emil diurkemis sociologia · 2013-10-16 · wlebsi is aswavlis filosofias parizis axlos, rig...
TRANSCRIPT
emil diurkemis sociologia
1. emil diurkemi: cxovrebisa da Semoqmedebis wlebi
2. sociologiis sagani da misi adgili sxva sazogadoebriv mecnierebaTa sistemaSi.
3. “sociologizmi” rogorc sazogadoebis Teoria.
4. sociologiuri meTodis wesebi
5. sazogadoebrivi solidaroba da Sromis danawileba
6. ,,sociologizmis” principebis gamoyeneba TviTmkvlelobis mizezTa sakvlevad
7. moralis filosofiur-sociologiuri koncefcia
8. religiis filosofiur-sociologiuri koncefcia
9. diurkemis adgili sociologiis istoriaSi.
emil diurkemi: cxovrebisa da Semoqmedebis wlebi
emil diurkemi daibada safrangeTSi, q. epinaleSi 1858 wlis 15 aprils. warmoSobiT
ekuTvnis rabinebis Zvel gvars da Tavadac emzadeboda rabinobisaTvis, magram
siymawvileSi uari ganacxada am gzaze. aqedan dawyebuli misi dauokebeli
interesei religiisadmi ufro akademiuri xasiaTisaa, vidre Teologiuri. mas ar
akmayofilebs religiuri ganaTleba da arc saero, sadac gansakuTrebuli
yuradReba eTmoboda literaturul da esTetikur disciplinebs. Mmas axasiaTebs
midrekileba mecnieruli meTodebisa da sazogadoebrivi cxovrebis
xelmZRvanelobis zneobrivi principebisadmi. Mman uari ganacxada filosofiis
sferoSi tradiciul mecnierul karieraze da amis nacvlad cdilobda mieRo
mecnieruli ganaTleba, raTa Seetana Tavisi wvlili sazogadoebis zneobriv
xelmZRvanelobaSi. diurkems ainteresebda mecnieruli sociologia, magram maSin
iseTi Ddisciplina rogoricaa sociologia ar arsebobda da amitom 1882_1887
wlebSi is aswavlis filosofias parizis axlos, rig provinciul skolebSi.
misi interesi mecnierebisadmi gaizarda germaniaSi mgzavrobis Semdeg, sadac is
gaecno vilhelm vundtis mier Seqmnil mecnierul fsiqologias. SemdgomSi is
aqveynebs Sromebs, romlebSic nawilobriv eyrdnoboda germaniaSi miRebul
gamocdilebas. Ees publikaciebi daexmara mas mieRo adgili bordos universitetis
filosofiis ganyofilebaze 1887wels. Aaq diurkemma waikiTxa socialur
mecnierebebSi pirveli kursi safrangeTis universitetebSi. es iyo gansakuTrebiT
STambeWdavi movlena, radgan sul aTiode wlis ukan studentur auditoriaSi
disertaciis dacvisas o.kontis saxelix gaxsenebam uzarmazari skandali gamoiwvia.
Ddurkhemis mTavari movaleoba iyo pedagogikis kursis Sedgena skolis
maswavleblebisaTvis, mTavari problema ki exeba zneobriv aRzrdas. diurkemis
mTavari mizania zneobrivi principebis Segoneba maswavleblebisaTvis, romlebic,
misi azriT, amas Semdgom ganavrcobdnen mowafeebze, amiT ki durkhemi cdilobda
winaaRmdegoba gaewia zneobrivi gadagvarebisaTvis, rasac is atyobda frangul
sazogadoebas.
Semdgomi wlebi diurkemisaTvis SedarebiT warmatebulia. 1893 wels man gamoaqveyna
Tavisi sadoqtoro disertacia ,,Sromis sazogadoebrivi danawileba” da aseve
disertacia monteskieze (laTinurad, xolo mis mTavar meTodologiur naSroms
,,sociologiis meTodis wesebi”(1895) moyva sociologiuri meTodebis empiriuli
gamoyeneba ,,TviTmkvlelobebis” gamokvlevebSi(1897). 1896 wels diurkemi gaxda
bordos universitetis profesori. 1902wels man miiRo adgili sorbonis
universitetSi, 1906 wels gaxda pedagogikis profesori, 1913 wels es wodeba
Secvala pedagogikisa da sociologiis profesoris wodebiT. Ddiurkemis meore
mniSvnelovani naSromi ,,religiuri cxovrebis elementaruli formebi” gamoqveynda
1912wels.
dRes diurkems miiCneven politikur konservatorad da misi gavlena
sociologiaze aseve konservatiulia. Mmagram Tavis droze is iTvleboda
liberalad, rac Cans mis aqtiur sajaro gamosvlebSi alfred dreifusis
dasacavad. Ddreifusi iyo ebraeli samxedro kapitani, romelic samxedro
sasamarTlom jaSuSobaSi daadanaSaula, rac sazogadoebam aRiqva, rogorc
antisemituri faqti.(sxva versiiT dreifusi daisaja gogonaze Zaladobisa da misi
mkvlelobis braldebiT. A(am Temaze didi xmauri iyo imdroindel evropul presaSi
S.k.). diurkemma Zalze ganicada dreifusis saqme, gansakuTrebiT misi antisemituri
xasiaTi. Mmagram es antisemitizmi diurkems ar daubralebia franguli
rasizmisaTvis. Mmas es miaCnda im zneobrivi senis tipiur magaliTad, rac
mTlianobaSi axasiaTebda frangul sazogadoebas. is ambobda, rom rodesac
sazogadoeba itanjeba, mas uCndeba moTxovna moZebnos vinme visac daadanaSaulebs
am avadmyofobis gamo, visac dasjis Tavisi ubedurebisaTvis: da isini, romelTa
winaaRmdeg ukve ganwyobilia sazogadoebrivi azri, bunebrivia, gamodgebian am
rolisaTvis. Eesaa is gankicxulni, romlebic sazRaurs ixdian. amaSi marwmunebs is,
Tu rogor aRiqva sazogadoebam dreifusis saqme 1894 wels. bulvarze sixarulis
talRebi agordnen. xalxi gamarjvebad aRiqvamda imas, rac unda yofiliyo
sazogadoebrivi glovis mizezi. Bbolos da bolos maT gaiges visTvis
daebralebinaT ekonomikuri siduxWire da zneobrivi ubedurebebi, romlebSic
cxovrobdnen. Yyvela ubedureba ebraelTagan modis. Bbrali oficialurad iyo
dasabuTebuli. Uukve mxolod aqedan Canda, rom cxovreba umjobesdeba da xalxmac
igrZno simSvide. amgvarad diurkemis interesi dreifusis saqmisadmi gamowveuli
iyo misi cxovrebiseuli intresiT mis sazogadoebaSi gavrcelebuli zneobriobisa
da zneobrivi krizisis gamo.
diurkemisaTvis dreifusis saqmisa da msgavsi krizisebis daZleva SesaZlebelia
sazogadoebaSi zneobrivi wesrigis damyarebiT. ramdenadac es ver moxerxdeboda
male da martivad diurkemma sazogadoebas SesTavaza calkeuli qmedebebi,
magaliTad, mkacri zomebis miReba imaT mimarT, vinc siZulvils Tess, aseve
mTavrobis mcdelobebi eCvenebina sazogadoebisaTvis, rom is SecdomaSia Seyvanili.
is arwmunebs adamianebs, rom saWiroa Tamamad da xmamaRla ganacxadon Tu ras
fiqroben, da gaerTiandnen raTa daamarcxon sazogadoebrivi ugnuroba.
diurkemis interesi socializmisadmi ganixileba, rogorc argumenti misi
konservatizmis winaaRmdeg, magram misi socializmi Zalian gansxvavdeba marqsisa
da marqsis mimdevrebis socializmisagan. Ffaqtobrivad diurkemi marqsizms
ganixilavda, rogorc ,,seWvo da MmoZvelebuli hipiTezebis krebuls”.
diurkemisaTvis socializmi aris mecnieruli moralis daxmarebiT sazogadoebis
zneobrivi aRorZinebisaken mimarTuli moZraoba da mas sulac ar aintresebda
socializmis moklevadiani politikuri meTodebi da ekonomikuri aspeqtebi. Mmas
ar miaCnda proletariati sazogadoebis mxsnelad da seriozulad
ewinaaRmdegeboda agitaciasa da Zaladobas. Ddiurkemiseuli socializmi Zalian
gansxvavdeba socializmze Cveni warmodgenebisagan: mas, martivad, warmodgenili
qonda sistema, sadac dainergeboda mecnieruli sociologiis aRmoCenili
zneobrivi principebi.
diurkems, Cven am wignSic SevniSnavT, Rrma gavlena qonda sociologiis
ganviTarebaze, magram misi gavlena amiT ar amoiwureboda.Ddidi zemoqmedeba sxva
sferoebze moaxdina ,,sociologiurma weliwdeulma” (L’annee sociologique),
romelic 1898 wels daarsda. Jurnalis irgvliv Seikra inteleqtualuri jgufi,
romlis centri Tavad diurkemi iyo. Jurnalma gavlena moaxdina iseT sferoebze,
rogorebicaa anTropologia, istoria, lingvistika da rac sainteresoa,
fsiqologia, romelsac is akritikebda.
diurkemi gardaicvala 1917 wlis 15 noembers. is iyo cnobili frangul
inteleqtualur wreebSi, magram unda gasuliyo kidev oci weli da talkot
parsonsis ,,socialuri qmedebis struqturasTan” erTad didi gavlena moexdina
amerikul sociologiaze.
sociologiis sagani da misi adgili sxva
sazogadoebriv mecnierebaTa sistemaSi.
sociologiis damoukidebel mecnierebad Camoyalibebis aucilebel zogad
pirobaTa ricxvs, diurkemi miakuTvnebs gansakuTrebuli sagnis arsebobas,
romelsac mxolod mocemuli mecniereba Seiswavlis da kvlevis Sesabamis
meTodebs. sociologia unda swavlobdes socialur realobas, romelsac eqneba
mxolod misTvis damaxasiaTebeli Tvisebebi. socialuri realobis elementebia
socialuri faqtebi, romelTa erTobliobacaa sazogadoeba. swored es faqtebia
sociologiis sagani.
diurkemis gansazRvrebiT “socialur faqts warmoadgens moqmedebis yvela mkveTrad
an naklebad mkveTrad gansazRvruli wesi, romelsac unari aqvs iqonios individze
garegnuli dawola ise, rom amave dros inarCunebs Tavis sakuTar arsebobas,
romelic damoukidebelia misi individualuri gamovlinebebidan”. (1,gv.19). am
gansazRvrebis sazrisi isaa, rom misi azriT dabadebisas individi mzamzareulad
poulobs misgan damoukidebel funqcionirebad kanonebs da adaT - wesebs,
yofaqcevis wesebs, religiur rwmenebsa da Cveulebebs, enas, fulad sistemas.
azrTa, moqmedebaTa da grZnobaTa es wesebi arseboben damoukideblad, obieqturad.
socialur faqtorTa obieqturobis Sedegia maTi meorenairi - sxvagvari
daxasiaTebac, romelic individebze maT dawolaSi, am ukanasknelTa gansazRvruli
moqmedebisadmi iZulebaSi gamoixateba. amis axsnisas diurkemi werda, rom yoveli
adamiani Tavis Tavze ganicdis socialur iZulebas. magaliTad iuridiuli da
moraluri wesebi SeuZlebelia individma daarRvios ise, rom man ar igrZnos
sayovelTao gakicxvisa da armowonebis mTeli simZime, zustad asevea saqme
socialuri faqtebis sxva saxeebTan dakavSirebiT.
koleqtiuri cnobierebis - igive koleqtiuri warmodgenebis, romlebic moralis,
religiis, samarTlis arsebas Seadgenen - faqtebs, diurkemi garkveuli azriT
upirispirebs faqtebs, romlebic gagebulia rogorc sazogadoebrivi yofierebis
formebi, anu morfologiuri wesrigis faqtebs.
socialuri morfologia swavlobs sazogadoebis nawilTa agebulebas da formas,
mis “anatomiur struqturas”, romlis SemadgenlobaSic Sedian demografiuli da
ekologiuri faqtebi - koleqtiuri warmodgenebis “substrati”. morfologiur
faqtebs ganekuTvnebian sazogadoebis ZiriTadi elementebis raodenoba (ricxvi) da
xasiaTi, maTi SeerTebis wesebi, maT mier miRweuli darazmulobis da erTianobis
done (xarisxi), teritoriaze mosaxleobis ganawileba, mimosvlis saSualebebis
(gzebis) xasiaTi, sacxovreblis formebi da a.S..
morfologiuri faqtebi Seadgenen TiTqosda sazogadoebis raodenobriv aspeqts,
maSin rodesac koleqtiuri cnobierebis faqtebi - koleqtiuri warmodgenebi
warmoadgenen mis sulier, Tvisobriv aspeqts.
morfologiur da koleqtiur warmodgenebs diurkemma uwoda “Sinagani socialuri
garemo”. masSi Sedian farTobis mocemul erTeulze individTa ricxovnoba
(“materialuri simWidrove”) da “masebis” koncentraciis xarisxi (done) anu
“dinamikuri simWidrove” simtkice, romelic gamoixateba individTa socialuri
urTierTobis intensiurobaSi, maTi kontaqtebis sixSireSi da romlebic
gansazRvraven “saerTo cxovrebis xarisxs”.
diurkemis mier daSvebuli winaaRmdegobani am sakiTxebis gadaWrisas -misi
filosofiuri araTanmimdevrulobis naTel magaliTad miaCniaT. mag. socialuri
garemos ganmsazRvreli zegavlenis Sesaxeb bWobisas igi am cnebaSi Seitans
rogorc materialur, ise idealur faqtebsa da faqtorebs; xazgasmiT aRniSnavs
koleqtiuri cnobierebis unars awarmoos sxva socialuri faqtebi da Seqmnas TviT
sazogadoebac ki, ise, rom am (mecnierebas) cnobierebas igi aniWebs TviTmyofad,
avtonomiur xasiaTs yovelgvari SefardebiTobis gareSe. mis mier gamoyenebuli
sazogadoebrivi cxovrebis “materialuri substratis” cneba srulebiTac ar
niSnavs, rom amiT igi uaxlovdeba sazogadoebis namdvil materialuri
safuZvlebis, misi bazisis gagebas. ekonomikur urTierTobaTa mniSvnelobis
damdablebam, maTi rogorc sarfianobis, interesis urTierTobaTa ganmartebam,
miiyvana igi mwarmoebluri SromiTi saqmianobis rolis gaugebrobasTan.
diurkemisTvis materia esaa mxolod fizikuri sxeulis sinonimi, amitom mas ar
SeuZlia sazogadoebaSi dainaxos sxva “materia” Tu ara is, romelic
ganxorcielebulia ekologiur, demografiul, teqnologiur faqtorebSi.
amasTan erTad ar SeiZleba ar avRniSnoT misi miswrafeba daafuZnos sociologia
ufro myar fundamentze, vidre is, romelzedac idga fsiqologia,anu socialur
fenomenTa mravalsaxeobis sociologiuri axsnisTvis amosavali punqtis Zieba.
socialuri faqtebis problemebis rogorc sociologiis sagnis diurkemiseuli
gagebis naklia maTi (faqtebis) gnoseologiuri bunebis kvlevis mniSvnelobis
ugulebelyofa da gaugebroba, rasac iseTi movlenebis Teoriuli analizisas,
rogoricaa religia mivyavarT principul Secdomebamde.
