privatine teise

8/11/2019 Privatine Teise

1/24


2/24


3/24

4iekviena kolizin norma, skirtingai nuo kit" 8prast" teiss norm", susideda i dviej" dali". irmoji dalis vadinasikolizins normos apimtimi. 5ioje kolizins normos dal!je kalbama apie atitinkam teisin8 sant!k8, kuriam ji taikoma #pvz.,nuosav!bs, santuokos, paveldjimo teis/. )ntroji dalis turi sl!gin8 pavadinim kolizinis nukreipimas. (ai 8stat!mo, kur8reikia taik!ti duotu atveju, nurod!mas.

4olizins normos gali bti klasifikuojamos 8vairiai, ta2iau, ko gero, aikiausia bt" jas skirst!ti pagal koliziniusnukreipimus 8 kokios valst!bs teis? !ra nukreipiama.

Reguliuojant sant!kius, kuriuose dal!vauja pilie2iai, danai sutinkami nukreipimai 8 piliet!bs valst!b? # lex patriae/,g!venamosios vietos 8stat!mus #lex domicilii/. Btent pastarasis kriterijus naudojamas ir naujajame *ietuvos &iviliniamekodekse9 1.1= straipsnio 3 dal!je nustatoma, jog usienio pilie2i" gimimo ar mirties momentas nustatomas pagal valst!bs,kurioje buvo nuolatin j" g!venamoji vieta gimimo ar mirties metu, teis?. (as pats kriterijus naudojamas ir kitoje normoje91.1C straipsnio 1 dal!je teigiama, jog usienio pilie2i" ar asmen" be piliet!bs ivilinis veiksnumas nustatomas pagalvalst!bs, kurioje !ra j" nuolatin g!venamoji vieta, teis?. (iesa, reikia pa!mti, jog naujajame kodekse naudojamas ir

piliet!bs kriterijus 1.C3 kodekso straipsn!je, skirtame paveldjimo sant!kiams, nurodoma, jog jeigu palikimas atsirado po

*ietuvos Respublikos pilie2io mirties, tai nepaisant taik!tinos teiss jo 8pdiniai, g!venant!s *ietuvos Respublikoje ir turint!steis? 8 privalomj palikimo dal8, paveldi i dal8 pagal *ietuvos Respublikos teis?, isk!rus nekilnojamuosius daiktus. Reikiapa!mti, jog dabar galiojan2iame &iviliniame kodekse analogikiems sant!kiams daniausiai naudojamas piliet!bskriterijus pav!zdiui, C1G straipsn!je 8tvirtinta nuostata, jog usienio pilie2io ivilinis veiksnumas nustatomas pagalvalst!bs, kurios pilietis jis !ra, 8stat!mus.

4ita kolizinio nukreipimo ris daikt" buvimo vietos 8stat!mas #lex rei sitae/, ji naudojama nuosav!bs,paveldjimo teisje. 4odekso 1.entas, ali" teiss ir pareigos nustatomos pagal sandorio ali" susitarimu pasirinktos valst!bs 8stat!mus, ta2iau jeisandorio al!s savo susitarimu nenustat 8stat!mo, kuris turi bti taikomas nustatant j" teises ir pareigas, !ra taikomi 8stat!maitos valst!bs, kurios teritorijoje nuolat g!vena ar turi buvein? sandorio alis, atitinkamai esanti91/ pirkimopardavimo sutart!je pardavju@3/ pasaugos sutart!je saugotoju@6/ perveimo sutart!je perveju@


4/24

-ert" atkreipti dmes8 8 tai, jog ne visada vienodi klausimai, k!lant!s dl tokio paties klausimo su usienio elementu,sprendiami pagal vien ir t pa2i kolizin? norm. 4artais tam tikro sant!kio esm #ali" teiss ir pareigos/ pagal kolizin?norm !ra vienos valst!bs jurisdikijoje, o speials klausimai #sandorio forma, ali" teisnumas ir veiksnumas/ kitos.'''. [email protected]!vios.4ai kurios kolizins normos turi nuorod 8 dviej" valst!bi" teis? #alternat!vin nuoroda/, suteikdamos teis? pasirinkti tarp j"suinteresuotai aliai ar teismui. av!zdiui, naujojo *R &4 1.


5/24

Mra keli ios problemos sprendimo variantai.irmas variantas teismas svok Nusienio teisN taiko tik usienio valst!bs vidaus teiss #materialini" teiss norm"/

prasme, tai !ra, netaiko usienio valst!bs teiss norm", nukreipian2i" atgal 8 teismo valst!bs teis? arba tre2iosios valst!bsteis?.4iti atvejai !ra susij? su taip vadinama ren"oidoktrina. (ai !ra doktrina, sprendianti, ar vienos valst!bs teismas esant tamtikroms aplink!bms, taik!s kitos valst!bs teis?, spr?sdamas teisin8 gin2.agal atskirojo ren"oi#single ren"oi/ doktrin, jei teisjas ) valst!bje, spr?sdamas gin2, susiduria su norma, nukreipian2ia 8B valst!bs 8stat!mus, o ie nukreipia atgal 8 valst!bs ) 8stat!mus, taik!tina valst!bs ) teis.(re2iasis 8manomas variantas apibriamas absoliutaus renvoi #total renvoi/ doktrina. i doktrina taip pat vadinama Nusienioteismo teorijaN, dvigubo arba absoliutaus renvoi doktrina arba Nanglikja ren"oidoktrinaN. agal j, teisjas, nagrinjantis

b!l ir susidr?s su nukreipimu 8 kitos valst!bs teis?, turi taik!ti t teis?, kuri taik!t" usienio valst!bs teismas, jeinagrint" toki pa2i b!l.

-abartiniame *ietuvos iviliniame kodekse !ra atskiras straipsnis, skirtas atgaliniams nukreipimams ir nukreipimams8 tre2iosios valst!bs teis? #ren"oi/. CGD straipsn!je nurodoma, jog jeigu taikomi usienio valst!bs 8stat!mai numato atgalin8nukreipim 8 *ietuvos Respublikos 8stat!mus, taikomi *ietuvos Respublikos 8stat!mai, o jei taikomi usienio valst!bs8stat!mai numato nukreipim 8 tre2iosios valst!bs 8stat!mus, taikomi tre2iosios valst!bs 8stat!mai. %aujajame kodekse ieklausimai reguliuojami kiek kitaip91.1< straipsn!je kalbama apie tai, kad jeigu taik!tina usienio teis numato atgalin8nukreipim 8 *ietuvos Respublikos teis?, tai *ietuvos Respublikos teis taikoma tik io kodekso arba usienio teissnumat!tais atvejais. ;eigu taik!tina usienio teis numato nukreipim 8 tre2iosios valst!bs teis?, tai tre2iosios valst!bs teistaikoma tik io kodekso arba tre2iosios valst!bs teiss numat!tais atvejais. ;eigu nustatant asmens ivilin8 teisin8 statustaik!tina usienio teis nukreipia atgal 8 *ietuvos Respublikos teis?, tai taikoma *ietuvos Respublikos teis. 5ios nuostatosnetaikomos, jeigu taik!tin teis? !ra pasirinkusios sandorio al!s, taip pat nustatant sandorio formai taik!tin teis? beinesutartinms prievolms taik!tin teis?. ;eigu pagal &4 normas turi bti taikoma tarptautin sutartis #konvenija/, taiatgalini" nukreipim" ir nukreipimo 8 tre2iosios valst!bs teis? klausimai sprendiami pagal taik!tinos tarptautins sutarties#konvenijos/ nuostatas. (aigi matome, jog iuo metu *ietuvoje !ra laikomasi atskirojo #single/ ren"oidoktrinos. (uo tarpunaujajame kodekse sukama absoliu2iojo #total/ ren"oidoktrinos link.$sienio valst!bi" 8stat!m" leid!bos praktika neduoda vienareikmio atsak!mo 8 klausim apie atgalinio nukreipimo irnukreipimo 8 tre2iosios valst!bs teis? taik!m. )tgalinio nukreipimo doktrina nepriimta 1FEG met" Romos konvenijoje dlteiss, taik!tinos sutartiniams 8sipareigojimams. 1= straipsnis, kuris vadinasi H)tgalinio nukreipimo ir nukreipimo 8 tre2i"j"valst!bi" teis? netaik!masI nurodo9I4aip valst!bs teis, taik!tina sutinkamai su ia sutartimi, suprantama ioje valst!bjeveikian2ios teiss normos, isk!rus tarptautins privatins teiss normas.I.

)tgalinio nukreipimo problema viena i usienio teiss taik!mo problem", kadangi ji turi bti taikoma sutinkamai

su kolizinmis normomis.*l+ga dl %ieosios t%arkos.4olizins normos veikimas arba, kitaip tariant, usienio teiss taik!mas gali bti apribotas naudojant il!g dl vieosiostvarkos. agal tais!kles, veikian2ias eilje valst!bi", usienio 8stat!mas, 8 kur8 nukreipia kolizin norma, gali bti netaikomasir juo grindiamos teiss gali bti nepripa8stamos teism" ar kit" duotos valst!bs instituij", jei toks 8stat!mo taik!mas arbateiss pripainimas prietaraut" duotos valst!bs vieajai tvarkai.4aip prietaravimas vieajai tvarkai paprastai suprantamas prietaravimas teistvarkos pagrindams Astat!muose daniausiainurodoma, jog usienio teiss norma netaikoma, jei jos taik!mas sukelt" padarinius, nesuderinamus su pagrindiniaisteistvarkos pagrindais duotoje valst!bje.

%iujorko 1F=E konvenijoje dl arbitraini" sprendim" pripainimo sakoma, jog toks pripainimas arba v!kd!mas gali btinedaromas, jei valst!bs, kurioje sprendiamas klausimas dl teismo sprendimo pripainimo, atitinkami organai nuspr?s, jog

pripainimas ar v!kd!mas to sprendimo prietarauja tos valst!bs vieajai tvarkai.0ieosios tvarkos svoka #order publi, publi poli!/ daugelio valst!bi" teisminje praktikoje ir doktrinoje pasi!mi dideliuneapibrtumu@ maa to, kai kurie vakar" teisininkai teigia, jog neapibrtumas pagrindinis ios svokos bruoas. (eismaiil!g dl vieosios tvarkos naudoja siekdami apriboti, o kartais ir udrausti #ivengti/ usienio teiss taik!mo, vis" pirma,kitos soialinsekonomins sistemos valst!bs teiss. 5ios il!gos taik!mo ribos visikai paliktos teism" nuoirai.

