furis sarzeo produqtiulobis gadidebis gzebi fermerul
TRANSCRIPT
d.basilaZe, c.qilifTari, m.kobaxiZe
furis sarZeo produqtiulobis
gadidebis gzebi fermerul
meurneobebSi
1
d.basilaZe, c.qilifTari, m.kobaxiZe
furis sarZeo produqtiulobis
gadidebis gzebi fermerul
meurneobebSi
Tbilisi 2017 w
2
damxmare saxelmZRvanelo mecxoveleobis biznesiT
dainteresebul fermerTaTvis
==============================================================
aiwyo da dakabadonda Sps kopiprint-2000-Si
Tbilisi, vaJa-fSavelas gamziri 5, tel. 238-50-18; 238-50-19
kompiuteruli uzrunvelyofa
ISBN 978-9941-0-9374-6
3
Sesavali
saqarTvelos meZroxeoba wvrili, eqstensiuri
fermeruli meurneobebiT aris warmodgenili, romelTa
ganviTarebis done Zalian dabalia. qveyanaSi erT mewvel
furze miRebulia 1256 kg rZe, rac 5-6-jer naklebia, vidre
evropis qveynebis fermerul meurneobebSia miRebuli.
cxovelTa produqtiulobis aseTi dabali maCveneblebi
mravali urTierT dakavSirebuli garemoebebiT aris
gamowveuli. maT Soris mniSvnelovania:
dabalproduqtiuli, ujiSo pirutyvis moSeneba, cxovelTa
kvebisa da movla-Senaxvis eqstensiuri pirobebi, cxovelTa
veterinarul-sanitaruli mdgomareobis, mozardis
gamozrdis arasakmarisi done, naxirebTan sanaSene
muSaobis ignorireba, sruli qaosi cxovelTa aRwarmoebaSi
da rac mTavaria, yvela zemoTCamoTvlil mizezTa mizezad
unda CaiTvalos kvalificirebuli specialistebis
nakleboba. samwuxarod, dRes, mecxoveleobis biznesiT
dakavebul fermerTa umravlesobas ar gaaCnia
elementaruli Teoriuli codna da praqtikuli
gamocdileba, rac xels uSlis maT warmatebul
saqmianobas da mniSvnelovnad aferxebs dfargis
ganviTarebas.
warmoebaSi dagrovili problemebis gadaWra
fermerisagan praqtikul da zogad Teoriul codnas
moiTxovs cxovelTa srulfasovani kvebis, janmrTelobis,
sanaSene muSaobis gaumjobesebis da fermis menejmentis
sakiTxebSi.
winamdebare naSromi warmoadgens damxmare
saxelmZRvanelos da gankuTvnilia mecxoveleobis biznesiT
dainteresebul fermerTaTvis, masSi advilad gasagebi
4
formiT aris aRwerili sakarmidamo da fermerul
meurneobebSi naxiris formirebis dros
gasaTvaliswinebeli iseTi sakvanZo sakiTxebi, rogoricaa:
jiSis sworad arCeva, cxovelis asakis gansazRvris wesebi,
metad aris gamaxvilebuli yuradReba furebis kvebis,
movla-Senaxvis sakiTxebze. mokled aris aRwerili
gavrcelebuli daavadebebi da maTi garCevis meTodebi
simptomebis mixedviT, cxovelisaTvis pirveladi
daxmarebis gawevis RonisZiebebi, aseve avadmyofi cxovelis
movlis, samkurnalo preparatebis da saWiro
instrumentebis gamoyenebis elementaruli wesebi.
naxiris Sesaqmnelad sarZeo furis amorCevis
ZiriTadi principebi
fermeruli meurneobebis Seqmna iwyeba sakvebwarmoebis
mowesrigebiT da sakvebis maragis SeqmniT, romelic
uzrunvelyofs pirutyvis maRal produqtiulobas. amis
Semdeg iwyeba naxiris formirebis procesi.
naxiris Sesaqmnelad kargi sarZeo furis amorCeva erT-
erTi urTulesi amocanaa. garegnuli Sesaxedaobis, anu
eqsterieris mixedviT Sefaseba zust warmodgenas ver
iZleva cxovelze. eqsterieriT Cven SegviZlia vimsjeloT
mxolod mis produqtiul mimarTulebaze, janmrTelobis
mdgomareobaze da nawilobriv produqtiulobis doneze.
furis SerCevis dros pirvel rigSi unda ganisazRvros
misi jiSi. rogorc wesi am dros upiratesoba unda
mieniWos specializirebul sarZeo produqtiuli
5
mimarTulebis jiSebs, radganac isini erTeul cocxal
masaze warmoebuli rZis raodenobis mixedviT
mniSvnelovnad Warboben kombinirebuli da saxorce
jiSebis cxovelebs. Tu fermers surs, rogorc rZis, ise
xorcis miReba, maSin yvelaze misaRebia kombinirebuli
sarZeo-saxorce an saxorce-sarZeo produqtiuli
mimarTulebis jiSis cxovelebis moSeneba, magram yvela
SemTxvevaSi mizanSewonilia im jiSis cxovelis SeZena,
romelic mocemul zonaSi gamocdilia da kargad aris
Seguebuli adgilobriv pirobebs.
saqarTvelos meZroxeobaSi zogadad, ZiriTad
produqtiul mimarTulebebad dadgenilia kombinirebuli
mimarTuleba, baris da qalaqispira zonaSi ki upiratesad -
sarZeo mimarTuleba.
ekonomikur reformamde saqarTvelos meZroxeoba
warmodgenili iyo Zroxis kavkasiuri wabla, Svicuri, Sav-
Wreli, stepis wiTeli da adgilobrivi jiSebiT. dRes
ucnobia pirutyvis jiSobrivi struqtura, gaqrobis winaSe
dgas mravali unikaluri TvisebebiT gamorCeuli
adgilobrivi genofondi, romlis gareSe warmoudgenelia
samTo mecxoveleobis ganviTareba. es jiSebi kargad iyvnen
Seguebulebi saqarTvelos pirobebs da Sesabamisi kvebisa
da movla-Senaxvis pirobebSi maRal produqtiulobas
amJRavnebdnen. maTi moSeneba dResac aqtualuria. garda
amisa, dablobi zonis sakvebiT kargad uzrunvelyofil
fermerul meurneobebSi, popularuli gaxda holStinuri
da jersuli jiSebis moSeneba.
qarTuli mTis Zroxa kargad aris Seguebuli mTis
mkacr klimatur pirobebs da Tavisi aRnagobis
specifikurobis gamo mTagrexilebze, qedebsa da daRarul
xevebSi advilad gadaadgildeba da moipovebs sakvebs,
6
sadac sxva jiSis pirutyvs, gansakuTrebiT didtanian
cxovelebs, ar SeuZliaT arseboba.
qarTuli mTis saqoneli tanad metad pataraa. yvelaze
dabaltaniania xevsuruli Zroxa (97-98sm), yvelaze maRali
– osuri, zemosvanuri da raWuli Zroxa (100-101 sm).
daaxlovebiT igive sididisaa imeruli, megruli, guruli,
afxazuri, aWaruli, leCxumuri, qarTluri da saqarTvelos
sxva kuTxis populaciebi.
qarTuli mTis saqoneli ZiriTadad Savi ferisaa.
zurgze, drunCis garSemo, curze, yurebze da kidurebze
gaaCnia damaxasiaTebeli mowablisfro Seferiloba. Savi
feris garda gvxvdeba wiTeli, Calisferi, SavWreli,
wiTelWreli, veJani da sxva feris pirutyvi.
garegnuli formebis mixedviT qarTuli mTis saqonels
ufro metad aqvs gamoxatuli merZeuli tipis
eqsterieruli niSnebi, Tumca mwiri kvebis pirobebis gamo
maT, mTeli rigi naklovanebebi gaaCniaT.
7
xboebis cocxali masa dabadebisas saSualod 13-17 kg-is
farglebSia, zrdasruli furebi 180-200 kilograms
iwonian da laqtaciis manZilze 900-1200 kg rZes iZlevian,
romelSic 4,1-4,3 % cximia. gaumjobesebuli kvebis
pirobebSi gamozrdili da moSenebuli am jiSis Zroxis
cocxali masa 325-350 kilograms aRwevs da misi monawveli
2.0-3.0 aTas kilogramamde matulobs. calkeuli
individebidan miRebulia 4.0 aTas kilogram rZeze meti.
cxovelebi gansakuTrebiT maRali sarZeo produqtiulobiT
xasiaTdebian zafxulis periodSi mTis saZovarze yofnisas.
megruli wiTeli jiSi kargad aris Seguebuli
dasavleT saqarTvelos (samegrelos da guriis da maTi
mosazRvre afxazeTis, imereTis da leCxumis) mTa-baris
8
bunebriv-klimatur pirobebs. am jiSis cxovelebi, qarTuli
mTis saqonelTan SedarebiT 1,3-jer ufro mets iwonian.
cxovelebi gamoirCevian nazi da xmeli agebulebiT. Tavi
patara aqvT, rqebi swori da grZeli. kidurebi sakmaod
maRali. cxovelebi ZiriTadad Ria wiTeli ferisaa. xboebis
cocxali masa dabadebisas saSualod 15-16 kg Seadgens,
meryeoba ki 8-dan 25 kg-mdea. srulasakovani furebis
saSualo cocxali masa 255-280 kg-is farglebSi meryeobs.
es jiSi gamoirCeva rZis maRali cximianobiT da
gaumjobesebuli kvebisa da movla-Senaxvis pirobebSi
SeuZlia weliwadSi 2,0-3,0 aTasi kilogrami rZis mocema 4,2-
4,4% cximianobiT.
kavkasiuri wabla adgilobrivi jiSia, romelsac
9
monawvelTan erTad didi tani da kargi saxorce Tvisebebi
gaaCnia. zrdasruli furebi 400-450 kilograms iwonian,
monawveli 2,5-4,0 aTas kilograms Soris meryeobs, 3,8-3,9%
cximianobiT. intensiuri kveba-movlisas orwliani
mozvrebis cocxali masa 450 kg-mde aRwevs, naklavis
gamosavali 59%. am jiSis saukeTeso suladoba aris
axalcixis, axalqalaqis, ninowmindis, walkis raionebSi,
somxeTSi taSiris, lores, stefanavanis da Saumianis
raionebSi. ufro ukeTesi sameurneo maCveneblebi
axasiaTebs kavkasiuri wablas Svicur jiSTan SejvarebiT
miRebul najvarebs. SeZenisas gasaTvaliswinebelia, rom
xalas kavkasiuri wabla jiSis cxovelebs aqvT muqi
wablis feri. zurgis xazis, yuris niJaris da barklis
SigniTa balani ki mowiTalo Seferilobisaa. kavkasiuri
wablas SvicurTan najvarebi muqidan Ria wablis feria,
mxolod dasaxelebul adgilebSi balani Ria monacisfro
Seferilobis aqvT.
holStinuri jiSebi (aSS-s, kanadis, israelis da sxv.)
10
sarZeo mimarTulebis arian. am jiSebis cxovelebi
ZiriTadad Sav-Wreli Seferilobis arian da msoflioSi
yvelaze maRali merZeulobiT xasiaTdebian. furebis
cocxali masa 600-650 kg, monawveli 6,0-12,0 aTasi kg, rZis
saSualo cximianoba 3,6-3,7%-ia. did interess iwvevs wiTel-
Wreli holStinebi, romelic ukve damoukidebel jiSad
Camoyalibda. igi ufro naklebi monawveliT (4000-6000kg),
magram maRalcximiani rZiT xasiaTdeba (3,95-4,2%). wiTel-
Wreli holStinebi gardabnis raionis sofel TeleTis
fermaSi hyavT moSenebuli, sadac man saukeTeso Sedegebi
aCvena. holStinuri jiSebis moSenebiT dainteresebulma
fermerebma unda gaiTvaliswinon, rom es jiSebi kvebisa da
movlis pirobebis mimarT gansakuTrebiT momTxovni arian,
amitom Tuki fermers cxovelis uxvi da srulfasovani
kvebis saSualeba ar gaaCnia, am jiSis moSeneba zaraliania.
Svicuri jiSi saqarTveloSi aprobirebuli da
11
aklimatizirebuli jiSia. cxovelebi kargi sarZeo da
saxorce produqtiulobiT xasiaTdebian. gaaCniaT mtkice
Zvaleuli, magari Cliqebi da saZovrebis kargi gamoyenebis
unari. zrdasruli furebis cocxali masa 550-600 kg-ia,
monawveli evropis qveynebSi 4-5 aTas kg-s Seadgens, rZis
cximianoba meryeobs 3,6-4,2%-s Soris. axasiaTebs Zalze
kargi saxorce Tvisebebi. maTi naklavis gamosavali 55% da
metia. es jiSi dmanisis raionSi XIX saukunis 60-ian
wlebSi Semoiyvanes. man monawileoba miiRo kavkasiuri
wabla jiSis SeqmnaSi. misi saukeTeso suladoba amJamad
hyavs Telavis, gardabnis, axmetis da sxva
municifalitetebis fermerul meurneobebs.
stepis (velis) wiTeli jiSi – Cveni qveynis pirobebs
12
erT-erTi yvelaze ukeTesad Seguebuli jiSia. igi
gamoyvanilia ukrainaSi. mas saqarTveloSi moSenebis
saukuneze meti xnis istoria aqvs da Zveli Taobis
mecxoveleebs Soris dResac didi popularobiT
sargeblobs, rasac ganapirobebs misi aklimatizaciis
kargi unari, cxeli klimatis pirobebis mimarT gamZleoba
sakmaod maRali merZeuloba da malmwifadoba. furebis
wona meryeobs 450-500 kg-s Soris, xolo naklavis
gamosavali – 50%-mde aRwevs. laqtaciuri nawveli 3,0-5,0 kg
farglebSia, rZis cximianoba ki 3,6-3,7 %-s Soris.
mecxoveleebis didi interesis miuxedavad dRes stepis
wiTeli jiSis naxirebi Cvens qveyanaSi moSenebuli ar aris.
am jiSis saukeTeso suladoba aris ukrainaSi, ruseTis
federaciis stavropolis da krasnodaris mxareebSi,
moldovasa da yazaxeTSi.
jersuli jiSi sarZeo produqtiuli mimarTulebis
13
jiSia. igi Cveni qveynis merZeuli mesaqonleobis
ganviTarebaSi mniSvnelovan yuradRebas imsaxurebs, rasac
misi mravali gamorCeuli Tviseba gansazRvravs. es jiSi
merZeul jiSebs Soris yvelaze patara taniania (simaRle
123-125 sm), malmwifadia, axasiaTebs rZis maRali cximianoba.
furebis cocxali masa 450-500 kg-ia, monawveli 4500-5000 kg,
rZis cximianoba 5,5-5,8%.
jersuli jiSis cxovelebi umetesad wiTeli ferisaa.
gvxvdeba ufro muqi Seferilobis, aseve tanis sxvadasxva
adgilze TeTri niSnebiTac. gaaCniaT kargad gamoxatuli
sarZeo tipis eqsterieri. wagrZelebuli, dakuTxuli
sxeuli. tevadi, Tanabrad ganviTarebuli curi.
eqsterieris naklovanebebidan aRsaniSnavia viwro
gulmkerdi, ukana fexebis araswori dgoma, viwro ukanali.
saqarTveloSi Seswavlilia jersuli jiSis qarTul
mTis ZroxasTan Sejvarebis Sedegebi. adgilobriv
saqonelTan Sejvarebis samuSaoebi amJamad mimdinareobs
aWaris, samcxe-javaxeTis, Sida-qarTlis regionis rig
fermerul meurneobebSi, xalasi suladoba Seyvanilia da
aklimatizacias gadis qobuleTis municipalitetSi.
asakis dadgena. pirutyvis SeZenisas aucilebelia maTi
asakis dadgena, radgan asakis gaTvaliswinebiT xdeba
cxovelebis ganviTarebis da sarZeo produqtiulobis
Sefaseba. cnobilia, rom zomieri gamoyenebis pirobebSi,
furis sarZeo produqtiuloba asakis matebasTan erTad
izrdeba V-VII mogebamde, xolo Semdeg TandaTanobiT
mcirdeba. erTnayoli furebi Cveulebriv iwvelian Tavisive
jiSis zrdasruli furebis monawvelis 70-80%-s. furis
asakis Sesaxeb monacemebis ar arsebobis SemTxvevaSi, misi
dadgena sizustis garkveuli doniT SesaZlebelia.
magaliTad, asaki mogebaTa ricxvis mixedviT SeiZleba
14
davadginoT rqebze arsebuli rgolebis meSveobiT. rqaze
rgolebis warmoqmna dakavSirebulia cxovelis makeobis
dros organizmSi mimdinare gardaqmnebTan. amasTan, Tu am
periodSi cxovelis kveba xdeboda srulfasovnad, maSin
rgolebis SemCneva gaZnelebulia, xolo Tu kveba am dros
arasrulfasovnad mimdinareobda, maSin rgolebi rqebze
mkveTrad aris gamoxatuli da kargad Cans. furis berwad
darCenis SemTxvevaSi rgoli rqaze ar warmoiqmneba da
rgolebs Soris manZili diddeba. pirveli rgoli rqaze
warmoiqmneba I mogebis Semdeg. Sesabamisad, furis asakis
gasagebad, rqaze rgolebis ricxvs unda davumatoT misi
asaki I mogebamde anu daaxlovebiT 2.5-3 weli.
meti sizustiT furis da mozardis asakis dadgena
SeiZleba kbilebis saSualebiT. aseTi gnsazRvra efuZvneba
sarZeo kbilebis mudmiviT Secvlis Tanmimdevrobas, aseve
mudmivi kbilebis cveTis da kbilis zedapiris formis
cvlilebebs. romelic garkveul asakSi erTnairad
mimdinareobs. pirutyvis asakis dadgena kbilis cveTis
zedapiris formis mixedviT garkveul gamocdilebas
moiTxovs, amitom es cxovelis patronisaTvis Zalian
Znelia, magram sarZeve kbilebis mudmivi kbilebiT Secvlis
kanonzomierebis damaxsovreba sirTules ar warmoadgens.
sarZeve kbili sididis mixedviT mkveTrad gansxvavdeba
mudmivi kbilisagan. is ufro wvrili da Txelia, mudmivi
kbili ki piriqiT – grZelia da farTo. msxvilfexa
rqosani pirutyvis kbilebis Secvlis vadebi aseTia:
kbili: asaki, Tve:
mosaWidi 15-19
Sua SigniTa 18-28
Sua gareTa 24-35
ganapira 31-40
15
cxadia, asakis gansazRvris aRwerili meTodebi
aucilebelia cxovelis asakisa da warmoSobis Sesaxeb
cnobebis ar arsebobis SemTxvevaSi.