diurkemis koncefciaSi sazogadoebriv mecnierebaTa sferoSi sociologias
centraluri adgili uWiravs. misi amocana ar aris mxolod socialur faqtTa
kvleva. sociologia yvela sxva sazogadoebriv mecnierebebs aiaraRebs meTodiTa
da TeoriiT, romelTa bazazec unda moxdes gamokvlevebi sazogadoebrivi
cxovrebis sxvadasxva sferoebSi. sazogadoebrivi mecnierebani gvevlinebian
rogorc sociologiis ganyofilebani da ganxrani, romlebic koleqtiur
warmodgenebs ikvleven maT konkretul sferoebSi - iuridiul, moralur,
religiur, ekonomikur sferoebSi da a.S. sxvadasxva disciplinaTa warmomadgenlebi
unda gaaerTianos socialur faqtTa xasiaTis Sesaxeb saerTo (zogadma)
Tvalsazrisma, maTi Sefasebebis saerTo zogadma kriteriumebma, kvlevis saerTo
zogadma meTodma. mxolod aseT pirobebSi gaTavisufldeba sociologia
abstraqtulobisa da metafizikurobisgan, xolo sazogadoebaTmcodneTa Sromebi ki
aRar iqnebian moklebulni erTmaneTTan kavSirs da SemecnebiT Rirebulebas.
diurkemma “sociologizaciis” Tavisi gegmebi gaavrcela Semecnebis Teoriaze da
logikaze, agreTve arafilosofiur mecnierebebze - istoriaze, eTnografiaze,
ekonomikaze da TviT filosofiac ki dauqvemdebara sociologiisa da misi
monacemebis safuZvelze gadamuSavebas.
filosofiis da sociologiis damokidebulebis problema diurkems
winaamRdegobrivad esaxeba, erTis mxriv igi moiTxovs filosofiisgan rogorc
metafizikisgan ganTavisuflebas da gamoyofas, xolo meores mxriv moiTxovs maT
Soris kavSiris axali saxeebis povnas. filosofiisgan ganTavisufleba
sociologias saSualebas miscems Seiswavlos sakuTari problemebi - socialuri
realoba rogorc aseTi. amasTanave mas mxedvelobaSi hqonda sociologiis
tradiciuli idealisturi metafizikisgan gamoyofa, romelic Sors idga
sinamdvilis gagebsigan.
socialuri gamokvlevebis ganviTarebis erT - erT saboloo rezultatad, diurkemi
miiCnevda, sociologiurad dafuZnebuli filosofiis Seqmnas, ramdenadac yvelaze
Zneli metafizikuri sakiTxebis (moralis, religiis, da a.S. bunebis Sesaxeb)
namdvilad mecnieruli gadawyveta SesaZlebelia mxolod sociologiuri
gamokvlevebis bazaze. misi azriT, amocanebi, romlebsac adre warmatebiT ver
xsnidnen obieqtur - idealisturi (Teologiuri) an subieqtur - idealisturi
(fsiqologisturi) poziciebidan, warmatebiT gadaiWreba da amoixsneba Tu Tavisi
arsebiT socialuri movlenebis axsnas safuZvlad daedeba empiriuli baza.
maSasadame sociologiurma Tvalsazrisma unda Secvalos filosofia,
gaanTavisuflos igi spekulaciuri xasiaTisgan. filosofiisa da sociologiis
damokidebulebis sakiTxis amgvari ayeneba ar gvxvdeba sociologiis arcerT
skolaSi da Seicavs mraval swor debulebas.
“sociologizmi” rogorc sazogadoebis Teoria
diurkemis Teoriul koncefciaSi SeimCneva ori mTavari tendencia. pirveli maTgani
- naturalizmi - amodis bunebis mixedviT sazogadoebisa da misi kanonzomierebis
gagebisgan da dakavSirebulia ganmanaTleblobis filosofiis tradiciebTan. meore
- e.w. socialuri realizmi - sazogadoebis rogorc gansakuTrebuli gvaris
realobis (sui generic) gageba; romelic gansxvavebulia realobis yvela sxva
saxeebisagan (fizikurisagan, qimiurisagan, biologiurisagan, fsiqologiurisagan) -
dakavSirebulia tradicionalistebis (bonaldis, de mestris), agreTve sen -
simonisa da kontis mier ganviTarebul sazogadoebis koncefciebTan.
socialuri realizmi - rogorc sazogadoebis Teoria aris diurkemis e.w.
sociologizmis nawili.
individualisturi koncefciebis sapirispirod “sociologizmi” Teoriul planSi
asabuTebda socialuri realobis specifikurobisa da avtonomiurobis princips,
ufro metic, amtkicebda individebze mis primatsa da upiratesobas. individTan
SedarebiT sazogadoeba ganixileboda rogorc SinaarsiT ufro mdidari realoba.
meTodologiurad “sociologizmisTvis” damaxasiaTebelia socialuri
movlenebisadmi obieqturi mecnieruli midgomis principi. socialuris sxva
socialuriT axsnis moTxovna da amasTan dakavSirebiT - biologiuri da
fsiqologiuri reduqcionizmis kritika.
“sociologizms” uSualo damokidebuleba hqonda filosofiis ZiriTadi sakiTxis
gadawyvetasTan. diurkemi aRiarebda cnobierebisa da materiis kavSirs, uTiTebda
“socialuri garemodan” sazogadoebrivi cnobierebis warmoSobis Sesaxeb. imisgan
rom socialuri cxovreba “nawilobriv ar aris damokidebuli organizmze,
srulebiTac ar gamomdinareobs, rom igi ar aris damokidebuli raime materialur
mizezebze da rom igi unda moTavsdes bunebis gareT, - werda igi - yvela is faqti,
romelTa axsnac SeuZlebelia vipovoT qsovilTa agebulebaSi, warmoiqmneba
socialuri garemos Tvisebebisgan” (2gv. 279). misi koncefciis arss Seadgens
miswrafeba CarTos “pirobebisa da mizezebis mqone” bunebrivi movlenebis sferoSi
moraluri da religiuri fenomenebi, magram amave dros SeinarCunos maTi specifika.
am ukanasknelisadmi miswrafebam ki migviyvana sazogadoebrivi cnobierebis imgvari
TvisebebiT aRWurvasTan, romlebmac igi TiTqmis damoukidebel fenomenad
gadaaqcies, romelic Tavis mxriv qmnis sazogadoebriv cxovrebas rogorc aseTs.
diurkemi mkveTrad mijnavs erTmaneTisgan individualur da koleqtiur
cnobierebas. “jgufi fiqrobs, grZnobs, moqmedebs savsebiT sxvagvarad, vidre amas
gaakeTebdnen misi wevrebi, isini rom erTmaneTisgan gancalkevebuli yofiliyvnen.
maSasadame, Tu amovalT am ukanasknelTagan, maSin Cven verafers gavigebT imisagan,
rac xdeba jgufSi” (1,91). koleqtiur anu saerTo (zogad) cnobierebas sociologma
uwoda sazogadoebis fsiqikuri tipi, romelsac aqvs ganviTarebis Tavisi wesi,
romelic ar daiyvaneba materialur safuZvelze, Tavisi Tvisebebi, arsebobis Tavisi
pirobebi, koleqtiuri cnobierebis dinamikuri aspeqtis, misi spontanuri,
araregulirebadi xasiaTis gamoxatvis mcdelobisas, diurkemma Semoitana
emocionalurad Seferili zogadi ideebisa da rwmenebis aRsaniSnavad “koleqtiuri
warmodgenebis” termini. rogorc TavianTi warmoSobisa, ise Tavisi Sinaarsis
mixedviTac isini arian sazogadoebrivni, koleqtiurni.
koleqtiuri anu saerTo (zogadi) cnobierebis genezisis ganxilvis dros diurkemi
eyrdnoboda bunebis ganviTarebis uwyvetlobisa da martivis rTulSi
“SemoqmedebiTi sinTezis” ideebs.
individTa urTierTobebs sazogadoebaSi igi ganmartavda rogorc asociaciaTa
urTierTobebs, ris Sedegadac warmoiSoba axali Tviseba (Tvisebrioba) -
socialuri cxovreba rogorc saqmianobis procesi.
moZRvrebas, romlis Tanaxmadac individTa urTierTobisa da asociaciis procesSi
urTierTqmedebisa da komunikaciis faqtebisgan warmoiqmneba axali Tvisobrioba -
socialuri cxovreba, diurkemis Semoqmedebis mkvlevarTa umravlesobis mier ewoda
“asocianisturi realizmis” saxeli.
sazogadoebis rogorc transcendenturad hipostazirebuli da substancialuri
mTelis gagebis uaryofisas da Tavisi moZRvrebis amgvari gagebis - ganmartebis
winaamRdeg gafrTxilebisas, diurkemi werda : “socialur rwmenebs an aqtebs unari
SeswevT iarsebon maTi individualuri gamoxatvis - gamoTqmebisagan
damoukideblad. cxadia, amiT, Cven ar gvsurs vTqvaT, rom sazogadoeba
SesaZlebelia individTa garaSe: amgvari cxadi uazrobis gamoTqmis eWvisgan
SeiZleboda ganvTavisuflebuliyaviT”. (3,436). diurkemi “sazogadoebis
damoukideblobis” qveS gulisxmobda mxolod da mxolod mis obieqturobas
individTan mimarTebaSi, da gansakuTrebul Tvisobriv specifikas, da ara
miRmurobas, zebunebriobas. “Cven sruliadac ar gvsurs koleqtiuri warmodgenebis
hipostazireba - werda diurkemi - Cven iseve nakleb vuSvebT substanciuri sulis
arsebobas sazogadoebaSi, rogorc calkeul individSi” (iqve,26) igi sazogadoebisa
da individTa damokidebulebas ganmartavda rogorc mTelisa da nawilis
damokidebulebas, mudam eyrdnoboda qimiuri mTelis rogorc misi Semadgeneli
elementebis sinTezis magaliTsa da nimuSs.
garda asocianisturisa, arsebobs sazogadoebisa diurkemiseuli gagebis kide erTi
ara nakleb mniSvnelovani aspeqti. religiis miwier, socialur fesvebze
miTiTebisas, diurkmma RmerTi sazogadoebad monaTla. RmerTisa da sazogadoebis
rogorc sinonimur cnebaTa gamoyenebisas, mas surda dromoWmuli religiuri
warmodgenebis nacvlad SemoeTavazebina axali, racionalurobisa da sarwmuno
kriteriumTa Sesatyvisi warmodgenebi. sazogadoebis siwmindis xazgasmiT, misi
goniTobis (gansulierebulobis), hiperspiritualisturobis TvisebebiT aRWurviT,
diurkems surda gamoeTqva individebze sazogadoebis moraluri upiratesobis idea.
diurkemis Tvalsazrisi sazogadoebis Sesaxeb viTardeboda. Tavis adrindel
TxzulebaSi igi xazs usvamda koleqtiur cnobierebasa da socialur garemos
Soris mWidro kavSirTurTierTobis arsebobas. imis mixedviT, Tu rogor icvleba
jgufis zoma, sidide, misi individualuri komponetebis simWidrove da mobiloba,
damokidebuleba individualur gonebasa da koleqtiur gonebas Soris, icvleba am
ukansaknelis mier sanqcirebuli zogadi rwmena - Sexedulebanic. mogvianebiT ki
diurkemi koleqtiur cnobierebas ukve mTeli sazogadoebis sasicocxlo kvanZad
Tvlis. sazogadoebas igi ukve acxadebs “yovelgvar ideaTa, rwmenaTa da grZnobaTa
kompoziciad, romlebic realobad iqcevian individTa meSveobiT”. am formulaSi
naTlad gamoxatulma istoriulma realizmma igi miiyvana imasTan, rom socialur
urTierTobebs , xolo idealebs uwodebda “sazogadoebis suls”, mis arsebas.
diurkemiseul pozitivistur sociologias ar axasiaTebs monizmi. sazogadoebasa
da mis cnobierebas diurkhaimi ganixilavda rogorc erTi rigis movlenebs, mis
koncefciaSi isini iyo aramxolod urTierTdakavSirebuli da
urTierTganpirobebuli, aramed axsnis dros SeeZloT SeecvalaT etimologiuri
Tanmimdevrulobac. xan koleqtiuri cnobiereba - warmodgenebi iyo sazogadoebis
produqti, xan piriqiT, sazogadoeba - koleqtiuri warmodgenebis produqti, rac
sruliadac ar agdebs diurkems uxerxulobaSi, aramed piriqiT, yovelive es mas
mecnierulobis niSnad miaCnda. swored amaSi mdgomareobda, rogorc diurkemis
mimdeverebi aRniSnaven “diurkemiseuli filosofiis centraluri punqti”.
sociologiuri meTodis wesebi
diurkemis mier damuSavebuli sociologiuri kvlevis meTodologia saSualebas
gvaZlevs CavTvaloT igi pozitivizmis TvalsaCino warmomadgenlad.
sociologiis - Teoriul meTodologiur mimarTebaSi konstituirebis amocanis
wamoyenebisas, diurkemi cdilobda mWidrod daekavSirebina misi meTodologiuri
principebi sociologiis sagnis rogorc gansakuTrebuli gvaris faqtebis -
socialuris gagebasTan. amasTanave igi pozitivizmis tradiciebs agrZelebda im
azriT, rom sistematiurad ganixilavda amosaval empiriul monacemTa Sekrebis, maT
Soris empiriulad dadgenil mimarTebaTa axsnis da wamoyenebul hipoTezaTa
dasabuTebis wesebs. diurkemi iziarebda pozitivistTa naturalistur ganwyobas,
cdilobda aego sociologia bunebismecnierebaTa msgavsad am ukanasknelisTvis
damaxasiaTebeli induqciuri meTodiTa da obieqturi dakvirvebis principiT. am
sakiTxebSi diurkemis mTavari mowinaamRdege iyo fsiqologizmi, kerZod im
droisTvis tipiuri introspeqciis meTodi.
pirveli wesi, romelmac unda uzrunvelyos - diurkemis azriT
socialuri sinamdvilisadmi obieqturi midgoma, gamoixateba principSi:
”socialuri faqtebi saWiroa ganvixiloT rogorc nivTebi”.
socialuri movlenebis rogorc “nivTebis” ganmarteba niSnavda maTi subieqtisgan
damoukideblad arsebobis aRiarebas da maT kvlevas obieqturad, ise rogorc
ikvlevs Tavis sagans esaa Tu is bunebismetyveluri mecniereba. koleqtiuri
warmodgenebis, romelTa buneba idealuria, “hiperspiritualisturia”,
Seswavlisadmi meTodologiuri obieqtivizmis principebis gamoyenebisas, diurkemi
Seejaxa zogierT friad rTul sakiTxs. ramdenadac cnobierebis koleqtiur
mdgomareobas SeuZlebelia uSualod davakvirdeT, maT Sesaxeb - amtkicebda igi -
SeiZleba vimsjeloT mxolod gaSualebulad, qcevis sxvadasxva formebis Sesaxeb
obieqturi monacemebis safuZvelze, agreTve sazogadoebrivi institutebis formaSi
koleqtiuri cnobierebis gamoxatvis mixedviT. amgvarad, sociologias saqme aqvs
sazogadoebrivi cnobierebis obieqtivaciasTan, obieqtur maCveneblebSi mis
gamoTqmasTan. magaliTad, diurkemi Tvlida, rom statistikis cifrebi gvexmarebian
avxsnaT sxva gziT mouxelTebeli yoveldRiuri cxovrebis “mimdinareoba”,
pirvelyofil xalxTa andazebi gvexarebian avxsnaT am xalxTa istoriulad
cvalebadi gemovnebani da a.S.
ramdenadac arapirdapiri meTodis gamoyeneba SesaZlebelia fizikur mecnierebebSi,
amdenad igi SesaZlebelia sociologiaSic. magram mecnierebis mizani, diurkemis
Taaxmad ar daiyvaneba dakvirvebadi obieqturi maCveneblebis daxmarebiT
socialuri faqtebis aRwerasa da mowesrigebaze. isini gvexmarebian ufro Rrma
mizezobrivi kavSirebisa da kanonebis dadgenaSi. socialur samyaroSi kanonis
arseboba mowmobs am kanonis aRmomCeni da amxsneli sociologiis mecnierulobaze,
sxva mecnierebebTan mis naTesaobaze. “swored kanonebi qmnian sazogadoebis Sesaxeb
mecnierebis kvlevis sagans” – werda diurkemi da mWidrod ukavSirebda kanonis
cnebas determinizmis princips. [“sociologia SeiZleba mecnierebad iqces mxolod
im pirobebSi, Tu bunebismecnierebebSi myarad dadgenili determinizmis idea,
gavrceldeba socialur wesrigzec”]. diurkemi faqtsa da kanons ganixilavda
rogorc TanafardobiT kategoriebs, romlebic sinamdvilis kavSirTa sxvadasxva
doneebs asaxaven. faqti aris kanonis garegani gamovlineba; kanoni ki aris faqtis
saerTo (zogadi) Sinagani safuZveli
iswrafvoda ra empiriuli masalis Sekrebisas rac SeiZleba meti obieqturobis
miRwevas, diurkemi xazgasmiT aRniSnavda, rom kvlevis pirvel fazaSi sawyisi
(amosavali) monacemebis saxiT saWiroa amovarCioT mxolod iseTi, movlenebi,
romlebzec SesaZlebelia uSualo dakvirveba.