%aujojo *ietuvos &ivilinio kodekso 1.11 straipsn!je 8tvirtinta nuostata, jog usienio teiss normos netaikomos, jeigu j"taik!mas prietaraut" *ietuvos Respublikos 4onstituijos bei kit" 8stat!m" 8tvirtintai vieajai tvarkai. (okiais atvejais taikomi*ietuvos Respublikos iviliniai 8stat!mai. (a2iau pa!mtina, jog iuo metu galiojan2iame *ietuvos &4 usienio teiss norm"

netaik!mas siejamas ne su vieja tvarka9 CG< straipsnio nuostata nurodo, jog usienio valst!bs 8stat!mai netaikomi, jeigu j"taik!mas prietaraut" *ietuvos Respublikos visuomens interesams. (okiais atvejais taikomi *ietuvos Respublikos 8stat!mai.)( senato apibendrinime nurod!ti tokie vieosios tvarkos paeidimo pav!zdiai91/usienio teis netaikoma, jeigu jos taik!mas reikt" pagrindini" mogaus teisi" ir laisvi" paeidim@3/usienio teis netaikoma, jeigu jos taik!mas prietaraut" teisingumui, geriems papro2iams, pagrindinms visuomenjenusistovjusioms morals nuostatoms.6/netaikoma, jei taik!mas paeist" valst!bs interesus ar pakenkt" geros kaim!n!sts su usienio valst!be sant!kiams.*mperat+%ins normos5iuolaikinje tarptautinje privatinje teisje pla2iai kartu su il!ga dl vieosios tvarkos pradta taik!ti kita usienio teissnetaik!mo galim!b, darant nuorod 8 grietai imperat!vines normas, kurios turi naudotis prioritetu prie usienio teissnormas, taik!tinas pagal kolizines normas. (okia tais!kl 8tvirtinta Romos konvenijoje dl teiss, taik!tinos sutartiniams8sipareigojimams D straipsn!je9 Hniekas ioje 4onvenijoje neriboja taik!mo teiss norm" alies teismuose atvejais, kai jos !raimperat!vins nepriklausomai nuo teiss, taikomos sutar2iaiI.Sutinkamai su tais!klmis dl teiss taik!mo, teismas taik!damas kurios nors valst!bs teis?, gali atsivelgti 8 kitos valst!bsimperat!vines normas, glaudiai susijusias su nagrinjamu sant!kiu, jei pagal tos valst!bs teis?, ios normos turi reguliuotitokius sant!kius nepriklausomai nuo taik!tinos teiss. rie viso to, teismas privalo atsivelgti 8 i" norm" paskirt8 bei pobd8,o taip pat j" taik!mo pasekmes.

%aujojo *ietuvos &ivilinio kodekso 1.11 straipsn!je nurod!ta, jog *ietuvos Respublikos ar kitos valst!bs, su kuria gin2as

labiausiai susij?s, imperat!vios teiss normos taikomos nepaisant to, kad al!s savo susitarimu !ra pasirinkusios kitokiusienio teis?. Spr?sdamas iuos klausimus, teismas turi atsivelgti 8 i" norm" prigimt8, tikslus bei j" taik!mo ar netaik!mopadarinius.E. $sienio valst!bs teiss taik!mas naionaliniuose teismuose. (eisminiai pavedimai b!lose su usienioVtarptautiniuelementu

*ietuvos &4 CG6 straipsnis numato, kad iviliniams sant!kiams gali bti taikomi usienio valst!bi" 8stat!mai. 4ai sprendiantivilin? b!l su tarptautiniu #usienio/ elementu ali" materialiniams sant!kiams taikomi usienio valst!bs 8stat!mai,susidariusi situaija vadinama usienio teiss taik!mu. Bendriausia prasme svoka Nusienio teisN reikia bet kurios usieniovalst!bs teis?, isk!rus b!l nagrinjan2io teismo vietos #leW fori/ teis?. %ustatant taik!tin usienio teis?, teismas sprendia9X materialins ir proeso teiss sant!kio problem. Svoka Nusienio teisN reikia teis?, taik!tin ali" materialiniamssant!kiams, o ne proeso teis? #usienio valst!bs proeso teiss normos gali bti taikomos tik iimtiniais, tarptautini"sutar2i" ir vidaus teiss numat!tais atvejais/. (odl ivilins b!los nagrinjimo proesin? tvark visada nustato teismo vietosvalst!bs #leW fori/ proeso teis, o ne usienio valst!bs proeso teis.Xar usienio valst!b, kurios teis? reikia taik!ti, turi vien ar kelias teiss sistemas. av!zdiui, federainje valst!bje aliafederalins teiss sistemos funkionuoja ir federaijos subjekt" teiss sistemos #pvz., ;)0 veikia federaliniai 8stat!mai, okiekviena valstija turi savo teiss sistem/. $nitarinje valst!bje taip pat gali veikti ne viena, o kelios teiss sistemos,

pav!zdiui, -idiojoje Britanijoje. Skirtingos teiss sistemos valst!bje gali veikti ir dl kit" prieas2i", pav!zdiui,

skirtingoms asmen" grupms #musulmonams, krik2ionims ir pan./ religiniu ar kitokiu pagrindu gali bti taikomos skirtingosteiss sistemos. (okiu atveju nepakanka nustat!ti valst!b?, kurios teis turi bti taikoma, o dar reikia papildomai nustat!ti irvien i keli" toje valst!bje veikian2i" teiss sistem", kuri ir turs bti taikoma. Jaliojant!s 8stat!mai nenustato kriterij",

pagal kuriuos reikt" nustat!ti, kuri i keli" usienio valst!bje veikian2i" teiss sistem" reikia taik!ti. )tsivelgiant 8tarptautin? praktik, teismas iuo atveju taik!tin konkre2i teiss sistem turt" nustat!ti pagal usienio valst!bs, kuriosteis? reikia taik!ti, teiss nustat!tus kriterijus.Xar svoka Nusienio teisN apima visas usienio valst!bs teiss normas, t. !. tiek jos materialin? teis?, tiek ir jos tarptautin?

privatin? teis? #kolizines normas/, ar tik materialin? teis?. 5is klausimas !ra esminis, nes priklausomai nuo to, kaip jis bus


6/24

ispr?stas, priklaus!s ir tai, kokia teis bus taikoma. &iviliniame kodekse svoka Nusienio teisN neapibrta. (a2iau &4 CGDstraipsnis pripa8sta ren"oi, t. !. atgalin8 pasiuntim 8 teismo vietos teis? bei pasiuntim 8 tre2iosios valst!bs teis?. (aigidar!tina ivada, kad svok Nusienio teisN galiojantis kodeksas supranta pla2ija prasme, t. !. ir kaip usienio valst!bsmaterialin? teis?, ir kaip jos kolizines normas. (odl pagal *ietuvos kolizines normas nusta2ius, kad turi bti taikoma usienioteis, reikt" dar papildomai nustat!ti, ar tos usienio valst!bs kolizins normos nesiun2ia atgal 8 *ietuvos ar tre2iosiosvalst!b teis?. a!mtina, kad kituose *ietuvos galiojan2iuose 8stat!muose svoka Nusienio teisN vartojama kita, t. !.siaurja prasme. av!zdiui, *ietuvos komerinio arbitrao 8stat!mo 61 straipsnio 1 dalis nustato, kad Nbet koks nurod!mas 8teis? ar kurios nors valst!bs teiss sistem, jeigu ali" susitarimu nenustat!ta kitaip, turi bti traktuojamas kaip tiesioginnuoroda 8 tos valst!bs materialin? teis?, o ne 8 jos kolizines normas.N %aujasis &ivilinis kodeksas #1.1G str. 3 ir 6 d./ svokNusienio teisN taip pat apibria tik kaip usienio valst!bs materialins teiss normas, o ne jos kolizines normas. (odlnaujajame &iviliniame kodekse kei2iasi svokos Nusienio teisN turin!s.&ivilinio kodekso 1.1G straipsnis numato, kad svoka Nusienio teisN reikia tik usienio valst!bs materialin? teis?, o ne joskolizines normas. (odl naujojo &ivilinio kodekso 1.1< straipsn!je !ra numat!tas kitoks io klausimo reguliavimas T 8atgalinius nukreipimus ir nukreipimus 8 tre2iosios valst!bs teis? turt" bti atsivelgiama tik 8stat!mo numat!tais atvejais.

agal *ietuvos &4 CG6 straipsn8 #naujojo &4 1.1G str. 1 d./ usienio teis turi bti taikoma, kai !ra bent vienam i i" teisini"pagrind"91/ *ietuvos tarptautin privatin teis #kolizins normos/ numato, kad turi bti taikoma ne *ietuvos, o usienio teis@3/ *ietuvos galiojanti tarptautin sutartis numato, kad turi bti taikoma ne *ietuvos, o usienio teis@6/ Sutarties al!s !ra pasirinkusios usienio teis?, kaip teis?, taik!tin j" sant!kiams #&4 C1C str. 1 d./.irmaisiais dviem atvejais teismas privalo taik!ti usienio teis? savo iniiat!va, t. !. ex officio, isk!rus atvejus, kai teismastaiko &4 CG< straipsn8 #$sienio valst!bs 8stat!mai netaikomi, jeigu j" taik!mas prietaraut" *ietuvos Respublikosvisuomens interesams. (okiais atvejais taikomi *ietuvos Respublikos 8stat!mai/. (re2iuoju atveju teismas turi taik!tiusienio teis?, kai to reikalauja bent viena i ali", isk!rus atvejus, kai teismas nusprendia, kad nra pakankamo pagrindotaik!ti ali" pasirinkt usienio teis?.

(aik!tinos usienio teiss turin!s nustatomas skirtingai, priklausomai nuo to, koks !ra usienio teiss taik!mo teisinispagrindas.;eigu usienio teis? teismas taiko savo iniiat!va #ex officio/, t.!. usienio teiss taik!m numato *ietuvos tarptautin privatinteis arba galiojanti *ietuvos tarptautin sutartis, tai usienio teiss turinio nustat!mas !ra teiss klausimas, o remiantis

prinipu Nteisjai ino 8stat!musN #iura no"it curia/, usienio teiss turin8 turi nustat!ti teismas taip pat ex officio. 5iuo atvejuteismas turi veikti l!giai taip pat, kaip jis veikt", jeigu jis taik!t" savo valst!bs vidaus teis?, t.!. teismas turi isiaikinti, kokieusienio valst!bs 8stat!mai reguliuoja gin2o sant!k8, gauti i" 8stat!m" ofiial" tekst, nustat!ti, ar tie 8stat!mai galioja irnra pakeisti, taip pat isiaikinti, kaip tie 8stat!mai !ra taikomi usienio valst!bs teism" praktikoje, kaip aikinami teissdoktrinoje ir t. t.;eigu usienio teis taikoma b!los ali" iniiat!va, tai pagal &4 CG= straipsn8 usienio teiss turinio nustat!mas tampa fakto, one teiss klausimu. (odl usienio teiss turin8 #atitinkam" 8stat!m" tekst, j" aikinimo ir taik!mo praktik ir t. t./ turi pateiktialis, kuri remiasi usienio teise ir reikalauja j taik!ti. )tsivelgdamas 8 tai, kad usienio teiss turin!s !ra speifinaplink!b ir alims pa2ioms gali bti sunku gauti vis reikaling informaij, teismas, esant alies pra!mui, turi padtinustat!ti taik!tinos usienio teiss turin8. Be to, teismas turi tikrinti ali" pateikt mediag apie usienio teis?9 aikintis, aral!s pateik tikrai galiojant8 usienio valst!bs 8stat!mo tekst, prireikus reikalauti i alies, kuri remiasi usienio teise,

papildomos mediagos ir pan.%ustat!damas usienio teiss turin8 teismas reikaling informaij gali rinkti pats tiesiogiai arba gali j gauti teismo pavedimopagalba. ;eigu *ietuva !ra sudariusi dvial? tarptautin? sutart8 dl teisins pagalbos su valst!be, kurios teis turi bti taikoma,informaij apie Susitarian2iosios 0alst!bs teis? teismas gali gauti tarptautinje sutart!je nustat!ta tvarka, nes svoka Nteisin

pagalbaN apima ir informaijos apie Susitarian2iosios 0alst!bs teis? teikim.1FFC m. lapkri2io 1D d. *ietuvai 8sigaliojo 1FCE m. Luropos konvenija dl informaijos apie usienio teis?. 'nformaij apievalst!bs T ios 4onvenijos dal!vs T teis? teismas gali gauti pagal ios 4onvenijos nustat!t tvark si"sdamas pavedim

per *ietuvos teisingumo ministerij. a!mtina, kad ios 4onvenijos prasme pateikti pavedim suteikti informaij apieusienio teis? gali tiek teismas savo iniiat!va, tiek ir b!loje dal!vaujan2i" asmen" pra!mu.

