tanamedrove teqnologiebi ucxouri enis kurikulumsi ... · ert-ert seminarze arinisna:...
TRANSCRIPT
1
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
humanitarul mecnierebaTa fakulteti
ganaTlebis mecnierebebi
taras SavSiSvili
Tanamedrove teqnologiebi ucxouri enis kurikulumSi
(pedagogikuri, zogaddidaqtikuri da politikuri aspeqtebi)
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ganaTlebis
mecnierebebis doqtoris (Ph.D) akademiuri xarisxis mosapoveblad warmodgenili
d i s e r t a c i a
samecniero xelmZRvaneli: pedagogikis mecnierebaTa doqtori,
profesori Tamaz karanaZe
Tbilisi
2009
avtoris stili daculia
2
Sinaarsi
Sesavali -------------------------------------------------------------------------------------- 3
Tavi I. ganaTlebis politika plurilingvizmTan
mimarTebaSi ---------------------------------------------------------------------- 6
$1. plurilingvizmis raoba, misi politikuri
da pedagogikuri aspeqtebi ---------------------------------------------------- 6
$2.Pplurilingvizmis politikur-kulturuli
da zogaddidaqtikuri aspeqtebi ------------------------------------------- 10
Tavi II. ucxouri enis kurikulumis pedagogikuri
da politikuri aspeqtebi ------------------------------------------------ 27
$1. kurikulumis gageba Tanamedrove ganaTlebis sistemaSi ----- 27
$2. ucxouri enis kurikulumis politikuri aspeqtebi ------------- 34
$3. ucxouri enis kurikulumis pedagogikuri aspeqtebi ----------- 41
Tavi III. ucxouri enis kurikulumis
zogaddidaqtikuri aspeqtebi ----------------------------------------- 46
$1. komunikacia kurikulumSi ------------------------------------------------------- 46
$2. Sefasebis sistema -------------------------------------------------------------------- 54
$3. ucxouri enis swavlebis pedagogikuri,
zogaddidaqtikuri da didaqtikuri aspeqtebi ----------------------- 70
daskvna -------------------------------------------------------------------------------------------- 103
terminologiuri leqsikoni --------------------------------------------------------- 108
bibliografia -------------------------------------------------------------------------------- 117
danarTebi --------------------------------------------------------------------------------------- 120
3
Sesavali
evropa da evrosabWoSi Semavali wevri saxelmwifoebi
mravalenovania. es ZiriTadi maxasiaTebelia, romelic am sivrceSi
saerTo politikas gansazRvravs. saganmanaTleblo politika saerTo
politikis umniSvnelovanesi nawilia. misi erT-erTi upirvelesi
mizania evropul sazogadoebaSi demokratiuli, moqalaqeobrivi
cnobierebis Camoyalibeba.
EenaTa da kulturaTa Tanaarseboba kacobriobis istoriaSi axali
movlena ar aris. Mmagram, Tanamedrove samyaroSi es Tanaarseboba
manamde arnaxuli siswrafiTa da masStabiT viTardeba. Kkidev erTi
ram, rasac ar icnobdnen wina epoqebi, masobrivi informaciis
saSualebebia. Aam ori movlenis Tanxvedram warmoqmna saSiSroeba,
romelic emuqreba kulturaTa, tradiciaTa, cnobierebaTa
TviTmyofadobas: abstraqtuli universalizmisa Tu maxinjad gagebuli
kosmopolitizmis saxeliT yvelas da yvelafris gaerTgvarovneba. Aam
saSiSroebisgan Tavdacvam, Tavis mxriv, warmoSva meore saSiSroeba:
karCaketili partikularizmi. Oorive pozicia erT sawyisze dgas_ ara-
mes, ucxos, gansxvavebuli TviTmyofadobis arcnoba, araRiareba (5).
rogor gavxadoT SesaZlebeli TviTmyofadobaTa simravlis
harmoniuli Tanaarseboba erT sivrceSi? Aam kiTxvas evrosabWo
plurilingvizmis danergva-ganviTarebiT pasuxobs. Ees mimarTuleba
evropaSi ramdenime wlis win gamoikveTa.
Cvenma qveyanam dasavluri socialur-politikuri mimarTuleba
airCia. ramac saqarTvelos ganaTlebis sistema axali moTxovnebis
winaSe daayena. swored amitom, Cveni naSromis kvlevis obieti
saganmanaTleblo sistemaa, xolo kvlevis sagani ultraTanamedrove
pedagogouri mimarTuleba plurilingvizmi da saganmanaTleblo
kurikulumi, rogorc aRzrdis nebismieri ideis ganxorcielebis
saSualeba.
Cveni qveynis polieTnikuri mosaxleoba da separatizmisa da
konfliqtebis kerebi metad saWirosa da aqtualurs xdis
plurilingvizmis ideas mimdinare epoqis saqarTvelosaTvis.K
4
Cvens mier Catarebuli kvlevebi miznad isaxavs dasavluri
saganmanaTleblo sistemis Teoriuli Tu praqtikuli masalebis
moZiebas, maT, SeZlebisdagvarad, saqarTvelos sinamdvileze morgebas,
eqsperimentirebas da garkveuli rekomendaciebis SemuSavebas, romelic
Tavis mcired wvlils Seitans plurilingvizmis ideis
ganxorcielebisa da kurikulumis ganviTarebis saqmeSi.
Kkvlevas da Tavad kvlevis sagans meTodologiur safuZvlad udevs
filosofia: plurilingvizmis idea gajerebulia filosofiuri
pragmatizmisa da idealizmis safuZvlebiT. Pplurilingvizmi, erTis
mxriv, Tavisi pragmatuli safuZvlebiT, marTlac, Cveni epoqis
TvalsaCino produqtia. igi adamianuri resursis rentabelurad
gamoyenebis saSualebas iZleva; iZleva profesiuli Tu individualuri
mobilurobis safuZvels. Mmeores mxriv, plurilingvizmis Teoria
exmaureba “axali ierusalimis” ideas, ideas platonis
“saxelmwifosi”, rusTavelis ideas “Txa da mgeli erTad sZovdes”, anu
ideas, erTa, kulturaTa, aRmsareblobaTa harmoniuli Tanaarsebobisa.
P
plurilingvizmis politikuri da pedagogikuri datvirTvis Sesaxeb
pirvel TavSi vsaubrobT, sadac, aseve, misi saswalo-aRmzrdelobiT
procesSi efeqturad danergvis SesaZleblobebsac ganvixilavT.P
plurilingvizmi, rasakvirvelia, wina planze ayenebs
Tanasworuflebianobis princips, rac, Tavis mxriv, xelmisawvdomobis
principsac gulisxmobs. Ees Tema naSromis im nawilebSia gaSlili,
sadac saxelmwifo kurikulumis politikaze vsaubrobT.
saxelmwifo saganmanaTleblo kurikulumi aris dokumenti,
romelmac unda uzrunvelyos qveynis ganaTlebis koordinacia.
naSromis meore TavSi mimoxilulia kurikulumis warmoSoba, misi idea,
misi mimarTeba centalizebul da decentralizebul sistemebTan.
Aaseve, ganxilulia kurikulumis politikuri da pedagogikuri
aspeqtebi plurilingvizmis WrilSi. vinaidan plurilingvizmis
ganxorcielebis saqmeSi erTerTi wamyvani saganmanaTleblo dargi
ucxouri enaa, Cven, swored, ucxouri enis kurikulumis kvleva
davisaxeT miznad.
5
plurilingvisturi cnobiereba aRzrdis pricesSi viTardeba, xolo
aRzrda uSualodaa dakavSirebuli adamianis fsiqologiur
procesebTan. amdenad, naSromSi xSirad viyenebT fsiqologiur
elementebs.
ramdenadac, Tema ganaTlebis politikasac exeba, naSromSi, aseve,
politikis Teorias viyenebT.
Kkvlevis meTodebia dakvirveba da eqsperimenti. kvlevisa da
SemoqmedebiTi muSaobis Sedegad Cvens mier Seiqmna araerTi
saganmanaTleblo produqti, romelTa erTi nawili dainerga kidec
saqarTvelos zogadsaganmanaTleblo skolebSi.
aRsaniSnavia, rom naSromis aqtualoba Cvens qveyanaSi mimdinare
ganaTlebis reformas exmianeba. reformis kvaldakval ganaTlebis
sistemaSi Tanamedrove teqnologiebi inergeba. skolebi sruliad
axali, gansakuTrebuli moTxovnebis winaSe dganan. Cven SevecadeT
naSromSi gangvexila dasavluri saganmanaTleblo sivrcis zogierTi
movlena, romelic Cvens qveyanaSi danergvis procesSia. naSromis mesame
TavSi SevecadeT dagvenaxa skolis saswavlo-aRmzrdelobiTi
moRvaweobis is elementebi, romlebic uSualod maswavleblis
praqtikul saqmianobas exeba. vTvliT, aRniSnuli naSromi sasikeTod
waadgebaT pedagogikuri mecnierebis warmomadgenlebs da pedagogebs,
romelTac surT Tanamedrove saganmanaTleblo teqnologiebis
aTviseba da sagakveTilo procesSi danergva.
6
Tavi I. ganaTlebis politika plurilingvizmTan
mimarTebaSi
$ 1. plurilingvizmis raoba, misi politikuri da pedagogikuri
aspeqtebi
1.1 multilingvizmi da plurilingvizmi
evrosabWos lingvistur politikaze momuSave seqtoris daskvniT,
enobrivi mravalsaxeoba erTmaneTisagan Tvisobrivad gansxvavebul or
fenomens Seicavs. Ees gaxlavT “multilingvizmi” da “plurilingvizmi”.
_ multilingvizmi aris movlena, rodesac garkveul geografiul
zonaSi erTze meti salaparako ena an dialeqti funqcionirebs. AaseT
geografiul zonaSi mcxovreb moqalaqeTa garkveul jgufs SeiZleba
mxolod erT enaze metyveleba SeeZlos.
_ plurilingvizmi ewodeba movlenas, rodesac adamianebs mraval
enaze laparaki SeuZliaT. MmaSasadame es aris monolingvizmis
(erTenovnebis) sawinaaRmdego movlena. Pplurilingvizmi sxva enebTan
erTad mSobliur enasac moicavs (36).
Aamrigad, multilingvizmi moiazreba, rogorc geografiuli
fenomeni, xolo plurilingvizmi _ socialuri maxasiaTebeli.
Pplurilingvisturi kompetencia kompleqsuri xasiaTisaa. is
sxvadasxva informaciis damokidebulebebisa da unar-CvevaTa nakrebia.
igi individisgan ramdenime enis codnas da am gziT mopovebul
saTanado kulturul gamocdilebas moiTxovs (37).
plurilingvizmi, rasakvirvelia, uwyveti ganaTlebiT xasiaTdeba.
igi pirovnebaSi mTeli sicocxlis ganmavlobaSi viTardeba. individi
Seiswavlis enebs da SeiZens kulturul kompetenciebs sicocxlis
sxvadasxva momentSi, sxvadasxva saWiroebisa Tu miznis mixedviT.
Sesabamisad, plurilingvizmi, ara mxolod saSualo da umaRles
7
saskolo sistemebze, aramed uwyveti ganaTlebis instituciebzec
vrceldeba. amasTanave misi koncefcia damoukidebeli moZraobis
farTo saSualebebs gvTavazobs: ”Cveni mizania evropelebs SevTavazoT
iseTi xerxebi, romelTa saSualebiTac isini SeZleben gaxdnen
plurilingvisturebi, im geografiuli zonebis moTxovnebis
Sesabamisad, sadac isini cxovroben” (36). maSasadame, Cvens SemTxvevaSi,
saqarTvelo SeimuSavebs da ganaxorcielebs imgvar saganmanaTleblo
enobriv politikas, rogoric misi geo-politikuri Tu socialuri
mdgomareobisTvis iqneba saxarbielo.
1.2. pedagogikisa da politikis urTierTmimarTeba plurilingvizmSi
E
evrosabWo plurilingvizms ganixilavs, rogorc pedagogikur ise
politikur speqtrSi. Tumca am movlenas wminda politikuri
datvirTvac gaaCnia. Ees gaxlavT saboloo anu ZiriTadi mizani. ismeva
kiTxva _ Tuki plurilingvizmis ZiriTadi mizani politikuria, maS
ratom unda ganixilebodes is pedagogikur WrilSi? pasuxis
gasacemad saWiroa zogadi saxiT ganvixiloT evro-sabWos mier
SemuSavebuli plurilingvizmis miznebi da amocanebi.
politikuri mizani:
demokratia da socialuri integracia (37).
pedagogikuri amocana:
8
Uunari da SesaZlebloba enobrivi repertuaris gamoyenebisa
umTavresia demokratiuli, socialuri da saboloo jamSi, politikuri
integraciis procesSi monawileobis miRebisas (37).
M
mizani:
profesiuli da ekonomikuri realizacia, adamianuri kapitalis
ganviTareba (37).
amocana
plurilingvisturi aRzrda aucilebeli momentia individualuri
mobilurobisa profesiul Tu ekonomikur aspeqtSi. Aaseve erTerTi
xelSemwyobi momentia saqonlis, informaciisa da codnaTa msoflio
bazarze Tavisufali cirkulirebisa (37).
mizani
M moqalaqeTa cnobierebaSi sazogadoebrivi, erovnuli Tu
kulturuli Semwynareblobis ganviTareba (37).
amocana
Pplurilingvisturi aRzrdis procesSi individi Seexeba misTvis
ucxo, gansxvavebul enasa Tu kulturas, azrovnebis gansxvavebul
formebs (37), ris Sedegadac igi ufro Zireulad gaiazrebs sakuTar
erovnul Tu pirovnul TviTmyofadobas da gansxvavebuli samyarosadmi
metad Semwynarebeli gaxdeba.
9
1.3. plurilingvizmi _ pedagogikuri kvlevis sagani
saxelmwifos plurilingvizmTan mimarTebaSi wminda politikuri
miznebi gaaCnia, romelTac uTuod pedagogikuri amocanebi daerTveba.
es amocanebi miznis misaRwev saSualebebs warmoadgenen.
plurilingvisturi kompetencia aRzrdis procesSi moipoveba. Aamdenad,
amocanis qmedunarianobas pedagogika ganapirobebs, xolo qmediTi
amocana miznis saimedo sayrdenia. amrigad, plurilingvizmi
marTebulad miiCneva pedagogikuri kvlevis sagnad (36).
P1.4. pragma plurilingvizmSi
aRmzrdelobiTi miznis garda plurilingvizms pragmatuli mizanic
aqvs. plurilingvisturi cnobiereba (kompetencia) (ix.
terminologiuri leqsikoni) individisTvisac da saxelmwifosTvisac
momgebiania. plurilingvisturi kompetencia iZleva komunikaciis
saSualebas ucxoeTis kulturul, samecniero-teqnikur samyarosTan;
aadvilebs saerTaSoriso urTierTobebs da misawvdoms xdis
informaciis internacionalur wyaroebs; saxelmwifosaTvis
rentabelurs xdis adamianur resursebs (37).
10
$.2Pplurilingvizmis politikur-kulturuli da zogaddidaqtikuri
aspeqtebi
P2.1. interkultura plurilingvizSi
saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministroSi gamarTul
erT-erT seminarze aRiniSna: P”plurilingvizmis qvakuTxedi
urTierTcnoba da urTierTaRiarebaa. igi kompleqsuri cnebaa da,
arsebiTad, gulisxmobs nebismieri enobriv-kulturuli (raki ena da
kultura ganuyofeli fenomenebia) TviTmyofadobis cnoba-aRiarebas.”
(5). swored es aris, Cveni azriT prioritetuli mimarTuleba, romelic
ganaTlebis dagegmvisas da swavleba/swavlis procesSic unda iqnas
gaTvaliswinebuli, anu ganaTlebis erT-erT mTavar miznad
SesaZlebelia plurilingvizmis ganviTareba davisaxoT. Ees ki imas
niSnavs, rom swavleba/swavlis meSveobiT moswavles unda
gauRvivdes ucxouri enebis Seswavlisa da sxvadasxva kulturis
gacnobis survili;
ganuviTardes, rogorc sakuTari, ise ucxo TviTmyofadobis
dafasebis da pativiscemis unari.
amasTan, moswavlem unda
aRiqvas kulturaTa da enaTa mravalferovneba, rogorc
simdidre;
gaidgas fesvi sakuTar TviTmyofadobaSi, raTa ar moyves
gaerTgvarovnebis wamlekav procesSi; gauqres SiSi ucxosa Tu
gansxvavebulis mimarT da ar aRiqvas es ukanaskneli, rogorc
fenomeni, romelic mis TviTmyofadobas emuqreba (5).
P plurilingvisturi kompetenciis ganviTareba gulisxmobs ucxo
samyaroSi Sesvlas, cxovrebis gansxvavebuli wesebis, gansxvavebuli
11
mentalobebis, gansxvavebuli Rirebulebebis aRmoCenas. Aamdenad, am
kompetenciis ganviTareba gulisxmobs interkulturul
kompetenciasac(ix. term. leqs.) _ es aris unari, gaigo gansxvavebuli
kultura, miiRo sxva iseTi, rogoric aris; gaixsna mis mimarT,
mxolod ise, rom ar mowyde sakuTar kulturul fesvs (5).
2.2. ganaTlebis politika da plurilingvisturi aRzrdis adgili
politikaSi
Qqveynis nebismieri sfero garkveuli politikuri dakveTiT
funqcionirebs. DdakveTis formulirebaSi, demokratiul saxelmwifoSi,
rasakvirvelia sxvadasxva warmomadgenloba iRebs monawileobas. es
aris saxelmwifo mmarTveloba, sociumis gamWoli sferoebi Tu
konkretuli dargis specialistebi. unda aRiniSnos, rom dakveTaSi
moTxovnaTa didi wili saxelmwifos ekuTvnis. sazogadoebis
moTxovnebi garveuli kompromisiT formiT ukana planze gadadis, im
SemTxvevaSi, Tuki didi semantikuri daSoreba ar aris saxelmwifosa
da sazogadoebis SexedulebaTa Soris. Ees garemoeba SesaZlebelia
imiT aixsnas, rom samarTlebrivad Sedegze pasuxismgebeli
saxelmwifoa, sazogadoeba mxolod moralur pasuxismgeblobas iRebs.
Sesabamisad procesis dagegmvasa da marTvaSi meti wili Sedegze
pasuxismgebels ekuTvnis. Tumca, arcTu iSviaTad sazogadoeba ar
epueba saxelmwifos dominirebas am sakiTxSi da sxvadasxva formiT
gamoTqvams xolme protests (demonstraciebi, aqciebi da a.S.).
ganaTlebis sferoSi politikuri samizne garkveuli `formis~
adamianis aRzrda-Camoyalibebaa da swored am sakiTxze mimdinareobs
SeTanxmeba saxelmwifosa da sazogadoebas Soris. Yyvela SemTxvevaSi,
dakveTis adresati skolaa. skolam unda uzrunvelyos dakveTis
Sesruleba. ismeva kiTxva: skola saxelmwifoa Tu sazogadoeba. skola
sazogadoebis wevrebisgan Semdgari saxelmwifo dafinansebis mqone
organizaciaa, anu fuls ixdis saxelmwifo. Sesabamisad, Tu
12
damfinansebelic da Sedegze pasuxismgebelic saxelmwifoa, is did
wils iTxovs dakveTis formulirebaSi. Bbunebrivia saxelmwifos
`rentabeluri produqti~ sWirdeba, misTvis momgebiani. MmsoflioSi da
Cvens qveyanaSi gavrcelebuli `sabazro ekonomikis~ ideis safuZvelze
arcerTi organizmi ar gaiRebs dafinansebas `investirebis~ principebis
gauTvaliswineblad, investireba ki, aucilebel ukugebas gulisxmobs.
amrigad saxelmwifo dakveTa ganaTlebis sferosadmi imgvari adamianis
aRzrda-Camoyalibebaa, romelic saxelmwifos sargebels moutans.
Ppraqtikulad, am sakiTxSi sazogadoebisa da saxelmwifos SeTanxmeba
arcTu rTulia, metadre imis gaTvaliswinebiT, rom orive organizmi
Tanamedroveobisa (mimdinare epoqis) da teritoriuli sivrcis
(evropis) moTxovnebs iTvaliswinebs.
Cvens qveyanaSi zogadi ganaTlebis sferosadmi dakveTas dokumenti
`zogadi ganaTlebis erovnuli miznebi~ ( `zgem~) asaxavs (4). Aam
dokumentSi asaxulia is maxasiaTeblebi, romlebic adamians
qveynisaTvis, sazogadoebisa da sakuTari TavisaTvis sargeblobis
momtans gaxdis.
rogorc mogaxseneT, saxelmwifoc da sazogadoebac mimdinare
epoqisa da evropuli sivrcis aqtualobasa da moTxovnebs
iTvaliswinebs. maSasadame `plurilingvizmi~, rogorc evropuli
sivrcis erT-erTi politikuri mimarTleba Cveni qveynis politikazec
unda aisaxebodes. marTlac, `zogadi ganaTlebis erovnul miznebSi~
vxvdebiT amgvar punqtebs:
`saskolo ganaTlebam unda uzrunvelyos, rom sazogadoebis
momaval wevrebs ganuviTaros zogadi sakomunikacio unar-
Cvevebi~;
`dRevandel dinamikur, eTnikurad da kulturulad
mravalferovan samyaroSi sazogadoebis funqcionirebisaTvis
gansakuTrebul mniSvnelobas iZens urTierTpativiscemis,
urTierTgagebisa da urTierTSemecnebis Cvevebi.~;
`skolam unda gamoumuSaos mozards adamianis uflebebis dacvisa
da pirovnebis pativiscemis unari, romelsac igi gamoiyenebs
sakuTari da sxvisi TviTmyofadobis SesanarCuneblad.~ (4).
13
`zgemSi~ asaxuli punqtebi, marTlac, Tanamedrove, progresuli
sazogadoebisaTvis Sesaferisi idealebia, Tumca yovelive amis
ganxorcieleba garkveul siZneles warmoadgens. Tuki CavTvliT, rom am
miznebis ganxorcielebis saSualeba sagakveTilo procesia, davinaxavT
Tu ramxela distancia aSorebs konkretul gakveTilsa da erovnul
miznebs. TvalsaCinoebisTvis warmogidgenT sqemas:
zgem
____________________
gakveTili
____________________
Cndeba problema: rogor davaaxlovoT erovnuli miznebis idealebi
Cvens gakveTils?!
Aam problemis gadasaWrelad saWiroa kargad SeviswavloT `zgemSi~
mocemuli meqanizmebi. SesaZlebelia Tavad dokumenti iZleodes
konkretul an raimegvar insruqtaJs.
`zgemSi~ vkiTxulobT aseT punqts:
14
`saqarTvelos saxlmwifo politikiTa da kanonmdeblobiT
ganisazRvreba rogorc saskolo ganaTlebis sferoSi Cabmuli
mxareebis uflebebi da movaleobebi, ise miznebis miRwevis
ZiriTadi gzebi da saSualebebi.~ (4)
E es Tezisi garkveul zogad instuqtaJs iZleva, magram aq kvlavac
Riad rCeba saswavlo procesis sakiTxi, anu, rogor davnergoT
saswavlo procesSi `zgemis~ idealebi?!
ganaTlebisa da mecnierebis saministro `zgemTan~ erTad gvTavazobs
saswavlo-Sinaarsobriv dokumentacias da ganmartavs, rom es
dokumentebi ganapirobeben ervnuli miznebis miRwevas saswavlo
procesis meSveobiT.
Uunda aRvniSnoT, rom sadReisod pedagogiuri sazogadoebis didi
nawilisTvis gaugebaria axali saskoli dokumentacia. miTumetes
gauWirdeba pedagogs meqanizmebis Tavad SemuSaveba, romliTac igi
sagakveTilo procesSi dinamikaSi moiyvans `zgemSi~ mocemul
maxasiaTeblebs.
rasakvirvelia aq maswavlebels daxmareba dasWirdeba da swored,
Cven momdevno qveparagrafSi SevecdebiT warmovadginoT `zgemis~
ganxorcielebis meqanizmebi.
2.3. ganaTlebis politikis idealebis ganxorcieleba skolaSi
P
gvinda SegaxsenoT, rom ramdenime welia vmuSaobT kurikulumis
SemuSavebisa da ganviTarebis sakiTxze. kurikulumis ganviTarebis
qvakuTxedi, SeiZleba iTqvas, misi saswavlo procesSi danergvaa.
rogorc ukve aRvniSneT kurikulumi dinamikuri xasiaTis dokumentia,
igi asaxavs process. Kkurikulumis danergva TiToeuli maswavleblis
mier mis gacnobierebas niSnavs. Mmaswavlebeli zedmiwevniT kargad
15
unda flobdes dokumentis meqanizmebs; man unda icodes, rogor
gamoiyenos kurikulumi. amisaTvis aucilebelia maswavleblis
profesiuli ganviTareba am mimarTulebiT.
ganaTlebis sferos muSakTa profesiuli ganviTarebis sxvadasxva
programis farglebSi Cven SevimuSaveT da trening-kursebi, romlebic
pedagogiur kadrebs daxmarebas uwevs Tanamedrove saganmanaTleblo
teqnologiebis aTvisebaSi (trening-kursebis silabusebi ixileT
danarTSi 6). treningebi permanentulad mimdinareobs saqarTvelos
zogadsaganmanaTleblo skolebSi. samomavlod Sedegebis kvlevas
vapirebT.
G
gvsurs mogawodoT Cvens mier SemuSavebuli trening-kursis
`erovnuli miznebidan gakveTilamde~ mokle konceptualuri monaxazi.
aRniSnuli kursi uSualod ukavSirdeba am TavSi ganxilul Tematikas.
dasawyisisaTvis saWiroa sqematurad davinaxoT saswavlo-
Sinaarsobrivi dokumentebi da mimovixiloT maTi raoba:
zogadi ganaTlebis erovnuli miznebi
erovnuli saswavlo gegma
sagnobrivi programebi
sagnobrivi sagnobrivi programis
koncefcia standarti Sinaarsi
16
zogadi ganaTlebis erovnuli miznebi warmoadgens dokuments,
romelic dansazRvravs Tu rogori adamianis aRzrdas unda
emsaxurebodes skola.
erovnuli saswavlo gegma aris dokumenti romelic gansazRvravs,
Tu ra sagnebi unda iswavlebodes zogadi ganaTlebis ama Tu im
safexurze, rogori saaTobrivi ganawilebiT. Aaseve, dokumenti
gansazRvravs swavlebis Sinaarsisa da organizebis sxvadasxva
sakiTxs.
sagnobrivi programa erovnuli saswavlo gegmis Semadgeneli
nawilia da moicavs mxolod konkretuli sagnis an sagnobrivi
jgufis ( mag. bunebismetyveleba _ fizika, qimia, biologia,
fizikuri geografia.) swavlebis sakiTxebs. sagnobrivi programa
Sedgeba koncefciis, standartisa da programis Sinaarsisagan.
sagnobrivi koncefcia gansaRvravs sagnis an sagnobrivi jgufis
miznebsa da amocanebs, mis rolsa da mniSvnelobas
zogadsaganmanaTleblo ciklSi.
sagnobrivi standarti warmodgenilia Sedegebisa da
indikatorebis saxiT. indikatori aris maCvenebeli, romlis
meSveobiTac SegviZlia gavarkvioT, miRweulia Tu ara Sedegi.
standartis Sedegebi asaxavs moswavlis miRwevebs ama Tu im
klasis dasrulebisas. Sedegebi warmodgenilia dinamikuri
formiTa da SinaarsiT da gulisxmobs informaciis unar-Cvevisa
da damokidebulebis flobas.
programis Sinaarsi warmoadgens Temebisa da sakiTxebis (masala)
CamonaTvals, romlis meSveobiTac SesaZlebelia standartis
miRweva. programis SinaarsSi mocemuli sakiTxebi mxolod
rekomendaciaa, maswavlebels SeuZlia Tavadve SearCios masala,
romelic ukeT miiyvans moswavles standartis moTxovnebamde.
davubrundeT `zgemsa~ da gakveTils Soris distanciis sakiTxs.
bunebrivia, raRac gardamavali rgoli unda arsebobdes, romelic am
distancias Seamcirebs. amisaTvis saWiroa erovnuli miznebis
Sesabamisi konceptualuri wanamZRvrebi qvemdgom dokumentebSi veZeboT.
17
raskvirvelia, es wanamZRvrebi ukve sagnobriv WrilSi unda
ganixilebodes, raTa gakveTilTan siaxlove gamoikveTos. naSromis
Taviseburebidan gamomdinare ucxouri enis sagnobrivi jgufis
magaliTebs moviSveliebT.
aviRoT sagnobrivi koncefcia da movZebnoT kavSirebi `zgemis~
punqtebTan. rasakvirvelia viTvaliswinebT plurilingvizms.
TvalsaCinoebisTvis sakiTxs sqematurad warmovadgenT:
zogadi ganaTlebis erovnuli
miznebi
ucxouri enis sagnobrivi
koncefcia
saqarTveloSi zogadi
ganaTlebis sistema miznad
isaxavs Seqmnas xelsayreli
pirobebi erovnuli da
zogadsakacobrio Rirebulebebis
matarebeli, Tavisufali
pirovnebis CamoyalibebisaTvis.
ucxouri ena, rogorc erovnuli
saswavlo gegmis ganuyofeli
nawili, saskolo ganaTlebis
mTavari saxelmwifo miznis
ganxorcielebas emsaxureba:
erovnul da sakacobrio
RirebulebebTan naziarebi,
TavisufaliPpirovnebis aRzrdas,
romelic SeZlebs Tavisi
wvlilis Setanas samoqalaqo
sazogadoebis ganviTarebaSi.
saskolo ganaTlebam unda
uzrunvelyos, rom sazogadoebis
momaval wevrebs ganuviTaros
zogadi sakomunikacio unar-
Cvevebi.
warmatebuli komunikacia sxva
kulturis warmomadgenlebTan;
dRevandel dinamikur, eTnikurad
da kulturulad mravalferovan
samyaroSi sazogadoebis
funqcionirebisaTvis
gansxvavebuli kulturuli
konteqstebis da teqstebis
gageba;
18
gansakuTrebul mniSvnelobas
iZens urTierTpativiscemis,
urTierTgagebisa da
urTierTSemecnebis Cvevebi;
skolam unda gamoumuSaos
mozards adamianis uflebebis
dacvisa da pirovnebis
pativiscemis unari, romelsac
igi gamoiyenebs sakuTari da
sxvisi TviTmyofadobis
SesanarCuneblad.
nebismieri enobriv-kulturuli
TviTmyofadobis dafaseba da
pativiscema;
pirovnuli individualobis,
misi ganumeoreblobis dafaseba
da pativiscema.
MmTeli cxovrebis ganmavlobaSi
axali codnisa da Cvevebis
Sezenis unari.
codnis damoukideblad
gaRrmaveba da gamdidreba
enobrivi Tu kulturuli
TvalsazrisiT.
saskolo ganaTlebam unda
ganuviTaros mozards pirad,
ojaxur da sazogadoebriv
cxovrebaSi damoukideblad
gadawyvetilebaTa miRebis unar-
Cvevebi.
sasicocxlo unar-Cvevebi
(TanamSromloba, Tavisufali
arCevanis gakeTeba,
TviTsrulyofa, SemoqmedebiToba
da sxva)
Qqveynis interesebis,
trdiciebisa da Tirebulebebis
mimarT sakuTari
pasuxismgeblobis gaazreba.
enobriv-kulturuli kuTvnilebis
gancda;
mSobliuri kulturuli garemos
TviTmyofadobis, misi
ganumeoreblobis dafaseba da
pativiscema.
19
rogorc SevamCnieT sagnobrivi koncefcia SesaZlebelia
gardamavali rgolis funqcias asrulebdes. aq warmodgenilia
erovnuli miznebi sagnobriv WrilSi da Sesabamisad metad axlos
dgas konkretul gakveTilTan, vidre `zgemi~. sagnobrivi koncefcia
gamomdinareobs `zgemidan~ da miemarTeba gakveTilisken. yovelive amis
aRsaqmelad sqemas moviSveliebT:
`zgemi~
_______________
sagn. koncefcia
________________
gakveTili
_______________
faqtia, rom intervali kvlavac didia. maSasadame saWiroa
gakveTilTan metad daaxloebuli gardamavali rgolebis moZebna,
Tumca es rgolebi aucileblad unda gamomdinareobdnen erovnuli
miznebidan da unda qmnidnen garkveul qronologias.
Cven gadavwyviteT standartisa da koncefciis damuSaveba imave
teqnologiiT, rogorc davamuSaveT `zgemi~ da koncefcia:
20
ucxouri enis sagnobrivi
koncefcia
cxouri enis sagnobrivi
standarti
ucxouri ena, rogorc
erovnuli saswavlo gegmis
ganuyofeli nawili, saskolo
ganaTlebis mTavari
saxelmwifo miznis
ganxorcielebas emsaxureba:
erovnul da sakacobrio
RirebulebebTan naziarebi,
TavisufaliPpirovnebis
aRzrdas, romelic SeZlebs
Tavisi wvlilis Setanas
samoqalaqo sazogadoebis
ganviTarebaSi.