SegrZnebebisgan amosvlis, “grZnobadi monacemebidan Tavisi pirveladi
gansazRvrebebis elementTa sesxebis” moTxovnaSi, diurkemi xedavda
“winamecnieruli naxevrad cnebebisgan”, “nivTebis WeSmariti saxis dammaxinjebeli
moCvenebiTobebisgan, romlebic Cvens mier CaTvlilia TviT nivTebad”,
ganTavisuflebis garantias. agrZelebda ra f.bekonis cnebebis Camoyalibebis wesi
(xerxi), eCvenebina Tu raSi vlindeba maTi kavSiri mecnierul TeoriasTan.
sazogadoebrivi movlenebis obieqtur kanonzomierebaTa mopovebis miswrafebam
ganapiroba is maRali Sefaseba, romelsac diurkemi aZlevda statistikis
gamoyenebas sociologiaSi. qorwinebis, Sobadobis cvalebadobis, meryeobis,
TviTmkvlelobaTa ricxvis da mraval sxvaTa statistikuri kanonzomierebani,
diurkems miaCnda imis saukeTeso dasabuTebad, rom am kanonzomierebaSi vlindeba
raRac koleqtiuri mdgomareoba.
erT - erT umniSvnelovanes problemad diurkemi Tvlida socialur faqtTa
mecnireuli axsnis SesaZleblobaTa Teoriul dasabuTebas, am problemis
gadawyvetisas erTmaneTisgan ganacalkeva da sociologiuri kvlevis praqtikaSi
gamoiyena analizis ori gvari: mizezobrivi da funqcionaluri.
sociologiuri axsna - diurkemis mixedviT - esaa mizezobrivi axsna, romlis arsic
socialuri movlenis socialuri garemoTi gansazRvrulobis analizSi
mdgomareobs. [socialuri movlenis socialur garemoze damokidebulebis analizSi
mdgomareobs]. am TvalsazrisiT diurkemma gaakritika sazogadoebrivi cxovrebis
axsnis yvela sxva mcdeloba - milis fsiqologiuri reduqcionizmi, kontis mier
sazogadoebrivi evoluciis rogorc adamianis Tavisi bunebis ganviTarebis
TanSobili miswrafebis Sedegis axsna, utilitaruli Teoriebi, kerZod spenseris
koncefcia.
funqciis cneba diurkhaimma isesxa biologiisgan, romelic aRniSnavda imas, rom
mocemul fiziologiur processa da organizmis rogorc mTelis ama Tu im
moTxovnilebas Soris arsebobs Sesatyvisobis damokidebuleba. am debulebis
sociologiuri terminebiT Targmnisas, diurkemi amtkicebda, rom socialuri
movlenis an institutis funqcia mdgomareobs institutsa da sazogadoebis
rogorc mTelis garkveul moTxovnilebas Soris Sesabamisobis mowesrigebaSi.
magaliTad, “vikiTxoT, rogoria Sromis danawilebis funqcia, - es niSnavs
vikvlioT, Tu romel moTxovnilebebs Seesatyviseba igi”.(3,37).
diurkemis mier funqciis rogorc movlenasa da sazogadoebis rogorc mTelis
gansazRvrul mdgomareobas Soris obieqturi kavSiris ganmarteba savsebiT
gamarTlebulia. amgvarad, funqcia damokidebulia ara mxolod mocemuli funqciis
Semsrulebeli movlenis obieqtur Taviseburebebze, aramed gamoxatavs
urTierTobis kavSiris ideasac. magram man bolomde ver miiyvana funqcionaluri
analizi, meTodis damuSavebis saqme, rameTu mTel rig SemTxvevebSi igi did
Teoriul siZneleebs ganicdida. magaliTad, man ver SeZlo wamoeyenebina da
daesabuTebina sazogadoebrivi movlenis gagebisa da Secnobis WeSmariti Teoriuli
kriteriumi, Tumca mravaljer miuTiTa ama Tu im sazogadoebrivi institutis da
misi funqciebis yoveldRiuri - Cveulebrivi ganmartebis Secdomebze.
diurkems miaCnda, rom milis mier damuSavebuli mizezTa dadgenis
wesebisgan, sociologiaSi gamosadegia mxolod erTi - Tanmxlebi cvlilebebis
meTodi, Tu dadgenilia rom movlenaTa ori saxe mudmivad imyofeba erTsa da imave
mimarTebaSi da mudam icvlebian garkveuli saxiT TiTqosda paralelurad, maSin
arsebobs safuZveli vivaraudoT, rom maT Soris arsebobs mizezobrivi kavSiri.
mizezobriv kavSirTa kvlevisTvis amosaval - sawyis safuZvlebs warmoadgenen
mudmivi korelaciebi gansazRvrul movlenebs Soris. magram diurkemi fiqrobda,
rom mizezobrivi damokidebulebis konstituciis dasadgenad movlenebs Soris
erTi mxolod kavSirebis mudmivoba arasakmarisi, vinaidan arseboben kavSirebi,
romlebic SeiZleba Zalianac myari da mudmivic ki iyos, magram mizezebad ver
CaiTvlebian. amgvari korelaciebi warmoiqmnebian imis Sedegad, rom erTmaneTTan
dakavSirebuli movlenebis orive saxe aris raRac zogadi (saerTo) mizezis Sedegi,
romelic TviT ar monawileobs am korelaciaSi.
diurkemi cdilobda gamoekvlia, Tu rogoraa SesaZlebeli mivaRwioT mizezis
ueWvel codnas, rogor SeiZleba davamtkicoT davasabuToT mizezobrivi
damokidebuleba. milis kvaldakval igi Tvlida, rom am mizniT sociologiaSi
eqsperimentis farTo gamoyeneba SeuZlebelia, da sazogadoebaSi mizezobriobis
dasasabuTeblad gvTavazobs SedarebiTi meTodis gamoyenebas. Tu, erT
sazogadoebaSi movlenebis kvlevisas SeuZlebelia mtkiced ganvsazRvroT an
davadginoT maTi mizezi, miuxedavad imisa, rom igi gamovyaviT sxva mravali
mizezebisgan da calke gamovikvlieT misi moqmedeba, maSin es SesaZlebelia
gavakeToT sxva sazogadoebaSi analogiuri movlenebis kvlevisas, romelSic moqmed
faqtorebs SeiZleba davakvirdeT Tundac nawilobriv izolirebulad.
SedarebiT gamokvlevebs diurkemi aniWebda ufro did mniSvnelobas, vidre konti.
igi asabuTebda, rom isini gvexmarebian gadavWraT sociologiis yvela ZiriTadi
Teoriuli amocanebi, radgan mxolod sxvadasxva sazogadoebebSi erTi da imave
movlenebis Sedarebisas, SeiZleba aRmovaCinoT maTSi saerTo da specifikuri,
romlebic gansazRvraven maT mravalsaxeobas da sxvadasxva mimarTulebiT
ganviTarebas. am mosazrebaTa gamo CarTo man kidec mizezobrivi analizi kvlevis
SedarebiTi meTodis CarCoebSi. mas Semdeg rac dadgenilia ori socialuri
movlenis urTierTdamokidebuleba - urTierTgansazRvruloba, saWiroa SedarebiTi
gamokvlevebis daxmarebiT gamovarkvioT maTi mniSvneloba, da gavrcelebuloba,
ganvsazRvroT qondaT Tu ara maT adgili sxvadasxva – gansxvavebul
sazogadoebriv pirobebSi Tu mxolod gansazRvrul sazogadoebaSi, Tu
gansxvavebul sazogadoebaTa gansazRvrul saerTo mdgomareobaSi. diurkemi
miuTiTebda sxvadasxva masStabis SedarebiTi gamokvlevebis aucileblobaze imisda
mixedviT Tu rogori xasiaTis iyo sakvlevi movlenebis bunebisa da problemebis
xasiaTi. rac ufro rTulia sazogadoebrivi movlena, miT ufro didi mniSvneloba
aqvs misi axsnisTvis sxvadasxva gansxvavebul sazogadoebaTa rac SeiZleba met
raodenobaSi misi formebisa da ganviTarebis kvlevas. e.i. rac ufro rTulia
movlena met sxvadasxva sazogadoebriv pirobebSi unda vikvlioT igi, raTa
SedarebiTi analizis safuZvelze davadginoT misi mizezi da arsi.
amitom sociologia aucileblobiT warmoadgens SedarebiT mecnierebas.
“SedarebiTi sociologia - werda diurkemi, - ar aris sociologiis calke toti;
esaa TviT sociologia, ramdenadac igi wyvets iyos wminda aRmwerlobiTi da
iswrafvis faqtebis axsnas” (2,126)
aRmwerlobiTobisgan Tavis daRwevis, sociologiuri axsnis Teoriisa da
meTodologiis SemuSavebisaken miswrafeba - “sociologizmis” yvelaze dadebiTi
momentebia – zustad iseve, rogorc misi meTodologiuri obieqtivizmi da
bunebismecnierebebze orientacia.
diurkemis struqturul - funqcionaluri analizi eyrdnoba sazogadoebis
organizmTan rogorc organoTa da funqciaTa yvelaze srulyofil sistemasTan
analogias. organizmTan analogiidan diurkemma gamoiyvana normaluri tipis
sazogadoebis cneba, normisa da paTologiis cnebebi, romlebic Semdeg gamoiyeneba
iseTi movlenebis interpretaciisTvis, rogoricaa damnaSaveoba, krizisi, da
sazogadoebrivi dezorganizaciis sxva formebi.
diurkemis mixedviT normaluria socialuri organizmis is moqmedebani, romlebic
gamomdniraeoben misi arsebobis pirobebisgan. damnaSaveoba da sxva socialuri
avadmyofobani, romlebasac ziani moaqvs sazogadoebisTvis da iwvevs zizRs,
normaluria im azriT, rom fesvebi gadgmuli aqvT gansazRvrul sazogadoebriv
pirobebSi da xels uwyoben sasargeblo da aucilebel sazogadoebriv
urTierTobebs.
garegani, uSualod aRqmadi obieqturi niSani, romelic saSualebas mogvcems
erTmaneTisgan ganvasxvavoT (normaluri da paTologiuri) ori rigi - Tanrigi,
diurkemis azriT, mdgomareobs maTi sayovelTaoba - uzogadesobis an
gavrcelebulobis xarisxsa da doneSi. sayovelTaodmiRebuloba (gavrcelebuloba)
aris sazogadoebrivi janmrTelobis maCvenebeli (iqve.gv.69). ganviTarebis garkveul
safexurze mdgomi socialuri tipisTvis normaluria socialuri faqti, Tu am
faqts adgili aqvs am saxis kuTvnil umetes sazogadoebebSi, romlebic aRebulni
arian maTi evoluciis Sesabamis fazaSi. (iqve.69).
normaluris rogorc sayovelTaod miRebulis da farTod gavrcelebulis gagebam
diurkemi miiyvana ara mxolod paradoqsalur daskvnebTan, aramed relativizmTan.
mag: damnaSaveoba, romelic gvxvdeba yvela an umetes sazogadoebebSi, mis mier
ganixileba rogorc normaluri movlena. piriqiT, iseTi tipiuri socialuri
movlenebi, rogorc XIX saukunis dasasruls TviTmkvlelobaTa ricxvTa zrda,
ekonomikuri krizisis zogierTi tipi, mis mier kvalificirebuli iyo rogorc
paTologiuri. [SeniSvna: diurkemi zogjer uaxlovdeboda normis rogorc
sazogadoebis funqcionirebis optimaluri variantis sxva, ufro mecnierul
gagebas, zogjer ki normas aigivebs idealTan.]
diurkemi xvdeboda sazogadoebisa da istoriuli ganviTarebis gansazRvrul
Teoriaze dayrdnobis aucileblobas, sazogadoebis raRac idealuri, optimaluri
formis Sesaxeb bWobisas, romelTan mimarTebaSic unda ganxiluliyo gadaxradi
SemTxvevebi, paTologiuri faqtebi. magram am formis Teoriuli dasabuTeba man ver
SesZlo. amas ki gardauvlobiT miyavda ama Tu im sazogadoebrivi movlenis
Sefasebisas relativizmTan.
sxvadasxva sazogadoebrivi movlenebis SefasebaSi relativizmis Tavidan acileba
SeiZleboda Tu gadavidoda istoriuli progresis obieqturi kriteriumebis
safuZvelze da Tu subieqtur kriteriumebs ganixilavda sazogadoebis
Tanmimdevruli ganviTarebis zogad TeoriasTan SesatyvisobaSi. magram uaryo ra
evolucionistebis idea sworxazobrivi da calmxrivi ganviTarebis Sesaxeb,
diurkemma ver SeimuSava istoriis sakuTari Tanmimdevruli Teoriuli koncefcia.
gviandeli struqturuli funqcionalistebisgan gansxvavebiT, romlebic xSirad
icilebdnen Tavidan struqturul - funqcionaluri midgomisa da istoriuli
(mizezobrivi) analizis moTxovnaTa Sepirispirebas, diurkemi orive midgomas
marTlzomierad miiCnevda. magram sazogadoebis rogorc harmoniuli erTianobis
ganmarteba aZnelebda ganviTarebis mizezebisa da mamoZravebel ZalTa problema
principulad gadauWrelia. istoriuli meTodi, romelsac diurkemi gvTavazobda
gamogveyenebina gamokvlevebSi, niSnavda socialuri garemos rogorc cvlilebaTa
mTavari wyaros Seswavlis moTxovnas da ver xsnida istoriasTan mimarTebaSi TviT
am cnebis (socialuri garemos) sazriss.
sazogadoebis mimarT mizezobrivi da funqcionaluri analizis damuSaveba -
nayofieri da perspeqtiuli mimarTulebaa. mniSvnelovania is, rom diurkemi
gamovida socialuri determinizmis dasacavad im dros, rodesac
sazogadoebaTmcodneobaSi gaizarda mizezobriobis principis subieqtivisturi
suliskveTebiT ganmartebis tendencia. friad nayofieri iyo agreTve misi ganwyoba
da mimarTuleba SedarebiT analizze rogorc sociologiuri kvlevis aucilebel
moTxovnaze. namdvilad, istoriuli perspeqtivis gareSe, romelic saSualebas
gvaZlevs SevudaroT erTmaneTs socialuri movlenebi sxvadasaxva droul
parametrebSi, sociologiuri gamokvlevebi nawilobriv kargaven mecnierul
mniSvnelobas da sazriss. aRsaniSnavia, rom es moTxovnilebac daviwyebuli iyo
ufro gviandeli struqturuli funqcionalistebis mier.
mTlianobaSi SeiZleba gavakeToT daskvna, rom diurkems sociologiurma meTodma
im nawilSi, sadac bWoba exeba kvlevis ZiriTad postulatebs dRemde SeinarCuna
Tavisi mniSvneloba, am postulatebis realizacia ki SezRuduli da gaZnelebuli
iyo “sociologizmis” araadeqvaturi Teoriuli bazis Sedegad.
sazogadoebrivi solidaroba da Sromis danawileba
diurkemis Semoqmedebis centraluri problema - socialuri solidarobaa. am
problemis gadawyvetam pasuxi unda gasces kiTxvas imis Sesaxeb, Tu rogori
kavSirebi aerTianeben adamianebs sazogadoebaSi. maSasadame, gansazRvros
socialuri solidarobis buneba da funqciebi Tanamedrove “ganviTarebul”
sazogadoebaSi gansxvavebiT primitiuli an tradiciuli sazogadoebisagan da
axsnas sazogadoebis erTi formidan meoreze istoriuli gadasvla.
diurkemma gaakritika adamianTa sazogadoebaSi gamaerTianebel faqtorTa yvelaze
mniSvnelovani koncefciebi. amgvar faqtorebs SeuZlebelia warmoadgendes
individualur interesTa Tavisufali TamaSi (spenseri) an saxelmwifo (konti,
tionisi). sazogadoebis mTelis Semqmnel da miuxedavad centridanuli
tendenciebisa misi mTlianobis xelSemwyob Zalas warmoadgens Sromis danawileba,
romlis qveSac mas profesionaluri specializacia esmis, sul ufro da ufro
asrulebs rols, “romelsac odesRac saerTo cnobiereba asrulebda; swored igi
akavebs ZiriTadad umaRlesi tipebis socialur agregatebs erTad”.(2,137).
diurkemi ayenebda Semdeg amocanebs: 1. Sromis danawilebis funqciebis kvleva, e.i.
gansazRvra imisa, Tu romel socialur moTxovnilebas Seesabameba igi. 2. axsna
mizezebisa da pirobebisa, romlebzec igia damokidebuli. 3. misi mTavari
“aranormaluri” formebis klasifikacia, ramdenadac, misi SexedulebiT, “aqac,
rogorc biologiaSi, paTologiuri gvexmareba Cven ukeT gavigoT fiziologiuri:.