agalba suteikiama v!kdant pavedimus. -aniausiai 8teikiant dokumentus asmenims, esantiems usien!je #aukimai,praneimai, teismo sprendimai/. Reikia 8teikti ofiialiai, patvirtinant, kad adresatas gavo bei praneant tam teismui.4itas pavedimas T atlikti tam tikrus teisminius veiksmus9 apklausti liud!tojus, apibdinti te>nin? bkl?.(eisminis pavedimas T vienos valst!bs teismo kreipimasis 8 kitos valst!bs teism su pra!mu atlikti proesinius veiksmuskitos valst!bs teritorijoje. 'storikai !ra susiklost? keli toki" pavedim" atlikimo bdai, kurie priklauso nuo to, ar valst!bs !ratarptautini" konvenij" dal!vs, ar !ra dviali" sutar2i" dal!vs. Svarbiausios konvenijos9X1FC=m. 11 G=d. +agos konvenija dl teismini" ir neteismini" dokument" ivilinse ir komerinse b!lose 8teikimousien!je #*R ratifikavo/@X1FDGm. +agos konvenija dl 8rod!m" ivilinse, komerinse b!lose pamimo usien!je #dar neratifikavo/@X*R dvials sutart!s dl teisins pagalbos, kur aptariama kaip turi bti v!kdomi.riklausomai nuo to !ra < bdai91/ betarpikasis, kai kreipiasi teismas 8 teism #1FC=m. +agos konvenijos 3Dstr./. pvz. *R teismas tiesiogiai paduoda

pra!m -anijos teismui@3/ labai !ra paplit?s diplomatinis@ kai al!s nra dal!vs konvenij", sutar2i"@ is kelias sudtingiausias9 teismas kreipiasi 8*R (eisingumo ministerij *R $RK $RK per savo ambasad ;)0 ;)0 $RK ;)0 (K teismas, kurioteritorijoje turi bti atliktas tas pavedimas@

6/ 8tvirtintas daugumoje dviali" sutar2i" T per teisingumo ministerijas tiesiogiai #sudtingiausias ir ilgiausias/@


7/24

reikia skirti subjektini" teisi", 8g!t" pagal kitos valst!bs teis?, kad ir kokia ji bt" skirtinga nuo *ietuvos teiss, pripainimir atsisak!m taik!ti usienio teis?. av!zdiui, turi bti pripa8stama poligamin santuoka, sudar!ta pagal tokias santuokasleidian2ios valst!bs teiss reikalavimus. (a2iau, sudarant santuok *ietuvoje, neturi bti taikomos usienio valst!bs teissnormos, leidian2ios poligamins santuokos sudar!m.Svoka Nvieoji tvarkaN #Nvisuomens interesaiN &4 CG< str./ !ra vertinamieji kriterijai, todl j" taik!mas turi bti siejamassu konkre2ios b!los aplink!bmis. )r usienio teiss taik!mas neprietaraus vieajai tvarkai, teismas turi tikrinti ex officio.Remiantis l!ginamja analize, apibendrintai galima nurod!ti tokius vieosios tvarkos paeidimo pav!zdius9a/ usienio teis netaikoma, jeigu jos taik!mas reikt" pagrindini" mogaus teisi" ir laisvi" paeidim #pvz., 8teisint" asmensdiskriminavim l!ties pagrindu, leist" prek!b monmis ar laisvs suvar!m ir pan./@

b/ usienio teis netaikoma, jeigu jos taik!mas prietaraut" teisingumui, geriems papro2iams, pagrindinms visuomenjenusistovjusioms morals nuostatoms #pvz., leist" prisiteisti i tv" krait8, 8teisint" prostituij, 8sipareigojimus, k!lan2ius i8stat!mo draudiam" azartini" aidim", udraust" asmeniui kreiptis 8 teism ir pan./@/ usienio teis netaikoma, jeigu jos taik!mas paeist" valst!bs interesus ar pakenkt" geros kaim!n!sts su usieniovalst!be sant!kiams #pvz., usienio teiss taik!mas leist" alims ivengti mokes2i" mokjimo usienio valst!bje, paeist"nustat!tus importo ir eksporto draudimus, leist" finansuoti neteist valdios ugrobim usienio valst!bje ir pan./.(eismas taip pat gali atsisak!ti taik!ti usienio teis?, jeigu jos taik!mas leist" alims ivengti *ietuvos ar kitos valst!bsteiss, su kuria ali" sant!kiai !ra glaudiai susij?, imperat!vi" teiss norm" taik!mo. av!zdiui, faktas, kad al!s pasirinkokitos valst!bs teis?, neatleidia teismo nuo pareigos taik!ti *ietuvos Respublikos darbo teiss imperat!vias teiss normas,ginan2ias darbuotoj, ivilins teiss normas, ginan2ias vartotoj, ir pan. %ustatant, ar teiss norma imperat!vi ar ne, reikiaatsivelgti ne tik 8 jos lingvistin? iraik, bet ir 8 normos tikslus, jos prigimt8, jos taik!mo ar netaik!mo padarinius.

,. Pagrindiniai jurisdikcijos +lose su usienio elementu principai. /+l su usienio elementu teismingumas pagalLietu%os 0PT.

(eisingai nustat!ti b!los teismin8 priklaus!m pirmiausiai !ra labai svarbu pa2ioms b!los alims. %uo tinkamojurisdikijos tais!kli" taik!mo tiesiogiai priklauso priimto teismo sprendimo pripainimas ir v!kd!mas usienio valst!bje.

agrindiniai prinipai !ra suformuluoti tarptautinse sutart!se bei vidaus teisje.(arptautins sutart!s. asaul!je iki iol nra universalios, visuotinai pripaintos sutarties, kurioje bt" nustat!ti tokie

prinipai. Buvo pastang" sukurti toki sutart89 +agos (( konferenija mgino, bet sutartis ne8sigaliojo, nes nebuvopakankamai j ratifikavusi" valst!bi". 5iuo metu !ra parengta naujoji +agos teismingumo ir usienio teism" sprendim"pripainimo ir v!kd!mo komerinse ir ivilinse b!lose konvenija. astaroji !ra nuosaikesn u buvusij.

0eikia nemaai regionini" konvenij"9

1/ LS rmuose veikianti 1FCE m. Briuselio konvenija dl teismingumo ir usienio teism" sprendim" pripainimo irv!kd!mo komerinse ir ivilinse b!lose. LS nars ir kiekviena naujai 8stojanti turi pasira!ti sutart8 dl prisijungimo prie1FCE m. konvenijos.3/ 1FEE m. *ugano konvenija !ra analogika Briuselio konvenijai. *ugano konvenijos dal!vs !ra ne tik LS nars, bet irLY() nars. *R tikslas prisijungti prie *ugano konvenijos.6/ 1FFC m. Kontevidjaus konvenija.


8/24

B!l" su us. elementu teismingumas pagal *vos &(5altiniai1/ sutart!s dl teis. pagalbos iv., darbo, eimos, baud. b!lose #*R sudariusi E, Fa su (urkija dar negalioja/3/ kt. tarpt. sut. #0aruvos, &KR konvenija/6/ &4 !ra bendros normos. Mra tik kelios normos, skirtos speialiai b!loms su us. elementu.

Lsant preitaravimui tarp vidaus t. ir tarpt. sut. #nepaisant j" ratifikavimo/, )( nustat, kad turi bti taikomos tarpt.sut.

*R ir 4aza>stano sut. l. pan. 8 visas likusias teisins pagalbos sut., isk!rus su *enkija. :ia 8tvirtintas bendrasteismingumas, jei i sut. nenustato kt. 4. k. tkls skiriasi nuo &4 #paveld., a. pripa. neveiksn. atvejai/.

1F=C m. enevos konvja #&KR/ dl tarpt. krovini" perveimo keliais&49 iekiniai, k!lant!s i tarpt. veimo sut., turi bti pareikti tam teismui, kurio teritorijoje !ra tos tranporto

8mons, kuriai pareiktas iekin!s, buvein #iimtinis teismingumas/. ' pradi" turi bti pareikta pretenzija. &KR 61 str. 1 d.leidia sutartin8 teismingum. ;ei nra susitar?, tai gin2ai in!bingi tam teimui, kur !ra atsakovo buveins vieta. 4t.alternat!va9 iekovui galima pasirinkti, t. !. galima paduoti iekin8 tos valst!bs teismui, kur !ra krovinio primimo vieta arba

jo pristat!mo vieta.1FEG m. Berno konvja dl tarpt. perveim" gele. ) priedo =3 str. 1 d.9 dl alos, pad. keleivio sveikatos su. ar

mirties atveju alos pad. vieta.1F3F m. 0aruvos konvja #oru/. 3E str.9 iekovas turi alternat!v9 kur !ra vejo pagr. buveins vieta arba kur

pervejas turi savo agentr, perkuri buvo sud. sut., arba atv!kimo vbs teismo vieta.*R &4 t. t. atvejais iskiria b!las su usienio elementu ir nustato teismingum9 ap!gardo teismai nagrinja b!las, kuri" vienaalis !ra us.vb #16C str. C p./. Mra spe. str., skirtas 8vaikinimo kl. #6GC 1str. 3 d./9 us. pil2iai nori 8vaikinti *vos pil8 arbaatvirk2iai tokios b!los teismingos 0ilniaus ap!gardos teismui. 4t. b!loms taikomas bendrasis teismingumas #pgl. atsakovog!v. viet ar buvein?/. Sprendiama pgl. &4 16C str., kuris nustato, kokie iekiniai turibti paduoti ap!gardos teismams.*voje pla2iai 8tvirtintos iint!s i bendrojo teismingumo916E str. spe. teismingumas9 iekin!s atsakovui, kurio g!v. vieta neinoma, gali bti pareikiamas pgl. jo turto buvimo vietarba pgl. paskutin? inom jo g!v. viet #16E str. 1 d./.16E str. 3 d.9 iekin!s, k!lantis i filialo veiklos, g. b. pareiktas pgl. filialo buveins viet. (aip pat ir pgl. atstov!bs viet *R,nors i norma ir neapima atstov!bs svokos.)pie keli" tarpusav!je susijusi" b!l" teismingum9 teismas gali sujungti 8 vien b!las pgl. vieno i atsakov" g!v. viet. )(

kritikavo, kad i nuostata galioja tik, kai b!loje nra us. elemento.;eigu gin2as 8v!ksta i sutarties, kurioje nurod!ta sprendimo vieta, nors atsakovas usien!je, *R teismai g. spr?sti pgl. sut.8v!kd!mo viet #t. b. aikiai nurod!ta/.(urtinio pob. gin2ai, kurie g. b. teismingi *R teismams9 alos atl!ginimas, kai nebtinai pgl. atsakovo g!v. viet, g. b. ir pgl.alos pad. viet.*R teismams teismingos b!los dl laiv" susidrimu pad. nuostoli" #16E str./ pgl. laivo 8registravimo uost.Suteikta galim!b pasirinkti *R teism neturtinio pob. b!lose9 ituoka, aliment" patvirtinimas pgl. iekovo g!v. viet.-l darbo, pensini" teisi" iekiniai g. b. paduodami pgl. g!v. viet.)( Senato apibendrinimas91/ renkantis teism l. svarbu turti omen! ne tik tai, kad iekovui patogu, kad b!l su us. elementu nagrint" jo vietos vbsteismas, reikia atkreipti dmes8 ir 8 tokio teismo sprendimo v!kd!m ar jo pripainim@3/ !ra dvial sut., ta2iau teismo sprendim reiks pripainti kitoje vbje, pvz.9 *enkijoje. $s. vb dar patikrins, ar teisingai

buvo pritaik!tos teismingumo tkls.