� Sedegebze dakvirvebiT aRniSnavs,
sad aqvs winsvla;
� asaxelebs zogierT faqtors,
mizezs, romelic xels uSlis mis
winsvlas;�
miuTiTebs, Tu ra zomebs unda
mimarTos xarvezebis
aRmosafxvrelad;
mimarTavs gamosasworebel zomebs ;
iyenebs arsebul da qmnis axal
resursebs ;
qmnis operatiul resursebs
(anbanur/Tematuri leqsikoni
plakati, martivi sqema, kiTxvari da
sxva) da iyenebs maT ;
koreqtulad aRniSnavs daSvebul
Secdomebs;
� kamaTisas yurs ugdebs
gansxvavebul mosazrebebs;
Sefasebisas iCens koreqtulobas
� mewyviles exmareba im sakiTxebSi,
romlebSic TviTonaa Zlieri;
� mewyvilesTan erTad gadaWris
dasmul amocanas;
� mewyvilesTan erTad varjiSobs
interaqciaSi;
TaTbirobs gundelebTan (rogor
gadaWran sakiTxi, vin ras
dainawilebs).
warmatebuli komunikacia sxva
kulturis warmomadgenlebTan;
moswavle monawileobs simulaciur
situaciebSi (marSrutis miTiTeba,
kafeSi SekveTis micema, eqimTan
viziti da sxva);
moswavle monawileobs martiv
simulaciur satelefono saubarSi;
gasagebad warmarTavs interaqcias;
21
monawileobs klasSi mimdinare
saubarSi misTvis nacnob Temebze
(uSualo garemocva, aqtivobebi,
interesebi, gatacebebi, momavlis
gegmebi);
ucxour enaze mimarTavs
maswavlebels, Tanaklaselebs
� saTanadod iyenebs mimarTvis
Tavazian da familarul formebs;
ramdenime fraziT saubrobs misTvis
nacnob Tematikaze (uSualo
garemocva, sakuTari Tavi, momavlis
gegmebi);
� martivi eniT yveba wakiTxuli
teqstis Sinaars;
� ramdenime fraziT yveba Tavs
gadamxdar ambavs.
gansxvavebuli kulturuli
konteqstebis da teqstebis
gageba;
nebismieri enobriv-
kulturuli TviTmyofadobis
dafaseba da pativiscema;
pirovnuli individualobis,
misi ganumeoreblobis
koreqtulad aRniSnavs sxvebis mier
daSvebul Secdomebs;
kamaTisas yurs ugdebs gansxvavebul
mosazrebebs;
uTanxmoebisas axerxebs morigebas;
amoicnobs kulturul\sityvier
informacias (personaJebi, cnobili
adamianebi, dasaxelebebi);
adarebs erTmaneTTan ucxo da
mSobliur kulturul garemos
(dResaswaulebi, zne-
Cveulebebi/adaTebi, regionuli
Taviseburebebi, qveynis wyoba,
simboloebi, dedaqalaqis istoria,
cnobili istoriul;
avlebs paralelebs sxva sagnebSi
Seswavlil konteqstebTan da
poulobs msgavsebebsa da
gansxvavebebs;
ucxour enaze amzadebs
22
dafaseba da pativiscema.
prezentaciebs sakuTari
kuTxis/regionis Sesaxeb
� gamoTqvams sakuTar azrs,
Sexedulebas, damokidebulebas;
iCens interess TanatolTa
cxovrebiseuli istoriebis,
gancdebis, mosazrebebis mimarT
� yveba sakuTar cxovrebiseul
istoriebs, sadac gadmoscems Tavis
gancdebs, emociebs,
damokidebulebebs;
amoicnobs ucxo
kulturisTvisdamaxasiaTebel
etikets;
iCens interess kulturul
gansxvavebebis mimarT.
codnis damoukideblad
gaRrmaveba da gamdidreba
enobrivi Tu kulturuli
TvalsazrisiT
konkretuli amocanis gadasaWrelad
Tavs uyris saWiro codnasa da
resursebs;
� gamokveTs aqtivobis, savarjiSos
amocanas;
� gegmavs Sesasrulebeli
davalebebis Tanmimdevrobas;
� muSaobis procesSi adgens ra
uWirs da uziarebs am aRmoCenas
maswavlebels;
monawileobs TanaSefasebebSi da
maswavlebelTan erTad msjelobs
Sefasebis kriteriumebze;
saWiroebisamebr moiZiebs
informacias skolaSi arsebuli
resursebis farglebSi
(TvalsaCinoebebi, skolis
biblioTeka, maswavlebeli da sxva) ;
� saWiroebis SemTxvevaSi moiZiebs
sasurvel informacias skolis
gareT ;
ar ufrTxis Secdomebis daSvebas ;
23
� akvirdeba Secdomas da cdilobs
gaarkvios mizezi ;
� svams SekiTxvebs, iTxovs
daxmarebas, roca siZneles awydeba;
� ar erideba sakuTari
azris/Sexedulebis gamoTqmas;
� cdilobs damoukideblad
gadalaxos siZneleebi;
iyenebs damaxsovrebis sxvadasxva
xerxs (ramdenjerme wakiTxva an
dawera, asocireba raimesTan,
konteqstSi gamoyeneba, erTi
Tematikis mixedviT dajgufeba da
sxva);
amokrebs cudad aTvisebul
leqsikur erTeulebs da amuSavebs
mas;
konkretul magaliTebze
dakvirvebiT amoicnobs enobriv
meqanizmebs;
� iyenebs amocnobil meqanizmebs;
� adarebs erTmaneTs ucxouri da
mSobliuri enebis gramatikul
movlenebs;
� iyenebs sqemebs, tabulebs,
klasifikaciebs, struqturul
modelebs.
sasicocxlo unar-Cvevebi
(TanamSromloba, Tavisufali
arCevanis gakeTeba,
TviTsrulyofa,
SemoqmedebiToba da sxva)
gegmavs Sesasrulebeli davalebebis
Tanmimdevrobas
� muSaobis procesSi adgens ra
uWirs da uziarebs am aRmoCenas
maswavlebels;
monawileobs TanaSefasebebSi da
maswavlebelTan erTad msjelobs
Sefasebis kriteriumebze;
miuTiTebs, Tu ra zomebs unda
mimarTos xarvezebis
24
aRmosafxvrelad;
�mimarTavs gamosasworebel
zomebs ;
saTanado SekiTxvebs usvams
maswavlebels/kompetentur pirs ;
� qmnis operatiul resursebs
(anbanur/Tematuri leqsikoni
plakati, martivi sqema, kiTxvari da
sxva) da iyenebs mas ;
ar ufrTxis Secdomebis daSvebas ;
� akvirdeba Secdomas da cdilobs
gaarkvios mizezi ;
�svams SekiTxvebs, iTxovs
daxmarebas, roca siZneles awydeba;
�ar erideba sakuTari
azris/Sexedulebis gamoTqmas;
cdilobs damoukideblad gadalaxos
siZneleebi;
iyenebs sqemebs, tabulebs,
klasifikaciebs, struqturul
modelebs;
koreqtulad aRniSnavs daSvebul
Secdomebs;
� kamaTisas yurs ugdebs
gansxvavebul mosazrebebs;
�Sefasebisas iCens �mewyviles
exmareba im sakiTxebSi, romlebSic
TviTonaa koreqtulobas;
Zlieri;
�mewyvilesTan erTad gadaWris
dasmul amocanas;
�mewyvilesTan erTad varjiSobs
interaqciaSi;
TaTbirobs gundelebTan (rogor
gadaWran sakiTxi, vin ras
dainawilebs);
� axerxebs gundelebTan morigebas;
�gamoTqvams mosazrebebs, usmens
25
sxvisas;
�Tavisi wvlili Seaqvs dasmuli
amocanis gadaWraSi.
enobriv-kulturuli
kuTvnilebis gancda;
mSobliuri kulturuli
garemos TviTmyofadobis, misi
ganumeoreblobis dafaseba da
pativiscema.
adarebs erTmaneTs ucxouri da
mSobliuri enebis gramatikul
movlenebs;
avlebs paralelebs, poulobs
msgavsebebsa da gansxvavebebs ucxo
da mSobliur kulturul
konteqstebsa Tu teqstebs Soris
(legenda, istoriuli gadmocema,
kerZebi, skola da sxva);
moikvlevs cnobebs sakuTari
regionis, kuTxis Sesaxeb;
�ucxour enaze amzadebs
prezentaciebs sakuTari
kuTxis/regionis Sesaxeb;
cdilobs amoicnos warmoebuli
sityvebis, andazebis, gamoTqmebis
mniSvneloba,
� poulobs Sesatyvisebs mSobliur
enaSi,adarebs maT erTmaneTs;
yveba sakuTar cxovrebiseul
istoriebs, sadac gadmoscems Tavis
gancdebs, emociebs,
damokidebulebebs;
�avlebs paralelebs, poulobs
analogiebs, gansxvavebebs sakuTar
da sxvaTa sulier samyaroebs Soris
(gancdebi, emociuri reaqciebi,
damokidebulebebi);
akvirdeba da aanalizebs
sociokulturul Taviseburebebs;
�amoicnobs ucxo kulturisTvis
damaxasiaTebel etikets,
� simulaciur situaciebSi icavs
saTanado qcevis normebs.
26
dokumentebis damuSavebis Sedegad gamoikveTa, rom sagnobrivi
standarti asaxavs aqtivobebs, romelTa xSiri gameorebiT
SesaZlebelia moswavles gamoumuSavdes CvevaTa gama. cnobili
filosofiuri debuleba raodenobriobis TvisobriobaSi gadasvlis
Sesaxeb aqtovobis CvevaSi ganasvlis kanonzomierebazec vrceldeba.
maSasadame, maswavleblisTvis ukve gasagebi unda iyos, rom standarti
gamomdinareobs koncefciisgan, es ukanaskneli ki Tavis mxriv
`zgemisgan~, xolo sagakveTilo procesSi standartis Sedegebze
muSaoba ganapirobebs erovnuli miznebis miRwevas. anu Tu
maswavlebelma miznad standartis miRweva daisaxa, is TavisTavad im
gzaze aRmoCndeba, romelsac taZarTan (`zgemTan~) mivyavarT:
zgem
_______________
sagn. koncefcia
_________________
sagn. standarti
________________
gakveTili
________________
gakveTilsa da standarts Soris gardamavali rgoli gakveTilis
mizania. swored gakveTilis mizani da ara Tema, vinaidan mizani
tipologiurad uTanxmdeba zemoTa sam movlenas. samive movlena
27
gakveTilis mizanTan da TemasTan erTad teqstualuria, Tumca `zgemi~,
koncefcia, standarti da gakveTilis mizani dinamikuri xasiaTisa
arian da orientiri moswavleze aqvT: `zgemSi~ _ moswavle, romelic
unda Camoyalibdes raime formis adamianad; koncefcia _ ama Tu im
sagnis swavlebiT moswavlem unda SeiZinos garkveuli maxasiaTeblebi;
standartSi _ moswavlem unda miaRwios garkveul Sedegs. rac Seexeba
Temas, is statikuria da Tavis TavSi ar Seicavs moswavles. swored
amgvari klasificirebiT varCevT gardamaval rgolebs.
gakveTilis miznebi unda gamomdinareobdnen standartis Sedegebidan
da unda miemarTebodnen maTken:
standartis Sedegi
A gakveTilis B gakveTilis C gakveTilis
Mmizani mizani mizani
miznebSi gamokveTili unda iyos moswavle, rogorc subieqti.
Mmizani unda gamoxatavdes dinamikas. Mmag. Aar SeiZleba gakveTilis
mizani iyos raime Temis Seswavla. Temis Seswavla mxolod saSualebaa,
romelic mizanTan migviyvans. GTemis SeswavliTa da damuSavebiT
moswavlem unda SeiZinos esa Tu is maxasiaTebeli; gaacnobieros ama
Tu im movlenis mniSvneloba da a.S. Tuki Cven gakveTilis mizans
statikur formulirebas mivaniWebT, imTaviTve davarRvevT erovnuli
saswavlo gegmis axali standartiT muSaobis princips: saskolo
ganaTlebis farglebSi, sagakveTilo Tu arasagakveTilo procesSi
nebismieri Temis damuSaveba, procesSive unda emsaxurebodes
standartiT dadgenili Sedegis miRwevas.
28
2.3.1. evropis pedagogikuri kvlevis instituciebi plurilingvizmis
ganviTarebisaTvis
evropuli pedagogikuri kvlevis instituciebi koordinirebulad
muSaoben plurilingvizturi aRzrdis meqanizmebis saskolo sistemaSi
danergvisaTvis da, swored, maTi saqmianobis nayofia mravali
sacdeli programa, romelTa aprobacia arcTu didi xania mimdinareobs
evropis sxvadasxva qveynis skolebSi. Aam erTmaneTisagan gansxvavebuli
meTodikebis matarebel programebs erTi ZiriTadi pedagogiuri
mimarTuleba akavSirebT. es gaxlavT moswavlisaTvis Tavisufali
enobriv-kulturuli garemos Seqmna, sadac bavSvi Zaldatanebis
gareSe, dainteresebis safuZvelze miRebs codnas (15).
marTlac, Tu davakvirdebiT saqarTveloSi, eTnikurad Sereul
teritoriebze (ubnebSi) mcxovreb mozardebs, davinaxavT, Tu rogor
Tavisuflad laparakoben isini megobrebis mSobliur enebze. isini
bunebriv Taviufal enobriv garemoSi cxovroben da sxvadasxva TamaSis
saSualebiT, gaucnobiereblad, euflebian erTmaneTis mSobliur enebs.
swored amgvari situaciis, xelovnurad, saklaso oTaxSi Camoyalibebas
cdilobs Tanamedrove evropuli pedagogika.
am sakiTxTan mimarTebaSi, aRsaniSnavia, dawyebiT saskolo ciklSi
myofi mozardis fsiqo-fizikuri mdgomareoba: igi mzad aris miiRos
yovelive, rasac misi fsiqo-fiziologiuri rezervuari daitevs. Aam
periodSi bavSvs Zlier aqvs ganviTarebuli vizualuri da smeniTi
mgrZnobeloba da, rac metad mniSvnelovania _ mexsiereba.
swored asakobriv SesaZleblobebze dayrdnobiT iqmneba ucxouri
enis swavlebis sakmaod efeqturi evropuli meTodebi.
2.3.2. plurilingvisturi aRmzrdelobiTi programis eqsperimentireba
ganxorcielebadia Tu ara plurilingvizmis miznebi? ramdenad
ZaluZs sazogadoebas misi moTxovnebisa da normebis dakmayofileba?
“plurilingvizmi ganxorcielebadia” _ vkiTxulobT ganaTlebis
politikis saxelmZRvaneloSi (37). saxelmZRvanelos Semdgenelebi
29
fsiqologiur da pedagogiur mecnierebaTa monacemebze dayrdnobiT
Tvlian, rom plurilingvizmis ideis ganxorcielebis SesaZlebloba
mdgomareobs adamianis unarsa da pedagogikuri moRvaweobis
efeqturobaSi. MmarTlac, “enebis evropul portfolioSi” (19) mravlad
aris mocemuli ucxouri enebis swavlebis meTodi saSualo da
umaRlesi skolebisTvis, romelic xels Seuwyobs individSi
plurilingvizmis ganviTarebas. Cven gadavwyviteT praqtikulad
gamogvecada romelime programa.
M mravali evropuli programis fonze, pedagogiuri eqsperimentis
saSualebad avirCieT menis universitetis (Université du Maine) mier
momzadebuli programa “L’eveil aux langues”, SemoklebiT _ “evlang”,
romelsac saaprobacio safuZveli evropis eqvs qveyanaSi (safrangeTi,
germania, avstria, espaneTi, italia, portugalia) Caeyara.
eqsperimenti
2002/2003 saswavlo wlis meore semestrSi Tbilisis 151-e saSualo
skolaSi daviwyeT programis – “evlang” eqsperimentacia. Paprobacia
erTi semestris ganmavlobaSi mimdinareobda. Pprogramis ZiriTadi
mizania `xeli Seuwyos lingvisturad da kulturulad pluralisturi,
solidaruli sazogadoebis mSeneblobas~ (52) da iTvaliswinebs Semdeg
qvemiznebs:
interkultuluri cnobierebis ganviTareba (lingvisturi da
kulturuli sxvadasxvagvarobis gageba da nebismieri enobrivi da
kulturuli TviTmyofadobis dafaseba);
motivacia ucxouri enebis swavlisaTvis;
metalingvisturi unar-Cvevebis gamomuSaveba, romelic xels
Seuwyobs zogadad enis (maT Soris mSobliuri enis) siRrmiseulad
Seswavlas;
lingvisturi kulturis ganviTareba.
30
otto 8 2 due
3 tre
uno 1
5 cinque
4 quattro
italiuri
sei 6
osam 8
dva 2
4 cetiri
jedan 1
sedam 7 6 sest 5
pet
xorvatiuli
3 tri
8 acht zwei 2
3 drei
einss
sechs 8 5 fenf
4 fer
alzasuri
sewe 7
sette 7
eqsperimenti mexuTe klasis ganayofSi Catarda. masSi 12 moswavle
monawileobda. Pprogramis eqsperimentireba ori ucxouri enis
(franguli da inglisuri) swavlebis fonze, fakultaturi saaTebis
xarjze mimdinareobda. gakveTilebis intensivoba iyo kviraSi erTi
sagakveTilo saaTi (45 wT). erT semestrSi 17 sagakveTilo saaTi.
TvalsaCinoebisTvis warmovadgenT programis or saintereso aqtivobas:
bavSvebs urigdebaT cxra cali qaRaldis naWeri. TiToeul maTganze
gamosaxuli yvavili rva furcliT, romelic amave raodenobis ricxviT
saxels itevs.
31
qaRaldis naWrebze Tanabrad aris gadanawilebuli ricxvebi sami
sxvadasxva warmoSobis cxra enaze (sami germanikuli, sami slavuri da
sami romanuli.).
moswavleebs evalebaT, jgufuri muSaobiT, daaxarisxon enebi
msgavsebis mixedviT. Semdeg TiToeulma jgufma unda warmoadginos
namuSevari da daasabuTos Tavisi mosazreba.
gakveTilis es nawili mxolod vizualur aqtivobas moicavs. igi bavSvs
sxvadasxva warmoSobis enaTa grafikul struqturas gaacnobs da aZlevs
saSualebas daakvirdes maT msgavsebasa da gansvavebas.
gakveTilis meore nawilSi moswavles TvalsaCino masalasTan erTad
audio Canaweris mosmena uwevs: moismine zRapar “wiTelqudas” saTauri
oTx enaze:
Punahilkka (finuri)
O
CapuchinhoVermelho
(portugaliuri)
Rotkappchen (germanuli)
Cappuchetto rosso (italiuri)
mosmenisa da wakiTxvis Semdeg moswavleebs audio saSualebiT
miewodebaT or-ori winadadeba zRapridan am enebze, maT daevalebaT
frazebis identificireba.
es momenti, romelic moswavles enaTa fonostruqturebis
gansxvavebulobis aRqmis unars ganuviTarebs, programis miznebis orive
kategorias exmianeba: erTi mxriv, bavSvs ganuviTardeba metalingvisturi
32
mgrZnobeloba, meore mxriv, enaTa mravalferovnebis gacnobiereba
interkulturuli cnobierebis Camoyalibebas Seuwyobs xels.
Sedegebi miznebTan mimarTebaSi
programis Sedegebis kvleva 2003/2004 saswavlo wlis pirvel
semestrSi daviwyeT. Kkvlevis obieqti meeqvse klasis eqsperimentuli
da Cveulebrivi ganayofebi iyo. kiTxvari zemoT mocemuli pirveli
qvemiznis (Pinterkultuluri cnobierebis ganviTareba (lingvisturi
da kulturuli sxvadasxvagvarobis gageba da nebismieri enobrivi da
kulturuli TviTmyofadobis dafaseba)) mixedviT SevadgineT.
kiTxvaris SemuSavebisas gaviTvaliswineT Cvens sazogadoebaSi
arsebuli enobrivi da kulturuli stereotipebi. ganayofebma Seavses
Cvens mier Sedgenili kiTxvarebi da Cven maTi Sedarebis saSualeba
mogveca. warmogidgenT kiTxvars da pasuxebis statistikur monacemebs:
kiTxvari:
ginda, rom Sens skolaSi iswavlebodes somxuri ena ?
eqsperimentuli ganayofi __ diax (10). Aara (2)
Cveulebrivi ganayofi __ diax (1). Aara (11)
ginda icode Tu ra dResaswaulebi arsebobs indoeTSi?
Eeqsperimentuli __ diax (12). Aara (0)
Cveulebrivi __ diax (7). Aara (5)
33
Tvli, rom arabuli ena aris iseTive dasafasebeli, rogorc
inglisuri?
Eeqsperimentuli __ diax (8). Aara (4)
Cveulebrivi __ diax (1). Aara (11)
ginda icode Tu ra erovnuli kerZebi aqvT iranelebs?
Eeqsperimentuli __ diax (12). Aara (0)
Cveulebrivi __ diax (5). Aara (7)
ginda gyavdes Turqi megobari?
Eeqsperimentuli __ diax (10). Aara (2)
Cveulebrivi __ diax (1). Aara (11)
ginda imogzauro azerbaijanSi?
Eeqsperimentuli __ diax (10). Aara (2)
Cveulebrivi __ diax (1). Aara (11)
maSasadame, eqsperimentuli ganayofis 83,3 % akmayofilebs pirvel
mizans, maSin roca Cveulebrivi ganayofis mxolod 8,3 %-s SeiZleba
qondes amis pretenzia. aRmoCnda, rom Cveulebrivi ganayofis 8,3 %-s
TavisTavad, programis gareSe qonda ganviTarebuli da
interkulturuli cnobiereba. SeiZleba vivaraudoT, rom
eqsperimentul ganayofSic amave procentul maCvenebels programis
34
Caurevlad eqneboda ganviTarebuli amgvari cnobiereba. Aamrigad,
programam, savaraudod, eqsperimentuli jgufis 75 %-s xeli Seuwyo
interkulturuli cnobierebis ganviTarebaSi. bunebrivia kvlevis es
masStabi mwiria. Cven vapirebT momavalSi ganvagrZoT aRniSnuli
sakiTxis kvleva.
daskvna
udaoa, evrosabWoSi Seqmnili proeqti, romlis SemuSavebisas
saqarTvelos specifika ar figurirebda da Cvens mier Catarebuli
mcire masStabiani eqsperimenti ver mogvcems imis garantias, rom Cvens
qveyanaSi plurilingvizmis ganviTarebis proeqtiT gaTvaliswinebuli
meqanizmebi saukeTeso Sedegebs mogvcems. Mmagram epoqa Tavisas
moiTxovs: dRes, qarTuli saganmanaTleblo sistema evropuli
sivrcisken miemarTeba. evropas ki, Tavisi moTxovnebi aqvs. Tuki
saqarTvelos skolaSi rigi evropuli standartebis danergva
dasavleTisaTvis xarkis gadaxdas gulisxmobs, dae mivceT `keisars
keisrisa da RmerTs RmrTisa~, anu dasavluri moTxovnebis Sesrulebis
fonze aRvzardoT axali Taobebi, romelTa cnobiereba da moRvaweoba
Cveni qveynisa da msoflios praqtikuli da zneobrivi aRmasvlis
garantia iqneba.
amasTanave, unda aRiniSnos, rom saqarTvelos ganaTlebis politikis
wiaRSi plurilingvisturi ideebis gamoCena mxolod evropuli
orientaciiT ganpirobebuli moduri aqcia unda iyos. Tuki Cven
plurilingvizmis erTerT saganmanaTleblo prioritetad aRiarebas
Cvens qveyanaSi enobriv-kulturuli da religiuri Tanacxovrebisa da
ganviTarebis msvlelobas davukavSirebdiT, mecnieruli istorizmi
uTuod dasturs mogvcemda.
35
Tavi II. ucxouri enis kurikulumis politikuri da
pedagogikuri aspeqtebi
K
$.1. kurikulumis gageba Tanamedrove ganaTlebis sistemaSi
1.1 kurikulumis etimologia da mniSvneloba
Tanamedrove ganaTlebis sferoSi `kurikulumi~ farTod
gavrcelebuli da damkvidrebuli terminia. Kkurikulumi (curriculum)
laTinuri warmoSobis sityvaa da raime gansazRvruli teritoriis
gakvalvas, gadarbenas niSnavs. am sityvas Zvel romSi doRis
aRsaniSnavad iyenebdnen. kurikulumi ganaTlebaSi gamoiyeneba
programis, gzis, gezis mniSvnelobiT. saxelmwifo kurikulumi ewodeba
saswavlo procesis gegmisa da Sinaarsis erTianobas, romelsac
mwyobri, Tanmimdevruli, ganviTarebadi saxe aqvs (13). masSi
gansazRvrulia misaRwevi miznebi da saswavlo programebi sagnebisa da
safexurebis mixedviT. saxelmwifo kurikulumi adgens aucilebel
standartizebul moTxovnebs _ misaRwev miznebs da metnaklebad
dakonkretebul saswavlo programebs. (30)
1.2. “kurikulumis”, sul ufro xSiri gamoyeneba msoflios ganaTlebis
sferoSi mxolod sityvis sakiTxia Tu arsisa?
sadReisod, msoflios ganaTlebis sferoSi msjeloba
“kurikulumis” Sesaxeb erT-erTi yvelaze aqtualuri movlenaa. TiTqmis
yvela qveynis ganaTlebis sistemam terminebi “saswavlo gegma” da
`programa~ termin `kurikulumiT~ Secvala.
britanelebsa da amerikelebs ganaTlebasTan mimarTebaSi termini
“programa” arc arasdros gamouyenebiaT: marTalia arsebobs sityva
36
programa, magram is speqtaklTan an politikur partiasTan mimarTebaSi
ixmareba(24).
araanglofonurma qveynebma, romlebic Cvens msgavsad terminebs
”saswavlo gegma” da “programa” iyenebdnen, TandaTanobiT SeiTvises
kurikulumi an misi Targmani mainc. gfr-Si uaris Tqma Lehrplan-ze, anu
saswavlo gegmaze Rahmenrichtlinien-is, TviT sityva-sityviT gadmotanili
kurikulumis sasargeblod, SesaZloa meore msoflio omis Semdgomi
anglo-amerikuli gavleniTac aixsnas (61). Tumca amgvari axsna ar
gamodgeba italiis an espaneTis SemTxvevaSi. am qveynebSi aseTive
terminologiuri evolucia gacilebiT ufro axlo warsulSi
ganxorcielda. espaneTis 1990 wlis saganmanaTleblo sistemis
mowyobis ZiriTadi kanoni (47) programaze ki aRar laparakobs,
rogorc es manamdel oficialur teqstebSi xdeboda, aramed
kurikulumze. italiaSic curriculo-m Secvala programmi jer brokas
komisiis mier liceumisTvis SeTavazebul reformebSi, Semdeg ki man
fexi moikida pedagogiur gamokvlevebSi (40).
saidan iRebs saTaves es evolucia? egeb modur fenomenTan gvaqvs
saqme, romelic ubralod ucxouri sityviT gatacebam gamoiwvia da am
sityvas usafuZvlod miewereba novatoruli Tvisebebi? an egeb es
evolucia realur nebas gulisxmobs _ sxvagvarad mivudgeT saswavlo
programebTan dakavSirebul problemebs. pirveli SesaZlebloba
namdvilad ar aris gamosaricxi: kurikulumis cnebis uamrav
definiciaTa Soris zogierTi umtkivneulod miesadageba Cvens
saswavlo gegmebsa da programebs. ase magaliTad, erT-erTi
avtorisaTvis kurikulumi aris `ganaTlebis an misi Semadgeneli
specifikuri elementebis Sinaarsis saerTo da sruli gegma, romelic
skolam unda SesTavazos mowafeebs, raTa uzrunvelyos isini
sertifikatiT~ (13). magram rogorc CvenTvis araerTxel SeuxsenebiaT am
sferoSi Caxedul specialistebs ( mag., 38), amgvari gansazRvreba,
sinamdvileSi, miekuTvneba `silabuss~, anu programas, romelic
aucileblad unda gaimijnos kurikulumisagan. sagulisxmoa Tu rogor
gansaRvraven am termins frangi specialistebi: “es aris dagegmil
qmedebaTa integrirebuli erToblioba, romelmac unda uzrunvelyos
37
moswavlis ganaleba”. maSasadame “ganaTleba” da ara “sertifikati”.
Aamave specialistebis azriT es “ dagegmili qmedebebi warmoadgenen:
swavlebis organizacias, saswavlo gegmas, saaTobriv gadanawilebas,
sxvadasxva masalas (didaqtikuri, saskolo da a.S.), swavlebis
meTodikas da Sefasebis sistemas (22). amgvarad, SegviZlia davaskvnaT,
rom kurikulumi ufro metis momcveli dokumkentia, vidre saswavlo
gegma an programa. Tumca, mTavari albad mainc is aris vin ra Sinaarss
Cadebs am terminSi.
ganaTlebis saerTaSoriso eqspertis hitendra pilais mier
saqarTvelosaTvis SeTavazebul saxelmwifo standartebisa da
kurikulumis reformirebis sarekomendacio proeqtSi vkiTxulobT: “
kurikulums ar gaaCnia Sesatyvisi qarTul enaSi, magram es termini
myarad aris damkvidrebuli saerTaSoriso saganmanaTleblo
literaturaSi, Aamitom sasurvelia, qarTvelma ganaTlebis
mesveurebmac (Educators) miiRon igi. is gansxvavdeba saswavlo gegmisagan,
romelic yofil sabWoTa kavSirSi kurikulumis magivrobas gaswevda”
(unda aRiniSnos, rom eqspertma Seiswavla saqarTvelos ganaTlebis
sitemaSi manamde arsebuli dokumentacia). Eeqsperti dasZens, rom
kurikulumi moicavs yvelafers _ ganaTlebis erovnuli xedvidan
dawyebuli, saklaso oTaxSi yoveldRiurad gasaxorcielebeli
aqtivobebis CaTvliT da saqarTvelos ganaTlebis sistemas sTavazobs
kurikulumis Semadgenel dokumentTa nusxas: ganaTlebis erovnuli
(saxelmwifo) xedva (National Education vision), kurikulumis erovnuli
(saxelmwifo) politika (National Curriculum policies), erovnuli
(saxelmwifo) standartebi (National Standarts), erovnuli (saxelmwifo)
programa (National Syllabi), skolis saswavlo gegma (Scool Teaching Plans),
romlebic Tavis mxriv qvedokumentebs moicaven. magaliTad,
kurikulumis erovnul (saxelmwifo) politikaSi warmodgenilia
Semdegi dokumentebi: saganTa CamonaTvalis politika (Subject curriculum
policies), swavlebisa da swavlis politika (Teaching and learning policies),
gamocdebisa da Sefasebis politika (Assessment and evaluation policies),
Tanabari SesaZleblobebisa da xelmisawvdomobis politika (Equity and
Access policies) da sainformacio teqnologiebis politika skolebSi. (34).
