kad jø tëvai, seneliai, þmonosir jø giminës nëra ir nebuvo þydai. Va-sarà daugelis Universiteto darbuotojøprivalëjo atlikti þemës ûkio darbø prie-volæ. Pavyzdþiui, prof. Balys Sruoga to-kià prievolæ atliko Viekðniø valsèiuje irpristatë atitinkamà paþymëjimà.

Kibirai ir puspadþiai –tik su leidimais

Tuometinës Vilniaus universiteto dar-buotojø buitinës gyvenimo sàlygos ðian-dien sunkiai ásivaizduojamos. Visi gau-davo maisto korteles, taèiau gyveno pus-badþiu. Doc. Vincui Maciûnui Univer-sitetas iðdavë paþymà, patvirtinanèià, jogjam tikrai reikalinga prie batø prikaltipuspadþius, o doc. Èeslovui Pakuckuibûtina nusipirkti kibirà. Prof. ViktoruiBirþiðkai, turinèiam penkiø asmenø ðei-mà, kaip raðoma paþymoje, reikalingi dukibirai, „kuriø jo ðeimai tikrai stinga“.Prof. Mykolas Kaveckis siekë gauti nuo-latiná leidimà vaþinëti á Kaunà. Varga-nà Universiteto materialinæ bazæ liudi-ja paraiðka, kurioje raðoma, kad Univer-sitetas turi ðirmà arklá ir veþimà. Praðo-

Vilniaus universiteto vargaivokieèiø okupacijos metais

Dr. Vytautas SKUODIS

Vilniaus universiteto istorija kupina ávykiø: kartu su Lietuvosvalstybe Universitetas iðgyveno ðlovæ, pripaþinimà, klestëji-mà, represijas, karus, nepritekliaus metus. Vilniaus universi-teto profesoriai ir studentai patyrë ir Antrojo pasaulinio karoátampà, sugebëjo iðgyventi ypatingomis sàlygomis, kai buvospaudþiami tai sovietinës, tai vokieèiø okupacinës valdþios.Vokieèiø okupacijos metai Universiteto istorijoje – tik mirks-nis, taèiau ðis laikotarpis palietë daugelio likimus.

istorija

Vilniaus universiteto Centriniø rûmø komendantas Bronislovas Za-remba prie naciø uþdaryto universiteto durø. 1943 m. kovas.

35

ma skirti lentø veþimo remontui. 1943metø þiemà negaunant kuro Universi-tetui dirbti buvo itin sunku. Kuru ne-buvo aprûpinami ir trys maþieji Uni-versiteto bendrabuèiai.

Vokieèiø represijos

1943 m. kovo 16–17 d. Kaune, Vil-niuje, Marijampolëje ir Ðiauliuose bu-vo suimti 46 ávairiø profesijø inteligen-tai, tarp jø – penki Universitetø profe-soriai ir pats ðvietimo tarëjas dr. P. Ger-mantas. Taip vokieèiai kerðijo uþ ne-pritarimà naciø paskelbtai mobilizaci-jai á SS dalinius. Visi suimtieji buvo ið-veþti á Ðtuthofo koncentracijos stovyk-là.

Naktá á kovo 17 d. vokieèiø karo po-licija uþëmë abiejø Universitetø patal-pas. Buvo nutrauktos dar likusios le-galios studijos, taèiau universitetamsbuvo palikta teisë tæsti moksliná tiria-màjá darbà. Vietoj suimto generaliniotarëjo dr. P. Germanto Generalinis ko-misariatas paskyrë ðvietimo reikalamsvadovauti ágaliotiná vokietá Schreiner-tà, kurá vëliau pakeitë Reifenstahlis.

Vilniaus universitete vël pradëti ma-þinti etatai. Prof. M. Birþiðka Kaune an-trà kartà susitiko su vyriausiuoju Lie-tuvos komisaru von Rentelnu. Rekto-rius praðë dëti pastangø, kad bûtø su-gràþinti iðveþtieji profesoriai VladasJurgutis, Balys Sruoga, Meèys Macke-vièius, dr. Pranas Germantas. Prof.M. Birþiðka parodë savo ðaukimà at-vykti á Arbeitsamtà (darbo birþà) kaipdarbo neturinèiam, kad gautø darbo.

Rektoriui buvo gràþintos kai kuriosUniversiteto patalpos, taèiau jas leistatik saugoti, o ne naudoti studijoms.Taip buvo gautas leidimas studentø bai-giamiesiems egzaminams, – iki tol taibuvo daroma slaptai. Taèiau netrukusvokieèiams vël uþëmus beveik visasUniversiteto patalpas ir Centriniuoserûmuose árengus karinæ ligoninæ, rek-toriui ir raðtinei teko ásikurti Universi-teto bibliotekoje.

Generalinio komisaro pavedimu ága-liotinis Lietuvos ðvietimo reikalamsprof. dr. Schreinertas suðaukë Kauneabiejø universitetø mokslo tarybø po-sëdþius. Juose turëjo bûti pristatyti vyk-domø moksliniø tyrimø planai. Moks-lo darbai turëjo bûti skirti tik karo rei-kalams. Buvo pareikalauta sudaryti darlikusiø Universiteto darbuotojø, gimu-siø 1912–1925 metais, sàraðà.

Vilniaus universitetas darbà pradëjo nuniokotose patalposeVilniaus universiteto rektorius birþe-

lio 24 dienà pateikë ðvietimo valdybaisàraðà Universiteto inventoriaus ir ki-tø daiktø, kuriø Universiteto vadovy-bë neberado vël áleista á Universitetopatalpas. Deja, tik nedidelæ dalá to, kasbuvo pagrobta, pavyko atgauti.