1. Tarptautin teisin usienio %alst+s2 juridini ir 3i$ini asmen padtis.Btina pabrti, kad *Roje us. pil2iai, jur. a., vbs naudojasi t. p. teismis ir pareigomis. (a2iau jiems bdingas

imunitetas #ne visoms kategorijoms/. &4


9/24

$sienio valst!bje teismo sprendimas 8g!ja teisin? gali ir sukelia tam tikr" teisini" padarini" tik jei toje usienio valst!bjepripa8stamas. ripainimas Tusienio valst!bs teismo sprendimui suteikimas tokios pat teisins galios kaip ir naionalinioteismo sprendimui. (ai reikia91/ ripa8stan2ioje valst!bje jis 8g!ja res judiata gali@3/ ripa8stan2ioje valst!bje jis 8g!ja prejudiin? galia@6/ ripa8stanti usienio teismo sprendim valst!b kartu konstatuoja, kad nagrinjant b!l usienio valst!bje laik!tsisiningo proeso prinip"@


10/24

jo subjektai !ra skirtingos naionalins priklausom!bs arba gin2o dal!kas !ra usien!je, ar juridiniai faktai, lm? teisini"sant!ki" atsiradim, pasikeitim ar pasibaigim, !ra ten 8v!k?. agal $%&'(R)* pav!zdin8 8stat!m tarptautinio arbitraokriterijai ie91/ arbitrainio susitarimo ali" komerinskins veiklos vietos io susitarimo sudar!mo metu !ra skirtingose valst!bse@3/ jeigu viena i toliau nurod!t" viet" !ra ne tos valst!bs, kur !ra ali" komerinskins veiklos vietos, teritorijoje9a/ arbitrao vieta, jeigu ji nustat!ta arbitriniu susitarimu arba juoremiantis@

b/ bet kuri vieta, kur turi bti 8v!kd!ta pagrindin komerinio sant!kioprievoli" dalis, arba ta vieta, su kuria gin2o dal!kas !ra labiausiai susij?s@6/ al!s tiesiogiai susitar, kad arbitrainio susitarimo dal!kas !ra susij?s su daugiau nei viena valst!be.Remiantis iais kriterijais, arbitraas gali bti tarptautinis, nors al!s !ra tos pa2ios naionalins priklausom!bs, kai gin2assprendiamas usienio arbitrae arba sandorio dal!kas !ra susij?s su usienio valst!be, arba al!s susitar, kad j" tarpusaviogin2ui bus taikoma usienio teis ir pan.agrindiniai tarptautinio komerinio arbitrao po!miai !ra tr!s91/ arbitrainis susitarimas, tai !ra al!s btinai turi bti susitarusios perduoti

savo gin2 spr?sti arbitraui@3/ arbitraas priima sprendim dl gin2o esms, bet ne kitokio pobdio

dokument, pav!zdiui, kok8 nors pasil!m dl kompromiso@6/ arbitrao sprendimas, nors k!lantis i privataus susitarimo, sukelia svarbius vieus teisinius padarinius ir gali bti

pripaintas ir 8v!kd!tas teismine tvarka.rganizaijoms ir firmoms, usiiman2ioms prek!ba ir kita veikla, gin2" nagrinjimas arbitrae turi tam tikr" privalum",l!ginant su teismo proesu. 5ie privalumai91/ 'utartinis ar%itra(o po%dis T arbitraas leidia alims spr?sti gin2us priva2iai. )rbitrao pagrindas !ra vis" ali"susitarimas dl to, kad gin2as bt" sprendiamas arbitrao bdu. ;uo al!s smoningai sutinka, kad gin2as bt" sprendiamasarbitrau, ir 8sipareigoja laik!tis reikiam" proedr" bei pripainti ir v!kd!ti arbitr" priimt sprendim. ' io susitarimo k!lair kiti sutartinio pobdio teisiniai padariniai9 arbitrao ries pasirinkimas, susitarimas dl arbitr", j" 8galiojim",kvalifikaijos, gin2o nagrinjimo tvarkos, vietos, laiko, kalbos, dl taik!tinos teiss, taip pat dl arbitr" priimto sprendimov!kd!mo. :ia labai svarbi galim!b pasirinkti taik!tin teis?. %aionaliniuose teismuose, nepaisant tarptautinio gin2"

pobdio, jie nagrinjami vadovaujantis i esms tik teismo alies gana sudtingomis proesinmis tais!klmis, kurias reikiaspeialiai istudijuoti. $sienio partneriams toks b!linjimosi bdas paprastai !ra nepriimtinas. Kat b!l" nagrinjimas

tarptautiniame komeriniame arbitrae 8g!vendinamas proedrini" tais!kli" pagrindu, kurios i anksto inomos alims irnepasi!mi dideliu sudtingumu.3/ Procedros neformalumas ir lankstumas T arbitrau siekiama ivengti vieosios valdios kiimosi 8 privat" ali" gin2,todl tam tikra prasme vidin arbitrao proeso eiga !ra nekontroliuojama. )rbitrao posdis gali v!kti bet kurioje vietoje, betkokioje patalpoje, alims palankiu laiku, diskusijos gali v!kti bet kuria suderinta tarp ali" ir arbitrao darbine kalba. -anainevedamas joks protokolas, pati posdio tvarka !ra laisva. 5al!s turi visik laisv? savo susitarimu nustat!ti arbitrainionagrinjimo eig ar kitus susijusius proesinius klausimus. ;eigu jos to nepadar, tai paliekama arbitr" nuoirai.6/ )ali* dal$"a"imas ar%itra(iniame nagrinjime nra %tinasT joms gali atstovauti j" pasamd!ti teisininkai.


11/24

6. 5ali" pasikeitimas ra!tiniais dokumentais.olme, Kilane, Bonoje ir kt.'pecialios kompetencijos arbitrao instituijose nagrinjami ir sprendiami gin2ai, k!lant!s tam tikroje siauroje komerini"teisini" sant!ki" srit!je. vz. ;r" arbitraas (okijuje, ;r" arbitrain komisija Kaskvoje, Jrd" prek!bos asoiaijosarbitraas *ondone, arbitraas prie landijos kavos prek!bos asoiaijos ir kt.agal organizavimo form #8forminim/ arbitraai skirstomi 89 1/ pastoviai veikian2ias instituijas, vadinamas instituiniaisarbitraais@ 3/ vienkartinius, vadinamas ad >o arbitraais.

Institucinis arbitraas !ra toks, kuris v!ksta pagal nuolatins arbitrao instituijos parengtas tais!kles ir naudojasi josadministrainmis ir organizainmis paslaugomis bei !ra jos priirimas. 'nstituijos, kurios organizuoja tarptautini"komerini" gin2" nagrinjim ir sprendim, vadinamos tarptautiniais komeriniais arbitraais arba tarptautinio komerinioarbitrao teismais. %uolat veikiant!s tarptautiniai komeriniai arbitraai 8steigti iuo metu beveik visose laisvosios rinkosal!se. 4iekviena instituija turi sav" skirtum". Renkantis instituijas, reikia atsivelgti 8 tai, kokios tais!kls geriausiai tinkagin2!tinam kontrakto objektui, ar gin2o ali" valst!bs pasirinkta instituija !ra gerbiama. -aniausiai pasirenkamiautoritetingi instituiniai arbitraai.'nstituinis arbitraas paprastai steigiamas prie naionalini" prek!bos Tpramons rm", bir", asoiaij", sjung", bendrij" irkit" organizaij".'nstituinis arbitraas susideda i dviej" dali"9 administravimo ir arbitravimo. %uolat veikia tik administravimo aparatas.)rbitravimo, t.!. gin2o sprendimo, funkij, atlieka arbitrainis teismas, kuris veikia ad >o prinipu.'nstituiniai arbitraai pagal kompetenijos po!m8 skirstomi 8 bendros kompetenijos #nagrinjan2ius ir sprendian2ius

8vairaus pobdio gin2us/ ir speializuotus #sudaromus tik tam tikriems gin2ams spr?sti/. irmas privataus tipo instituinisarbitraas T *ondono arbitrao rmai T buvo 8steigti 1EF3 m.'nstituiniame arbitrae arbitrai paskiriami ir proedra v!ksta priirint kuriai nors nuolatinei arbitrainei instituijai. 5al!sinkorporuoja nuoroda 8 savo arbitrain8 susitarim t" instituij" tais!kles, kurios numato ir tam tikr tokios instituijosadministraijos dal!vavim su arbitrau susijusiuose sant!kiuose. (okios arbitrains instituijos !ra steigiamos 8stat"

pagrindu. ;os turi savo administraij, vald!mo struktr, personal, ger infrastruktr, sukaupt informaij bei patirt8organizuoti gin2" sprendim. agrindinis nuolatini" arbitraini" instituij" tikslas !ra organizuoti arbitra, j8 administruoti.;os daro visk, kad gin2as bt" ispr?stas operat!viai, efekt!viai ir kok!bikai, silo daug 8vairi" paslaug"9 atlikti te>nin?ekspertiz?, vertjus, administrainiote>ninio personalo aprpinim, patalpas, kelioni" ir arbitrainio nagrinjimo kitosevietose organizavim, susirainjim bei dokument" persiuntim ir kt. (a2iau tokios paslaugos alims brangiai kainuoja.)rbitrain instituija atlieka tik administraines, pagalbines funkijas ir gin2o nenagrinja. (ai, kad arbitra organizuoja irkoordinuoja nuolatin arbitrao instituija ir lemia instituinio arbitrao skirtumus nuo ad >o arbitrao.'nstituinio arbitrao tais!kls !ra nustat!tos atitinkamos instituijos. a2ios populiariausios !ra9 ))) #angl. )merian)rbitration )soiation T )merikos arbitrao asoiaija %iujorke/@ '&& # angl. (>e 'nternational &>amber of &ommere T(arptautini" prek!bos rm" tarptautinis arbitrao teismas/@ '&S'- #angl. (>e 'nternational &entre of t>e Settlement of'nvestment -isputes /@ *&') #angl. (>e *ondon &ourt of 'nternational )rbitration T *ondono tarptautinis arbitrao teismas/@S&& #angl.(>e Stok>olm &>amber of &ommere T Stok>olmo prek!bos rm" arbitrainis institutas/. 5ios tais!kls lemia

praktikos pastovum, !ra periodikai peririmos.0ienas pagrindini" instituinio arbitrao privalum" !ra tas, kad proes reguliuoja i anksto nustat!tos proedrins tais!klsir tai sudaro galim!b? ivengti vilkinimo ir nenumat!t" kazus". vz., gin2 sprendia trij" arbitr" kolegija, o atsakovasnepasirenka arbitro. (ais!kls nustat!s, kaip ispr?sti i situaij. (aip pat labai svarbu, kad instituinis arbitraas turikvalifikuot administrain8 personal. 4ai kurios arbitrains instituijos pasi!mi gera reputaija tarp verslinink" ir galidar!ti 8tak taikant teisines sankijas, kai nev!kdomi arbitrao sprendimai. -ar daugiau instituiniai arbitraai turi didel?reikm? standartizuodami tarptautinio verslo sandorius ir prek!bos praktik, kontroliuodami tarptautinio verslo sandorius ir

prek!bos praktik, kontroliuodami jo etik. Remiantis vieno ar kito instituinio arbitrao praktika galima numat!ti b!losbaigt8 ir 8 toki praktik reikt" atsivelgti rengiant kontrakto projekt. (aip pat arbitraini" instituij" silomos tipinsarbitrains il!gos 8galina kontrakto alis maiau dmesio skirti galimiems gin2ams spr?sti ir sutaup!ti laiko bei isaugoti

pasitikjim.0isgi pamintini ir ios arbitrao ries trkumai9 tai brangus proesas #instituinis arbitraas !ra didiul biurokratinmaina, todl didiuls administrains ilaidos/. Be to, nustat!ti laiko limitai !ra nerealiai trumpi. 'ekovas turi pakankamailaiko pasiruoti b!lai iki jis j pristato atsakovui arba instituijai. (uo tarpu atsakovui pasiruoti b!lai, si"sti atsikirtimus irkitkam !ra nustat!ti trumpi laiko limitai.

