The following ad supports maintaining our C.E.E.O.L. service 

 

 

Šiuolaikinio mokytojo vaizdinys: mokinių požiūris

«Image of a modern teacher in pupils’ perception»

by Alvyra Galkienė

Source:Pedagogy Studies (Pedagogika), issue: 101 / 2011, pages: 82­90, on www.ceeol.com.

8�

Anotacija. Dabarties mokykla mokytojui ke-lia uždavinį ugdyti aktyvų, visapusiškai išsilavinusį žmogų, gebantį ne tik dalyvauti nuolat kintančiame visuomenės gyvenime, bet ir savarankiškai inicijuoti pokyčius. Straipsnyje analizuojami mokinių lūkesčiai dėl šiuolaikinio mokytojo kompetencijos. Tirtas mo-kinių idealaus mokytojo vaizdinys. Nustatyta, kad, mokinių požiūriu, ugdymo procese labiausiai paveiki yra bendroji kultūrinė mokytojo kompetencija, kurią jie atskleidžia per asmenines mokytojo savybes ir jo požiūrį į savo darbą. Mažiausiai mokiniai akcentuoja specialiąją pedagoginę kompetenciją. Labiausiai ją aktualizuoja vyriausi mokiniai, tapatindami su ben-druoju mokytojo išprusimu, jo erudicija.

esminiai žodžiai: mokytojo vaidmuo; ben-droji kultūrinė kompetencija; profesinė pedagoginė kompetencija; specialioji pedagoginė kompetencija.

problemos aktualumas. Mokytojo ir moki-

nio sąveikos problema buvo ir išlieka aktuali visais laikais ir visose kultūrose. Jos pasekmės skverbiasi daug giliau nei į abipusę simpatiją arba nuotaiką per pamokas. Mokytojams, kaip ir tėvams, skirta parei-ga dalyvauti visuomenės kūrime ugdant atskirus jos narius. Žmogaus požiūriai ir nuostatos negali būti perteikiami niekaip kitaip, kaip tik per gyvą pavyzdį, kuriantį, naudojantį ir veikiantį tam tikroje vertybių sistemoje. Mokytojo vaidmuo ypač aktualizuojamas visuomenėje vertybinio virsmo momentais. Lietuva vis dar išgyvena sunkų perėjimo iš totalitarinio reži-mo į demokratiniais santykiais grindžiamos visuo-menės laikotarpį. 1990 m. Meilė Lukšienė kalbėjo: „<...> vulgariuoju dogmatiniu sovietiniu marksizmu nebegalime grįsti savo kelio – iš jo neišplaukia nei tolerancija, nei nuomonių pliuralizmas, nei žmogaus vertės visuomenėje pripažinimas, nei bendražmo-giška dorovės samprata, nei kultūros veiksnio isto-riniame procese autonomiškumas ir reikšmė. <...> Mokytojo vaidmuo čia milžiniškas – jo rankose visa jaunoji karta – tik ji iš tikrųjų gali pastatyti mūsų lais-vės pastatą“ [7, p. 170]. Besikeičianti visuomenė for-muluoja naują vertybių hierarchiją, o mokytojai pra-šomi internalizuoti ją savo mokinių pasaulėžiūroje ir pasaulėjautoje. Tačiau vertybinio virsmo laikotarpiu neretai kyla konfliktas tarp visuomenės pertvarkos strateginių lūkesčių ir mokytojo nuostatų, kurias jis į

Alvyra Galkienė

šiuolaikinio mokytojo VaiZdinys: mokiniŲ Požiūris

mokyklą atsineša iš tos pačios visuomenės. A. Dže-večka (2003, p. 7–11) nustatė nemenkus Lietuvos švietimo strateginių tikslų ir būsimųjų mokytojų vertybių hierarchijos skirtumus. Jis teigia, kad Lie-tuvos tikslas ugdyti kritiškai mąstantį žmogų atsi-remia į menkai išreikštą mokytojo kritišką požiūrį į save ir kitus, o šalies siekis ugdyti pilietį, savo šalies patriotą, susiduria su viena iš žemiausiai mokytojų vertinama patriotiškumo vertybe. Panašias prob-lemas pagrindžia ir V. Aramavičiūtės bei E. Mar-tišauskienės (2006, p. 33–37) tyrimų rezultatai. Mokslininkės pabrėžia netikrumo jausmą, kylantį visuomenėje dėl amžinųjų vertybių sureliatyvinimo. Autorės akcentuoja ne tik mokinių, bet ir būsimųjų mokytojų vertybinių nuostatų brandinimo būtinybę. Panašios ugdymo ir ugdytojų realijos pabrėžiamos ir kitų posovietinių kraštų tyrėjų. S. Matusova (1997, p. 65–77), gvildendama ugdymo paradigmų virsmą Čekijoje, akcentuoja demokratinės etikos ir moralės normų, kurios apibrėžiamos tolerancija, bendryste, sąžiningumu, dorais sprendimais ir elgesiu, siekia-mybę jų šalyje. Tokių visuomenės nuostatų galima pasiekti tik atkūrus šias vertybes ir etikos normas pirmiausia švietime. Akivaizdu, kad vertybinis ug-dymas – vienas iš svarbiausių naujos visuomenės mokytojo formavimo uždavinių. Laukiamos verty-bės gali formuotis tik tam tikromis aplinkybėmis ir tam tikroje aplinkoje. S. Matusova mano, kad esmi-niai veiksniai demokratinių vertybių formavimuisi švietimo sistemoje yra: demokratizuota mokykla „mokykla visiems“; visą gyvenimą besitęsiantis mo-kymasis; mokinių, studentų ir suaugusiųjų asmeni-nis dalyvavimas sprendžiant jų karjeros klausimus; bendruomenės dalyvavimas edukacinėse programo-se; švietimo valdymo decentralizavimas ir mokyklos autonomiškumo didinimas.