(iqve,32)
Sromis danawileba - maRalganviTarebuli sazogadoebis niSania. Sromis sul ufro
mzardi specializaciis Sedegad individebi iZulebulni arian erTmaneTs
gaucvalon saqmianobani – gauziaron erTmaneTs saqmianobani, Seasrulon
urTierTdamatebiTi - urTierTSemvsebi funqciebi, uneburad Seadgnen ra erTian
mTels. solidaroba ganviTarebul sazogadoebaSi - warmoebiT rolTa danawilebis
bunebrivi Sedegia. rogori iyo saqmis viTareba araqaul sazogadoebebSi, sadac ar
arsebobda Sromis danawileba?
Tavidan icilebs ra XIX saukuneSi sociologiisTvis tipiur ideas sazogadoebis
ori tipis konstruirebis Sesaxeb, romelTa Sorisac arsebobs istoriuli
memkvidreobiToba, (aseTia kontis, spenseris, tionisis da sxva tipologiebi),
diurkemi agebs sazogadoebaTa dixotomias meqanisturi da organistuli
solidarobiT rogorc erTiani evoluciuri jaWvis or rgols.
arqaul sazogadoebebSi da ganuviTarebul sazogadoebaSi gabatonebul
solidarobas, igi meqanikurs uwodebs im kavSiris analogiurad, romelic arsebobs
araorganul nivTierebaTa molekulebs Soris (molekulebi yvelani erTnairia,
dakavSirebulni arian wminda meqanikurad). aseT sazogadoebebSi solidaroba
ganisazRvreba misi Semadgeneli individebis msgavsebiT, am individebis mier
Sesrulebuli sazogadoebrivi funqciebis erTgvarovnebiT, individualur niSan -
TvisebaTa ganuviTareblobiT. meqanikuri solidaroba SesaZlebelia koleqtivis
mier individualobis Caylapvis fasad.
solidarobis obieqtur maCvenebels, “xilul simbolos” diurkemi poulobs
samarTalSi. meqanikuri solidarobisTvis damaxasiaTebelia represiuli samarTali,
romelSic gamoixateba koleqtiuri cnobierebis Zala da romlis amocanaa -
mkacrad dasajos adaT - wesebis an kanonis damrRvevi individi.
diurkemi adgens funqcionalur damokidebulebas solidarobis (ama Tu im) erT an
meore saxisTvis damaxasiaTebel socialur kavSirTa Zalebsa , erTis mxriv da
koleqtiuri cnobierebis SefardebiT sidides (moculobas), misi intensiurobas, mis
did an mcire gansazRvrulobas Soris ,meores mxriv.
solidaroba mtkicea, Tu koleqtiuri cnobierebis moculoba emTxveva
individualur cnobierebaTa moculobas, Tu koleqtiuri cnobiereba ufro
intensiuria da ufro naTladaa gamoxatuli, maSin adgili ar aqvs individualur
gadaxrebs, koleqtiuri cnobiereba reglamentacias ukeTebs (gansazRvravs)
individis mTel cxovrebas, koleqtiuri avtoriteti absoluturia.
aseT SemTxvevebSi koleqtiuri cnobiereba Tavisi Sinaarsis mixedviT mTlianad
religiuria. aq diurkemi ayenebs debulebas imis Sesaxeb, rom iq, sadac Zlier
rwmenas - dajerebulobas - Sexedulebas iziarebs adamianTa jgufi, igi
garduvalobiT iZens religiur xasiaTs. religiuri rwmenisa da grZnobebis
ZiriTadi niSani da Tviseba isaa, rom “isini saerToa erTad mcxovreb individTa
garkveuli raodenobisaTvis da is, rom, maT aqvT sakmaod maRali saSualo
intensiuroba. [2,134]. ase gaaigiva diurkemma socialuri da religiuri:”yvelaferi,
rac socialuria, religiuria, orive sityva sinonimuria.”(iqve).
magram religia, konstatirebas ukeTebs diurkemi, moicavs sul ufro Semcirebad
nawils sazogadoebrivi cxovrebisa. Sromis danawileba, romelSic vlindeba TviT
yvelaze mravalgvar funqciaTa sul ufro didi raodenoba, - mTavari da uSualo
faqtoria, romelic asustebs erTian koleqtiur cnobierebas. ramdenadac
adamianebi sazogadoebaSi iwyeben kerZo socialuri funqciebis Sesrulebas,
amdenad masSi xdeba sazogadoebrivi cnobierebis Sesusteba, romelic
funqcionalurad diferencirdeba - nawevrdeba, raTa Seesatyvisebodes Sromis sul
ufro mzard danawilebas da ufro rTul sazogadoebriv organizacias.
ganviTarebuli sazogadoeba, romelSic yoveli individi asrulebs romelime erT
specialur funqcias sazogadoebrivi Sromis danawilebis Sesabamisad, gvagonebs
organizms, misi sxvadasxva organoebiT, amitom diurkemi solidarobis axal saxes,
romelic masSi warmoiSoba, organuls uwodebs. Sromis danawileba ganapirobebs
Tavisi profesionaluri rolis Sesabamisad individualur, pirovnul unarTa da
talantTa ganmaviTarebel individTa gansxvavebas. yoveli individi - axla
pirovnebaa. Segneba imisa, rom TiToeuli damokidebulia meoreze - sxvaze, rom
yvela dakavSirebulia Sromis danawilebiT Seqmnili sazogadoebrivi
urTierTobebis erTiani sistemiT, iwvevs erTi meoreze damokidebulebis,
solidarobis, sazogadoebasTan Tavisi kavSiris grZnobas. “radgan Sromis
danawileba solidarobis wyaroa, maSin igi amasTan erTad xdeba moraluri
wesrigis safuZvelic”. (iqve.gv.324).
organul solidarobas Seesatyviseba e.w. restetiuli (aRdgeniTi) samarTali,
romlis funqciac “nivTTa adrindeli wesrigis aRdgenaSi, darRveul
urTierTobaTa maT normalur formaSi moyvanaSi”. (iqve.53) mdgomareobs.
koleqtiuri cnobiereba organuli solidarobis dros iRebs axal formebs da
icvlis Tavis Sinaarss. igi mcirdeba moculobaSi xdeba ra mxolod mcire
nawilaki ganviTarebul sazogadoebebisa, misi intensiuroba da gansazRvrulobis,
garkveulobis xarisxic aseve mcirdeba. Sromis danawilebis ganviTarebis zomis
Sesatyvisad koleqtiuri cnobiereba sul ufro susti da ganusazRvreli -
gaurkveveli xdeba. (iqve.gv.122).
Sinaarsis mixedviT koleqtiuri cnobiereba sul ufro gardaiqmneba saero,
racionalistur, pirovnebaze orientirebul cnobierebad. amave dros diurkemi
amtkicebda, rom saerTo cnobierebas ar emuqreba “savsebiT gaqrobis” saSiSroeba.
(iqve.136). viTardeba axali religia, romlis obieqtic xdeba individi. “individis
RirsebasTan mimarTebaSi Cven ukve gvaqvs Cveni kulti, romelsac rogorc
yovelgvar kults, ukve aqvs Tavisi crurwmena (sueveria). esaa, Tu gnebavT, saerTo
rwmena”. (iqve.gv.137). (SeniSvna) diurkemiseuli tipologia avlens sazogadoebis
martivad da rTulad dayofis spenseriseuli gagebis Rrma gavlenas, sadac
spenseri pirvels axasiaTebs rogorc homogenurs, xolo meores rogorc
Tavisuflad dakavSirebulsa da heterogenuls).
diurkemma xazi gausva da gamoyo Tanamedrove sazogadoebaSi Sromis danawilebisas
solidarobis aspeqti, xolo ukana planze gadaswia Sromisa da kapitalis
antagonizmis problema, Sromis “iZulebiTi xasiaTis,” sazogadoebis moraluri da
ekonomikuri krizisis problemebi. gaaanaliza ra es problemebi Tavisi wignis
“Sromis danawilebis” dasasruls, igi maT arsebiTad ganixilavs rogorc ZiriTad
klasTa Soris arsebuli urTierTobebis arasakmarisi daregulirebis rezultats,
rogorc arajansaR elements sazogadoebis cxovrebaSi, romelic mTlianobaSi
ganixileboda rogorc solidaruli, romelmac SeinarCuna winamorbedi
epoqebisTvis damaxasiaTebeli erTianoba, mTlianoba. Sromis danawileba diurkemis
Tanaxmad _ esaa sworad is meqanizmi, romelmac Tanamedrove sazogadoebaSi,
dahkarga saerTo, koleqtiuri religiuri cnobierebis macementirebeli –
SemaduRebeli Zala, qmnis sasurvel sazogadoebriv kavSirs, klasobriv
solidarobas, romelic kompensacias ukeTebs yvela im naklovanebebs, romlebic
dakavSirebulia viwro specializaciasTan. maSasadame, solidarobis cneba gaxda is
RerZi, romlis garSemoc igeba Sromis danawilebis mTeli analizi, misi funqciebis
gamorkveva da gansazRvreba.
diurkemis mTavari Tezisi imis Sesaxeb, rom Sromis danawileba bunebrivad badebs
solidarobas, gamomdinareobda ara ama Tu im socialur-ekonomikuri sistemis ama
Tu im klasTan mimarTebaSi Sromis danawilebis funqciebis gansazRvrebidan,
aramed mxolod da mxolod koleqtiuri an zogadi _ saerTo cnobierebasTan
mimarTebidan.
solidarobas diurkemi ganixilavda rogorc umaRles moralur princips, umaRles
Rirebulebas, romelic warmoadgens TiTqosda universalur Rirebulebas, romelic
aRiarebulia sazogadoebis yvela wevris mier. ramdenadac sazogadoebrivi
wesrigis, harmoniis, solidarobis moTxovnileba “yvelas mier iTvleba
moralurad” _ amdenad moraluria TviT Sromis danawilebac. ase emsaxureboda
diurkemis koncefcia “sazogadoebis arseboba-SenarCunebis pirobebis gansazRvrasa”
da gamorkvevas _ im mTavar amocanas, romelsac igi ayenebda sociologiuri
mecnierebis winaSe. rasakvirvelia sazogadoebrivi solidarobis umaRles
Rirebulebad aRiarebis sayovelTaoba mxolod postulirebulia da ara
dasabuTebuli.
Sromis danawilebis mizezad diurkemi Tvlida mosaxleobis simWidrovis zrdas,
romelic ganapirobebda socialuri cxovrebis intensiurobas. “fizikuri
simWidrovis” zrda, agreTve sazogadoebis “moculobis” mateba, misi azriT,
mWidrod iyo dakavSirebuli “moraluri an dinamikuri simWidrovis”
gafarToebasTan, e.i. socialuri urTierTqmedebis donesTan, romelsac saboloo
jamSi mivyavarT Sromis danawilebasTan.
magram rogori wesiT? mosaxleobis zrdasTan erTad farTovdeba arsebobisaTvis
brZolac. (“arsebobisaTvis brZolis terminis Semotana rogorc socialuri
cvlilebis meqanizmisa iyo biologizmisaTvis gadaxdili xarki”). am pirobebSi
Sromis danawileba _ erTaderTi saSualebaa mocemuli sazogadoebis axali tipis
Seqmnisa, sazogadoebisTvis progresuli mimarTulebiT ganviTarebisaken
SesaZleblobis micemisa.
arsebobs arsebobisTvis brZolis Semsubuqebis sxva gzebic _ iseTebi, rogoricaa
migraciebi, sustebis ganadgureba, samoqalaqo omi, danaSaulebebi, magram isini
gulisxmoben individTa RirebulebiTi orientaciebis Secvlas, RirebulebaTa
gadafasebas. arsebobisTvis brZolaSi sazogadoebis daRupvis sawinaaRmdego _
gadamrCeni es wesebi exebian RirebulebaTa zogad sistemas sazogadoebrivi
sikeTiT saTaveSi. mxolod profesionalizacia da funqciebis specializacia,
diurkhaimis azriT, inarCuneben da aZliereben RirebulebebiT orientacias rogorc
sazogadoebis, ise misi wevrebis dacvasa da SenarCunebaze.
diurkemma Semdeg gaarTula Tavisi analizi, mimarTa ra mizezTa da pirobaTa
simravlis Sesaxeb sakiTxs. garda aucilebeli faqtorebisa, igi eZebda meorad
faqtorebs an SemzRudav pirobebs, romlebic xan aCqareben, xan aneleben mocemuli
socialuri movlenis ganviTarebas. isini SesaZlebels xdian Sromis danawilebas,
Tumca TviTon ar warmoadgenen mis mizezebs.
aseT specifikur faqtorTa Soris man daasaxela “saerTo cnobierebis
progresirebadi ganusazRvreloba” mecnierebis sekularizacia da ganviTareba,
ufrosi asakis pirTa, tradiciebisa da Cveulebebis, avtoritetis Semcireba, da
samarTlis, moralis da sazogadod civilizaciis racionalurobis zrda da
gaZliereba, individebze sazogadoebis dawolis saerTo Semcireba da Sesusteba da
avtonomiuri individualuri pirovnebis warmoSoba.
diurkemis daskvna isaa, rom mizez-Sedegobrivi urTierTobebi ar arian martivi da
calxazobrivi, aramed Seicaven cvladTa simravles, rom socialuri faqtebis
mizezobrivma axsnam mTlianad ar unda ugulvebelyos socialuri cxovrebis
RirebulebiTi aspeqti, Tumca mTlianad arc masze SeuZlia dayrdnoba. im faqtma,
rom diurkemi daJinebiT icavda socialuris socialuriT axsnis postulats, ar
misca mas saSualeba gasuliyo faqtorTa Soris urTierTzemoqmedebis
konstataciis CarCoebisgan da daedgina movlenaTa WeSmariti mizezobrivi
damokidebuleba. es ukanaskneli SeiZleboda dadgeniliyo mxolod ufro Rrma
analizis sferoSi, ramdenadac mxolod sazogadoebisadmi rogorc erTiani
sazogadoebriv-ekonomikuri formaciis sxvadasxva mxareebis urTierTqmedebisadmi
midgoma gvaZlevs saSualebas davadginoT damokidebuleba maT Soris rogorc
ganmsazRvrel mizezTa da warmoqmnil SedegTa Soris.
diurkemi ki amodioda im filosofiuri principidan, rom erTi donis movlenebi ar
warmoiqmnebian meore donis movlenebisgan. misi es principuli ganwyoba –
Tvalsazrisi principulad gamoricxavda socialuri movlenebis axsnisas sxva,
ufro maRali rangis movlenebisadmi mimarTvis SesaZleblobas; ufro
fundamentaluri, e.i. sazogadoebis ekonomikuri urTierTobebisadmi mimarTvis
SesaZleblobas, amitomac ver SesZlo diurkemma Sromis danawilebis sakuTriv
mizezobrivi axsna. igi Seexo mxolod sxvadasxva faqtorTa urTierTqmedebas
socialuri sferos sazRvrebSi, ver amaRlda ra im donemde, romelzedac
SesaZlebelia mxolod Sromis danawilebis WeSmariti mizezebis daZebna. uwinares
yovlisa es ukanaskneli saWiro iyo eZebna klasobrivi sazogadoebis ekonomikuri
cxovrebis pirobebSi, misi warmoebiTi urTierTobebis konkretul xasiaTSi,
romlebic gansazRvraven kidec Sromis danawilebis process. diurkemi ki uaryofda
ekonomikur kavSirTa simyaresa da simtkices, sazogadoebis Seqmnis maTeul unars,
misi xasiaTis gansazRvrebis da arsebobis xangrZlivobis uzrunvelmyofel
unarebs. amitomac man gamoikvlia Sromis danawileba ara ekonomikuri, aramed
moraluri TvalsazrisiT, Tvlida ra Sromis danawilebas, romelsac igi aigivebda
specializaciis zrdasTan _ sazogadoebriv, e.i. sazogadoebis Semqmnel ZiriTad
faqtorad.