+d hoc arbitraas T kai al!s galimus arba esamus gin2us sutaria perduoti spr?sti j" pa2i" suformuluotam arbitraui,remdamosi savo pa2i" nustat!tomis tais!klmis, arbitr" pask!rimo proese nedal!vaujant nuolatinms arbitrao instituijoms,nesinaudodamos j" silomomis paslaugomis. )d >o arbitrae paskirt" arbitr" 8galiojimai pasibaigia isprendus konkret"gin2, o 8 instituin8 arbitra galima kreiptis dl nauj" gin2". )d >o arbitraui neasistuoja jokia administraija, sprendiantitam tikrus klausimus, dl kuri" al!s negali susitarti, iki kol bus suformuota arbitr" kolegija. %ra ad >o arbitrae ir jokios

buveins, turin2ios savo adres, kuriuo galima bt" si"sti ali" reikalavimus, atsak!mus, pra!mus, skirti arbitrus ir pan. )d>o arbitrao al!s gali sugaiti daug laiko vien parinkti joms priimtin arbitr. (odl alims be niekieno pagalbos !ra sunku

suorganizuoti arbitra. )d >o arbitrae netaikomos nuolatini" arbitrao instituij" parengtos arbitrao tais!kls. (odl al!sturi ispr?sti daug teisini" proedros klausim". 4ontrakto alims jo sudar!mo momentu gin2ai daniausiai nerpi ir jos tokiopobdio klausimams skiria maai dmesio. -l i" prieas2i" ioje srit!je vis didesn8 pripainim 8gauna $%&'(R)*arbitrao tais!kls, skirtos neinstituiniam arbitraui.rganizuojant ad >o arbitra, gali #bet neprivalo/ talkininkauti kokia nors nuolat veikianti arbitrao instituija. vz.,organizuojant ad >o arbitra vieojo ir privataus pobdio gin2ams spr?sti, galima pasinaudoti kai kuriomis paslaugomis,teikiamomis %uolatinio tre2i"j" teismo +agoje. rganizuojant ad >o arbitra tarptautiniams komeriniams gin2amsispr?sti, savo paslaugas silo (arptautini" prek!bos rm" (arptautinis arbitrao teismas. Jin2o al!s, kurios nepageidauja

pasinaudoti visomis io teismo teikiamomis paslaugomis, gali gauti jo param sudarant ad >o arbitrain8 teism, parenkantkvalifikuotus arbitrus.

%epaisant tam tikr" galim" sunkum", sprendiant gin2us ad >o arbitrao pagalba, is tarptautini" komerini" gin2"nagrinjimo bdas turi enkli" privalum". irmiausia, tai vienintel arbitrao forma, kai i tikr"j" 8g!vendinamas ali" laisvs

prinipas. 5ali" valia suderinama atsivelgiant 8 gin2o kilm?. Be to, is arbitraas nra saistomas koki" nors konkre2i"proedrini" tais!kli", tuo labiau, kad konkre2i" arbitraini" entr" tais!kls pamau praranda reikm?, nes tiek ad >o, tiekinstituiniuose arbitrauose vis labiau prig!ja $%&'(R)* arbitrao tais!kls. )d >o arbitraas !ra udaresnis. -aniausiai,kad jis 8v!ko !ra inoma tik gin2o alims ir arbitrams, nes jis papras2iausiai niekur neregistruojamas. )d >o arbitraasreikalauja maiau ilaid".agrindinis trkumas bt" tas, kad proesas priklauso nuo to, kaip sklandiai ir efekt!viai bendradarbiauja al!s, j"teisininkai. Suinteresuotai proeso vilkinimu aliai !ra lengva tai dar!ti.. 4ai al!s prieikai nusiteikusios, skminga arbitrao

baigtis maai tiktina.)biej" ri" arbitra" sprendim" teisin reikm !ra vienoda.Bt" idealu, kad ad >o arba instituin8 arbitra bt" galima pasirinkti tada, kai ik!la gin2as. (ada, atsivelgiant 8 gin2okilm?, bt" galima pasirinkti arbitrao r8, proeso tais!kles, ali" bendradarbiavimo sant!kius. raktikoje !ra galim!b

pakeisti susitarim ir susitarti dl gin2o nagrinjimo ad >o arbitrau vietoj instituinio arbitrao ir atvirk2iai (a2iau tai galibti padar!ta tik ali" susitarimu, o kilus gin2ui iekovas daniausiai !ra suinteresuotas gin2 spr?sti pagal sutart!je nustat!tarbitra labiau negu der!bomis dl naujo susitarimo.Aritrainis susitarimas


12/24

)rbitrainis susitarimas T tai ali" susitarimas perduoti spr?sti arbitraui visus ar tam tikrus, kilusius ar galin2ius kilti tarp j"dl koki" nors sutartini" ar deliktini" teisini" sant!ki".Susitarimas gali bti sudaromas kaip bendros ali" tarpusavio materialins sutaries viena i sl!g" arba suraant atskirdokument, ne8traukt 8 pagrindins sutarties tekst. Be to, arbitrainis susitarimas gali bti sudaromas dar nesant gin2o, bettik i anksto apsidraudiant, kad jis bus sprendiamas arbitrau, arba jau kilus gin2ui.

(arptautinje komerijoje praktikuojamos kelios arbitraini" susitarim" formos. -aniausiai jie sudaromi ratu. (a2iau kaikuri" ali" 8stat!mai 8teisina ir odinius arbitrainius susitarimus. Ra!tinis susitarimas gali bti 8formintas viename bendrameali" pasira!tame dokumente #pvz. )rbitrain il!ga, atskiras arbitrainis susitarimas/ arba pasikei2iant atskiraisdokumentais #laikais, telegramomis ar kitais ratais, kuriais fiksuojamas tokio susitarimo sudar!mo faktas/.Aprasta iskirti dvi pagrindines arbitraini" susitarim" ris T arbitrain? il!g ir kompromis.

+r%itra(in il$ga T tai viena i materialins sutraties sl!g", pagal kuri ali" tarpusavio gin2ai, galint!s kilti ateit!je,sprendiami arbitrao tvarka. ;i turi bti tais!klingai suformuluota, nes nuo jos turinio priklauso arbitrao kompetenija.irmiausia joje turi bti tiksliai 8vard!ta arbitrao instituija, kuriai al!s deleguoja teis? spr?sti gin2. %epakanka kontrakteapsiriboti vien nuoroda 8 arbitrain8 gin2o sprendimo bd ar 8 valst!b?, kurioje jis turi bti sprendiamas, nes toje al!je galibti kelios arbitrao instituijos. 'l!goje taip pat tiksliai turi bti nurod!tos ir proedros tais!kls #reglamentas/, pagal kuriasturi bti organizuojamas b!los nagrinjimas, taip pat taikomoji teis, kuria teismas vadovausis priimdamas sprendim. -ar

pageidautina, kad il!goje atsispindt" ali" 8sipareigojimas geravalikai paklusti arbitrao jurisdikijai. (arptautinskomerijos praktikoje 8 kontrakt" arbitrain? dal8 daniausiai perkeliamos arbitrao instituij" silom" tipini" il!g"formuluots. ;ose nurodomi tik pagrindiniai reikalavimai. (ai nereikia, kad sutraties al!s negali pakeisti, konkretizuoti ar

papild!ti j" kitais pageidavimais #pvz., dl arbitr" kvalifikaijos/. vz., 0ilniaus tarptautinis komerinis arbitraasrekomenduoja 8ra!ti 8 kontraktus i tipin? il!g9 HBet koks gin2as ar nesutarimas, susijs su iou kontraktu ir nesureguliuotastiesioginmis der!bomis, bus perduotas galutinai ispr?sti vienam ar keliems arbitrams, paskirtiems pagal 0(4) proedrosreglamentI. 0isos il!gos !ra panaaus turinio.

,ompromisasT tai arbitrainis susitarimas, sudaromas jau kilus gin2ui, kartais vadinamas ad >o arbitrainiu susitarimu. 5iuoatveju sutart!je turi bti aptartos ad >o arbitrainio susitarimo sudar!mo sl!gos, arbitr" sk!rimo tvarka, j" kompetenija,

b!los nagrinjimo proedros reikalavimai, sprendimo primimo bei 8v!kd!mo sl!gos, kt.(aip pat $%&'(R)* (arptautinio komerinio arbitrao modeliniame 8stat!me siloma arbitrainiam susitarimui pril!ginti irali" pasikeitim iekininiu pareikimu bei atsiliepimu 8 iekin8, kuriose viena alis tvirtina, o kita neneigia, kad tarp j" !raarbitrainis susitarimas. Be to arbitrainiu susitarimu laik!tina ir sutrat!je 8ra!ta nuoroda 8 kok8 nors dokument, kuriame !raarbitrao sl!ga.)pibendrintai galima pasak!ti, kad bet kokiame arbitrainiame susitarime turi bti aptarti ie klausimai91. Susitarimas dl arbitrao T turi bti nedviprasmikai nutarta, kad al!s tikrai taik!s arbitrain8 gin2" sprendimo bd ir

dl toki" gin2" nesikreips 8 teism@3. )rbitrao ris T instituinis ar ad >o, jei instituinis, turi bti nurod!tas tikslus arbitrao instituijos pavadinimas@6. )rbitrao kompetenija T kokios kategorijos gin2us #visus ar tam tikrus/ arbitraas kompetentingas spr?sti@


13/24

arba nuoraas@ 3/ autentikas arbitrainis susitarimas ar tinkamai patvirtintas jo nuoraas. 4ompetentingas organas#daniausiai teismas/ priima nutrat8 dl usienio arbitrao sprendimo v!kd!mo ir jo pagrindu iduoda v!kdomj8 rat Tegzekvatr, 8sak!m. (eismo nutartis !ra privaloma visiems tos valst!bs teiss subjektams.ripainti ar v!kd!ti arbitrainio teismo sprendim gali bti atsisak!ta tik remiantis %M konvenijoje numat!tais pagrindais,kurie i esms sutampa $%&'(R)* (arptautinio komerinio arbitrao pav!zdiniame 8stat!me numat!tais pagrindaisarbitrain8 sprendim panaikinti. 5ie pagrindai priklausomai nuo to, kas gali imtis iniiat!vos reikalauti atsisak!ti pripainti irv!kd!ti sprendim ir kam priklauso 8rodinjimo nata, skirstomi 8 3 grupes.'. Arodinjimo nata atsakovui91. 5al!s neveiksnios, arbitrainis susitarimas negaliojantis@3. agrindini" teisingo proeso prinip" paeidimas #nebuvo tinkamai praneta apie arbitro pask!rim ar arbitrain8 proes arkitaip nebuvo suteikta galim!b dal!vauti b!loje/@6. ;urisdikijos virijimas #sprendimas dl gin2o, kurio nenumato arbitrainis susitarimas ar neapima io susitraimo ar

arbitrains il!gos sl!gos/@


14/24

veiksnumo klausimas sprendiamas eimos, paveldjimo ar daiktins teiss tikslais. av!zdiui, besituokiantis asmuo galiremtis savo neveiksnumu pagal savo g!venamosios vietos valst!bs teis? ir reikalauti pripainti santuok negaliojan2ia.

agal dabartinio &4 C11 str., usienio pilie2iai ir asmen!s be piliet!bs, nuolat g!venant!s *ietuvoje, pripa8stamineinia kur esan2iais ar paskelbiami mirusiais *R 8stat!m" nustat!ta tvarka. %aujojo &4 1.1E str. nustato, kad tam taikoma neL2 o %alst+s2 kurios teritorijoje u%o paskutin inoma j nuolatin g+%enamoji %ieta2 teis .*%ados

%aujajame &iviliniame 4odekse fizini" asmen" iviliniam teisiniam statusui nustat!ti skirtos kolizins normos i esmsskiriasi nuo dabartinio &ivilinio 4odekso ir !ra detalesns. agrindin naujov ta, kad usienie2i" iviliniam teisiniam statusuinustat!tidabartiniame &4 taikomas piliet!bs prinipas, o naujasis &4 8veda nuolatins g!venamosios vietos prinip. Be to,

%aujajame &4 nebeliko galim!bs taik!ti retorsijas. (aip pat naujasis &4 nustato draudim remtis savo neveiksnumu beinustato kolizines normas kitiems speialiems atvejams.