Tačiau išorės veiksniai yra tik viena priemo-nių, siekiant laukiamo asmenybės tapsmo. Kita labai svarbi priemonė – ugdytinių ir ugdytojų požiūrių su-tapimas. Kai kurie tyrimai rodo, kad persitvarkymo laikotarpiu mokytojo ir mokinio požiūriai į mokymo ir mokymosi procesą gali reikšmingai skirtis. R. Čiu-žas (2007, p. 64–70) teigia, kad šiuolaikinis moky-tojas mokymo procese skatina savo mokinius atsi-verti, dalytis idėjomis, o mokiniai, nors ir pripažįsta mokytojo partnerystę, tačiau į mokytoją žiūri kaip

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2011. 1018�

Šiuolaikinio mokytojo vaizdinys: mokinių požiūris

į instruktorių. Mokytojai dažnai mokinį mato kaip pasyvų ugdymo proceso dalyvį, norintį gauti gatavų žinių, nenorintį jų ieškoti savarankiškai ir mokytis, o mokiniai akcentuoja savo iniciatyvumą, atsakomybę ir tikslų siekimą.

Asmenybės formavimo procese reikšminga ug-dytojų ir ugdytinių asmenybių interakcija. Šiuo po-žiūriu aktualizuojamas mokytojo asmenybės veiks-nys. L. Kremer, J. E. Hofman (1979) apibrėžia tris mokytojo asmenybės tipų dimensijas, kurios yra reikšmingos individualizuojant mokytojų rengimą: a) kognityvinis arba emocinis orientavimasis į klasė-je vykstančius procesus; b) vidinis arba išorinis pro-cesų kontroliavimo stilius; c) įsitikinimų sistemos uždarumas arba atvirumas. Mokslininkai teigia, kad mokytojų rengimo kokybė būtų kur kas aukštesnė, jei programose būtų atsižvelgiama į būsimųjų mo-kytojų asmenybės tipus ir individualizuojamas mo-kymas. D. Strakšienė (2004, p. 143–150), vadovauda-masi atlikto tyrimo rezultatais, akcentuoja mokytojo asmenybės tipo reikšmingumą mokymo organiza-vimo kokybei, teigdama, kad tie mokytojai, kurių profesiniai tipai sudaryti pagal palankias profesines nuostatas, drąsiai mokymo procese naudoja įvairias mokymo organizavimo formas, papildomas priemo-nes, demonstruoja savo gebėjimus. O nepasitikintys savo profesiniais gebėjimais mokytojai dažnai ne-palankiai vertina pažintinį-emocinį pamokos toną, ypač blogai vertina mokinių drausmę, vengia nau-doti įvairesnes mokymo priemones bei demonstruo-ti savo gebėjimus. R. E. Rouch, V. J. Kenedy (1971, p. 220–222), B. A. Appleton, D. Stanwyck (1996, p. 119–129) nustatė akivaizdų ryšį tarp ugdymo or-ganizavimo kokybės ir mokytojo asmenybės bei jo lyderiavimo stiliaus, tiesioginės arba netiesioginės kontrolės. Mokytojo asmenybės poveikis ugdymo re-zultatams mažesnis, kai mokytojas yra gerai įvaldęs ir naudoja darnios lyderystės principus. D. Golema-no, R. Boyatziso, A. McKee’o (2007) teigimu, darni lyderystė, t. y. gebėjimas kurti darnius bendruome-nės tarpusavio santykius, yra vadovo arba mokytojo emocinio išprusimo padarinys. C. Mayberry (1978, p. 640–643), remdamasis Gansnederio tyrimo rezulta-tais teigia, kad yra nustatytas labai stiprus ryšys tarp mokytojo asmenybės, jo nuostatų ir mokinio pasieki-mų. Mokytojo asmenybės ir nuostatų veiksnys ypač reikšmingas ugdant socialiai nuskriaustus vaikus. Negalima nuneigti ugdymo proceso teigiamos arba neigiamos įtakos ir mokytojo asmenybei. B. Marlo-we ir M. Page (2004, p. 28–30) aprašo mokyklose pasitaikantį mokytojų asmenybės sutrikimo reiški-nį. Autoriai mokytojų asmenybės sutrikimus skiria į tris potipius: 1) emocinio paklusnumo sindromas,

pasireiškiantis labai griežtu nurodymų iš aukščiau vykdymu, negebėjimu kritiškai mąstyti, kartais elek-tyviuoju mutizmu; 2) bipolinė asmenybė – potipis, pasireiškiantis svyravimu tarp maniakiškų epizodų ir depresijos. Dažniausiai tai – maniakiškas aukšto rezultato siekimas, besąlygiškas mokinių spaudi-mas gauti aukštus testų ar egzaminų įvertinimus. Depresijos epizodai pasireiškia mieguistumu, sun-kumu rankose ir kojose, mokytojų įsitikinimu, kad dėl nepakankamų mokinių pasiekimų yra kalti tik jie; 3) misionieriškas uolumas – pirmieji simptomai yra siekis apsaugoti mokinius nuo paikų vadovų sprendimų, nepasitikėjimas švietimo biurokratais ir nenuilstamas, kryptingas siekimas įtikinti kolegas priešintis ir daryti pokyčius.