Sromis danawilebis “aranormaluri” formebi. pirovneba da sazogadoeba. diurkemi
iyo sazogadoebis rogorc ekonomikur, ise sulier cxovrebaSi, mzardi krizisuli
movlenebis mowme. Sromasa da kapitals Soris winaaRmdegobaTa zrdas, warmoebis
anarqias igi uwodebda Sromis danawilebis “aranormalur” formebs, romlebis
gamowveuli iyo sazogadoebrivi ganviTarebis friad swrafi tempebiT. “Sromis
danawilebis” mesame nawilSi, romelic am “aranormalur” formebs eZRvneba,
diurkemma gamoyo kapitalizmis Semdegi “avadmyofobani”: anomia, socialuri
uTanasworoba da Sromis danawilebis araadeqvaturi organizacia, anomiis axsnas
e.i. iseTi sazogadoebrivi viTarebisa, romlis drosac ar arsebobs individTa
qcevis naTeli moraluri regulireba, diurkemi eZebda socialur funqciebs soris
arsebuli urTierTobebis maregulirebeli wesebis daumuSaveblobaSi, funqciebis,
romlebic miusadagebelni arian erTmaneTisadmi(gv.284). es gansakuTrebiT naTlad
vlindeba Sromisa da kapitalis antagonizmSi, ekonomikuri an savaWro krizisis
dros. sabazro ekonomikis zrdasTan erTad warmoeba xdeba ukontrolo da
araregulirebadi. mZime mrewvelobis ganviTarebasTan erTad icvleba
damokidebuleba mewarmesa da muSas Soris. erTis mxriv izrdeba – farTovdeba am
ukanasknelTa moTxovnilebebi; meores mxriv _ manqanebi sul ufro da ufro
cvlian adamianebs. “muSa daqiravebulia... moSorebulia – mocilebulia Tavis
ojaxs”.(iqve gv.297). “radgan es gardaqmnebi moxda saocari siCqariT, amitom
mebrZol interesebs ar hqondaT jer kidev dro gawonasworebuliyvnen”.(iqve). mZime
mrewvelobis zrda angrevs mcire sawarmoTa erTianobas, qmnis ra or did klass _
kapitalsa da Sromas, romlebic imyofebian (diurkemi ar uaryofda amas)
antagonistur urTierTobaSi.
sazogadoebis normaluri mdgomareoba, diurkemis mixedviT, unda xasiaTdebodes
ganviTarebul ekonomikur urTierTobaTa normatiuli regulirebiT. mocemul
SemTxvevSi man gaaigiva normaluri optimalurTan, saukeTesosTan.
kapitalizmis avadmyofobani, aRwerili diurkemis mier, _ iseTebi, rogoricaa
araregulirebuli, arafriT SezRuduli konkurencia, klasobrivi konfliqti,
Sromis rutinizacia da samuSao Zalis degradacia _ mis mier xasiaTdeba rogorc
avadmyofobani warmoebisa da Sromis danawilebis Zalian swrafi zrdisa, rogorc
bunebrivi evoluciis droebiTi, meorexarisxovani, gareSe produqti.
Sromis danawilebis “aranormalur formad” diurkemi Tvlida agreTve
uTanasworobas, romelic Tavis TavSi atarebs organuli solidarobisagan
gadaxras. Yyovelgvari “garegnuli uTanasworoba” Seqmnili, magaliTad qonebis
memkvidreobiT miRebis Sedegad, emuqreba organul solidarobas, amitom es
ukanaskneli SesaZlebelia mxolod uTanasworobis aRmofxvrisa da “talantTa
bunebrivi ganawilebis” (iqve gv.301) safuZvelze samarTlianobis miRwevis pirobebSi.
SesaZleblobaTa Tanasworobas _ amtkicebda igi _ xels uSlis klasobrivi
sistema, romelic arTmevs farTo masebs SesaZleblobas daikavos maT unarTa
Sesatyvisi socialuri mdgomareoba. amas ki mivyavarT samsaxuris arasamarTlebriv
– usamarTlo gacvlasTan. “Tu sazogadoebis romelime klasi, raTa iarsebos,
iZulebulia, radac ar unda daujdes SesTavazos Tavisi samsaxuri meores, maSin
rodesac am meore klass SeuZlia maT gareSec gavides iolad, misi kuTvnili
resursebis wyalobiT, romlebic ar gamomdinareoben romelime socialuri
upiratesobidan [(diurkems mxedvelobaSi hqonda unarTa upiratesoba!) avt.], maSin
meore klasi usamarTlod uwesebs pirvelT kanonebs” (iqve, gv.308).
diurkems swamda is, rom samarTlianobis ideali sul ufro mtkicdeboda da
ganmtkicdeboda sazogadoebriv azrSi, rom samarTlianobis saqme sul ufro da
ufro xdeba kapitalisturi sazogadoebis amocana.
Sromis danawilebis “aranormalur” formaTa gadalaxva diurkems esaxeboda
konfliqtTa mSvidobiani gadaWris gziT, misaReb zomebamde brZolisa da
konkurenciis Semcirebis, klasTa urTierTobebis mkacri maregulirebeli wesebis
dadgenis, “garegani pirobebis” Tanasworobisa da samarTlianobis Semotanis gziT.
e.i. socialuri SesaZleblobebis Tanasworobisa da yvelasadmi damsaxurebis
mixedviT migebis dawesebis gziTa da meSveobiT.
diurkems ver warmoedgina sazogadoeba, romelSic savsebiT aRmofxvrili iqneboda,
kerZo sakuTreba da yovelgvari uTanasworoba. isini, Tvlida igi, iarsebeben,
Tumca Seicvleba maT Soris urTierToba. materialuri dovlaTis ganawilebisadmi
midgoma daregulirdeba individTa bunebrivi unarebiT, maTi niWierebiT.
Sromis danawilebis “aranormaluri” formebidan, ukanaskneli warmoiSoba maSin,
rodesac moqmedebaTa koordinaciis uqonlobis gamo arasakmarisia muSis
profesiuli aqtivoba.
diurkemis mixedviT sazogadoebrivi organizaciis solidaroba gaizrdeba, Tu
Sroma ufro organizebuli da intensiuri gaxdeba. magram es varaudi uaryofil
iqna kapitalisturi warmoebis ganviTarebiT XX saukuneSi. verc Sromis
mecnierulma organizaciam, verc intensifikaciis vercerTma gzam ver migviyvana
antagonisturi sazogadoebis klasobriv solidarobasTan. TviT Sromis
danawilebis diurkemiseuli gageba ufro sxvaa, vidre marqsistuli. klasobrivi
konfliqtis wyaro saWiro iyo gveZebna ara Sromis danawilebis rogorc
profesionaluri funqciebis specializaciis analizis gziT, aramed sazogadoebis
klasebs Soris Sromis ganawilebaSi warmoebis saSualebisadmi maTi
damokidebulebis Sesatyvisad, rogorc amas fiqrobda marqsi. memkvidreobiT miiReba
Tu xelaxla SeiZineba warmoebis saSualebebze sakuTreba _ amas meorexarisxovani
mniSvneloba aqvs; mTavari mdgomareobs imaSi, rom sakuTrebiTi urTierTobani
gansazRvraven kapitalisturi sazogadoebis yvela sxva urTierTobebs da Zevs
Sromisa da kapitalis anagonizmis safuZvelSi.
kapitalizmis mankierebaTa gadalaxvis diurkemiseuli gzebi utopiuri iyo, Tumca
igi sul ufro nakleb imedebs amyarebda solidarobis bunebriv ganviTarebaze
TviT Sromis danawilebis faqtis safuZvelze da sul ufro iSviaTad ayenebda
sakiTxs kapitalizmis wylulTa gankurnebis Taobaze, Tavdapirvelad wamoayena
kapitalizmis sistemis sazRvrebSi sazogadoebis reorganizaciis amocana, xolo
SemdegSi yuradReba gaamaxvila moralur aRzrdis Sesabamisi Rirebulebebisa da
idealebis suliskveTebiT.
kapitalizmis winaaRmdegobaTa analizi Zevs agreTve sazogadoebisa da pirovnebis
urTierTobis ufro farTo sociologiuri problemis diurkemiseuli gadawyvetis
safuZvelSi. misi Tvalsazrisi mdgomareobda imis mtkicebaSi, rom sazogadoeba ver
SesZlebs ganviTarebas da ayvavebas, Tu iCagreba adamianuri pirovneba, Tu adamiani,
romelic asrulebs viwro profesiul funqcias, dayvanilia manqanis donemde. ufro
metic, pirovneba gardauvlobiT degradirdeba, Tu saSiSroeba emuqreba
sazogadoebis ekonomikur da sazogadoebriv funqciebs. mocemul SemTxvevaSi
diurkemma Tavidan aicila XIX-is tipiuri dixotomia, romelic gamoixateboda
pirovnebisa da sazogadoebis urTierTobis Sesaxeb sakiTxis imgvari wesiT
dayenebaSi, rom aucileblobiT aRiarebuli iyo erT-erTi mxaris prioriteti.
pirovneba da sazogadoeba, Tvlida diurkemi, imyofebian urTierTdamokidebulis
mdgomareobaSi, yoveli mxare dainteresebulia meore mxaris ganviTarebiTa da
ayvavebiT. pirovnebis bedniereba da keTildReoba, fiqrobda diurkemi,
damokidebulia sazogadoebis mdgomareobaze; is ufro didia, rac ,,ufro
mowesrigebulia sazogadoebrivi cxovreba da maSasadame, rac ufro
garantirebulia individTa uflebebi da Tavisufleba.”(17, gv5).
diurkemi mogvevlina warmoebis specializaciisa da diferenciaciisgan gamomdinare
gardauvali moraluri borotebis mamxileblis rolSi. rodesac muSa yoveldRe
,,imeorebs monotonuri regularobiT erTsa da imave moZraobebs, arc ainteresebs
misi da arc ainteresebs isini” (2. gv. 297), igi gadaiqceva inertul Tvalad
(borblad), romelic moZraobaSi modis garegani ZaliT. diurkemis azriT, adamianis
gadaqceva manqanis danamatad SeuZlebelia SevamsubuqoT an SevarbiloT muSisadmi
saerTo ganaTlebis micemiT, maTSi xelovnebisadmi, literaturisadmi interesis
ganviTarebiT, imitom rom kulturisadmi ziareba kidev ufro autanels xdis
specializaciis viwro sazRvrebs.
rogor aRmovfxvraT dapirispireba-winaaRmdegoba Sromis danawilebasa, muSis
funqciebis mzard specializaciasa da misi pirovnebis ganviTarebis
moTxovnilebebs Soris? diurkemis Tanaxmad, Sromis danawilebas TavisTavad ar
mosdevs uaryofiTi Sedegebi. isini warmoiqmnebian mxolod gansakuTrebul da
aranormalur pirobebSi. amitom saWiroa imis miRweva, rom Sromis danawileba
,,iyves Tavis TavTan, radgan mas veraferi amaxinjebs garedan.” (2. gv.299). es
SesaZlebelia mxolod im SemTxvevaSi, Tu muSis mier miznis, sxvebTan
solidarobis, Tavisi Sromis aucileblobis gacnobiereba avsebs am Sromas
gansakuTrebuli SinaarsiT, aqcevs mas ara mxolod asatans, aramed sasurvelsac.
muSaTa solidaruli, SeTanxmebuli saqmianobis umniSvnelovanesi pirobaa maT mier
Sesrulebuli funqciebis Sesatyvisoba maT unarebTan da midrekilebebTan.
rodesac irRveva Tanxmoba individis unarebsa da misTvis ganwesebul saqmianobis
saxeobas Soris, warmoiqmneba sazogadoebis avadmyofuri mdgomareoba.
gvixsnis ra ase ,,gulubryvilod” sazogadoebrivi krizisebis warmoSobas,
diurkemi amasTan erTad miuTiTebs imaze, ,,rom gansxvavebani, romlebmac gayves
Tavdapirvelad sazogadoeba klasebad, gaqres an Semcirdes”. (iqve gv.301).
sazogadoebis diferenciacia unda eyrdnobodes ara socialur privilegiebs,
aramed im upiratesobebs, romlebic ganpirobebulia TiToeulis individualuri
unarebiT.
amgvarad Tanasworoba, samarTlianoba da Tavisufleba - diurkemis warmodgeniT _
organizaciis umaRlesi tipis sazogadoebrivi wyobis agebulebis safuZvelia,
organizaciis umaRlesi tipisa, romelsac miuaxlovda Tanamedrove samrewvelo
sazogadoeba.
sazogadoeba igeba-konstruirdeba moraluri kavSirebiT, idealisadmi Segnebuli-
gacnobierebuli miswrafebiT, moraluri urTierTobebiT, romlebic SeiZleba da
unda regulirdebodes Segnebulad. aseTia diurkemis reformizmis safuZveli.
mtkicebisas, rom ,,samarTlianobis saqme gaxdeba sul ufro sruli organizebuli
tipis ganviTarebis kvalobaze da zomis mixedviT.” (iqve, gv.305). e.i. ganviTarebul
kapitalistur sazogadoebas, diurkemma apologeturad miawera am socialisturi
sazogadoebis niSan-Tvisebebi. sazogadoebrivi procesebis Segnebuli,
gacnobierebuli marTvis SesaZlebloba mis mier ganixileboda, rogorc realuri
ram. aqedanaa swored misi praqtikuli rekomendaciebi ,,moviciloT usargeblo
Tanamdebobebi, gavanawiloT Sroma imgvarad, raTa yoveli adamiani dakavebuli iyos
sakmarisad, maSasadame gavafarTovoT TiToeuli mSromelis funqcionaluri
saqmianoba. . . maSin TavisTavad ganmtkicdeba da damyardeba wesrigi..” (iqve, gv.312).
individisa da sazogadoebis urTierTobis problemis gadawyveta, diurkemis mier,
gamoirCeoda imiT, rom igi ar aidialebda warsuls, individualurobis
ganviTarebis wyaroebs da SesaZleblobebs ganixilavda Sromis danawilebis
progresirebad ganviTarebaSi. Tu organizirebulobis sawyis etapze individis
Tavisufleba ,,mxolod moCvenebiTia da misi pirovneba nasesxebia,
gadmoRebulia”(iqve, gv.326), maSin mis ufro maRal safexurze pirovneba iRebs
SesaZleblobas, aviTarebs ra Tavis unarebs, gaxdes harmoniuli da mTliani.
pirovnebis ganviTareba ,,siRrmeSi”, romelic dakavSirebulia viwro
specializaciasTan, arafriT araa naklebi mniSvnelobis amocana, vidre ganviTareba
,,sifarTeSi”, romelic diletantizms esazRvreba. sxva adamianebTan asociaciis
wyalobiT adamiani iZens imas, rasac kargavs viwro specializaciis gamo. ver
amCnevda ra Sromis eqsploatatorul xasiaTs, romelic badebs individis
gaucxovebas, akavSirebs ra specializirebuli muSakis gancdil siZneleebs
mxolod droebiT arasasurvel, xeliSemSlel pirobebTan, diurkems swamda, rom
Zmobisa da solidarobis zogadi idealebi, yvela mSromelis saerTo miznis
gacnobiereba aunazRaurebda maT gardauval danakargebs.
diurkemis mizani iyo burJuaziuli sazogadoebis srulyofa da ara misi Zireuli
gardaqmna. amitom, miuxedavad calkeuli detalebisa, igi ver wavida kontisagan
Sors. gaamaxvila ra yuradReba moralur problemebze, sazogadoebrivi
urTierTobebis samarTlebrivi da moraluri reglamentebis srulyofaze.
diurkemis socialurma utopiam SeiTavsa Joresis reformistuli socializmis
niSan-Tvisebebi, agreTve dapirispirebul socilur interesTa regulirebis
prudoniseuli ideebi, romelTa drosac, maT ekonomikuri safuZveli xeluxlebeli
rCeba.