cxovelis warmoSobis Sesaxeb monacemebis codnas aseve
didi mniSvneloba aqvs furebis SerCevis dros. bunebrivia,
maRalproduqtiuli furisagan saukeTeso STamomavlobis
miRebis ufro meti albaToba arsebobs. amitom dedis, dis,
aseve mamis mxridan naxevar debis sarZeo produqtiulibis
maCveneblebis codna garkveulwilad SeiZleba gamodges
furis SerCevis dros. mravalricxovani samecniero
kvlevebiT dadgenili iqna, rom pirutyvis merZeuloba
STamomavlobas gadaecema memkvidreobiT 30-40%-iT, cximis
Semcveloba rZeSi ki – 70-80%-iT. dRes warmoSobis Sesaxeb
Canawerebi mxolod Semoyvanil pirutyvze arsebobs. amitom,
adgilze SeZenisas fermerma gamokiTxviT unda daadginos
winaprebis produqtiuloba da nakli.
furis SerCevis dros mniSvnelovani yuradReba eqceva
garegnul formebs: eqsteriers da konstitucias. sarZeo
produqtiuli mimarTulebis furs unda hqondes sxeulis
harmoniuli agebuleba, nazi-mkvrivi konstitucia, msubuqi
Tavi, Txeli, elastiuri kani, kiserze didi raodenobis
wvrili naoWebiT, patara zomis bzinvare balani, magari
kidurebi, ukana kidurebi ganze kargad gadgmuli,
moculobiani gulmkerdi da muceli. dadebiT maCveneblad
iTvleba, Tu or ukanasknel nekns Soris manZili 3-4 TiTis
anu 5-6 sm-is tolia.
cxoveli ar unda iyos arc Zalian maRal fexebze
mdgomi da arc Zalian dabalfexiani, radgan es arTulebs
wvelis process. ukana fexebis iqsiseburi an xmliseburi
dgoma seriozul naklad iTvleba. viwro da daqanebuli
gava da kidev sxva arasasurveli niSnebi cud
16
memkvidrulobaze metyvelebs an mocemuli cxovelis
aradamakmayofilebel gamozrdaze miuTiTebs da udaod
uaryofiTad moqmedebs mis sarZeo produqtiulobaze da
aRwarmoebis unarianobaze.
furebis SerCevis dros didi yuradReba unda mieqces
curs. igi unda iyos moculobiani, jamiseburi formis
normaluri sisqis da sigrZis kertebiT.
furis SeZenis dros is aucileblad unda moiwvelos.
meti moxerxebulobisaTvis xeliT wvelisaTvis kertebi
unda iyos odnav ufro didi, meqanikuri wvelisaTvis
vargisi furis kertebTan SedarebiT. wvelis dros oTxive
curTiTidan rZe unda gamodiodes Tanabari doniT,
yovelgvari Zaldatanebis gareSe. dauSvebelia, rom rZe
curTiTebidan gamodiodes TavisiT. furi advilad unda
iwvelebodes. mowvelis Semdeg kargi jirkvlovani curi
Zlier klebulobs moculobaSi da ukana mxares, fexebs
Soris curze warmoiqmneba wvrili kanis naoWebi. rac
ufro didi adgili ukavia curs ukana fexebs Soris
(praqtikaSi mas curis sarkes uwodeben), miT ufro
moculobiania curi da Sesabamisad ufro
maRalproduqtiulia igi. curis kani unda iyos Txeli,
patara da meCxeri balniT dafaruli. yuradReba unda
mieqces sarZeo venebis ganviTarebas. venebis sisqe,
gansakuTrebiT gulmkerdis RruSi maTi Sesvlis adgilas
(e.w. sarZeo Webi), iribad miuTiTebs sarZeo jirkvlis
muSaobis intensiurobaze. cnobilia, rom 1 kg rZis
warmosaqmnelad curSi unda gaiaros 400-600 l rZem,
amitom praqtikaSi ase mniSvnelovania am maCveneblis
gaTvaliswineba.
arsebiTi mniSvneloba aqvs cxovelis temperaments.
furi ar unda iyos flegmaturi, radganac es Tviseba
17
sarZeo tipis saqonlisaTvis ar aris damaxasiaTebeli.
Tumca arc zedmetad aRgznebadoba ar unda axasiaTebdes
mas, vinaidan es did sirTuleebTan aris dakavSirebuli
cxovelis Senaxvis dros. umjobesia ojaxis pirobebSi
viyolioT mSvidi, Tvinieri wynari tipis furi.
furis an dekeulis SeZenis dros Zalze mniSvnelovania
veterinaruli mowmobis gacnoba, romelSic veteqimi
miuTiTebs acrebis da gansakuTrebiT saSiS daavadebebze
diagnostikuri gamokvlevis TariRs. pirutyvis SeZena
veterinaruli mowmobis gareSe riskis qveS ayenebs ara
marto mflobelis, aramed mezoblebis cxovelebis
janmrTelobasac. amasTan, unda gvaxsovdes, rom cxovelTa
mravali daavadeba gadamdebia adamianebze.
bolos, yvelaze mTavar maCveneblad, romelic
gansazRvravs cxovelis faqtiur Rirebulebas, iTvleba
misi sarZeo produqtiuloba – dReRameSi, weliwadSi
mowvelili rZis raodenoba da xarisxi. amave dros metad
sayuradReboa cxovelis aRwarmoebis maCveneblebis
gaTvaliswineba, rogoricaa: weliwadSi erTxel mogebis
unari da janmrTeli xbos miReba.
pirutyvTan sanaSene muSaoba glexur
meurneobebSi
naxiris srulyofis mizniT maTTan sistematiurad unda
warmoebdes sanaSene muSaoba, romlis elementebia:
gadarCeva, SerCeva, mozardis gamozrda. A sanaSene
muSaobaSi yvelaze maRali Sedegis momcemia furebis
daTesvla kuro-mwarmoeblebis spermiT, romelic
Sefasebulia STamomavlobis xarisxiT da miCneulia
rogorc gamaumjobesebeli. aseTi mwarmoeblidan miRebuli
18
STamomavloba dedaze mniSvnelovnad ukeTesi iqneba
mravali maCvenebliT, maT Soris produqtiulobis doniT.
adgilze gamozrdili dekeulebic aucileblad saukeTeso
kuro-mwarmoeblebis spermiT unda daiTeslos, ris
Sedegadac ukve 3-4 Taobis Semdeg individualur
meurneobebSi Seiqmneba cxovelTa gaumjobesebuli birTvi,
sadac yovel sanaSene furs gasaumjobesebel furTan
SedarebiT SeuZlia 1.5 – 2jer ufro meti rZis mocema.
xelovnuri ganayofiereba gacilebiT ekonomiuria, imiTac,
rom sanaSene birTvidan miRebuli dekeulebis gayidviT im
meurneobebze, sadac aseTi cxovelebis naklebobaa, miiReba
didi mogeba.
Ffermerul meurneobebSi sanaSene muSaobis swori
organizaciis sxva pirobad iTvleba sanaSene aRricxva.
pirutyvis yvela mflobels unda hqondes
SeZlebisdagvarad srulyofili monacemebi cxovelTa
warmoSobis, ukidures SemTxvevaSi, maTi mSoblebis Sesaxeb
– jiSi, jiSianoba, feri, cocxali masa, produqtiuloba.
aucilebelia TiToeul cxovels miekuTvnos
individualuri nomeri da moxdes maTi gadanomvra. es
mniSvnelovnad aadvilebs rogorc veterinarul, ise
sanaSene muSaobas cxovelebTan. pirutyvis mepatrone
valdebulia awarmoebdes Canawerebs cxovelebis
dagrilebisa da mogebis (danarTi 3), aseve mowvelili rZis
raodenobis Sesaxeb (danarTi 1). sasurvelia periodulad
rZis cximianobis kontrolic da yvelaferi amis
asaxvisaTvis gamodgeba formebi (danarTi 2, danarTi 2-a
da danarTi 2-b).
furebis sarZeo produqtiulobis Sesaxeb yvelaze zust
monacemebs Rebuloben monawvelis yoveldRiuri aRricxviT
da maTi Semdgomi SejamebiT laqtaciis ganmavlobaSi, rac
19
Zalian rTulia. simartivisaTvis sarZeo produqtiulobis
gansazRvra xdeba sakontrolo wvelis CatarebiT TveSi 3-
jer an erTxel mainc. rac ufro naklebia sakontrolo
dReTa Soris periodi, miT ufro zustia sakontrolo
dReebis mixedviT aRricxuli rZis raodenoba.
rZis raodenobas angariSoben sakontrolo wvelis
dros miRebuli monawvelis gamravlebiT sakontrolo
wvelaTa Soris dReebis raodenobaze. am calkeul
periodebSi miRebuli rZis raodenobis dajamebiT miiReba
Tvis da laqtaciuri nawveli.
rZeSi cximis Semcveloba SeiZleba ganisazRvros TveSi
erTxel*, rac dRes gamartivebuli wesiT xdeba rZis
sxvadasxva tipis analizatorebis meSveobiT. laqtaciis
manZilze TiToeuli furis rZis saSualo cximianobis
dasadgenad rZis cximis procentTan erTad saWiroa
yovelTviuri monawvelis raodenobis codnac. yovelTviuri
monawvelis gamravlebiT Sesabamis cximis procentze,
miiReba 1 procentiani rZis raodenoba, xolo laqtaciis
ganmavlobaSi 1 procentiani rZis raodenobis dajamebiT da
am ukanasknelis gayofiT laqtaciur monawvelze-saSualo
cximianoba laqtaciaze (cxrili 1). -------------------- * arsebobs rZis cximianobis gansazRvris umartivesi meTodi ojaxis
pirobebSi, romelic SemdegSi mdgomareobs: aviRebT cilindrul kolbas da
CavasxamT masSi rZes. davdgamT 7-8 saaTis ganmavlobaSi. am drois gasvlis
Semdeg rZe Tavze moigdebs cxims da zRvari rZis donesa da cxims Soris
iqneba mkveTrad gamokveTili. Semdeg Cveulebrivi saxazaviT gavzomavT rZis
saerTo simaRles da maT Soris cximis simaRles. rZis saerTo simaRlis
maCvenebels miviCnevT 100%-is tolad da proporciiT gamoviangariSebT cximis
procents am rZeSi. magaliTisaTvis: vTqvaT kolbaSi rZis saerTo simaRle
aris 190 mm, cximis simaRle 7.4 mm. am SemTxvevaSi cximis procenti iqneba
(7.4X100) : 190=3.89
20
rZis miReba-Cabarebis dros, savaldebuloa rZis
raodenobis gadayvana e.w. sabaziso cximianobaze.
saqarTveloSi rZis sabaziso cximianobad dadgenili iyo
3.6%. amJamad aseTi standarti aRar arsebobs.
ganasxvaveben rZis Cabarebul da CaTvliT raodenobebs.
rZis Cabarebuli raodenoba naturaluri rZis is
raodenobaa, romelsac fermeri abarebs biznes-operators.
rZis CaTvliTi raodenoba ki miiReba rZis Cabarebuli
raodenobis gamravlebiT mis cximianobaze da namravlis
gayofiT sabaziso cximianobaze
magaliTad, Cambarebelma mimRebs Caabara 25 kg rZe,
romlis cximianoba aRmoCnda 3.96%. rZis Cabarebuli
cxrili 1
rZis cximis saSualo procentis gamoangariSeba
laqtaciis ganmavlobaSi laqtaciis
Tveebi monawveli, kg cximis % 1%-ni rZis r-ba, kg
I 502 3,6 1807.2
II 552 3,7 2042.4
III 595 3,7 2201.5
IV 430 3,8 1634.0
V 435 4.0 1740.0
VI 340 3,9 1326.0
VII 384 3.9 1497.0
VIII 303 4,1 1242.3
IX 260 4,4 1144.0
X 228 4,3 980.0
XI 82 4,5 369.0
4111 43.9 15984.4
15984,4 : 4111 = 3,89
21
raodenoba am SemTxvevaSi tolia 25kg, CaTvliTi raodenoba
ki, Tu sabaziso cximianobad miviCnevT 3.6%-s, iqneba:
(25 X 3.96) : 3.6 = 27.5 kg1.
naxiris furebis produqtiulobis da aRwarmoebis
maCveneblis Sefasebis safuZvelze unda xdebodes
gadarCeva, arasasurveli cxovelebis wundeba da kargad
ganviTarebuli saremonto mozardiT maTi Canacvleba. rac
ufro intensiurad xdeba wundeba, miT ufro swrafad
xdeba naxiris srulyofis procesi.
msxvilfexa rqosani pirutyvis moSenebis
teqnika
Cveulebriv, msxvilfexa rqosani pirutyvi sqesobriv
simwifeSi Sedis 6-7 Tvis asakSi, rac cxovelTa
fiziologiur simwifeSi Sesvlamde adre dgeba. amitom,
yovlad dauSvebelia dekeulebis naadrevi dagrileba.
rogorc wesi maRalkulturuli da malmwifadi jiSebis
dekeulebs agrileben 16-18 Tvis asakSi, adgilobrivi
jiSebis mozards, romlebic gvianmwifadobiT xasiaTdebian
- 20-24 Tvis asakSi, roca maTi cocxali masa imave jiSis
zrdasruli furebis cocxali masis 70%-s miaRwevs.
ufro dagvianebuli Sewyvileba arasasurvelia,
radganac uaryofiTad moqmedebs aRwarmoebis unarianobaze.
xuraobis ricxvis zrda xSir SemTxvevaSi furebis
gaberwebas iwvevs. sqesobrivi axurebis periodi furebSi
mkacrad cikliurad meordeba. saSualod cikli 18-21 dRes
Seadgens. mogebis Semdeg furi axurebaSi modis 17-28-e
1 fermaSi sanaSene samuSaoebis mowesrigebaSi didi daxmarebis gaweva SeuZliaT raionul sainformacio-sakonsultacio samsaxurebs da Sesabamisi specialobis maRali kvalifikaciis mecnier TanamSromlebs, romlebic moRvaweoben Cveni qveynis wamyvan umaRles saswavleblebsa da samecniero dawesebulebebSi
22
dReze. xuraoba saSualod 18 sT-s grZeldeba, 6-dan 36
saaTamde meryeobiT (dekeulebSi 8-10 sT, furebSi 15-36 sT).
axurebuli furebis gamovlineba did siZneles ar
warmoadgens. cxovelebi am periodSi mousvenroben, bRavian,
cdiloben gaeridnon naxirs, xSir SemTxvevaSi amcireben
monawvels, cudad ikvebebian, magram didi raodenobiT
svamen wyals. icvleba sasqeso organoebis mdgomareobac:
saSos lorwovani garsi wiTldeba, sivdeba misi gare
nawilebi. saSodan gadmodis lorwo, romelic ZafiviT
23
iweleba. naxirSi aseTi cxovelebi axtebian furebs da
uCerdebian sxvebs, rodesac mas axtebian. imisaTvis, rom
SeumCneveli ar darCes dabmuli furis axureba, maT
uSveben saseirnod gareT ramodenime saaTiT. sxva
cxovelebis gverdiT yofna maTze aRmgznebad moqmedebs.
daTesvlis saukeTeso drod iTvleba xuraobis pirveli
niSnebis gamovlinebidan 12 saaTi. furebs Teslaven 2-jer
10-12 saaTiani intervaliT. ganayofierebis yvelaze ukeTesi
meTodia xelovnuri daTesvla, igi saSualebas iZleva
saukeTeso kuro-mwarmoeblebisagan miRebuli iqnas kargi
STamomavloba, icavs naxirs sxvadasxva infeqciuri
daavadebebisagan, amasTanave bevrad ufro moxerxebulia da
usafrTxo.
furis makeoba normaluri kvebisa da movla-Senaxvis
pirobebSi 280-285 dRe grZeldeba. Tumca, meryeoba didia –
270-300 dRe. cudi kvebis da movlis pirobebSi makeobis
xangrZlivoba 10-15 dRiT izrdeba. mozvrebi 2-3 dRiT ufro
gvian ibadebian vidre dekeulebi.
xbos mogebis dRidan furi iwyebs rZis gamoyofas da es
periodi, romelsac laqtaciis periodi ewodeba,
kulturuli jiSis furebSi saSualod 300-305 dRe
grZeldeba. xbos mogebidan 80-85 dRis Semdeg furi
xelaxla unda ganayofierdes, rom weliwadSi 1 xbo
mogvces da 10 Tvis ganmavlobaSi iwvelebodes rZes.
mecxoveleobaSi mogebidan xelaxla ganayofierebamde
periods, servis periods uwodeben. laqtaciis X Tveze
dedis organizmSi myofi nayofi 7-8 Tvisaa. am droisaTvis
furs uwyveten wvelas da aSroben.
24
furis momzadeba mogebisaTvis da janmrTeli
xbos miReba
mogebisaTvis furebis momzadebis aucilebel pirobas
warmoadgens maTi drouli gaSroba. gaSrobidan mogebamde
periods, rodesac furi aRar iwveleba mSralobis periodi
ewodeba. igi normalurad 45-60 dRe grZeldeba, magram
erTnayoli an dabali nakvebobis furebisaTvis 10-15 dRiT
ufro xangrZlivi unda iyos. mogebamde, furebis gaSroba
saWiroa sarZeo jirkvlis dazianebuli qsovilebis
aRsadgened da gasaaxleblad, cxovelis organizmSi
sazrdo nivTierebebis maragis Sesaqmnelad da dedis
organizmSi Canasaxis normaluri zrda-ganviTarebisaTvis.
furi ar unda moiwvelos mogebamde im SemTxvevaSic ki, Tu
mas bolo TveebSi didi raodenobiT rZe gamoumuSavdeba.
furi, romelic mogebamde 2-3 TviT adre dReSi 3-4 kg rZes
iwveleba, SeiZleba gavaSroT wvelis ucabedi SewyvetiT.
ufro produqtiul furebs aSroben TandaTanobiT.
cxovelis gaSrobas iwyeben ulufidan wvniani da
koncentrirebuli sakvebis gamoTiSviT; wveladobis
ricxvis SemcirebiT da erTjerad wvelaze gadayvaniT,
Semdeg or dReSi erTxel, sam dReSi erTxel wveliT da a.