38
amdenad, SeiZleba vifiqroT, rom kurikulumi ganaTlebis sistemaSi
mimdinare pedagogiuri procesebis erTgvari koordinirebis
saSuallebaa da misTvis upiratesobis miniWeba axali midgomis
SemoRebas niSnavs.
gavixsenoT is konteqsti, romelSic Tavdapirvelad iqna
gamoyenebuli kurikulumi did britaneTsa da SeerTebul StatebSi, da,
romelSic iSva is sazrunavebi, dRemde rom inarCuneben aqtualobas. me-
19 saukunis bolos, mosaxleobis sagrZnoblad gazrdili
moTxovnilebis uzrunvelsayofad iwyeba britanuli da amerikuli
saskolo qselis ganviTareba. vinaidan ar arsebobda instancia,
romelic saTanado oficialur normebs Seqmnida, TiToeuli saswavlo
dawesebulebis winaSe dadga imis gansazRvris aucilebloba, Tu ra
unda eswavlaT mowafeebs.
amerikuli konstitucia (federaluri saxelmwifos doneze) ar
cnobda kompetenciebs ganaTlebis dargSi, xolo sxvadasxva Statis
ganaTlebis ganyofilebebi, calkeuli adamianisa da koleqtivis
damoukideblobis dacvis mizniT, mocemul sferoSi srul
Tavisuflebas skolis warmomadgenlebsa da ojaxebs utovebdnen.
analogiuri viTareba iyo inglisSi, sadac ar arsebobda ganaTlebis
saministro da sadac sagrafoebis saganmanaTleblo samsaxurebi
Casaxvis fazaSi imyofebodnen (32,18).
rogorc ”kurikulumis” laTinuri etimologia mowmobs, igi niSnavs
cdas gzebis gakvalvisa, romelsac unda miyvnen mowafeebi, raTa
SeaRwion garkveulwilad manamde auTvisebel teritoriaze. amgvarad,
erTdroulad unda gadawydes, Tu ra unda iqnas Seswavlili, rogor
da ra miznebisTvis. gaerTianebul samefoSi miznebis SerCeva im
sagamocdo centrebis Seqmnam gaamartiva, romelTa mier SeTavazebul
gamocdebzec iyvnen orientirebulni saswavlo dawesebulebebi. Tumca
savaldebulo programebi mxolod 1988 wels gaCnda, rac Sinaur
saqmeebSi Carevad iqna miCneuli da mravali saprotesto aqciis
safuZveli gaxda.
ukananaskneli oci wlis manZilze amerikis esa Tu is Stati
xSirad umkacres kanonebs awesebs diplomebis gasacemad, Tumca maTi
39
gacema saswavlo dawesebulebebis prerogativas warmoadgens. da mainc,
kontrolis aseT gaZlierebas iSviaTad mohyolia savaldebulo
programebis Semotana (18).
rogorc aRvniSneT, kurikulumis Seqmnis idea pirvelad im
qveynebSi gaCnda, sadac ganaTlebis sistema sruliad
decentralizebuli iyo da, sadac sistemis, metnaklebad,
centralizacias cdilobdnen. am movlenam SeiZleba gvafiqrebinos,
rom kurikulumi centralizebuli sistemisTvis absoluturad
gamousadegari dokumentia. Tumca safrangeTis magaliTi sul sxva
WrilSi dagvanaxebs am dokuments. “sinamdvileSi, Tu Cven kurikulums
Tavisuflebis kuTxiT mivudgebiT, mivxvdebiT, rom am dokumentis arsi,
swored, moqnilobasa da arCevanis TavisuflebaSi mdgomareobs.“ _
vkiTxulobT erTerTi frangi specialistis naSromSi (58). marTlac,
safrangeTma ukve mravali welia aitaca kurikulumis idea da danerga
kidec ganaTlebis sistemaSi. am qveyanas decentralizaciis problema
ar awuxebs, piriqiT safrangeTi ukve karga xania ganaTlebaSi
centralizebuli sistemis Sesustebas da saswavlo
dawesebulebebisaTvis meti Tavisuflebis micemas cdilobs. maSasadame,
SeiZleba vifiqroT, rom kurikulums, Tuki is saTanadod iqna
Sedgenili da ganxorcielebuli, centralizaciasa da
decentralizacias Soris erTgvari balansirebis unari gaaCnia.
kurikulumis aTviseba, garkveulwilad, iniciativasa da
pasuximgeblobas moiTxovs. kurikulumis aTviseba arCevanis gakeTebis
saSualebas iZleva, romelzec pasuxs Tavad arCevanis gamkeTebeli
agebs. amdenad, gasagebia Tu ra amoZravebT maT, visac dResdReobiT
surT kurikulumis im sistemebSi danergva, romlebic aRbeWdilni
arian savaldebulo programuli reglamentirebis xangrZlivi
tradiciiT. kurikulumis momxreebs swored am artaxebis moSvebis an
sulac gaxeTqvis imedi aqvT, raTa meti avtonomia mieces saswavlo
dawesebulebebsa da maswavleblebs; raTa SeizRudos centraluri
xelisuflebis prerogativebi da gafarTovdes urTierTSeTanxmebebi
saganmanaTleblo partniorebTan; raTa ukugdebul iqnas metismetad
40
erTsaxovani saxelmwifo saganmanaTleblo normebi da SesaZlebeli
gaxdes maTi mravalmxrivi modulacia.
marTlac, kurikulumi ar kmayofildeba Teoriuli codnis
CabeWdviT mowafeTa TavebSi. mas surs uzrunvelyos pirovnuli
ganviTarebac da moswavleebSi yvela im unar-Cvevis Camoyalibeba,
romelic aucilebelia sazogadoebriv da profesiul cxovrebaSi
Casabmelad. kurikulumma unda uzrunvelyos mowafeTa ` pirovnuli da
socialuri kompetenciebis ganuwyveteli progresi ~ (13). sxva
sityvebiT: kurikulumi aris ` gamocdilebaTa erToblioba, romelsac
mowafe skolis xelmZRvanelobiT iRebs ~ (18) an kidev, `cxovrebis
marTvis Zalisxmeva~ (61).
es ambiciebi saTaves konkretuli socio-kulturuli garemodan
iReben. isini, vinc inglisSi kurikulumis profilze fiqroben (TviT
naklebi SesaZleblobebis mqone skolebic ki), ver daiviwyeben didi
kerZo skolebisa Tu cnobili public school–ebis moTxovnebs,
romelTaTvisac gonebrivi ganviTareba, sportuli wvrTna da
koleqtivSi cxovrebis swavla pirvel planze dgas. SeerTebul
StatebSi igive moTxovnebi gaCnda, Tumca maT sxva safuZveli qondaT:
skolam TiToeul mowafes iseTi ganaTleba unda misces, romliTac igi
sakuTari wvlilis Setanas SeZlebs axali erisa da axali
sazogadoebis aRmSeneblobis saqmeSi (61). bunebrivia, rom swored aq
aris kidev erTi aspeqti, metad macdunebeli maTTvis, visac surs
saswavlo gegmebi da programebi informaciuli codnis primatisagan
gaaTavisuflos da moswavleebi unar-Cvevebis farTo speqtriT
aRWurvos, riTac isini SeZleben Tavi gaarTvan piradi da
sazogadoebrivi cxovrebis sul ufro mzard da garTulebul
moTxovnebs.
am orientaciebs kidev erTi yuradsaRebi Sedegi aqvT: informaciuli
codnis SeZena ukve TviTmizans aRar warmoadgens, aramed misi
daniSnulebaa ganaviTaros iseTi kompetenciebi, romelic calkeul
disciplinaTa CarCoebs aRemateba. am SemTxvevaSi saubaria ara imdenad
asaTvisebeli informaciis CamonaTvalis Sedgenaze, aramed unar-
Cvevebis, qcevebisa Tu damokidebulebaTa erTobliobis gansazRvraze.
41
amas garda, Sedegebis Sefaseba, punqtualuri (saskolo ciklTa
dasasrulisas) sertificirebis arsebobis SemTxvevaSic ki,
permanentuli procesi xdeba (6). es midgomebi udaod momxibvlelia
maTTvis, visac ar moswons disciplinaruli zRudeebis metismeti
mouqneloba, an kidev, gamocdebis uaryofiTi wnexi, romelic garedanaa
Tavs moxveuli da mxolod akademiur miRwevebzea orientirebuli.
marTalia, amgvarad Cafiqrebuli kurikulumi mxolod im zogad
CarCod warmogvidgeba, romelic TiToeul saswavlo dawesebulebaSi
konkretul saswavlo gegmad unda gadaiqces, romelic swavlebis
SinaarsSi etapobriv svlas, progresirebas gansazRvravs. Magram,
swavlebis Sinaarsi mosapovebeli kompetenciebis mixedviT SeirCeva,
kompetenciebis daufleba ki, diferencirebuli, gansxvavebuli gzebiT
SeiZleba. amrigad, is midgoma, romelsac moiTxovs kurikulumi
mniSvnelovnad gansxvavdeba im midgomisagan, romelic eqvemdebareba
yvelasaTvis windawin dadgenil programebs. TavisTavad cxadia, rom
kurikulumis problematika, rogoradac is aq aris warmodgenili,
idealur SemTxvevas gulisxmobs, da ar arsebobs imis iluzia, rom
realobaSi kurikulumi ase awyobilad muSaobs. sxvaTa Soris, amas
miuTiTebs uzarmazari literatura, romelic am Temas did
britaneTsa Tu SeerTebul StatebSi eZRvneba.
amrigad, sakiTxavia Tu ramdenad qmediTad icaven saTanado midgomas
da moTxovnebs is qveynebi, romelTac kurikulumis SedarebiT
xangrZlivi gamocdileba aqvT da isini, visTvisac es jer kidev axali
xilia.
$2. ucxouri enis kurikulumis politikuri aspeqtebi
2.1. saxelmwifo kurikulumis zogadi miznebi plurilingvizmTan
mimarTebaSi
saxelmwifo kurikulumis mizania dagegmos da ganaxorcielos
iseTi saswavlo procesi, romelic urTierTdakavSirebuli
42
elementebisgan Semdgar mravalferovan samyaros gaacnobs moswavles.
moswavle Tavad aris am samyaros binadari da unikaluri
warmomadgeneli. amisaTvis, kurikulumiT gansazrvrul saswavlo
procesSi
a) yoveli sagani unda iswavlebodes, rogorc codnis iseTi sistema,
romelic uSualodaa dakavSirebuli sxva sagnebTan, codnis sxva
sistemebTan. Mmoswavle unda ecnobodes bunebisa da kacobriobis
(civilizaciebis) arsebobis, Tumca gansxvavebul, magram,
urTierTganmsazRvrel aspeqtebs;
b) moswavle unda ecnobodes sakuTar qveyanas, mis istoriasa da
kulturas, msoflios sxva qveynebis istoriebisa da kulturebis
erTian konteqstSi, rac mas sakuTari qveynis istoriisa da kulturis
sworad gagebisa da Sefasebis saSualebas miscems.
g) moswavle unda iZendes iseT codnas, Rirebulebebsa da unar-
Cvevebs, rom man daubrkoleblad SeZlos sazogadoebriv cxovrebaSi
monawileoba. keTilganwyobili iyos gansxvavebuli eTnikuri da
socialuri warmomavlobis adamianebis, sxva tradiciebis, kulturebis
da religiebis warmomadgenelTa mimarT.
2.2. saganmanaTleblo dargi, rogorc saxelmwifo kurikulumis
ganuyofeli nawili
saganmanaTleblo dargi, rogorc saxelmwifo kurikulumis
ganuyofeli nawili emsaxureba saskolo ganaTlebis mTavari
saxelmwifo miznis ganxorcielebas : Tavisufali, damoukidebeli,
harmoniuli Ppirovnebis aRzrdas, romelic SeZlebs Tavisi wvlilis
Setanas samoqalaqo sazogadoebis ganviTarebaSi(4).
43
2.3. ucxouri enis saganmanaTleblo dargi, rogorc kurikulumis
ganuyofeli nawili
saqarTvelo, rogorc evropis erT-erTi wevri qveyana, enobrivad da
kulturulad mravalferovan sivrceSi Sevida. ucxouri enis codnis
gareSe warmoudgeneli gaxda am sivrceSi integrireba da sakuTari
pirovnuli SesaZleblobebis srulfasovani realizeba.
ucxourma enam, rogorc saganmanaTleblo dargma moswavleSi unda
ganaviTaros plurilingvisturi cnobiereba. Ees ki axalgazrdebs
gamoadgebaT saqmianobaSi, sazogadoebriv urTierTobebsa Tu pirad
cxovrebaSi. maT saSualeba miecemaT
• miiRon maTTvis sasurveli ganaTleba ucxour enaze
sazRvargareT an qveynis SigniT ;
• moiZion informaciis internacionalur wyaroebSi maTTvis
sasurveli Tu saWiro informacia ;
• gawevriandnen saerTaSoriso sazogadoebebsa Tu asociaciebSi ;
• monawileoba miiRon gacvliT programebSi ;
• gaacnon da gauziaron msoflio sazogadoebas sakuTari qveynis
kulturuli faseulobebi ;
• imogzauron da kargad gaecnon sxva qveynebis kulturas ;
• gaecnon sxvadasxva qveynis mecnierul Tu teqnikur miRwevebs ;
• gaimdidron codna da gamocdileba da es simdidre sakuTar
qveyanas moaxmaron ;
• daamyaron megobruli urTierTobebi ucxoenovan adamianebTan ;
• dasaqmdnen sakuTar qveyanaSi Tu mis farglebs gareT ;
• iTanamSromlon ucxoenovan partniorebTan saqmianobis
nebismier sferoSi. (6)
44
2.4. ucxouri enis swavlebi roli saskolo ganaTlebis mTavari miznis
ganxorcielebaSi
saganmanaTleblo dargis kurikulumi unda gansazRvravdes imgvar
saswavlo process, romelic xels Seuwyobs Tavisufali, harmoniuli
pirovnebis Camoyalibebas. ucxouri enis swavlis procesSi
moswavleebi unda eziarebodnen iseT zneobriv Rirebulebebs,
SeiZendnen iseT codnasa da unar-Cvevebs, romelic maT samoqalaqo
sazogadoebaSi sacxovreblad moamzadebs. amisaTvis TiTqmis yvela
evropuli qveynis, ucxouri enis kurikulumebi gamoyofen sam ZiriTad
aRmzrdelobiT-saganmanaTlebo mizans:
gonebrivi da fsiqo-emociuri potencialis ganviTareba ;
moqalaqeobrivi Segnebis ganviTareba ;
strategiuli kompetenciis ganviTareba. (59)
2.4.1. gonebrivi da fsiqo-emociuri potencialis ganviTareba.
gonebrivi da fsiqo-emociuri potencialis ganviTarebam unda
uzrunvelyos iseTi pirovnebis Camoyalibeba, romelsac eqneba
o movlenaTa gaazrebis da problemaTa wvdomis unari, anu
moazrovne adamiani. aseT adamians SeuZlia movlenaTa
mravlmxrivi gaanalizeba da Sefaseba.
o problemebis gadaWris unari, anu moqmedi adamiani; aseT adamiani
iRebs pasuxismgeblobas mimarTos saTanado Zalisxmeva
problemis mosagvareblad.
o movlenebis mimarT SemoqmedebiTi midgoma, anu SemoqmedebiTi
adamiani. aseT adamians mdidari fantaziis, warmosaxvis
meSveobiT SeuZlia axleburad miudges yovel movlenas da
gamoavlinos azrovnebisa da gamoxatvis arastandartuli
formebi; axal, moulodnel situaciebSi ipovos gamosavali.
45
o sakomunikacio unar-Cvevebi _ anu iqneba kargi komunikatori .
aseTi adamiani komunikaciur kompetencias operatiulad iyenebs
sakuTari azrebis, gancdebis, poziciis Camoyalibebis, dacvisa
Tu TviTgamoxatvisaTvis, sxvaTa gagebisaTvis.
o informaciis mopovebisa da Segrovebis unari anu kvleva-Ziebis
unar-Cvevis mqone adamiani. aseTi adamiani iCens iniciativas
moiZios axal-axali informacia im sakiTxebis Sesaxeb, romelic
misi uSualo interesis sferoSi Sedis. (6)
2.4.2 moqalaqeobrivi Segnebis ganviTareba.
ucxouri enis swavlebam unda uzrunvelyos iseTi pirovnebis
Camoyalibeba, romelic globalizaciisa da eTnokompliqtebis epoqaSi
gamoiCens plurilingvistur cnobierebas ; aseT adamians aqvs
o ucxouri enebis swavlis survili ;
o nebismieri enobriv-kulturuli TviTmyofadobis, rogorc aseTis,
dafasebisa da pativiscemis unari ;
o enobriv-kulturuli kuTvnilebis gancdaA (globalizaciis
epoqaSi mniSvnelovania moswavleebs davexmaroT, gaidgan fesvi
sakuTar kulturul garemoSi, ganicadon da gaacnobieron am
garemos ganumeorebloba. es erTgvarad daicavs maT im
procesisagan, romelic Tanamedrove msoflios emuqreba :
kulturaTa, individualobaTa, cnobierebaTa gaerTsaxovneba) ;
o adgilobrivi, regionaluri, erovnuli Tu saxelmwifo
faseulobebis mimarT pasuxismgebloba ;
o pozitiuri damokidebuleba enobriv-kulturuli Tu
individualur gansxvavebulobis mimarT. (plurilingvisturi
cnobierebis mqone adamiani gansxvavebas aRiqvams, rogorc
simdidres, rogorc kerZo gamovlinebas samyaros
mravalferovnebisa, da ara rogorc mtrul fenomens, romelic
emuqreba misi kulturuli garemos TviTmyofadobas). (5, 51)
46
strategiuli kompetenciis ganviTareba.
strategiuli kompetenciis ganviTareba kompetenciis ganviTarebam
unda uzrunvelyos iseTi pirovnebis Camoyalibeba, romelsac eqneba
TviTganviTarebisa da mTeli sicocxlis manZilze swavlis unari anu
iqneba sakuTar pirovnul zrdaze pasuxismgebeli adamiani. aseT
adamians aqvs maRalganviTarebuli metakognituri cnobiereba (ix. term.
leqs.), rac saSualebas aZlevs iyos qmediTunariani da damoukidebeli
saqmianobis nebismier sferoSi, gansazRvros sakuTari SesaZleblobebi
da moTxovnilebebi, imoqmedos adeqvaturad da operatiulad (6).
2.5. Tanasworuflebianoba kurikulumSi
kurikulumi aucileblad unda iTvaliswinebdes individualuri
bunebis Taviseburebebs – TiToeul moswavles aqvs Taviseburi
gonebrivi da fsiqo-emociuri potenciali, sxvadasxva tipis
SesaZleblobebi, midrekilebebi, interesebi, cxovrebiseuli
gamocdileba da a.S. kurikulumis Tanaxmad unda iTvlebodes, rom
yvela individualobas arsebobis Tanabari ufleba aqvs, amasTanave,
kurukulumi unda moiTxovdes, rom saswavlo procesma xeli Seuwyos
individualobaTa mravalferovnebis gaSla-ganviTarebas.
kurikulumi unda cnobdes azrovnebis pluralur bunebas da
Rirebulebis TvalsazrisiT, Tanabar doneze ayenebdes azrovnebis
yvela tips, iqneba es sametyvelo, logikur-maTematikuri, vizualur-
sivrculi, musikaluri, kinesTeturi, interpersonaluri,
intrapersonaluri Tu naturalisturi (ix. term. leqs.: mravalgvari
azrovneba) (6, 43, 31).
aRsaniSnavia, rom meoce saukunis skolaSi sayovelTaod miRebuli
koncefcia, romelic Rirebulad azrovnebis mxolod or tips miiCnevs,
sametyvelos da logikur-maTematikurs, normaluri ganviTarebis
47
saSualebas uspobs im individebs, romlebic gansxvavebuli unarebiT
arian dajildovebulni. aseT koncepciaze dafuZnebuli swavleba
axorcielebs Tanabrobis ideis gaukuRmarTebas da misi gaigivebas
erTnairobasTan: yvela erTnairad, erTi mimarTulebiT unda
ganviTardes. es gulisxmobs gansxvavebuli individualobebis erT
modelze nivelirebas, individualuri potenciebis SeboWvas,
individualuri mravalferovnebis gaerTsaxovnebas, mniSvnelovani
adamianuri resursebis umoqmedod, auTviseblad datovebas. cxadia,
skolis aseTi koncefcia safuZvelSive uaryofs
Tanasworuflebianobis princips.
Tanasworuflebianobis principis dasacavad kurikulumi unda
moiTxovdes diferencirebuli swavlebis danergvas, romelic
gulisxmobs swavlebis procesSi strategiebis, meTodebis da
aqtivobebis mravalferovani speqtris gamoyenebas, da, rac Zalzed
mniSvnelovania, ase vTvqaT, mravalganzomilebiani Sefasebebis
Catarebas. mravalganzomilebiani Sefaseba parametrebisa da
kriteriumebis farTo sfeqtriT xasiaTdeba, rac xels uwyobs
TiToeuli mowafis specifiuri unarebisa da midrekilebebis
gamovlenas.
Tanasworuflebianobis principiT skola SeZlebs TiToeuli
moswavlisaTvis daxmarebis gawevas, raTa man ipovos is saqme, romelic
yvelaze metad miesadageba unarebisa da midrekilebebs miseul gamas
(6).
$ 3.Uucxouri enis kurikulumis pedagogikuri aspeqtebi
3.1. kurikulumis gamWoli aRmzrdelobiTi prioritetebi
dasavleTis qveynebis saskolo kurikulumebi gansazRvraven sam
saganmanaTleblo prioritets : literacy, numeracy da life skills, romelic
moicavs yvela saganmanaTleblo dargs da maT Soris ucxour enas
(22,53,60,62). Cven SevecadeT qarTuli Sesatyvisi mogveZebna am
48
terminebisaTvis : wigniereba, ariTmetika da sasicocxlo unar-Cvevebi.
amdenad, ucxouri enis swavla/swavleba, kurikulumis mixedviT,
dargis specifiur kompetenciebTan erTad xels Seuwyobs moswavleSi
Semdegi gamWoli prioritetebis ganviTarebasac :
wigniereba
wigniereba gulisxmobs enis flobas, misi saWiroebisamebr
warmatebuli gamoyenebis unars.
Hhumanitaruli dargebis Seswavlisas moswavles saSualeba unda
mieces daakvirdes movlenaTa Seswavlis process, gaacnobieros
movlenaTa raoba, moaxdinos Sedarebebi, daeuflos aTvisebuli
inforaciisa da unar-Cvevis pozitiuri miznebiT gamoyenebis
xelovnebas ;
teqnikuri sagnebis SemTxvevaSi saqme gvaqvs simboloebis
gamosaxulebebisa da terminebis warmatebul gamoyenebasTan. es
yovelive ganaviTarebs da gaamdidrebs moswavlis cnobierebas, rac
wignierebis safuZvels warmoadgens.
ariTmetika
humanitaruli sagnebis swavlebisas moswavlem unda awarmoos
azrobriv operaciebi : daakvirdes da gaanalizos sxvadasxva
kategoriebi, struqturebi, amoicnos movlenaTa funqcionaluri
meqanizmebi, ganaxorcielos deduqcia, induqcia, Sedareba;
teqnikuri sagnebis saSualebiT ki, Tvla, angariSi da a.S. aseTi
tipis azrobrivi aqtivobebi ganviTarebs cnebiT azrovnebas da
Sesabamisad moswavles xels Seuwyobs logikur-maTematikuri
azrovnebis ganviTarebas.
sasicocxlo unar-Cvevebi
sasicocxlo unar-CvevebSi igulisxmeba is kompetenciebi, romelTa
floba aucilebelia TanamedroveobaSi sakuTari pirovnebis
49
realizebisa da saTanado adgilis damkvidrebisaTvis. kurikulumi
gamohyofs sasicocxlo unar-CvevaTa 3 tips :
• pirovnuli potencialis realizebisaTvis aucilebeli unar-
Cvevebi (mexsiereba, azrovneba, aRqma, warmosaxva,
SemoqmedebiToba, metakognituri cnobiereba);
• socialuri unar-Cvevebi, rac sxvebTan urTierTobasa da
TanamSromlobas gulisxmobs;
• samoqalaqo unar-Cvevebi, rac gulisxmobs samoqalaqo
sazogadoebis aRmSeneblobisaTvis aucilebel Tvisebebs,
rogoric aris arCevanis gakeTeba, iniciativis gamoCena,
damoukidebloba, tolerantoba, piradi da sazogadoebrivi
pasuxismgebloba da sxva. (6,22)
3.2. swavla/swavlebis gageba kurikulumSi (orientacia moswavleze)
axali saxelmwifoebrivi da sazogadoebrivi moTxovnebis
Sesabamisad kurikulumi upiratesobas aniWebs swavlebis im midgomebs,
im meTodebs, romelic uzrunvelyofs moswavlis aRWurvas unar-
Cvevebis qmediTi, operatiuli sistemiT, romlis meSveobiTac isini
SeZleben Tanamedrove mudmivcvalebad samyaroSi cxovrebas da
moRvaweobas. aseT moTxovnas akmayofilebs moswavleze orientirebuli
swavleba.
moswavleze orientirebuli swavleba gulisxmobs swavlebis
dialogur models, romlis drosac moswavle aRiqmeba rogorc
dialogis partniori, romlis mier gamoTqmuli mosazrebebi
Rirebulia da angariSgasawevi. amgvari swavleba xel Seuwyobs
TiToeul moswavles aqtiurad Caebas swavlis procesSi, gaxdes
sakuTar swavlasa Tu qmedebebze pasuxismgebeli, daeuflos saswavlo
procesis marTvis xelovnebas. yovelive amis gansaxorcieleblad
pedagogikas moqmedebaSi mohyavs swavlebis iseTi meTodika, romelic
• aviTarebs da xvews moswavleSi TvTSefasebis unars;
• saSualebas aZlevs mas gamoiyenos saswavlo strategiebi;
50
• saSualebas aZlevs damoukideblad miiRos gadawyvetilebebi
sisusteebis gamosasworeblad.
moswavleze orientirebuli swavleba TiToeul moswavles exmareba
maqsimalurad gamoavlinos da aamoqmedos Tavisi potenciali.
amisaTvis pedagogika iyenebs swavlebis iseT meTodikas, romelic
• klasSi Tbil da keTilsaimedo garemos warmoqmnis, sadac
yvelaze gaubedavi moswavlec ki bedavs sakuTari azrebisa Tu
gancdebis gamoxatvas;
• iwvevs Sinagani motivaciis gazrdas;
• iTvaliswinebs individualur Taviseburebebs da
diferencirebisaTvis iyenebs swavlebis mravalferovan
strategiebsa da aqtivobebs;
• stimuls aZlevs TiToeuli moswavlis winsvlas;
moswavleze orientirebuli swavleba xels uwyobs sasicocxlo
unar-Cvevebis ganviTarebas: aqtiuri swavla/swavlebis procesSi
moswavleebs uwevs amocanebis damoukideblad gadaWra, TanamSromloba,
TviTgamoxatva, kamaTi, codnis aqtiuri da mravalmxrivi gamoyeneba.
ucxouri enis saganmanaTleblo dargSi moswavleze orientirebuli
swavleba, cxadia, ucxouri enis komunikaciur swavlebas gulisxmobs.
gansakuTrebuli yuradReba eqceva enobrivi codnis funqcionalur
gamoyenebas da sametyvelo unar-Cvevebis ganviTarebas(6).
E
3.3. maswavlebeli da moswavle kurikulumSi
evropuli qveynebis saganmanaTleblo kurikulumebi maswavleblisa
da moswavlis (es standarti gansxvavdeba moswavlis miRwevebis
standartisgan) standarts moicaven. Cven SevecadeT reziumireba
gagvekeTebina sxvadasxva kurikulumSi mocemuli maswavleblisa da
moswavlis standartebisa da mokle monaxazis saxiT gadmogvetana
51
naSromSi. Kkurikulumebi praqtikulad erTsadaimave safuzvelze
dganan:
maswavlebeli – moswavleze orientirebuli swavleba maswavlebels
maRal moTxovnebs uyenebs. igi SemoqmedebiTad unda miudges TiToeul
moswavles, man moswavleTa individualuri diferencirebis
gaTvaliswinebiT unda dagegmos gakveTilebi, sxvadasxva parametrebiT
unda awarmoos saswavlo procesis da moswavleTa Sefaseba, mudmivad
izrunos sakuTar dargobriv da profesiul zrda-ganviTarebaze;
gakveTilze maswavlebeli meTvalyureobs gakveTilis msvlelobas,
warmarTavs interaqcias, iZleva rCevebs, gamoxatavs Tavis
damokidebulebas, Tavis Sexedulebas, stimuls aZlevs winsvlas,
aRvivebs cnobismoyvareobas, amkvidrebs TanamSromlobiT (da ara
SejibrebiT) suliskveTebas, urTierT pativiscemas (5,41,58).
moswavle aris aqtiuri, pasuxismgebeli, swavlobs Tu rogor
iswavlos, afasebs Tavis Sedegebs, zrunavs maT gamosworebaze,
konstruqciul damokidebulebas avlens Secdomebis, SeniSvnebis,
Sesworebebis mimarT; tolerantulia gansxvavebuli azris mimarT;
damoukideblad akeTebs arCevans, iCens iniciativas,
organizebuladDmoqmedebs; SemoqmedebiT damokidebulebas avlens
nebismier gauTvaliswinebel situaciaSi; ganaviTarebs Tavis saswavlo
strategiebs (5,41,58).
daskvna
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, SeiZleba iTqvas, rom
kurikulumi ganaTlebis sistemaSi mimdinare pedagogikuri procesebis
erTgvari koordinaciis saSualebaa. ganaTlebis sistemis
funqcionirebis xarisxs, rasakvirvelia, koordinacia unda
ganapirobebdes, Tumca sakiTxavia, dokumenturad dafiqsirebuli
52
meqanizmebi, ramdenad SeZleben praqtikis xarisxis uzrunvelyofas.
yovel SemTxvevaSi, reformis ganviTarebis am fazaSi evropuli
gamocdilebis gaziareba Cveni qveynisaTvis saxarbielo unda iyos.
meoce saukunis qarTuli saskolo gamocdileba, romelic
informaciis isteriuli aTvisebis aucileblobiT gamoirCeoda,
TanamedroveobasTan mimarTebaSi seriozuli refleqsiis sagnad unda
iqces. kurikulumis danergvis survili, iqneb, Cvens skolebSi am, jer
kidev, gargad fexgadgmuli atavizmisgan Tavis daRwevis mcdelobaa.
rogorc aRvniSneT safrangeTma es idea centralizebuli sistemis
Sesasusteblad aitaca. saqarTvelos am mimarTulebiTac arcTu
saxarbielo gamocdileba aqvs. reforma ki, skolebisaTvis meti
Tavisuflebis miniWebas iTvaliswinebs. Kkurikulumis saTanadod
SemuSavebam da danergvam SesaZloa sistemis decentralizacias
aqtiurad Seuwyos xeli.
53
Tavi III. Uucxouri enis kurikulumis zogaddidaqtikuri
aspeqtebi
$ 1. K komunikacia kurikulumSi
1.1. komunikacia _ ucxouri enis kurikulumis erT-erTi
zogaddidaqtikuri mizani plurilingvizmis WrilSi
D dasavlur sivrceSi ucxouri enis kurikulumebi sxva miznebTan
erTad miznad isaxaven moswavleSi komunikaciuri kompetenciis
ganviTarebas. Aamas iTxovs sazogadoeba skolisgan da am kompetenciis
SeZenas eltvis moswavlec.
termini « komunikacia » Tanamedrove pedagogiur dokumentebSi
Zalian farTo mniSvnelobiT ixmareba. igi gulisxmobs urTierTobas
informaciis gamRebsa da mimRebs Siris. Kkomunikacias ara mxolod
maSin aqvs adgili, roca or an met TanamosaubresTan gvaqvs saqme.
Nnebismieri statiisa Tu wignis kiTxva, nebismieri tele Tu radio
gadacemis mosmena gulisxmobs komunikacias informaciis gamRebsa da
mimRebs Soris.
1.2. verbaluri da araverbaluri komunikacia
socio-lingvistur mecnierebaTa Tanaxmad komunikaciis, ase vTqvaT,
ori teqnika arsebobs : sityvieri (verbaluri) da arasityvieri
(araverbaluri). xSirad arasityvieri Tansdevs da avsebs sityviers.
arasityvieri komunikacia zepirsityvierebaSi aris mimika,
Jestikulacia, gamometyveleba, moZraoba (mag. muStis moRereba, Tvalis
Cakvra, xelis CamorTmeva, mudaris niSnad daCoqva a. S.), xmis toni,
intonacia ; werilobiT wyaroebSi es SeiZleba iyos sxvadasxva tipis
ilustraciebi (suraTi, foto, diagrama, sqema, naxati da a. S.),
54
gaformeba, tipografia (xazgasma, gamuqeba, sxvadasxva Srifti, adgilis
gamotoveba). araverbaluri komunikacia Zalian mniSvnelovan rols
asrulebs komunikaciaSi. amitom swavlis procesSi mas saTanado
yuradReba unda mieqces (5,15,16).
1.3. komunikaciuri kompetenciis oTxi komponentiK
literaturuli kvlevebis safuZvelze dadginda, rom komunikaciuri
kompetencia oTx komponents gulisxmobs:
enobriv-komunikaciuri (sametyvelo);
interkulturuli;
interpersonaluri;
intrapersonaluri;
enobriv-komunikaciuri komponenti
enobriv-komunikaciuri kompetencia xorcieldeba 4 ZiriTadi
sametyvelo aqtivobis saSualebiT. esenia :
o recepcia anu aRqma (smenisa Tu kiTxvis gziT) ;
o producireba anu warmoeba (teqstis Sedgena-Seqmna
zepirmetyvelebisa Tu weris gziT) ;
o interaqcia anu Cabma sityvier urTierTobaSi, romelic aRqma-
producirebis monacvleobiT mimdinareobs or an met pirs
Soris ;
55
o mediacia (Targmna, Tarjimnoba, informaciis gadamuSaveba
mesame
pirisTvis – reziume, angariSi); (6)
didaqtikuri moTxovnebis gaTvaliswinebiT swavlebis sxvadasxva
safexurze kurikulumi prioritetul mniSvnelobas ama Tu im
sametyvelo aqtivobas unda aniWebdes.
mag. Cvens mier SemuSavebuli TeoriiT ucxouri enis kurikulumi or
sametyvelo aqtivobas (recefcia da producireba) oTx nawilad yofs
da sxvadasxva saswavlo ciklSi ama Tu im nawilze aqeTebs aqcents.
sabolood es nawilebi Tanabrdeba:
mosmena
laparaki
mosmena
laparaki
mosmena
laparaki
kiTxva
wera
kiTxva
wera
kiTxva
wera
56
interkulturuli komponenti
fsiqo-lingvistur mecnierebaTa Tanaxmad sakomunikacio aqtis
realizebisas aucilebelia adresantisa da adresatis presupoziciebi
Seesabamebodes erTmaneTs, winaaRmdeg SemTxvevaSi gardauvalia
uiRblo komunikacia (Saussure, Austin).
saganmanaTleblo kurikulumis komunikaciur kompetenciaSi
zemoTxsenebul aspeqts udidesi mniSvneloba aqvs. mag. ucxouri enis
swavlebis SemTxvevaSi, sakomunikacio aqtis realizeba moiTxovs im
kulturuli Tu socio-kulturuli samyaros codnas, romel enazec
xorcieldeba komunikacia. sicxadisaTvis erT magaliTs moviyvanT:
safrangeTSi kviraobiT xSirad gaigonebT : “arabTan wavedi ». saqme
isaa, rom kviraobiT uklebliv yvela sasursaTo maRazia daketilia (es
socio-kulturul fenomenia, romelsac fesvi qristianul tradiciaSi
udgas). mxolod arabebis mflobelobaSi myofi sasursaTo maRaziebia
Ria. aseTi maRaziebi parizis yvela ubanSi SegvxdebaT. am konteqstSi
« arabi » sasursaTo maRazias niSnavs. vinc es ar icis, ver SeZlebs
informaciis sworad aRqmas anu socio-kulturuli fenomenis arcodna
komunikacias Seaferxebs(5).
komunikaciis realizebisaTvis Kkulturis codna ar aris
sakmarisi : mas Tan unda sdevdes gansxvavebul msoflxedvelobaTa,
gansxvavebul RirebulebaTa, gansxvavebuli cxovrebis wesebis gageba
da aRiareba. ucxo, gansxvavebuli kulturuli samyaros gagebis unars
Tanamedrove samecniero literaturaSi interkulturul kompetencias
uwodeben (29).
interpesonaluri komponenti
gansxvavebulis gagebas niSnavs interpersonaluri kompetenciac,
oRond individualur ganzomilebaSi; igi gulisxmobs gansxvavebuli
individualobis gagebis unars (5,29).