,,sociologizmis” principebis gamoyeneba TviTmkvlelobis
mizezTa sakvlevad
TviTmkvlelobis problemam, romlis kvlevasac diurkemma miuZRvna specialuri
monografia, miipyro misi yuradReba mraval mizezTa gamo. es iyo ,,faqtTa naTlad
moxazuli jgufi”(3, gv.3), romlis gansazRvrebac advilad SeiZleboda. nacvlad
imisa, raTa ,,miveceT metafizikur ganazrebebs socialuri movlenebis sababiT”
(iqve), sociologs SeuZlia “ aRmoaCinos kanonebi, romlebic yovelgvar
dialeqtikur argumentaciebze ukeTesad asabuTeben sociologiis, rogorc
mecnierebis arsebobis SesaZleblobas” (iqve, gv.4). es erTi, meorec, diurkemi
ganixilavda Tavis muSaobas, rogorc empiriuli masalisadmi sociologiuri
meTodis mTavari principis gamoyenebas: socialuri faqtis, rogorc ,,nivTis
Seswavla. e.i. gansakuTrebuli, individisadmi garegani realobis, sazogadoebrivis
arsebobis aRiareba, romelic gansazRvravs ra mis moqmedebas, ar aris
damokidebuli am individis nebaze.
eyrdnoba ra am Teoriul wanamZRvrebs, diurkemi uaryofs TviTmkvlelobis axsnas
individualuri, fsiqologiuri motivebiT da amxsneli faqtorebis saxiT asabuTebs
socialuri mizezebis arsebobas. ,,TviTmkvleloba ZiriTadad damokidebulia ara
individTa Sinagan Tvisebebze, aramed garegan mizezebze, romlebic marTaven
adamianebs” (iqve, gv. 266).
sazogadoebrivi krizisis niSnebis gamovlenisas, diurkhaimi aRniSnavs, rom
TviTmkvleloba warmoadgens ,,erT-erT im formas, romelSic gadaicema Cveni
koleqtiuri avadmyofoba da isini dagvexmarebian Cven mivaRwioT mis arsebas” (iqve,
gv.5). socialuri avadmyofobis mizezTa gansazRvra, misi gadalaxvis saSualebebis
rekomendacia eCveneboda mas sociologiis, rogorc mecnierebis prestiJis
ganmtkicebis yvelaze saukeTeso wesad. ,,yvelaze individualuri moqmedebis”
sociologiur axsnas, SeuZlia naTeli mohfinos im Zalebs, romlebic aerTianeben
adamianebs, ramdenadac TviTmkvleloba, socialuri kavSirebis darRvevis yvelaze
cxadi magaliTia.
diurkemiseuli axsnis arseba iyo ,,sociologizmi “, romlis prizmaSic
ganixileboda yvela sxva faqtorebi, maT Soris TviTmkvlelobisaken
individualuri midrekilebac, winaswari ganwyobac. miuTiTa is, rom
TviTmkvlelobis fsiqologiuri motivebi, xSirad gveCveneba ra maT mizezebad,
sinamdvileSi warmoadgenen mxolod individualur, Tanac zogadi pirobebis
damaxinjebul asaxvas. diurkemma mimarTa socialuri garemos, rogorc mTavari
mizezis Seswavlas, romlis gavleniTac icvleba TviTmkvlelobaTa prioriteti.
diurkemi mTlianad ar uaryofda individualur faqtorTa rols, calkeul
TviTmkvlelTa fsiqikur mdgomareobas, maT specifikur cxovrebiseul garemoebebs,
magram xazs usvamda am faqtorTa meorexarisxovan mniSvnelobas, maT
damokidebulebas zogad mizezebze, sazogadoebis mdgomareobaze.
diurkemis koncefciis Tanaxmad TviTmkvlelobis procenti (TviTmkvlelobis
raodenobis damokidebuleba mosaxleobis raodenobasTan) warmoadgens ramdenime
socialuri cvladis funqcias: religiur, ojaxur, politikur, erovnul da sxva
jgufebSi urTierTobis funqcias. amodis ra amisagan, diurkemma gamoiyena
dasabuTebis xerxi eliminaciis gziT (gamorCevis gziT): sistematurad ganixilavda
iseT arasocialur faqtebs, rogoricaa individTa ,,fsiqologiuri winaswari
ganwyoba” (fsiqopaturi mdgomareoba, rasobrivi da memkvidreobiTi faqtorebi),
fizikuri garemos Tvisebebi (klimati, wlis droebi, dRis droebi) da mibaZvis
procesebi. amis kvalad igi ganixilavda socialuri mizezebisa da wesebis
moqmedebas, ra wesebiTac isini moqmedeben, agreTve urTierTobebs, romelSic
moipoveba socialuri da arasocialuri faqtorebi.
oficialuri statistikis monacemebis analizisas diurkemma aRmoaCina mTeli rigi
kerZo kanonzomierebani: TviTmkvlelobaTa procenti zafxulSi ufro maRalia,
vidre zamTarSi; mamakacebi ufro xSirad iklaven Tavs, vidre qalebi; moxucebi
ufro xSirad, vidre axalgazrdebi; jariskacebi ufro xSirad, vidre
samoqalaqoebi; protestantebi ufro xSirad, vidre kaTolikebi; martoxelebi,
qvrivebi an gayrilebi ufro xSirad, vidre qorwinebaSi myofni; TviTmkvlelobaTa
ricxvi qalaqebSi ufro maRalia, vidre soflebSi da a.S. ,,vtovebT ra gverdze
individs, rogorc individs, mis motivaciebsa da ideebs, saWiroa SeviswavloT
socialuri garemos is gansxvavebuli mdgomareobani (religiuri rwmenebi, ojaxi,
politikuri cxovreba, profesionaluri jgufebi da amis msgavsni), romelTa
gavleniTac icvleba TviTmkvlelobaTa procenti” (iqve, gv.178). socialuri
faqtorebis kvlevisas, diurkemi cdilobda ganesazRvra Tu rogori elementi an
maTi, rogori aspeqti axdenda gavlenas TviTmkvlelobis sxvadasxva tipebze,
gansakuTrebiT egoistur TviTmkvlelobaze. miuxedavad siZneleebisa mainc
iZebneba misi is aspeqti, romelic yvelaze ufro mWidrodaa dakavSirebuli
socialur faqtorTan. mag. statistikiT dadgenili faqtis axsnisas, rom
TviTmkvlelobaTa done zafxulSi ufro maRalia, vidre zamTarSi, diurkemma
aCvena, rom ara haeris temperatura, aramed dRis xangrZlivoba warmoadgens am
faqtoris im aspeqts, romelic dakavSirebulia socialur faqtorTan. dRis
xangrZlivoba, misi azriT, xels uwyobs ufro intensiur monawileobas socialur
cxovrebaSi, es ki Tavis mxriv zemoqmedebs im individis izolaciis individualur
grZnobaze, romelic socialur cxovrebaSi ar monawileobs. zustad aseve gasagebi
xdeba biologiuri, mag. sqesobrivi gansxvavebis gavlena, rodesac gaanalizebulia
mamakacTa da dedakacTa Sesatyvisi socialuri poziciebi, socialur da
ekonomikur cxovrebaSi maTi monawileobis wesebi, maTi socialuri aqtivobis
cvalebadi ciklebi da maTi msgavsni. amtkicebda ra, rom ,,TviTmkvlelobaTa
gansxvavebuli tipebi SeiZleba gamomdinareoben sxvadasxva ganmsazRvrel
mizezTagan” (1, gv.169) da miuTiTa ra TviTmkvlelobis morfologiuri
klasifikaciis Sedgenis siZneleebze, romlebic gaiTvaliswinebdnen yvela maT
damaxasiaTebel tipobriv Taviseburebebs. diurkemma gadawyvita Seedgina
etiologiuri klasifikacia, romelic TviTmkvlelobis mizezTa Sesabamisi
iqneboda.
diurkemma gamoyo TviTmkvlelobis oTxi saxe: egoisturi, altruisturi, anomiuri
da fatalisturi. pirveli iqmneba im mizezebiT, romlebic ganapirobeben individis
Camocilebas sazogadoebisagan, romelic wyvets masze (individze) zemoqmedebas
regulirebadi wesiT. socialur kavSirTa gawyveta, koleqtiuri mxardaWeris
ararseboba, gancalkevebulobis mdgomareoba badeben martoobis, sicarielis
grZnobas, arsebobis tragizmis SegrZnebas. amgvari TviTmkvlelobis erT-erTi
mizezi SeiZleba gaxdes ukiduresi individualizmi, magram misi warmomqmneli
niadagi mainc ,,avadmyofi sazogadoeba”, ,,koleqtiuri ugrZnoboba”, ,,socialuri
sevda, kaeSania” (3, gv.274). sazogadoebrivi dezorganizacia, sazogadoebriv mizanTa
dakargva asusteben socialur kavSirebs, romlebic aerTeben individs
sazogadoebasTan, maSasadame sicocxlesTan. es saerTo mdgomareoba Tavis mxriv
aisaxeba sazogadoebrivi jgufebis, religiuri, ojaxuri, politikuri jgufebis
dezintegraciaSi, romlebic uSualo zegavlenas axdenen individze.
TviTmkvlelobis meore saxea, altruistuli. igi gvxvdeba maSin, rodesac piradi
interesebi savsebiT STanTqmulia socialuriT. rodesac jgufis integracia
imdenad maRalia, rom individi wyvets arsebobas, rogorc damoukidebeli erTeuli.
am saxes diurkemi akuTvnebs Zvel adaT-wesebs; moxucTa da avadmyofTa
TviTmkvleloba, qmrebis sikvdilis Semdeg colTa Tavdawva, monaTa TviTmkvleloba
batonis sikvdilis Semdeg da a.S. amgvari saxis TviTmkvlelobani arsebobdnen
ZiriTadad arqaul sazogadoebebSi.
TviTmkvlelobis mesame saxea, anomiuri. igi upiratesad gvxvdeba didi
sazogadoebrivi Zvrebis, ekonomikuri krizisebis dros, rodesac individi kargavs
socialur gardaqmnebTan Seguebis,axal socialur moTxovnebTan Seguebis unars da
kargavs kavSirs sazogadoebasTan. sazogadoebrivi anomiis mdgomareoba, romlis
qveSac diurkemi gulisxmobda moqmedebis, yofa-qcevis naTeli wesebisa da normebis
ararsebobas, rodesac RirebulebaTa Zveli ierarqia ingreva, xolo axali jer
kidev ar aris Seqmnili, ar Camoyalibebula, qmnis, badebs calkeul individTa
moralur aramdgradobas, umtkicobas. rodesac iryeva da dezorganizebuli xdeba
sazogadoebrivi struqtura, erTni individebisagan swrafad maRldebian, meoreni
kargaven Tavis adgilsa da mdgomareobas sazogadoebaSi. rodesac irRveva
sazogadoebrivi wonasworoba, TviTmkvlelobaTa ricxvi izrdeba. anomiuri
TviTmkvleloba, romelic yvelaze xSirad gvxvdeba savaWro da saqmian wreebSi,
diurkemis mier xasiaTdeba, agreTve savaWro da samrewvelo samyaros
warmomadgenelTa individualur TvisebaTa mxrivac, mogebisadmi maTi aulagmavi
miswrafebis mxrivac, romelic, Tu ar Sexvda mkacri reglamentacia, uzomod
izrdeba da arRvevs ra moralur-fsiqikur wonasworobas. amgvarad,
sazogadoebrivi reglamentaciis Sesusteba da ararseboba, mouwesrigebeli,
araregulirebuli adamianuri sazogadoeba unarmoklebulia moaxdinos saWiro
zemoqmedeba adamianze, maSin samwuxaro Sedegi gardauvalia.
anomiuri TviTmkvlelobis sapirispiroa fatalisturi, romelic warmoiSoba
jgufis mier individis gaZlierebuli kontrolis Sedegad, ,,reglamentaciis
siWarbis” Sedegad, romelic autaneli xdeba individisaTvis. ,,mas sCadian
adamianebi, romelTa momavalic umowyalod amogmanuli, Caketilia, romelTa
vnebebic mkacrad SezRudulia discipliniT” (iqve, gv.373).
amgvarad TviTmkvleloba, diurkemis azriT, warmoadgens gansazRvrul da Segnebul
aqts, romelic Cadenilia individis mier socialuri disciplinis simkacris gamo.
normaluri socialuri yofis sazomia - ,,normaluri socialuri subieqti” (iqve,
gv.331), disciplinirebuli da koleqtiuri moraluri avtoritetis maRiarebli.
cnebebi: ,,egoizmi – altruizmi” da ,,anomia – fatalizmi” aRniSnaven diurkemis
koncefciaSi im koleqtiur Zalebs an midrekilebebs, romlebic ubiZgeben adamians
TviTmkvlelobisaken. diurkemi am ,,Zalebs” uwodebs dinebebs. maTi intensiurobebis
gazomva SesaZlebelia TviTmkvlelobaTa procentis mixedviT. ,,sociologizmis”
Teoretikosis azriT, koleqtiur Zalebs an midrekilebebs SeuZliaT axsnan
mxolod TviTmkvlelobisadmi individualuri midrekilebebi da winaswari ganwyoba
da ara piriqiT. TviTmkvlelobis fsiqologiuri motivebi warmoadgenen socialuri
garemos zogadi pirobebis individualur, Tanac xSirad damaxinjebul asaxvas.