S. manam sul ar moxdeba rZis mocemis Sewyveta. wvelis
jeradobis Semcirebis dros saWiro ar aris furis
srulad Camowvela, piriqiT, rZis nawili sasurvelia
datovebuli iqnas curSi gamouwvelavi. Tu furis
mSralobis periodi daemTxva zafxulis periods, maSin
Zovebis periods amcireben naxevramde, xolo calkeul
SemTxvevaSi cxovels saerTod ar uSveben saZovarze da
toveben boselSi. Cveulebriv furis gaSrobas esaWiroeba
25
7-10 dRe da gaSrobidan 2-3 dRis Semdeg igi isev gadayavT
normalur kvebaze.
furis produqtiuloba momaval laqtaciaze
ganisazRvreba imiT, Tu rogor ikvebeba igi mSralobis
periodSi. saWiroa gvaxsovdes, rom mogebisaTvis furs
unda hqondes saSualo da ara sasuqi nakveboba.
zafxulSi, mSrali furisaTvis saukeTeso sakvebs
warmoadgens saZovris balaxi, zamTarSi – kargi xarisxis
Tiva da koncentrati. am dros cxovels kvebaven da
arwyuleben dReSi 3-jer. wyali aucilebelia iyos Senobis
temperaturis. rogorc Zalze civma, ise cxelma wyalma
SeiZleba gamoiwvios aborti. furs wyals alevineben
koncentrirebuli sakvebis micemamde. wvniani sakvebi
uSualod mogebis win furs aRar eZleva. make furebi,
gansakuTrebiT zamTris periodSi, unda sargeblobdnen
aqtiuri mocioniT. makeobis bolo periodSi cxoveli
gadayvanili unda iqnas mSral, sufTa, qarisagan ara
gamWol adgilas. zamTarSi, gacivebis Tavidan acilebis da
sisufTavis dacvis mizniT, iataki unda iyos mSrali, uxvad
moyrili namjis qveSsafeniT. amasTan sadgomSi garemos
temperatura -15 gradusze dabali ar unda iyos.
mogebisaTvis uSoblebis mosamzadeblad moTxovnebi
iseTivea, rogoric furebisaTvis, im martivi gansxvavebiT,
rom dekeulebs esaWiroebaT movlis damatebiTi
RonisZiebebi. kerZod, makeobis me-4-5 Tvidan dawyebuli
dekeulebs unda Cautardes curis masaJi. es unda gakeTdes
frTxilad, moferebiT. Tu cxoveli imyofeba Tbil
SenobaSi, SeiZleba mas CamovbanoT curi Tbili wyliT an
gavwmindoT cxel (45-50ºC) wyalSi dasvelebuli
pirsaxociT. mogebamde 1 TviT adre uSoblebis masaJi unda
Sewydes. sworad Catarebuli masaJiT curSi izrdeba rZis
26
warmomqmneli jirkvlovani qsovilis xvedriTi wili, ris
Sedegadac monawveli momaval laqtaciaze 15-20%-iT da
metad matulobs.
mosalodneli mogebis TariRs adgenen makeobis
kalendaris (danarTi 4) meSveobiT. magaliTad, Tu furi
ganayofierebuli iqna 1 ianvars, maSin mosalodneli mogeba
iqneba 7 oqtombers, xolo Tu 7 Tebervals ganayofierda,
furi moigebs 13 noembers.
mogebamde 2-3 kviriT adre furs curi udiddeba,
dabla eSveba muceli, ramodenime dRiT adre, uSupdeba
gareTa sasqeso organoebi, ramodenime saaTiT adre ki
kertebSi Camodis rZe, saSodan gamoiyofa lorwo, furi
mousvenrobs, iyureba ukan.
uSualod mogebis win furis sxeulis ukana nawils
Camobanen 1 %-iani kaliumis permanganatis xsnariT an
kreoliniT da amSraleben sufTa tiloTi. furis garSemo
uxvad yrian mSral namjas.
mogeba zrdasrul furebSi, rogorc wesi, normalurad
mimdinareobs. Tumca, arc Tu iSviaTad, adgili aqvs
garTulebul mSobiarobas, rac ZiriTadad gamowveulia
nayofis araswori mdebareobiT, cxovelis cudi kvebiT,
gacivebiT. am dros aucilebelia specialistis daxmareba.
xbo miRebuli unda iqnas sufTa namjaze.
dabadebisTanave mas sufTa pirsaxociT lorwosagan unda
gamoewmindos nestoebi da piri, mieces CasunTqvis
saSualeba. saWiroebis SemTxvevaSi xbos unda Cautardes
xelovnuri sunTqva wina kidurebis moxra-gaSliT da
gulmkerdze xelis nazi masaJiT. Tu dabadebul xbos
Wiplari TavisiT ar mowyda, mas aWrian dezinficirebuli
makratliT muclidan 10-12 sm-is moSorebiT, gamodenian
misgan ramodenime wveT sisxls, Semdeg daamuSaveben iodis
27
xsnariT da gadanaskvaven. furs miuSveben xbosTan
gasalokad. am dros dedis xaoiani enis zedapiri acilebs
ra lorwos, imavdroulad axdens xbos kanis da kunTebis
masaJs, riTac Zlierdeba axalSobilis sisxlis mimoqceva.
unda gvaxsovdes, rom janmrTelobis gauaresebis
TvalsazrisiT, xbos dabadebisas Zalze saSiSia ara sicive,
aramed nesti da gamWoli haeri. amitom, Tu Senoba, sadac
xbos miReba moxda, ar Seesabameba moTxovnebs, igi gadayavT
sxva ukeTesi pirobebis mqone myudro, Tbil da mSral
oTaxSi. pirvel dReebSi, xseniT da rZiT kvebis periodSi,
sasurvelia xboebi moTavsebuli iqnas individualur
galiebSi.
mogebis Semdeg furs aucileblad unda mieces
dasalevad Tbili wyali vedrodan, romelsac umateben 100-
150 g sufris marils. es xels uwyobs saSvilosnos
SekumSvas da momyolis droulad mogdebas. imave mizniT
SeiZleba daematos wyals 3-5 l sanayofe siTxe. momyoli
da dasvrili namja sadgomidan gaaqvT da wvaven.
mogebidan 1 saaTis Semdeg, roca furi daisvenebs,
sxeulis ukana nawils, sasqeso organoebs, curs da kuds
Camobanen Tbili sapniani wyliT, daufenen sufTa mSral
namjas, Camowvelian da xbos kvebaven xseniT. (umjobesia
rezinis sawovrebis gamoyeneba). pirveli 1.5-2 kviris
ganmavlobaSi furs wvelian ara nakleb 3-4-jer dReSi da
amdenjerve kvebaven. mSobiarobis Semdgom periodSi
sasargebloa furs nebaze mieces kargi xarisxis Tiva.
srul ulufaze igi gadayavT 10-15 dRis Semdeg.
28
fermerul meurneobaSi sakvebwarmoebis
organizacia da pirutyvis kveba
pirutyvis srulfasovani kveba aris ZiriTadi faqtori,
romelic gansazRvravs cxovelis janmrTelobas,
produqtiulobas, warmoebuli produqciis raodenobas da
xarisxs. sakvebwarmoeba, mozardis gamozrda da cxovelTa
kveba Cveni qveynis fermeruli meurneobebis umravlesobaSi
mougvarebelia. fermerebi cxovelebs kvebaven yovelgvari
normirebis gareSe, ulufebiT, romelSic sazrdo
nivTierebebze deficiti 30-60%-ze metia. amis Sedegad
fermerebis naxirebi dabalproduqtiulia da Sesabamisad,
warmoebidan miRebuli Semosavali – mcire.
cxovelTa kvebis, movlisa da Senaxvis sakiTxebis
mowesrigebis gareSe maRalefeqtiani warmoeba ar arsebobs
da fermeris rTuli Sroma uSedegod mTavrdeba. warmoebis
am mniSvnelovani teqnologiebis meurneobaSi danergvis da
efeqtianad gamoyenebis mizniT aucilebelia fermeri
erkveodes cxovelTa kvebis principebSi, kvebis normebis,
ulufebis Sedgenis wesebSi, icnobdes sakvebi saSualebebis
kvebiswina damuSavebis, sakvebi gegmebis Sedgenis xerxebs.
msxvilfexa rqosani pirutyvis sakvebad gamoiyeneba:
wvniani (mwvane balaxi, silosi, Zirxvenebi da baxCeuli
kulturebi), uxeSi (Tiva, Cala, bze), koncentrirebuli
(kombinirebuli sakvebi, marcvlovani da parkosani
mcenareebis marcvali, marcvleulis anarCenebi) da sxva
sakvebi (kvebis warmoebis anarCenebi, vitaminovani
danamatebi, mineraluri nivTierebebi da sxv.).
mwvane sakvebi yvelaze saukeTeso, iafi da
biologiurad srulfasovani sakvebia zafxulis periodSi.
29
sayuaTo nivTierebebi masSi advilad mosanelebel da
kargad SesaTvisebel formaSia.
dRe-RameSi zrdasruli, 400-500 kg wonis furi 70 kg-mde
mwvane sakvebs iyenebs. saZovris balaxi dadebiT gavlenas
axdens cxovelis janmrTelobaze, mis produqtiulobasa
da produqciis xarisxze. amitom im SemTxvevaSi, rodesac
ferma saZovrebiT uzrunvelyofilia, pirutyvi rac
SeiZleba xangrZlivad unda imyofebodes mwvane sakvebze.
silosi ZiriTadi wvniani sakvebia, romelsac amzadeben
uhaerod dakonservebis gziT. igi msxvilfexa rqosani
pirutyvisaTvis yvelaze iaf da srulfasovan sakvebad
iTvleba zamTris bagur periodSi. Tumca intensiuri
meZroxeobis mqone fermerul meurneobebSi siloss mTeli
30
wlis manZilze iyeneben. dasiloseba SeiZleba TiTqmis
yvela veluri mcenareulis (Sxamiani balaxebis garda),
simindis, mzesumziris, Zirxvenebis da kartofilis foCebis,
foTlebis da TviT tuberebis.
sayuaTo nivTierebebis danakargebi dasilosebisas 5-
20%-iT ufro naklebia vidre Tivis damzadebis dros.
silosis dasamzadeblad saWiroa Signidan mopirkeTebuli
tranSea, an ormo, romlis zomebi damokidebulia
savaraudo fermisaTvis saWiro dasasilosebel sakvebis
masaze. tranSeas Signidan SeiZleba amoefinos
polieTilenis afski. dasasilosebel masas winaswar
aqucmaceben 2-6 sm zomis nakuwebad. aseTi masa ufro
kargad itkepneba da cxovelisaTvis misawodebladac
mosaxerxebelia. dasasilosebeli masis tenianoba unda
iyos 60-70%-is farglebSi. Tu sasilose masa bevr wvens
iZleva, anu misi tenianoba 75%-ze metia, maSin
mizanSewonilia mas daematos 15%-mde mSrali namja.
silosis Cadeba xdeba 1-3 dReSi, Semdeg ormos afareben
namjas, polieTilens da ayrian 15-20 sm sisqis miwas.
sworad damzadebuli silosi mzad iqneba 15-20 dReSi.
rZemJava duRilis Sedegad miiReba sasiamovno sunis muqi-
mwvane feris sakvebi. Ddasilosebis procesis normalurad
warmarTvisaTvis aucilebelia Seiqmnas anaerobuli
pirobebi. Tuki dasilosebis dros sasilose masa mWidrod
ar iqna daxuruli da mwvane masa aRmoCndeba haeris
JangbadTan SexebaSi, maSin silosSi rZemJava baqteriebTan
erTad gamravlebas iwyebs lpobis baqteriebi, sakvebi
yavisfer Seferilobas Rebulobs da igi mkveTri
ZmarmJavis, erbomJavis da sxva mJaveebis arasasiamovno suns
iZens..
31
wvril glexur meurneobebSi silosis damzadeba
SesaZlebelia ufro martivad, polieTilenis sasilose
tomrebSi Semdegi teqnologiiT: sasilose nedleuli unda
daqucmacdes 1-5 sm sigrZeze, romelic dauyonebliv unda
Caitkepnos polieTilenis tomrebSi ise, rom haeri
maqsimalurad iqnas gamodevnili tomridan. kargad
Tavmokrul tomrebSi moTavsebuli mwvane masa 30 dRis
ganmavlobaSi ganicdis dawnilebas da Semdeg ukve mzad
aris gamosayeneblad. Dkargi xarisxis silosis misaRebad
da danakargebis minimumamde Semcirebis mizniT
dasilosebisas gamoyenebulia biologiuri da qimiuri
konservantebi, rogoricaa AIV-2, Lactobacillus buchneri,
Bonsilag Meis, PromyrTM, WianWvelamJavas, ZmarmJavas da
propionis mJavas narevi da sxva. kargi xarisxis silosi
zrdasrul pirutyvs SeiZleba mieces dReRameSi 20-40 kg-
mde.
senaJi pirutyvis Zvirfas sakvebs warmoadgens. igi
32
hermetul pirobebSi dakonservebuli, sxvadasxva balaxis
SemWknari mwvane maisisagan damzadebuli sakvebia,
romelsac Tavisi Tvisebebis mixedviT, Sualeduri
mdgomareoba uWiravs Tivasa da siloss Soris. senaJis
damzadebis da Senaxvis dros sayuaTo nivTierebebis
danakargebi ufro naklebia, vidre dasilosebisas da 10-
15%-s ar aRemateba. senaJis damzadebis teqnologia
iseTivea, rogoric silosis, mxolod im gansxvavebiT, rom
senaJs amzadeben mindorSi amosuli balaxebis moTibvis
Semdeg misi SeWknobiT 45-55% tenianobamde. ormoSi an
polieTilenis tomrebSi Catenvas axdenen SemWidrovebul
vadaSi, sasurvelia 1 dReSi. senaJis damzadebisas
mikrobuli procesebis regulirebis mizniT
rekomendebulia “vixer”, “biominis”, “bonsilaJ plius” da
sxva konservantebis gamoyeneba. mewvel furs senaJi
SeiZleba mieces sakvebad dReRameSi 20-25 kg-is odenobiT.
parkosnebis senaJs amzadeben da maRalproduqtiuli
pirutyvis kvebaSi warmatebiT iyeneben gardabnis
municipalitetis, sofel TeleTis Sps “margebelis”
meZroxeobis fermaSi.
Tiva individualur wvril glexur meurneobebSi
yvelaze metad gavrcelebuli sakvebia. maRali xarisxis
Tiva Seicavs praqtikulad yvela aucilebel sazrdo
nivTierebebs, rac organizmis zrda-ganviTarebisaTvis aris
saWiro. Tivis kvebiTi Rirebuleba ganisazRvreba imis
mixedviT Tu vegetaciis romel fazaSia gaTibuli balaxi.
marclovnebis TivaSi yvelaze meti sazrdo nivTierebebia
maSin, rodesac is aRebulia daTavTavebis, xolo
parkosnebis TivaSi dakokrebis fazaSi. ufro gvian fazaSi
gaTibuli masidan damzadebul TivaSi sazrdo nivTierebebi
mniSvnelovnad naklebia, masSi metia ujredana da mcirea
33
proteinis Semcveloba. maRali xarisxis Tivis miReba
SesaZlebelia moTibuli balaxis mxolod swrafi
gamoSrobiT. karg mzian amindSi moTibul balaxs awyoben
gamonaTibebSi Rvareulebad, am dros idevneba tenis 50%. 5-
10 saaTis Semdeg balaxs agroveben, sadac is Sreba 1-2 dRe,
Semdeg agroveben 200-300 kg masis bululebad. bululebis 3
dRiani Srobis Semdeg Tivas inaxaven specialurad misTvis
gamoyofil adgilas. Oojaxur pirobebSi Tivis Senaxvis
dros mas ayrian sufris marils yovel 1 kg Tivaze 6-7 g-is
odenobiT. imisaTvis, rom didi xnis manZilze SevinarCunoT
Tivis kargi xarisxi, dgamen Tivis zvinebs, romelsac
zemodan afareben celofans, an wnexaven tukebad.
amJamad farTod inergeba Tivis damzadeba didi zomis
200 kg masis rulonebad, romelic ufro iafi jdeba da
danakargi naklebi aqvs. kargi Tivis tenianoba 14-17% unda
iyos, mas srulad SenarCunebuli aqvs foTlebi, xelSi
34
mosresis dros xraSunobs da advilad ar imtvreva. Tiva
cxovels eZleva ara umetes 10-12 kg-sa dReRameSi.
Cala, bze namja. sagazafxulo kulturebis (Svriis da
qeris) Cala, namja da bze sakmaod karg uxeS sakvebad
iTvleba cxovelebisaTvis. yuaTianobiT isini CamorCebian
Tivas, Tumca cxoveli kargad Wams da iTvisebs,
gansakuTrebiT zamTris periodSi. zrdasruli furisaTvis
Calis kvebis sadReRamiso norma 6-7 kg-s Seadgens
Zirxvenebi. maT miekuTvneba stafilo, Saqris Warxali,
sakvebi Warxali, turnefsi, Talgami da sxva. isini
gamoirCevian dieturi TvisebebiT. magram, ramdenadac didi
raodenobiT Seicaven wyals da mcire raodenobiT sxva
sayuaTo nivTierebebs, maT cxovels aZleven uxeS sakvebTan
erTad. mewvel furs Zirxvenebi daqucmacebuli saxiT
SeiZleba mieceT dReSi 30 kg-mde, Saqris Warxali – 15 kg-
mde. ZirxvenebiT kvebaven cxovelebs SemodgomiT da
zamTarSi. Tu aris Zirxvenebis Senaxvis saSualeba (sacavi),
maT inaxaven 0-2ºC temperaturaze.
kartofili. iTvleba Zalian Zvirfas sakveb kulturad,
gansakuTrebiT pirutyvis suqebis dros. igi SeiZleba
gamoviyenoT, rogorc umi, ise moxarSuli saxiT. mewvel
furebs kartofils aZleven 15 kg-mde dReSi. kartofili,
yabayi, gogra da sxv. msgavsi kulturebi sasurvelia
cxovels mieces daqucmacebuli uxeS sakvebTan narevis
saxiT.
koncentratuli sakvebi gamorCeulia yuaTianobiT.
yvelaze metad gavrcelebulia iseTi safuraJe kulturebi,
rogoricaa qeri, Svria, barda. msxvilfexa rqosan
saqonels es sakvebi eZleva daRerRili, daqucmacebuli
saxiT.