57
intrapersonaluri komponenti, anu swavlis swavla
maswavlebelma icis ra aris swavleba da icis ra aris swavla, ra
unda gaakeTos moswavlem imisTvis, rom iswavlos. magram moswavlem es
ar icis. igi mindobilia maswavlebels da brmad mihyveba mis
miTiTebebs. swavlis swavla (apprendre à apprendre. fr.) swored mowafis
saswavlo procesSi gaTviTcnobierebasa da aqtiur CarTvas niSnavs.
moswavlem unda gaacnobieros
• saswavlo miznebi;
• Tu ra faqtorebi monawileoben swavlis procesSi;
• gzebi Tu saSualebebi, romliTac miznebi miiRweva;
• saSualebebi, romliTac xorcieldeba miRweuli Sedegebis
Sefaseba;
• saSualebebi, romlebiTac xorcieldeba sisusteebis gamosworeba
da a.S.
sainteresoa is faqti, rom bevri specialisti strategiul
kompetencias da intrapersonalur kompetencias aigivebs. erT-erTi
avtori wers, rom Tanamedrove didaqtika efeqtiani swavlisaTvis did
mniSvnelobas aniWebs swavlis swavlas. swavlis swavla moswavles
ganuviTarebs strategiul kompetencias, rac aamaRlebs moswavlis
qmedunarianobas nebismier saganmanaTleblo dargSi da, amasTanave,
moamzadebs ucxour enaTa TviTswavlisaTvis (autoapprentissage. fr.) (42).
marTlac, ramdenadac startegiuli kompetencia gulisxmobs
moswavlis mier sakuTari SesaZleblobebisa Tu saWiroebebis
gansazRvras, sakuTari unarebis, codnis Sefasebas, sakuTari
fsiqologiuri Taviseburebebisa da saswavlo profilis (ix. term.
leqs.) gacnobiereba-gaTvaliswinebas, da, saerTo jamSi, saswavlo
saqmianobaSi sakuTari Tavis marTvas, mas SeiZleba intrapersonaluri
(intrapersonnelle. fr.) kompetenciac vuwodoT(6).
58
ZiriTadi mizani:
komunikaciuri
kompetencia
1.3. amocanebi komunikaciis swavlebisaTvis
evropis ganviTarebuli qveynebis ucxour enaTa kurikulumebis
mixedviT komunikaciuri kompetenciis swavlebisaTvis 3 tipis amocana
aris gadasawyveti
moswavles unda Camouyalibdes saTanado damokidebulebebi
(cnobismoyvareoba, keTilganwyoba ucxos mimarT, enis swavlis
survili da a.S.);
moswavles unda ganuviTardes sxvadasxva kategoriis unar-Cveva
(sametyvelo, interkulturuli, socialuri, strategiuli da a.S.)
moswavlem unda aiTvisos sxvadasxva kategoriis informacia
(kulturuli, enobrivi, samoqalaqo da a.S.) (26,29,59).
amrigad, ucxour enaze komunikaciuri kompetenciis SeZena
gulisxmobs sxvadasxva kategoriis informaciis, unar-Cvevisa Tu
damokidebulebis erTobliv dauflebas(6). TvalsaCinoebisTvis
gamoviyenebT sqemasa da tabulas:
informacia
lingvisturi komponenti unar-Cveva
damokidebuleba
informacia
interkulturuli komponenti unar-Cveva
damokidebuleba
informacia
interpersonaluri komponenti unar-Cveva
damokidebuleba
informacia
intrapersonaluri komponenti unar-Cveva
damokidebuleba
59
lingvisturi
komponenti
interkulturuli
komponenti
interprsonaluri
komponenti
intrapersonaluri
komponenti
informacia enobrivi
informacia
(leqsika,
gramatika,
fonetika);
araverbaluri
informacia
(Jestikulacia,
ilustrireba,
grafikuli
gamosaxuleba).
socio-kulturuli
konteqstebi.
individualuri
mravalferovneba.
Swavlis
xelSemwyobi
faqtorebi da
piribebi.
Uunar-Cveva smena, laparaki,
kiTxva, wera.
Uucxo, gansxvavebuli
socio-kulturuli
konteqstebis gageba;
ucxo kulturul
garemosTan
adaptacia.
Gansxvavebuli
individualobis
gageba.
saswavlo
saqmianobis
warmarTva da
efeqturi
strategiebis
gamoyeneba.
damokidebuleba enisa da
enobrivi
meqanizmebisadmi
cnobismoyvareoba
da interesi;
enobrivi
komunikaciis
survili.
dadebiTi
damokidebuleba
gansxvavebul
kulturul
samyaroTa mimarT;
tolerantoba.
keTilganwyoba
individualur
gansxvavebulobaTa
mimarT;
tolerantoba.
sakuTari Tavis
rwmena;
swavlisadmi
dadebiTi
damokidebuleba;
sakuTari
SesaZleblobebis
Sefaseba/dafaseba.
60
$. 2 Sefasebis sistema
2.1. Sefasebis miznebi da tipebi
Sefaseba kurikulumis Semadgeneli nawilia. is mizanmimarTuli,
sistematuri da Tanamimdevruli procesia. Sefasebis daiSnulebisa Tu
miznebis Sesaxeb sxvadasxva avtors praqtikulad erT gansazRvrebamde
mivyavarT : misi mTavari daniSnulebaa swavla/swavlebis gaumjobeseba
(6,19,27,44,45,53). A avtorebi ori tipis Sefasebas gamoyofen _ formative
da summative. maTi azriT Sefasebis es tipebi saswavlo procesSi
sxvadasxva saWiroebisamebr gamoiyeneba. magaliTad erT-erTi
specialistis azriT, formatuli (formative) Sefaseba maswavlebels
awvdis informacias moswavleTa progresisa da xarvezebis, specifiuri
unarebisa Tu midrekilebebis Sesaxeb. am informaciis gaanalizebis
safuZvelze maswavlebeli gegmavs da gansazRvravs swavlebis kurss,
meTodebs, strategiebs. xolo moswavlisaTvis Sefaseba aris
saSualeba, romelic xels uwyobs swavlaSi mis aqtiur Cabmas da
saswavlo procesis gacnobierebas. igive specialisti Tvlis, rom
somaturi (summative) Sefaseba statistikur monacemebs iZleva da es
mniSvnelovania ara pedagogiuri, aramed administraciuli
TvalsazrisiT (27).
Cven SevecadeT zemoTxsenebul avtorTa naSromebSi mocemuli
Sefasebis miznebi dagvemuSavebina imis gasarkvevad, Tu ramdenad
Seesabameba es miznebi maT mierve SemoTavazebul tipologias.
pirvel etapze Cven amovkrifeT naSromebidan daaxloebiT oci
mizani. damuSavebisas davinaxeT, rom miznebi Sinaarsobrivad erTmaneTs
emTxveoda da gadavwyviteT isini Segvejerebina. sabolood oTxi
mizani gamoviyvaneT:
Sefasebis miznebi :
aamaRlos moswavlis swavlis motivacia da gamoavlinos TiToeuli
moswavlis specifikuri unarebi da interesebi;
61
daexmaros moswavles saswavlo procesis warmarTvaSi;
miawodos moswavles, mSobels, maswavlebels, saxelmwifos
informacia moswavlis miRwevebze standartiT dadgenil
SedegebTan mimarTebaSi;
daexmaros maswavlebels samoqmedo gegmis gansazRvraSi.
meore etapze saWirod miviCnieT miznebis kategoriebad dayofa, raTa
gamokveTiliyo tipebi. Cven amgvari klasifikacia gavakeTeT:
A kategoria
• daexmaros maswavlebels samoqmedo gegmis gansazRvraSi.
B kategoria
• aamaRlos moswavlis swavlis motivacia da gamoavlinos
TiToeuli moswavlis specifiuri unarebi da interesebi;
• daexmaros moswavles saswavlo procesis warmarTvaSi.
C kategoria
• miawodos moswavles, mSobels, maswavlebels, saxelmwifos
informacia moswavlis miRwevebze standartiT dadgenil
SedegebTan mimarTebaSi.
maSasadame, miznebi sam kategorid davjgufeT. Sesabamisad, sami
tipis Sefaseba gamoikveTa. xangrZlivi Teoriuli da praqtikuli
kvlevisa da refleqsiis Sedegad Sefasebis garkveuli tipologiur-
ganmartebiTi sistema SevimuSaveT :
62
Sefasebis tipebi
Sefaseba saswavlo procesSi sxvadasxva mizniT gamoiyeneba. dasaxuli
miznebis Sesabamisad sxvadasxva tipis Sefaseba arsebobs :
Dwinaswari Sefaseba
am tipis Sefaseba yoveli saswavlo ciklis dasawyisSi tardeba.
misi mizania daadginos Tu ramdenad arian mzad moswavleebi
gadavidnen axal saprogramo masalaze, aris Tu ara saWiro garkveuli
xarvezebis Sevseba an mosamzadebeli samuSaoebis Catareba. am tipis
Sefasebisas sasurvelia dadgindes moswavlis fsiqo-emociuri
faqtorebi, romlebic mniSvnelovan rols TamaSoben swavlaSi: kerZod,
calkeuli moswavlis motivacia, misi Sexeduleba sakuTar
SesaZleblobebze. amgvari Sefasebis Sedegebs maswavlebeli saswavlo
kursis gansazRvrisTvis unda iyenebdes, Sesaferisi midgomebis,
aqtivobebisa Tu strategiebis SesarCevad.
Mdamxmare Sefaseba
am tipis Sefaseba sistematurad tardeba saswavlo procesSi. misi
mizani SeZenili codnisa Dda unar-Cvevebis ganmtkiceba da moswavleTa
winsvlis xelSewyobaa. Aam tipis Sefasebis saSualebiT maswavlebeli
swavlis procesSi akvirdeba calkeul moswavles da moswavleTa
jgufebs: Tu raSi aqvT winsvla, ra tipis aqtivobebi mowonT an ar
mowonT ; ra tipis Secdomebs uSveben ; ra uZneldebaT, ra
uadvildebaT ; ra aris warmatebis Tu warumateblobis mizezi. am
tipis Sefaseba maswavlebels exmareba gansazRvros calkeuli
moswavlis saWiroebebi da maTi gaTvaliswinebiT individualurad
63
miusadagos damxmare saSualebebi, rac TiToeuli maTganis winsvlas
Seuwyobs xels.
A raTa aRniSnuli tipis Sefasebam saswavlo procesSi qmediTi roli
Seasrulos, aucilebelia Semdegi principebis dacva:
▫ damxmare Sefasebis principebi
_ Sefaseba unda iyos mravalganzomilebiani, raTa moxerxdes
TiToeuli moswavlis specifikuri unarebis gamovlena-moniSvna ;
_ Sefaseba unda iyos pozitiuri da mastimulirebeli ;
_ moswavle aqtiurad unda iyos Cabmuli Sefasebis procesSi ;
_ maswavleblis Sefasebebis paralelurad, moswavle sakuTar Tavs
damoukideblad unda afasebdes. TviTSefaseba ganapirobebs moswavlis
aqtiur Cabmas saswavlo procesSi. igi naTlad dainaxavs, sad aqvs
winsvla, sad uWirs. swored es garemoeba zrdis mis
motivacias.DSedegad moswavle moindomebs warumateblobaTa
gamosworebas ; iswavlis gamosasworebeli saSualebebis dadgenas;
igrZnobs pasuxismgeblobas.
Semajamebeli Sefaseba
am tipis Sefaseba garkveuli masalis gavlis an saswavlo ciklis
dasrulebisas tardeba. Mmisi mizania moswavleTa miRwevebis
raodenobrivi Sefaseba anu niSnis dawera, saWiroebis SemTxvevaSi –
sertifikatis gacema. amas garda, am tipis Sefaseba moswavles gare _
erovnuli SefasebisTvisac moamzadebs, romelic arsebiTad imave saxis
Sefasebas warmoadgens.
▫ Semajamebeli Sefasebis principebi
_ Sefaseba unda iyos gamWvirvale __ moswavleebma unda icodnen Tu
ra kriteriumebiT xdeba maTi Sefaseba ;
64
_ Sefaseba unda iyos miukerZoebeli, samarTliani, argumentirebuli
da sando;
_ Sefaseba unda iyos standartiT dadgenil SedegebTan
SesabamisobaSi.
2.2. Sefasebis sagani
• winaswari Sefaseba
amgvari Sefasebis sagania is sabazo kompetenciebi, romelTa floba
aucilebelia momdevno ciklSi gaTvaliswinebuli masalis
asaTviseblad da is fsiqo-emociuri faqtorebi (ganwyobebi,
warmodgenebi), romelmac SeiZleba moswavlis saswavlo procesze
Semaferxebeli zemoqmedeba moaxdinos.
• damxmare Sefaseba
amgvari Sefasebis sagani TviT saswavlo procesi, misi yvela
elementi da faqtoria. magaliTad:
▫ moswavlis damokidebuleba sakuTari Tavis, sagnis, gakveTilis
Tu maswavleblis mimarT;
▫ fsiqologiuri profili (Tamami, gaubedavi, mousvenari, mSvidi,
eqstravertuli, intravertuli, aqtiuri, pasiuri, sakuTar TavSi
darwmunebuli an daurwmunebeli da a.S.);
▫ unar-Cvevebi _ aq igulsxmeba, rogorc dargisTvis
damaxasiaTebeli , ise gamWoli prioritetuli unar-Cvevebi:
kiTxvisa da weris u-C-ebi, sametyvelo u-C-ebi, strategiuli u-C-
ebi, socialuri u-C-ebi da a. S;
▫ informaciis floba. aq igulisxmeba programis SinaarsiT
dadgenili codnis maragi, romlis aTviseba aucilebelia unar-
CvevaTa da codna-CvevaTa ganviTarebisaTvis;
65
amrigad, damxmare Sefaseba
▫ saSualebas miscems maswavlebels, zustad daadginos Tu ra
uWirs TiToeul moswavles da gauwios mas qmediTi
daxmareba ;
▫ daexmareba moswavles, gaacnobieros yvela faqtori, romelic
swavlis procesze xelSemwyobad an Semaferxeblad moqmedebs
da daeuflos swavlis procesis marTvas.
• Semajamebeli Sefaseba
Semajamebeli Sefasebis sagani aris kurikulumiT dadgenili
Sedegebi.
niSanTa sistemaSi sasurvelia aisaxos unar-Cvevebis upiratesoba
informaciis flobasTan mimarTebaSi. amisaTvis meti wona (qulebis
raodenoba) unda mieniWos im sakiTxebs, romelic ama Tu im unar-Cvevas
amowmebs, vidre im sakiTxebs, romelic mxolod informaciis flobas
amowmebs.
mag., informaciis floba: moswavlem icis 1 –10 daTvla; moswavlem
icis ferebi. _ es aris deklaratiuli informacia, magram ar xdeba am
informaciis funqcionaluri gamoyeneba.
unar-Cveva: moswavles SeuZlia miuTiTos asaki; moswavles SeuZlia
aRweros Cacmuloba. _ es aris unar-Cveva, radganac moswavle
informacias funqcionalurad iyenebs. igi informaciis gamoyenebiT
komunikaciur aqts ganaxorcielebs(5).
unda aRiniSnos, rom Semajamebeli Sefaseba standartizebul
instrumentebs iyenebs (amiT is xdeba miukerZoebeli), damxmare ki –
ufro personizebul instrumentebs. Ppirveli uzrunvelyofs
swavlebis Sedegze orientirebas da ganurCevlad yvela moswavlis
erTi sazomiT Sefasebas, meore ki – TiToeuli moswavlis
individualuri potencialis, individualuri unarebis,
midrekilebebis gamovlenas.
66
Tanasworuflebianobis principis safuZvelze damxmare Sefasebebis
monacemebi ar unda daikargos: maTze dafuZnebiT unda daiweros
TiToeuli moswavlis pozitiuri daxasiaTeba, sadac gamoikveTeba misi
potencialis Taviseburebebi. aseTi tipis daxasiaTebebi xels
Seuwyobs
▫ moswavleebs, TavianTi midrekilebebis Sesatyvisi gezi airCion da
moaxdinon srulfasovani TviTrealizacia;
▫ saxelmwifos, rentabelurad gamoiyenos adamianuri resursebi.
Sefasebis xerxebi
Sefasebis mravali xerxi arsebobs; Sefaseba SeiZleba
ganxorcieldes kiTxvarebiT, testebiT, ubralo dakvirvebiT,
sxvadasxva parametrebiT, kriteriumebiT Sedgenili sqemebis
gamoyenebiT, portfolios gamoyenebiT, dialoguri Jurnalis
gamoyenebiT da sxva. Mmoswavlis SefasebaSi mravali gansxvavebuli
xerxis gamoyenebisas, maswavlebeli srulyofil warmodgenas iqmnis
TiToeul moswavleze da qmediTad uwevs maT daxmarebas.
Sefasebis tipologiur sistemas TvalsaCinoebisaTvis sqemis saxiT
warmovadgenT :
winaswari damxmare Semajamebeli
rodis Catardes?
ama Tu im
saswavlo
ciklis
dasawyisSi(weli,
trimestri da
a.S).
sistematurad
saswavlo procesis
msvlelobisas.
Aama Tu im
saswavlo
ciklis
dasrulebisas
(weli,trimestri
da a.S.);
Garkveuli
Tematikis
damTavrebisas
67
ra aris misi
sagani ?
momdevno
ciklis
dasaZlevad
saWiro
kompetenciebi,
fsiqo-emociuri
faqtorebi.
saswavlo procesi. kurikulumiT
dadgenili
Sedegebi.
ra mizans
emsaxureba?
im aucilebeli
masalis dadgena,
romelic
auTvisebeli
darCa.
swavlebis
kursis
gansazRvra
saWiroebebis
mixedviT.
maswavlebelisaTvis
Secdomebis
gamovlena;
siZneleebis
dadgena; misaRebi
zomebis gansazRvra
swavlis donis
asamaRleblad;
moswavleTa
winsvlis
xelSewyoba;
moswvlis
gaaqtiureba.
moswavlisaTvis
sisusteebis dagena
da
gadawyvetilebebis
damoukideblad
miReba maTi
gamosworebisaTvis
kurikulumiT
dadgenil
moTxovnebTan
mimarTebaSi
moswavlis
miRwevebis
raodenobrivi
Sefaseba;
moswavlis
momzadeba gare
_ erovnuli
SefasebisTvis.
ra tipis
gadawyvetilebebs
viRebT?
moswavleTa
saWiroebebis
Sesaferisi
aqtivobebis
Tu
strategiebis
SerCeva
xarvezebis
aRmosafxvrelad
da sasurveli
donis
misaRwevad.
vsazRvravT im
aqtivobaTa tipebs
Tu savarjiSoebs,
romlebic sWirdeba
moswavles
dabrkolebaTa,
dasaZlevad,
xarvezebis
gamosasworeblad.
niSnis dawera;
swavlis ufro
maRal etapze
daSveba;
sertifikatis
gacema.
68
ra tipis xerxebi
gamoiyeneba?
fsiqologiuri
xasiaTis
testebi,
sxvadasxva tipis
kiTxvarebi,
zepiri
gamokiTxva,
weriTi
gamokiTxva,
mSoblebTan,
sxva sagnis an
wina ciklis
maswavleblebTan
konsultacia,
maswavleblis
port-polios
gamoyeneba.
maswavlebisaTvis
testebi, sxvadasxva
tipis kiTxvarebi;
maswavleblebTan;
dialoguri
Jurnali;
sakontrolo wera;
zepiri gamokiTxva;
cocxali situaciis
simulireba;
Sefasebis sqemebi.
moswavlisaTvis –
TviTSefasebis
sqemebi; moswavlis
portfolio.
testireba,
sakontrolo
wera, gamocda,
zepiri
gamokiTxva.
Zalze sainteresoa qarTveli specialistis T. jayelis mier
SemuSavebuli sistema, romelic Cveni samuSaos ZiriTad wyarod iqca.
T. jayeli, agreTve, Sefasebis sam tips gamoyofs da maT
diagnostikur, maregulirebel da Semajamebel Sefasebebs uwodebs (6).
69
2.2. axali saskolo dokumenti `portfolio~, rogorc Sefasebis axali
teqnologia
rogorc ukve aRvniSneT, ramdenime wliani muSaobis Sedegad, Cven
SevqmeniT moswavlis Sefasebis sistema, romlis elementebic axal
erovnul saswavlo gegmaSi dainerga. Teoriul nawilTan erTad Cven
SevimuSaveT axali saskolo dokumentaciis seria `portfolio~,
romelic moicavs, rogorc skolis monitoringis meqanizmebs, aseve
moswavlis Sefasebis teqnologiebs. `portfolio~ Tanamedrove
skolaSi ikavebs saklaso Jurnalisa da sxva dokumentebis adgils.
axali saskolo dokumentaciis seria moicavs xuTi tipis dokuments:
• skolis direqtoris portfolio;
• skolis administraciis portfolio;
• klasis xelmZRvanelis porfolio;
• sagnis maswavleblis portfolio;
• dawyebiTi safexuris (I_IV) maswavleblis portfolio
skolis direqtoris portfolio iZleva saSualebas erT
dokumentSi, sistemuri wyobiT iqnas moTavsebuli sxvadasxva
saxis saskolo monacemebi, rac erTmniSvnelovnad efeqturs
xdis marTvas. amasTan, skolis direqtors eZleva saSualeba
awarmoos nebismieri seqtoris monitoringi da aRricxos
dokumentSi maCveneblebi.
skolis administraciis portfolio administracias (sasw. naw.
gamge, organizatori da a.S.) aZlevs saSualebas aRricxos
yvela saxis saWiro monacemebi da awarmoos daqvemdebarebuli
seqtoris marTva-Sefaseba.
klasis xelmZRvanelis porfolios gamoyenebiT damrigebels
uadvildeba misTvis dakisrebuli valdebulebebis Sesruleba:
70
aRricxavs meurveobis qveS myof moswavleTa daswrebasa da
saboloo Sefasebebs; TiToeul moswavleze qmnis
individualur monacemTa bazas. klasis xelmZRvanelis
portfolio momdevno etapebis maswavlebelTaTvis winaswari
Sefasebis wyaroa.
aRsaniSnavia, rom skolaSi aseTi tipis monacemTa baza yovelTvis
arsebobda, Tumca monacemebi gafantuli iyo sxvadasxva furclebze.
portfolio aerTianebs monacemTa bazas da sistemurs xdis mas. mag.,
sagnis maswavleblis portfoliodan saWiro monacemebi gadadis
klasis xelmZRvanelis portfolioSi, es ukanaskneli ki skolis
administraciisa da direqtoris portfolioebis sainformacio
resursia.
dokumentTa Soris, Cvenis azriT, yvelaze mniSvnelovani adgili
sagnis maswavleblis portfolios ukavia. sadReisod reforma skolas
sruliad axal moTxovnebs uyenebs. skolis moRvaweobis qvakuTxedi ki,
maswavlebelia. maswavlebelma unda aiTvisos Tanamedrove
teqnologiebi da danergos saswavlo procesSi.
sagnis maswavleblis portfolio imgvarad aris organizebuli,
rom saswavlo procesSi misi danergviT, maswavlebeli Tavadve
swavlobs Sefasebis axali, aTbaliani, mravalkomponentiani
sistemiT muSaobas. Tanamedrove Sefasebis sistemis es aspeqti
sruliad axal pedagogiur teqnologias warmoadgens Cveni
ganaTlebis sistemisTvis, amdenad, CavTvaleT, saWiroa naSromSi
am sqemebis TvalsaCinod warmodgena :
71
sqema 1
komentarebi ganmaviTarebeli SefasebisaTvis
TariRi klasi gvari saxeli komentari
72
73
sqema 3
klasis monacemebi Sefasebis monaxazi
klasi moswavleTa ____________________________________________
raodenoba s a g a n i
___________________________________________________________
s a x e l m Z R v a n e l o
trimestri
I II III
saaTebis
____________________________________________________________
raodenoba d a m x m a r e l i t e r a t u r a
kviraSi
Sesafasebeli
komponenti
1 2 3 4 5
komponentis
wona
Sefasebis kriteriumebi
74
sqema 4
Sesafasebeli komponentebis analizi
III trimestri
_____ klasi moswavleTa
raodenoba _______
_______________ sagani
qulebi
komponentebi
10 9 8 7 6 5 4 3 2 1
warmateba
%
SeniSvnebi _______________________________________________________
_________________________________________________________________
_________________________________________________________________
_________________________________________________________________
_________________________________________________________________
75
dawyebiTi safexuris maswavleblis portfolio aerTianebs
sagnis maswavleblisa da klasis xelmZRvanelis
portfolioebs. dawyebiTi klasebis moswavleTa asakobrivi
momentebis gaTvaliswinebiT, am dokumentSi yuradReba eTmoba
moswavlis pedagogiuri da fsiqologiuri profilis analizs.
Aaseve gaTvaliswinebulia erovnuli saswavlo gegmiT
gansazRvruli specifika.
sagnis maswavleblis portfolios SemuSaveba eqsperimentuli
samuSaoebis fonze mimdinareobda. Eeqsperimentireba 2003/2004, 2004/2005
saswavlo wlebSi Tbilisis 151-e saSualo skolaSi franguli enis
gakveTilebze mimdinareobda.
2.3. Sefasebis axali teqnologiebis SemuSavebis procesi da
eqsperimentireba.
dasavlur saganmanaTleblo sferoSi Sefasebis
mravalkomponentiani sistemiT muSaobis sakmao gamocdileba arsebobs.
Cven SeviswavleT araerTi ganviTarebuli qveynis `saklaso Jurnalis~
msgavsi dokumenti da gadavwyviteT Segveqmna Cveni qveynis skolisTvis
gamosadegi dokumenti.
Sefasebis mravalkomponentiani sistema saklaso JurnalSi
sruliad gansxvavebul sqemas iTxovda. es garemoeba garkveul
problemas qmnida, vinaidan Cven ar gvindoda dasavleTis romelime
saganmanaTleblo sivrceSi Seqmnili sqemis analogi gagvekeTebina.
sabolood, SevimuSaveT sqemebi (ix. danarTi 4,5.), romelTa analogi
ucxour sistemebSi CvenTvis cnobili ar aris.
gvsurs naSromSi Zalian mokled aRvweroT sagnis maswavleblis
portfolios sakvanZo seqtorebi :
76
mimdinare Sefasebis sqema maswavlebels saSualebas aZlevs
yoveldRiurad gamoiyenos Sefasebis is komponenti (komponentebi),
romelic Seesabameba mis mier dagegmili gakveTilis mizans, Temas
Tu gakveTilze gansaxorcielebel aqtivobebs. Sesafasebel
moswavleTa raodenobas maswavlebeli Tavadve wyvets.
komponentebis analizis sqema iZleva informacias, ramdenad
efeqturia esa Tu is komponenti da, rogori moswreba aqvT am
komponentebSi moswavleebs.
sqemebze muSaobis dasrulebisas, imTaviTve dgeboda sakiTxi, Tu
rogori iqneboda Sefasebis Sinaarsi, anu ra kriteriumebiTa da
formiT unda Sefasebuliyvnen moswavleebi.
pirvel rigSi Cven SevarCieT komponentebi, romlebsac SevitandiT
Sefasebis procesSi. vinaidan saqme aprobacias exeboda, gadavwyviteT
or komponents davjerebuliyaviT. Cveni arCevani SeCerda
prezentaciaze da kvlevaze. magaliTis saxiT ganvixilavT
prezentacias.
P prezentacia, rogorc Sefasebis komponenti iTvaliswinebs
nebismieri sagnisa Tu movlenis wardgenas auditoriis winaSe, mis
Sesaxeb SemoqmedebiT saubars. CvenTvis mniSvnelovani iyo am
komponentSi bevri elementi (sametyvelo unar-Cvevebi, Sedarebis
gakeTebis unar-Cveva, SemoqmedebiTi unar-Cvevebi, daskvnis gakeTebis
unar-Cveva da a.S.) gagveerTianebina, vinaidan Cvens mier SerCeul or
komponents moswavle mraval ganzomilebaSi unda ganeWvrita. aq,
prezentaciis komponents ganvixilavT.
prezentaciis komponentis raoba CvenTvis gasagebi iyo, Tumca
aucilebeli iyo moswavleebs zedmiwevniT kargad scodnodaT Tu ras
gulisxmobda es komponenti. amasTan dgeboda niSnis daweris problema
_ ratom 7, da ara 8 ; ratom 5, da ara 6 da a.S.
saWiro iyo moswavlis mier kargad Sesrulebuli prezentaciis
maCveneblebis CamoTvla, romlebsac moswavleebi gaecnobodnen.
77
aRsaniSnavia, rom Cvens mier gadadgmuli nebismieri nabiji
moswavleebTan permanentuli konsultaciebis fonze mimdinareobda,
ramac, Cvenis azriT, Sedegi ufro metad efeqturi gaxada.
Cven SevimuSaveT prezentaciis indikatorebi da TiToeul maTgans
mivaniWeT wona. moswavles unda Seesrulebina indikatorebiT
gansazRvruli aqtivobebi da daegrovebina Sefasebis qula.
magaliTad :
prezentacia
moswavle/moswavles
1. dazustebiT gadmoscems sagnis an movlenis Sesaxeb informacias
(2 qula);
2. Txrobisas moyavs magaliTebi/ adarebs sxva sagnebsa da
movlenebs/iyenebs gansxvavebul wyaroebs (3 qula);
3. Txrobisas moyavs sakuTari mosazrebebi/ Sexedulebebi/
Sefasebebi/ daskvnebi (2 qula);
4. Txrobisas iyenebs TvalsaCinoebas (maketi, ruqa, sqema, diagrama,
naxati, modeli da a.S.); (2 qula);
5. Txrobisas iyenebs Jestikulacias, mimikebs, intonacias, swor
fonemebs (1 qula);
Tu moswavle daakmayofilebs I, III da V maCvenebels is miiRebs 5
qulas.
Cvens ganayofSi 12 moswavle swavlobda. moswavleTa moswreba
komponentebis mixedviT Cveulebrivi, saSualo ariTmetikuli wesiT
gamogvyada. Cvens ganayofSi, saboloo Sedegebis miedviT, praqtikulad
yvela moswavle warmatebuli iyo. erTi semestris saboloo
statistikur monacemebs sqemis saxiT warmogidgenT:
78
10qula 9 q. 8 q. 7 q. 6 q. 5 q. 4 q. 3 q. 2 q. 1 q.
prezentacia 5 mosw 5mosw 2mosw
Kvleva 4 mosw 6mosw 2mosw
moswavleTa warmateba erTmniSvnelovnad damokidebulia, maT mier
swavlis procesis gacnobierebaze. Sefasebis amgvari midgomiT,
moswavlem icis ra unda gaakeTos imisTvis rom miiRos dadebiTi
Sefaseba. rogorc wesi, warumatebloba dakavSirebulia
gaugebrobasTan. Tuki maswavlebeli SeZlebs TvalnaTliv daanaxos
moswavles, ra unda gaakeTos man, raTa dadebiTi Sefaseba miiRos,
warmatebamde mxolod qmedebaRa iqneba darCenili.
$3. ucxouri enis swavlebis pedagogikuri, zogaddidaqtikuri da
didaqtikuri aspeqtebi
udaoa, rom aRzrdis nebismieri ideis ganxorcieleba ganaTlebis
pirvelive etapidan unda daiwyos. plurilindvizmis ganviTarebaSi,
rogorc ukve aRvniSneT, umTavres rols ucxouri enis
saganmanaTleblo dargi asrulebs. mozardis plurilingvisturi
aRzrda organizebul garemoSi moqmedi mizanmimarTuli procesi unda
iyos. amgvar moTxovnebs saskolo garemo akmayofilebs. Sesabmisad
moswavleSi plurilingvisturi kompetenciis ganviTareba dawyebiTi
saskolo ciklidan unda daiwyos. amdenad naSromis momdevno nawilSi
ZiriTad aspeqtebs nawyebiTi danaTlebis WrilSi ganvixilavT.
3.1. ucxouri enis swavlebis principebi dawyebiTi saskolo
ciklisaTvis
specialistTa erTi nawilis azriT, saskolo sistemaSi
plurilingvisturi aRzrdis danergvisaTvis aucilebelia ucxouri
79
enis swavlebis konceptualuri safuZvlebis arseboba (11,15,20).
2001_2004 wlebSi, konceptualuri wanamZRvrebi Cveni samuSaos saganic
iyo, vinaidan reforma axali saganmanaTleblo dokumentebis Seqmnas
iTvaliswinebda.
daswyisSi, safrangeTis saelCos ganaTlebis proeqtis, xolo
Semdgom ganaTlebisa da mecnierebis saministrosa da proeqt `ilia
WavWavaZis~ farglebSi, Cven am sakiTxebze vmuSaobdiT.