1(. ;uridini asmen teisinis statusas TPT-je;uridinio asmens ivilinis teisinis statusas apima jo teisin? form, status, pavadinim ir jo g!nim, steigim, veikl,

vald!mo organ" sudar!m ir j" kompetenij bei ivilin? atsakom!b?, jo reorganizavimo ir likvidavimo tvark. 5iuolaikinei((ei !ra inomi keli juridinio asmens asmenins teiss # lex societatis/, arba naionalins priklausom!bs, nustat!mo, t.!.siejimo su t.t. teiss sistema, kriterijai, nustatant jurid.asmens ivilin8 teisin8 status91/ nacionalins priklausom$%s -inkorporacijos.prin. T taik!tina vbs, kurioje jurid. asmuo 8steigtas #8registruotas/, teis.Asteigimo vieta negali bti kei2iama@3/ %u"eins -jurid#asmens centrins administracijos. "ietos arba sslumo prin. T taik!tina vbs, kurioje !ra jurid.asmens

buvein #vald!mo organas/, teis # angloamerikie2i" sist. vbse/@6/ "erslo "ietosprin. T taik!tina vbs, kurioje jurid. asmuo faktikai pltoja savo veikl, teis #'talijoje, kontinentinse v

bse/@


15/24

1).abet protestas #l!gus l!giam neturi 8galiojim"/par in parem non >abet jurisditiones #l!gus l!giam neturi jurisdikijos/0alt!bs imunitetas apima < sritis91/ imunitetas us. vbs teiss galiojimui, t. !. vbs iv. teis. statusas nustatomas pgl. jos, o ne pgl. us. vbs teis? #&4 1.36str./@

3/ imunitet us. teism" jurisdikijai, t. !. negalima pareikti iekinio vbei be jos kompetenting" instituij" sutikimo #&4


16/24

-raudimo sutart!se taikoma valst!bs, kurios teritorijoje !ra draudiko nuolatin g!venamoji ar verslo vieta, o nekilnojamoturto draudimo atveju valst!bs, kurios teritorijoje !ra daiktas, teis.)rbitrainiam susitarimui taikoma teis, reglamentuojanti pagrindin? sutart8, o jei ji negalioja, arbitrainio susitarimosudar!mo vietos teis, o kai sudar!mo vietos nustat!ti negalima, arbitrao vietos valst!bs teis.Sutartims sudar!toms biroje ar aukione, taikoma biros ar aukiono vietos valst!bs teis.*R &ivilinio kodekso C1C straipsnis numato, kad sandori", kuri" vienas i dal!vi" !ra usienio kontra>entas, ali" teiss ir

pareigos nustatomos pagal sandorio ali" susitarimu pasirinktos valst!bs 8stat!mus. jei al!s susitarimu nenustat 8stat!mo,kuris turi bti taikomas nustatant j" teises ir pareigas, !ra taikomi tos valst!bs, kurios teritorijoje nuolat g!vena ar turi

buvein? sandorio alis, atitinkamai esanti pardavju, saugotoju, perveju, draudiku, kreditoriumi, dovanotoju, 8kaito davju,laiduotoju, komisionieriumi ar ekspeditoriumi. %uomos sutarties ali" teiss ir pareigos nustatomos pagal valst!bs, kurioje!ra nuomojamas turtas, 8stat!mus@ pavedimo sutart!je pagal valst!bs, kurioje iduotas 8galiojimas@ rangos sutart!je pagalvalst!bs, kurioje atliekami darbai, 8stat!mus@ kitais atvejais taikomi valst!bs, kurioje sudaromas sandoris, 8stat!mus.agal &ivilinio kodekso C1= straipsn8 sandorio formai taikoma sandorio sudar!mo vietos valst!bs teis, isk!rus kaisudar!mo vieta nenumat!ta, ji nustatoma pagal *R 8stat!mus. Sandori", sudarom" dl *R esan2io nekilnojamo turto, formainepaisant sandorio sudar!mo vietos taikomi *R 8stat!mai.agal nauj &ivilin8 kodeks tik jei sandorio al!s susitarimu nepasirinko taik!tinos teiss, sandorio formai taikoma sandoriosudar!mo vietos teis. skirtingose valst!bse esan2i" ali" sudar!ta sutartis taip pat galioja, jeigu forma atitinka bent vienosi t" valst!bi" tokio sandorio formai taikomus teiss reikalavimus. 0artojimo sutarties formai taikoma vartotojo nuolatinsg!venamosios vietos teis. ;eigu vartotojas !ra veimo sutarties alis arba jam, pagal sutart8, paslaugos teikiamos tik usieniovalst!bje, o ne *ietuvoje, tai 1.6F straipsnio kolizins tais!kls netaikomos, o vartojimo sutar2iai taik!tina teis nustatoma

pagal 1.6D tais!kles. Bet kai u t pa2i kain teikiamos mirios kelions ir apg!vendinimo paslaugos, sutar2iai taik!tina teisnustatoma pagal 1.6F straipsn8.*R &ivilinio kodekso C1C straipsnio 1d. 8tvirtina ali" valio autonomijos prinip, kuris leidia alims pasirinkti teis?,taik!tin j" tarpusavio teisms ir pareigoms. ;ei al!s ia teise !ra pasinaudojusios ir pasirinkusios taik!tin teis?, teismas j"teises ir pareigas turi nustat!ti pagal ali" pasirinkt taik!tin teis?. (eismas turi atsisak!ti taik!ti jei9 1/ ali" pasirinktostaik!tinos teiss taik!mas paeis viej tvark #&4 CG< str./@ 3/ alis ne8rodo pasirinktos taik!tinos teiss turinio #&4 CG= str.3d./@ 6/ ali" pasirinkta taik!tina teis nra susijusi su prievole. (ada teismas taik!s tos valst!bs teis?, su kuria prievol !ralabiausiai susijusi. laO soiet! T 0ienos konvenijos taik!mo ataskaita #$4 iki iol negalioja/91/ niekada nesukurs vienodumo traktuos skirtingai 8vairios teisins sistemos@3/ galima laisvai ivengti konvenijos taik!mo #atsisakant/@6/ konvenija daniausiai bus taikoma norint pateisinti sutartini" 8sipareigojim" nev!kd!m@


17/24


18/24

kiekiu, pristat!mo vieta ir laiku, vienos alies atsakom!bs kitai d!diu ar gin2" sprendimu, laikomos kei2ian2iomis ofertossl!gas i esms.4itose konvenijos dal!se kalbama apie bendrsias pirkimo pardavimo nuostatas9 esmin8 sutarties paeidim ir g!n!bos

priemones, atvejai, kai !ra r!io priemoni" sutrikimai, reikalavimai 8v!kd!ti sutart8, apie sutarties pakeitimus ir nutraukimabiej" ali" sutikimu. (oliau ali" pareigos.

4. (arptautins teiss krovini" ir keleivi" veimo teisinis reguliavimas

agrindiniai aktai reguliuojant!s transporto teis? !ra ie91. 1F=C m. enevos tarptautinio krovini" veimo keliais sutarties konvenija #&KR/ ir ios konvenijos 1FDE protokolas@8sigaliojo 1FF6 m. birelio 1= d. #in., 1FFE, %r. 1GD/@3. 1F=D m. Luropos sutartis dl pavojing" krovini" tarptautinio veimo keliais@ 6. 1FDG m. Luropos ali" susitarimas dl keli"

transporto priemoni" ekipa", vainjan2i" tarptautiniais marrutais, darbo@ 8sigaliojo 1FFE m. lapkri2io 6G d. #nepaskelbtas/@


19/24

padar!tai alai alims leidiama susitarti, kad alos atl!ginimui bus taikoma b!l nagrinjan2io teismo vietos valst!bs teis,tai !ra leW fori.;eigu abiej" ali" nuolatin g!venamoji vieta !ra toje pat valst!bje, alos atl!ginimui taikoma ios valst!bsteis. rievolms, atsirandan2ioms dl netinkamos kok!bs produkt" padar!tos alos, taikoma alos padar!mo vietosvalst!bs teis, jeigu ioje valst!bje !ra nukentjusiojo nuolatin g!venamoji vieta ar atsakingo u al asmens verslo vietaar ioje valst!bje nukentjus!sis 8sigijo produkt, ;ei nukentjusiojo nuolatins g!venamosios vietos valst!b !ra atsakingou al asmens verslo vieta arba ioje valst!bje nukentjus!sis 8sigijo produkt, tai taikoma nukentjusiojo nuolatinsg!venamosios vietos valst!bs teis. ;ei taik!tinos teiss nustat!ti negalima, taikoma atsakingo u al asmens verslo vietosvalst!bs teis, isk!rus, kai iekovas savo reikalavim grindia alos padar!mo vietos valst!bs teise. Mra iskirta eismo8v!kio metu padar!tos alos atl!ginimui taik!tina teis. agal 1.


20/24

galiojimo terminas. ;eigu jis pasibaig toje al!je, kur keliamas reikalavimas dl apsaugos, tai krin!s vl negals pasinaudotiapsauga. (urima omen!je, kad is prinipas bus naudojamas pagal speiali" susitarim" tarp valst!bi" T Berno konvenijosnari" nuostatas, o nesant toki" nuostat" atitinkamos al!s nustato io prinipo taik!mo tvark.Berno konvenija nustato, kad naudojimuisi autori" teismis ir j" 8g!vendinimui negolioja jokie formalumai. )utoriausasmenini" teisi" apsaugos konkre2ios formos ir priemons nustatomos 8stat!mais ali", kuriose siekiama apsaugos. %ors4onvenijoje tiesiogiai apie tai ir nepasak!ta, bet sankijos #aretas, nuostoli" atl!ginimas ir t.t./ 8g!vendinamos pagalnaionalinius 8stat!mus. 4onfiskaijos proedra ir jai keliamos sl!gos turi bti nustatomos kiekvienos i susitarian2i" ali"vidaus 8stat!mais. 5al!s taip pat turi teis? pa2ios pasirinkti ar nustat!ti jose taikomas ivilinio, administrainio ar baudiamojo

poveikio priemones, utikrinan2ias ir ginan2ias autori" teises. Berno konvenija taip pat nenustato joki" kriterij" arreikalavim" naionaliniams teiss aktams, kuriose numatomos autori" teisi" g!nimo administrain ir teisin proedros.Siekiant sustiprinti Berno konvenijos teikiam teisin? apsaug, 1FFC m. gruodio 3G d. asaulins intelektins nuosav!bsorganizaijos diplomatinje konferenijoje enevoje buvo priimta [' autori" teisi" sutartis #[&(/. 4iekviena sutartiesdal!v #jei ji net nesusaist!ta Berno konvenija/ privalo laik!tis pagrindini" Berno konvenijos 1FD1 m. ar!iaus akto