Vokieèiø kariuomenei atsitraukus,Vilniø 1944 m. liepos 13 d. uþëmë so-vietinë kariuomenë. Nusiaubtame irsuniokotame Vilniaus universitete dar-bas prasidëjo 1944 m. lapkrièio vidu-ryje. Universiteto rektoriumi buvo pa-skirtas Kazys Bieliukas.

Po pakartotiniø raginimø ir kvietimøá Universitetà tæsti darbà atvyko tik 24profesoriai ir docentai, 34 jaunesniojomokslo personalo ir 82 ûkio bei admi-nistracijos darbuotojai. Studentø susi-rinko apie 500, darbà pradëjo aðtuonifakultetai.

1945–1946 m. m. Vilniaus universi-teto rektoriumi buvo paskirtas prof.Zigmas Þemaitis, o 1948 m. já pakeitëprof. Jonas Buèas. Universitetas, kon-troliuojamas valdþios, pradëjo dirbtiSovietø Sàjungos aukðtosiose mokyk-lose áprasta tvarka.

Nuotraukos ið albumo „Vilniaus universitetas fotografijose”

Raudonarmieèiai Ðv. Jono gatvëje prie Vilniaus universiteto. 1944 m. liepos 13 d.

atsako ekspertai

36

MIKROBANGØ KROSNELËS –MIKROBANGØ KROSNELËS –MIKROBANGØ KROSNELËS –MIKROBANGØ KROSNELËS –MIKROBANGØ KROSNELËS – mûsø draugai ar prieðai?mûsø draugai ar prieðai?mûsø draugai ar prieðai?mûsø draugai ar prieðai?mûsø draugai ar prieðai?

Komentuoja VU Medicinos fakultetodocentas, mitybos specialistas med. dr. Ri-mantas STUKAS.

Mokslininkø nuomone, mikrobangøkrosnelës tiek pat efektyvios, kiek ir or-kaitës – uþmuša mikroorganizmus. Ta-èiau kaitinant mikrobangø krosnelëjeprodukto temperatûra kyla nevienodai– lieka „šaltø“ vietø, taip susidaro sà-lygos mikroorganizmams iðgyventi. To-dël svarbu produktà daþnai pamaiðyti,vartyti, sukioti, perdëlioti.

Áprastu bûdu verdant mësà ypaèaukðtoje temperatûroje gali susidaryti

Mikrobangø krosneles ðiuo me-tu naudoja milijonai þmoniø vi-same pasaulyje. Ar maistas, pa-gamintas tokioje krosnelëje, yrasveikas; ar ðildant bei gaminantjose maistà neþûsta vitaminai?Ar mikrobangø krosnelës ne-skleidþia á aplinkà kenksmingøþmogaus sveikatai spinduliø?

kai kurie mutagenai ir kancerogenai.Kepant mikrobangø krosnelëje muta-geniðkumas nepastebimas net 3 kartuspailginus kepimo laikà. Mutagenø at-siradimas priklauso nuo kepimo laiko,bet turi reikðmës ir temperatûra.

Moksliniais tyrimais neárodyta, kadruoðiant maistà mikrobangø krosnelë-je bûtø daroma þala baltymams.

Tiriant mikrobangø krosnelës povei-ká riebalø stabilumui, nustatyta, kadmaiste ávykstantys pakitimai kepantmikrobangø krosnelëje nesiskiria nuotø, kurie atsiranda kepant orkaitëje.Gerai tai, kad kepant mikrobangø kros-nelëje nesusidaro laisvøjø radikalø, nesmikrobangø krosnelë nesukelia rieba-lø oksidacijos.

Gaminant maistà mikrobangø kros-nelëje, mineralinës medþiagos nesuyra.Yra duomenø, kad suyra kobalaminas,kitaip dar vadinamas vitaminu B12. Ðisvitaminas saugo nuo maþakraujystës.Taigi, jei þmogus nuolat valgo mikro-bangø krosnelëje gaminamà maistà, ið-kyla maþakraujystës, arba, kitaip ta-riant, anemijos rizika.

Moksliniø árodymø, kad maistas, pa-gamintas mikrobangø krosnelëje, bû-tø pavojingas sveikatai, nëra.

Komentuoja VU Fizikos fakultetoRadiofizikos katedros

prof. habil. dr. Jonas GRIGAS.

Maisto produktuose yra daug vandens.Vandens molekuliø elektrinës poliariza-cijos savasis daþnis atitinka mikrobangødaþná, todël dël intensyvios poliarizacijosvanduo labai gerai sugeria mikrobangas.Sugerta mikrobangø energija kaitinamaisto produktus visame tûryje, ir jie grei-tai sušyla arba iðkepa. Vitaminø maiste ið-lieka daugiau, nes maistas ðildomas trum-pesná laikà nei verdant ar kepant kitosekrosnyse. Galima manyti, kad mikroban-gø krosnelëse paruoðtas maistas yra svei-kas, nes mikrobangos þalingai veikia tikgyvas làsteles, trikdydamos jø, o tuo pa-èiu ir gyvø organizmø veiklà. Ypaè þalin-gai veikia nervø, lytines, akiø ir kai kuriaskitas làsteles.