Cven davamuSaveT literatura (5,6,17,18,25,27,31,28,54), sadac sakmao
resursi moipoveboda ucxouri enis swavlebis, da zogadad, swavlebis
principebisa da midgomebis Sesaxeb. literaturis damuSavebsa da
praqtikuli gamocdilebis Sedegad, SevimuSaveT Teoriuli sistema,
romelic axali erovnuli saswavlo gegmisa da ucxouri enis
sagnobrivi programebis SemuSavebis konceptualuri resursi gaxda.
gvsurs naSromSi am sistemis mokle, reziumirebuli monaxazi
warmovadginoT:
principebi
ZiriTadi principi: moswavle ganaTlebis sistemis SuagulSia!
principi I. moswavle ganxilulia, rogorc TaviseburebaTa mqone
individi;
am principis safuZvelze, didaqtika mxedvelobaSi iRebs:
a. moswavlis asakobriv Taviseburebebs;
b. moswavlis individualur Taviseburebebs.
principi II. skola aris adgili, sadac unda gaiSalos mozardis
pirovneba da unda ganviTardes misi potenciali;
80
am principis safuZvelze, didaqtika xels uwyobs moswavleebs,
gamoumuSavdeT dadebiTi damokidebulebebi
a. sakuTari Tavis mimarT;
b. sxvebis mimarT;
g. swavlis mimarT;
d. garemomcveli samyaros mimarT;
e. saswavlo sagnis mimarT;
Pprincipi III. moswavlem Tavadve unda marTos swavlis procesi;
am principis safuZvelze, didaqtika moswavles saSualebas aZlevs,
Tavad aRmoaCinos misTvis ucnobi movlenebi. movlenebis amgvar
aRmoCenas Tanamedrove pedagogika codnis konstruirebas uwodebs (53).
codnis konstruirebisas moswavle gamoimuSavebs strategiul
kompetencias. moswavlis motivaciis SesanarCuneblad aqtivoba azriani
unda iyos.
3.2. Tanamedrove midgomebi swavleba swavlis procesSi
bavSvis gonebriv ganviTarebaSi, sensorul-kinesTetikuri da
motoruli sistemebi fundamentur rols asruleben. sensorul-
motoruli sistema aris is mentaluri resursi, romliTac bavSvi
amuSavebs informacias. mozrdilisagan gansxvavebiT mas analitikuri,
sityvieri azrovneba ara aqvs ganviTarebuli (31,47). bavSvis
abtraqtuli, cnebiTi azrovnebis mTavari masazrdoebeli wyaro
sensorul-motoruli sistemaa. amdenad moswavleTa harmoniuli
ganviTarebisaTvis aucilebelia dawyebiT safexurze swavleba
multisensoruli midgomiT mimdinareobdes.
81
3.2.1. multisensoruli midgoma swavleba/swavlaSi
(filosofiuri da Teologiuri safuZvlebi)
dasavluri msoflmxedveloba gonebas sxeulisagan gamijnulad
moiazrebs, aq azrovnebas gonebas, xolo moZraobasa da grZnobas
sxeuls miakuTvneben. Tumca sensoruli da motoruli sistemebi
rogorc sxeulis, aseve gonebis nawilia. aRsaniSnavia, rom
ganviTarebuli sensoruli da motoruli sistemebi aucilebeli
pirobaa kognituri procesebis saTanadod warmarTvisaTvis. Cven
informacias movipovebT Cveni grZnobaTa organoebis saSualebiT. isini
gadmogvcemen informacias yovelives Sesaxeb, rac Cvens irgvliv
arsebobs. maSasadame, grZnobaTa organoebi erTgvari damakavSirebeli
arxia samyarosa da Cvens Semecnebas Soris.
marTlac, cxovrebis pirvelive xanidan bavSvi samyaros SegrZnebebis
saSualebiT aRmoaCens da Seicnobs. bavSvi iRebs nivTs, akvirdeba
sxvadasxva mxridan; cdilobs, gaigos, Tu ra xmas gamoscems; ynosavs
da pirSi idebs, raTa SeigrZnos suni da gemo am nivTisa. maSasadame,
bavSvi iRebs informacias grZnobaTa organoebis saSualebiT da am
gziT Seicnobs nivTis garkveul Tvisebebs. mxolod mogvianebiT
gaigebs igi, Tu ra lingvistur kods aniWebs ena ama Tu im Tvisebas.
sensoruli sistema mxolod cnobili xuTi grZnobiT (xedva, smena,
Sexeba, ynosva, gemo) rodi gvawvdis informacias samyaros Sesaxeb.
arsebobs kidev proprioceptuli SegrZnebebi: kinesTetikuri,
vestibuluri da visceruli sistemebi, romlebic marTaven Sinagan
SegrZnebebs (14). saintereso iqneboda maTi mimoxilva.
vestibuluri sistema adamianis wonasworobis organoa, romelic
aRiqvams sivrceSi sxeulis mdebareobisa da misi moZraobis
mimarTulebis Secvlas. igi SigniTa yuris nawilia da moicavs apkovani
labirinTis vestibulur parkebs. misi receptorebi ganlagebulia
labirinTis kedlis mxolod garkveul ubnebze. receptorebis
gaRizianebisas warmoqmnili impulsi smenisa da wonasworobis nervis
vestibuluri totiT gadaecema mogrZo tvinis vestibulur birTvebs,
romlebic dakavSirebuli arian tvinis sxva nawilebTan. vestibuluri
82
aparatis gaRizianebis pasuxad icvleba ConCxis kunTebis tonusi, ris
Sedegadac sxeuli wonasworobas inarCunebs (65). amasTanave, is did
rols asrulebs vizualuri gaRizianebisas.
kinesTetikuri SegrZnebebi (motoruli SegrZnebebi) adamianis
sxeulisa da misi nawilebis moZraobis, mdgomareobisa da kunTuri
daZabvis SegrZnebebia. kinesTetikuri SegrZnebebis meSveobiT SexebiTi
aRqmis procesSi aRviqvamT agreTve obieqtur saganTa Tvisebebs (
sidide, simagre, sirbile). Tvalis kinesTetikuri SegrZneba sivrcis
optikuri aRqmis safuZvelia, xolo metyvelebis dauflebasa da
realizebaSi mniSvnelovan rols saartikulacio organoebis
kinesTetikuri SegrZnebebi asruleben (11).
visceruli sistema Sinagan organoTa SegrZnebebs gadmogvcems ( mag.,
kuWis tkivili da a.S.).
raTa ukeT CavwvdeT sensoruli sistemis funqcionirebas, erTi
avtori (Williams J.J.) gvTavazobs aseT magaliTs: patara bavSvs xelSi
uWiravs oTxkuTxa sagani. maSin, rodesac misi TiTebi gars evlebian
sagnis wiboebs, TiTebis kanSi moTavsebuli sensoruli receptorebi (
SexebiTi anu taqtiluri sistema) tvins awodeben informacias sagnis
formis Sesaxeb. imavdroulad, kunTebisa da artikulaciis
receptorebi (proprioceptul-kinesTetikuri sistema) tvins awodeben
informacias TiTebis moZraobis Sesaxeb. tvinSi informacia taqtiluri
da kinesTetikuri sistemebidan integrirebulad modis da iZleva
erTgvar ~suraTs~ sagnis Sesaxeb. Tu bavSvi uyurebs nivTs, am
SemTxvevaSi, agreTve vizualuri sistema miawodebs tvins informacias
da amgvarad ufro srulyofili xdeba ramdenime sensoruli sistemiT
Seqmnili suraTi (63). amgvarad, avtors surs dagvanaxvos, rom bavSvi
sensoruli gziT qmnis erTgvar koncefcias sagnis Sesaxeb.
Zalze sainteresoa specialist makkimis (R.H. McKim) mosazreba am
sakiTxTan dakavSirebiT. erT-erT statiaSi igi wers: “moswavle
magonebs televizors, mas SeuZlia miiRos informacia sxvadasxva
arxiT, Tumca SesaZlebelia, erT-erTi arxi ukeT iZleodes
informacias, vidre sxva. swored es arxi iqceva xolme moswavlis
swavlisa da TviTgamoxatvis ZiriTad saSualebad.~ avtori aseve
83
aRniSnavs, rom xSirad es arxi aireva da informacia xarvezebiT modis.
es garemoeba ki, warmoSobs swavlis xarisxis daqveiTebas.
swavlisas sensoruli aRqmis mniSvneloba saskolo praqtikaSi
TiTqmis arsad aRiniSneba, garda specialuri dawesebulebebisa, sadac
moswavleebs garkveuli problemebi aqvT am mimarTulebiT. Tumca
arseboben moswavleebi, romelnic gonebrivad sruliad normalurad
ganviTarebulni arian, magram garkveul sirTuleebsB awydebian
swavlaSi. magaliTad: zogierTebs SeuZliaT xmamaRla waikiTxon,
magram azrs ver atanen; sxvebs Tavad kiTxvis problema aqvT da a.S.
aseT bavSvebs _ ambobs avtori _ uniWoebsa da zarmacebs eZaxian
skolaSi da xSir SemTxvevaSi “utvinos~ iarliysac akraven (57).
saocaria, magram albert ainStaini, Tomas medisoni da avgust rodeni
skolaSi swavlis periodSi moswavleTa am kategorias miekuTvnebodnen,
rac zogierTTa dasacini xdeboda, xolo zogSi sibraluls iwvevda.
Tanamedrove pedagogika daakvirda amgvar movlenebs da gamoitana
daskvna, rom sirTuleebi swavlaSi ar aris ganpirobebuli moswavlis
ugunurebiT.
miuxedavad imisa, rom mravali meTodi arsebobs, romelnic
moswavles swavlis siZneleebis gadalaxvaSi exmareba, albaT yvelaze
efeqturi mainc sensoruli da motoruli sistemis aqtiuri CarTvaa
swavlis procesSi (63). informaciis mopoveba sensoruli sistemiT da
produqtireba (production fr.) motoruli sistemiT unda xdebodes
integrirebulad, Tuki Cven gvsurs, rom bavSvs SeeZlos saTanadod
funqcionireba (fonctionner fr.). werisas ara mxolod xelis moZraobaa
saWiro, aramed aucilebelia mTeli sxeulis wonasworoba, amasTan,
saqmeSi erTvebian kunTebi, romlebic Tvalis moZraobas akontroleben
(14).
specialisti lorein lovilio (Lorraine Loviglio) ambobs: Tu eqvsi
wlis bavSvi ver flobs Tavis moZraobebs da ar gaaCnia sakmao
diskriminciis (discrimination ing.) unari, misTvis Zalze rTuli iqneba,
Tu SeuZlebeli ara, waikiTxos wignis gverdze dawerili teqsti,
gadmoiweros rveulSi is, rac dafaze waikiTxa, an, Tundac, iTamaSos
amxanagebTan erTad. Tu bavSvs SeuZlia moZraobebis kontroli, maSin
84
is daxarjavs minimalur energias fizikuri manipulaciebis
Sesasruleblad, xolo maqsimalur energias, Sesabamisi gonebrivi
manipulaciisTvis.
maSasadame, mozardisaTvis metad martivia fizikuri manipulireba,
vidre gonebrivi. ufro metic, SesaZlebelia arsebobdes aucilebeli
minimumi moZraobebisa, romlebic mozardma dRis ganmavlobaSi unda
Seasrulos, raTa misi ganviTareba normalurad warimarTos. “ Cveni
quCebi, patara binebi da “televizoris yuTi” ar aZlevs Cvens patarebs
saSualebas, Seasrulos mTeli is gama moZraobebisa, rac maT
esaWiroebaT” (49). Tanamedrove pedagogikosTa erTi nawili Tvlis, rom
SesaZlebelia, swored motoruli daukmayofilebloba xdeba swavlis
disfunqciis (disfonctionnement fr.) mizezi (14).
vinaidan motorika mniSvnelovan rols asrulebs bavSvis fizikuri
da gonebrivi ganviTarebisa Tu nevrologiuri Camoyalibebis saqmeSi,
Tanamedrove pedagogikosebi swavlebis dawyebiT etapze “motoruli
aRzrdis” (Education motrice fr.) pirvelxarisxovnebaze saubroben (14).
Tumca “motoruli aRzrdisa” da “multisensoruli midgomis” fesvebs
pedagogikis klasikur sistemebSi mivyavarT.
Jan-Jak rusos pedagogiur TeoriaSi gansakuTrebuli adgili
uWiravs bunebrivsa da Tavisufal aRzrdas. rusos azriT, bavSvebi
bunebaSi unda aRizardon bunebis Sesabamisad da bunebriv pirobebSi:
“buneba ganapirobebs adamianis niWis ganviTarebas grZnobaTa
organoebis meSveobiT”. ian amos komenskis azriT, Semecnebis dasawyisi
yovelTvis SegrZnebebidan gamomdinareobs. igi iziarebs filosofosTa
mosazrebebs, _ “gonebaSi araferia iseTi, rac pirvelad SegrZnebebSi
ar yofila; codnis WeSmariteba da sizuste damokidebulia agreTve
imaze, adasturebs mas Segrznebebi Tu ara.” (10)
“xSir SemTxvevaSi saskolo garemoSi uaryofilia swavleba/swavlis
kinesTetikuri momenti, _ ambobs r..h. makkimi erT-erT konferenciaze, _
Tqven laparakisas mimarTavT Jestikulacias, erTdroulad iyenebT or
_ verbalur da kinesTetikur sistemas. Tuki SeecdebiT laparakisas
SezRudoT Jestikulacia, aRmoaCenT, rom raRac gabrkolebT azris
gamoxatvaSi.” marTlac, xSirad verc ki vacnobierebT, Tu ramdenad
85
srulfasovnad gamovxatavT azrs Jestikulaciis daxmarebiT da
ramdenad xels uwyobs igi Tavad azrovnebas.
kinesTetikur grZnobas multisensoruli pedagogika taqtilur
grZnobasTan aerTianebs da warmogvidgens kinesTetikur-taqtilur
sistemas. kinesTetikur-taqtiluri sistema, r. h. makkimis azriT,
informaciis miRebisa da damaxsovrebis mesame arxs warmoadgens. igi
ambobs, rom moswavleTa umravlesoba audio da vizualuri gziT
arCevs informaciis miRebas, Tumca arseboben “taqtilur-
kinesTetikurnic” (tactile-kinesthesiques ing.). es ukanasknelni ukeT
swavloben moZraobiTa da SexebiT, vidre xedviTa da smeniT. maT
uyvarT Sexeba, xSiri gadaadgileba, sagnis xelSi Wera da TiTebis
moZraobiT daTvaliereba. aseT moswavleebs gakveTilze unda hqondeT
saSualeba, am arxidanac miiRon informacia (57).
mozardis warmodgena garesamyaroze unda daeyrdnos informacias,
romelic grZnobaTa yvela sistemidan iqneba miRebuli. amasTanave,
swavlebaSi multisensoruli midgoma xelsayrel pirobebs uqmnis
specifikuri SemecnebiT-sensoruli Taviseburebebis mqone moswavleebs,
amiT maT sruli TviTrealizaciis saSualeba eZlevaT.
mecnierebis sxvadasxva dargSi arsebul nebismier Teorias
filosofiuri safuZvlebi aqvs. pedagogikis am aspeqtis safuZvlebis
Zieba filosofiur WrilSi, Semecnebis sensualisturi Teoriis fonze
SeiZleboda gagvegrZelebina, Tumca ufro metad sainteresod miviCnieT
multisensoruli midgomis analogiebis moZieba TeologiaSi da misi
saRvTismetyvelo-filosofiuri safuZvlebis ganxilva, miT umetes, rom
am mimarTulebiT arcTu bevri mkvlevari muSaobs.
multisensorul midgomas, rogorc pedagogiuri kulturis erT-erT
umniSvnelovanes gamovlinebas, safuZveli, udaod, tradiciul
(igulisxmeba Teologiuri TvalsazrisiT) kulturaSi unda edos.
amgvari gancxadebis saSualebas sxvadasxva tradiciuli religiebis
ritualebSi arsebuli elementebi gvaZlevs.
religiuri rituali, TavisTavad, samyaroSi mimdinare metafizikuri
movlenebis fizikuri, TvalsaCino asaxvaa. Cven SevecdebiT, magaliTis
86
saxiT qristianuli religiis liturgikaSi movZebnoT
multisensoruli midgomis elementebi da ganvixiloT.
aRsaniSnavia, rom qristianul RvTismetyvelebaSi arsebuli Svidi
saidumlo (naTlisReba, mironcxeba, sinanuli, ziareba, mRvdloba,
qorwineba, zeTis kurTxeva) liturgiaSi realizdeba. axali aRTqmis
saidumloTa gancda ritualis meSveobiT da zogadad ritualSi
monawileobis miReba, RvTismetyvelTa azriT, sulieri zrdis erT-erTi
umTavresi saSualebaa (1 kor., 3,1-4, 1 pet., 2,2). amdenad, qristianuli
liturgika aRzrdis erT-erT formad SeiZleba CaiTvalos.
Tuki CavTvliT, rom liturgia simboloebis saSualebiT iZleva
informacias metafizikuri samyaros Sesaxeb da am gziT xdeba
individis sulieri zrda, maSinve Cndeba kiTxva; ra arxebiT miewodeba
es simboloebi idivids. am kiTxvaze pasuxis gasacemad mivmarTeT
qristianuli liturgiis konkretul elementebs, ramac garkveuli
naTeli mohfina sakiTxs.
liturgiis dinamikuri panorama, rasac pirobiTad Teatraluri aspeqti
SeiZleba vuwodoT, da, rac sasuliero piris aRkazmulobiTa Tu
moZraobiT gamoixateba, amasTanave, saeklesio inventari (xatebi,
Sandlebi, sanTlebi da a. S.) uTuod vizualuri (xedviTi) sensoriT
informaciis gadacemas emsaxureba. miT umetes, rom mRvdelmsaxuris
aRkazmulobis TiToeuli nawili garkveul simbolos warmoadgens.
magaliTad: olari ieso qristes or _ adamianur da RvTaebriv _
bunebas gamoxatavs. SesaZlebelia olari, rogorc saRvTo movlenis
simbolo, vizualuri arxiT ikvlevdes gzas adamianis racionalur Tu
metaracionalur sistemaSi (am sakiTxs qvemoT ufro farTod
ganvixilavT), sadac is garkveul gavlenas moaxdens masze.
aseve, sagaloblis, sasuliero piris mier warmoTqmuli locvis
mosmenisas audio (smeniTi) sistemiT aRqmuli kodi gavlenas unda
axdendes ritualis monawileze. Cvens saeklesio realobaSi xSir
SemTxvevaSi msmenels, SesaZlebelia, arc ki esmodes locvis Sinaarsi
(vinaidan rituali Zveli qarTuliT mimdinareobs), magram is mainc
gavlenas axdens masze. amgvar situacias religiuri adamianebi
konkretuli teqstis madlmosilebiT xsnian.
87
mironcxebis saidumlo pirdapir taqtilur (SexebiTi) sensorzea
awyobili, asevea zeTiscxeba, nakurTxi wylis sxureba, jvars mTxveva
da a. S. am saSualebebiT adamiani fizikurad exeba im elementebs,
ramac masze gavlena unda moaxdinos.
ziareba gustaturi (gemo) sensoris meSveobiT agvarebs RmerTisa da
adamianis urTierTdamokidebulebis problemas: `romelman sWamos
xorci Cemi da suas sisxli Cemi, Cem-Tana hgies da me mis-Tana~ (in., 6.
63)
rac Seexeba olfaqto (ynosviTi) sensors, ritualis dros is aqtiurad
monawileobs qristianis zrdis procesSi: cnobilia, rom
sacecxluridan amofrqveuli sakmevlis surneleba madlis simboloa,
romelic ubiwo mariamis mier naSobma ieso qristem moafrqvia
samyaros. amasTanave, RvTismetyvelTa erTi nawili Tvlis, rom
sakmevlis keTilsurneleba afaqizebs adamianis samSvinvels da qmnis
erTgvar mzaobas madlis miRebisa. maSasadame, SeiZleba vifiqroT, rom
ritualSi ynosviTi sensoris CarTva xels uwyobs sxva arxebidan
informaciis (madlis) Seuferxelad miRebas.
aseve, aqtiurad aris ritualSi CarTuli kinesTetikuri sistema,
romelic pirjvris gamosaxvasa Tu metaniaSi gamoixateba. kinesTetikur
manipulaciebs udidesi mniSvneloba eniWeba: “esreT warwymden eSmakni
pirisagan maTisa, romelni gamoisaxven pirjvarsa....” (8)
amgvari analizi saSualebas gvaZlevs vivaraudoT, rom “madli” _ es
aris garkveuli metafizikuri informacia, romelic zemoqmedebs
adamianze, Tumca bundovania, adamianis arsis romel rezervuarSi
isadgurebs es informacia _ racionalurSi Tu metaracionalurSi. im
SemTxvevaSi, Tu magaliTad moviyvanT faqts, rom adamianze gavlenas
axdens teqsti, romlis Sinaarsi misTvis gaugebaria, an sxva raime
simbolo, romlis datvirTva misTvis ucnobia, maSin SeiZleba
davaskvnaT, rom informaciis samizne metaracionaluri rezervuaria.
amgvari daskvna SesaZlebelia, elinuri filosofiis nativizmis
(Tandayolilobis) Teoriasac exmianebodes, romlis mixedviT
Semecnebis procesi mogonebis procesia, adamianSi arsebuli codnis,
ideebis mogonebisa. marTlac, Tuki makrokosmosSi arsebobs ori _
88
ideaTa da aCrdilTa _ samyaro da pirveli ganapirobebs meores, maSin
adamianSic, rogorc mikrokosmosSi, unda arsebobdnen isini. xolo
adamianSi arsebuli ideebi, rogorc obieqturi ideebis analogebi,
gavlenas unda axdendnen adaminis “ganpirobebul” yofaze.
ideebis adamianSi Tandayolilad arsebobis Teorias kavSiri aqvs
bibliis SesaqmesTan: RmerTma, romelmac “STabera” adams ukvdavi suli
(dab., 1. 8.), misca mas codna, razec adamis RmerTTan komunikaciis
unari metyvelebs. cnobilia, rom komunikacia komunikatorTa Soris
Tanmxvedri presupoziciebis, garkveuli lingvisturi da semantikuri
kategoriis codnis arsebobas moiTxovs. adami RmerTs elaparakeboda,
maSasadame, is RmerTis enaze saubrobda, vinaidan ena, romelzec adami
laparakobda, adamis Semoqmedis, RmerTis qmnileba unda yofiliyo.
amrigad, adamiani, rogorc ukvdavi sulis matarebeli, oboeqturi
codnis matarebelic unda iyos.
platonis azriT, mogonebis procesSi mniSvnelovan rols TamaSoben
grZnobadi sagnebi (2), maSasadame simbolo sensoruli arxebiT
SesaZlebelia awevdes adamianis racionalur an metaracionalur
rezervuarSi da aaqtiurebdes simbolos Sesabamis ideebs.
platonisave azriT, suli adamianis arsebaa da misi unari azrovnebaSi
vlindeba (2). Tuki am debulebas yovelive zemoT xsenebulTan
SevajerebT, qristianul liturgiaSi multisensoruli midgomis
problemasTan dakavSirebiT Semdegi daskvnis gamotana SeiZleba:
ritualSi miwodebuli simbolo sensoruli arxiT gzas ikvlevs
metaracionalur (ideaTa) rezervuarSi, gaaaqtiurebs Sesabamis ideebs,
xolo gaaqtiurebuli ideebi impulsebs aZlevs racionalur sistemas.
swored aq vlindeba “suli azrovnebaSi”, da am gziT xdeba individis
sulieri zrda.
rogorc ukve aRvniSneT, mecnierebaTa sistemaSi nebismier Teorias
filosofiuri safuZvlebi aqvs. Tumca, albaT, gansakuTrebiT
sagulisxmoa is garemoeba, rom multisensoruli midgoma, rogorc
pedagogiuri Teoria, ara mxolod filosofiur, aramed Teologiur
safuZvlebzec dgas da, rac mTavaria, es pedagogiuri mimarTuleba,
89
SeiZleba iTqvas, aRzrdis saRvTismetyvelo strategiiT
xelmZRvanelobs.
3.3. ucxouri enis swavlebis struqtura da Sinaarsi dawyebiT
safexurze
rogorc ukve aRvniSneT, Cven vmuSaobdiT ucxouri enis swavlebis
axal formasa da Sinaarsze saqarTvelos skolebSi. vfiqrobT,
saintereso iqneba naSromSi warmovadginoT Cvens mier SemuSavebuli
dawyebiT safexurze ucxouri enebis swavlebis koncefcia da
standarti. unda aRiniSnos, rom koncefciac da standartic Cveni
kvleviTi samuSaos Sedegs warmoadgenen da gamomdinareoben naSromSi
mocemuli pedagogikuri analizidan.
3.3.1 ucxouri enis swavlebis koncefcia dawyebiTi safexurisaTvis
miznebi :
dawyebiT klasebSi ucxouri enebis swavla/ swavlebis mizania, erTis
mxriv, fsiqikuri ganviTarebis TaviseburebaTa gaTvaliswinebiT,
moswavleebSi maqsimalurad ganaviTaros is SesaZleblobebi da
kompetenciebi, romelic momavalSi xels Seuwyoben Tavisufali,
harmoniuli pirovnebis Camoyalibebas, da, meores mxriv, maTSi Cados is
aucilebeli safuZveli, romelic warmatebul swavlas uzrunvelyofs
swavlis momdevno safexurebze. amisaTvis saganmanaTleblo dargi
miznad isaxavs ganaviTaros, rogorc specifiuri kompetenciebi, aseve,
dawyebiTi saskolo ciklis gamWoli prioritetebi.
90
gamWoli prioritetebi :
▫ sasicocxlo unar Cvevebi;
▫ socializacia;
▫ moqalaqeoba;
▫ swavlis swavla;
▫ sagnis specifikuri kompetenciebi.
gamWoli prioritetebis saTanadod gaazreba aRzrdis mesveurTa
uniSvnelovanesi daniSnulebaa. SeiZleba iTqvas, rom es is pirovnuli
maxasiaTeblebia, romelTa ganviTarebaSi saskolo ciklSi Semavalma
yvela saganma Tavisi wvlili unda Seitanos (swored amitom qvia
gamWoli.). Zalian xSirad, ama Tu im sagnis swavlebisas, maswavlebeli
ar iTvaliswinebs gamWol prioritetebs da sagani raRac
mTlianobisgan mowyvetil sakuTar naWuWSi myof movlenad aRiqmeba
moswavlis mier. gamWoli prioritetebis kurikulumSi dokumenturad
dafiqsireba kidev erTxel Seaxsenebs maswavlebels, rom kerZo sagani
erTi mTliani ganaTlebis nawilia da musika, iseve rogorc qimia da
istoria moswavlis mizanmimrTul aRzrdas emsaxureba.
raTa ukeT CavwvdeT Tu ra igulisxmeba Cvens mier SemuSavebul
gamWol prioritetebSi, ganvixilavT TiToeul maTgans.
1) sasicocxlo unar-Cvevebi:
personaluri potencialis ganviTareba :
_ xedviTi, smeniTi mexsiereba;
_ aqtiuri yuradRebis gamomuSaveba;
_ nebisyofa (nebelobiTi aqtivobis gamomuSaveba- ganmtkiceba);
_ warmosaxva, fantazia;
_ sensorul-kinesTeturi sistemis ganviTareba (SegrZnebebis,
ganviTareba-gamaxvileba).
91
2) socializacia:
_ am asakisaTvis damaxasiaTebeli egocentruli mdgomareobidan
gamosvla: erTmaneTis mosmena, erTmaneTisaTvis angariSis gaweva, _
TanamSromloba (wyvilSi, jgufTan);
_ koleqtiuri cxovrebis wesebis dacva da pativiscema;
_ impulsuri qcevebisagan TavSekaveba.
3) moqalaqeoba:
_ kulturuli mravalferovnebis gacnobiereba;
_ lokaluri Tu msoflio masStabis zogierTi didi problemis
gacnobiereba;
_ individualuri gansxvavebulobis aRmoCena da pativiscema.
4) swavlis swavla:
_ swavlis procesis organizeba (nivTebis momzadeba, skolaSi da
saxlSi mecadineobebis dagegmva da a.S.);
_ swavlaSi Semaferxebeli da xelisSemwyobi faqtorebis aRmoCena
(dakvirveba, Tu ra saSualebebiT uadvildeba swavla, ra garemoebebi
xdis rTuls swavlas da a.S.).
5) sagnis specifiuri kompetenciebi :
_ ucxour enaze martivi komunikacia;
_ fonemebis sworad aRqma da gamoTqma;
92
zogadi amocanebi:
dawyebiT safexurze, dasaxuli miznebis misaRwevad 2 tipis zogadi
amocanaa gadasawyveti:
1) moswavles unda Camouyalibdes Semdegi damokidebulebebi:
_ gancda imisa, rom misi individualoba ganumeorebelia da Zvirfasi;
_ sakuTari Tavisadmi rwmena;
_ motivacia enis swavlisaTvis;
_ ucxouri enis xalisiT da siamovnebiT swavla;
_ ucxo samyaros mimarT cnobismoyvareoba;
_ TanamSromlobiTi suliskveTeba.
2) moswavles unda gamoumuSavdes sxvadasxva tipis unar-Cveva:
_ sakuTari gonebrivi da fsiqo-emociuri potencialis amoqmedeba-
gamoyenebis unari informaciis aRsaqmelad, dasamuSaveblad Tu
Sesaqmnelad;
_ komunikaciuri unar-Cvevebi, romelic gulisxmobs, erTis mxriv,
sametyvelo unar-Cvevebs – smena, laparaki, kiTxva, wera, meores mxriv,
socialur, interpersonalur da interkulturul unar-Cvevebs;
_ swavlis unar-Cvevebi – saswavlo saqmianobis organizeba (6).
3.3.2. ucxouri enis, rogorc saswavlo sagnis pedagogikuri safuZvlebi
da struqtura dawyebiT safexurze.
dawyebiT safexurze swavlis manZilze modis sami asakobrivi faza
– saSualo bavSvoba, gviani bavSvoba da mozrdilobis pirveli –
93
winapubertetuli faza (7). ucxouri enebis swavlebis pirveli sami
weli, II, III da IV klasebi, ZiriTadad emTxveva I da II fazas, bolo ori
weli ki (V, VI kl.) – III fazas (aqve unda SevniSnoT, rom ganaTlebisa
da mecnierebis saministros gadawvetilebiT, erovnul saswavlo
gegmaSi ucxouri enis swavleba III klasidan iwyeba. Tumca, vinaidan
erovnuli saswavlo gegma Ria dokumentia da cvlilebebs
eqvemdebareba, gadamuSavebis momdevno etapze saministros kvlavac
mivawodebT rekomendacias II klasidan ucxouri enis swavlebis
dawyebis Sesaxeb). am fazebisaTvis damaxasiaTebeli asakobrivi
Taviseburebebidan gamomdinare, swavlebis pirvel sam wels sagnis
struqtura gansxvavebul saxes miiRebs, vidre V da VI klasebSi :
pirvel wlebSi ucxouri enis swavlebisas gaTvaliswinebuli unda
iqnas mozardis fsiqikuri ganviTarebis iseTi Taviseburebebi, rogoric
aris gafantuli yuradReba, moqnili fonetikuri aparati, interesi
garesinamdvilis mimarT, arasityvieri – xatovani azrovneba, enasTan
urTierTobis survili ara komunikaciis, aramed garTobis, siamovnebis
miRebis mizniT ( simRera, gaTvlebi, leqsebi, rolebis gaTamaSeba,
repetituli sabavSvo nawarmoebebis mosmena da gameoreba da a.S.). am
Taviseburebebidan gamomdinare swavla/swavlebis am etapze
mniSvneloba mieniWeba moswavleebSi, ara imdenad, komunikaciuri
kompetenciis ganviTarebas, ramdenadac, dadebiTi damokidebulebebis
Camoyalibebas sakuTari Tavis, Sesaswavli sagnisa Tu swavlis mimarT.
mozardebma unda Seiyvaron ucxouri enis swavlis procesi da TviT
ucxouri ena da kultura. swavlebis dawyebiT etapze es priorituli
mizani iqneba, romlis ganxorcielebasac pedagogiuri Zalisxmeva
moemsaxureba.
saWiroa gavacnobieroT, rom Cvens epoqaSi, romelic Rirebulebebis
saSineli krizisiT xasiaTdeba, xalisi, motivacia, keTilganwyoba,
siamovneba, sixaruli warmoadgens im faqtorebs, romelic realurad
gauRvivebs Cvens bavSvebs swavlis survils. sworedac, swavlebam
mozardis motivacia unda gaaRvivos. amisaTvis, swavlebis pirvel
wlebSi gakveTili maqsimalurad dinamiuri unda iyos. es, erTis mxriv,
gulisxmobs erTi Tematikis, erTi masalis irgvliv sxvadasxva tipis
94
aqtivobebis swraf cvlas da, meores mxriv, Tavad masalis cvlasac.
rac Seexeba enobriv sferos, meti wili daeTmoba smenasa da laparaks,
rac xels Seuwyobs enis funqcionaluri gamoyenebis Cvevis
gamomuSavebas (6).
dawyebiTi safexuris zeda etapze (V, VI klasebSi) ucxouri enis
swavlebam unda gaiTvaliswinos Semdegi Taviseburebebi : moTxovnileba
damoukidebeli moqmedebisadmi; garesamyarosadmi interess emateba
interesi Sidasamyarosadmi, anu sakuTari pirovnebisadmi; socialur-
volituri momwifeba; sityvieri azrovnebis formireba; nebisyofis
ganmtkiceba da yuradRebis koncentrirebis unari (7,3.). swavlebis am
etapze, SeiZleba swavleba/swavlam gezi aiRos ucxouri enis swavlebis
zogadi miznisaken – ucxour enaze komunikaciuri kompetenciis
ganviTareba. gakveTilis msvlelobaSi aRar iqneba aqtivobaTa swrafi
cvlis saWiroeba. mniSvnelovan adgils daikavebs swavlis swavla. am
etapze, ukve, enobriv sferoSi, yuradReba Tanabrad ganawildeba
oTxive sametyvelo aqtivobaze (smena, laparaki, kiTxva, wera).
interkulturuli kompetenciebis gasaviTareblad, dawyebiT
saskolo safexurze swavlebis procesSi, gamoyenebuli iqneba iseTi
konteqstebi, romlebic am mimarTulebiT miipyrobs moswavlis
yuradRebas (ucxo samyaroSi mimdinare saintereso kulturuli
movlenebi.).
interpersonaluri da intrapersonaluri unarebis gasaviTareblad
gakveTilze mozardebs saSualeba miecemaT isaubron sakuTar
Tavze; gamoavlinon TavianTi pirovnebis sxvadasxva mxare –
gancdebi, gatacebebi, gemovneba, Sexedulebebi, ocnebebi, sayvareli
saqmianobebi, sayvareli personaJebi, cxovrebiseuli istoriebi da
sxva; gaecnon TanaklaselTa Tu ucxoenovan TanatolTa sulier
samyaros. am gziT isini SeZleben ganicadon sakuTari Tu sxvisi
unikaluroba, iswavlon pirovnebaTa dafaseba, iswavlon
urTierTmosmena, urTierTgageba, urTierTTanadgoma. Amgvarad isini
gaxdebian metad Semwynarebelni erTmaneTisa Tu sxvebis mimarT.