nuostat" Berno konvenija !ra teisinis aktas, suteikiantis minimali autorini" teisi" apsaug, kuri gali bti sustiprintanaionalini" 8stat!m" pagalba arba tarptautiniais susitarimais. (uo pa2iu metu auktas autorini" teisi" apsaugos l!gis pasidarnepasiekiamas daugeliui valst!bi". (odl $%LS& iniiat!va 1F=3 m. enevoje buvo priimta visuotin #asaulin/ autori"teisi" knvenija #$niversal &op!rig>t &onvention T $&&/. 5ios 4onvenijos tikslas !ra utikrinti, kad autori" teiss bt"saugomos ir valst!bse, kuri" naionaliniai teiss aktai neatitinka Berno konvenijos nustat!t" standart".0isuotin 4onvenija palieka galioti visus susitarimus dl autorins teiss apsaugos tarp atskir" jos dal!vi", bet atsiradus

prietaravimams tarp 4onvenijos ir kit" susitarim", pirmen!b teikiama 4onvenijos nuostatoms.4aip ir Berno, 0isuotin konvenija remiasi naionalinio reimo prinipu.0isuotin autori" konvenija nra tiesiogiaitaikoma. (ai reikia, jog autoriai, kuri" teiss usienio valst!bse saugomos pagal 0isuotin? autori" konvenij, ios4onvenijos nuostatomis negali tiesiogiai vadovautis. 0isuotin autori" teisi" konvenija i valst!bi" nari" reikalauja suteiktiautoriams Htinkam ir efekt!vi apsaugN. ;i saugo autoriaus teises ne tik juridini" asmen", bet ir tarptautini" organizaij".4onvenija reikalauja ipild!ti tam tikras sl!gas, kad bt" suteikta apsauga. 0isuotin konvenija nustat, jog iereikalavimai bus ipild!ti, jeigu nuo pirmojo krinio leidimo, visi jo egzemplioriai turs enkl #/ su teisi" turtojo vardu ir

pirmojo leidimo met" nuoroda.1FF< m. (R'S sutartis !ra vienas i visapusikiausi" tarptautini" susitarim". (R'S nustat!ti autori" ir gretutini" teisi"apsaugos prinipai netaik!tini neturtinms autori" teisms. -idiausio palankumo prinipas, kur8 numato (R'S, nranustat!tas nei vienoje i anks2iau aptart"j" 4onvenij" ar sutar2i". 0iena i (R'S iskirtini" !pat!bi" !ra ta, kad joje !ra itindetaliai reglamentuoti reikalavimai toms priemonms, kuri" valst!bs nars privalo imtis, siekdamos utikrinti intelektinsnuosav!bs teisi" apsaug bei ukirsti keli j" paeidimams.

Teisinis autori teisi reglamenta%imas Lietu%ojeagrindinis teiss aktas, reglamentuojantis autori" teisi" ir gretutini" teisi" apsaug *ietuvoje, !ra *R autori" teisi" gretutini"teisi" 8stat!mas, kuris buvo priimtas 1FFF m. gegus 1E d. *ietuva taip pat !ra pasiraiusi ir ratifikavusi pagrindinestarptautines konvenijas, reglamentuojan2ias autori" teisi" ir gretutini" teisi" apsaug9 tai Berno konvenija dl literatros irmeno krini" apsaugos, Romos konvenija dl atlikj", fonogram" gamintoj" ir transliuojan2i" organizaij" apsaugos beienevos konvenija dl fonogram" gamintoj" apsaugos nuo neteisto j" fonogram" kopijavimo.Astat!mo nuostatos taikomos9 1/ autoriams ir gretutini" teisi" subjektams, kurie !ra *R pilie2iai arba nuolat g!venant!s*ietuvos Respublikoje fiziniai asmen!s arba juridiniai asmen!s ar 8mons, neturin2ios juridinio asmens teisi", kuri" buveins!ra *ietuvos Respublikoje@ 3/ autoriams, nepaisant j" piliet!bs ir g!venamosios vietos, turintiems teises 8 krinius, pirmkart ileistus *ietuvos Respublikoje ir usien!je. 4rin!s !ra laikomas ileistu tuo pat metu keliose al!se, jeigu jis buvoileistas *ietuvos teritorijoje per 6G dien" nuo jo pirmojo ileidimo kitoje al!je@ 6/ audiovizualini" krini" autoriams, jeigui" krini" gamintojo pagrindin buvein arba nuolatin g!venamoji vieta !ra *ietuvos Respublikoje@


21/24

g!venamosios vietos teis?, nra kli2i" sudar!ti santuok.I &4 1.3= str. 6d. numato io straipsnio 1 dal!je nurod!tos tais!klsiimt8. Registruojant *ietuvoje usienio valst!bs pilie2io ar asmens be piliet!bs, neturin2io nuolatins g!venamosios vietos*ietuvoje, santuok, besituokian2io asmens santuokinis veiksnumas ir kitos santuokos sudar!mo sl!gos gali bti nustatomosne pagal *ietuvos, o pagal a%iej* %esituokian2i*j* nuolatins g$"enamosios "ietos teis0, jeigu tokiu atveju sudar!ta santuoka

bus pripa8stama bent vieno norin2iojo tuoktis nuolatins g!venamosios vietos valst!bje. 5io straipsnio < dalis taikoma kilusklausimui, ar usien!je sudar!t santuok galima pripainti *ietuvoje. ;oje nustat!ta, kad sprendiant usien!je sudar!tossantuokos galiojimo klausim, reikia taik!ti ne *ietuvos, o jos sudar!mo vietos valst!bs teis? # lex loci cele%rionisprinipas/.(a2iau i norma nustato iimt8, kai santuokos galiojim btina nustat!ti ne pagal lex locicele%rionisprinip, o pagalietu"osteis0. ;eigu abiej" sutuoktini" nuolatin g!venamoji vieta buvo *ietuvoje ir santuok usienio valst!bje jie sudar santuokusienio valst!bje tik siekdami ivengti santuokos pripainimo negaliojan2ia pagal *R 8stat!mus, ios santuokos galiojimoklausim btina spr?sti pagalietu"os teis0ir ji *ietuvoje negali bti pripainta.

%aujojo &4 1.3C str. nurodo, kad santuokos sudar$mo "ietos teis #lex loci cele%rionis/ taikoma ir santuokossudar+mo proced6rai. *ietuvoje sudaroma santuoka registruojama pagal ietu"os teis0, o nustatant, ar paeistos usien!jesudar!tos santuokos sudar!mo proedrins tais!kls, taikoma usienio valst!bs teis. (aip pat 2ia 8tvirtinama iimtis9 jeisantuokos sudar!mo tvarka atitinka bent vieno sutuoktinio nuolatins g!venamosios vietos valst!bs ar jo piliet!bssantuokos metu valst!bs teiss reikalavimus, tokia santuoka turi bti pripa8stama galiojan2ia.Asmeniniams sutuoktini sant+kiamstaik!tinos teiss nustat!mo kolizins normos 8tvirtintos naujojo &4 1.3D str., kurio 1dalis nustato bendrj8 prinip, pagal kur8 sutuoktini" tarpusavio asmenins teiss ir pareigos nustatomos pagal j* nuolatins

g$"enamosios "ietosteis?, kai jie turi bendr nuolatin? g!venamj viet. 5io straipsnio 3 dalis !ra speialioji kolizin norma1 dalies atvilgiu, taikoma, kai sutuoktiniai neturi bendros nuolatins g!venamosios vietos vienoje valst!bje. ;eigu jie iki tolg!veno kartu, j" asmeniniams sant!kiams taikoma paskutins j" bendros nuolatins g!venamosios vietos valst!bs teis.

jeigu jie neg!veno kartu, taikoma valst!bs, su kuria sutuoktini" asmeniniai sant!kiai !ra glaud(iausiai susij0, teis. ;ei tonustat!ti ne8manoma, taikoma santuokos sudar!mo vietos valst!bs teis #lex loci cele%rionis/.Turtiniams sutuoktini sant+kiamstaik!tinos teiss nustat!mui reguliuoti skirtas naujojo &4 1.3E str. #kai jie nesudar?ved!bins sutarties/. 5io straipsnio 1 dalis numato bendrj8 prinip, kad sutuoktini" turto teisinis statusas nustatomas pagalj*nuolatins g$"enamosios "ietos, jei jie toki turi, valst!bs teis?. :ia !ra ir dvi iimt!s9 1/ jei sutuoktiniai neturi bendrosnuolatins g!venamosios vietos, ta2iau turi bendr piliet!b?, tai taikoma valst!bs, kurios pilie2iai jie $ra! teis@ 3/sutuoktini", kurie neturi nei bendros nuolatins g!venamosios vietos, nei bendros piliet!bs, turto teisinis statusas nustatomas

pagal santuokos sudar$mo "ietosvalst!bs teis? #lex loci cele%rionis/. $sienio vbse danai numatomas ved!b" sutartiesinstitutas. (okios sutart!s pripa8stamos ir *ietuvoje. 5io straipsnio 3 dal!je eimos sant!kiams pripa8stamas ali* "aliosautonomijos prinipas, ta2iau jis ribojamas suteikiant teis? pasirinkti vien i trij" variant", t.!. tarpusavio sant!kiams

pasirinkti taik!tin9 1/ esamos ar bsimos bendros nuolatins g!venamosios vietos valst!bs teis?@ 3/ santuokos sudar!movietos valst!bs teis?@ 6/ valst!bs, kurios pilietis !ra vienas i sutuoktini", teis?. &4 1.3E str. 3d. taip pat nurod!ta, kadsutuoktini" susitarimas dl taik!tinos teiss turi atitikti arba j" pasirinktos valst!bs teiss, arba susitarimo sudar!mo vietosvalst!bs teiss reikalavimus. -l tokio susitarimo galiojimo btina spr?sti pagal atitinkamos valst!bs teiss normas,nustatan2ias imperat!vius tokio susitarimo turinio ir formos reikalavimus. 5io straipsnio 6 dal!je sakoma, kad tai, jogsutuoktiniai !ra pasirink? savo tarpusavio sant!kiams taik!tin teis?, prie tre2iuosius asmenis galima panaudoti tik jeigutretieji asmen!s inojo ar turjo inoti esant tok8 susitarim. 1.3E str. < d. !ra speiali norma, aptarianti ali" susitarimu

pasirinktinos teiss klausimus tais atvejais, kai gin2o objektas !ra nekilnojamasis daiktas ar daiktins teiss 8 j8. (okiu atvejusutuoktini" susitarimu pasirinkta teis gali bti taikoma tik tada, jeigu jie laiksi nekilnojamojo daikto buvimo vietosvalst!bje nustat!t" to daikto ar daiktini" teisi" 8 j8 vieo registravimo reikalavim". 1.3E str. = d. taip pat !ra speialioji norma,reglamentuojanti taik!tinos teiss klausimus, kai sutuoktiniai sudaro nauj arba pakei2ia jau galiojan2i ved!b" sutart8, ta2iautokiam susitarimui taik!tinos teiss klausim" neaptaria. (okiu atveju sutuoktini" susitarimui taikoma %endros j* nuolatins

g$"enamosios "ietoskei2iant turto teisin/ status3teis. jeigu sutuoktiniai neturjo bendros nuolatins g!venamosios vietos,taikoma paskutins bendros j" nuolatins g!venamosios vietos valst!bs teis. ;ei jie niekada nuolat neg!veno kartu,susitarimui taikoma teis! kuri nustato turtinius sutuoktini* sant$kius. asak io &4 komentaro, komentuojamo straipsniokolizins normos pagal analogij turt" bti taikomos ir nustatant v!ro ir moters, bendrai g!venan2i" ne8registravus santuokos#partneri"/, tarpusavio turtiniams sant!kiams taik!tin teis?.agal naujojo &4 1.3F str. 1d. g+%enim& sk+rium >separacij&? ir santuokos nutraukim& nustatosutuoktini* nuolatins

g$"enamosios "ietos teis. 4itose io straipsnio dal!se nurod!tos ios tais!kls iimt!s. 3 dalis aptaria situaij, kaisutuoktiniai neturi bendros nuolatins g!venamosios vietos, ta2iau j" separaijos ar santuokos nutraukimo b!la nagrinjama*ietuvos teisme. (okiu atveju materialieji teisiniai separaijos ir santuokos nutraukimo klausimai sprendiami pagal

paskutins bendros j" nuolatins g!venamosios vietos valst!bs teis?, o kai tokios bendros vietos nra T pagal b!lnagrinjan2io teismo "ietosvalst!bs teis? #lex fori/. agal 6d., santuokos nutraukimui taikomaietu"os teis, jeigu !ra visosios sl!gos9 1/ vienas i sutuoktini" !ra *ietuvos pilietis arba jo nuolatin g!venamoji vieta !ra *ietuvoje, ta2iau abusutuoktiniai !ra ir usienio valst!bs pilie2iai@ 3/ usienio valst!bs, kurios pilie2iai !ra sutuoktiniai, teis draudia nutrauktisantuok arba nustato speialias jos nutraukimo sl!gas, kuri" neino *ietuvos teis@ 6/ b!la dl santuokos nutraukimo

priklauso *ietuvos teismo jurisdikijai. roesiniai separaijos ir santuokos nutraukimo b!l" klausimai visada sprendiamipagal lex fori T teismo vietos valst!bs teis?. 4aip numato naujojo &4 1.6G str., santuokos pripainimo negaliojan2ia, josnutraukimo ir g!venimo sk!rium #separaijos/ b!los priklauso *R teism" jurisdikijai *R &4 numat!tais atvejais, nes &4tarptautins jurisdikijos klausim" nesprendia.