35
qato, fqvilis mtveri, koptoni (fqvilis da zeTis
warmoebis anarCenebi) maRalyuaTiani da dieturi sakvebia.
badagi cxovelis Zvirfas sakvebs warmoadgens. badagis
sadReRamiso norma pirutyvisaTvis 2 kg-s Seadgens. mas
moxmarebis win anzaveben 3 nawil wyalSi. Mmas
gansakuTrebiT didi gamoyeneba aqvs maRal produqtiuli
furebis kvebaSi, romelTa ulufebSi Saqrebis Semcvelobis
didi deficitia.
buyi, ludis durdo-Txle miekuTvnebian spirtis
warmoebis anarCenebs. buys da ludis durdos sasuq
pirutyvs aZleven nebaze. cxovelebs eZlevaT uxeS
sakvebTan, kerZod CalasTan erTad.
dasaxelebuli sakvebis, aseve sxva sakvebi saSualebebis
yuaTianobis maCveneblebi mocemulia me-5 danarTSi.
sakveebis kvebiswina Semzadeba.
zogierTi saxis sakvebi Wamadobis da aTvisebis
gadidebis mizniT saWiroebs kvebiswina Semzadebas.
marcvlis garsi ujredaniT mdidaria da Znelad
moineleba organizmis mier. Aamitom kvebis win saWiroa
misi daqucmaceba, wvrilad daRerRva. marcvlovani sakvebis
moxarSva maT yuaTianobas ar zrdis. Aam mizniT ukeTesia
marcvlovnebis dasafuvreba. ojaxis pirobebSiDdasafuvreba
warmoebs Semdegnairad: 50-100g puris safuars xsnian Tbil
wyalSi da atareben sacerSi. dakoStil nawilebs xeliT
azelen sacers. Semdeg patara zomis kasrSi asxamen 15-20 l
Tbil (30-35ºC) wyals, asxamen masSi ganzavebul safuars da
ureven. aqve amateben 10-15 kg daRerRil sakvebs da yovel
naxevar saaTSi erTxel ureven. 6-9 saaTis dasafuvrebis
36
Semdeg sakvebi mzad aris, romelsac pirutyvi gemrielad
miirTmevs. dasafuvrebuli sakvebi cxovels SeiZleba
mieces marcvlovani sakvebis sadReRamiso normis naxevris
odenobiT.
glexur meurneobebSi arc Tu ise iSviaTad axdenen
uxeSi sakvebis kvebiswina Semzadebas. cnobilia, rom
dauqucmacebeli Calis da uxeSi Tivis kvebis dros
SeuWmeli rCeba 30%-mde masa. Mmisi damuSavebiT ki izrdeba
sakvebis SeWmadoba, mcirdeba danakargebi kvebis dros,
advildeba saReWi aparatis muSaoba. Calis daqucmaceba
xdeba 3-5 sm sigrZeze. zogjer daWril Calis naWrebs
alboben marilwyalSi (10 kg sakvebi, 8-10 l wyali da 150-
200 g sufris marili), an CaorTqlaven (10 kg Calas asxamen
8-10 l mduRare wyals da Tavdaxuruls aCereben 7-10
saaTs). Calis Calboba an CaorTqvla umjobesia xis
wyalgaumtar WurWelSi. arsebobs Calis winaswari
damuSavebis qimiuri, e.w kalcinirebis wesic, ra drosac
iyeneben kiris 1%-ian wyalxsnars (300 g Caumqrali kiri, 30
l wyali da 50-100 g sufris marili). xsnarSi alboben
Calis naWrebs 5-10 sT-is ganmavlobaSi, Semdeg awyoben
daxril sibrtyeze. xsnari Camoiwureba WurWelSi. aseTi
saxiT aCereben Calas dReRamis ganmavlobaSi sadgomis
temperaturaze (8-10ºC), ris Semdegac aZleven cxovels
sakvebad. 10 kg Calaze saWiroa 25-30 l xsnari.
mousavlian wlebSi uxeS sakvebad iyeneben kargad
SefoTlil nekerovan sakvebs. aseTi sakvebi adre
gazafxulis periodSi cxovels SeiZleba mieces
yovelgvari winaswari Semzadebis gareSe dReRameSi 2-3 kg-
is odenobiT.
Tu cxovelTa sakvebad iyeneben Zirxvenebs, maSin
stafilos garda yvela danarCeni, gansakuTrebiT
37
kartofili, Wamis win unda daiWras. kartofilis
damuSavebis dros pirvel rigSi miwisagan unda gaiwmindos
tuberebi da gadairCes dampali nawili. garecxili
kartofili cxovels unda mieces uxeSad daqucmacebuli
saxiT.
silosi cxovels eZleva winaswari Semzadebis gareSe.
Tumca zogjer siloss amJaveben amiakiani (Sardovana)
wyliT. amgvari damuSavebiT ulufaSi 25-30%-mde SeiZleba
Seivsos monelebadi proteinis Semcveloba, romlis
danaklisi pirutyvis kvebis ulufebSi TiTqmis yovelTvis
aris. amiakiT damuSavebul siloss ukeTesad Wamen
cxovelebi. silosi SeiZleba damuSavdes mxolod
sinTetikuri amiakiani wyliT. 100 kg silosze saWiroa 1-1.5
l 25%-iani koncentraciis amiakiani wyali. amasTan, unda
davicvaT koncentraciis TandaTanobiTi zrdis wesi;
iwyeben 5-10%-iani koncentraciis amiakis wyalxsnaridan da
merve dRisaTvis mihyavT 25%-ian koncentraciamde. aseTi
wyalxsnari _50 ºC-zec ar iyineba, amitom es samuSaoebi
SeiZleba Catardes zamTarSic Ria cis qveS.
pirutyvis kveba. kvebis normireba da ulufebis
Sedgena
furis kvebis normebi dgeba monawvelis, cocxali masis,
asakis da fiziologiuri mdgomareobis gaTvaliswinebiT.
Tanamedrove kvebis normebi metad rTulia da
iTvaliswinebs cxovelis moTxovnilebas aranakleb 30
komponentze.
Kkvebis elementebis AaTvisebis mizniT mizanSewonilad
migvaCnia broSuraSi movitanoT magaliTebi, rom fermerma
Seiswavlos ulufebis Sedgena kvebis martivi normebiT,
38
sadac gaTvaliswinebulia kvebis sul 6 elementi;
yuaTianoba, romelic gamoixateba sakveb erTeulebSi an
megajoulebSi (samimocvlo energia), monelebadi proteini,
mineraluri nivTierebebi kalciumi, fosfori, sufris
Mmarili da vitaminebidan provitamini karotini.
sakvebi ulufa dgeba, arsebuli sakvebidan gamomdinare,
normebis Sesabamisad. ZiriTadi sakvebis yuaTianobis
maCveneblebi mocemulia me-5 danarTSi. sakvebis saxeobas
da raodenobas arCeven sayuaTo nivTierebebze cxovelis
moTxovnilebidan gamomdinare.
ulufis sworad Sesadgenad saWiroa cxovelis
cocxali masis codna. furis awonvas axdenen weliwadSi
2-jer: gazafxulze – saZovarze garekvis win da
SemodgomiT – bagur Senaxvaze gadasvlamde. cxovels
wonian diliT sakvebisa da wylis micemamde. sasworis
uqonlobis SemTxvevaSi cxovelis cocxali masa SeiZleba
ganisazRvros ganazomebis saSualebiT. amisaTvis, sazomi
bafTiT zomaven cxovelis gulmkerdis garSemowerilobas
beWebs ukan da tanis irib sigrZes (manZili mxarbeWis
saxsris wina gamoSverili wertilidan sajdomi borcvis
ganapira wertils Soris). am ori ganazomis maCveneblebis
mixedviT specialur cxrilSi (danarTi 6) pouloben furis
cocxali masis maCvenebels. magaliTad, furis tanis iribi
sigrZe tolia 170 sm-s, gulmkerdis irgvliva beWebs ukan –
175 sm. am maCveneblebis gadakveTis adgilze cxrilSi
mocemulia cifri 457, romelic Seesabameba am furis
cocxal masas. cxadia, es maCvenebeli saorientacioa da
arazusti, Tumca igi savsebiT sakmarisia cxovelis kvebis
normebis dasadgenad.
39
make mSrali furis kveba. magari, kargad ganviTarebuli,
sicocxlisunariani STamomavlobis miReba da maRali
sarZeo produqtiulobis miRweva laqtaciis ganmavlobaSi,
SesaZlebelia make mSrali furebis kargi movlisa da
kvebis Sedegad. make furs mogebis win kargi nakveboba da
sazrdo nivTierebis maragi unda hqondes. maTTvis sakvebi
ulufa unda Sedges kvebis normebis Sesabamisad, romelic
cxovelis janmrTelobis mdgomareobis da
produqtiulobis gaTvaliswinebiT saWiroa periodulad
dazustdes.
make mSrali furis kvebis sadReRamiso normebi dgeba
mSralobis periodSi cxovelis cocxali masis da
gegmiuri wveladobis mixedviT (cxrili 2).
magaliTad, SevadginoT ulufa make mSrali
furisaTvis, romelic aris 5 wlis, iwonis 400 kg, gaaCnia
saSualo kondicia da mosalodneli monawveli momdevno
laqtaciaze dagegmili aqvs 3000 kg. ulufa SevadginoT
mSralobis III dekadisaTvis. fermers gaaCnia Semdegi
dasaxelebis sakvebi: mdelos Tiva; simindis Cala, simindis
silosi, qato.
ulufis Sesadgenad saWiroa gaTvaliswinebuli iqnas
Semdegi sakiTxebi: make furi mSralobis periodSi unda
Rebulobdes: saarsebo sakvebs, sakvebs nayofis zrda-
ganviTarebisaTvis, sakvebs nakvebobis gadidebisa da
sayuaTo nivTierebebis maragis Sesaqmnelad, romelic
saWiroa produqciis, anu mogebis Semdeg laqtaciis pirvel
TveebSi, rZis Sesaqmnelad.
make mSrali furis moTxovnileba sayuaTo
nivTierebebze damokidebulia cxovelis cocxal masaze,
dagegmil monawvelis sidideze, furis nakvebobaze, asakze
da mSralobis periodze.
40
me-2 cxrilSi moyvanili kvebis norma saSualoa.
mSralobis periodis pirvel 10 dReSi norma unda
Semcirdes 10-20%-iT, meoreSi-ikvebos saSualo normis
mixedviT, mesame da meoTxe dekadaSi gadiddes 10-20%- iT,
mexuTeSi - Semcirdes 5-10%-iT, xolo ukanasknel
meeqvse dekadaSi, mogebis win, norma mcirdeba 30-40%-iT.
kvebis norma gaangariSebulia saSualo nakvebobis
srulasakovan furze. saSualoze ufro dabali nakvebobis
furisaTvis sadReRamiso normas adideben 1 an 2 sakvebi
erTeuliT da 1 sakveb erTeulze eZlevaT 110-120 g
monelebadi proteini, 9-10 g kalciumi, 5-6 g fosfori da
40-50 mg karotini. ცxrili 2
make-mSrali furis kvebis norma
cocxali
masa,
kg
sakvebi
erTeuli.
kg
monelebadi
proteini,
g
kalciumi,
g
G
fosfori,
g
karotini
mg
sufris
marili,
g
3000 kg-mde gegmiuri wvelisas
200 4,0 480 30 15 160 20
250 4,5 540 40 20 180 25
300 5,0 600 45 25 200 30
350 5,5 660 55 30 220 35
400 6,0 720 60 35 240 40
450 6,5 780 70 40 260 45
500 7,0 840 80 45 280 50
3000-dan 5000 kg-mde gegniuri wveladobisas
300 6,0 720 60 30 300 35
350 6,5 780 65 35 300 40
400 7,0 840 70 40 350 50
450 7,5 900 80 45 375 50
500 8,0 960 90 50 400 55
550 8,4 1010 95 55 420 60
600 8,7 1050 100 60 440 65
41
yovel 100 kg cocxal masaze make mSral furs unda
mieces 1.5-2 kg uxeSi sakvebi (Tivis uqonlobis SemTxvevaSi
nawili Tivisa SeiZleba Seicvalos kargi xarisxis
sagazafxulo CaliT), silosi 4-5 kg. Zirxveneuli_1.5-2kg,
koncentrirebuli sakvebi ki produqtiulobis Sesabamisad.
ulufis Sedgenisas unda visargebloT me-3 cxrilSi
moyvanili maCveneblebiT. magaliTisaTvis avirCioT ulufis
struqtura aRmosavleT saqarTvelosaTvis, xolo
struqturis dadgenis Semdeg ganvsazRvroT ulufaSi
sakvebis naturaluri raodenoba kilogramebSi (cxrili
#4)
cxrili 3
make-mSrali furis ulufis struqtura bagur periodSi
gegmiuri cocxali sakvebi (%-obiT kvebiTi Rirebulebis mixedviT) wveladoba, kg masa, kg uxeSi
m.S. Tiva wvniani
m.S. silosi koncentr.
aRmosavleTsaqarTveloSi
3000 kg-mde 300 60-65 40-45 30-35 30-35 0_10
400 50-60 40-45 30-35 30-35 10_15
500 50-55 40-50 32-35 32-35 10_15
3000_5000 300 50 35_40 40_45 40_45 5_10
400 45_55 35_50 35_40 35_40 10_15
500 45_60 40_55 30_40 30_40 10_15
dasavleTsaqarTveloSi
3000 kg-mde 300 55_60 35_40 30_40 30_40 5_10
400 50 30_35 35_40 35_40 10_15
500 45_55 30_45 35_40 35_40 10_15
3000_5000 300 45_47 25_30 25_43 40_43 10_15
400 45 25_30 40_45 40_45 10_15
500 45 30_35 40_45 40_45 10_15
42
amisaTvis saWiroa TiToeuli sakvebis kvebiTi
Rirebulebis codna, romelic dgindeba me-5 danarTis
meSveobiT.
TavdapirvelaT unda ganisazRvros ramdeni sakvebi
erTeuli, monelebadi proteini, karotini da mineraluri
marilebi unda mieces cxovels normiT. (cxrili #5)
cxrili 4
sakvebis norma da ulufa
sakvebi micemuli sakvebi Seicavs struq-
dasaxeleba r-ba, kg
sakv.e.,
kg
mon.pr.,
g Ca, g P, g
karotini,
mg NaCl, g tura,%
norma
samyuris
Tiva
45
xorblis
Cala
15
silosi 30
qato 10
43
vinaidan ulufa dgeba mSralobis III dekadisaTvis,
normis saSualo maCveneblebi unda gaizardos 10-20%-iT
(gavzardoT 10%-iT). (cxrili #6).
cxrili 5
sakvebis norma da ulufa
sakvebi micemuli sakvebi Seicavs struq-
dasaxeleba r-ba, kg sakv.er,
kg mon.prt.g Ca, g P, g
karotini,
mg NaCl,
g tura,%
norma 6 720 60 35 240 40
samyuris
Tiva 45
xorblis
Cala 15
silosi 30
qato 10
sul
balansi
cxrili#6
sakvebis norma da ulufa
sakvebi micemuli sakvebi Seicavs
struqtura,% dasaxeleba
r-
ba,
kg sakv.er,
kg mon.prt.
g Ca, g
P,
g
karotini,
mg NaCl,
g
norma 6,6 792 66 38,5 264 44 samyuris
Tiva 45 xorblis Cala 15
silosi 30
qato 10
sul
balansi
44
Semdeg etapze ganisazRvreba ulufaSi Semavali sakvebis
naturaluri (fizikuri) raodenoba. amisaTvis unda
dadgindes ulufis sxvadasxva komponentis sakvebi
erTeulebis saWiro raodenoba.
rogorc zemoT aRvniSneT Cvens magaliTSi furs
esaWiroeba 6.6 sakvebi erTeuli, saidanac 45% modis
samyuras Tivaze, rac proporciiT sakveb erTeulebSi
gamoxatuli Seadgens:
6.6s.e ------------------------ 100%
X s.e. -------------------------- 45%
X= (6.6 X 45) : 100 = 2.97 s.e
amdenad ulufaSi Tivam unda daikavos saerTo
YyuaTianobidan 2.97 sakvebi erTeuli.
xorblis Calaze modis 15%, anu
6.6 s.e -------------------------------- 100%
X s.e. ---------------------------------- 15%
X = (6.6 X 15) : 100 = 0.99 s.e;
ulufaSi siloss ukavia 30%, anu
6.6 s.e. ------------------------------------ 100%
X s.e ------------------------------------ 30%
X = (6.6 X 30) : 100 = 1.98 s.e.
qatoze modis 10% e.i.
6.6 s.e -------------------------------------- 100%
X s.e. --------------------------------------- 10%
X = (6.6 X 10) : 100 = 0.66 s.e
Mme-7 cxrili miiRebs Semdeg saxes:
45
cxrili 7
sakvebis norma da ulufa
sakvebi micemuli sakvebi Seicavs struq-
dasaxeleba r-ba,
kg sakv.erT,
kg mon.prt.
g Ca, g P, g
karotini,
mg NaCl,
g tura,%
norma 6,6 792 66 38,5 264 44 samyuris Tiva 2,97 45 xorblis Cala 0,99 15
silosi 1,98 30
qato 0,66 10
sul 6,6
balansi
me-5 danarTSi vnaxulobT, rom 1 kg samyuras TivaSi
aris 0.52 sakvebi erTeuli. 2.97 sakvebi erTeuli, romelic
Cvens mier Sedgenil ulufaSia mocemuli kilogramebSi
iqneba
1 kg -------------------------- 0.52 s.e.
X kg -------------------------- 2.97 s.e
X = (1 X 2.97) : 0.52 = 5.71 = 6 kg;
Calis raodenobis dasadgenad proporcias eqneba
Semdegi saxe:
1 kg Cala Seicavs 0.22 s.e
X kg ___________ 0.99 s.e.
X=0.99 : 0.22 = 4.5 kg
silosis raodenobas davadgenT:
46
1.kg silosi Seicavs 0.20 s.e.
X kg -------------------------- 1.98 s.e.
X = 1.98 : 0.20 = 10.0 kg
1 kg qato Seicavs 0.71 s.e;
X kg ----------------------- 0.66 s.e
X = 0.66 : 0.71 = 1.0 s.e (cxrili #8)
Semdeg, ulufis sakvebis naturalur raodenobidan
ganisazRvreba monelebadi proteinis, kalciumis,
fosforis da karotinis Semcveloba.
me-5 danarTis mixedviT 1 kg samyuris Tiva Seicavs 82 g
monelebad proteins, ulufaSi Semaval 6 kg aseT TivaSi
monelebadi proteini iqneba: 6 X 82 = 492g;
1 kg Cala Seicavs 10 g monelebad proteins, 4.5 kg-Si
iqneba: 4.5 X 10 = 45 g;
cxrili 8
sakvebis norma da ulufa
sakvebi micemuli sakvebi Seicavs stru-
dasaxeleb
a
r-
ba,kg
sakv.er
. kg
mon.pr
. Ca, g P, g
karotini,
mg NaCl,
tura,
%
norma 6,6 792 66 38,5 264 44
samyuris
Tiva 6.0 2,97 45
xorblis
Cala 4,5 0,99 15
silosi 10.0 1,98 30
qato 1.0 0,66 10
sul 6,6
balansi
47
1 kg silosSi aris 23 g monelebadi proteini, 10 kg –Si
ki iqneba 230 g.