Mikrobangø krosnelës pro dureles galiskleisti á aplinkà keleto milivatø spindu-liuotæ, todël arti stovëti nereikia. Jei ðispoveikis trumpalaikis, didesnio pavojausnekelia. Kartais intensyvesnë mikroban-gø spinduliuotë mus veikia ið daugybës ki-tø ðaltiniø (radijo, televizoriø, mobiliøjøtelefono tinklø, specialiøjø ryðiø ir kt. an-tenø).

Komentuoja Respublikinio mityboscentro direktorius Albertas BARZDA.

Tyrimai rodo, jog aukðtoje tem-peratûroje gaminamuose maistoproduktuose randamas didelis kan-cerogeninës medþiagos – akrilami-

do – kiekis. Šios vëþá sukelian-èios medþiagos dau-

giausiai randamakeptose skrudin-tuvëje, keptuvëjear orkaitëje bul-vëse, bulviø

traðkuèiuose, sausuose pusryèiuo-se, sausainiuose, tam tikros rûðiesduonoje.

Labiausiai akrilamido kiekis didë-ja skrudinant bulves: kuo tamsesnëkeptø bulviø spalva, tuo daugiau jo-se kancerogeninës medþiagos. Sau-sainiai kenksmingi tada, kai jø teð-la yra kildinama amonio bikarbo-natu. Ta paèia medþiaga kildinantduonos gaminiø teðlà taip pat pa-didëja akrilamido koncentracija.Nustatyta, kad duonos plutoje ak-rilamido kiekis gali bûti 10 kartø di-

Skrudintose bulvëse – didelis kancerDaugelis þmoniø labai mëgsta keptas, paskrudintas bulves, o vaikai tiesiog dievinabulviø traðkuèius. Ar tokiu bûdu pagamintas maistas yra sveikas ir naudingas?

desnis negu minkðtime. Akrilami-do kiekis didëja ir per ilgai skrudi-nant duonà.

Ðiuo metu ES vykdoma daugiaunei 150 projektø, siekiant nustaty-ti, kà daryti, kad akrilamido kiekismaisto produktuose bûtø sumaþin-tas. 2005 m. sausá Europos Komi-sija organizavo ekspertø ir gamin-tojø susitikimà, kurio metu buvoparengtos rekomendacijos, kaip su-maþinti akrilamido kiekius maistoproduktuose. Maisto gamintojams,perdirbëjams, tiekëjams ir vartoto-

37

Komentuoja Respublikinio mityboscentro visuomenës sveikatos vyriausiojispecialistë Ieva GUDANAVIÈIENË.

Tyrimai rodo, kad kartais dideliøplëðriøjø þuvø raumenø mësoje susi-kaupia daugiau nei 5 mg/kg metilgyv-sidabrio. Ši medþiaga susidaro jûros ireþerø dugno bakterijoms neorganinágyvsidabrá perdirbant á organiná metil-gyvsidabrá. Vidutiniðkai þuvø raumenømësoje nustatomaapie 0,4 mg/kgmetilgyvsidabrio.Jis sudaro dau-giau kaip 90 proc.viso þuvyse ir kituo-se jûros produktuose esanèio gyvsidab-rio.

Kai kuriø plëðriøjø þuvø ir jûros pro-duktuose esantis didelis metilgyvsidab-rio kiekis gali paþeisti vaisiaus ir maþøvaikø nervø sistemos vystymàsi, nuro-doma Europos maisto saugos tarnybos(EFSA) 2004 m. pateiktose rekomen-dacijose reprodukcinio amþiaus mote-rims, nëðèiosioms ir þindyvëms. Tyri-

mais nustatyta, kad metilgyvsidabristoksiðkai veikia centrinæ ir periferinænervø sistemas.

Kai kuriose ðalyse yra rekomenduo-jama riboti kardþuviø, marlinø, lydekøir tunø produktø vartojimà. Australi-joje ðeimà planuojanèioms moterims,nëðèiosioms ir maþiems vaikams reko-menduojama rykliø, marlinø ir kardþu-viø produktus vartoti ne daþniau kaipvienà kartà per dvi savaites, jûros eðe-riø ir ðamø produktus – ne daþniau kaipvienà kartà per savaitæ. JAV nëðèiomsir maitinanèioms moterims bei ma-þiems vaikams rekomenduojama ne-valgyti rykliø, kardþuviø ir karaliðkøjøskumbriø produktø. Europos Sàjungo-je nëðèioms ir maitinanèioms moterimsrekomenduojama per savaitæ suvalgy-ti ne daugiau kaip 100 g dideliø plëð-

riøjø þuvø – ryk-liø, kardþuviø,marlinø ir lyde-kø produktø.Jei per savaitæ

suvalgomas rekomenduojamas minëtørûðiø þuvies kiekis, daugiau tà savaitækitø þuvies rûðiø produktø valgyti ne-reikëtø. Taip pat nerekomenduojamavalgyti tunà daþniau nei du kartus persavaitæ. Ðiø rekomendacijø turëtø pai-syti maþø vaikø tëvai.

EFSA taip pat nurodo, kad kituosemaisto produktuose esantis gyvsidab-rio kiekis nekelia pavojaus sveikatai,nes tai daþniausiai yra neorganinis gyv-sidabris.