%aujojo &4 1.61 str. nurodo, kokia teis turi bti taik!tina t%+sts >motin+sts? nustat+mui2 nuginijimui2 t%+sts>motin+sts? pripainimui. 5io straipsnio kolizins tais!kls taikomos sprendiant vaiko, gimusio tiek susituokusiems, tieknesusituokusiems tvams, kilms nustat!mui taik!tinos teiss klausimus. 1 dal!je nustat!tos galimos keturios alternat!vos,

pagal kurias vaiko kilms klausimus galima spr?sti pagal9 1/ valst!bs, kurios pilietis "aikas tapo gimdamas, teis?@ 3/ "aikonuolatins g$"enamosios "ietos jam gimstantvalst!bs teis?@ 6/ "ieno i "aiko t"* nuolatins g$"enamosios "ietos "aikui

gimstant valst!bs teis?@


22/24

4aip nustato naujojo &4 1.6C str., eimos nari tarpusa%io ilaik+mo >alimentiniams? sant+kiams taik!tina teisnustatoma pagal 1FD6 m. spalio 3 d. +agos konvenij dl ilaik!mo prievolms taik!tinos teiss. 5is straipsnis 8sigalios tada,kai 8sigalios *R ratifikuota minta +agos konvenija. 5ioje konvenijoje nustat!ta taik!tina teis taikoma neatsivelgiant 8

jokius abipusikumo reikalavimus ir tai, ar ta teis !ra susitarian2ios vbs teis ar ne. 5eimos nari" ilaik!mo tarpusavioprievolms taikoma asmens, turin2io teis? 8 ilaik!m, t.!. kreditoriaus! g$"enamosios "ietosteis. 4ai pagal g!venamosiosvietos teis? kreditorius negali gauti ilaik!mo, taikoma "4%s! kurios nacionaliniai su%jektai $ra ir skolininkas! ir kreditorius!teis. ;ei ir tada negali gauti ilaik!mo, taikoma teismo "ietosvbs teis. Buvusi" sutuoktini" tarpusavio ilaik!mo prievoleitaikoma teis, taik!tina susitarian2ioje vbje nutraukiant santuok ar pripa8stant ituok. %ustatant ilaik!mo d!d8 turi btiatsivelgiama 8 kreditoriaus poreikius ir finansines skolininko galim!bes. agal i konvenij nustat!t taik!tin teis? galimaatsisak!ti taik!ti tik jeigu jos taik!mas !ra akivaizdiai prietarauja teismo vietos vbs vieajai tvarkai. (a2iau jei !ra dvialsutartis, taikomos joje nustat!tos kolizins normos.*%ados-abartiniame &4 eimos sant!kiams taik!tinai teisei nustat!ti kolizini" norm" nra. %aujasis &4 tokias normas jau 8tvirtina,

tam skiria gana didel8 ketvirtj8 &4 skirsn8, apimant8 1.3


23/24

taik!tin !ra pasirinkusios kitos valst!bs teis?. 4ai nra ali" susitarimo dl taik!tinos teiss, tai darbo sutar2iai taik!tinateis nustatoma pagal tokius prinipus9 1/ kai !ra dvial tarptautin *R ir atitinkamos usienio valst!bs sutartis dl teisins

pagalbos, taik!tina teis nustatoma pagal tarptautins sutarties tais!kles@ 3/ kai nra dvials sutarties, darbo sutar2iai taik!tinateis turi bti nustatoma pagal bendr kolizins teiss prinip sant!kiui turi bti taikoma ta teis, su kuria sant!kis !ralabiausiai susij?s.-arbo sutarties atveju su darbo sant!kiais labiausiai susijusi !ra darbo atlikimo vietos valst!bs teis, tai !ra tos valst!bsteis, kurios teritorijoje nuolat ar daugiausiai !ra atliekamas darbas, nors darbdavio buvein ir bt" kitoje valst!bje. ;eigunra ar negalima nustat!ti valst!bs, kurioje darbuotojas nuolat ar daugiausia atlieka darb, reikt" taik!ti darbdavio buvimovietos valst!bs teis?. 4ai darbuotojas !ra komandiruojamas laikinai atlikti darb usienio valst!bje, darbo sutar2iai reikt"taik!ti valst!bs, kurioje !ra darbdavio buvein, teis?. 4ai kuriais atvejais reikia vadovautis speialiomis tais!klmis #pvz.,rek!bins laiv!bos 8stat!mas/.Soialinis aprpinimas glaudiai susij?s su darbo teismis. irmiausia 0akar" al!se soialinio aprpinimo sant!kiaireguliuojami tarptautiniais susitarimais. amintina 1FD3m. Luropos konvenija dl soialinio migrant" aprpinimo@ 1F==m.

5iaurs ali" konvenija dl soialinio aprpinimo. Bedarbio, ligos, motin!sts paalpoms gauti reikalingas C mnesi" darbostaas toje al!je 8 kuri atv!ko@ senatvs pensijai gauti = metai darbo staas. *ietuva !ra pasiraiusi kelet susitarim"soialinio aprpinimo srit!je9 *R v!riaus!bs ir Rusijos federaijos susitarimas dl pilie2i" laikinojo darbo@ *R ir LstijosRespublikos sutartis dl soialinio aprpinimo@ *R v!riaus!bs ir Rusijos federaijos v!riaus!bs susitarimas dl pensinioaprpinimo@ Susitarimas tarp *R v!r. ir $krainos v!r. dl bendradarbiavimo pensinio aprpinimo srit!je@ Sutartis tarp *R0 ir*enkijos R0 dl abipusio pilie2i" 8darbinimo@ *R0 ir Baltarusijos R0 susitarimas dl pilie2i" laikinojo darbo. av!zdiuidirban2iam pagal darbo sutart8 *atvijos pilie2iui bt" taikomi *ietuvos 8stat!mai soialinio aprpinimo srit!je. agal *Rvalst!bini" pensij" 8stat!m nukentjusiems asmenims valst!bines pensijas galima gauti tik nuolat g!venant *R. pensijosgavjui persiklusiam 8 usienio valst!b?, pensija nemokama. agal *R valst!binio soialinio draudimo pensij" 8stat!m *R

pilie2iai nuolat g!venant!s usienio valst., turi teis? gauti valst!bin? soialinio draudimo pensij, kai tai nustat!tatarpvalst!binje sutart!je ar *R0 nustat!ta tvarka. *ietuvoje nuolat g!venant!s usienie2iai ar asmen!s be piliet!bs turivienod teis? gauti valst!bin? soialinio draudimo pensij pagal 8 8stat!m, jei *R 8st. arba tarpvalst. sut. nenustato ko kita.agal alpos pensij" 8stat!m teis? gauti alpos pensij turi nuolat *R g!venant!s asmen!s, kurie tapo invalidais.agal *ietuvos respublikos ir Lstijos respublikos sutart8 dl soialinio aprpinimo pagal darbo sutart8 dirbantiems, taip patsavarankikai dirbantiems asmenims galioja 5alies, kurios teritorijoje jie dirba, 8stat!mai, nepriklausomai nuo j" legalausg!venimo vietos. )smenims, pagal darbo sutart8 dirbantiems pas darbdav8 vienos 5alies teritorijoje ir to darbdavio nusi"stiems

jo naudai dirbti 8 kitos 5alies teritorij, galioja pirmosios 5alies 8stat!mai su sl!ga, kad t" asmen" darbo trukm nevirijadvejus metus. )utomobili", geleinkelio ar aviaijos transporte pagal darbo sutart8 dirbantiems asmenims, kurie atliekatarptautinius keleivi" ir krovini" perveimus abiej" 5ali" teritorijoje darbdavio, kuris 8registruotas vienos i 5ali" teritorijoje,naudai, galioja tos 5alies 8stat!mai. 0alst!bs tarnautojams ir jiems pril!gintiems asmenims, kuriuos vienos 5alies valst!bins

instituijos komandiruoja 8 kitos alies teritorij, galioja pirmosios 5alies 8stat!mai. ;r" laiv" 8gul" nariams, taip pat jr"laivuose pagal darbo sutart8 dirbantiems asmenims, galioja tos 5alies, su kurios vliava laivas plaukioja, 8stat!mai. 5ali"diplomatini" atstov!bi" ir konsulini" 8staig" darbuotojams, taip pat t" 8staig" darbuotojus pagal darbo sutart8 aptarnaujantiemsasmenims taikomos atitinkamai 1FC1m. balandio 1Ed. 0ienos konvenijos dl diplomatini" sant!ki" ir 1FC6m. balandio3


24/24

1.=Gstr. 6d. nustato, kad daikto sulaik!mo teis? eksportuojamam kilnojamam daiktui nustato daikto pask!rimo vietos valst!bsteis.

%uosav!bs teiss 8 buvus8 *R daikt, pasikei2iant jo teisinei pad2iai, turin!s nustatomas pagal *R teis?, nepriklausomai nuoto, kad nuosav!bs teis 8 daikt 8g!ta pagal usienio teis?.*eW rei sitae taip pat reglamentuoja vert!bini" ap!vartini" dokument", pvz., konosamento, perdavim. (odl jeigukonosamentas bus perduotas iki daiktui patenkant 8 *R, bus taikomas usienio valst!bs, kurioje konosamentas buvo

perduotas, teis.4ai kuriems kilnojamiems daiktams taik!tinos teiss nustat!mas pasi!mi tam tikra speifika, pvz., nuosav!bs teiss 8 laivnustatoma pagal valst!bs, su kurios vliava jis plaukioja, teis? # lex flagi/@ nuosav!bs teis 8 statom laiv T stat!bos vietosvalst!bs teis?, jei stat!bos sutart!je nra pasirinkta taik!tina teis@ 8 krinius T pagal sukrimo vietos valst!bs teis?@

patentins nuosav!bs T pagal patento idavimo ar registravimo vietos valst!bs teis?.%aujas &4 nereglamentuoja atvejo, kai 8g!jamosios senaties bdu 8g!jama nuosav!bs teis 8 kilnojamj8 daikt. (okiu atvejureikia taik!ti analogij &4 1.

privatine teise

Documents