Mokytojo profesionalumo, kompetencijos, as-menybės savybių reikšmingumas ugdymo kokybei visada buvo mokslinių interesų taikinys. Šiuo tyrimu siekiama apčiuopti minėtos problemos atspindį šių dienų mokinių požiūriu.

tyrimo objektas – mokinių samprata apie šiuolaikinį mokytoją.

tyrimo tikslas – nustatyti, mokinių požiūriu, šiuolaikiniam mokytojui reikšmingus bruožus ir kompetencijas.

tyrimo metodai ir metodika: mokslinės lite-ratūros analizė; kokybinis tyrimas – kontentinė ra-šinių turinio analizė (content analiysis). Mokiniai buvo prašomi parašyti miniatiūrą „Mokytojas, kuriuo norėčiau sekti, kurio darbas uždega“. Vaikams buvo palikta visiška laisvė samprotauti šia tema, nepatei-kiant jokių išsamesnių instrukcijų dėl rašinio turinio. Tyrimo metu buvo išanalizuoti 182 rašiniai. Atlikus šių rašinių turinio analizę, nustatyti 1206 įrodantys teiginiai, kurie kalba apie mokytojų bruožus, darbo stilių, jų kompetenciją. Įrodantys teiginiai yra gru-puojami į požymių kategorijas, kurios apibrėžtos at-sižvelgus į teiginių turinį. Duomenų analizei taip pat reikšmingi ir mokinių amžiaus tarpsniai.

Tyrimui buvo pasirinkta bendrojo lavinimo mo-kykla, atitinkanti „Mokyklos visiems“ sampratą, ku-rioje ugdomos heterogeniškos mokinių grupės, t. y. kiekvienoje klasėje kartu su įprastai besivystančiais mokiniais mokosi ir negalią turintys bendraamžiai. Tokia mokyklos struktūra atitinka Lietuvos ir Euro-pos švietimo direktyvas bei kelia mokytojui uždavi-nį tenkinti skirtingas mokymosi galimybes turinčių mokinių poreikius. Tyrime dalyvavo V–XI klasių mokiniai.

tyrimo rezultatai. Vertinant mokinių požiūrį į jiems patrauklų šiuolaikinį mokytoją, buvo anali-zuojami mokinių rašiniuose pateikti teiginiai, at-spindintys jiems pažįstamų arba svajonių mokytojų

8�

Alvyra Galkienė

asmenines savybes bei profesinę patirtį. Atsižvelgus į įrodančių teiginių turinį, išskirtos keturios požymių kategorijos: 1) asmeninės mokytojo savybės; 2) moky-tojo nuostatos; 3) dalykinis pasirengimas; 4) edukaci-nis išprusimas, kurios išreiškia tris esmines mokytojo kompetencijas: bendrąją kultūrinę; specialiąją peda-goginę ir bendrąją pedagoginę kompetenciją (1 pav.).

bendrąją kultūrinę kompetenciją atspindi mokytojo asmeninės savybės ir jo nuostatos į savo darbą. Ji leidžia mokytojui sėkmingai veikti mokinių bendruomenėje, pelnant jų pagarbą ir pasitikėjimą. Rezultatai rodo, kad ši mokytojo kompetencija mo-kiniams yra pati reikšmingiausia. Mokinių brėžia-mame mokytojo vaizdinyje ji užima didžiausią dalį. Jai priskirtinų įrodančių teiginių grupę sudaro 875 teiginiai, t. y. 73 proc. visų mokinių rašiniuose aptik-tų teiginių, kalbančių apie nuostatą į jiems patrauklų mokytoją.

asmeninės mokytojo savybės ir edukacinis iš-prusimas yra raktas į profesinę sėkmę. S. Šalkauskis (1992, p. 32) apie 1935-uosius metus rašė, kad mo-kytojas turėtų pasižymėti tam tikrais bruožais, ku-rie yra ypač reikšmingi ugdant asmenybę. Pirma, tai visuomeniškumas, kuris predisponuoja pedagogą į simpatiją ir prielankumą žmonėms; antra, tam tikra dvasios giedra, kuri predisponuoja jį į džiaugsmin-gumą ir optimizmą; trečia, intuicija, kuri padėtų jam intuityviu būdu orientuotis pedagoginėje tikrovėje; ketvirta, tam tikras taktas, kuris leistų jam elgtis su-tartinai su pedagoginių principų reikalavimais. Nu-statyta, kad samprotaudami apie gero šiuolaikinio mokytojo bruožus, mokiniai dažniausiai akcentuoja asmenines mokytojų savybes. Aptikta 830 įrodančių teiginių (69 proc.), kurie kalba apie mokytojo asme-nybės bruožus, padedančius jiems kurti palankią edukacinę aplinką, tarpasmeninius santykius, emo-

1 pav. Mokinių požiūrio į šiuolaikinį mokytoją pož ymių kategorijos

10778

2726

4338

7494

6368

1636

3416

1423

453

25

0 20 40 60 80 100 120

Supranta mokinius

Padeda mokiniams

Gerbia mokinius

Gerbiamas

Ryški asmenybė

Nuoširdus

Reiklus

Linksmas, šmaikštus

Teisingas

Bendraujantis

Organizuotas

Mylintis mokinius

Santūrus

Tolerantiškas

Mandagus

Išmintingas

Šiuolaikiškas

Darbštus

Atsakingas

2 pav. Asmeninės šiuolaikinio mokytojo savybės mokinių požiūriu (įrodantys teiginiai)

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2011. 1018�

Šiuolaikinio mokytojo vaizdinys: mokinių požiūris

cinį klimatą. Šį veiksnį šiuolaikinio mokytojo pro-fesiniame paveiksle vienodai dažnai akcentuoja visų klasių mokiniai. Kiek labiau mokytojo asmeninės sa-vybės minimos VIII–IX klasių mokinių rašiniuose. Įrodantys teiginiai sudaro 71 proc. visų šios amžiaus grupės mokinių rašiniuose aptiktų įrodančių teigi-nių. Pirmoji požymių kategorija – mokytojo asmeni-nės savybės – nusipelno ypatingo dėmesio, svarstant mokytojo profesionalo, darniai mokiniams vadovau-jančio lyderio profesinį paveikslą. Įdomu giliau pa-žvelgti į mokinių daromas įžvalgas (2 pav.).