Mitybos specialistø nuomone, verti-nant kai kuriø rûðiø þuvyse nustatomometilgyvsidabrio þalà reikia nepamirð-ti, kad þuvies produktai yra labai svar-bi mitybos dalis. Rekomenduojama val-gyti kuo ávairesniø rûðiø þuvø. Didelæbiologinæ vertæ turi þuvies riebalai, ypaèvertingos polinesoèiosios riebalø rûgð-tys, riebaluose tirpûs vitaminai A ir Dbei omega-3 riebalø rûgðtis, kuriosdaug yra silkiø, skumbriø, laðiðø, sar-diniø, tunø riebaluose. Þuvyse yra ne-maþai vandenyje tirpiø vitaminø B1, B2,B3, B12, niacino, folio rûgðties ir kt. mi-neraliniø medþiagø.

jams patariama pjaustytas bulveskepti kol pagels, o ne kol paruduos,bulves sandëliuoti ne þemesnëje nei8°C temperatûroje, bulves skrudintine aukðtesnëje kaip 175°C tempera-tûroje, prieð skrudinant ar kepant jaspirmiausia apvirti ar palaikyti vande-

nyje ir gerai nusausinti, kep-tuvëje kepti virtas, one þalias bulves, vie-toje amonio bikar-bonato vartoti ki-tas teðlos kildini-mo medþiagas,

pvz., natrio hidrokar-bonatà.

Didelis metilgyvsidabrio kiekis galipaþeisti nervø sistemos vystymàsiYra þinoma, kad þuvys ir kiti jûros produktai – labai naudingi þmogaus orga-nizmui, juose gausu fosforo, reikalingo kaulø ir nervø sistemoms vystytis beistiprinti. Taèiau teko girdëti, kad þuvis gali bûti ir kenksminga. Ar tai tiesa?

naujos knygos

Birutë Butkevièienë.Vilniaus universiteto biblioteka.Vilniaus universiteto leidykla, 2005

VU bibliotekos 435-ajam ju-biliejui skirtoje gausiai fotogra-fi jomis iliustruotoje knygojeapþvelgiama VU bibliotekos is-torija, specialieji rinkiniai, patal-pos bei ástaigos dabartis. Teks-tai pateikti lietuviø ir anglø kal-bomis.

Jonas Petras Jankauskas, VytautasMatulaitis, Remigijus Nauþemys.Kûno kultûros ir sporto istorijaVilniaus universitete.Vilniaus universiteto leidykla, 2005

Knyga išleista VU 425-ojoir Kûno kultûros ir sporto ka-tedros ákûrimo Vilniaus uni-versitete 65-ojo jubiliejausproga. Leidinyje apþvelgia-mos kûno kultûros ir sportouþuomazgos Vilniaus akade-mijoje (1579–1781), jo raidaávairiais VU istorijos tarps-

niais. Atskleista pagrindiniø VU sporto ðakøpanorama, minimi sportininkai, jø treneriai beidëstytojai, garsinantys VU ir Lietuvos vardà pa-saulyje.

Palemonas Draèiula (Eligijus Raila).Atminties kriaukðlës.Vilnius, „Aidai“, 2005

Tai pirmoji Palemono Dra-èiulos slapyvardþiu pasiraðan-èio istoriko Eligijaus Railos li-teratûrinës kûrybos knyga. Au-torius priklauso vadinamajai„poerlickinei“ intelektualiø lie-tuviø humoristø kartai. Pale-monas Draèiula ironiðkai þvelgia á is-torijos ávykius, bando rasti netikëtø kultûriniøsàsajø tarp ávairiø istoriniø ávykiø, kvieèia per-màstyti seniai nusistovëjusius stereotipus irávaizdþius, dominuojanèius mûsø kultûrinëjesàmonëje.

Alan F. Chalmers.Kas yra mokslas?

Vilnius, „Apostrofa“, 2005

Mokslo filosofijos ávadas.Apie mokslo ir jo metodø prigimtá, raidà irðiuolaikinæ padëtá, naujausius laimëjimus. Kny-ga skirta ne vien ávairiausiø specialybiø studen-tams, dëstytojams bei mokslininkams, bet ir vi-siems, XXI amþiuje norintiems suprasti, kasyra ir ko vertos mokslo þinios, be kuriø nebûtøir ðiuolaikinës civilizacijos.

ogenø kiekis

naujos knygos

38

Algimantas VAlgimantas VAlgimantas VAlgimantas VAlgimantas Valantiejus. Kritinisalantiejus. Kritinisalantiejus. Kritinisalantiejus. Kritinisalantiejus. Kritinissociologijos diskursas. Tsociologijos diskursas. Tsociologijos diskursas. Tsociologijos diskursas. Tsociologijos diskursas. Tarparparparparppozityvizmo ir postmodernizmo.pozityvizmo ir postmodernizmo.pozityvizmo ir postmodernizmo.pozityvizmo ir postmodernizmo.pozityvizmo ir postmodernizmo.Vilniaus universiteto leidykla, 2004

Solidþioje monografi-joje nagrinëjami skiria-mieji dabartinës sociolo-gijos bruoþai, lyginamiklasikinës ir dabartinëssociologijos apibrëþi-mai, aptariama kritiniøsociologijos diskursøraidos problematika,pozityvizmo ir postmo-dernizmo koncepcijøsantykis, svarstomos

socialinës, istorinës ir metodologinës da-bartinës sociologijos krizës aplinkybës. Ið-samiau nagrinëjamos ir lyginamos ðiuolai-kiniø socialiniø teorijø sàvokos, kurios la-biausiai susijusios su kritiniu ir naraciniusupratimo bei aiðkinimo pagrindu.