Tu 1 kg qatoSi 114 g proteinia, maSin Cvens
SemTxvevaSic igive raodenoba iqneba da cxrili sabolood
miiRebs Semdeg saxes (cxrili 9).
balansi yovelTvis dadebiTi unda iyos. uaryofiTi
balansis SemTxvevaSi damatebiT unda SeirCes iseTi
sakvebi, romelic Seavsebs ama Tu im sazrdo nivTierebaze
arsebul danakliss.
cxrili 9
sakvebis norma da ulufa
sakvebi micemuli sakvebi Seicavs struq
dasaxeleba r-kg
sakv.er.
kg mon.p.,g Ca, g P, g
karotini,
mg
NaCl,
g tura,%
norma 6,6 792 66 38,5 264 44 samyuris Tiva 6.0 2,97 492 7,4 3,4 150 45 xorblis Cala 4,5 0,99 45 9,8 3,15 22,5
15
silosi 10.0 1,98 230 1 6 150 30
qato 1.0 0,66 114 2 9,6 4 10
sul 6,6 881 10,2 42,15 326,5
balansi 0 89 4,2 3,65 62,5
48
mewveli furis kveba
200-600 kg cocxali masis mqone 3.8-4% rZis cximis Semcveli
mewveli furis kvebis normebi mocemulia me-10 cxrilSi, romelic
Sedgenilia cxovelis cocxali masis, monawvelis da rZeSi cximis
Semcvelobis mixedviT. sakvebSi sufris marilis raodenoba
gamoTvlilia Semdegi normebidan: 5 g Mmarili- 100 kg cocxal
masaze, plus 4 g- yovel 1 kg rZeze.
cxrili 10
sxvadasxva cximianobis rZis 4%-ian standartul rZeze gadasayvani cxrili
mona- cximis Semcveloba rZeSi, %
wvel
i
kg 3,0 3,2 3,4 3,6 3,8 4,2 4,4 4,6 4,8 5,0 5,2 5,4 5,6 5.8 6,0
2 1,7 1,8 1,9 1,9 2,1 2,1 2,2 2,2 2,3 2,3 2,4 2,4 2,5 2,5 2,6
4 3,4 3,5 3,6 3,8 3,9 4,1 4,2 4,4 4,5 4,6 4,7 4,8 5,0 5,1 5,2
6 5,1 5,3 5,5 5,6 5,8 6,2 6,4 6,5 6,7 6,9 7,1 7,3 7,4 7,6 7,8
8 6,8 7,0 7,3 7,5 7,8 8,2 8,5 8,7 9,0 9,2 9,4 9,7 9,9 10,2 10,4
10 8,5 8,8 9,1 9,4 9,7 10,3 10,6 10,9 11,2 11,5 11,8 12,1 12,4 12,7 13,0
12 10,2 10,6 10,9 11,3 11,6 12,4 12,7 13,1 13,4 13,8 14,2 14,5 14,9 15,2 15,6
14 11,9 12,3 12,7 13,2 13,6 14,4 14,8 15,3 15,7 16,1 16,5 16,9 17,5 17,8 18,2
16 13,6 14,1 14,6 15,0 15,5 16,5 17,0 17,4 17,9 18,4 18,9 19,4 19,9 20,3 20,8
18 15,3 15,7 16,2 16,9 17,5 18,5 19,1 19,6 20,2 20,7 21,2 21,8 22,3 22,9 23,4
20 17,0 17,6 18,2 18,8 19,4 20,6 21,2 21,8 22,4 23,0 23,6 24,2 24,8 25,4 26,0
22 18,7 19,4 20,0 20,7 21,3 22,7 23,3 24,0 24,6 24,3 26,0 26,6 27,3 27,9 28,6
24 20,4 21,1 21,8 22,6 23,3 24,7 25,4 26,2 26,9 26,6 26,9 29,0 28,8 30,5 31,2
26 22,1 22,9 23,2 24,4 25,2 26,8 27,6 28,3 29,1 29,9 30,7 31,5 32,2 33,0 33,8
28 23,8 24,6 25,5 26,3 27,2 28,8 29,7 30,0 31,4 32,2 33,0 33,9 34,7 35,6 36,4
30 25,5 26,4 27,3 28,2 29,1 30,9 31,8 32,7 33,6 34,5 35,4 36,3 37,2 38,1 39,0
35 29,8 30,8 31,9 32,9 34,0 36,1 37,1 38,7 39,2 40,3 41,3 42,4 43,4 44,5 45,5
40 34,0 35,2 36,4 37,6 38,8 41,2 42,4 43,6 44,8 46,0 47,2 48,4 49,6 50,8 52,0
49
ccxrili 10
Tuki rZeSi cximis Semceloba 4%-ze meti an naklebi iqneba,
unda visargebloT me-10 cxrilis monacemebiT, romelic saSualebas
gvaZlevs gadaviyvanoT rZe standartul 4%-ian rZeze, raTa ufro
zustad SevadginoT furis sakvebi ulufa. vTqvaT furi iwvelis 16
kg rZes 3.2% cximianobiT. cxrilSi vnaxulobT, rom rZis es
raodenoba Seesabameba 14,1 kg rZis raodenobas, romelsac 4% cximi
gaaCnia da 14.1 kg-is mixedviT davadgenT am furis moTxovnilebas
sayuaTo nivTierebebze me-11 cxrilis Sesabamisad.
Tu furis cocxali masa daaxlovebiT 400 kg-ia, maSin misTvis
sayuaTo nivTierebebze sadReRamiso moTxovnileba iqneba: 11 s.e.,
1220 g monelebadi proteini, 75 g sufris marili, 75 g kalciumi, 55
g fosfori da 470 mg karotini.
ganvixiloT sxva magaliTi: sakontrolo wvelis dRes furma
moiwvela 10 kg rZe 4.8% cximianobiT, rac Seesabameba 11.2 kg rZes
4% cximis SemcvelobiT (cxrili 10). Tu furis cocxali masa 500
kg-ia me-11 cxrilis mixedviT mas DdRe-RameSi esaWiroeba 10.1 s.e
sayuaTo nivTiereba, 1080 g monelebadi proteini; 67 g sufris
marili, 70 g kalciumi; 47 g fosfori; 425 mg karotini. am
cxrilSi kvebis normebi mocemulia wyvil ricxvebSi. kenti
ricxvebis SemTxvevaSi, rogorc es iyo me-2 magaliTSi, unda
gamoviTvaloT saSualo mniSvneloba cxrilis zeda da qveda
maCveneblebs Soris. Cvens SemTxvevaSi 10 da 12 kg dRiur monawvels
Soris. analogiur dazustebas akeTeben cocxali masis
maCveneblebis SemTxvevaSic (danarTi 6).
50
cxrili 11
mewveli furis kvebis normebi rZeSi 3.8-4.0%
cximianobisas
monawveli,
kg esaWiroeba dReRameSi 1 furs
sakv.erT
monel.
prot. g
sufris
marili, g Ca, g P,g P karotini,
kg
mg
1 2 3 4 5 6 7
cocxali masa, 200kg
4 da
naklebi 4,6 480 25 20 160 25
6 5,6 580 35 25 210 35
7,6 800 50 35 310 50 10
12 8,6 920 60 40 360 60
14 9,7 1050 65 50 410 65
cocxali masa, 300kg
4 5,3 550 30 30 20 120
6 6,3 650 40 40 30 240
8 7,3 760 50 50 35 290
10 8,3 870 55 55 40 340
12 9,3 990 65 65 45 390
14 10,4 1120 70 70 50 440
16 11,5 1250 80 80 60 490
18 12,7 1390 90 90 65 540
20 14 1530 95 95 70 590
22 15,3 1680 100 105 80 640
24 16,6 1840 110 110 85 690
26 17,9 2000 120 120 90
740
51
1 2 3 4 5 6 7
cocxali masa, 400kg
4 6 620 35 35 25 220
6 7 730 45 45 30 270
8 8 840 50 50 35 320
10 9 960 60 60 40 370
12 10 1090 70 70 45 420
14 11 1220 75 75 55 470
16 12 1360 85 85 60 520
18 13,1 1500 90 90 70 570
20 14,2 1650 100 100 75 620
15,4 1800 110 110 80 670
22
24 16,7 1960 115 115 85 720
26 18 2120 125 125 95 770
28 19,3 2380 130 130 100 820
30 20,6 2440 140 140 105 870
cocxali masa, 500kg
4 6,6 680 40 40 25 250
6 7,6 790 50 50 30 300
8 8,6 900 55 55 40 350
10 9,6 1020 65 65 45 400
12 10,6 1140 70 75 50 450
14 11,6 1270 80 80 55 500
16 12,6 1400 90 90 65 550
18 13,6 1540 95 95 70 600
20 14,7 1680 105 105 75 650
22 15,9 1830 115 115 85 700
24 17,1 1980 120 120 90 750
26 18,4 2140 130 130 95 800
28 19,7 2300 135 135 100 850
30 21 2460 145 145 105 900
32 22,3 2620 155 155 115 950
34 23,6 2780 160 160 120 1000
36 24,9 2940 170 170 130 1050
38 26,2 3100 180 175 135 1100
40 27,5 3260 185 185 140 1150
52
mewveli furebisaTvis laqtaciis bolo ori Tvis
kvebis normebi unda gaizardos 5-10%-iT. es damatebiTi
sakvebi cxovels esaWiroeba nayofis gasanviTareblad.
cxrilSi mocemuli normebi Sedgenilia srulasakovani
furebisaTvis, romlebsac saSualo nakveboba gaaCnia.
axalgazrda (I da II mogebaze myof) aseve saSualoze
dabali nakvebobis furebs unda mieceT damatebiTi sakvebi
(cxrili 12).
cocxali masa, 600kg
1 2 3 4 5 6 7
4 7,1 750 45 45 30 280
6 8,1 860 55 55 35 330
8 9,1 970 60 60 40 380
10 10,1 1090 70 70 45 430
12 11.1 1210 80 80 55 480
14 12.1 1340 85 85 60 530
16 13,1 1470 95 95 65 580
18 14,1 1610 100 100 75 630
20 15,1 1750 110 110 80 680
22 16,2 1900 120 120 85
730
24 17,4 2050 125 125 90 780
26 18,6 2210 135 135 100 830
28 19,9 2370 140 140 105 880
30 21,2 2530 150 150 110 930
32 22,5 2690 160 160 115 980
34 23,8 2850 165 165 125 1030
36 25,1 3010 175 175 130 1080
38 26,4 3170 180 180 135 1130
40 27,7 3330 190 190 145 1180
53
ulufis Sedgenis dros sayuaTo nivTierebebze
cxovelis moTxovnileba yovelTvis SeiZleba ar daemTxves
normatiul maCveneblebs. amitom ulufa unda Sedges
normasTan miaxlovebiT ise, rom arc erTi Semadgeneli
komponentis mixedviT ar iyos normaze naklebi, Tundac es
sakvebi erTeulebis gadaxarjvasTan iyos dakavSirebuli.
gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces ulufis
dabalansebas monelebadi proteinis da karotinis
mixedviT.
kalciumisa da fosforis siWarbe ulufaSi
saSiSroebas ar warmoadgens, radganac maTi zedmeti
raodenoba gamodis organizmidan, xolo am mineraluri
nivTierebebis naklebobis dros cxovelis organizmi
xarjavs sakuTari Zvlebis maragidan, rac cxovelTa
seriozul daavadebebs (madis gafuWeba, Zvlovani sistemis
darbileba, tanis ukana nawilis paraliCi da sxva) iwvevs.
individualur da wvril fermerul meurneobebSi
furebis sakvebi ulufa zamTris periodSi unda
Sedgebodes kargi xarisxis Tivisagan, namjisagan,
Zirxvenebisagan da koncentrirebuli sakvebisagan.
cxrili 12
axalgazrda furis zrdisaTvis damatebiTi kvebis normebi
ekuTvnis normaze meti
saSualo
sadReRamiso
wonamati, kg
sakv.er.
kg
monel.prot.
g Ca, g P,g P
0,2 1 100 7 5
0,3 1,5 150 10 8
0,5 2,5 250 15 12
54
zafxulSi ki ZiriTad sakvebad iTvleba saZovris balaxi
an moTibuli mwvane masa. industriul fermebSi, romelsac
sakvebis Semrevi (miqseri) gaaCniaT, furebis kveba mTeli
wlis manZilze erTi tipis srulfasovani sakvebnareviT
xdeba, rac fiziologiurad da teqnikurad ufro
momgebiania.
sarZeo produqtiulobis Semdgomi zrdis misaRwevad,
rekomendirebulia furebis ganwvelva, romelic
gulisxmobs axalmogebuli cxovelis kvebisa da movlis
gansakuTrebul pirobebSi Cayenebas, rom man gamoavlinos
produqtiulobis maqsimaluri SesaZlebloba. furis
ganwvelas iwyeben maSin, roca cxoveli srulad aRidgens
Tavis fizioologiur mdgomareobas mogebis Semdeg. e.i.
mova normalur fiziologiur mdgomareobaSi. rogorc wesi
amas Wirdeba mogebis Semdeg 15-20 dRe. mas, sadReRamiso
ulufaSi damatebiTi e.w. avansirebuli kvebisaTvis,
ezrdeba norma 1.5-2 sakvebi erTeuliT, romlis dafarva
xdeba ZiriTadad koncentratisa da wvniani sakvebis
xarjze. aseTi damatebiTi sakvebiT kveba gagrZeldeba
manam, sanam furi sakvebis raodenobis momatebas pasuxobs
sarZeo produqtiulobis gazrdiT. Cveulebriv, furi
zrdis sarZeo produqtiulobas laqtaciis me-3-4 Tvemde,
ris Semdeg, miaRwevs ra maqsimalur monawvels, igi
ramodenime dRiT Cerdeba erT doneze, xolo Semdeg iwyebs
TandaTanobiT Semcirebas. rodesac sakvebis momatebaze
rZis momatebiT aRar pasuxobs cxoveli, unda Semcirdes
sakvebis micema normamde. ganwvelvisas yuradReba eqceva
furis curis mdgomareobas, nakvebobas da aRwarmoebas.
ganwvelvis swori organizacia, normalur da
mravalferovan kvebasTan erTad, iwvevs furebis sarZeo
produqtiulobis 1.5-2 jer gazrdas.
55
sakvebze wliuri moTxovnilebis gaangariSeba
furisaTvis
fermers sezonze damzadebuli unda hqondes sxvadasxva
saxis sakvebis aranakleb 1.5 wlis maragi, romlis
raodenoba gamoTvleba saSualo wliuri suladobis,
sazrdo nivTierebebze moTxovnilebis da sakvebis
normebidan gamomdinare Sedgenili tipiuri sakvebi
ulufebis safuZvelze.
sxvadasxva produqtiulobis furebis wliuri
moTxovnileba sazrdo nivTierebebze mocemulia 13
cxrilSi
cxrili 13
furis wliuri moTxovnileba sazrdo nivTierebebze
furis
wliuri
nawveli,(kg)
furis
cocxali masa,
(kg) esaWiroeba weliwadSi (kg)
ენერგეტიკული
საკვები ერთ., კგ
monelebadi
proteini, გ
1500 200_300 2000-2200 220_240
2000 350_400 2600_2800 280_300
3000 400_450 3300_3500 360_385
4000 450_550 4000_4200 450_470
5000 550_600 4600_4800 530_550
furisaTvis misacemi koncentrirebuli sakvebis
raodenoba gamoiangariSeba dagegmili sarZeo
produqtiulobis gaTvaliswinebiT Semdegi normativebis
mixedviT (cxrili 14)
56
cxrili 14
koncentrirebuli sakvebis xarjva
furis wliuri konentrirebuli
wlis ganmavlobaSi
saWiro koncentratebi
nawveli (kg) sakvebis xarjva 1kg 1 furze, (centneri)
rZeze (g)
2000 da naklebi 50_100 1_2
3000 100_200 3_6
4000 200_250 8_10
5000 da meti 250_300 12,5_15
uxeS, wvnian da mwvane sakvebze wliuri moTxovnilebis
dadgenisas baguri da saZovruli periodebis
xangrZlivobasTan erTad iTvaliswineben furebis
mosalodnel produqtiulobas. sasurvelia, rom furs
dReSi mieces 8-10kg uxeSi sakvebi, aqedan Tiva unda iyos
bunebrivi sakvebi savargulebiT mdidar regionebSi 5-6kg,
xolo im raionebSi, romlebsac saTib-saZovrebis farTobi
Zlier SezRuduli aqvT _ 3-4kg.
furis srulfasovani kvebisaTvis didi mniSvneloba
aqvs mis uzrunvelyofas zamTarSi kargi xarisxis
silosiT, zafxulSi ki mwvane balaxiT. zamTarSi furs
yoveldRiurad unda mieces ara nakleb 20-25 kg silosi,
xolo zafxulSi – minimum 40 kg mwvane sakvebi.
magaliTad, furis moTxovnileba sazrdo nivTierebebze,
romlis cocxali masa 400 kg-ia, xolo dagegmili
monawveli 3000 kg-s Seadgens, 3300-3500 sakvebi erTeulis
tolia (cxrili 13) da SeiZleba dakmayofildes Semdegi
raodenobis sakvebiT (cxrili 15)
57
saqarTvelos vertikalur zonalobasTan dakavSirebiT,
zamTarSi, pirutyvis baguri Senaxvis periodis
xangrZlivoba didi sxvadasxvaobiT xasiaTdeba. es periodi
Cveni qveynis dablob nawilSi mxolod 120-160 dRes
Seadgens, maRalmTian raionebSi 225-245 dRes aRwevs,
danarCen adgilebSi ki 180-200 dRe grZeldeba.
cxrili 15
sakvebze wliuri moTxovnilebis gaangariSeba erT furze
kvebis saSualo
saWiroa
weliwadSi sul unda
sakvebis
dasaxeleba xangrZli dRiuri damzaddes
voba
(dRe)
ulufa
(kg) centneri s/erT centneri
Tiva 225 4 9 378 10
sagazafxuli namja 225 4,5 10 220 11
simindis silosi 250 24 60 1200 70
Saqris Warxali 100 9 9 234 10
mwvane sakvebi 140 40 56 1120 56
koncentratebi
(120g 1 kg rZeze) _ _ 4 400 _
zemoTaRniSnulis gaTvaliswinebiT, rekomendebulia
sakvebTa dagrovebis saorientacio normativebi (cxrili
16), romelic Sedgenilia yofili saqarTvelos
zooteqnikur-saveterinaro saswavlo-kvleviTi institutis
mier.
58
ცxrili 16
wliuri moTxovnileba sakvebze 400-450 kg cocxali
masis furisaTvis
(centneri)
wliuri s a k v e b i (kg)
nawveli koncentriuli wvniani mwvane u x e S i
(kg) sul m.S. Tiva
zamTris baguri periodi 120-160 dRe
1500 1,1 40 81 12 4
2000 2,0 50 85 12 5
2500 3,2 55 90 12 6
3000 4,8 60 102 11 7
4000 10,0 70 112 11 8
zamTris baguri periodi 180-200 dRe
1500 1,0 50 64 18 7
2000 1,8 55 74 18 7
2500 3,1 60 79 17 8
3000 4,7 70 86 17 9
4000 9,5 88 83 17 10
zamTris baguri periodi 225-245 dRe
1500 1,0 55 39 22 8
2000 1,5 61 46 22 9
2500 2,8 65 50 22 10
3000 4,0 80 56 21 10
4000 9,1 90 65 21 12
59
saqonlis movla da Senaxva wlis sxvadasxva
periodebSi
pirutyvis movla da Senaxva zafxulis periodSi.
zafxulis saZovrul Senaxvas didi mniSvneloba aqvs
cxovelis janmrTelobisaTvis. saZovarze cxoveli
Rebulobs srulfasovan mwvane sakvebs, imyofeba
sufTa haerze, mzis sxivebis sasargeblo
zemoqmedebis qveS da a.S. am faqtorebis moqmedebis
Sedegad furi kargad modis axurebaSi, droulad
grildeba da iSviaTad uCndeba mSobiarobis
Semdgomi garTulebebi. cvalebadi amindis
zemoqmedebas Seguebulni iSviaTad avadmyofoben.
saZovarze yofnisas, furis mier mwvane balaxis
SeWmadobis maCveneblebi mocemulia me-17 cxrilSi. furi saZovarze dReRameSi 14-16 sT unda imyofebodes.