Rašinių analizė parodė, kad mokiniai pastebi labai daug subtilių mokytojo bruožų. Jie mokytojo asmenybę atskleidžia ne tik per socialinį jos suvo-kimą (mylintis mokinius, organizuotas, bendrau-jantis, teisingas, linksmas, reiklus, ryški asmenybė, gerbiamas ir gerbiantis mokinius, padedantis ir su-prantantis mokinius), bet ir per jo asmenybės bruožų (darbštumas, atsakingumas, išmintingumas, šiuolai-kiškumas, mandagumas, tolerantiškumas, santūru-mas, nuoširdumas) pajautą. Labiausiai mokiniams imponuoja juos suprantantys mokytojai (3 pav.). Mokiniai rašiniuose daugiausia kalba apie šią moky-tojo savybę (107 įrodantys teiginiai). Mokytojo gebė-jimas rasti kelią į mokinių širdis rūpi visų amžiaus tarpsnių mokiniams, tačiau daugiausia apie tai kalba VIII–IX klasių mokiniai (3 pav.). Jų rašiniuose ap-tikti teiginiai sudaro 41 proc. visų pasisakymų apie mokytojo atvirumą savo mokiniams.

Šį asmenybės bruožą atskleidžia tokie mokinių teiginiai: „supranta mokinius, kokie jie bebūtų“, „gebantis pasikalbėti su mokiniais įvairiomis temomis“, „į juos žiū-ri kaip į sau lygius“, „domisi mokinių g yvenimu“, „sutaria kaip su kolegomis“, „su juo mokiniai jaučiasi gerai, saugiai“, „džiaugiasi rašydami dešimtukus“, „mokantis įsiterpti į mūsų kompaniją“, „skatinantis draug ystę.“

Linksmumas, šmaikštumas, sveiko humoro jausmo turėjimas – tai antrasis pagal svarbą mokinių darbuose išryškėjęs mokytojo asmenybės bruožas (4 pav.). Mokinių įžvalgose apie gebėjimą palaikyti klasėje pakilią, džiaugsmingą nuotaiką liudija 94 įro-dantys teiginiai. Per tokio mokytojo pamokas klasėje dominuoja gera, pakili nuotaika. Procentinis įrodan-čių teiginių pasiskirstymas atskleidžia, kad mokytojo gebėjimas sukurti klasėje darbingą, bet smagią emo-cinę aplinką ypač rūpi VIII–IX klasių mokiniams (57 proc. įrodančių teiginių). Vyriausiųjų ir jauniau-siųjų mokinių darbuose pasisakymų apie šią mokyto-jo savybę rasta beveik vienodas skaičius (atitinkamai 20 ir 23 proc.).

Mokiniai pažymi, kad jiems lengva mokytis, kai juos moko mokytojas: „turintis gerą humoro jausmą“, „suprantantis mūsų juokus, kai mes pavargstame“, „nepasi-duodantis blogai nuotaikai“, „linksmas, bet rimtai žiūrintis į dalyką“, „nevengiantis pajuokauti, pokštaujantis“, „nenuo-bodus, besišypsantis“, „įdomiai pasakoja, juokaudamas.“

3 pav. Pož ymį „Suprantantis mokinius“ įrodančių teiginių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

4 pav. Pož ymius „Linksmas, šmaikštus“ įrodančių teiginių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

8�

Alvyra Galkienė

Mokytojo noras padėti mokiniams – trečioji pa-gal svarbą mokinių pastebėta mokytojo savybė. Tai liudija 78 įrodantys teiginiai (5 pav.).

Galimybė kreiptis į mokytoją pagalbos, vieno-dai reikšminga mokiniams nuo V iki IX klasės. Šių klasių mokinių rašiniuose aptikta po 40 proc. tai įro-dančių teiginių. Vyriausiems mokiniams mokytojo pagalba jau nėra tokia aktuali. Jų darbuose rasti įro-dantys teiginiai sudaro 19 proc. Mokiniai kalba apie globojantį, atlaidų, draugišką mokytoją: „gali kreiptis, kai nesupranti ir esi tikras, kad tau visada padės“, „mo-kantis už jausti“, „patariantis“, „palinkintis“, „padedantis išspręsti problemas“, „atidus mokiniui“, „nesmerkiantis tų, kam nesiseka“, „geras draugas vaikui“, „paguodžiantis.“

Įdomu, kad beveik tiek pat dėmesio kaip linkę padėti mokytojai sulaukė ir reiklūs, saikingai griežti (74 įrodantys teiginiai) bei teisingi (63 įrodantys tei-giniai) mokytojai. Šias mokytojų savybes pripažįsta visų klasių mokiniai (6 pav.). Dažniau apie mokytojo reiklumą ir teisingumą kalba aštuntokai ir devinto-kai. Jų rašiniuose aptikti pasisakymai sudaro 43 proc. visų apie šias mokytojų savybes kalbančių teiginių. Įdomu tai, kad mokytojo reiklumą mokiniai tiesio-giai gretina su jo teisingumu. Visų klasių mokinių rašiniuose šias abi savybes mininčių teiginių skaičius idealiai sutampa.