Auðra Maslauskaitë. Meilë irAuðra Maslauskaitë. Meilë irAuðra Maslauskaitë. Meilë irAuðra Maslauskaitë. Meilë irAuðra Maslauskaitë. Meilë irsantuoka pokyèiø Lietuvoje.santuoka pokyèiø Lietuvoje.santuoka pokyèiø Lietuvoje.santuoka pokyèiø Lietuvoje.santuoka pokyèiø Lietuvoje.Vilnius, „Mokslo aidai“, 2004

Monografijoje nagrinëjamisociologiniai veiksniai, átako-jæ kultûrinius meilës idealus,jø sklaidà bei pokyèius XX a.Lietuvos visuomenëje. Studi-joje pristatomos sociologi-nës meilës teorijos, anali-zuojami struktûriniai ir kul-tûriniai veiksniai, kurie XXa. antroje pusëje romanti-nës meilës idealus paver-të norminiais santuokoskûrimo motyvais, aptariamos soviet-meèio modernizacijos pagimdytos priva-èiojo gyvenimo prieðtaros. Pagrindinis dë-mesys skiriamas paskutiniojo XX a. de-ðimtmeèio meilës ir santuokinio gyvenimopokyèiø tyrimui.

Viktoras TViktoras TViktoras TViktoras TViktoras Tiaþkijus. Darbo teisë:iaþkijus. Darbo teisë:iaþkijus. Darbo teisë:iaþkijus. Darbo teisë:iaþkijus. Darbo teisë:teorija ir praktika.teorija ir praktika.teorija ir praktika.teorija ir praktika.teorija ir praktika.Vilnius, „Justitia“, 2005

Knygoje teoriniu ir praktiniu poþiûriuapþvelgiamas darbo ir kitø su juo susijusiøsantykiø reguliavimas, atskleidþiama jøspecifika, aptariamos raidos perspektyvos.Iðvados daromos remiantis Lietuvos Res-publikos ir kitø ðaliø darbo teisës ðaltiniais,moksline literatûra, ástatymø projektais.Leidinys skiriamas stu-dijuojantiesiems teisæ,teisininkams prakti-kams ir visiems, ku-riems rûpi darnûs dar-bo santykiai, kurie do-misi darbo teisës taiky-mo problemomis. Rem-tasi teisës aktais, galio-jusiais 2005 m. liepos 15dienà.

Arvydas Šliogeris. Niekis ir Esmas.Arvydas Šliogeris. Niekis ir Esmas.Arvydas Šliogeris. Niekis ir Esmas.Arvydas Šliogeris. Niekis ir Esmas.Arvydas Šliogeris. Niekis ir Esmas.Vilnius, „Apostrofa“, 2005

Vienu iðkiliau-siø Vidurio Eu-ropos filosofulaikomo prof.Arvydo Ðliogerionauja knyga –dar vienas ban-dymas apmàstyti, anot autoriaus, Odisëjoir savo paties likimà, o sykiu ir mirtingojolikimà Tëvynës þemëje ir po Tëvynës dan-gumi. Èia bandoma kelti problema, atsira-dusi kartu su vakarø metafizika – Niekio,nebûties ir negatyvumo problema. Nihiliz-mui prieðinama vadinamoji „filotopija“ –þmogaus susisaistymas tiesiogine jusline ap-linka, pagarba artumai, tam, kas tradicið-kai vadinama Tëviðke. Antroji ðios knygostema – bandymas apmàstyti þmogaus daik-tiðkàjà konkretybæ. Plaèiai ir giliai iðsklei-dþiamos pagrindinës pavadinime pateiktossàvokos – Niekis ir Esmas.

Alfredas Bumblauskas. SenosiosAlfredas Bumblauskas. SenosiosAlfredas Bumblauskas. SenosiosAlfredas Bumblauskas. SenosiosAlfredas Bumblauskas. SenosiosLietuvos istorija 1009-1795.Lietuvos istorija 1009-1795.Lietuvos istorija 1009-1795.Lietuvos istorija 1009-1795.Lietuvos istorija 1009-1795.Vilnius, R. Paknio leidykla, 2005

Garsus istorikas Lietu-vos Didþiosios Kuni-gaikštijos politinæ, sociali-næ, kultûros istorijà patei-kia bendrame Europosbei regiono kontekste.Autorius vykusiai pasi-naudojo publikuotaisLietuvos istorijos tyrinë-jimais, laiko patikrinto-mis koncepcijomis ir pa-

teikë naujà istorijos sampratà.Knyga iðsiskiria ne vien vaizdø gausa (jø yraapie 1400) – nemaþa jø skelbiama pirmà-kart. Ir vaizdai, ir dokumentai pateikti di-daktiðkai „apdoroti“, su komentarais – taipjiems suteikiamas tarpininko tarp skaitytojoir praeities statusas.

Albinas Kuncevièius. LietuvosAlbinas Kuncevièius. LietuvosAlbinas Kuncevièius. LietuvosAlbinas Kuncevièius. LietuvosAlbinas Kuncevièius. Lietuvosviduramþiø archeologija.viduramþiø archeologija.viduramþiø archeologija.viduramþiø archeologija.viduramþiø archeologija.Vilnius, „Versus aureus“, 2005

Monografijoje nagri-nëjamas laikotarpisnuo XIII a. iki XVI a.vidurio, t. y. LDK su-sikûrimo ir suklestëji-mo laikai, pagal to me-to archeologijos pa-minklus ir jø tyrimømedþiagà. LDK laiko-tarpá tyrinëja ávairiøsrièiø mokslininkai:istorikai, menotyri-ninkai ir kt. Darbepateikiami sàvokos ir terminija, pilia-kalniø ir mûro piliø tyrimai, senieji miestaiir jø raida, pagoniðki ir katalikiðki kulto pa-statai, laidojimo paminklai.