95
yovelive es xels Seuwyobs klasSi keTilsaimedo garemos Seqmnas,
sadac mozardi Tavs daculad igrZnobs da SeZlebs pirovnul
gaSla-ganviTarebas. dawyebiTi safexuris moswavlis fsiqikuri
ganviTarebis Taviseburebebs sqematurad warmovadgenT:
Kklasebi II,III,IV V,VI
gasaTvaliswinebeli
asakobrivi
Taviseburebebi
• gafantuli yuradReba;
• moqnili fonetikuri aparati;
• enis gamoyeneba siamovnebisaTvis;
• cnobismoyvareoba;
• arasityvieri, xatovani
azrovneba;
• yuradRebis koncentrireba;
• damoukidebeli moqmedebis
moTxovnileba;
• socialur-volituri momwifebis
dasawyisi;
• sityvieri azrovnebis
formireba;
• enis komunikaciuri mizniT
gamoyenebis survili;
swavlebis procesi • maqsimaluri dinamiuroba –
aqtivobebis swrafi cvla;
• masalis xSiri cvla;
• meti wili datvirTva – smenasa
da laparakze;
• upiratesad gamoiyeneba iseTi
tipis aqtivobebi,
romelTac moqmedebaSi
mohyavs
1. mravalgvari azrovneba:
logikuri (raime amocanis
gadaWra), musikaluri (simRera),
sivrculi (patara scenebis
dadgma), kinesTeturi (mimika,
gaferadeba da a.S.),
2. grZnobis orgaoebi: smeniTi,
xedviTi, SexebiTi, da a.S.
• swrafi cvlis saWiroeba aRar
aris;
• orientireba swavlis swavlaze;
• sametyvelo aqtivobebis (smena,
laparaki, kiTxva, wera)
gaTanabreba;
• TandaTanobiT moimatebs
aqtivobebi, romlebic sityvier
azrovnebas aamoqmedebs.
prioritetuli mizani • dadebiTi damokiduleba
sakuTari Tavis, swavlis,
ucxouri enisa da
kulturis mimarT;
• ucxour enaze elementaruli
komunikaciis unari;
• komunikaciuri kompetencia
96
3.3.3. dawyebiTi safexuris ucxouri enis saswavlo standartis Teoria
U ucxouri enis swavleba dawyebiT klasebSi eqvsi mimarTulebiT
gaiSleba : mosmena, laparaki, kiTxva wera,
interkultura/interpersonaluroba, swavlis swavla anu
intrapersonaluroba. II-VI klasebis, zogad, kurikulumSi dadgenili
moTxovnebi warmodgenilia sam safexurad. safexurebrivi dayofiT
ufro naTlad gamoikveTeba is kompetenciebi, romelic swavlebis ama
Tu im etapze dominantobs. U unda SevniSnoT, rom Cvens naSromSi
vcdilobT davadginoT mosalodneli Sedegebi, romlebsac moswavlem
unda miaRwios swavlis ama Tu im safexurze. detalur kurikulumSi
Sedegebi da saswavlo masalis moculoba gawerelili unda iyos
wlebis mixedviT. amas garda, SevniSnavT, rom aq Sedegebi zogadi saxiT
aris warmodgenili, detalur kurikulumSi ki TiToeuli Sedegi
gaiSleba da da ufro konkretul saxes miiRebs, sadac misaRwevi
Sedegebi da saswavlo masalis moculoba mocemuli iqneba detalurad
TiToeuli klasis mixedviT.
I safexuri
pirveli safexuri moicavs ucxo enis swavlebis pirvel weliwads,
(II klass). swavlebis am safexurze ZiriTadi yuradReba daeTmoba
smenisa da laparakis unar-Cvevebis ganviTarebas. saqme isaa, rom
moswavle mSobliur enaze ukve dauflebulia am Cvevebis avtomaturad
ganxorcielebas. amdenad, ucxour enaze smenisa da laparakis unar-
Cvevebis SeZena misgan gansakuTrebul Zalisxmevas ar saWiroebs.
amrigad, ucxour enaze smenisa da laparakis swavla ar gamoiwvevs
dabrkolebebs. amasgarda, enis bunebrivi swavla swored smeniT da
laparakiT iwyeba. mocemul asakSi moswavleebs gansakuTrebulad
moqnili fonematikuri sistema aqvT. sasurvelia am unaris
97
maqsimalurad gamoyeneba, rac prioritetul mniSvnelobas aniWebs
mosmenilis reproduqcirebas.
sul sxva viTarebaa werasa da kiTxvasTan dakavSirebiT. am etapze
moswavleeTa didi nawili jer kidev Tavisuflad ar flobs kiTxvisa
da weris saTanado unar-Cvevebs mSobliur enaSi. amitom, swavlebis am
etapze mizanSewonili ar aris moswavleebis am mimarTulebiT
gadatvirTva. Sesabamisad kiTxvis mimarT wayenebuli moTxovnebi
elementarulia, weris swavlebis dawyeba gadatanilia Semdeg
safexurze (15,20).
mniSvnelovania swavlebis pirvelive safexuridan zrunva rogorc
interkulturuli, ise interpersonaluri kompetenciebis
CamoyalibebisaTvis. amisaTvis moswavleebis yuradReba unda
gamaxvildes individualur Tu kulturul Taviseburebebze, romlebic
maTTvis saintereso da konkretul konteqstebSi vlindeba (mag., axali
wlis dResaswauli ucxo qveyanaSi.).
rac Seexeba swavlis swavlas, pirvel wlebSi prioritetuli
mniSvneloba mieniWeba swavlis warmarTvisaTvis aucilebeli wesrigis
dauflebas. moswavleebs CvevaSi unda gaujdeT : saskolo nivTebis
movla, saWiro nivTebis Tan tareba, maswavleblis da erTmaneTis
mosmena, damoukideblad, wyvilSi da jgufSi muSaoba. moswavleebi
aiTviseben elementarul saswavlo strategiebs(6,20).
II safexuri
meore safexuri aerTianebs ucxo enis swavlebis meore da mesame
wlebs (III da IV klasebi). swavlebis am etapze grZeldeba
fonematikuri smenisa da warmoTqmis daxvewa. izrdeba smenisa da
laparakis unar-Cvevebis komunikaciuri mizniT gamoyenebis moTxovna.
moswavleebma unda SeZlon elementarul dialogebSi monawileoba.
swavlebis am safexurze gansakuTrebuli yuradReba eTmoba werisa da
98
kiTxvis teqnikis dauflebas, radganac swored am etapze unda
daeuflos moswavle ucxour enaze werisa da kiTxvis motorul
Cvevebs (24). grZeldeba interkulturuli da interpersonaluri
kompetenciis ganviTareba, romelic efuZneba am asakisaTvis
damaxasiaTebeli garesinamdvilisken mimarTul cnobismoyvareobas.
izrdeba moTxovnebi swavlis swavlaSi(6).
III safexuri
am etapisaTvis (V da VI klasebi), moswavle ucxour enaSi flobs
garkveul informaciasa da unar-Cvevebs, amasTanave igi fsiqikuri
ganviTarebis axal fazaSi Sedis (7). es faqtorebi swavlebis procesSi
mravalferovani da kompleqsuri teqstebis gamoyenebis saSualebas
iZleva, gansakuTrebiT es Seexeba recefciuli (aRqmiTi) unar-Cvevebs –
mosmenasa da kiTxvas. moswavleebi euflebian kiTxvisa da mosmenis
gansxvavebul teqnologiebs. ufro mdidar da kompleqsur masalas
daefuZneba interkulturuli kompetenciis ganviTareba, ris
saSualebasac iZleva am asakis moswavlis codnisa da interesTa
sferos gafarToeba.
am asakobriv fazaSi myofi moswavlis sul ufro mzardi
moTxovnileba, rom is scnon sakuTar qmedebebze pasuxismgebel pirad,
Zalian xelsayrel pirobas uqmnis im unar-Cvevebisa da
damokidebulebebis Camoyalibebas, romelsac gulisxmobs strategiuli
kompetencia(16).
3.3.4. dawyebiTi safexuris ucxouri enis saswavlo standarti
U dawyebiTi safexuris ucxouri enis standartis Sesaqmnelad Cven
meore enisa da ucxouri enis mowinave meTodebi (igulisxmeba
99
saxelmZRvaneloebi) gamoviyeneT. sagulisxmoa is faqti, rom meTodebis
TiToeul Tematur erTeuls standartis msgavsi teqsti gaaCnia, anu
maswavlebelmac da moswavleebmac ician ra Sedegi unda miiRon
Tematuri erTeulis dasrulebisas.
Cven saxelmZRvaneloSi mocemuli Sedegebi ganvazogadeT. amasTanave,
davamuSaveT evrosabWos ganaTlebis komitetisa da ucxouri enebis
ofisis mier SemuSavebuli enis codnis CarCo-dokumenti da
SevimuSaveT zogadi saxis standarti safexurebis mixedviT(41,58).
standarti struqturirebulia sqemaSi mimarTulebebis mixedviT da
warmodgenilia Sedegebis saxiT. TiToeul mimarTulebas Tan axlavs im
aqtivobebis CamonaTvali, romlTa gamoyenebiTac SesaZlebelia
miRweul iqnas Sedegebi. warmogidgenT tabulas:
Mmosmena I safexuri
(2 klasi)
II safexuri
(3-4 klasi)
III safexuri
(5-6 klasi)
Sedegebi
.moswavles
SeuZlia:
1. Sesabamisi
ucxouri enis
sxvebisagan
garCeva.
2. mikroteqstebSi
nacnobi sityvebis,
martivi
winadadebebis
amocnoba, Tuki
isini nela da
garkveviT aris
warmoTqmuli.
moswavles
SeuZlia:
1. didaqtizebuli
mcire zomis
teqstebis gageba,
Tuki isini nela
da garkveviT
warmoiTqmeba.
moswavles
SeuZlia :
1.
didaqtizirebuli
teqstis gageba;
2. mcire zomis
avTenturi
teqstebis gageba,
Tuki isini
moswavlisaTvis
nacnob Tematikas
Seexeba.
Ddamxmare
aqtivobebi da
strategiebi
moswavle
gavarjiSebuli
unda iyos
SemdegSi:
moswavle
gavarjiSebuli
unda iyos
SemdegSi:
moswavle
gavarjiSebuli
unda iyos
SemdegSi:
100
1. bgerebis smeniT
garCeva;
2. intonaciebis
garCeva;
3. teqstis
gasagebad
araverbaluri
elementebis
(intonacia, xmis
toni, teqstis
Tanmxlebi
xmauri...)
moSvelieba.
1. teqstSi
mocemuli
Sinaarsis
gasarkvevad
saTanado
strategiebis
gamoyeneba;
2. miRwevebis
TviTSefaseba.
1. teqstis zogadi
Sinaarsisa Tu
detaluri
informaciis
dasadgenad
Sesabamisi
strategiebis
gamoyeneba ;
2. miRwevaTa
TviTSefaseba.
Llaparaki
I safexuri
(2 klasi)
II safexuri
(3-4 klasi)
III safexuri
(5-6 klasi)
Sedegebi
reproducireba:
moswavles SeuZlia:
1. teqstebis zepirad
Tqma (leqsebi,
simRerebi) .
dialoguri metyveleba
moswavles SeuZlia :
1. ganvlili masalis
farglebSi kiTxvebze
pasuxis gacema, Tu
Tanamosaubre nela da
garkveviT esaubreba.
reproducireba
moswavles SeuZlia :
1. teqstebis zepirad Tqma
(leqsebi,mikrodialogebi).
dialoguri metyveleba
moswavles SeuZlia :
1. martiv dialogebSi
monawileoba, Tu
Tanamosaubre moswavles
komunikaciaSi exmareba da
sasaubro Tema moswavles
da mis uSualo
garemocvas exeba.
monologuri metyveleba
moswavles SeuZlia :
1.martivi struqturebis
da gavlili leqsikis
gamoyenebiT moyola,
aRwera imisa, rac UUTavad
an mis uSualo
garemocvas exeba.
dialoguri metyveleba
moswavles SeuZlia :
1. yoveldRiur
situaciebSi Tavi
gaarTvas komunikacias
(mag. telefoniT
saubari, yidva, milocva
da a.S.);
2. Caebas martiv
msjelobaSi, Tu Tema
misi interesis sferos
an yovelRdiur
cxovrebas exeba (mag.
skola, sporti, musika
da a.S.).
Monologuri
metyveleba
moswavles
SeuZlia:
1. Tanamimdevrulad
moyves, aRweros raime,
Tu ki Tema gavlil
masalas Seexeba.
101
Damxmare
aqtivobebi da
strategiebi
moswavle
gavarjiSebuli unda
iyos SemdegSi:
1. gamoTqmis
dasayeneblad
mosmenili masalis
mibaZviT gameoreba;
2. mimikisa da
Jestikulaciis
gamoyeneba da misi
misadageba
intonaciasTan.
moswavle gavarjiSebuli
unda iyos SemdegSi :
1. gakveTilis
msvlelobisas saTqmelis
ucxour enaze gamoxatva;
2 metyvelebisas
Secdomebis daSvebis
SiSis daZleva ;
3. miRwevebis
TviTSefaseba.
Mmoswavle
gavarjiSebuli unda
iyos SemdegSi:
1. situaciebSi
dialogebis gaTamaSeba;
2. metyvelebisas
leqsikuri deficitis
Sesavsebad sxvadasxva
xerxebis gamoyeneba (
mag. mimika,
Jestikulacia, sxva
sityvebiT Tqma da a.S.) ;
3. saWiro codnis
winaswar mobilizeb;
4. miRwevebis
TviTSefaseba.
kiTxva I safexuri
(2 klasi)
II safexuri
(3-4 klasi)
III safexuri
(5-6 klasi)
Sedegebi
motoruli da
fonetikuri Cvevebi
moswavles SeuZlia:
I,1. calkeuli
nacnobi sityvis Tu
winadadebis
xmamaRla wakiTxva
Motoruli da
fonetikuri Cvevebi
moswavles SeuZlia:
I.1. mcire zomis
nabeWdi da
xelnaweri teqstebis
xmamaRla wakiTxva.
wakiTxulis gageba
moswavles SeuZlia:
1. mcire zomis
teqstebis Cumad
wakiTxva da gageba;
2. teqstis tipebis
garCeva (mag.
misaloci baraTi,
komiqsi, kiTxvari da
a.S.).
moswavles SeuZlia:
1. nacnob Tematikaze
agebuli sxvadasxva
tipis ucnobi
teqstebis wakiTxva
da gageba
Ddamxmare
aqtivobebi da
strategiebi
moswavle
gavarjiSebuli unda
iyos SemdegSi:
1. grafemebis
(asoebis,
asoTSeTanxmebebis)
fonemebTan
dakavSireba da
Moswavle
gavarjiSebuli unda
iyos SemdegSi :
1. xmamaRali da Cumi
kiTxva;
2. teqstis Sinaarsis
gasarkvevad
saTanado
moswavle
gavarjiSebuli unda
iyos SemdegSi :
1. teqstis zogadi
Sinaarsis Tu
detaluri
informaciis
dasadgenad
102
gamoTqma.
strategiebis
gamoyeneba ;
3. miRwevebis
TviTSefaseba.
strategiebis farTo
speqtris gamoyeneb;
2. resursebis
saWiroebisamebr
gamoyeneba;
3. miRwevaTa
TviTSefaseba.
wera I safexuri
(2 klasi)
II safexuri
(3-4 klasi)
III safexuri
(5-6 klasi)
Sedegebi
reproducireba
moswavles
SeuZlia:
1. rogorc nabeWdi,
ise xelnaweri
mikroteqstis
gadawera;
producireba
moswavles
SeuZlia:
1. sityvebis, martivi
winadadebebis, da
Seswavlili nimuSis
mixedviT
mikroteqstis dawera.
producireba
moswavles SeuZlia :
1. Seswavlili
nimuSebis mixedviT
sxvadasxva tipis
mcire zomis teqstis
Sedgena.
Ddamxmare
aqtivobebi da
strategiebi
Moswavle
gavarjiSebuli unda
iyos SemdegSi :
1. weris teqnika;
2. vizualuri
mexsierebis
ganviTarebisaTvis
sWiro aqtivobebi;
3. fonemebis
grafemebTan
dakavSireba;
4. naweris
moswavle
gavarjiSebuli unda
iyos SemdegSi :
1. winadadebebis
sworad Sedgena;
2. teqstis Sedgena
logikuri
Tanmimdevrobis
dacviT;
3. weris sxvadasxva
strategiebis
gamoyeneba (mag.
dagegmva, enobrivi
103
Sesworebis mizniT
gadamowmeba
(TviTSesworeba);
5. miRwevebis
TviTSefaseba.
resursebis
gamoyeneba,
TviTSesworeba,
gadaTeTreba da a.S.);
4. miRwevebis
TviTSefaseba.
interkultura
I safexuri
(2 klasi)
II safexuri
(3-4 klasi)
III safexuri
(5-6 klasi)
Sedegebi
moswavles
SeuZlia:
1 aRmoaCinos
kulturuli
Taviseburebebi
iseT
konteqstebSi,
romlebic misi
interesis
sferos
warmoadgens
(mag.
dResaswaulebi,
TamaSebi,
sakuTari
saxelebi,
zRapris gmirebi,
araverbaluri
qceva da a.S.).
moswavles
SeuZlia:
1. ucxoenovani
Tanatolis
garemocvis
sakuTarTan
garemocvasTan
Sedareba;
msgavsebebis da
gansxvavebebis
povna (mag. kvebis
Taviseburebani,
Cacmuloba,
dabadebis
dReebi, skola.,
sayvareli
gmirebi,
sacxovrebeli da
a.S.);
2. teqstebSi
Cadebuli
kulturuli Tu
socio-
kulturuli
xasiaTis
TvalsaCinoebaTa
amocnoba (mag.
Zeglebi,
moswavles
SeuZlia:
1. kulturul Tu
socio-
kulturul
gansxvavebaTa da
msgavsebaTa
gamovlena;
2. kulturuli
mravalferovnebis
dafaseba;
3. saswavlo
teqstebSi
Cadebuli
kulturuli
informaciis
gasaSifrad sxva
sagnebSi
(istoria,
esTetika,
literatura)
SeZenili codnis
mobilizeba-
gamoyeneba.
104
personaJebi,
simoebi da a.S.)
Ddamxmare
aqtivobebi da
strategiebi
moswavle
gavarjiSebuli
unda iyos
SemdegSi :
1. qarTul enaze
misawvdomi
ucxouri
sabavSvo
literaturis,
gansakuTrebiT
zRaprebis
kiTxva da
STabeWdilebebis
gaziareba ;
2. mSobliur da
ucxoenovan
kulturebSi
TvalsaCino,
konkretuli
xasiaTis
msgavsebebsa da
moswavle
gavarjiSebuli
unda iyos
SemdegSi :
1. paralelebis
gavleba
ucxoenovan
TanatolTa da
sakuTar socio-
kulturul zne-
Cveulebebs
Soris ;
2.
TvalsaCinoebaTa
yuradRebiT
daTvaliereba da
niSandoblivi
kulturuli
xasiaTis
elementebis
moZieba-amocnoba.
moswavle
gavarjiSebuli
unda iyos
SemdegSi :
1. kulturuli da
socio-
kulturuli
konteqstebis
gaanalizeba sxva
sagnebSi
miRebuli codnis
fonze;
2. Sesaswavl
ucxo enaze
molaparake
qveynebis,
regionebis
kulturul
TaviseburebaTa
aRmoCena (mag.
tradiciuli
105
gansxvavebebze
yuradRebis
gamaxvileba.
Cacmulobebi,
sacxovrebeli
saxlebi, kerZebi,
legendebi,
idiomebi,
dialeqtebi da
a.S.);
3. kulturuli
mravalferovnebis
aRmoCena;
mimarTulebaSi `swavlis swavla~ Sedegebi imgvarad aris Sedgenili rom
TavisTavad gulisxmobs strtegiebs, amdenad damxmare aqtivovebisa da
strategiebis bloki am mimarTulebidan amoviReT.
swavlis
swavla
I safexuri
(2 klasi)
II safexuri
(3-4 klasi)
III safexuri
(5-6 klasi)
Sedegebi
Mmetakognituri
strategiebi
moswavles
SeuZlia:
1. saswavlo
kuTxis, nivTebis
mowesrigeba;
2. damoukideblad
muSaoba.
Kkognituri
strategiebi
moswavles
SeuZlia:
1. davalebis
amocanis
Mmetakognituri
strategiebi
moswavles
SeuZlia:
1. drois limitis
gaTvaliswineba;
2. TviTorganizeba
davalebebis
Sesasruleblad;
3. TviTSefaseba,
TviTSesworeba;
4.
gadawyvetilebebis
miReba
sisusteebis
Mmetakognituri
strategiebi
moswavles
SeuZlia:
1. kompleqsuri
davalebis
Sesasruleblad
samuSao etapebis
dagegmva;
2. sakuTari
saswavlo Tu
fsiqologiuri
profilis
gacnobiereba da
gaTvaliswineba;
3.
pasuxismgeblobis
aReba susti
106
damoukideblad
gageba;
2.
saxelmZRvaneloSi
mocemuli
resursebis
gamoyeneba
(ilustraciebi,
leqsikoni da a.S.);
3. gagebis an
producirebisas
araverbaluri
saSualebebis
gamoyeneba.
socialuri
strategiebi
moswavles
SeuZlia:
1. raimes
garkvevis an
Semowmebis mizniT
kiTxvebis dasma.
gamosasworeblad.
Kkognituri
strategiebi
moswavles
SeuZlia:
1.
saxelmZRvanelos
struqturaSi
garkveva da misi
efeqturad
gamoyeneba
(sarCevi,
nakveTebi,
struqturuli
nimuSebi,
leqsikoni,
ilustraciebi,
logoebi da a.S.);
2. damxmare
saswavlo
iaraRebis
Seqmna (leqsikoni);
3. sxvadasxva
dasamaxsovrebeli
xerxebis
gamoyeneba;
4. sxvadasxva
specifiuri
strategiis
gamoyeneba.
Ksocialuri
strategiebi
moswavles
SeuZlia:
mxareebis
gamosasworeblad.;
4. Sefasebis
kriteriumebze
msjeloba;
5. im faqtorebis,
im garemoebebis
dadgena, romelic
xels uwyobs an
uSlis winsvlas
swavlaSi;
6. Secdomebis
konstruqciulad
gamoyeneba;
7. im miznis
gacnobiereba,
romlis miRwevasac
emsaxureba esa Tu
is aqtivoba;
8. resursebis
saWiroebisamebr
moZieba.
Kkognituri
strategiebi
moswavles
SeuZlia:
1.
saxelmZRvanelos
struqturaSi
garkveva da misi
efeqturad
gamoyeneba (sarCevi,
nakveTebi,
struqturuli
nimuSebi,
leqsikoni,
ilustraciebi,
logoebi da a.S.);
2. damxmare
107
1. amocanis
gadasaWrelad an
raimes
Sesaqmnelad
TanatolTan
(wyvilSi, jgufSi)
TanamSromloba.
saswavlo
iaraRebis
Seqmna (leqsikoni);
3. sxvadasxva
dasamaxsovrebeli
xerxebis
gamoyeneba;
3.4. ucxo enis maswavlebelTa profesiuli ganviTarebis kurikulumi
Cvens qveyanaSi mimdinare ganaTlebis reforma maswavlebels sruliad
axali gamowvevebis winaSe ayenebs. moswavlesa da Sedegze orientirebuli
swavleba maswavleblisgan gansxvavebuli meTodikisa da teqnologiebis
flobas moiTxovs. naSromSi ganxiluli moswavleTa asakobrivi
ganviTareba da kognituri procesebi gaxda safuZveli Cven mier
SemuSavebuli ucxo enis maswavleblis profesiuli ganviTarebis
programebisa.
maswavlebelTa profesiuli ganviTarebis programebis SemuSavebisas
gaviTvaliswineT evrokomisiis enebis sabWos standarti da maTi
rekomendaciebi. kerZod, satreningo silabusi oTx segmentad davyaviT
(wera, kiTxva, mosmena, laparaki). amgvari midgomiT, rogorc Semdeg
praqtikam dagvanaxa, gadamzadebulma maswavleblebma diferencirebulad
daiwyes zrunva moswavleebSi am oTxi sakvanZo unar-Cvevis
ganviTarebisaTvis. unda aRiniSnos, rom Cven mier SemuSavebul satreningo
silabuss sakmaod rTuli semantikuri struqtura gaaCnia. kerZod, erTis
mxriv, silabulis orientiri moswavleSi gasaviTarebeli oTxi Ziritadi
unar-Cvevaa da es specifikur sistemas aZlevs silabuss. meores mxriv,
moswavlis unar-Cvevebisgan damoukideblad, maswavleblis unar-Cvevebis
sistematizeba moxda programebSi. Maswavleblis unar-Cvevebis sistema
Semdegi saxiT movaTavseT programebSi : maswavlebeli flobs,
108
maswavlebelma icis, maswavlebels SeuZlia. Maswavleblis unar-Cvevebis
aseTi saxiT sistematizebas gadamzadebul maswavlebelTa Soris unda
gamoewvia metakognituri strategiebis gaumjobeseba, rac, marTlac,
momdevno gamokiTxvebma daadastura.
TvalsaCinoebisTvis warmovadgenT Cven mier SemuSavebul ucxo
maswavlebelTa profesiuli ganviTarebis oTxi mimarTulebis silabusebs,
raTa mkiTxvelma TvalnaTliv dainaxos sistema, romelzec zemoT
visaubreT.
sagani: ucxouri enebi
(inglisuri ena, rusuli ena, franguli ena, germanuli
ena)
mimarTuleba: kiTxva
(15 sakontaqto, 10 arasakontaqto saaTi)
treningis aRwera
mizani I
maswavlebeli flobs:
1. korespondenciis _ sxvadasxva xasiaTis Ria baraTis, piradi
werilis, saqmiani werilis (maTi eleqtronuli versiis) gageba,
109
gamafrTxilebeli warwera, meniu, bankomatis, an mobiluri
telefonis instruqcia da sxv.) gageba.
2. SemecnebiT-informaciuli xasiaTis teqstebis (kulturis,
bunebismetyvelebis da sxv. sferoebidan) gageba, mxatvruli
literaturis (poeziis nimuSebi, memuarebi, dRiuri, romani, novela,
ese, biografia da sxva) gageba (leqsikonis saWiroebisamebr
daxmarebiT).
3. pragmatuli teqstebis (kulinaruli recepti, katalogi,
samarSruto gegma, reklama, afiSa, anonsi, abra, recepti, tele-
radioprograma, usafrTxoebis wesebi) gageba, presis (interviu,
reportaJi, teleprograma, qronika, komiqsi, aqtualur Temebze
dawerili statiebi, mkiTxvelis gamoxmaureba da sxva) gageba;
4. profesiuli/meToduri/didaqtikuri teqstebis gageba, kiTxvis
sxvadasxva miznis amokveTa da Sesabamisi strategiebis (gacnobiTi,
SeswavliTi, ZiebiTi) gamoyeneba.
mizani II
maswavlebelma icis:
sacxovrebeli garemo:
komunaluri gadasaxadebi (magaliTad: qira,
denis/wylis/telefonis/gaTbobis gadasaxadi...), teqnikuri
xelsawyoebi (magaliTad: uTo, Sxapi, sarecxi manqana, macivari,
televizori...), qalaqi (magaliTad: quCa, trotuari, gadasasvleli...),
sofeli (magaliTad: mindori, ferma, ezo...).
dedamiwa da samyaro:
kosmosi (magaliTad: mze, mTvare, varskvlavi, planeta...), geografia
(magaliTad: ekvatori, tropiki, CrdiloeTi, samxreTi...), kontinentebi
da saxelmwifo (magaliTad: himni, sazRvari, dedaqalaqi...), amindi
(magaliTad: hava, wvima, Tovli, mze...), landSafti (magaliTad: mTa,
bari, tye...), flora da fauna (magaliTad: Sinauri da gareuli
110
cxovelebi, frinvelebi, mwerebi, mcenareebi, Tevzebi, xeebi,
yvavilebi...).
yofa:
sauzme, sadili, vaxSami, kerZis momzadeba, binis/saxlis
movla/dalageba (magaliTad: sarecxi, sauTao, qimwmenda...), sayidlebi
(magaliTad: supermarketSi, sakancelario maRaziaSi, salaro,
fasi,...).
janmrTeloba da higiena:
sxeulis nawilebi, eqimTan (magaliTad: saavadmyofo, dazRveva,
qirurgi, analizi, recepti, wamali, afTiaqi..).
garToba, Tavisufali dro, sporti, hobi:
kafeSi, restoranSi, kinoSi (magaliTad: msaxiobi, reJisori, scenari,
ekrani...), koncertze (magaliTad: opera, Teatri, baleti, speqtakli,
drama, komedia...), diskoTekaze, stadionze, sportis saxeobebi,
sportuli terminologia da Sejibrebi (magaliTad: fexburTi,
CogburTi, sportsmeni, gundi, mwvrTenli, msaji, Cempionati...), wigni
(magaliTad: novela, moTxroba, avtori, poezia, yda, gamocema...).
media:
radio/televizia (magaliTad: gadacema, wamyvani, programa...), beWduri
presa (magaliTad: Jurnali, gazeTi, statia, saTauri, gancxadeba...),
interneti (magaliTad: eleqtronuli fosta, veb-gveri, forumi,
Ceti...), mobiluri telefoni (magaliTad: klaviatura, sms,
darekva/zari).
transporti da mogzauroba/dasveneba:
avtomobili, taqsi (magaliTad: avtomobilis markebi...), avtobusi
(magaliTad: reisi, daniSnulebis adgili...), gemi (magaliTad: porti,
kaiuta...), TviTmfrinavi (magaliTad: aeroporti, bargi, sabaJo,
pasporti...), bileTis aReba, dajavSna, ardadegebi, Svebuleba
111
(magaliTad: zamTris kurorti, Txilamuri, ciga, zafxulis
kurorti, garujva, curva...)
ganaTleba:
skola (magaliTad: gakveTili, maswavlebeli, saskolo nivTebi,
saskolo sagnebi...), umaRlesi ganaTleba (magaliTad: leqcia,
gamocda, samecniero xarisxi...).
banki:
sabanko operaciebi (magaliTad: fulis gadaricxva, angariSis gaxsna,
valutis gacvla...), bankomati (magaliTad: pin-kodi, Tanxis aReba...).
saqmiani kontaqtebi:
saqmianobis warmoCena/prezentacia, saqmiani dokumentacia
(magaliTad: samotivacio werili, ganacxadis Setana, reziume,
gancxadebaze gamoxmaureba), saqmiani Sexvedra, samsaxurSi
(magaliTad: samuSao saaTebi da grafiki, dasaqmeba, dasvenebis
dReebi, Semosavali, gadasaxadebi, pensia, mivlineba, xelmZRvaneli...).
sazogadoebrivi cxovreba:
politika, saxelmwifo wyoba (magaliTad: arCevnebi, kandidati, xmis
micema, partia, prezidenti, parlamenti, ministri, mTavroba...),
socialuri maCveneblebi (magaliTad: adamianis uflebebi, omi,
mSvidoba, jari, simdidre, siRaribe, garemos dabinZureba, kriminali,
umuSevroba, narkomania, pilicia, sasamarTlo...).
sametyvelo funqciebi
emociebi da damokidebuleba:
sixaruli, kmayofileba, brazi, ukmayofileba, guldawyveta,
sinanuli, gakvirveba, interesi, indeferentuloba,
SdadebiTi/uaryofiTi Sefaseba, STabeWdileba.
112
sivrceSi orientireba:
adgilmdebareoba, gzis/gezis/mimarTulebis/daniSnulebis adgilis
miTiTeba.
instruqcia:
nebis darTva, akrZalva, rCeva-darigeba, Txovna.
logikuri kavSirebi:
mizezi, Sedegi, opozicia, pirobiToba.
mizani III
maswavlebels SeuZlia:
1. korespondenciis (maTi el. versiis) gageba.
2. pragmatuli teqstebis (kulinaruli recepti, katalogi, samarSruto
gegma, reklama, afiSa, anonsi, abra, recepti, tele-radioprograma,
usafrTxoebis wesebi, gamafrTxilebeli warwera, meniu, bankomatis, an
mobiluri telefonis instruqcia da sxv.) gageba.