Tai rodo, kad mokiniai nekalba apie pyktį arba irzlumą, jie kalba apie saikingai griežtą, mokiniams

dėmesingą mokytoją: „reiklus ugdytojas“, „griežtas, bet teisingas“, „griežtas tik tada, kai iš tikrųjų reikia“, „griež-tas, bet šiltas charakteris“, „sudrausminantis mus, paauglius, kai elgiamės neatsakingai.“ Mokytojo teisingumas, mo-kinių požiūriu, atskleidžiamas kaip profesinis sąži-ningumas. Visi mokiniai, kalbantys apie mokytojo teisingumą, išskiria tris aspektus: mokytojo požiūris į mokinius, nuostata į savo klaidas ir mokinių pasie-kimų vertinimą: „vertina teisingai“, „nežlugdo jaunimo pa-ž ymiais“, „neturintis numylėtinių“ „gebantis pripažinti savo klaidas ir jas taisyti.“

Rašinių analizė parodė, kad mokiniams la-bai svarbi komunikacinė mokytojų kompetencija (7 pav.). Jie kalba apie mokytojo gebėjimą bendrauti (68 teiginiai). Pasikalbėti su mokytoju labiausiai lin-kę VIII ir IX klasių mokiniai. Jų rašiniuose aptik-tas įrodančių teiginių skaičius sudaro pusę visų apie mokytojų gebėjimą ir norą bendrauti su mokiniais liudijančių teiginių.

Mokytojo bendravimas su mokiniais rašiniuose aptariamas profesinės retorikos ir komunikavimo as-pektais. Mokinius žavi mokytojo profesinė retorika: „vaizdingai kalba“, „aiškiai dėsto mintis“, „kalba išraiškin-gai, šiuolaikiškai“, „vartoja kūno kalbą.“ Dar daugiau mokiniams rūpi mokytojo noras ir gebėjimas ben-drauti su mokiniais: „labai šauniai bendraujantis“, „per jo pamokas visada būna taika“, „lengvai bendrauja su įvairiais mokiniais“, „išklausantis“, „suteikiantis progą išsipasako-

5 pav. Pož ymį „Padedantis“ įrodančių teiginių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

6 pav. Pož ymius „Reiklus, teisingas“ įrodančių teiginių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2011. 10187

Šiuolaikinio mokytojo vaizdinys: mokinių požiūris

ti“, „atsako į užduodamus klausimus“, „jaučiantis ribas ben-draujant su mokiniais“, „pašaukti bendrauti su kitais.“

Mokiniai, piešdami mokytojo paveikslą, labai ryškiai atskleidė tokius mokytojų bruožus kaip šiuo-laikiškumas (45 įrodantys teiginiai) ir asmenybės ryš-kumas (43 įrodantys teiginiai). Įdomu sugretinti šiuos du požymius mokinių amžiaus požiūriu (8 pav.). Nors rašiniuose aptiktas beveik vienodas šias moky-tojų asmenybės savybes apibūdinančių teiginių skai-čius, tačiau akivaizdu, kad jauniausiems mokiniams (V–VII klasės) labai svarbu, kad jų mokytojų nuosta-tos, elgesys ir išvaizda atitiktų šiuolaikinio žmogaus standartus. Mokinių nuomone, šiuolaikiškas moky-tojas: „<...> turi būti šiuolaikinis žmogus“, „mokytojas, nesilaikantis XX a. dogmų ir požiūrio“, „jaunatviškas“, „elegantiškas“, „modernus“, „šiuolaikiškai atrodantis“, „sti-lingas“, „estetiškai atrodantis“, „madingas“, „tvarkingas“, „geros išvaizdos.“

Pastebėta akivaizdi tendencija, bręsdami mo-kiniai, mokytojo asmenybėje ieško kitų bruožų – unikalumo, spalvingumo. V–VII klasių mokinių rašiniuose aptikti 53 proc. teiginių, kalbančių apie mokytojo šiuolaikiškumą, o X–XI klasių mokinių darbuose tokio pobūdžio teiginių yra penkis kartus mažiau (11 proc.), tačiau šių klasių mokiniai akcen-tuoja mokytojo asmenybės ryškumą. Jų darbuose rasta 44 proc. visų apie šį mokytojo bruožą kalban-čių teiginių.

Apie mokytojo asmenybės turtingumą moki-niai kalba: „šiuolaikinis mokytojas tas, kuris nėra pilkos

masės dalis, bet tas, kurį jo mokiniai atsimins visus savo g y-venimo metus“, „protingas“, „išsimokslinęs“, nenuspėjamas ir kūrybiškas“, „moka įplieksti žiežirbą, nuo kurios mokinio darbas užsidega“, „savitas“, „meniškas“, „charizmatiškas“, „turi kažką, kas priverčia jo klausyti, suteikia norą rašyti ir išmokti“, „šviesi, spalvinga asmenybė“, „autoritetas.“

Mokiniai pabrėžia pagarbos mokytojui aspektą (9 pav.). Svarbu, kad juos mokytų gerbiami ir gerbian-tys mokinius žmonės. Apie pagarbą mokytojui kalba 26, apie mokytojo pagarbą mokiniams – 27 įrodan-tys teiginiai.