Alvydas Jokubaitis. TAlvydas Jokubaitis. TAlvydas Jokubaitis. TAlvydas Jokubaitis. TAlvydas Jokubaitis. Trys politikosrys politikosrys politikosrys politikosrys politikosaspektai: praktika, teorija, menas.aspektai: praktika, teorija, menas.aspektai: praktika, teorija, menas.aspektai: praktika, teorija, menas.aspektai: praktika, teorija, menas.Vilniaus universiteto leidykla, 2005

Politika Lietuvoje neretai pristatomakaip nelabai kilnus, daþnai þeminantis uþ-siëmimas. Toká pat nepalankø poþiûrá á po-litikà rodo ir mûsø filosofø darbai. Dël tamtikrø prieþasèiø Lietuvoje politinë filoso-fija atsidûrë filosofiniø tyrinëjimø pakrað-tyje. Tad ði knyga – tai bandymas nors kiek

uþpildyti ðià paskuti-niø keliø deðimtme-èiø Lietuvos filosofi-nio gyvenimo spragà.Knygoje bandomaimtis trijø skirtingøpolitinio patyrimokonstravimo aspektøanalizës. Pagrindinisknygos klausimas –kuo skiriasi praktinis,teorinis ir meninis po-þiûriai á politikà.

Alvidas Lukoðaitis. PAlvidas Lukoðaitis. PAlvidas Lukoðaitis. PAlvidas Lukoðaitis. PAlvidas Lukoðaitis. Parlamentoarlamentoarlamentoarlamentoarlamentoinstitucionalizacija ir teisëkûrosinstitucionalizacija ir teisëkûrosinstitucionalizacija ir teisëkûrosinstitucionalizacija ir teisëkûrosinstitucionalizacija ir teisëkûrosprocesas: Lietuvos atvejis.procesas: Lietuvos atvejis.procesas: Lietuvos atvejis.procesas: Lietuvos atvejis.procesas: Lietuvos atvejis.Vilniaus universiteto leidykla, 2005

2005-ieji – parla-mentinës tradici josmetai. Tai puiki progaapmàstyti Lietuvosparlamentinës demo-kratijos raidà ir bran-dà, ávertinti problemasir perspektyvas. Ðiojemonografijoje anali-zuojami Lietuvos Res-publikos Seimo institu-cionalizavimo procesoypatumai, daug dëme-sio skiriama svarbiausiø parlamento struk-tûrø (frakcijø, nuolatiniø komitetø ir pan.)raidai, funkcionavimui bei teisëkûros pro-ceso problemoms.

Dalia Dilytë. Kristijonas DonelaitisDalia Dilytë. Kristijonas DonelaitisDalia Dilytë. Kristijonas DonelaitisDalia Dilytë. Kristijonas DonelaitisDalia Dilytë. Kristijonas Donelaitisir Antika.ir Antika.ir Antika.ir Antika.ir Antika.Vilniaus universiteto leidykla, 2005

Kristijonas Donelaitis, pats bûdamas di-delis ðviesuolis, kûrë taip, kad suprastø ne-ypatingai mokyti ar visai nemokyti þmonës.Todël mokytumas, jo laikais pasireiðkæs irantikinës literatûros bei filosofijos þinoji-mu, veikaluose visiðkai nedemonstruoja-mas. Ið tikrøjø sàsajø su Antika gana daug.Tad ði monografija– pirmas didesnisbandymas atskleis-ti Donelaièio kûry-bos ryðius su Anti-ka, kuri parodo ligiðiol neþinotas kûrë-jo talento puses, ið-ryðkina jo genialu-mà.

39

akademinës istorijos– Uþ kà gi?– Davei tam Lipmaninui ðitokià su-

mà pinigø ir paleidai uþsienin!– Palauksim, kai jis sugráð…– O jeigu jis gráð, brauksiu karaliø ið

sàraðo ir áraðysiu jo vieton vienuolá!Pagal L. Klimkos knygà

„Tikslieji mokslai Lietuvoje“

Padëka uþ ekspertizæ

Prieð porà metø Anapilin iðkeliavogarsus kalbininkas, VU Kauno huma-nitarinio fakulteto Lietuviø filologijoskatedros docentas, stilistikos mokslopuoselëtojas Juozas Abaravièius. Uo-lus mokslininkas nestokojo ir humorojausmo. Ðtai profesorius Þuperka pri-simena, kaip dþiaugësi, kai pasirodëpirmoji docento J. Abaravièiaus kny-ga „Skyrybos stilistika“: „Jai pasiro-dþius, man teko raðyti recenzijà. Lei-dinyje mano pavardës nebuvo, áraðytatik „mokslinis ekspertas“, taèiau visi irtaip þinojo, kas raðë. Kartà sëdþiu dar-be (turiu toká stikliná kabinetà), pro du-ris áeina Juozas, jas uþdaro ir paklau-sia, ar mëgstu alø. Atsakiau, kad mëgs-tu, o pats galvoju, kas èia bus, mat Juo-zas blaivininkas. O jis rausias po krep-ðá. Manau, negi èia, vidury dienos?Staiga docentas iðtraukia juodo molioalaus bokalà ir sako: „Aèiû uþ eksper-tizæ“.