Zovebis saukeTeso droa diliT adre da gvian saRamos
saaTebi. dRisiT, gansakuTrebiT sicxeSi, cxovelebs
inaxaven SemaRlebul, kargad ganiavebad iseT adgilebSi,
sadac xis CrdilSi an msubuqi tipis fardulis qveS
dasvenebis saSualeba iqneba. saZovramde manZili 2-3 km-s ar
unda aRematebodes. didi manZiliT daSorebis SemTxvevaSi
fexqveS iTeleba saZovris balaxis mniSvnelovani nawili
da didi dro ixarjeba pirutyvis gadarekvaze. naxiris
sidide 100-150 sulze meti ar unda iyos. sasmeli wyali,
marilis msgavsad, cxovelebs unda hqondes mudmivad.
saZovarze garekvis win cxovelebs unda daumuSavdeT
Cliqebi da waeqlibos rqis maxvili boloebi, veterinarma
eqimma unda Seamowmos isini gadamdeb infeqciur
60
daavadebebze da Cautaros aucilebeli profilaqtikuri
acrebi.
pirutyvis movla da Senaxva zamTris periodSi. Senoba,
romelSic pirutyvs inaxaven, unda iyos didi, naTeli da
mSrali, hqondes ventilacia. erT furze misi moculoba
unda Seadgendes 18-20 kubur metrs. SenobaSi ar unda
iyos gamWoli qari, risTvisac karebebi da fanjrebi unda
iyos aRmosavleTis da samxreTis mxares. fanjrebi unda
ganTavsdes cxovelis ukana an gverdis mxridan, ise rom
cxrili17
furis mier mwvane balaxis SeWmadoba
saZovarze
saZovari farTo mwvane
dRiurad moZovili balaxis raodenoba,
kg Tveebis mixedviT
bi erT masis
furze, mosavali, IV V VI VII VIII IX X
ha centneri
tyis da
tyebuCqnaris 1,0 30 _ 12 30 25 20 15 5
mSralobis 1,0 40 _ 40 50 25 20 10 6
dablobis 0,5 60 _ 15 30 25 17 13 8
Walis(saSualo) 0,5 70 _ 18 42 30 18 10 5
kulturuli
mravalwliani 0,5 120 _ 30 60 50 40 24 3
balaxis
stepis nair-
balaxovani 1,0 15 8 16 15 4 3 3 5
marcvlovanis
Walis mdelos
aqviti 0,5 30 _ _ _ _ 30 20 _
61
civma niavma naklebad gaacios cxoveli, da meores mxriv
mzis sxivebi pirdapir ar xvdebodnen cxovels TvalebSi.
sadgomSi bunebrivi ganaTebis koeficienti sasurvelia
Seadgendes 1:10 – 1:15, rac imas niSnavs, rom iatakis
farTobi 10-15-jer ufro didi unda iyos fanjris
farTobTan SedarebiT. CrdiloeTis mxares gakeTebul kar-
fanjrebidan Senoba zafxulSi cudad Sreba.
sakveburi sasurvelia gakeTdes Camosakidi, rom
cxovelma ver SeZlos masSi fexis Cadgma. sadgomSi
arsebuli yvela ficari kargad unda iyos garanduli.
iataki sasurvelia iyos xis, romelsac eqneba daqaneba
Sardis Camosadenad.
Tu furs arasworad inaxaven zamTris periodSi, ar
icaven temperaturul reJims SenobaSi, maSin sakvebis
mniSvnelovani nawili ixarjeba cxovelis TviTgaTbobaze.
arsebiTi yuradReba unda mieqces cxovelis kanis
safarvels, radganac igi icavs mas sicivisagan, xolo
sicxeSi, cxovels icavs gadaxurebisagan. amasTan erTad
igi asrulebs damatebiT sunTqvis funqciasac. kani Tavisi
forebidan aTavisuflebs organizms naxSirmJavasagan da
wylis orTqlisagan, amitom kanis swori movla cxovelis
janmrTelobis mdgomareobis SenarCunebisa da sarZeo
produqtiulobis gadidebis aucilebel pirobas
warmoadgens. cxoveli yoveldRiurad unda gaiwmindos
WuWyisagan da saWiroebis SemTxvevaSi daibanos kidec.
cxovelis movlis dros aucilebelia mkacrad davicvaT
dRis reJimi e.i. droulad CavataroT maTi kveba,
darwyuleba da Camowmenda, aseve Senobis dasufTaveba.
wvela unda Catardes mkacrad erTsa da imave dros.
reJimis yovelgvari darRveva uaryofiTad moqmedebs
cxovelis janmrTelobasa da produqtiulobaze.
62
pirutyvis Senaxvis optimaluri temperatura zamTarSi
8-12°C tolia. temperaturis ufro dabla daweva iwvevs
sakvebis mniSvnelovan gadaxarjvas, xolo momateba ki _
produqtiulobis Semcirebas.
zamTarSi Tbili da mSrali sawolis Sesaqmnelad furs
ufenen qveSsafens, romlis sadReRamiso norma Seadgens:
namja-1.5-3kg; torfi – 1-3kg; naxerxi – 2-5kg.
Senobis gverdiT aucileblad unda iyos saseirno
moedani, sadac cxovelebi gamoyavT yoveldRe, garda
Zlier yinviani dReebisa (-15°C).
zamTris Senaxvaze gadasvlis win da zamTris sezonis
damTavrebis Semdeg Senobebs aucileblad unda Cautardes
dazinfeqcia.
zamTarSi cxovelTa swori Senaxva cxovelis
janmrTelobis da maRali produqtiulobis winapirobaa.
furis wvelis da ganwvelvis teqnologia
furis wvela pirutyvis movlis erT-erTi yvelaze
rTuli da sapasuxismgeblo nawilia. maRali
produqtiulobis misaRwevad aucilebelia cxovelis kveba
da wvela xdebodes mkacrad gansazRvrul saaTebSi. amiT
is eCveva dRiur ritms, romlis yovelgvari darRveva
produqtiulobis Semcirebas iwvevs.
furi, unda moiwvelos dReSi orjer, diliT da
saRamos. Tumca, maRal produqtiul furs, romlis dRiuri
monawveli 25-30 kg-s da mets Seadgens, dReSi 3-jer
wvelian: diliT, SuadRiT da saRamos, wvelaTa Soris
drois Tanabari Sualedebis dacviT. furi unda
ikvebebodes mowvelis Semdeg, imisaTvis, rom man yuradReba
63
ar gadaitanos sakvebze da rZem ar aiRos sakvebis suni.
koncentrirebuli sakvebi, rogorc nugbari, SeiZleba
mieces uSualod wvelis win.
wvelis dawyebamde curi unda Camoibanos cxeli (40-
45°C) wyliT, gamSraldes mSrali pirsaxociT da Cautardes
masaJi. .
curis SemSraleba
Camobanvis Semdeg pirveli nakadis Camowvela
Semdeg calke WurWelSi Camoiwvelos rZis pirveli
ulufa (yvelaze dabinZurebuli nawili), danarCeni rZe
iwveleba sawvel vedroSi.
ukeTesia Tavdapirvelad Camoiwvelos curis ukana,
Semdeg ki wina meoTxedebi. wvelis bolos curs unda
Cautardes daskvniTi masaJi, romelic adidebs rZis gacemis
aqtiurobas da uzrunvelyofs rZis yvelaze cximiani
ulufis gamowvelas. xSirad am ulufis cximianoba 10-12%-s
aRwevs.
arsebobs furis xeliT wvelis 2 wesi: TiTebiT wvela
da muStiT wvela. maTgan rekomendebulia muStiT, radgan
igi ufro metad icavs rZes baqteriuli da meqanikuri
daWuWyianebisagan, xelis Zala Tanabrad nawildeba mTel
mtevanze da wvelac naklebad damRlelia. muStiT wvelis
dros curTiTi (kerti) mTlianad eqceva muWSi, cera TiTi
64
edeba saCvenebel TiTze, TanmimdevrobiT eWireba danarCeni
TiTebi zemodan qvemoT da rZe gamodis nakadad. Semdeg
TiTebi eSveba, magram kerts xelidan ar uSveben da
meordeba igive da a.S. curis srul Camowvelamde.
Camowvelis sisrule damokidebulia wvelis siCqareze.
kargi mwvelavi wuTSi akeTebs muWis 80-100 jer SekumSva-
gaxsnas (meti siswrafe saSualebas ar aZlevs curTiTs,
rom Seivsos rZiT). ufro dabali
siCqaris dros rZe curSi
ferxdeba da wveladoba mcirdeba.
kargi tempiT wvelis dros 10-15%-
iT ufro meti rZe miiReba, vidre
dabali tempis dros.
wvelis teqnologiaSi didi
mniSvneloba aqvs curis masaJs.
curis swori masaJi furis sarZeo produqtiulobas 10-15%-
iT zrdis. gansakuTrebiT saWiroa aqtiuri masaJi
Cautardes erTnayol furebs, romelTac jer
Camoyalibebuli da formirebuli ar aqvT sarZeve
jirkvali.
curis masaJi aRizianebs curis nervul daboloebebs,
aregulirebs rZis gacemis process: farTovdeba
sisxlZarRvebi, dundeba curis rZis sadinarebis kunTovani
boWkoebi, rac uzrunvelyofs rZis srulad gamowvelas
curidan. jer atareben curis marcxena da marjvena
naxevrebis, aseve wina da ukana nawilebis winaswar masaJs,
ra drosac curs energiulad zelen xeliT zemodan qvemo
mimarTulebiT. semdeg tardeba curis daskvniTi masaJi.
daskvniTi masaJis dros ise, rogorc winaswari masaJis
SemTxvevaSi, xeliT energiulad zelen marjvena da
marcxena naxevrebs, curs msubuqad weven zeviT da uSveben
65
qveviT curs. amis Semdeg masaJs ukeTeben curis calkeul
meoTxeds zemodan qvemoT mimarTulebiT da curis zemoT
awevis da qvemoT daSvebis gziT. daskvniTi masaJis Semdeg
furs aucileblad unda CamovwveloT narCeni rZe.
xeliT wvelis garda, zogierT fermerul da
individualur meurneobebSi ukve danergilia mobiluri
sawveli danadgarebiT wvela. maTi muSaobis principi
iseTivea, rogoric sawveli danadgarebis, romelic
danergili iyo did samrewvelo tipis fermebsa da
kompleqsebSi. gansxvaveba imaSi mdgomareobs, rom energiis
wyaros aq warmoadgens 220 v simZlavris eleqtro qseli.
manqana kompaqturia da moxerxebuli gamosayeneblad.
wvelis dros unda gvaxsovdes, rom yvelaze misaRebia rZis
Camowvela emalirebul vedroSi an TeTri Tunuqisgan
damzadebul sawvelelSi. am miznebisaTvis moTuTiebuli
WurWlis gamoyeneba dauSvebelia.
rZe, wvelis damTavrebisTanave unda gavitanoT
Senobidan gareT, radgan igi Zalian swrafad STanTqavs da
iTvisebs yovelgvar suns. amave mizniT sasurvelia wvelis
dawyebamde gatanili iqnas nakeli da kargad ganiavdes
Senoba.
wvelis damTavrebis Semdeg curi aucileblad
guldasmiT unda gaiwmindos mSrali pirsaxociT, xolo
dezinfeqciisaTvis da kertebze naxeTqebis gaCenis Tavidan
acilebis mizniT, kertebs Seezilos boriani vazelini.
yoveli wvelis Semdeg rZes wuraven ramodenime fena
dolbandSi an specialur naWerSi, Semdeg aciveben. sawvel
WurWels yoveli wvelis Semdeg avleben jer Tbil wyalSi,
Semdeg recxaven cxeli sodiani wyliT da aSroben. rZis
gasawurav marlas kargad recxaven, gamoxarSaven da
aSroben mzeze yoveli wvelis Semdeg.
66
yvela CamoTvlili RonisZieba uzrunvelyofs furis
sarZeo produqtiulobis gazrdas da keTilxarisxovani
rZis produqtis miRebas.
msxvilfexa rqosani pirutyvis daavadebebis
mkurnaloba da veterinarul-profilaqtikuri
RonisZiebebi
pirutyvis Senaxvis dros xSiria maTi daavadebebis
SemTxvevebi. marTalia, daavadebul cxovelebs
kvalificirebul daxmarebas uwevs veterinari eqimi, magram
cxovelis mepatronesac garkveuli warmodgena unda
hqondes yvelaze metad gavrcelebul daavadebebze da
SeeZlos saWiroebis SemTxvevaSi cxovelisaTvis pirveladi
daxmarebis gaweva. amisaTvis man unda icodes daavadebul
cxovelebTan muSaobis wesebi, daavadebebis garCeva ama Tu
im simptomebis mixedviT, aseve samkurnalo preparatebis da
saWiroebis SemTxvevaSi, instrumentebis gamoyeneba.
daavadebuli pirutyvi moiTxovs gansakuTrebul
yuradRebas da frTxil mopyrobas. daxmarebis aRmoCenisas
ar SeiZleba cxovelis mkveTri da swrafi moZraoba,
yvirili maTi misamarTiT, uxeSad mopyroba, dartyma da
sxv. mepatronem unda daawynaros cxoveli, daafiqsiros igi
da yovelgvari zedmeti siCqaris gareSe Cautaros
aucilebeli manipulaciebi.
yovel mepatrones unda hqondes veterinaruli afTiaqi
– aucilebeli wamlebis nakrebi, gadasaxvevi saSualeba da
instrumentebi. afTiaqi inaxeba daketil SenobaSi,
bavSvebisaTvis da ucxo pirebisaTvis miuwvdomel adgilas.
afTiaqSi rekomendebulia iyos: iodis nayeni, skipidari,
67
wyalbadis zeJangi, kaliumis permanganati, qafuris zeTi,
10%-iani qafuris spirti, glauberis marili, rivanoli,
boris mJava, streptocidi, viSnevskis malamo, bamba,
dolbandi, binti, muSamba, swori da moxrili makratlebi,
skalpeli, laxti, pinceti, troakari, Cliqis saWreli dana,
Termometri, rezinis boTli, rZis kaTeteri.
pirveladi daxmareba tramvis dros.
Wriloba. Wrilobis SemTxvevaSi pirveli, rac
aucilebelia, unda SeCerdes sisxldena mWidro naxveviT
an Wrilobis zemoT laxtis SemoWeriT. Wrilobaze dasadeb
tampons asveleben wyalbadis zeJangSi, skipidarSi an
kalciumis qloridis 10%-ian xsnarSi. Wrilobis adgili,
dabinZurebis SemTxvevaSi, iwmindeba, Camoibaneba
sadezinfeqcio xsnariT, Wrilobis garSemo ikriWeba
balani da muSavdeba iodis nayeniT. mwerebisagan dasacavad
da dainficirebis Tavidan asacileblad Wrilobis kideebi
unda damuSavdes mkveTri sunis mqone sadezinfeqcio
saSualebebiT, rogoricaa: iodoformi, kreolini, lizoli
da sxv. Semdgom mkurnalobas atarebs specialisti.
daJeJiloba warmoiqmneba dartymis miyenebisas, rodesac
ar irRveva kanis mTlianoba. pirveladi daxmareba
gulisxmobs daJeJili adgilis civad damuSavebas 1-2 dRis
ganmavlobaSi. dazianebul adgilze kreWen balans da
amuSaveben kreolinis an lizolis 2-3%-iani xsnariT da
adeben civ safenebs 24-48 sT-is ganmavlobaSi, xolo Semdeg
ukeTeben Tbil kompress, msubeq masaJs da usvaven iodis
malamos (iodi vazelinTan erTad), qafuris zeTs
skipidarTan erTad da sxv.
68
Sinagani daavadebebi
saylapavis daxSoba msxvilfexa rqosani pirutyvis
sakmaod gavrcelebuli daavadebaa. mis mizezad, umetes
SemTxvevaSi, unda CaiTvalos cxovelebis kartofiliT an
msxvilad daWrili ZirxvenebiT kveba. Cveulebriv, ucxo
sxeuli iWedeba saylapavis kisris nawilSi da sakmaod
advilad isinjeba garedan xeliT.
saylapavis daxSoba SeiZleba iyos rogorc sruli, ise
arasruli. sruli daxSobis SemTxvevaSi cxoveli wyvets
sakvebisa da wylis miRebas, ewyeba nerwyvdena, xolo
Semdeg muclis gaberva. Tu droulad ar iqna zomebi
miRebuli saqoneli iRupeba faSvSi dagrovili gazebiT.
pirutyvs SeiZleba gaewios pirveladi daxmareba,
amisaTvis Tavs da kisers gauweven win, pirSi udgaven
pirkaps da enas gadauweven gverdze. Tu ucxo sxeuli
mdebareobs saylapavSi adamianis gaSlili xelis sigrZeze,
igi SeiZleba amoRebul iqnas xeliT, xolo Tu ufro
Rrmad aris gaWedili, maSin pirSi asxamen 150-200 ml
mcenareul zeTs da specialuri zondis an rezinis mkvrivi
Slangis saSualebiT, romlis diametri ar unda
aRematebodes 40 mm, cdiloben gadaaylapon cxovels
gaWedili sakvebi.
muclis Zlieri Seberilobis SemTxvevaSi, rodesac
swrafad ver xerxdeba daxmarebis gaweva, unda gaixvritos
faSvi troakaris saSualebiT. naxvrets akeTeben marcxena
saSimSile ormos SuaSi – kukuxosa da ukanaskneli neknis
SemaerTebeli swori xazis Sua wertilSi. troakaris
masras muclis kedelSi toveben manam, sanam ar moxdeba
saylapavis ganTavisufleba ucxo sxeulisagan.