Įdomiai pasiskirstę teiginiai, pagrindžiantys pa-garbą mokytojui, atskirų klasių mokinių rašiniuose (9 pav.). VIII–IX klasių mokiniams labai svarbu, kad juos mokytų mokytojai, kuriuos gerbia mokiniai arba kolegos. Net 77 proc. apie tai patvirtinančių teiginių aptikti jų rašiniuose. O XI–XII klasių mokiniai apie gerbiamus mokytojus nė neužsimena. Jiems, kaip ir visų kitų klasių mokiniams, svarbu, kad mokytojai gerbtų mokinius. Apie mokytojų ir mokinių pagar-bos demonstravimą rašiniuose kalbama: „abipusė pagarba“, „jaučiu mokytojui pagarbą, nes jis ją kelia mano akyse“, „gerbiamas mokinių ir kolegų“, „ugdantis mokinio pagarbą mokytojui“, „turintis autoritetą tarp kitų mokyto-jų“, „gerbiantis kiekvieną savo mokinį ir taip nusipelnantis pagarbos.“

Mokiniai savo darbuose kalba ir apie kitus mo-kytojo asmenybės bruožus: mokytojų nuoširdumą ir paprastumą („per pamokas elgiasi žmogiškai, parodo liūdesį ir džiaugsmą“, „žmogiškas ir atliekantis mokytojo pareigas“ ),

7 pav. Pož ymį „Bendraujantis“ įrodančių teiginių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

8 pav. Pož ymius „Šiuolaikiškumas ir asmenybės ryškumas“ įrodančių teiginių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

88

Alvyra Galkienė

meilę mokiniams („mylintis mokinius“, „jautrus“, „supran-tantis, kad širdyje kiekvienas mokinys yra geras“, „žadinantis gėrį vaikuose“ ), atsakingumą, išmintingumą, organi-zuotumą, tolerantiškumą, mandagumą, darbštumą.

Mokytojų nuostatą į darbą atspindi 45 įro-dantys teiginiai. Nors mokinių samprotavimai apie mokytojo nuostatas aptinkami daug rečiau nei sam-protavimai apie asmenybės bruožus, tačiau pats faktas, kad mokiniai pastebi mokytojo nusiteikimą, rodo mokinių jautrumą mokytojo asmeniui. Šį faktą įrodančių teiginių nėra daug, tačiau akivaizdu, kad mokiniams yra svarbu, koks požiūris į savo darbą palydi mokytoją į klasę. Įrodantys teiginiai liudija, kad mokinius žavi tie mokytojai, kurie: „iš visos širdies bando išmokyti“, „turi norą mokyti, o ne užsidirbti pinigų“, „į mokyklą ateina ne kaip į darbą, jo požiūris yra kitoks“, „noras mokyti spinduliuoja iš toli“, „pasišventęs“, „degantis“, „atiduodantis save mokiniams“, „laimingas savo darbe“, „mokytojas iš pašaukimo.“ Akivaizdu, kad mokiniai jau-čia prieš klasę stovintį žmogų. Jie bendrauja su mo-kytoju kiekvieną akimirką ne formaliai, bet jausdami jo vidinę nuostatą ir atsiliepdami į ją: „turiu mėgiamų mokytojų, per jų pamokas dirbu kiek galiu“, „tie nuobodūs tekstai apie meną su juo pasidaro įdomūs.“

bendrąją pedagoginę kompetenciją moki-niai, piešdami jų lūkesčius atitinkančio mokytojo pa-veikslą, iliustruoja jį edukaciniu mokytojo išprusimu. Šią kompetenciją jų rašiniuose akcentuoja 237 teigi-niai, kurie sudaro 19 proc. visų respondentų darbuo-se aptiktų įrodančių teiginių. Šiai požymių kategorijai priskirtos mokinių mintys kalba apie mokytojo gebė-jimą kurti įvairias mokymo strategijas, naudoti įvairias ugdymo aplinkas, efektyviai valdyti ugdymo procesą ir laiką, derinti skirtingus mokinių poreikius, diferen-cijuoti ugdymo turinį, lanksčiai pasirinkti mokymo metodus. Daugiausia mokytojo profesinę pedagoginę kompetenciją atspindinčių teiginių aptikta V–VII ir X–XI klasių mokinių rašiniuose (po 21 proc.). Moki-nius žavi mokytojai, per savo pamokas skatinantys

mokinius mokytis: „suteikia laisvą erdvę mokinio gebė-jimams“, „kelia klausimus, per kuriuos reikia pamąstyti“, „darbas sunkus, bet įdomus“, „palaikantis darbinę įtampą“; diferencijuojantys ugdymo turinį: „pateikia me-džiagą taip, kad ji suprantama visiems“, „kreipia dėmesį į kiekvieno mokinio spragas ir problemas“, „geba mokyti visus mokinius“, „moka pritaikyti mokymo būdus“, „jei mokinys nesimoko, keičia savo mokymo stilių“ „prisitaikantis prie mo-kinio poreikių“; valdantys ugdymo procesą: „gebantis suvaldyti klasę vienu tvirtu žodžiu“, „neleidžiantis klasėje kelti triukšmo, bet leidžiantis šnibždėtis“, „per pamokas tyla ir darbas verda“; profesionaliai pateikiantys turinį: „išaiškina taip, kaip niekas kitas nesugeba, tada aš tikrai degu“, „randa būdų, kaip neįdomias temas pateikti įdomiai“, „temą pateikia taip, kad mokiniams nelieka klausimų“; mo-kantys mokytis: „pamoko būdų kaip mokytis lengviau ir paprasčiau“, „mokinantis sisteminti žinias“, „atskleidžiantis mokinio gebėjimus“, „leidžia mokiniui klysti“; taikantys šiuolaikinius mokymo metodus: „leidžia laisvai reikšti savo mintis“, „kiekvienai pamokai pasiruošęs taip, kad jos būtų įdomios, „pamokos linksmos ir pilnos iššūkių“, „žinantis visas pedagogikos įmantrybes“, „leidžiantis dirbti grupėse, diskutuoti, tada mokiniai išmoksta bendrauti“, „dir-ba moderniais metodais“, „savitas dėstymas“; naudojantys įvairias edukacines aplinkas: „vežantis į ekskursijas“, „organizuojantis išvykas.“ Mokinių vertinimu, profesi-nė pedagoginė mokytojo kompetencija užima antrąją vietą pagal svarbą.