Nuo karo, maro, bado ir egza-mino gelbëk mus…

Ðiemet minëjome þymaus knygoty-rininko ir bibliografo profesoriaus Vla-do Þuko 80-àjá gimtadiená. Profesoriusketuris deðimtmeèius dëstë Vilniausuniversiteto Istorijos ir Komunikaci-jos fakultetuose pagrindinius knygoty-ros ir bibliografijos dalykus, iðleidoapie 20 knygø. Studentams buvo grieþ-tas, nedarydavo jokiø nuolaidø. Atro-dydavo, kad ko nors nemokëdamasáþeidi já patá asmeniðkai. Pats profeso-rius linksmai prisimena girdëjæs tokiàstudentø maldà: „Nuo karo, maro, ba-do ir Þuko egzamino gelbëk mus, Vieð-patie…“

Pagal „Universitas Vilnensis“ medþiagà

Naujas šventasis

Mokyklinës geografijos pradininkasir kûrëjas, mokslo ir kultûros darbinin-kas, vadovëliø ir þemës paþinimo kny-gø vertëjas Peliksas Ðinkûnas (1891–

1970) Vilniaus universitete daugiau neideðimt pokario metø dëstë geografi-jos mokslo raidà, paraðë nemaþai kny-gø. Tai buvo unikalus mûsø kultûrosistorijos reiðkinys, nes iðsilavino sava-rankiðkai, baigë tik „gyvenimo univer-sitetus“. Buvo kantrus, tiesus, be kom-promisø mokytojas, sykiu ir draugas –vyriðkas, ðvelnus, ðviesus. Paikà darbàtiesiog iðjuokdavo. Ðtai susitiko P. Ðin-kûnas su vienu paþástamu, raðiusiu apieP. Cvirkà, ir tarë maþdaug taip:

– Þinai, að galvoju – reikës ið AuðrosVartø iðimt Ðvenèiausiosios paveiks-là…

Pašnekovas nesusigaudo.– Petrà padarei tokiu ðventu, kad…

reiks…Pagal È. Kudabos apybraiþà ið knygos

„Þemës giedra“Ar mokslo laipsnisatima protà

Profesorius Vaclovas Chomskis(1909–1976), dvideðimt metø atidavæsGamtos mokslø fakultetui, garsëjo netik kaip plataus poþiûrio vadovas, au-toritetingas ir toliaregiðkas mokslinin-kas, gabus pedagogas. Jis mokëdavorimtai, bet netikëtai ir taikliai pajuo-kauti. Ðtai vienas nesmagus fakultetotaryboje vykæs pokalbis. Vienas kolek-tyvo narys, mokslø kandidatas, pasiel-gë nei ðiaip, nei taip. O profesoriusV. Chomskis ið tribûnos ir dësto:

– Seniau þmogø Dievas, norëdamasnubausti, atimdavo protà. Supranta-ma, po to anas lengvai iðkrypdavo iðkelio, pats prisidarydavo bëdø. Dabarkitaip – padarome mokslo kandida-tu…

Pagal È. Kudabos apybraiþà ið knygos „Þemës giedra“

Karalius – kvailys?

Karalius Þygimantas Augustas labaimëgo knygas. Þemutinës pilies rûmuo-se Vilniuje jis surinko puikià antikosfilosofø veikalø bibliotekà. Kartà pran-ciðkonø vienuoliui, savo motinos nuo-dëmklausiui Lipmaninui karalius átei-kë didþiulæ sumà pinigø ir pavedë nu-pirkti uþsienyje naujø knygø. Kità die-nà gerai nusiteikæs Þygimantas Augus-tas klausia savo juokdario Stanèiko:

– Ir kiek gi mano karalystëje yra to-kiø kvailiø kaip tu?

Ðis visados rasdavo kà atsakyti:– Kasdien vis papildau jø sàraðà, o

vakar ðtai ir Þygimantà Augustà ára-ðiau.

Irgi palikimas

Akademikas P. Slavënas (1901–1991), þymus fizikas, astronomas ir ma-tematikas, gebëdavo ávairiose situaci-jose pateikti ádomiø, taikliø, daþniau-siai humoristiniø pastabø. Kartà, ðne-kuèiuojantis apie matematikos istori-jà, buvo pastebëta, jog senovës graikaimatematikos mokslui davë labai daug,tuo tarpu jø kaimynai romënai, kuriøarchitektûros, jurisprudencijos, litera-tûros laimëjimai stebina pasaulá, ma-tematikai beveik nieko nedavë. Aka-demikas su ðypsena tarë:

– Matematikos istorijoje þinomas tikvienas romënø palikimas: tai, kad jienuþudë Archimedà.

Pagal L. Klimkos knygà „Tikslieji mokslai Lietuvoje“

Mindaugo Ðimkevièiaus pieðiniai

Marius Paškonis, Jonas JurgaitisDonoro kepenø persodinimas Lietuvoje – misija ámanoma

Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institutasir Lietuvos nacionalinio radijo programa „Klasika“ pristato bendrà unikalø projektà

„Radijo paskaitos“.Radijo paskaitø ciklas yra skirtas analizuoti aktualiausias Lietuvos ir pasaulio raidos

problemas. Paskaitas TSPMI skaitys þymiausi Lietuvos istorikai, filosofai, politologai.Jø áraðø Lietuvos gyventojai gali klausytis

kiekvieno mënesio paskutiná treèiadiená 14.05 val.per Lietuvos nacionalinio radijo „Klasikos“ programà.