69
daavadebis profilaqtikis mizniT, cxovelebs ar unda
mieceT sakvebad msxvilad daWrili Zirxvenebi.
aucilebelia cxovelebi TandaTan mieCvion aRniSnuli
sakvebiT kvebas.
faSvis Seberva (timpania). am daavadebiT cxovelebi
yvelaze xSirad avaddebian zafxulSi, roca mSieri
cxoveli didi raodenobiT Zovs norC wvnian balaxs,
gansakuTrebiT samyuris da sxva parkosnebis balaxs.
daavadebis saSiSroeba izrdeba maSin, Tu cxovels
parkosnebis balaxian saZovarze uSveben wvimis Semdeg an
diliT, namian saZovarze an da kidev aRniSnul saZovarze
Zovebis Semdeg cxovelebs umalve uSveben
dasarwyuleblad. uvargisi sakvebi, Zveli barda,
gaRivebuli kartofili da Zirxvenebi, dampali Tiva da
mzeze gadamwvari moTibuli balaxi aseve SeiZleba gaxdes
timpaniis mizezi. daavadebis niSnad unda CaiTvalos
muclis Zlieri Seberva, gansakuTrebiT marcxena saSimSile
ormos midamoSi, coxnis Sewyveta da mousvenroba. cxoveli
swrafad sustdeba da 1-2 saaTSi SeiZleba daiRupos kidec.
veterinaruli samsaxuris warmomadgenlis mosvlamde
cxovels utareben Semdegi saxis daxmarebas: skipidarisa
da wylis narevSi (1:10 an 1:20) dasvelebul DCalis naWrebiT
zelen cxovelis marcxena mxares da imavdroulad muStiT
axdenen gaZlierebul masaJs saSimSile ormos midamoSi.
boyinis gamosawvevad cxovels pirSi, gardigardmo udeben
mZafri sunis mqone siTxeSi (kupri, kreolini) dasvelebul
joxs, an Toks. cxovels iZulebiT atareben. amasTan,
faSvSi duRilis procesis Semcirebis mizniT alevineben 2-
3 l rZes. Tu es RonisZiebebi sakmarisi ar aRmoCnda,
veterinari eqimi muclis kedlidan faSvSi Seiyvans
70
troakars. timpaniis profilaqtika mdgomareobs misi
gamomwvevi mizezebis aRmofxvraSi.
mSobiarobis Semdgomi garTulebebi da curis
daavadebebi
mSobiarobis Semdgomi parezi es daavadeba yvelaze
xSirad aRiniSneba maRalproduqtiul, kargi nakvebobis, 5-9
wlis asakis cxovelebSi. daavadeba Cndeba mogebidan 12-72
saaTis Semdeg, zogjer ki ufro gvian. daavadebis pirveli
niSnebi gamoixateba furis mousvenrobaSi: igi xan erT
fexze dgeba, xan meoreze, qanaobs, kankalebs. wyvets
coxnas. Semdeg furi vardeba Zirs, Wimavs fexebs, Tavs
agdebs gverdze, Tvalebi ufarTovdeba, ekargeba kanis
mgrZnobeloba, temperatura ecema 35ºC-mde. kani, yurebi da
rqebi ucivdeba. daxmarebis aRmoCenis gareSe cxoveli
SeiZleba daiRupos 12-48 saaTis Semdeg.
mkurnalobis yvelaze efeqturi xerxia haeris Caberva
curTiTebidan (kertebidan) eversis specialuri xelsawyos
saSualebiT. es keTdeba sterilurad, rom raime infeqcia
ar SeiWras curSi. haeris Cabervis Semdeg kertebis
boloebs odnav gadaWimaven bintiT. furs tans uzelen
niSaduris spirtiT, xolo Semdeg sxeulze zemodan raimes
afareben. 20-25 wuTis Semdeg naxvevs xsnian kertebidan. Tu
6-8 saaTSi mdgomareoba ar gaumjobesda, proceduras
gaimeoreben. cxovelis mdgomareobis gaumjobesebas Tan
sdevs Tanabari sunTqva, fekalisa da Sardis gamoyofa.
furs wyali SeiZleba mieces fexze wamodgomidan 12
saaTis gasvlis Semdeg, Tavdapirvelad 1-2l-is odenobiT,
Semdeg ki raodenoba SeiZleba TandaTanobiT gaizardos.
71
curis mastiti. am daavadebis mizezi SeiZleba mravali
iyos: wvelis arcodna, arasruli Camowvela, curis cudi
movla (WuWyi, civi, sveli iataki) da a.S. daavadeba
lakalizdeba, rogorc wesi, curis erT, iSviaTad or
meoTxedSi. furebis umravlesoba, romelTac curi
dazianebuli aqvT mastitiT, iwvelian SexaWoebul,
arasasiamovno sunis mqone rZes, zogjer sisxliansac.
mastitis dros pirvelad daxmarebaSi Sedis curis
gulmodgined movla, yovel 2-3 saaTSi erTxel
daavadebuli meoTxedis sufTad da frTxilad Camowvela
da curis msubuqi masaJi. eqimis daniSnulebiT unda
Seezilos qafuris, ixTiolis an iodis malamo.
mastitis Tavidan acileba SeiZleba sufTa, kargad
ganiavebad, kargi xarisxis qveSsafeniT uzrunvelyofil
Tbil da mSral iatakian SenobaSi cxovelis SenaxviT.
curis Sesieba. daavadeba Cndeba uSualod mogebis win
an mogebis Semdeg. curi matulobs moculobaSi da
umkvrivdeba kani. Sesieba umetesad gadadis mucelze. es
daavadeba ZiriTadad gvxvdeba erTnayol furebSi. mogebis
Semdeg furi, romelsac curis Sesieba aReniSneba, unda
moiwvelos xSirad, dReSi 5-6-jer. gaukeTdes curis
msubuqi masaJi da Seezilos curze vazelini an qafuris
zeTi.
am daavadebis profilaqtika gulisxmobs make furis da
uSoblis swor movla-Senaxvas da kvebas, aqtiur mocions
da mSrali qveSsafeniT uzrunvelyofas. mogebamde erTi
TviT adre kvebis ulufidan amoRebuli unda iqnas wvniani
sakvebi da Sesiebis gaqrobamde SeizRudos
koncentrirebuli sakvebis micema.
naxeTqebi kertebze Cndeba curis araswori movlis an
cxovelis daWaobebul adgilebSi Zovebis SemTxvevaSi, ris
72
Sedegad kertebi xSirad binZurdeba. daxeTqili kertebi
unda Camoibanos Tbili wyliT da Seezilos boris da
vazelinis narevi. kertebze naxeTqebs esmeba iodi,
kreolini an sxva antiseptikuri saSualeba.
aRwarmoebasTan dakavSirebuli daavadebebi
momyolis SeCereba SeiZleba gamowveuli iyos cxovelis
infeqciuri an sxva daavadebebis Sedegad. misi mizezi aseve
SeiZleba iyos cxovelis sigamxdre da sisuste. Tu
mogebidan 6-8 saaTis Semdeg momyoli ar gamoiyo,
dauyonebliv unda Caerios veterinari specialisti.
daavadebis profilaqtikad iTvleba make cxovelis
kargi kveba da aqtiuri mocioni, gansakuTrebiT
mogebiswina periodSi.
aborti, saSvilosnos gamovardna, mSobiarobis Semdgomi
infeqciuri daavadebebi yovel calkeul SemTxvevaSi
moiTxovs maRalkvalificiuri veterinari specialistis
dauyonebliv Carevas. yvela es daavadeba cxovelis
siberwes iwvevs. garda amisa, siberwe SeiZleba gamoiwvios
ukmarisma da ara srulfasovanma kvebam an
koncentrirebuli sakvebiT gadaZRomam. gaberwebis mizezad
iTvleba cxovelebis Senaxva bnel da gauniavebad
SenobebSi, rodesac pirutyvi moklebulia mocions da mzis
sxivebis zemoqmedebas. gaberwebas iwvevs aseve axurebuli
cxovelebis xSiri gaunayofierebloba uxarisxo spermis
gamo, sasqeso organoebis daavadebebi. CamoTvlili
mizezebi Zalze xSiria da gavrcelebuli. yovel
konkretul SemTxvevaSi saWiroa veterinari eqimis
kvalificiuri konsultacia.
73
infeqciuri (gadamdebi) daavadebebi
jilexi (cimbiruli wyluli) mwvave infeqciuri
daavadebaa, romlis amTvisebelia TiTqmis yvela saxis
cxoveli da adamiani. dasustebuli cxoveli ufro
advilad avaddeba.
miuxedavad imisa, rom es daavadeba saxelmwifo
kontrolzea ayvanili da sistematiurad xdeba cxovelebis
acra, misi saerTo Taviseburebebis da daavadebis
mimdinareobis kanonzomierebebis codna aucilebelia.
daavadebis aRmZvrelia jilexis Cxiri, romlis spora
mravali wlebis ganmavlobaSi SeiZleba iyos miwaSi da
ucbad gaxdes daavadebis gaCenis mizezi. inkubaciuri
(faruli) periodi sul 2-3 dRe grZeldeba, xolo TviT
daavadeba mwvave formaSi grZeldeba 1-2 dRe, romelsac
Tan axlavs temperaturis mkveTri momateba 40-42°ºC-mde,
kunTebis kankali, gaxSirebuli sunTqva, rZis gamoyofis
Sewyveta. cxovelebs ekargebaT Wamis mada da aRar
icoxnian, eberebaT muceli. agoniis periodSi cxovels
bunebrivi xvrelebidan gadmoedineba muqi alublisferi
Seudedebeli sisxli, leSi gaberilia da ar SeSdeba.
sikvdilianoba Zalze maRalia.
daavadebis swrafi mimdinareobis da cxovelTa ucabedi
sikvdilis gamo, momxdaris Sesaxeb dauyonebliv unda
ecnobos adgilobriv organoebs da gamoZaxebuli iqnas
veterinari eqimi. mis mosvlamde leSs zemodan afareben
mwerebisagan dasacavad raime gadasafarebels da ayeneben
dacvas.
sastikad akrZalulia leSis gadaadgileba da gakveTa.
74
jilexis gaCenis SemTxvevaSi cxaddeba karantini da
tardeba veterinaruli kanonmdeblobiT gaTvaliswinebuli
yvela RonisZieba.
Turquli Cliqosnebis mwvave, swrafad gavrcelebadi
infeqciuri daavadebaa. TurquliT avaddeba adamianic.
inkubaciuri (faruli) periodi grZeldeba 2 dRidan 2
kviramde. Semdeg adgili aqvs sxeulis temperaturis
mkveTrad momatebas 41.5 ºC-mde. pirSi, tuCebze, enaze,
zogjer cxviris sarkeze, curis kertebze da Cliqebs
Soris napralSi Cndeba gamWvirvale siTxis Semcveli
buStukebi. piridan gadmodis qafismagvari welvadi nerwyvi.
buStukebis adgilze, maTi gaxeTqvis Semdeg, Cndeba
wylulebi. daavadeba SeiZleba gagrZeldes 7-10, zogjer 15
dRe. avadmyofi cxoveli swrafad iklebs wonaSi,
gansakuTrebiT mozardi, romelTa Soris sikvdilianobis
maCvenebeli Zalze maRalia.
daavadebis aRmZvrelia virusi, romelic swrafad
vrceldeba, amitom erTeuli SemTxvevebis aRmoCenisTanave,
dasaxlebul punqtSi acxadeben karantins.
individualur meurneobebSi aucilebelia Semdegi
usafrTxoebis RonisZiebebis gatareba:
_ SeZlebisdagvarad unda moxdes daavadebuli da
janmrTeli cxovelebis erTmaneTisagan izolireba,
radganac infeqcia vrceldeba nerwyvis saSualebiT
(xvelebis dros), moxmarebis sagnebiT, fexsacmelebiT,
tansacmeliT da a.S.;
_ dezinfeqcia Cautardes adgils, sadac imyofeboda
daavadebuli cxoveli;
_ sadgomis SesasvlelSi gakeTdes dezobarieruli
xaliCa (xis naxerxs an daWril namjas asveleben
kaustikuri sodis 2%-ian xsnariT);
75
_ avadmyofi cxovelis mosavlelad calke gamoiyos
inventari da momvlelma aseTi cxovelis momsaxurebis
Semdeg guldasmiT daibanos xelebi;
_ avadmyofi cxovelis rZe aucileblad unda aduRdes;
_ nakeli Segrovdes calke, sadac igi gauvnebeldeba
TviTCaxurebis gziT.
usafrTxoebis sxva RonisZiebebs da daavadebuli
cxovelis mkurnalobas axorcielebs uSualod
veterinari eqimi.
brucelozi cxovelTa qronikulad mimdinare
infeqciuri daavadebaa, romliTac xSirad avaddebian
adamianebic, gansakuTrebiT bavSvebi. daavadebis gamomwvevia
baqteria, romelic imyofeba cxovelis rZeSi, fekalSi,
SardSi, nayofSi da momyolSi.
brucelozis erT-erTi niSania nayofis naadrevi
mogdeba (aborti). amitom abortis SemTxvevaSi dauyonebliv
unda ecnobos veterinar eqims da daculi iqnas
usafrTxoebis wesebi daavadebaze saeWvo cxovelis movlis
dros, radganac brucelozis aRmZvreli SeiZleba
gavrceldes tansacmliT, fexsacmliT da a.S. amis gamo,
yvela infeqciuri daavadebis dros, avadmyofi da
daavadebaze saeWvo cxovelebis momsaxurebisas, Zalze
mniSvnelovania spectansacmlis da fexsacmelis gamoyeneba.
daavadebaze saeWvo cxovelebisagan iReben sisxls da
sisxlis Srats agzavnian veterinarul laboratoriaSi
gamosakvlevad. laboratoriidan kvlevis Sedegebis
miRebamde cxovelis rZes aucileblad unda gaukeTdes
pasterizacia an aduRdes. bruceloziT daavadebul
cxovelebs ar mkurnaloben, isini aucileblad unda
daiklas. dakvla unda Catardes mxolod sanitarul
sasaklaoze.
76
daavadebis Tavidan acilebis mizniT aucilebelia
Catardes cxovelebis mTeli suladobis gegmiuri
sadiagnostiko gamokvleva brucelozze. zogierT
SemTxvevaSi veterinari eqimebi atareben damcvelobiT
acrebs.
tuberkulozi metad saSiSi daavadebaa, rogorc
cxovelebisaTvis, ise adamianisaTvis. janmrTeli cxoveli
avaddeba tuberkulozis aRmZvreli mikroorganizmebiT,
romlebsac xvelis dros gamoyofs avadmyofi cxoveli. igi
SeiZleba iSviaTad daavaddes aseve mikrobebiT
dabinZurebuli sakvebiTac. xboebis daavadeba ZiriTadad
xdeba avadmyofi Zroxis auduRari rZiT da SratiT
kvebisas. daavadeba viTardeba Zalian nela.
tuberkuloziT daavadebul cxovelebs ar mkurnaloben
da maTi dakvla xdeba mxolod sanitarul sasaklaoze
tuberkulozis Tavidan acilebis mizniT savaldebuloa
veterinarma eqimma yovelwliurad moaxdinos cxovelTa
mTeli suladobis gamokvleva specialuri sadiagnostiko
meTodebiT.
saerTo veterinarul-sanitaruli wesebi
fermerma aucileblad unda icodes Tu ra
veterinarul-sanitaruli moTxovnebi waeyeneba cxovels
yidvis, gayidvis da Senaxvis dros. ase magaliTad,
mepatrones, romelic cxovels yidis, aucileblad unda
hqondes veterinaruli mowmoba (an cnoba), romelSic
miTiTebuli iqneba cxovelis janmrTelobis mdgomareoba,
diagnostikuri gamokvlevebis Catarebis da acrebis
77
TariRebi. aseTi sabuTi saWiroa daavadebis gavrcelebis
Tavidan asacileblad.
nayidi cxovelis Sesaxeb 24 saaTis ganmavlobaSi unda
ecnobos adgilobriv veterinar specialists, romelic
valdebulia profilaqtikuri mizniT cxovels dauwesos
erTTviani karantini, xolo diagnostikuri gamokvlevebis
da acrebis Catarebis Semdeg, veteqimi iZleva cxovelis
saerTo naxirSi gaSvebis uflebas.
axali mepatrone valdebulia:
_ ara ugvianes 3 dRisa saqmis kursSi Caayenos
adgilobrivi gamgeoba;
_ veterinar eqims yovelmxrivi daxmareba gauwios
cxovelebis yovelwliuri diagnostikuri gamokvlevebis da
acrebis Catarebis dros.
_ Tavis droze acnobos veterinarul samsaxurs
cxovelis daavadebis da sikvdilis Sesaxeb, xolo
daavadebaze saeWvo cxovelebi gamoyos calke;
aucilebelia imis damaxsovreba, rom cxovelis dakvla
unda Catardes veterinari specialistis TandaswrebiT. am
mizniT cxoveli, aseve dakvlis Semdeg miRebuli xorci
aucileblad unda daaTvalieros veteqimma, ris Semdeg igi
tanxorcs dausvams Sesabamis beWeds (damRas) da gascems
cnobas. cnoba vargisia 3 dReRamis ganmavlobaSi da igi
mepatrones aZlevs xorcis realizaciis uflebas.
cxovelis iZulebiTi dakvlis SemTxvevaSi cnobas
xorcis vargisianobis Sesaxeb, vetlaboratoriaSi
Catarebuli gamokvlevis Semdeg, iZleva aseve veterinari
eqimi.
unda gvaxsovdes, rom cxovelis dakvla tardeba
specialurad aRWurvil sawarmoSi. zogierT SemTxvevaSi,
78
adgilobrivi gamgeobis nebarTviT, cxoveli SeiZleba
daiklas pirad meurneobaSi.
yvela am RonisZiebis gatareba saWiroa imisaTvis, rom
adgili ar hqondes infeqciuri daavadebebis gavrcelebas.
79
danarTi 1
danarTi 1
cxovelis saxeli da nomeri ________________ dabadebis TariRi ________________ mflobelis gvari, saxeli _________________--______ jiSi _________________________________-_________ cocxali masa ___________________________________
dabadebis adgili ________________________________ feri da niSnebi __________________________________ produqtiuloba monawveli, cximis %:
20 w 20 w 20 w
warmoSoba: deda, saxeli, nomeri _____________________________
vis ekuTvnis _____________________________________ jiSi ___________________________________________-_ jiSianoba _______________________________________- produqtiuloba _________________________________ umaRlesi produqtiuloba ________________________ cocxali masa ____________________________________
mama, saxeli, nomeri vis ekuTvnis _____________________________________
jiSi ___________________________________________-_ jiSianoba _______________________________________- cocxali masa ____________________________________ dedis produqtiuloba ___________________________
80
danarTi 2 sakontrolo wvelis aRricxvis Jurnali
furis # mogebis TariRi romel laqtaciazea
aRric
xvis T
ve
laqtac
iis T
ve
I sakontr. wvelaze
II sakontr. wvelaze
III sakontr. wvelaze
sul TveSi
monawveli, kg
saS
ual
o
monawveli
saS
ual
o
monawveli
saS
ual
o
monawveli
kg
1% r
Zis r
aodenoba kg
cximis
%
dil
iT
saR
amos
jami
monawveli
kg
cximis
%
dil
iT
saR
amos
jami
monawveli
kg
cximis
%
dil
iT
saR
amos
jami
monawveli
kg
cximis
%
I
II
III
IV
V
VI
VII
VIII
IX
X
81
danarTi 2a furis sakontrolo wvelis aRricxvis Jurnali
furis # __________________ mogebis TariRi ________________
I sakontrolo wvela II sakontrolo wvela
III sakontrolo wvela sul Tve Si
mo na wve li,kg
mo na wve li,kg
mo na wve li,kg
dekadaSi
dekadaSi
dekadaSi
%
r-ba, kg
TariR
i
dil
iT
saRamos
dRiu
ri
sul
TariR
i
dil
iT
saRamos
dRiuri
sul
cximis .%
Tarii
dil
iT
saRamos
dRiuri
sul
monawveli, kg
cximis saS.