TviTmkvlelobis diurkemiseuli analizis yvelaze faseuli niSania am movlenis
socialuri arsebis axsna, rogorc burJuaziuli sazogadoebis krizisuli
mdgomareobis qmnilebisa. diurkemis ideebi safuZvlad daedo ,,gadaxradi qcevis”
sociologiur gamokvlevebs. kerZod, misi midgoma farTod gamoiyena da ganaviTara
robert mertonma. magram, naTlad aRwera ra moraluri gaxrwnis, moralur -
fsiqologiuri dezorganizaciisa da burJuaziuli sazogadoebis dacemis
mdgomareoba, diurkemma ver aRmoaCina am krizisis WeSmariti mizezebi. xedavda ra
maT ara kapitalistur urTierTobaTa arsebaSi, aramed socialur cvlilebaTa
friad swraf tempebSi, romelsac ver eweva moraluri cnobiereba da amdenad
CamorCeba.
utopiuri iyo krizisidan gamosvlis ideac sawarmoo korporaciebis Seqmnis gziT,
romlebic mowodebulni iyvnen ganemtkicebinaT sazogadoebis moraluri wesrigi.
aseve SeiZleba mivuTiToT TviTmkvlelobis tipologiis abstraqtul,
formalistur xasiaTze. am socialuri movlenis arseba maxinjdeboda imiT, rom
erT jgufSi moxvdnen sxvadasxvagvari qcevebi, romlebic asaxaven sxvadasxva
sazogadoebriv-ekonomikur formaciaTa socialur normebs.
dauTmo ra ZiriTadi yuradReba socialur faqtors, diurkemi SemoisazRvra
mxolod mis fsiqologiur faqtorebTan kavSirze miTiTebiT. azri imis Sesaxeb,
rom individis gadawyvetileba gaSualebulia kulturuli moTxovnilebebiTa da
normebiT, adamianuri cxovrebisadmi ama Tu im ganwyobiT, misi RirebulebebiT,
aseve damuSavebuli ki ara, aramed mxolod gamoTqmulia diurkemis mier.
diurkemis mimdevrebis mier am naklTa gacnobierebam gamoiwvia maT mier zogierTi
misi debulebis gadasinjva. miswrafeba sociologiur TeoriaSi Tanmimdevrulad da
srulad CarTon fsiqologiuri faqtorebi, rac iqna kidec gakeTebuli. mag. moris
halbvaksis mier mis SromaSi ,,TviTmkvlelobis mizezebi”. gviani periodis mTelma
rigma gamokvlevebma reabilitacia gaukeTes fsiqologiuri faqtorebis rols,
aCvenes ra socialur cvladTa gavlena im fsiqologiur determinantebze,
romlebic uSualod ganapirobeben individualur gadawyvetilebebs.
miuxedavad imisa, rom diurkemis koncefcia saWiroebda obieqtur-subieqturi
faqtorebis Tanafardobis detalur analizs, igi mainc iZleoda biZgs saerTo
sakiTxis – individualuri fsiqologiis socialuri ganpirobebulobis –
dasamuSaveblad.
diurkemma gza misca raodenobriv analizs sociologiaSi da dasaxa gzebi misi
kerZo meTodikisa da teqnikis ganviTarebisa, iseTisa, rogoricaa magaliTad,
urTierTzemoqmedebaSi monawile faqtorebis Tanmimdevruli CarTvis meTodi,
romlis arsebac mdgomareobs maxasiaTebelTa simravles Soris urTierTmoqmedebis
kompleqsis kvlevasa da interpretaciaSi. diurkems ar SeeZlo gamoeyenebina
dRevandeli TvalsazrisiT mecnieruli analizis elementaruli instrumentebi:
korelaciis koeficienti, statistikuri urTierTobis cneba, analitikur
proceduraTa formalizacia da a.S. miuxedavad amisa, misma Sromam mniSvnelovani
roli iTamaSa TviTmkvlelobisadmi sociologiuri midgomis CamoyalibebaSi,
fsiqologiuri midgomis sapirispirod, romelic popularuli iyo mis droSi da
dRemde upirispirdeba sociologiur midgomas. Tumca mravali kerZo daskvnebi
uaryofili iqna an dazustebuli, mainc am Sromis ZiriTadma ideam SeinarCuna
Tavisi mniSvneloba dRemde.
sazogadoebaSi TviTmkvlelobaTa zrdis mizezebi namdvilad saWiroa veZeboT
krizisul socialur situaciebSi. amave dros aucilebelia mxedvelobaSi gvqondes
ara mxolod sazogadoebrivi dezorganizaciis, moraluri gaudabnoeba,
dacarielebis mdgomareoba da socialuri kavSirebis Sesusteba, aramed pirvel
rigSi iseTi socialuri procesebi, romlebsac badebs kapitalizmi, rogoricaa
mSromeli masebis umuSevrobis, siRaribisa da tanjvis gza.
moralis filosofiur-sociologiuri koncefcia
ramdenadac sazogadoebad diurkemi Tvlida individTa moralur erTianobas,
amdenad moralis bunebis, warmoSobisa da funqciebis ganmartebaSi igi mxars
uWerda ,,sociologizmis” konceptualur sqemas. gamoyavs ra morali socialuri
pirobebidan, socialuri garemodan, socialuri struqturidan, oRond am cnebebis
Tavisufali specifikuri gagebiT.
Tavdapirvelad diurkemi morals ganixilavda, rogorc yofaqcevis obieqtur wesTa
sistemas,romelTa ganmasxvavebeli Tviseba iyo maTi iZulebiToba, romlisadmi
daumorCileblobac individs ar SeeZlo. moralis mTavar niSnad diurkemi Tvlida
movaleobas, romlis aRsrulebac adamianis moqmedebas moralur moqmedebad aqcevs.
SemdegSi diurkemma yuradReba miaqcia moralis nebayoflobiT aspeqts, mis iseT
Taviseburebebs, rogoricaa sasurveloba, mimzidveloba da individis pirad
dainteresebas moraluri RirebulebebiT – Tavisi bunebiT sazogadoebrivi
RirebulebiT, obieqturi saTnoebebiT.
moraluri fenomenebis rogorc genezisis, ise funqcionirebis sociologiuri
axsnis mcdelobisas, diurkemma xelaxla gaiziara moraluris socialuri
determinaciis wesebi. ,,Sromis danawilebaSi” igi asabuTebda moralur
SexedulebaTa istoriuli ganviTarebis princips morfologiur an struqturul
faqtorebTan damokidebulebaSi. mogvianebiT man xazi gausva sulieri aRmavlobis
,,gamxnevebis, aRfrTovanebis momentebs”, ,,qmnadobisa da ganaxlebis” periodebis
mniSvnelobas, romlebic mexsierebaSi rCebian ideebis, idealebisa da
Rirebulebebis saxiT. es ukanasknelni kvlav da kvlav iwarmoebian da Zleben
dResaswaulebis, saojaxo religiuri da saero ceremoniebis organizaciis gziT,
istoriuli xelovnebis, dramatuli warmodgenebis wyalobiT, rodesac adamianebs
SeuZliaT eziaron koleqtiur moralur cxovrebas.
yvela SemTxvevaSi diurkemi amtkicebda moralis socialur arsebas. ,,moralis
RvTaebrivi, wminda xasiaTisadmi” xazgasma, man axsna imiT, rom rogorc religias,
ise moralsac Tavis sawyisad da obieqtad aqvT sazogadoeba, romelic aRemateba
individs Tavisi ZaliTac da avtoritetiTac. sazogadoeba moiTxovs pirad
uangarobas da TviTSewirvas – eseni ki moralis savaldebulo komponentebia. kanti
axdens RmerTis postulirebas, romlis gareSec misi hipoTeza moralis Sesaxeb
gaugebaria; Cven vaxdenT sazogadoebis postulirebas, romelic specifikurad
gansxvavebulia individebisagan, ramdenadac sxvagvarad morals ar aqvs mizani,
xolo movaleobas ara aqvs safuZveli.
moralis mis warmomqmnel sazogadoebriv pirobebTan dakavSirebisas, diurkemi
SesaZleblad ar Tvlida revoluciuri xasiaTis sazogadoebrivi idealis
wamoyenebasa da dasabuTebas, romelic moiTxovda socialuri struqturis Zireul
msxvrevas. im SemTxvevaSi rodesac morali ,,CamorCeba sazogadoebis realur
pirobebs”, Tvlida igi, saWiroa mxolod misi miyvana Secvlil struqturasTan
SesabamisobaSi da meti araferi.
stabiluri sazogadoebrivi struqturiT moralis gansazRvrulobis ideam diurkemi
moralur relativizmTan miiyvana. Tu moralis yvela forma erTnairad
ganpirobebulni arian arsebuli struqturiT, maSin isini yvelani erTnairad
marTlzomierad sworia da ar arsebobs obieqturi kriteriumi romelime maTganis
upiratesobis dasadgenad da asaRiareblad.
sazogadoebrivi krizisis, romelsac moraluri buneba aqvs, safuZvelSi Zevs
saerTo cnobierebis xasiaTisa da Sinaarsis cvlileba, cvalebadoba. Rirebulebisa
da normebis swraf cvlas Tan sdevs sazogadoebaSi yofili disciplinisa da
wesrigis dakargva. individualizmis morali jer kidev ar ganmtkicebula
sazogadoebrivi cnobierebis mTavari sazogadoebrivi Rirebulebisa da Sinaarsis
saxiT. Tanamedrove sazogadoebis organuli solidaroba ar gamoricxavs
yofaqcevis wesTa deficits, rasac mivyavarT anomiis, moraluri vakuumis,
unormobis mdgomareobasTan. amis ZaliT, Tanamedrove sazogadoeba Cavardnilia
moralur uwesrigobasa da qaosSi. ganicdis socialur aRreulobas da janys. am
krizisidan gamosavalia moraluri regulaciis gaZliereba.
,,koleqtiuri gonebis” funqciis Semsrulebel da koleqtiuri interesebis damcvel
mTavar organos diurkemis koncefciaSi warmoadgens saxelmwifo, romelic
,,fiqrobs da moqmedebs” mTeli danarCeni sazogadoebisaTvis. igi saxelmwifos
rols ganmartavda burJuaziuli liberalizmis suliskveTebiT, magram winaswar
ganWvrita individis interesebis sazianod saxelmwifos funqciebis metismeti
gaZlierebis, hipertrofiis SesaZlebloba. metismeti saxelmwifoebrivi
kontrolisagan individis dacvas unda moemsaxuros ,,meoradi” anu Sualeduri
socialuri jgufebi (religiuri, sawarmoo, da sxva). amis Sesatyvisad diurkemma
wamoayena individebis, rogorc Seabamisi socialuri jgufebis warmomadgenelTa
qcevis maregulirebeli gansakuTrebuli partikularuli moraluri kodeqsebis
idea da daaasabuTa am kodeqsTa istoriuli Seswavlis aucilebloba. ganaviTara
sxvadasxva profesiul jgufebSi miRebuli moralur moTxovnaTa fardobiTobis
idea. amave dros igi moiTxovda sazogadoebrivi mniSvnelobis mixedviT moralur
wesTa mkacri ierarqiis dadgenas. ojaxurma, profesiulma da samoqalaqo moralma
Seadgines, warmoqmnes ierarqiuli struqtura, romlis mwvervalze moTavsdnen
saxelmwifoSi ganxorcielebuli zogadadamianuri Rirebulebebi da idealebi.
diurkemma aRadgina kontis idea saxelmwifos, rogorc zogadobis yvela wevris
interesTa sayovelTao daokebisa da moraluri regulaciis organos Sesaxeb, am
interesTa socialuri, klasobrivi Sinaarsisagan damoukideblad.
moralur normaTa upirobo ierarqiis koncefcias hqonda formaluri xasiaTi da
mimarTuli iyo sazogadoebrivi stabilurobis SenarCunebasa da mxardaWeraze.
diurkemis azriT, adamianis moralur qcevas axasiaTebs sami mTavari niSani:
disciplinis grZnoba, jgufisadmi mikuTvnebuloba da avtonomia. igi imdenad did
mniSvnelobas aniWebda moralur disciplinasa da kontrols, rom arsebiTad,
tolobis niSans svamda disciplinasa da morals Soris. mxolod adamians ZaluZs
Segnebulad icavdes disciplinas, romlis wyalobiTac xdeba SesaZlebeli
Tavisufleba. iseTi Tviseba, niSani, rogoricaa ,,jgufuri mikuTvnebuloba”
xorcSesxmulia moralis socialuri arseba, xolo ,,avtonomiurobaSi” ki -
sazogadoebrivi ganawesisadmi Segnebuli da nebayoflobiTi miyolis idea.
moralis sazogadoebrivi funqciebis ganmarteba diurkemma uSualod daukavSira
aRzrdis Teorias. aRzrdis mizania socialuri arsebis Camoyalibeba, bavSvSi misi
pirovnebis im Tvisebebisa da unarebis ganviTareba, romlebic sWirdeba
sazogadoebas. aRzrdis saqme isaa, rom bavSvi, romelic Tavisi ganviTarebis sawyis
stadiaze egoisturi da arasocialuri arsebaa, yvelaze efeqturi saSualebebiT
gardaqmnas sxvad, iseT arsebad, romelsac SeeZleba moraluri da socialuri
cxovreba.
Tanamedroveobis moralur problemaTa ganmarteba diurkemTan eyrdnoba mis
anTropologiur Teorias, adamianuri bunebis ormagobis koncefcias,EX koncefcias.
adamianis biologiuri buneba (unarebi, biologiuri unarebi, impulsebi, vnebebi)
winaaRmdegobaSia mis socialur bunebasTan, romelic aRzrdis gziT iqmneba
(normebi, Rirebulebebi, idealebi). es ganapirobebs mudam Seuwyvetel Sinagan
mRelvarebas (SfoTs), daZabulobisa da SiSis grZnobas. sazogadoebis mxolod
makontrolirebeli moqmedeba akavebs adamianis biologiur bunebas, mis vnebebsa da
apetits, mohyavs isini gansazRvrul CarCoebSi. rodesac sazogadoeba asustebs
Tavis kontrols individze, warmoiqmneba anomia, sazogadoebisa da individis
dezintegraciis mdgomareoba. am sazogadoebriv mdgomareobaSi ar arsebobs
individualuri qcevis mtkice moraluri regulacia, iqmneba Taviseburi saxis
moraluri vakuumi, rodesac Zveli normebi da Rirebulebebi ukve aRar asruleben
Tavis rols, axlebi jer kidev ver ganmtkicebulan da damkvidrebulan. es
mdgomareoba upirispirdeba moralur wesrigs, regulacias, kontrols, romlebic
axasiaTebs sazogadoebis normalur, ,,janmrTel” mdgomareobas.