3. SemecnebiT-informaciuli xasiaTis teqstebis (kulturis,
bunebismetyvelebis da sxv. sferoebidan) gageba.
4. presis (interviu, reportaJi, teleprograma, qronika, komiqsi,
aqtualur Temebze dawerili statiebi, mkiTxvelis gamoxmaureba da
sxva) gageba.
5. mxatvruli literaturis (poeziis nimuSebi, memuarebi, dRiuri, romani,
novela, ese, biografia da sxva) gageba (leqsikonis saWiroebisamebr
daxmarebiT).
6. profesiuli/meToduri/didaqtikuri teqstebis gageba.
7. kiTxvis sxvadasxva miznis amokveTa da Sesabamisi strategiebis
(gacnobiTi, SeswavliTi, ZiebiTi) gamoyeneba.
am kreditis gavlis Sedegad maswavleblebi aiTviseben sakiTxavi
teqstebis gagebis teqnologiebs.
113
mimarTuleba: mosmena
(15 sakontaqto, 10 arasakontaqto saaTi)
treningis aRwera
mizani I
maswavlebeli flobs:
1. samizne enaze mosaubreTa saubris, gancxadebebisa da instruqciebis
gageba filmebis enis, sainformacio audioCanawerebisa da tele-
radiogadacemebis (interviu, reportaJi, sportuli angariSi, amindis
prognozi, axali ambebi da sxva) gageba
2. rTul moxsenebebSi ZiriTadi dedaazrisa da profesiul interesebTan
dakavSirebiT (meToduri, interkulturuli xasiaTis) Sinaarsobrivad
rTuli moxsenebebis gageba,mosmenis miznis gansazRvra da saTanado
strategiebis gamoyeneba.
mizani II
maswavlebelma icis:
janmrTeloba da higiena:
saparikmaxeroSi (magaliTad: varcxniloba, Tmis feri...), eqimTan
(magaliTad: saavadmyofo, dazRveva, qirurgi, analizi, recepti,
wamali, afTiaqi..).
garToba, Tavisufali dro, sporti:
kafeSi, restoranSi, kinoSi (magaliTad: msaxiobi, reJisori, scenari,
ekrani...), koncertze (magaliTad: opera, Teatri, baleti, speqtakli,
114
drama, komedia...), diskoTekaze, stadionze, sportis saxeobebi,
sportuli terminologia da Sejibrebi (magaliTad: fexburTi,
CogburTi, sportsmeni, gundi, mwvrTenli, msaji, Cempionati...).
media:
radio/televizia (magaliTad: gadacema, wamyvani, programa...), beWduri
presa (magaliTad: Jurnali, gazeTi, statia, saTauri, gancxadeba...),
interneti (magaliTad: eleqtronuli fosta, veb-gveri, forumi,
Ceti...), mobiluri telefoni (magaliTad: klaviatura, sms,
darekva/zari).
ganaTleba:
skola (magaliTad: gakveTili), umaRlesi ganaTleba (magaliTad:
universiteti, leqcia, gamocda, biblioTeka, samecniero xarisxi...).
saqmiani kontaqtebi:
saqmianobis warmoCena/prezentacia, saqmiani dokumentacia
(gancxadebaze gamoxmaureba), saqmiani Sexvedra, samsaxurSi
(magaliTad: dasaqmeba, dasvenebis dReebi, Semosavali, gadasaxadebi,
pensia, mivlineba, xelmZRvaneli...).
sazogadoebrivi cxovreba:
politika, saxelmwifo wyoba (magaliTad: arCevnebi, kandidati, xmis
micema, partia, prezidenti, parlamenti, ministri, mTavroba...), garemos
dabinZureba.
mizani III
maswavlebels SeuZlia:
o sxvadasxva tipisa da sirTulis mosasmeni davalebebis SerCeva, (rac
xels Seuwyobs informaciis etapobrivad amocnoba.
115
o moswavlis standartis moTxovnebis gaTvaliswinebiT sagakveTilo
miznebis gansazRvra mosasmeni unar-Cvevis gasaviTareblad.
o miznebis Seseabamisi Temis/ideis, moswavleTa raodenobisa da
funqciebis gansazRvra, ganxorcielebis etapebis, gzebis da
saSualebebis gansazRvra;
o davalebis Sesasruleblad saWiro drois gansazRvra;
o iseTi xerxebis gamoyeneba, romlebic xels Seuwyobs TiToeuli
moswavlis Cabmas mosasmen aqtivobebSi; diferencirebuli
moTxovnebis wayeneba moswavleTa SesaZleblobebis
gaTvaliswinebiT. mosasmeni amocanebis dasma, klasSi pasuxebis
/mosazrebebis Sedareba-gaanalizebis xelSewyoba.
o mozardebis komunikaciuri unar-Cvevebis dauflebisaTvis momzadeba:
gasaviTarebeli unarebis (mosmena-gageba, smeniTi diskriminacia, anu
bgerebis smeniT garCeva) gacnobiereba, unarebisa da maTi
ganviTarebis strategiebis gansazRvra.
o moswavlisaTvis iseTi davalebebis /amocanebis SeTavazeba,
romlebic xels Seuwyobs SemoqmwdwbiTi unarebis ganviTareba.
o socio-kulturuli da kulturuli TvalsazrisiT mdidari
resursebis SerCeva da iseTi aqtivobebis ageba, romlebic
moswavleTa interess gamoiwvevs; romlebic saSualebas aZlevs
paraleli gaavlon ucxour da mSobliur sociokulturul
samyaroebs Soris, amoicnon da gaanalizon msgavsebebi da
gansxvavebebi, damkvidrebuli stereotipuli Sexedulebebi
116
mimarTuleba: laparaki
(15 sakontaqto, 10 arasakontaqto saaTi)
treningis aRwera
mizani I
maswavlebeli flobs:
1. bunebrivad, daubrkoleblad, Sesabamisi gamoTqmiT gabmulad
laparaki da ucxouri enisaTvis damaxasiaTebeli intonaciis dacva,
yofiTi sakomunikacio situaciebisaTvis Tavis garTmeva (saklaso
oTaxSi komunikacia, saqmiani Sexvedris daniSnva, satelefono
saubris warmarTva da sxv.)..
2. diskusiis dros argumentebis, axsna-ganmartebebisa da komentarebis
saSualebiT sakuTari mosazrebis gamoTqma, dasabuTeba, damtkiceba,
rCevis micema; profesiul Temaze zepiri gamosvlis momzadeba da
warmodgena; mosaubris, auditoriis gansazRvra da Sesabamisi
registris (familaruli, Tavaziani, oficialuri, neitraluri)
SerCeva; zepirmetyvelebis saTanado strategiebis gamoyeneba.
mizani II
maswavlebelma icis:
janmrTeloba da higiena:
eqimTan (magaliTad: dazRveva, qirurgi, analizi, recepti, wamali,
afTiaqi..).
117
banki:
sabanko operaciebi (magaliTad: fulis gadaricxva, angariSis gaxsna,
valutis gacvla...), bankomati (magaliTad: pin-kodi, Tanxis aReba...).
saqmiani kontaqtebi:
saqmianobis warmoCena/prezentacia, saqmiani Sexvedra.
sazogadoebrivi cxovreba:
politika, saxelmwifo wyoba (magaliTad: arCevnebi, kandidati, xmis
micema, partia, prezidenti, parlamenti, ministri, mTavroba...), socialuri
maCveneblebi (magaliTad: adamianis uflebebi, omi, mSvidoba, jari,
simdidre, siRaribe, garemos dabinZureba, kriminali, umuSevroba,
narkomania, pilicia, sasamarTlo...).
informaciis gacvla:
piradi monacemebi _ saxeli, gvari, asaki, misamarTi, erovneba,
warmomavloba, religiuri kuTvnileba, profesia/xeloba.
janmrTelobis mdgomareoba, amindi, survilebi / saWiroebebi /
moTxovnilebebi /ocnebebi da sxv.
aRwera-daxasiaTeba:
adamianis garegnoba, Cacmuloba, xasiaTi, sagnis/movlenis aRwera,
dadebiTi/uaryofiTi Sefaseba
logikuri kavSirebi:
mizezi, Sedegi, opozicia, pirobiToba.
118
mizani III
maswavlebels SeuZlia:
o bunebrivad, daubrkoleblad, Sesabamisi gamoTqmiT gabmulad
laparaki da ucxouri enisaTvis damaxasiaTebeli intonaciis dacva.
o yofiTi sakomunikacio situaciebisaTvis Tavis garTmeva (saklaso
oTaxSi komunikacia, SekveTa, sastumros dajavSna, saqmiani
Sexvedris daniSnva da sxv.).
o interaqciaSi monawileoba; diskusiis dros sakuTari mosazrebis
gamoTqma, dasabuTeba da damtkiceba;
o profesiul Temaze zepiri prezentaciis momzadeba da warmodgena.
o saubrisas enobrivi - leqsikuri da gramatikuli normebis dacva.
o zepirmetyvelebis saTanado strategiebis gamoyeneba.
mimarTuleba: wera
(15 sakontaqto, 10 arasakontaqto saaTi)
treningis aRwera
mizani I
pragmatuli teqstebis wera: kulinaruli receptis, kviris ganrigis,
anketis, teleprogramis, turistuli bukletis da sxv. Seqmna; aplikaciis,
blankis, anketis da sxv. Sevseba. sagazeTo statiebis (gancxadebis,
119
gamoxmaurebis) Seqmna. saswavlebelSi an samuSao adgilze warsadgenad
sakuTari monacemebis (CV) wera. samotivacio werilis wera
mimowera (Ria baraTi, piradi werili, saqmiani werili da maTi
eleqtronuli versiebi) da werilis saSualebiT informaciis mopoveba.
SemecnebiT-informaciuli xasiaTis teqstis wera (istoriul / kulturul /
sabunebismetyvelo sakiTxebze).sakuTari Sexedulebis, damokidebulebis
werilobiT gadmocema da dasabuTeba, problemis werilobiT gamoxatva.
werisas leqsikuri da gramatikuli normebis dacva. weris miznis
gansazRvra da weris strategiebis gamoyeneba. werilobiTi teqstis
formisa da stilis dacva miznisa da auditoriis gaTvaliswinebiT.
mizani II
sarekomendacio Temebi leqsikisaTvis
pirovnebis identifikacia:
saxeli, gvari, misamarTi, telefonis nomeri, dabadebis adgili da
TariRi, asaki, sqesi, ojaxuri mdgomareoba, erovneba, warmomavloba,
moqalaqeoba, samuSao adgili, garegnoba, xasiaTis Tvisebebi,
urTierTobebi (magaliTad: ojaxis wevrebi, naTesavebi, mezoblebi,
nacnobebi).
sacxovrebeli garemo:
bina, saxli, oTaxis tipebi (magaliTad: saZinebeli, samzareulo,
saabazano...), saxlis nawilebi (magaliTad: sardafi, saxuravi, kibe...),
aveji, dekoracia (magaliTad: xaliCa, naxati, sarke...), komunaluri
gadasaxadebi (magaliTad: qira, denis/wylis/telefonis/gaTbobis
gadasaxadi...), teqnikuri xelsawyoebi (magaliTad: uTo, Sxapi,
sarecxi manqana, macivari, televizori...), qalaqi (magaliTad: quCa,
trotuari, lampioni, gadasasvleli...)
dedamiwa da samyaro:
kosmosi (magaliTad: mze, mTvare, varskvlavi, planeta...), geografia
(magaliTad: ekvatori, tropiki, CrdiloeTi, samxreTi...), kontinentebi
da saxelmwifo (magaliTad: himni, sazRvari, dedaqalaqi...), amindi
120
(magaliTad: hava, wvima, Tovli, mze...), landSafti (magaliTad: mTa,
bari, tye...), flora da fauna (magaliTad: Sinauri da gareuli
cxovelebi, frinvelebi, mwerebi, mcenareebi, Tevzebi, xeebi,
yvavilebi...).
yofa:
Zili (magaliTad: sizmari, daZineba, gaRviZeba), sauzme, sadili,
vaxSami, kerZis momzadeba, binis/saxlis movla/dalageba (magaliTad:
sarecxi, sauTao, qimwmenda...), sayidlebi (magaliTad: supermarketSi,
bazarSi, safunTuSeSi, sakancelario maRaziaSi, daxli, salaro,
fasi, wona...).
janmrTeloba da higiena:
sxeulis nawilebi, banaoba (magaliTad: saabazano nivTebi), Cacma
(magaliTad: tansacmeli, fexsacmeli, aqsesuarebi, kosmetikuri
saSualebebi, parfiumeria) saparikmaxeroSi (magaliTad:
varcxniloba, Tmis feri...), eqimTan (magaliTad: saavadmyofo,
dazRveva, qirurgi, analizi, recepti, wamali, afTiaqi..).
garToba, Tavisufali dro, sporti, hobi:
kafeSi, restoranSi, kinoSi (magaliTad: msaxiobi, reJisori, scenari,
ekrani...), koncertze (magaliTad: opera, Teatri, baleti, speqtakli,
drama, komedia...), diskoTekaze, stadionze, sportis saxeobebi,
sportuli terminologia da Sejibrebi (magaliTad: fexburTi,
CogburTi, sportsmeni, gundi, mwvrTenli, msaji, Cempionati...), wigni
(magaliTad: novela, moTxroba, avtori, poezia, yda, gamocema...).
media:
radio/televizia (magaliTad: gadacema, wamyvani, programa...), beWduri
presa (magaliTad: Jurnali, gazeTi, statia, saTauri, gancxadeba...),
interneti (magaliTad: eleqtronuli fosta, veb-gveri, forumi,
Ceti...), mobiluri telefoni (magaliTad: klaviatura, sms,
darekva/zari).
transporti da mogzauroba/dasveneba:
velosipedi, avtomobili, taqsi (magaliTad: avtomobilis markebi,
saloni, Zara, sabarguli, saburavi...), avtobusi (magaliTad: reisi,
daniSnulebis adgili...), gemi (magaliTad: porti, kaiuta, kapitani...),
121
TviTmfrinavi (magaliTad: aeroporti, bargi, sabaJo, pasporti...),
metro da matarebeli (magaliTad: sadguri, eskalatori, miwisqveSa
gadasasvleli...), bileTis aReba, dajavSna, ardadegebi, Svebuleba
(magaliTad: zamTris kurorti, Txilamuri, ciga, zafxulis
kurorti, garujva, curva...), sastumro (magaliTad: nomeri, javSani,
momsaxureba, registracia...).
ganaTleba:
skola (magaliTad: gakveTili, maswavlebeli, saskolo nivTebi,
saskolo sagnebi...), umaRlesi ganaTleba (magaliTad: universiteti,
profesiuli saswavlebeli, leqcia, dekani, gamocda, biblioTeka,
samecniero xarisxi...).
banki:
sabanko operaciebi (magaliTad: fulis gadaricxva, angariSis gaxsna,
valutis gacvla...), bankomati (magaliTad: pin-kodi, Tanxis aReba...).
saqmiani kontaqtebi:
saqmianobis warmoCena/prezentacia, saqmiani dokumentacia
(magaliTad: samotivacio werili, ganacxadis Setana, reziume,
gancxadebaze gamoxmaureba), saqmiani Sexvedra, samsaxurSi
(magaliTad: samuSao saaTebi da grafiki, dasaqmeba, dasvenebis
dReebi, Semosavali, gadasaxadebi, pensia, mivlineba, xelmZRvaneli,
qveSevrdomi...).
sazogadoebrivi cxovreba:
politika, saxelmwifo wyoba (magaliTad: arCevnebi, kandidati, xmis
micema, partia, prezidenti, parlamenti, ministri, mTavroba...),
socialuri maCveneblebi (magaliTad: adamianis uflebebi, omi,
mSvidoba, jari, simdidre, siRaribe, garemos dabinZureba, kriminali,
umuSevroba, narkomania, pilicia, sasamarTlo...).
metyvelebis tipebi: Txroba, aRwera, axsna-ganmarteba, dasabuTeba.
sametyvelo funqciebi
socialuri urTierTobebi:
misalmeba, damSvidobeba, mokiTxva, pirovnebis/Tavis wardgena,
mobodiSeba, madlobis gadaxda, keTili survilebis gamoxatva,
122
waxaliseba / Seqeba, SeTavazeba, dapatiJeba, Sexvedris daniSnva,
mimoweris etiketi.
informaciis gacvla:
piradi monacemebi _ saxeli, gvari, asaki, misamarTi, erovneba,
warmomavloba, religiuri kuTvnileba, profesia/xeloba.
janmrTelobis mdgomareoba, amindi, survilebi / saWiroebebi /
moTxovnilebebi /ocnebebi da sxv.
aRwera-daxasiaTeba:
adamianis garegnoba, Cacmuloba, xasiaTi, sagnis/movlenis aRwera,
dadebiTi/uaryofiTi Sefaseba.
emociebi da damokidebuleba:
sixaruli, kmayofileba, brazi, ukmayofileba, guldawyveta,
sinanuli, gakvirveba, interesi, indeferentuloba,
SdadebiTi/uaryofiTi Sefaseba, STabeWdileba.
droSi orientireba:
droSi lokalizeba (saaTi, DdRe-Ramis monakveTi, TariRi, weliwadis
dro), qronologia, sixSire, Tanadrouloba, xangrZlivoba.
sivrceSi orientireba:
adgilmdebareoba, gzis/gezis/mimarTulebis/daniSnulebis adgilis
miTiTeba.
instruqcia:
nebis darTva, akrZalva, rCeva-darigeba, Txovna.
logikuri kavSirebi:
mizezi, Sedegi, opozicia, pirobiToba
mizani III
1. pragmatuli teqstebis wera: teleprogramis, turistuli bukletis da sxv.
Seqmna; aplikaciis, blankis, anketis da sxv. Sevseba.
2. mimowera (saqmiani werili da misi eleqtronuli versiebi);
3. sagazeTo statiebis (gancxadebis, gamoxmaurebis) Seqmna;
4. saswavlebelSi an samuSao adgilze warsadgenad sakuTari monacemebis (CV)
wera;
123
5. samotivacio werilis wera;
6. rubrikis Sedgena;
7. werisas leqsikuri da gramatikuli normebis dacva.
8. weris miznis gansazRvra da weris strategiebis gamoyeneba.
9. werilobiTi teqstis formisa da stilis dacva miznisa da auditoriis
gaTvaliswinebiT.
am kreditis gavlis Sedegad maswavleblebi aiTviseben Tananedrove pragmatuli da
sakomunikacio teqstebis Seqmnis teqnologiebs
SeuZlia formaluri /araformaluri werilis Seqmna
gansazRvravbs korespondenciis mizans;
icavs formalur saxes;
iyenebs kliSeebs;
icavs logikur Tanamimdevrobas
iyenebs Sesabamis leqsikas,
iyenebs Sesabamis gr.struqturebs
icavs orTografiul normebs.
sareklamo xasiaTis teqsti
o gansazRvravs sakomunikacio situacias (adresati, adresanti, teqstis
mizani, formati);
o argebs saTaurs;
o azrs gadmoscems Tanmimdevrulad da lakonurad;
o miuTiTebs faqtobriv informacias (TariRi, fasi, adgili, pirobebi);
o icavs gramatikisa da orTografiul normebs
CV * Tavs uyris pirad informacias
* icavs formalur mxares (Tanamimdevroba, piradi monacemebi, ganaTleba,
unar-Cvevebi, interesebi, rekomendatorebi)
miuTiTebs faqtobriv informacias
124
samotivcio werili
• gansazRvravs mizans, adresats
• icavs formalur mxares
• iyenebs kliSeebs
• icavs orTografiisa da gramatikis normebs
qmnis pragmatul teqsts:
kulinariuli recepti, teleprograma
• iZleva instruqciebs
• icavs formalur mxares,
• iyenebs Sesabamis terminologias
• iyenebs Sesabamis gramatikul struqturas
kviris ganrigi,
• akeTebs mokle CaniSvnebs, (miuTiTebs dro, TariRi, adgili)
esse
• icavs esses weris formalur mxares (Sesavali, Sua nawili, daskvna)
• gamokveTs problema, msjelobs da amyarebs argumentebiT
• icavs mjelobis Tanamimdevrobas da iyenebs Sesabamis kliSeebs
• icavs gramatikisa da orTografiis normebs
• akeTebs daskvnas, ayalibebs sakuTar mosazrebas
o standartis moTxovnis gaTvaliswinebiT Sesabamisi aqtivobis, mag.;
sxvadasxva tipis testis Sedgena konkretuli unarebisa da moswavlis
miRwevis donis Sesamowmeblad.
o gakveTilisTvis SerCeuli savarjiSoebis / davalebebis
gansaxorcieleblad saWiro drois gansazRvra,
125
o sametyvelo/weriTi amocanebis damoukideblad gadaWris unar-Cvevebis
ganviTareba, maTi saTanado strategiebiT aRWurva, magaliTad: ideebis
Camowera/daxarisxeba, dagegmva, saWiro enobrivi masalis (sakvanZo
sityvebi, gramatikuli struqtura, zmnis dro da sxva) Tavmoyra,
samuSao variantis gaumjobeseba TviTSefasebis/TanaSefasebis gziT.
o miRwevebis damoukideblad gaumjobesebis unar-Cvevebis xelSewyoba,
magaliTad: moswavleTa CarTva Sefasebis kriteriumebis SemuSavebis,
TviTSefasebis da TanaSefasebis procesSi, xelSewyoba, rom maT
damoukideblad gansazRvron problemebi.
sruli silabusi (aerTianebs oTxive mimarTulebas)
miznebi da mosalodneli Sedegebi:
msmenelma kursis mosmenis Semdeg unda SeZlos:
* bavSvis ganviTarebis etapebis, swavlis ZiriTadi Teoriebis,
Tanamedrove meTodikis da strategiebis, sagnobrivi standartis
safuZvelze dagegmos swavlebisa da swavlis procesi;
• warmatebuli komunikacia sxva kulturis warmomadgenlebTan (mosmena,
laparaki, kiTxva, wera);
• gansxvavebuli kulturuli konteqstebisa da teqstebis gageba;
• moswavlis SesaZleblobebis gaTvaliswinebiT maTi saWiroebebis
dadgena da amiT moswavlis swavlis xarisxis amaRleba;
• miRweuli Sedegebis Sefaseba;
• ganaTlebis Tanamedrove Teoriebis praqtikaSi gamoyeneba.
126
sagakveTilo procesSi moswavles GgamoumuSavos Semdegi unar-
Cvevebi:
• logikuri da Tanamimdevruli zepiri da weriTi komunikacia da
azrovneba;
• marTlwera da kaligrafia;
• informaciis moZieba, damuSaveba, organizeba da gamoyeneba;
• sxvisi da sakuTari azris mkafiod lakonurad da mwyobrad
Camoyalibeba, dafaseba da TanamSromloba;
• nebismieri enobriv-kulturuli TviTmyofadobis dafaseba da
pativiscema;
• gansxvavebuli kulturuli teqstebisa da konteqstebis gageba;
• Tavisufali, damoukidebeli da SemoqmedebiTi midgoma;
• codnis damoukideblad gaRrmaveba da gamdidreba enobrivi Tu
kulturuli TvalsazrisiT;
• ucxouri enis swavlis (swavlis swavla) da sasicocxlo unar-Cvevebi
(TanamSromloba, Tavisufali arCevnis GakeTeba, TviTsrulyofa,
SemoqmedebiToba da sxv.);
• interesi ucxo samyaros mimarT, ucxouri enis swavlis survili.
treningis dasrulebis Semdeg msmeneli unda flobdes da
SeeZlos, moswavles gamoumuSavos Semdegi Cvevebi:
a) informaciis gageba, analizi da Sefaseba. kerZod:
• sxvadasxva saxis teqstebis mosmena da aRqma, analizi tonalobis,
enobriv-gramatikuli struqturisa da efeqturobis TvalsazrisiT;
• teqstis nawilebis erTmaneTTan logikurad dakavSireba, teqstebis
tipebis amocnoba;
127
• azris gamoTqmisTvis Sesaferisi emociuri elferis mqone sityvebisa
da frazebis SerCeva da maTi konteqstSi Casma, adekvaturad,
gamarTulad da damarwmuneblad metyveleba;
• gramatikis, orTografiis, punqtuaciis codna da am codnis
Segnebulad gamoyeneba teqstis asagebad da dasaxvewad.
b) enis komunikaciuri aspeqtebi. kerZod:
• sakuTari komunikaciuri qcevebis adekvaturad Sefaseba da saTanadod
warmarTva, romlebic uzrunvelyofs socialur garemoSi pirovnebis
adekvatur TviTgamoxatvas; saubris, diskusiis, debatebis, sxvadasxva
Temebze kamaTis warmarTvas;
• teqstis wasakiTxad, dasamuSaveblad da gasaanalizeblad aucilebeli
kiTxvis strategiebis daufleba;
• konkretuli sakiTxis Sesaswavlad informaciis moZieba, kritikulad
gadamowmeba da monacemTa bankis Sedgena.
treningis dasrulebis Semdeg msmeneli unda flobdes codnis
praqtikaSi gamoyenebis unar-Cvevebs Semdegi mimarTulebiT:
a. swavlis da ganviTarebis Teoriebi
*
dagegmvisas swavlis Teoriebis gamoyeneba da gaTvaliswineba, rac
xels Seuwyobs gakveTilze moswavlis interesebze orientirebuli
saswavlo procesis dagegmvas.
*
dagegmvisas ganviTarebis Teoriebis gamoyeneba da gaTvaliswineba
saswavlo procesis dagegmvis dros, rac xels Seuwyobs TiToeuli
moswavlis interesebis gaTvaliswinebas gakveTilze;
*
128
asakobrivi Taviseburebebis gaTvaliswineba Seqmnis sasurvel da
jansaR garemos sagakveTilo procesSi da ganapirobebs moswavleTa
dainteresebis xarisxis zrdas, xels Seuwyobs disciplines TavisTavad
damyarebas, moswavleTa interesebis gaTvaliswinebidan gamomdinare;
*
fsiqologiuri Teoriebis GgaTvaliswineba da maTi gamoyeneba
ganapirobebs moswavleTa swavlis motivaciis amaRlebas;
*
fsiqologiuri Teoriebis gaTvaliswinebiT maswavlebeli imuSavebs
moswavleTa ndobis mopovebisTvis saWiro unarebs, seriozulobiT
ekideba maT azrebs, uadvildeba mSoblebTan, kolegebTan urTierToba.
b. sagnis swavlebis meTodologia
*
kvlevis meTodebis gamoyeneba profesiuli miznebis gansaxorcieleblad;
*
sainformacio teqnologiebis gamoyeneba swavlebisas;
*
saintereso meTodebis danergva da gamoyeneba, romelic xels Seuwyobs
klasis gonivrul marTvas, saswavlo procesis gaxalisebas, informaciis
miRebis gamartivebas;
*
sxvadasxva meTodebis gamoyeneba swavlebis procesSi, rac gaamartivebs
Sedegze gasvlasa da standartiT gaTvaliswinebuli unar-Cvevebis
gamomuSavebas;
*
mravalferovani aqtivobebis gamoyeneba, rac uzrunvelyofs yvela bavSvis
CarTulobasa da dainteresebas gakveTilisadmi, aseve ganapirobebs
inkluziur swavlebaze orientirebuli programebis Seqmnas.
129
treningis dasrulebis Semdeg msmeneli unda flobdes
mravalkomponentiani SefasebisTvis saWiro codnasa da unar-
Cvevebs. kerZod:
a. ganmsazRvreli Sefaseba
• sagnis specifikidan gamomdinare, sxvadasxva komponentebis Seqmna, rac
xels Seuwyobs moswavlis gansxvavebuli unarebis aRmoCena/Sefasebas.
Tavis mxriv, gaaumjobesebs moswavleTa dainteresebas da motivaciis
amarlebas;
• komponentebis kriteriumebad gawera, rac xels Seuwyobs Sefasebis
sistemis obieqturobas, misi daTvladi, Sesrulebadi da gamWvirvale
principebis gaTvaliswineba;
• ganmsazRvreli Sefasebis komponentebis erovnuli saswavlo gegmis
SedegebTan kavSirebis aRmoCena da gaTvaliswineba.
b. ganmaviTarebeli Sefaseba
• afasebs moswavles dakvirvebis Sedegad dagrovili monacemebis,
namuSevrebis krebulebis, prezentaciebis, moswavlisave TviTSefasebis,
jgufuri muSaobis Tu sxva tipis aqtivobebis mixedviT;
• Sefasebisas iTvaliswinebs moswavlis saganmanaTleblo procesSi
CarTulobis xarisxs, moswavleTa SesaZleblobebs, individualobasa
da TviTmyofadobas;
• Sefaseba Wirdeba moswavles misces rCevebi, risi gaumjobeseba Wirdeba
ukeTesi Sedegebis misaRwevad;
• komentarebis Seqmna, romlebic moswavles ara mxolod sakuTari
miRwevis donis gansazRvraSi exmareba, aramed ganviTarebaSic.
130
mimarTuleba Sedegi
indikatori
1.
moswavleze
orientirebuli
saswavlo
procesis
dagegmva
1.1 maswavlebelma icis
saswavlo procesis dagegmva
erovnuli da saskolo
saswavlo gegmebis
moTxovnebis Sesabamisad.
1.2 maswavlebeli adgens
Tanmimdevrul da
ganviTarebad saswavlo
programebs, romelSic
gaTvaliswinebuli iqneba
moswavlis asakobrivi da
inteleqtualuri
SesaZleblobebi da
saWiroebebi.
1.3 maswavleblis mier
dagegmili swavlis procesi
orientirebuli Sedegebze
erovnuli saswavlo gegmis
Sesabanisad.
1.4 maswavlebeli SeZlebs
dagegmos gakveTili
Tanamedrove swavlebis
Teiriebisa da meTodebis
gamoyenebiT, romelic
aamaRlebs moswavleTa
motivacias zepir Tu weriT
aqtivobaSi Casabmelad.
1.5 maswavlebels eqneba
mravalgvari, mravalferovani
da saxaliso aqtivobebis baza,
sagnobriv standartSi yvela
mimarTulebis, yvela Sedegis
misaRwevad da Sesabamisi
unar-Cvevebis gasaviTareblad.
1.6 maswavlebeli SeZlebs
individualuri, wyviluri da
jgufuri muSaobis,
TanamSromlobis da
sxvadasxva socialuri Tu
sasicocxlo unarebis
ganviTarebas. damoukidebeli
da Tavisufali pirovnebis
aRzrdas.
1.7 maswavlebeli SeZlebs
gakveTilis dagegmvas
informaciul-sakomunikacio
teqnologiebis gamoyenebiT.
1.8 gakveTili iqneba
moswavlesa da Sedegze
orientirebuli.
1.9 maswavlebeli SeZlebs
gakveTilis zustad gaweril
droSi.
• icis saswavlo procesis
dagegmva erovnuli da
saskolo saswavlo
gegmebis moTxovnebis,
moswavleTa
individualuri
Taviseburebebis, droiTi
da saswavlo resursebis
gaTvalisWinebiT;
• SeuZlia grZelvadiani
da moklevadiani
saswavlo gegmebis
Sedgena;
• icis, rogor daamyaros
saganTa Soris kavSiri
er.sasw. gegmiT
gaTvaliswinebuli
misaRwevi Sedegebis da
programebis doneze;
• icis, rogor dagegmos
swavleba kolegebTan
erTad;SeuZlia
individualuri
saswavlo gegmis Seqmna
da am gegmis mixedviT
swavleba;
• SeuZlia gamoiyenos
komunikaciis
mravalferovani
strategiebi calkeul
moswavleebTan da
moswavleTa jgufebTan.
• avlens swavlebis
sxvadasxva meTodis
codnas da SeuZlia maTi
gamoyeneba saswavlo
konteqstis Sesabamisad;
• avlens swavlebis im
131
2. Sefaseba
3.moswavlis
pirovnuli,
kulturuli da
interkulturuli
ganviTareba.
4. ganaTlebis
Tanamedrove
Teoriebi
2.1 Sedegebis mravalferovani
meTodebis gamoyenebiT
Sefasebis sworad gansazRvras
dam is SerCevaSi moswavleTa
Cabmas TviTSefasebisa da
TanaSefasebis
procesSi.
2.2 ganmaviTarebeli da
ganmsazRvreli Sefasebis
gamoyenebas,Sefasebis
kriteriumebis da xerxebis
SerCeva- SemuSavebas.saTanado
komentarebis, sqemebisa da
rubrikebis SemuSavebas.
3.1moswavleTaTvis iseTi
davalebebisa da Tematikis
SerCeva, romlebic xels
Seuwyoben SemoqmedebiTi
unarebis ganviTarebas,
kritikuli azrovnebis
ganviTarebas,(socio-
kulturuli da kulturulu
informacia) aRWurvas,
peralelis gavlebas ucxouri
da mSobliuri socio-
kulturul samyaroebs Soris,
stereotipuli Sexedulebebis
amocnobas da gaanalizebas.
4.1 swavlebisa da ganviTarebis
Teoriebis codna da maTi
ganviTarebis gamoyeneba.
4.2 klasis marTvisa da
disciplinis strategiebis
floba da gamoyeneba
Sesabamis Teoriebze
dayrdnobiT.
4.3 moswavleebTan
urTierTobis strategiebisa
da usafrTxo garemos Seqmnas.