1%-ni rZis
10,07 12 14 26 260 20,07 13 13 26 260 3,3 30,07 14 16 30 300 820 3,3 2706
10,08 13 11 24 240 20,08 12 11 23 230 3,5 30,08 14 15 29 290 760 3,5 2660
10,09 14 10 24 240 20,09 12 11 23 230 3,4 30,09 13 14 27 270 740 3,4 2516
10,10. 12 10 22 220 20,10. 11 11 22 220 3,3 30,10 12 13 25 250 690 3,3 2277
10,11 11 11 22 220 20,11 10 10 20 200 3,2 30,11 12 12 24 240 660 3,2 2112
10,12 15 10 25 250 20,12 10 9 19 190 3,1 30,12 11 11 22 220 660 3,1 2046
10,01 14 9 23 230 20,01 9 8 17 170 3,5 30,01 10 10 20 200 600 3,5 2100
10,02 10 9 19 190 20,02 8 8 16 160 3,6 30,02 9 9 18 180 530 3,6 1908
10,03 8 7 15 150 20,03 7 6 13 130 3,7 30,03 8 8 16 160 440 3,7 1628
jami 109 91 200 2000
92 87 179 1790
103 108 211 2110 5900 3.38 19953
82
danarTi 2-b
furis sakontrolo wvelis baraTi
sakontrolo wvelis Catarebis TariRi -----------------
furis # mowvelili rZis raodenoba,kg
rZeSi cximis
diliT saRamos dRiuri %
83
danarTi 3 dagrilebis, gaSrobis da mogebis aRricxvis Jurnali
furis saxeli da #
kuros saxeli da #
dagrileba, daTesvla
TariRi mosalodn. faqt.
mogebis TariRi
xbos sqesi
SeniS
vna
I II III mogebis gaSrobis
84
danarTi 4
furis makeobis kalendari (makeobis xangrZlivoba saSualod aRebulia 280 dRe)
T a r i R i T a r i R i T a r i R i T a r i R i ganayofi mogebis ganayofi mogebis ganayofi mogebis ganayofi mogebis erebis erebis erebis erebis
ianvარი oqtომბერი aprილი ianvარი ivlისი aprილი oqtომბერი ivlისი 1 7 1 5 1 6 1 7 5 11 5 9 5 10 5 11 10 16 10 14 10 15 10 16 15 21 15 19 15 20 15 21 20 26 20 24 20 25 20 26 25 31 25 29 25 30 25 31
Teberვალი noembერი maisi Teberვალი agvisto maisi noembერი agvisto 1 7 1 4 1 7 1 7 5 11 5 8 5 11 5 11 10 16 10 13 10 16 10 16 15 21 15 18 15 21 15 21 20 26 20 23 20 26 20 26 25 1 dekemb.. 25 28 25 31 25 31
marti dekembერი ivnisi marti seqtembერი ivnisi dekembერი seqtembერი 1 5 1 7 1 7 1 6 5 9 5 11 5 11 5 10 10 14 10 16 10 16 10 15 15 19 15 21 15 21 15 20 20 24 20 26 20 26 20 25 25 29 25 31 25 1 ivlisi 25 30
85
danarTi 5
sayuaTo nivTierebebis Semcveloba 1 kg sakvebSi
sakvebi sakvebi menelebadi Ca P karotini,
erTeuli, proteini, kg g g g mg
1 2 3 4 5 6
mwvane sakvebi
balaxi tyis saZovris 0,19 19 2,4 1,9 45
balaxi Walis mdelosi 0,24 25 3,2 0,7 30
balaxi mSralobis mdelosi 0,23 25 3,2 0,7 30
balaxi Waobis 0,19 18 1,2 0,6 30 balaxi mdelosi 0,23 25 2,6 0,2 55
balaxi kulturuli saZovris 0,20 24 1,2 1,2 45
balaxi stepis Wangiani 0,25 24 2,6 0,7 15
balaxi quCian-nairbalaxovani 0,26 20 1,4 0,8 30
balaxi kapuetasi 0,23 33 2,2 0,9 70
ufxo Svriela 0,29 37 1,7 1,0 50
simindi 0,19 14 0,9 0,7 35
fetvi 0,21 21 1,0 0,3 50
Svria 0,24 32 1,2 1,0 30
Wvavi 0,17 22 0,6 0,5 30
sorgo 0,24 18 1,1 0,4 60
sudanura 0,22 28 1,5 0,6 60
samyura wiTeli 0,20 27 3,7 0,6 40
ionja yvavilobaSi 0,21 40 4,7 0,7 65
esparceti 0,22 31 2,7 0,7 65
cercvela_Svria 0,17 41 2,0 1,0 45
barda_Svria 0,18 28 1,8 0,9 35
samyura_timoTela 0,19 22 2,4 0,6 45
ionja_kapueta 0,20 32 5,2 0,9 55
simindi_soia 0,20 30 2,3 1,2 50
86
danarTi 5 gagrZeleba
1 2 3 4 5 6
Svria_xanduri 0,15 20 2,8 0,7 50
sudanura_soia 0,20 19 1,1 0,4 60
kombosto (sakvebi) 0,13 17 4,1 0,6 30
foCi sakvebi Warxlis 0,13 18 10,1 0,8 40
foCi Talgamurasi 0,13 20 2,0 0,4 35
foCi Saqris Warxlis 0,16 19 2,9 0,4 30
foCi turnefsis 0,11 18 8,2 0,4 25
foCi miwavaSlasi 0,23 18 3,7 2,3 30
koindari 0,19 20 1,6 0,7 40
kombostos foToli 0,12 17 1,6 0,3 40
mzesumzira 0,12 10 1,4 0,4 35
T i v a
mdelosi - saSualo 0,42 48 7,1 2,2 15
Walis 0,48 47 5,6 1,6 20
kapuetasi 0,46 45 5,0 2,2 10
marcvlovan_avSnis 0,45 43 3,2 1,4 15
Wangis 0,55 57 5,0 1,9 25
stepis wvrili 0,52 46 6,3 2,0 10
mTis mdelosi 0,54 50 7,6 3,1 20
saTiTurasi 0,49 37 4,5 3,8 15
Svrielasi 0,48 60 5,0 1,8 15
Svriis 0,48 62 3,6 2,9 5
fetvis 0,50 91 6,8 0,6 15
sudanurasi 0,57 67 6,0 1,6 15
timoTelasi 0,46 39 3,7 2,8 10
samyurasi 0,52 82 12,9 3,9 25
ionjasi 0,45 103 17,0 2,2 45
esparcetis 0,54 101 11,0 2,5 25
barda_Svriis 0,55 86 8,1 3,4 15
87
danarTi 5 gagrZeleba
1 2 3 4 5 6
samyura_timoTelasi 0,46 52 7,6 2,6 30
ionja_kapuetasi 0,52 107 13,1 1,6 45
soia_simindis 0,52 85 6,7 2,0 20
C a l a
cercve;a_Svriis 0,28 29 7,8 2,1 2
cercvelasi 0,22 24 12,6 1,3 2
barda_Svriis 0,27 22 5,7 2,3 6
simindis 0,38 14 6,2 1,0 5
ionjis 0,20 33 5,6 0,1 5
Svriis 0,31 17 4,3 1,0 4
fetvis 0,40 23 6,4 0,9 10
saSemodgomo xorblis 0,20 5 1,4 0,8 3
sagazafxulo xorblis 0,22 10 4,4 0,7 5
saSemodgomo Wvavis 0,22 5 4,2 0,8 1
sudanurasi 0,36 19 4,0 1,9 2
qeris 0,33 13 3,7 1,2 4
soiis 0,32 28 10,4 1,4 2
bardis 0,30 35 11,2 1,4 3
samyurasi 0,17 28 8,3 1,8 5
Tiva-silosi (senaJi) 0,35 34 7,5 1,0 40
bze
Svriis 0,44 23 6,0 1,5 6
saSemodgomo xorblis 0,43 22 4,5 2,9 4
sagazafxulo xorblis 0,42 29 4,2 2,7 5
fetvis 0,41 26 7,2 1,0 10
Wvavis 0,39 21 5,5 2,5 4
simindis naquCi mTeli 0,27 15 0,1 0,1 2
qeris 0,32 16 4,8 1,8 1
88
danarTi 5
gagrZeleba
1 2 3 4 5 6
balaxis, Tivis fxvnili
cercvela Svriis balaxis 0,66 97 13,3 3,0 160
samyuras Tivis 0,64 120 9,6 2,1 75
xelovnurad gamSrali 0,80 72 8,4 2,8 120
ionjis balaxis (akokrebisas) 0,85 135 14,4 2,9 250 ionjis balaxis (yvavilobis dasawyisSi) 0.76 124 12.8 2.2 200 ionjis balaxis (yvavilobisas) 0,65 102 12,5 2,8 150
silosi
simindis:
70% tenianobis 0,24 17 1,8 0,6 20
75% tenianobis 0,20 14 1,5 0,5 15
80% tenianobis 0,16 11 1,2 0,4 10
taro rZisebrsimwifeSi 0,24 14 0,8 0,4 3 taro odiSis simwifeSi ( 70% tenianobis simwifeSi) 0.36 18 1.5 0.7 3 taro odiSis simwifeSi (60% tenianobis simwifeSi)- 0.46 27 2.1 1.0 2 taro teqnikur simwifeSi (55% tenianobis) 0.49 33 2.2 0.4 2
mzesumzirasi 0,16 14 3,5 1,6 15
sakvebi kombostosi 0,12 12 2,6 0,4 20
cercvela Svriis 0,18 24 1,9 0,9 15
samyura timoTelasi 0,20 23 1,1 0,6 15
miwavaSlasi (Rero-foToli) 0,21 14 5,7 0,6 4
Svriis 0,18 19 1,6 0,8 10
Waobis balaxis 0,17 18 1,1 0,4 12
mdelos balaxis 0,19 18 1,6 1,2 15
naTesi balaxis 0,16 14 3,1 0,5 20
89
danarTi 5 gagrZeleba
1 2 3 4 5 6
soiis 0,19 27 5,3 0,9 20
simindi_bardasi 0,12 10 1,5 0,4 15
samyura_timoTelas 0,13 21 3,4 1,2 20
sakvebi Warxlis foCis 0,13 21 1,5 0,5 5
bostneul_baRCeulis 0,18 24 0,3 0,2 5
Wvavis 0,14 12 3,1 1,5 12
Zirxveneul_gorgleuli da wvniani nayofi
kartofili 0,31 14 0,2 0,9 0
Talgamura 0,13 9 0,6 0,5 0
stafilo sakvebi 0,14 8 0,8 0,5 30
wiTeli stafilo sakvebi 0,40 9 0,6 0,3 85
Warxali sakvebi 0,12 10 0,4 0,4 0
turnefsi 0,09 7 0,3 0,4 0
sazamTro sakvebi 0,09 6 0,4 0,2 25
gogra 0,12 10 0,3 0,4 15
Warxali Saqris 0,24 13 0,5 0,5 0
marcvali da misi gadamuSavebis anarCeni
simindi 1,32 78 0,7 3,0 3
simindi taroTi 1,12 46 0,3 2,9 3
qeri 1,13 80 1,2 3,3 1
Svria 1,00 85 1,7 3,3 0
xorbali uxarisxo 1,19 120 1,1 4,8 1
Wvavi 1,11 100 0,8 3,4 2
sorgo 1,15 96 1,3 3,7 1
barda 1,17 195 1,7 4,2 1
soio 1,31 292 5,1 6,9 2
cercvela 1,16 220 1,9 4,1 2
cercvi sakvebi 1,20 240 1,5 4,0 1
90
danarTi5
gagrZeleba
1 2 3 4 5 6
qato xorblis 0,71 114 2,0 9,6 4
qato Wvavis 0,76 112 1,1 8,9 3
qato Svriis 0,84 34 1,2 4,6 1
qato qeris gaucreli 0,73 101 1,2 5,1 1
qato qeris gacrili 1,03 132 1,2 5,2 1
qato simindis 0,89 59 0,5 4,0 2
koptoni da Sroti
koptoni mzesumzirasi 1,15 357 5,9 12,9 2
koptoni simindis 1,08 104 0,5 3,6 1
koptoni bambis 1,11 307 2,8 9,6 1
koptoni soiis 1,27 346 4,2 6,9 4 koptoni araqisis CenCo gaclili 1,14 318 1,7 7,2 0
Sroti mzesumzirasi 0,93 373 3,6 12,2 0
Sroti simindis 1,17 127 0,4 3,3 0
Sroti bambis 0,97 315 4,1 10,1 0
Sroti soiis 1,18 360 2,7 6,6 0
spirtisa da safuaris anarCeni
buyi kartofilisa axali 0,03 1 0,2 0,5 0 buyi kartofilisa gamSrali 0,60 126 2,0 6,0 0
buyi simindisa axali 0,12 17 0,2 0,3 0 buyi simindisa gamSrali 1,02 149 15,0 23,0 0
buyi Svriisa axali 0,07 19 0,2 0,6 0
buyi badagisa axali 0,04 11 2,1 2,1 0
buyi Wvavisa axali 0,08 12 0,2 0,3 0
buyi Wvavisa gamSrali 0,78 100 1,3 4,3 0
91
danarTi 5 gagrZeleba
1 2 3 4 5 6
Saqrisa da saxameblis warmoebis anarCeni
badagi sakvebi 0,76 50 3,2 0,2 0 kartofilis dRlabi axali
(saxameblis warmoebis anarCeni) 0,11 1 0,2 0,5 0 kartofilis dRlabi gamSrali 0,96 10 0,7 2,8 0 kartofilis dRlabi dasilo-
sebuli 0,26 2 0,2 0,4 0 simindis dRlabi axali 0,20 17 0,3 0,5 0 simindis dRlabi gamSrali 1,14 132 3,4 1,7 0
cxoveluri warmoSobis sakvebi
sisxlis fxvnili 0,92 668 4,5 3,1 0
Zval-xorcis fxvnili:
nacari 20-30% 0,90 340 31,8 14,5 0
nacari 30_40% 0,72 299 143,0 74,0 0
nacari 50% da meti 0,51 146 158,0 81,0 0
xorcis fxvnili 1,06 407 35,7 19,2 0 xorcis fxvnili (proteini 55%) 0,95 427 72,1 38,5 0 Tevzis fxvnili standartuli 0,83 535 67,2 31,8 0 Zroxis rZe 3% cximianobis 0,31 33 1,2 1,0 2 Zroxis rZe 3,5% cximianobis 0,34 33 1,2 1,0 2 Zroxis rZe 4% cximianobis 0,37 34 1,4 1,1 2
92
danarTi 5 gagrZeleba
1 2 3 4 5 6
Txis rZe 0,46 49 1,8 1,2 0
Zroxis xseni:
I dRis 0,44 79 1,9 2,0 10
III dRis 0,42 46 1,5 1,6 7
cxvris rZe 0,76 88 1,8 1,4 0
kameCis rZe 0,56 37
moxdili rZe axali 0,20 31 1,2 1,1 1
moxdili rZe gamSrali 1,94 331 12,0 10,5 0
do axali 0,17 38 1,8 1,0 1
do gamSrali 2,01 367 13,6 7,4 0
Srati mJave 0,09 9 0,5 0,4 0
Srati gamSrali 1,68 102 118,0 6,6 0
Srati tkbili 0,11 9 0,5 0,4 0
xaWo axali 4,48 262 2,1 2,1 0
xaWo gamSrali 1,68 500 6,7 8,5 0 mxrCvala wiwili moxarSuli
naWuWianad 0,27 120 0,0 0,0 0 mxrCvala wiwili moxarSuli
unaWuWod 0,59 141 0,0 0,0 0
Wupri gamSrali 0,84 407 2,7 7,4 0
qaTmis kvercxi unaWuWod 0,64 117 0,5 2,1 25
qaTmis kvercxi naWuWianad 0,54 114 35,4 2,1 25
laye kvercxi moxarSuli 0,51 72 0,0 0,0 0
laye kvercxi umi 0,88 143 0,0 0,0 0
93
danarTi 6
zrdasruli Zroxis cocxali masis dadgena ganazomebis meSveobiT
gulmkerdis
gulmkerdis irgvliva
beWebs ukan sm
irgvliva t a n i s i r i b i s i g r Z e, sm
beWebs ukan 125 130 135 140 145 150 155 160 165 170 175 180 185 190 195
sm c o c x a l i m a s a, kg
125 164 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ 125
130 130 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ 130
135 196 203 213 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ 135
140 216 223 231 241 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ 140
145 232 240 250 259 268 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ 145
150 247 256 266 277 285 296 _ _ _ _ _ _ _ _ _ 150
155 264 274 285 295 306 317 328 _ _ _ _ _ _ _ _ 155
160 282 290 301 313 324 334 347 356 _ _ _ _ _ _ _ 160
165 _ 310 323 339 347 358 370 381 394 _ _ _ _ _ _ 165
170 _ _ 342 355 368 380 396 404 417 431 _ _ _ _ _ 170
175 _ _ _ 374 390 403 417 429 443 457 470 _ _ _ _ 175
180 _ _ _ _ 414 428 443 452 471 486 500 515 _ _ _ 180
185 _ _ _ _ _ 449 464 478 494 508 524 540 552 _ _ 185
190 _ _ _ _ _ _ 492 506 522 538 555 572 585 602 _ 190
195 _ _ _ _ _ _ _ 531 549 566 582 600 615 633 648 195
200 _ _ _ _ _ _ _ _ 580 597 614 634 649 667 684 200
205 _ _ _ _ _ _ _ _ _ 626 644 662 680 699 717 205
210 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ 678 699 716 736 754 210
215 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ 734 751 773 792 215
220 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ 782 804 825 220
225 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ 843 863 225
230 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ 905 230
94
ს a r C e v i
dasaxeleba gv
Sesavali 3 naxiris Sesaqmnelad sarZeo furis amorCevis ZiriTadi principebi
4
pirutyvTan sanaSene muSaoba glexur meurneobebSi 17 msxvilfexa rqosani pirutyvis moSenebis teqnika 21 furis momzadeba mogebisaTvis da janmrTeli xbos miReba
24
ფერმერულ მეურნეობაში საკვებწარმოების ორგანიზაცია
და პირუტყვის კვება
28
sakvebis kvebiswina Semzadeba 35 pirutyvis kveba, kvebis normireba da ulufebis Sedgena
37
make mSrali furis kveba 39 mewveli furis kveba 48 sakvebis wliuri moTxovnilebis gaangariSeba furisaTvis
55
saqonlis movla da Senaxva wlis sxvadasxva periodebSi
59
furis wvelis da ganwvelis teqnologia 62 msxvilfexa rqosani pirutyvis daavadebebis mkurnaloba da veterinarul-profilaqtikuri RonisZiebebi
66
pirveladi daxmareba tramvis dros 67 Sinagani daavadebebi 68 mSobiarobis Semdgomo garTulebebi da curis daavadebebi
70
aRwarmoebasTan dakavSirebuli daavadebebi 72 infeqciuri (gadamdebi) daavadebebi 73 saerTo veterinaruli wesebi 76 danarTebi 79-93
95
БАСИЛАДЗЕ ДАВИД ВАСИЛЬЕВИЧ * КИЛИПТАРИ ЦИСАНА
ВАРЛАМОВНА
КОБАХИДЗЕ МАЙЯ ТАМАЗОВНА
ПУТИ ПОВЫШЕНИЯ МОЛОЧНОЙ ПРОДУКТИВНОСТИ КОРОВ В
ФЕРМЕРСКИХ ХОЗЯЙСТВАХ
(На грузинском язике)