Radijo daþniai

Alytus 102,8 MHzAnykðèiai 104,4 MHzBirþai 87,5 MHzDieveniðkës 106,4 MHzDruskininkai 103,7 MHzIgnalina 99,6 MHzJoniškis 94,4 MHzKaunas 96,2 MHzKlaipëda 105,3 MHzMaþeikiai 101,8 MHzNida 103,3 MHzPanevëþys 105,3 MHzPlungë 105,0 MHzSkuodas 103,5 MHzŠiauliai 103,4 MHzTauragë 107,4 MHzUkmergë 101,7 MHzVilnius 105,1 MHzTelšiai 107,0 MHzVarëna 105,3 MHzVisaginas 100,4 MHz

Spalio 5 d. 14.05 val.Prof. Alfredas Bumblauskas,VU Istorijos fakulteto profesorius„Su kokiu tautinës kultûros modeliu mes gyvename?“

Spalio 26 d. 14.05 val.Dr. Egdûnas Raèius,VU TSPMI Azijos ir Afrikos centro vadovas„Terorizmas ir islamas“

Lapkrièio 30 d. 14.05 val.Dr. Dainius Pûras,VU Medicinos fakulteto docentas„Lietuvos visuomenës dvasinë krizë: jos iðtakosir sveikimo prielaidos“

Gruodþio 28 d. 14.05 val.Dr. Nerija Putinaitë,filosofijos mokslø daktarë„Lietuviðkumo paradoksai: kultûrinis romantikas prieðvalstybiná pragmatikà“

Visø paskaitø árašai bus skelbiami Lietuvos nacionalinio radijo interneto tinklalapyje adresu: http://www.lrt.lt/lectures/static.php?strid=1013.

Šiais metais kvieèiame klausytis ðiø paskaitø:

KVIEÈIAME KLAUSYTIS VU MOKSLININKØ PASKAITØ RADIJO BANGOMIS

Kitame numeryje skaitykite:

SnieguolëMisiûnienë

Vilniaus knygriðiø gildija:tradicijos ir tæstinumas

Auðra SadauskaitëLàsteliø senëjimas ir þûtis

Graþina GintilienëAr gabûs mûsø vaikai?(Pagal Lietuvos vaikøintelekto tyrimø duomenis)

Virginija BukelskienëEksperimentai su gyvybe:paminklas neþinomai pelei

Atsakykite á klausimus ir surašykite atsakymus á lentelæ.Pirmoji visø atsakymø raidë (A) jau árašyta.

Visas sunumeruotas raides surašæ á maþàjà lentelæapaèioje, perskaitysite atsakymà – A. Èechovo þodþius.

1. Á ponà Irane kreipiamasi ... . 2. Svarainis. 3. Pirmoji graikøabëcëlës raidë. 4. Nykštukinis buivolas. 5. Senovës Graikijoje –pilieèiø susirinkimo vieta. 6. Didelë apgavystë. 7. Vienalàstis pir-muonis. 8. Senovës egiptieèiø dievas su šakalo galva. 9. Specia-lus ko nors rinkinys. 10. Pavësinë. 11. Metraštis, kronika. 12. Se-novës graikø karo dievas. 13. Vidurinës mokyklos (gimnazijos)baigiamieji egzaminai. 14. Organizmai, galintys gyventi ir veististik laisvo deguonies turinèioje aplinkoje. 15. Pradinis teiginys,pripaþástamas be árodymø. 16. Atskyrimas nuo baþnyèios. 17.Elektros srovës stiprumo vienetas. 18. Visos laivo águlos ben-dras darbas laive. 19. Þemëlapiø rinkinys. 20. Išsamus nagrinëji-mas. 21. Inertinës dujos. 22. Matematikos šaka. 23. Didþiosios

Britanijos, Prancûzijos ir Rusijos politinis karinis blokas.24. Izmailitø sekta. 25. Gyvatë. 26. Išryškintas koks norselementas ar detalë. 27. Nesàmonë. 28. Dekoratyvinissvogûninis augalas. 29. Neigiamo krûvio jonas. 30. Van-deniniai daþai. 31. Širdies veiklos normalaus ritmo sutri-kimas. 32. Ginkluotas kitos valstybës uþpuolimas. 33. Ko-medijos del arte personaþas. 34. Trumpa publikacijos cha-rakteristika. 35. Dievø maistas. 36. Daugiametë darþovë.37. Trumpas, juokingas pasakojimas. 38. Uþtarëjas, gynë-

jas. 39. Acetilsalicilo rûgštis. 40. Ginklinë. 41. Medþia-ga, sukelianti organizme alerginæ reakcijà. 42. Smul-kiausia arterija. 43. Didþiulis jûros paukštis. 44. Mok-slø akademijos narys. 45. Simetrijos nebuvimas. 46.Darbuotojo tarnybinës veiklos ávertinimas. 47. VU Ko-

munikacijos fakulteto rengiami specialistai. 48.Nestiprus alkoholinis gërimas, þadinantis apetità.49. Krokodilas. 50. Brangakmenis, berilio atmai-na (Al2Be3[Si6O18]). 51. Antinksèiø hormonas. 52.

Neraštingas asmuo, nemokša. 53. Visiškas al-koholiniø gërimø nevartojimas. 54. Aukštesnioatmosferos slëgio sritis. 55. Salynas. 56. Vaistaiinfekcinëms ligoms gydyti. 57. Organizacijø,

ástaigø, ámoniø vadovaujantis persona-las. 58. Transporto priemoniø greièioreguliavimo átaisas.

GALVOSÛKIS

Sudarë Vida Lapinskaitë