2.maswavlebels SeuZlia
swavlebis sxvadasxva meTodis
da strategiis gamoyeneba
TiToeuli moswavlis
efeqtiani swavlisa da
winsvlisaTvis.
meTodebis codnas,
romelic daexmareba
yvela moswavles
SesaZleblobebis
maqsimalur gamovlenasa
da saswavlo miznebis
miRwevaSi;
• icis, rogor gamoiyenos
swavlebis procesSi
sxvadasxva meTodi
moswavleebSi
SemecnebiTi da
socialuri unarebis
gasaviTareblad
132
Sefaseba
ganviTarebisa da
swavlis
Teoriebi
1. maswavlebelma icis
Sefasebis sxvadasxva
forma; acnobierebs
urTierTkavSirs
saswavlo mizans,
Sefasebas, swavlebasa
da swavlas Soris;
2. icis rogos
gamoiyenos Sefasebis
sxvadasxva meTodi
Sedegze da
moswavleze
orientirebuli
swavlebisaTvis
1. maswavlebelma icis
bavSvis asakobrivi
ganviTarebis ZiriTadi
kanonzomierebebi;
icis, rogor
gamoiyenos es codna
moswavlis swavlis
xelSesawyobad.
2. maswavlebelma icis
swavlis ZiriTadi
Teoriebi; icnobs im
faqtorebs, romlebic
gavlenas axdenen
swavlaze da icis,
rogor gamoiyenos es
codna moswavlis
swavlisa da
ganviTarebis
xelSesawyobad.
• icis da iyenebs er.sasw.
gegmiT gaTvaliswinebul
moswavleTa Sefasebis
sxvadasxva formas
(mravalkomponentiani,
ganmsazRvreli da
ganmaviTarebeli);
• icis da iyenebs
Sefasebis Sedegebidan
miRebul monacemebs
swavlebis
gasaumjobeseblad;
• exmareba moswavleebs,
gamoiyenon maswavleblis
Sefaseba, Tanatolebis
Sefaseba da
TviTSefaseba sakuTari
Tavisadmi rwmenis
CamoyalibebaSi, sxvaTa
Sesazleblobebis
Sefaseba/aRiarebasa da
sakuTari Sedegebis
gaumjobesebaSi.
• acnobierebs moswavlis
ganviTarebis asakobriv
da individualur
Taviseburebebs da maT
gavlenas swavlebasa da
swavlaze;
• iyenebs ganviTarebis
Teoriebs moswavleTa
swavlis motivaciisa da
xarisxis amaRlebisTvis
133
Ŧ
terminologiuri leqsikoni
Cvens qveyanaSi mimdinare ganaTlebis reformis procesSi erT-erT
umTavres problemad axali terminebis aTviseba da adeqvatur konteqstSi
gamoyeneba iqca. Cveni erT-erTi amocana gaxldaT, qarTul enaze naTargmni
Tanamedrove pedagogiuri literaturidan SegverCia iseTi terminebi,
romelTa aTviseba da gamoyeneba ganaTlebis muSakebisTvis proleburi
iyo. amrigad, Cven SevecadeT SegvemuSavebina terminologiuri leqsikoni
da mogveTavsebina naSromSi.
1. kompetencia - kompetencias qarTul pedagogikur literaturaSi
codna-Cvevas uwodeben. igi enis swavlebaSi gulisxmobs komunikaciis
realizebisaTvis saWiro informaciis, unar-Cvevebis da
damokidebulebebis erTobliobas.
2. codna da unar-Cveva – kognituri fsiqologia scnobs ori
kategoriis codnas:
• erTi aris statikuri rangis codna, romelic ver uzrunvelyofs
codnis funqcionalur gamoyenebas. samecniero literatruraSi mas
deklaraciuls uwodeben (naSromSi am kategorias Cven informacias
vuwodebT). ucxouri enis saganmanaTleblo dargSi igi gulisxmobs
leqsikis, morfologiis, sintaqsis, fonetikis, kulturuli da
socio-kulturuli realobebis codnas.
• codnis meore kategoria dinamikuri rangisaa da samecniero
literaturaSi mas proceduruls uwodeben. igi qmedebis, ucxouri
enis swavlebis SemTxvevaSi - sametyvelo aqtis realizebis
saSualebas iZleva. proceduruli codna gulisxmobs yvela tipis
unar-Cvevas, iqneba es sametyvelo, kulturuli, socialuri Tu
strategiuli.
134
3. damokidebulebebi – amaSi igulisxmeba individualobasTan
dakavSirebuli piradi faqtorebi, romlebic garkveul rols
TamaSoben komunikaciaSi. Tu rogor damokidebulebas gamoiCens
moswavle sametyvelo aqtis realizebisas, es ganpirobebulia misi
pirovnuli xasiaTiT (morcxvi/Tamami, Cumi/ybedi, Tavis TavSi
darwmunebuli/daurwmunebeli, spontanuri/TavSekavebuli da a.S.),
ganwyobebiT, zne-CveulebebiT, warmodgenebiT, motivaciiT da a.S.
arsebobs qmedebis xelismSewyobi da damabrkolebeli
damokidebulebebi. kompetenturi piri yovel kerZo SemTxvevaSi swor,
momgebian damokidebulebas gamoiCens.
4. interaqcia – urTierTqmedebis procesi, romelic mimdinarobs
informaciis gacvla-gamocvlisas..
5. swavlis swavla - maswavlebelma icis ra aris swavleba da icis
ra aris swavla, ra unda qnas moswavlem imisTvis, rom man iswavlos.
magram moswavlem es ar icis. igi mindobilia maswavlebels da brmad
mihyveba mis miTiTebebs. swavlis swavla swored mowafis saswavlo
procesSi gaTviTcnobierebasa da aqtiur CarTvas niSnavs. moswavlem
unda gaacnobieros
Tu ra faqtorebi monawileoben swavlis procesSi (ganwyoba-
damokidebuleba, motivacia, saswavlo profili da sxva);
saswavlo miznebi;
saSualebebi, romlebiTac miznebi miiRweva;
saSualebebi, romlebiTac xorcieldeba miRweuli Sedegebis
Sefaseba;
saSualebebi, romlebiTac xorcieldeba sisusteebis gamosworeba
da a.S.;
6. strategiuli kompetencia – es aris saswavlo strategiebis
gamoyenebis unari. saswavlo strategiebis gansazRvreba ki aseTia :
qmedebebi da meqanizmebi, romelic moswavles moqmedebaSi mohyavs
135
imisTvis, rom ufro advilad Cawvdes, aiTvisos da gamoiyenos axali
informacia.
7. codnis SeZenis sami faza – nebismieri saxis informaciis
damuSavebisas individi sam fazas gadis : igi jer ecnoba siaxles,
raTa Cawvdes mas, Semdeg amuSavebs, raTa daeuflos mas da bolos
mexsierebidan gamoixmobs, raTa gamoiyenos.
kognituri fsiqologia maT wvdomis, SeTvisebisa da
avtomatizaciis fazebs uwodebs:
wvdomis faza –Seswavlis obieqtis miuxedavad, procesi erTia –
daZabuli yuradReba axali informaciis gasagebad, Sesacnobad.
SeTvisebis faza – miRebul inforacias inaxavs mexsierebaSi da iwyebs
mis aqtiur gamoyenebas garkveuli mocemulobebis farglebSi (esa Tu
is savarjiSo, esa Tu is aqtivoba). es aris Secdomebis gamovlena-
gamosworebis faza. am stadiaSi yuradReba imdenad dakavebulia
miRebuli informaciis dasauflebad, rom moswavles ar SeuZlia axali
informaciebis aTvisebaze zrunva.
avtomatizaciis faza – am fazaSi codna-Cvevis avtomaturi gamoyeneba
xorcieldeba, yuradReba mimarTulia codnis funqcionaluri
gamoyenebisaken (6).
8. saswavlo strategiebi – yvelaze miRebuli klasifikaciis mixedviT
saswavlo strategiebi sam did kategoriad daiyofa: metakognituri,
kognituri da socio-emociuri.
8.1. metakognituri strategiebi - gulisxmobs meTvalyureobas
saswavlo procesze, im pirobebisa Tu faqtorebis gagebas-
gacnobierebasa da amoqmedebas, romelic aadvilebs saswavlo process
da xels uwyobs winsvlas. metakognituri strategiebia, magaliTad,
dagegmva, miznebis dasaxva, yuradRebis daZabva, codna_Cvevis
gadasinjva Tu gadamowmeba, saWiroebebis winaswar ganWvreta-
136
momzadeba, TviTSefaseba, enis praqtikisTvis saWiro pirobebis Seqmna
da sxva.
8.2. kognituri strategiebi- gulisxmobs urTierTqmedebas moswavlesa
da asaTvisebel masalas Soris, am masalis gonebriv Tu fizikur
manipulirebas, da aseve specifiuri teqnologiebis gamoyenebas ama Tu
im amocanisa Tu davalebis Sesasruleblad. kognituri strategiebi
ufro konkretulia da advilad dakvirvebadi. maT ricxvs miekuTvneba :
enis praqtika, damaxsovrebis mizniT sxvadasxva teqnikebis gamoyeneba,
CaniSvnebis gakeTeba, kategorizacia, klasifikacia raRac
kriteriumebis mixedviT, gameoreba, deduqcia, induqcia, resursebis
gamoyeneba, informaciis Sejameba da a. S.
8.3. socio-emociuri strategiebi - ZiriTadad gulisxmobs, erTis mxriv,
sxvebTan interaqcias enis aTvisebis xelSewyobis mizniT ( kiTxvebis
dasma raimis gasarkvevad, Sesamowmeblad, TanamSromloba), da, meores
mxriv, emociebis marTvas; emociurma faqtorebma swavlebis procesze
SeiZleba Zlieri damabrkolebeli zegavlena iqonios, amitom enis
aTvisebisas maTi gaTvaliswineba da maTi marTva Zalian
mniSvnelovania;
9. metakognituri cnobiereba anu metakognicia -uzrunvelyofs
strategiebis efeqtur da adekvatur gamoyenebas. gamokvlevebis
Sedegad dadasturda, rom warmatebuli swavlisaTvis, metakognicia
gadamwyvet rols TamaSobs: swavla swored im moswavleebs
uadvildebaT, romelTac ganviTarebuli aqvT metakognituri
cnobiereba, xolo imaT, visac ar aqvT metakognituri midgoma,
uZneldebaT swavla da saswavlo procesis warmarTva. Tanamedrove
didaqtika did mniSvnelobas aniWebs strategiuli kompetenciis
ganviTarebas, romelic, Tavismxriv, aviTarebs da amdidrebs
metakognicias.
137
10. mravalgvari azrovneba _ pedagogikur da fsiqologiur samecniero
wreebSi dRes farTod gavrcelda “mravalmgvari azrovnebis” Teoria.
Ees Teoria efuZneba Tanamedrove kognituri da neiro fsiqologiis
monacemebs; igi ukuagdebs aqamde miRebul Sexedulebas, TiTqos
azrovnebis erTaderTi forma logikur-maTematikuri azrovneba iyos.
Aazrovneba ganixileba rogorc unari _ gadaWra raime amocana an
Seqmna raime produqti. amocanis gadaWrac da produqtis Seqmnac
gonebriv aqtivobas moiTxovs, magram yovel kerZo SemTxvevaSi gonebis
sxvadasxva waxnagi, sxvadasxva komponenti moqmedebs. magaliTad : G
problemebis gadasaWrelad gonebis sul sxva komponents aamoqmedebs
mezRvauri, sul sxvas – poeti, sxvas – mebaRe, sul sxvas –
maswavlebeli, da a. S. mravali gamokvlevis Sedegad 7 ZiriTadi
azrovnebis tipi gamoikveTa:
sametyvelo azrovneba – am kompetenciis yvelaze dasrulebuli
saxe albaT mweralia;
logikur-maTematikuri azrovneba – azrovnebis es tipi ufro
imaT aqvT ganviTarebuli, visac maTematika da sxva teqnikuri
dargebi uadvildebaT;
sivrculi azrovneba _ es gulisxmobs unars imoqmedo sivrceSi.
aseTi azrovneba ganviTarebuli aqvT mezRvaurebs, mxatvrebs,
moqandakeebs da a.S.;
musikaluri azrovneba ganviTarebuli aqvT musikis moRvaweebs;
kinesTetikuri azrovneba – es aris unari problemis gadaWrisa
Tu produqtis Seqmnisa sxeuliT an misi erTi nawiliT
(mocekvave, kulturisti, xelosani, moqandake);
interpersonaluri azrovneba – es aris unari gaugo sxvas,
mixvde Tu rogor unda moepyra (diplomati, vaWari,
maswavlebeli, lideri);
intrapersonaluri azrovneba – es aris unari _zusti
warmodgena Seiqmna sakuTar Tavze da cxovrebaSi efeqturad
gamoiyeno.
138
U unda aRiniSnos, rom azrovnebis bolo or tips arsebiTi
mniSvneloba aqvT, Tumc, rogorc wesi, swavlebis procesSi orive
SeumCneveli da ugulvebelyofili rCeba;
cxadia, ama Tu im amocanis gadaWrisas adamiani
kombinirebulad iyenebs azrovnebis sxvadasxva formebs. swored,
azrovnebis tipebis kombinirebis individualuri unarebiT
gansxvavdebian adamianebi erTmaneTisagan. saswavlo procesSi
individualur potenciaTa gamovlena skolis erT-erTi daniSnulebad
unda iqces.
11. TviTswavla: ucxouri enis TviTswavla gulisxmobs momavalSi 4
ZiriTadi amocanis damoukideblad gadaWras:
_ piradi saWiroebebis mixedviT misaRwevi miznebis dadgena-
gansazRvra;
_ saTanado resursebis SerCeva;
_ Sesaferisi strategiebis misadageba-gamoyeneba;
_ TviTSefaseba;
12. sensorul-kinesTetikuri arxebi – sensorul-kinesTeturi sistema
gulisxmobs xuTive grZnobas (xedva, smena, ynosva, gemo, Sexeba) da,
amasTanave, kunTebsa da saxsrebSi ganlagebul receptorebs.
13. saswavlo profili – Tanamedrove pedagogikuri dargi
neiropedagogika moswavles televizors adarebs. televizoris
msgavsad, moswavles sxvadasxva arxiT informaciis miReba SeuZlia. es
arxebi aris grZnobis 5 organo da kinesTetikuri sistema.
neirofsiqologiuri gamokvlevebiT dadasturda, rom calkeul
individSi, rogorc wesi, romeliRac erTi arxi sxvebze metad aris
ganviTarebuli da, Sesabamisad, isini informaciis damuSavebas am
arxiT arCeven. swored es arCevani gansazRvravs saswavlo profils.
dadgenilia sami ZiriTadi saswavlo profili aris:
xedviTi
smeniTi
139
kinesTeturi
zogierTi moswavle informaciis aRqmas xedviT arCevs –aseTebze
amboben “fotoaparatiT” swavlobso. zogierTi – smeniT; maTze amboben,
rom “magnitofoniT” swavlobs; kinesTetikurebze ki imas amboben, rom
“uTaod” swavlobeno – isini arCeven manipulacias, Jestikulacias,
mimikas, ritmebs, moZraobas.
multisensoruli midgomiT arcerTi saswavlo profili ar
iCagreba, ramdenadac yvelas saSualeba eZleva Tavisi dominanti
sensoruli modaloba gamoiyenos; sxva mxriv, aqtivobaTa farTo
speqtri xels uwyobs sxva – recesiuli modalobebis gaaqtiureba-
ganviTarebas da gonebrivi resursebis ufro srulad aTvisebas (14).
saswavlo profils gansazRvravs, aseve, tvinis marjvena da marcxena
naxervarsferoebis araTanabari ganviTareba. visac marjvena aqvs metad
ganviTarebuli, is globalistia, visac marcxena – analitikosi (32).
14. fsiqologiuri profili - morcxvi/Tamami, Cumi/ybedi, Tavis TavSi
dajerebuli/daurwmunebuli, spontanuri/TavSekavebuli, celqi/wynari
da a.S.)
15. multisensoruli swavleba _ gulisxmobs aqtivobaTa iseTi farTo
speqtris gamoyenebas, romelic srulad moiyvans moqmedebaSi mozardis
sensorul-kinesTetur sistemas. neirofsiqologiuri gamokvlevebiT
dadginda, rom mozardSi sensorul-kinesTeturi da motoruli
sistemebi gonebriv ganviTarebaSi fundamentur rols asruleben.
sensorul-motoruli sistema aris is mTavari wyaro, romelic
asazrdoebs mozardSi abstraqtul, cnebiT azrovnebas da amwifebs mas
analitikuri da sityvieri azrovnebisavis (14).
16. gamWoli prioritetebi – is maxasiaTeblebi, romelTa
CamoyalibebaSi met-naklebad yvela sagans SeuZlia Taviseburi
wvlilis Setana (mag.: warmosaxva, azrovneba, TanamSromloba,
pasuxismgebloba, aRqma, metyveleba da a.S.).
140
17. fonematikuri smena – smeniTi mgrZnobeloba, romelic iWers
bgeraTa Soris arsebul mcire, Tumc, mniSvnelovan gansxvavebebs.
18. avtomatizeba – CvevaSi gadasvla. roca konkretuli moqmedeba aRar
saWiroebs yuradRebis, cnobierebis specialur Carevas (Cveva –
konkretuli moqmedebis avtomaturad Sesrulebis unaris daufleba).
19. plurilingvisturi cnobiereba :
Tanamedrove sazogadoebaSi warmoiSva saSiSroeba, romelic
emuqreba kulturaTa, tradiciaTa, cnobierebaTa TviTmyofadobas ;
erTi gaxlavT yvelas da yvelafris uniformizacia (masobrivi
gaerTgvarovanebis procesi). am fenomenisagan Tavdacvis survilma,
Tavis mxriv, Sva meore negatiuri movlena, romelic xels uSlis
kulturaTa harmoniul Tanaarsebobasa da samoqalaqo sazogadobis
ganviTarebas : es gaxlavT karCaketili partikularizmi. aRsaniSnavia,
rom es ori TiTqos urTierTsawinaaRmdego movlena erT sawyisze dgas
– gansxvavebuli TviTmyofadobis ar-cnoba, ar-aRiareba. am ori
negatiuri movlenis dasaZlevd evrosabWom erT-erT prioritetad
plurilingvizmis ganviTareba gamoacxada.
plurilingvizmi kompleqsuri cnebaa da or aspeqts Seicavs –
zneobriv-eTikurs da pragmatuls. erTis mxriv, igi gulisxmobs,
nebismieri (sakuTari Tu ucxo) enobriv-kulturuli TviTmyofadobaTa
Rirebulebis cnoba-aRiarebas da dafasebas ; meore mxriv, enebis
aTvisebis survilsa da unars. plurilingvizms, rogorc personalur
an socialur maxasiaTebels cnobierebasa da kompetencias uwodeben
(36,37).
20. aqtivoba – yoveli konkretuli da mizanmimartuli qmedeba,
gamovlenili saswavlo procesis farglebSi.
141
21. interkultura – kulturuli informaciis qona, romelsac
Tansdevs unari, gaigo gansxvavebuli kultura, miiRo iseTi, rogoric
aris ; gaixsna mis mimarT ise, rom ar mowyde sakuTar kulturul
fesvs.
daskvna
naSromSi Cven SevecadeT movlenaTa erTi nawilis ganxilva,
romelic epoqalurma dakveTam saqarTvelos saganmanaTleblo
sivrceSi aprobaciis sagnad aqcia. nebismier epoqaSi
msoflmxedvelobrivi safuZveli dominanti filosofiuri
mimdinareobebia. epoqaluri msoflmxedveloba epoqis praqtikuli
funqcionirebis ganmsazRvrelia. arseboben kulturuli (cnobierebiTi)
TviTmyofadobebi, romlebic ver eguebian Tavs moxveul
Tanamedroveobas. Seuguebloba miTumetes mZafrdeba, rodesac
epoqis medroSe romelime TviTmyofadoba xdeba. aseT SemTxvevaSi,
yovelive, eTnikur, kulturul Tu religiur produqciad aRiqmeba.
sadReisod, dominanti msoflmxedvelobrivi safuZveli _
filosofiuri pragmatizmi Tanamedroveobis nebismier movlenas (maT
Soris adamians) `gamoyenebis~, `moxmarebis~ WrilSi ganixilavs.
saganmanaTleblo sivceSi ybadaRebuli termini `unar-Cveva~, romlis
farTo speqtris adamianur maxasiaTeblad damkvidrebas lamobs epoqa,
sxva raa, Tu ara rentabelobis garantia. nebismier epoqaSi adamians
gaaCnda unaric da Cvevac. ubralod arasdros arsebobda aseTi
isteriuli deklarirebis saWiroeba, rogorc dRevandelobaSia. raSi
mdgomareobs es saWiroeba? iqneb, unar-CvevebiT aRWurvil adamianSi,
romelmac uTuod fexi unda auwyos civilizaciis ganviTarebis sul
ufro mzard tempebs. . .
nebismier SemTxvevaSi, pirovnebis formirebasTan dakavSirebuli
dakveTis ganxorcieleba ganaTlebis funqciaa da Cveni kvlevis
Tavisebureba dakveTisa da Sesrulebis gaanalizebaSi mdgomareobda.
142
naSromis pirvel TavSi mocemul analizs garkveul daskvnamde
mivyavarT: dargis swavlebis koncefcia, rogorc wesi,Kgarkveuli
politikis gamtarebelia Sesabamis dargSi. ACveni qveynis SemTxvevaSi,
sasurvelia, rom ucxouri ena, rogorc saganmanaTleblo dargi
plurilingvizmis politikas iTvaliswinebdes. Mmetadre, imis
gaTvaliswinebiT, rom plurilingvisturi competencia, sxva
maxasiaTeblebTan erTad, efuZneba enobriv kompetenciebs. Eenobrivi
kompetencia ki, Tavis mxriv, kulturul kompetenciebsac Seicavs.
saqarTveloSi arsebuli enobriv-kulturuli mravalferovneba kargi
bazisia Cvens sazogadoebaSi prurilingvizmis gasaviTareblad.
plurilingvisturi cnobierebis Camoyalibeba miTumetes saxarbielo
unda iyos moqalaqeobrivi Segnebisa da TviTmyofadobaTa Soris
mSvidobiani Tancxovrebis dasamkvidreblad.
Tanamedrove msoflios saganmanaTleblo sistemebSi kurikulumi
damkvidrebuli terminia. erT-erTi specialistis azriT, kurikulumi
Tavad saganmanaTleblo procesia(23). naSromis meore TavSi Cven
SevecadeT kurikulumis istoriuli ganviTarebis fonze
gagveanalizebina misi SesaZlebloba, warmoadgendes efeqtur
saganmanaTleblo process. analizidan gamomdinare, SegviZlia
davaskvnaT, rom kurikulumi, rogorc idea gulisxmobs farTo gagebiT
qveyanaSi, xolo viwro gagebiT, saganmanaTleblo dawesebulebaSi
mimdinare pedagogikuri procesebis erTobliobas, xolo rogorc
dokumenti, pedagogikuri procesebis koordinaciis saSualebaa,
vinaidan Tavadve SeiTavsebs procesebs. K
kurikulumis SemuSavebas Tavisi wesebi gaaCnia. erT-erTi wesis
Tanaxmad nebismieri aspeqti, romelic ganisazRvreba kurikulumis mier
unda iyos mocemuli dinamikaSi (17,23). dinamikaSi mocemuli aspeqti ki,
TavisTavad procesia. vfiqrobT, amgvari moTxovnis Tanaxmad
SemuSavebuli kurikulumis saswavlo procesSi danergva
maswavleblisTvis advilad xelmisawvdomi iqneba.
143
saqarTvelos saganmanaTleblo sistema gardaqmnis procesSia.
sistemis qvakuTxedi maswavlebelia. maswavlebelma unda aiTavisos is
moTxovnebi, romelsac saxelmwifo da sazogadoeba uyenebs.
Tanamedrove saganmanaTleblo teqnologiebis aTviseba da saswavlo-
aRmzrdlobiT procesSi danergva maswavleblisgan dauRalav Sromas
moiTxovs. naSromis mesameTavSi Cven SevecadeT maswavleblis
praqtikuli moRvaweobis aspeqtebs SevxebodiT.
maswavleblis profesonalizmi da pedagogiuri moRvaweobis
efeqturoba moswavlis mTlianobaSi danaxvas gulisxmobs. Zalze
mniSvnelovania maswavlebelma moswavlis yovelmxrivi
ganviTarebisTvis izrunos, gansakuTrebiT dawyebiT saskolo
safexurze. es gulisxmobs aqtivobaTa iseTi farTo speqtris
gamoyenebas, romelic srulad moiyvans moqmedebaSi mozardis
sensorul-kinesTetur sistemas.
neirofsiqologiuri gamokvlevebiT dadginda, rom mozardSi
sensorul-kinesTeturi da motoruli sistemebi gonebriv ganviTarebaSi
fundamentur rols asruleben. sensorul-motoruli sistema aris is
mTavari wyaro, romelic asazrdoebs mozardSi abstraqtul, cnebiT
azrovnebas da amwifebs mas analitikuri da sityvieri azrovnebisavis
(31). bavSvs, mozrdilisagan gansxvavebiT, ganuviTarebeli aqvs
analitikuri da sityvieri azrovneba. amis mizezi daadgina tvinis
naxevarsferoebze Catarebulma gamokvlevebma(47). aRmoCnda, rom
verbalur da analitikur procesebs marcxena naxevarsfero marTavs –
igi qmediTunariania sityvieri informaciis dasamuSaveblad, enis
kodirebisa Tu dekodirebisaTvis; misi funqciaa mTliani daanawevros;
sul sxvaa marjvena naxevarsferos funqcia: igi arasityvier procesebs
marTavs; misi midgoma globarulia, sinTezuria; igi poulobs
struqturas, xedavs kavSirebs. marJvena naxevarsfero qmediTia
vizualuri Tu sivrculi informaciis dasamuSavelad. amasTanave igi
aris SemoqmedebiTi intuiciis wyaro, anu, mniSvnelovan rols
TamaSobs SemoqmedebiTobis ganviTarebaSi. igi uZluria sityvieri
informaciis dasamuSaveblad. bavSvs ki, rogorc aRmoCnda, swored
144
marjvena naxevarsfero aqvs metad ganviTarebuli. amitomac uWirs mas
TvalsaCinoebis gareSe, mxolod sityvieri gziT miwodebuli
informaciis aRqma (47).
meoce saukunis dasawyisidan mokidebuli ukanasknel xanebamde
swavleba ZiriTadad marcxena naxevarsferos ganviTarebasken iyo
mimarTuli. bavSvebs xSir SemTxvevaSi iseTi davalebebis Sesruleba
uwevdaT da uwevT dResac, romelic maTi fsiqikuri ganviTarebis
Taviseburebebs ar miesadageba; aseTi Caciebis Sedegad moswavleebi
kargaven Sinagan motivacias da uxalisod, ZaliT swavloben. Aamis
nayofs swavlebis momdevno saskolo etapze viwvnevT. sanam moswavle
bavSvobis fazaSia, mas ufrosisadmi morCilebis moTxovnileba akavebs.
magram, Sinagan motivacias moklebuli mozardi swavlaze xels iRebs
winagardatexis asakSi, roca iwyeba am asakisaTvis damaxasiaTebeli
mniSvnelovan fsiqikur gardaqmnebTan dakavSirebuli
daumorCileblobis xana(7).
amrigad, gadamwyveti mniSvneloba aqvs pedagogiuri strategiebis
reorganizebas da maT mimarTvas moswavleze orientirebuli
aqtivobebisaken, romlebic aRZraven TviTganviTarebis motivacias.
naSromisaTvis amgvari Rirebulebis miniWeba ugvano ambiciiT
gamowveuli aqti ar aris. amgvari qmedeba SesaZloa qveynisaTvis
sasargeblo moRvaweobis surviliT gatacebuli adamianis aRtkineba
iyos. vimedovnebT, Cveni kvleva da Semoqmedeba saqarTvelos
saganmanaTleblo sistemis aRmSeneblobis saqmeSi mciredi
kontribucia iqneba.
145
β bibliografia
1. axali aRTqma, 1896 w.
2. g. TevzaZe, narkvevebi filosofiis ististoriaSi, 1993 w.
3. d. lorTqifaniZe, didaqtika, 1986 w.
4. erovnuli saswavlo gegma, 2004 w.
5. T. jayeli, masalebi seminarisTvis `plurilingvizmi~, 2004 w.
6. T. jayeli, masalebi seminarisaTvis `kurikulumis ganviTareba
saqarTveloSi~, 2003 w.
7. i. Wkuaseli, pedagogikis zogadi safuZvlebi, 1979 w.
8. locvani, ergasisa, Tbilisi, 1902w.
9. mcire kurTxevani, 1898 w.
10. pedagogikis istoria, Tbilisi, 1987
11. r. naTaZe, zogadi fsiqologia, 1978
12. saswavlo gegma, 1997 w.
13. A.W. Foshay Curriculum de l’éducation, Conseil de l’europe, Strasbourg, 1998.
14. Apprentissage multisensoriel. Paris. 1993.
15. C. Gerbeau, Des langues vivantes à l’école primaire, Nathan Pedagogie, 1996.
16. C. O’ Neil, Les enfants et l’enseignement des langues étrangères, Didier, 1993.
17. Curricula et instruments pédagogiques dans l’enseignement/l’apprentissage du FLE en
Europe centrale et orientale, Commission Europe centrale et orientale,2002
18. D. Little, The European language Portfolio, EC ,2000.
19. D. Luissier, Évaluer les apprentissages, HACHETTE ,1992.
20. Des langues vivantes à l’école, CIEP, 1996.
21. Dictionaire, Office de la langue francaise, 2001.
22. Draft Syllabus, Queensland scool Curriculum Council, 2002.
23. Eisner et Vallance “ Conflicting Conceptions of curriculum” Berkeley, 1974.
24. Enseignement et apprentissage des langues étrangères: Action communautaire
commission europeene, direction generale Éducation et Culture.
25. Enseignement scolaire et dimension internationale, MENF, 2002.
26. F. Cereral, Modern languages and interculturality in the primary sector in England,
Greece, Italy, Spain, Mediterranean Journal of educational stadies,1997.
27. F. GRIN, L’économie de la langue et in practice, Harper Collins Publishers,1993.
146
28. G. Delaire, La vie scolaire, Nathan, 1997.
29. G.M. WILLEMS, Politique de formation des professeurs de langues en faveur de la
diversité linguistique et de la communication interculturelle. conseil de l’europe, 2002.
30. Good C.V. Dictionary of education, 1959.
31. H. GARDNER, Multiple Intelligences. The Theory in practice, Harper Collins
Publishers,1993.
32. H.O. Rugg. foundation for American Education,1978.
33. H. Pillay, National Standarts and Curriculum Reform, Republic of Georgia, 2003.
34. J-C. BEACCO, Les dimentiones culturelles dea enseignements de langues, 1995.
35. J-C BEACCO, M. BYRAM, Guide pour l’élaboration des politiques linguistiques
éducatives en Europe, version de synthèse. conseil de l’europe, 2002.
36. J-C BEACCO, M. BYRAM,Guide pour l’élaboration des politiques linguistiques
éducatives en Europe, version intégrale. conseil de l’europe, 2002.
37. J-M Leclercq, La reference croissante a la notion de curriculum dans les pays etrangers.
1991.
38. J. Hamonet-babonneau, The Teacher’s Survival Kit, CRDP de Bretagne, 1993.
39. L. Fuse, C. Pontecorvo “ Il curricolo, prospettive theoriche e problemi” Loescher,
Torino, 1981.
40. La formation tout au long de la vie, CIEP, 1997.
41. L’enseignement des langues vivantes étrangères à l’école primaire: Rapport, 2002.
http://www.education.gouv.fr.syst/igen/rapport.htm
42. Les langues à l’école: un apprentissage?, Colloque IUFM, 1996.
43. Les langues à l’ école: Une question politiques, Educatuer,2002.
44. L’évaluation des élèves, CIEP,1996.
45. L’évaluation (naSromTa krebuli) , Hachette,1996.
46. Ley organica de ordenacion general del sistema educativo, 1990.
47. LINDA V. WILLIAMS, Teaching for the two-sided mind, Prentice hall Inc, 1983.
48. L’introduction de l’eveil aux langues dans le curriculum, CELV, Graz,2000.
49. Lorraine Loviglio, Mathematics and the Brain, Massachusetts,1981
50.M. BYRAM, B. GRIBKOVA, H. STARKEY, Developper la dimention interculturelle
dans l’enseignement des langues. conseil de l’europe, 2002.
51.M.Candelier, Eveil aux langues: Rapport concernant les objectifs: Version provisoire,
Socrates-lingua,2001.
52. M. Felberbauer, Foreign language education in primary scool, Graz,1998.
147
53. P. Giolitto, Enseigner l’éducation civique à l’école, Hachette, paris, 1993.
54. Programmes et politiques éducatives, CIEP,1996.
55. Qu’est-ce qu’un programme d’enseignement?, Centre National de documentation
pédagogique, 1994.
56. R. Borderie, L’école du XXIe siecle, Nathan, 1997.
57. R.H. McKim. Exsperiences in Visual Thinking, Monterey,1972
58. Rapport sur lesuivi de la qualité de l’enseignement des langues vivantes à l’école
primaire,2002. http://www.education.gouv.fr.syst/igen/rapport.htm
59. S. Bolton, Évaluation de la competence communicative en langue étrangere,
Hatier/Didier, 1991.
60. Tanner curriculum development __ Theori into Practise, 1975.
61. Ulf Lundgren “ The struggle for democratic education in Sweden” The Falmer Press,
Lewes, 1989.
62. Une didactique des langues pour demain, Actes du Colloque international du crapel,
Univercité de Nancy, 2000.
63. Williams J.J. , The New Art Of the Possible, Cambridge,1980
64.иностранные языки, министерство образования российской федерации, 2000
65. кисляков, физиология вестибюлярной системы, москва,1966