specialioji pedagoginė kompetencija – da-lykinis mokytojo pasirengimas – yra kita labai reikš-minga sritis vertinant mokytoją kaip profesionalą. Nors apie tai kalba mažiausiai įrodančių teiginių – 96 (8 proc.), tačiau akivaizdu, kad mokiniai kreipia dėmesį į mokytojo, kaip dalyko žinovo, išprusimą. Dažnai jie mokytojo dalykinį pasirengimą tapatina su bendruoju mokytojo išsilavinimu, jo erudicija. Mokinius žavi mokytojo visapusiškumas, gebėjimas atsakyti į įvairius jų klausimus, savo dalyko išmany-mas. Ši mokytojų savybė ypač reikšminga aukštes-

9 pav. Pož ymius „Gerbiantis ir gerbiamas“ įrodančių teiginių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2011. 1018�

Šiuolaikinio mokytojo vaizdinys: mokinių požiūris

niųjų klasių mokiniams. 10 proc. X–XI klasių moki-nių darbuose aptiktų įrodančių teiginių liudija apie mokinių norą mokytis iš mokytojo, kuris yra: „kaip enciklopedija“, „žinantis įdomių dalykų, susijusių su jo dės-tomu dalyku“, „išsimokslinę“, „plačių pažiūrų“, „žinantis daug kalbų“, „naudojantis šiuolaikines technologijas“, „profe-sionaliai auklėjantis“, „puikus specialistas“, „mokytojas, tai lyg savotiška reklama, kuri reklamuoja savo dalyką.“

Paradoksalu, tačiau specialioji mokytojo peda-goginė kompetencija, į kurią yra sukoncentruotas dėmesys rengiant jauną mokytoją, mokinių požiūriu, vaidina devynis, o bendroji pedagoginė kompetenci-ja – tris kartus mažesnį vaidmenį nei bendroji kultū-rinė mokytojo kompetencija. Šiuolaikinio mokytojo tapsmo procese jo asmenybės lavinimas, nuostatų formavimas, visapusiškas išprusimas didžiąja dali-mi priklauso nuo asmeninės žmogaus iniciatyvos ir nuostatos tobulėti. Priimant studentus į pedagogines studijas mažiausiai atsižvelgiama į jo siekį ugdyti savo vidinę bei edukacinę kultūrą. Nors būtent to iš šiuolaikinio mokytojo tikisi vaikai.

Šiuolaikinio mokytojo vaizdinį galėtų apiben-drinti šios sparnuotos frazės iš mokinių rašinių:− „Mokytojas turėtų žiūrėti į klasę ne kaip į akmenį, bet

kaip į sodą, pilną įvairiausių gėlių.“− „Mano mama sako, kad mokytojas turi būti griežtas.

Aš galvoju, kad geras mokytojas tas, kuris myli vai-kus.“

išvados

1. Mokytojo, vieno iš pagrindinių pedagoginės sąveikos dalyvių, vaidmuo mokinių ugdymosi kokybei nenuginčijamas ir yra įvairių mokslo sričių domėjimo-si objektas. Įvairiose šalyse vykdyti tyrimai šį feno-meną gvildena įvairiais aspektais: asmenybės bruožų, veiklos stilių, kompetencijų, pasirengimo pedagogi-niam darbui ir kt. Gero mokytojo asmenybės sampra-ta menkai pavaldi laikui. Mokytojo bruožai, aprašyti mokslininkų XX a. pradžioje [13], išryškėja XXI a. pradžios mokinių šiuolaikinio mokytojo vaizdinyje.

2. Mokiniai akcentuoja tris kompetencijas: 1) bendrąją kultūrinę, kurią atskleidžia išryškinda-mi mokytojo asmenybės bruožus ir nuostatas į savo darbą; 2) bendrąją pedagoginę, kurią akcentuoja per mokytojo edukacinį išprusimą; 3) specialiąją peda-goginę kompetenciją – ją atskleidžia per visapusišką dalykinį mokytojo pasirengimą, jo erudiciją.

3. Mokinių šiuolaikinio mokytojo vaizdinyje labiausiai akcentuojamos asmeninės mokytojo sa-vybės. Jų manymu, svarbiausios: gebėjimas suprasti mokinius, linksmumas ir sveikas humoro jausmas, polinkis padėti kitam žmogui, reiklumas ir teisin-

gumas, šiuolaikiškumas ir asmenybės spalvingumas. Jauniausi, V–VII klasių, ir vyriausi, X–XI klasių, mokiniai daugiausia kalba apie mokytojus, linkusius padėti kitiems; VIII–IX klasių mokiniams labiausiai imponuoja linksmi mokytojai, turintys gerą humo-ro jausmą. Vyriausi mokiniai, piešdami šiuolaikinio mokytojo paveikslą, ypač žavisi ryškiomis, spalvin-gomis asmenybėmis, aukštos erudicijos mokytojais. Mokytojų nuostatos į savo darbą pajauta skatina mo-kinių vidinį nusiteikimą reaguoti atitinkamai.

4. Mokinių mintys apie šiuolaikinį mokytoją išryški-na profesinę pedagoginę kompetenciją, kurią atskleidžia per mokytojo siekį mokyti mokinius mokytis, profesio-naliai pateikti ugdymo turinį, įvairių mokymo metodų, skatinančių mokinių aktyvumą, naudojimą, ugdymo tu-rinio diferencijavimą, ugdymo proceso valdymą.

5. Mokiniai, piešdami šiuolaikinio mokytojo paveikslą, atskleidžia specialiąją pedagoginę kompe-tenciją, kurią mokiniai akcentuoja ne tik kaip neprie-kaištingą mokytojo dalykinį išprusimą, bet dažnai ta-patina su bendruoju mokytojo išsilavinimu, erudicija.

6. Šio tyrimo pagrindu galima teigti, kad šiuo-laikinio mokytojo profesinis pasirengimas reikalauja ypatingo dėmesio, lavinant jo bendrąjį kultūrinį iš-prusimą, edukacinį meistriškumą. Siekiant parengti gerą mokytoją, svarbu atsižvelgti į jo asmenybės ypa-tumus: optimizmo, atvirumo kitiems apraiškas, norą nuolat tobulėti ir augti.

literatūra

Appleton B. A., Stanwyck, D. Teacher Perso-nality, Pupil Control ideology, and Leadership Style. Individual Psycholog y, Vol. 52, No. 2, June 1996, p. 119–129.Aramavičiūtė V., Martišauskienė A. Vertybių ugdymas – pedagoginių kompetencijų pamatas. Pedagogika, 2006, t. 84, p. 33–37. Čiužas R. Mokytojo ir mokinio vaidmenų kaita edukacinės paradigmos virsmo sąlygomis. Peda-gogika, 2007, t. 87, p. 64–70. Dževečka A. Lietuvos pedagogų vertybių hi-erarchijos problema. Pedagogika, 2003, t. 67, p. 7–11. Goleman D., Boyatzis R., McKee A. Lyderystė. Kaip vadovauti pasitelkiant emocinį intelektą. Kau-nas: Smaltija, 2007.Kremer L., Hofman J. E. A Three-Dimensional Typology of Teacher Personality. Journal of Educatio-nal Research, September / October 1979, Vol. 73, Issue 1.Lukšienė M. Jungtys. Vilnius: Alma littera, 2000.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

�0

Alvyra Galkienė

Mayberry C. Teacher Competence in the Ur-ban Schools. Educational Leadership. May 1978, Vol. 35, Issue 8, p 640–643.Marlowe B., Page M. The Good News About Teacher Personality Disorder. Encounter, Spring 2004, Vol. 17, Issue 1, p. 28–30.Matusova S. Democratic values as a challenge for education. European Education, Fall 1997, Vol. 29, Issue 3. Roush R. E. Changing teacher behavior with interaction anglysis. Education, Feb /Mar 1971, Vol. 91, Issue 3, p. 220–222.Strakšienė D. Mokytojo tipas – bendradarbia-vimo muzikos pamokoje prielaida. Pedagogika, 2004, t. 72, p. 143–150.Šalkauskis S. Rinktiniai raštai. Pedagoginės studijos. II knyga. Vilnius: Leidybos centras, 1992.

summary

Alvyra Galkienė

imaGe of a modern teacher in PuPils’ PercePtion

The importance of a teacher’s professional skills, competence and personal traits for the quality of education has always been an object of scientific interest. The aim of this research is to establish traits and competences that pupils find important for a modern teacher.

A qualitative analysis was carried out applying document content analysis. In order to evaluate traits and competences of a modern teacher that pupils find important, the content analysis was applied for pupils’ essays. A secondary school that complies with the perception of “School for all” was selected for the research; both normally developing pupils and those with disabilities learn together at the school. Pupils of 5th to 11th forms took part in the research. The respondents were asked to produce a short essay on the topic of “A Teacher I Would Like to Follow and Whose Work Inspires”. 182 essays were analysed. The content analysis of the essays brought out 1206 supporting statements referring to traits, work style and competence of teachers that pupils appreciate.

The role of a teacher, as one of the main actors in a pedagogical interaction, for the quality of pupils’ education is indisputable and serves as an object of interest in various scientific fields. Research carried out in a number of countries look at the phenomenon in different aspects: character traits, working styles, competences, preparation for pedagogical work etc. A concept of the

8.

9.

10.

11.

12.

13.

personality of a good teacher is almost time-resistant. Characteristics of a teacher described by scientists at the beginning of the 20th c. reveal themselves in the perception of a modern teacher by pupils at the beginning of the 21st c. Pupils emphasize three competences in their perception of a good teacher: 1) general cultural competence that they reveal by describing a teacher’s character traits and attitude towards his / her work; 2) professional pedagogical competence that the pupils indicate through a teacher’s educational sophistication; 3) special pedagogical competence that they describe through a teacher’s professional preparation.

The greatest emphasis in the pupils’ perception of a modern teacher falls on personal traits of a teacher. According to them, the most important ones are the following: capability to understand pupils, joyfulness and healthy sense of humour, inclination to help other people, being demanding and just, modernness and colourful personality. The youngest pupils (5th–7th forms) and the oldest ones (10th–11th forms) refer to teachers that tend to help other people, while joyful teachers with a good sense of humour appeal to pupils of the 8th–9th forms the most. The oldest pupils, when drawing a picture of a modern teacher, appreciate outstanding and colourful personalities and teachers with deep erudition in particular. The feeling of a teacher’s attitude towards his / her work encourages identical reaction from pupils.

The pupils’ ideas on a modern teacher bring out professional pedagogical competence that is revealed through a teacher’s aim to teach pupils to learn, present the educational content in a professional manner, applying various teaching methods encouraging pupils’ activeness, differentiating the educational content and managing learning process.

By drawing the picture of a modern teacher, the pupils reveal the special pedagogical competence that, in the pupils’ perception, not only includes flawless subject knowledge but is also often identified with the teacher’s general education and erudition.

On the ground of this research it can be stated that professional preparation of a modern teacher requires particular focus on his / her general cultural sophistication and educational mastery. In order to train a good teacher his / her character traits (signs of optimism and openness to others, willingness to constantly improve and grow) have to be considered.

key words: The role of the teacher, the common cultural competence, professional competence in teaching, special educational competence.

Vilniaus pedagoginis universitetas,Edukologijos katedra

Įteikta 2009 m. birželio mėn.