,,Sromis danawilebaSi” diurkemma anomia ganixila socialuri struqturis
mxridan,axsna ra igi sazogadoebis zrdis, ganviTarebis bazaze sazogadoebriv
funqciaTa SeuTanxmeblobiT. ,,TviTmkvlelobaSi” igi anomias ganixilavda, rogorc
moralur kriziss, romlis drosac sazogadoebrivi Zvrebis niadagze irRveva
individualur moTxovnilebaTa da vnebaTa normatiuli regulaciis sistema, rasac
mivyavarT pirovnebis mier wonasworobis dakargvasTan, mis mier jgufisadmi
kuTvnilebis grZnobis, disciplinisa da solidarobis dakargvasTan.
diurkems utopiurad sjeroda, rom SesaZlebelia individualuri da
sazogadoebrivi moTxovnilebebis Segnebuli regulireba da maTi Sekaveba realuri
sazogadoebrivi SesaZleblobebiT nakarnaxevi SezRudvebis CarCoebSi, ise, rom am
dros kapitalisturi urTierTobani SenarCunebuli iqneboda. amas xeli unda
SeeSala daZabulobis, sulieri krizisis, imedgacruebisa da sevdis, naRvelis
grZnobaTa da rogorc Sedegi devianturi (normidan gadaxrili) qcevis
warmoSobisaTvis.
moralis socialuri arsebis damuSavebisas diurkemma gamoTqva mravali swori
azri. dadebiTi iyo moralis genezisisaTvis socialuri pirobebis gadamwyvetobis
aRiareba, sazogadoebisaTvis moraluri wesebis funqcionaluri Sedegebis analizi,
erTis mxriv maTi sociokulturuli cvalebadobis da meores mxriv, sayovelTaobis
aRiareba.
moralisadmi, rogorc socialuri faqtisadmi midgoma mimarTuli iyo im TeoriaTa
intuitivizmis winaaRmdeg, romlebmac gamocxadebaze dayrdnobiT daasabuTes
moralis zebunebrivi xasiaTi. diurkemma uaryo agreTve emotivizmi, romelsac
moraluri msjelobani gamohyavda grZnobebisagan da uaryofda maT mcdarobas an
WeSmaritebas.
principulad moralis sociologiuri ganmarteba Zalian nayofieria, magram
diurkemis koncefcia iyo friad abstraqtuli da calmxrivi. misi argumentebi
sazogadoebis, rogorc moraluri miznis erTaderTi Sesaferisisa da Rirseulis
sasargeblod, dausabuTebeli da sustia. saeWvoa, magaliTad SeiZlebodes
pirovnebis moraluri Rirebulebis, misi harmoniuli ganviTarebis uaryofa da
Tumca diurkemi aRiarebda da aqtiurad icavda individis uflebasa da Rirsebas,
mainc misi Teoria ar aZlevda mas saSualebas dialeqtikurad ganexila pirovnebisa
da sazogadoebis urTierToba konkretul istoriul pirobebSi. sazogadoebis
individze upiratesobis principi susti iyo. abstraqtuli araistoriuli
koleqtivizmi imdenadve gaumarTlebelia, rogorc diurkemisve gakritikebuli
abstraqtuli individualizmi, pirovnebisa da sazogadoebis urTierT-
damokidebuleba, moraluri TvalsazrisiT ganxiluli SeuZlebelia dayvanili
iqnes subordinaciis mimarTeba-- damokidebulebaze. maT Soris dialeqtikuri
religiis filosofiur - sociologiuri koncefcia
religiis koncefciam daasrula diurkemis ideis ganviTareba koleqtiuri
cnobierebis, rogorc ,,fsiqikuri cxovrebis umaRlesi formis”, ,,cnobierebis
cnobierebis” Sesaxeb. pozitivizmisaTvis tradiciulma midgomam religiis mimarT,
rogorc mniSvnelovani socialuri institutisadmi, romelic uzrunvelyofs
sazogadoebis integracias. diurkemTan amerikeli da ingliseli anTropologebis,
kerZod jeim freizerisa da robert smitis Sromebis gavleniT SeiZina religiis
sociologiuri axsnis gzebisa da saSualebebis Ziebis forma. diurkemma mimarTa
eTnografiul masalas, imitom, rom adreuli evolucionizmis suliskveTebiT
Tvlida, rom ,,religiuri azrovnebisa da cxovrebis yvela arsebiTi elementi
SeiZleba napovni iqnas ukidures SemTxvevaSi yvelaze primitiuli religiebis
CanasaxebSi”. totemizmis, rogorc religiis yvelaze primitiuli formis kvlevisas,
igi imedovnebda, gaego religiis arseba da funqcia Tanamedrove ,,rTul”
sazogadoebaSi, romelsac ,,erTi da igive pirveladi sazogadoebis” (1, gv.33) martiv
kombinaciad Tvlida.
religiis gansazRvrebis Sesaxeb sakiTxis midgomisas misi pirvelyofili formebis
Seswavlis bazaze, diurkemi amtkicebda, rom zebunebrivis idea, RmerTis idea ar
aris religiis aucilebeli atributi. yoveli religiuri rwmenisaTvis
damaxasiaTebel niSnad, romelic maT yovelgvari gamonaklisis gareSe axasiaTebT,
frangi sociologis azriT, aris religiis mier gaSuqebuli yvela saganTa or
dapirispirebul klasad: saerod (yoveldRiuri, amqveyniuri, vulgaruli,
uwminduri, arawminda) da sasuliero, wmindad dayofa.
sasuliero, wminda flobs, pirveli, akrZalviTobas, amqveyniuri movlenebisagan
gancalkevebulobas; meore aris miswrafebaTa, siyvarulisa da pativiscemis
obieqti. amgvarad, wminda erTdroulad aris, rogorc iZulebis (akrZalvis), ise
pativiscemis (avtoritetis) wyaro. es diurkemis azriT miuTiTebs wmindas
sazogadoebriv xasiaTze. ramdenadac mxolod sazogadoeba flobs aseTive
Tvisebebs; igi erTdroulad avtoritetis, siyvarulis, Tayvaniscemis wyarocaa da
iZulebis wyaroc. wminda, sasuliero ganasaxierebs koleqtiur Zalebs,
individualur cnobierebaSi nergavs zogadis ideas, akavSirebs maT raRaca
iseTTan, rac maT aRemateba, maTzea aRmatebuli.
saero dakavSirebulia adamianis yoveldRiur cxovrebasTan, mis yoveldRiur
individualur saqmianobasTan, kerZo interesebTan da ,,egoistur vnebebTan”.
amgvarad, wminda da saeros dixotomia gamomdinareobs diurkemTan socialurisa da
individualuris dixotomiisagan. diurkemma ase ganmarta religia: ,,esaa rwmenaTa
da adaT-wesTa mTlianobiTi sistema, romelic exeba wminda (sasuliero) e.i.
akrZalul, nivTebs, rwmenaTa da adaT-wesTa, romlebic aerTianeben erT moralur
Temad, wodebuls eklesiad, yvela imaT, vinc maT misdevs, aRiarebs.” eklesiis qveS
mas esmis iseTi organizacia, romelic awesrigebs jgufis koleqtiur religiur
cxovrebas. TviT pirvelyofil adamianebsac ki hqondaT ,,eklesia” e.i. hyavdaT iseTi
adamianebi, romlebic zrunavdnen religiuri adaT-wesebis droul da swor
Sesrulebaze. amqveyniuri, ,,vulgaruli” saqmianobis ZiriTadi magaliTia, SromiTi
saqmianoba - mwuxarebis, simwris da dardis wyaro, xolo sasuliero saqmianobisa -
koleqtiuri religiuri ceremoniebi da ritualebi, mxiarulebisa da sulis
amaRlebuli mdgomareobis wyaro. diurkemma araerTxel ganacxada, rom religiis
miseuli gansazRvreba Sorsaa saerTod miRebulisagan. misi mTavari niSania -
wminda (sasuliero) obieqtebze mimarTuli adaT-wesebis Sesruleba-dacva, romelTa
manipulirebis Sedegad izrdeba jgufis solidaruli Zala, mtkicdeba saerTo
(sazogadoebrivi) cnobiereba, romelic exmareba individTa suls da aZlevs maT
cxovrebaSi ase aucilebel darwmuneblobas, rwmenas.
rogorc ,,sociologizmis” Teoritikosi, diurkemi Tvlida, rom arc fizikur, arc
biologiur mizezebs ar SeuZliaT axsnan religia, misi warmoSoba da arseba.
amitom man uaryo animizmi, romelsac religia gamohyavda ukvdavi sulis Sesaxeb
warmodgenisagan (eduard teilori) da egreTwodebuli naturizmi, romelsac
religia gamohyavda fizikuri, bunebrivi Zalebisadmi iZulebiTi Tayvaniscemisagan
(a. kuni, vilhelm Svarci, maqs miuleri da sxv). es Teoriebi dakvirvebad realobas
zed adeben ,,ararealur samyaros, romelic mTlianad fantastikuri saxeebisganaa
Semdgari”. mkvlevaris amocana ki isaa, rom ipovos is obieqturad arsebuli
realoba, romelic warmoadgens religiur rwmenaTa da adaT-wesTa mizezs, obieqtsa
da mizans. es realoba - sazogadoebaa.
religiis sociologiuri koncefciis ganviTarebisas, diurkemma gamoTqva misi azri
socialuri realobasa da religias Soris urTierTobaTa, damokidebulebaTa
sxvadasxva tipebis Taobaze. igi religias socialur movlenad Tvlida, ukidures
SemTxvevaSi sami azriT mainc: pirveli, rogorc socialurad determinirebul
movlenas; meore, rogorc socialuri realobis Sesaxeb warmodgenebis koleqtiur
cnobierebaSi ganxorcielebas (amgvari analizi dafuZnebulia sazogadoebasTan
religiuri warmodgenebis gaigivebaze; koduri warmodgenebis ontologizaciaze);
mesame, rogorc movlenas, romelsac aqvs funqcionaluri socialuri Sedegebi (rac
niSnavda, diurkemis koncefiis konteqstSi religiis analizs, rogorc movlenisa,
romelic akmayofilebda gansazRvrul socialur moTxovnilebebs).
religiis warmoSobis TvalsazrisiT ganxilvisas diurkemma misi wyaroebi,
sawyisebi dainaxa socialuri garemos gansakuTrebulobaSi, TaviseburebaSi.
,,Sromis danawilebaSi”, sadac jer kidev naTlad gamoiyofoda mizezobrivi axsna
sociologiuri analizis sxva saxeebisagan, diurkemma wamoayena debuleba, rom
religia SeuZlebelia iyos primitiul sazogadoebaTa safuZveli, Tumca
gamsWvalavs ki mas. igi ar SeiZleba iyos socialur struqturaTa mizezi, aramed
,,piriqiT, es ukanaknelni gvixsnian religiur warmodgenaTa siZlieresa da bunebas”
(2, gv.142). pirvelyofili sazogadoebis struqturaze, im socialur organizaciaze
miTiTeba, romlis asaxvasac da gamoTqmasac warmoadgens totemizmi, rogorc
religiuri sistema, iyo socialuris socialurisagan gamoyvanis moTxovnis
konkretizacia. mtkiceba, rom ,,religia aris socialuri garemos produqti”,
gulisxmobda sazogadoebasa da religias Soris mizezobrivi damokidebulebis
arsebobas, sazogadoebis kauzaluri prioritetis aRiarebas. mocemul SemTxvevaSi
socialuris qveS mas esmis socialur faqtTa morfologiuri Taviseburebani:
sazogadoebis agebuleba da misi wevrebis socialuri urTierTobis intensiuroba.
religiurobis WeSmariti wyaro aRmoCnda ,,erTad Sekrebili jgufi”.
urTierToba diurkemis mier mudam ganixileboda, rogorc pozitiuri faqti,
rogorc sikeTe, romelsac xalxisaTvis sixaruli da sulieri aRfrTovaneba
moaqvs. amgvari urTierToba, misi azriT, SeiZleba mxolod gareekonomikuri
urTierToba iyos, romelic Sromis procesis gareT sruldeba. diurkemma daxata
avstraliel tomTa cxovrebis or periods Soris arsebuli kontrastis naTeli
suraTi: arsebobisaTvis brZolis damqancveli mZime Sromis periodsa da
koleqtiuri sadResaswaulo zeimebis periods Soris, rodesac mTeli tomi Sromis
procesis dasrulebis Semdeg ikribeba erTad, erTgvarovani, mosawyeni da Rataki
arseboba icvleba ukiduresi egzaltaciis, aRgznebisa da aRmasvlis mdgomareobiT,
rodesac adamianebi TiTqosda moculni arian raRaca mZlavri ZaliT, romelic
aiZulebs maT ifiqron da igrZnon sxvagvarad, vidre Cveulebriv dRes. ase iqmneba
warmodgena or Tvisebrivad dapirispirebul samyaros Sesaxeb: yoveldRiur da
wminda, sulier samyaroTa Sesaxeb, romlebic badebs koleqtiurobis didi
gardamqmneli Zalis Sesaxeb rwmenas.
ufro naklebi sicxadiTaa damuSavebuli diurkhaimis mier religiuri
warmodgenebisa da sakulto moqmedebebis socialuri garemos meore
morfologiuri Taviseburebis, klanebisa da dasaxlebebis teritoriul
ganlagebaze kauzaluri damokidebulebis idea. igi amtkicebda, rom avstralielTa
warmodgenebSi mrisxane Zalebi ,,lokalizebulia garkveul oficialur
konteqstSi” da amitom ,,imyofebian da partikularizdebian (nawevrdebian)
garemomcveli garemos saxeebSi. garemosi, romelic maT gars artyiaT, romelSic
isini imyofebian”. sxvadasxva wodebani, dasaxelebani erTi da imave mZlavri Zalisa:
,,mana”, ,,vakan”, ,,orenda”, romlebic gvxvdeba sxvadasxva klanebSi, aisaxeba maTi
teritoriuli avtonomiiT. erTiani RmerTis ideis dabadeba warmoadgens tomTa
Soris urTierTgacvlisa da urTierTobis Sedegs.
magram ,,religiuri cxovrebis elementarul formebSi” didi adgili uWiravs
religiis, rogorc im sazogadoebrivi Zalebis gamoTqmis gansakuTrebuli formis
ganxilvas, romlebic iqvemdebareben individebs. amosavali punqtia, sazogadoebisa
da koleqtiur warmodgenaTa igiveobis Sesaxeb azri, mtkiceba, rom ,,sazogadoeba
aris adamianur cnobierebaT sinTezi”.debuleba, sazogadoebis, rogorc koleqtiur
cnobierebasTan mimarTebaSi pirveladis Sesaxeb icvleba ideiT imis Sesaxeb, rom
religiuri warmodgenebi qmnian sazogadoebas. sazogadoebrivi cnobierebis
religiurTan gaigivebisas, diurkemi amtkicebda, rom morwmuneTa RmerTi, mxolod
,,sazogadoebis figuraluri gamoTqmaa”, xolo RvTaebrivi principi, ,,sxva araferi
Tu ara sazogadoeba, hipostazirebuli da gardaqmnili.” amgvarad, religia TviT
sazogadoebaa, ufro swored, sazogadoebis im aspeqtTa fokusia, romlebic
aRbeWdilni arian RvTaebriobis TvisebebiT, amitom religiis gavlena kulturaze,
pirovnebaze, agreTve adamianuri azrovnebis ZiriTad kanonzomierebebze TiTqmis
usazRvroa. sazogadoeba religiuri kultisa da dogmatebis avtoric da saganicaa.
igi qmnis religias da iwvevs religiur Tayvaniscemas, igi erTdroulad RmerTicaa
da morwmunec.
religiis diurkemiseuli analizis mniSvnelovan, Tanac friad originalur moments
warmoadgens sakiTxis dayeneba religiis, rogorc simboluri sistemis, niSanTa
sistemis Sesaxeb, romelSic sociologiurma analizma is realoba unda dainaxos,
romelic mas bazisad emsaxureba, e.i. sazogadoeba. amis Suqze religia
ganixileboda rogorc simboloTa erToblioba, sistema, romlis safuZvelzec
xorcieldeba misi mTavari funqciebi, rogorc kulturis winaprisa da
translatorisa.
pirvelyofili totemis, rogorc im niSnis, simbolos analizisas, romlis
daxmarebiTac ganisazRvreboda pirvelyofili adamianis jgufuri mikuTvnebuloba,
diurkemma ganixila materialuri kulturis xxva sagnebic, rogorc niSnebi,
romelTa mixedviTac SeiZleba SeviWraT garkveuli istoriuli epoqis koleqtiuri
cnobierebis mdgomareobaSi. igi mivida daskvnasTan, rom socialuri cxovreba
,,SesaZlebelia mxolod farTo, vrceli simbolizmis wyalobiT”.
CaTvala ra, rom religiis mTavari komponentia ara misi dogmaturi nawili, aramed
religiuri saqmianoba, romelic wes-CveulebaTa koleqtiur SesrulebaSi
gamoiTqmeba. diurkemma gaakeTa daskvna religiis dadebiTi sazogadoebrivi
funqciis Sesaxeb. misi azriT, kulti mimarTulia adamianTa qcevaSi RvTaebrivisa
da saeros dualizmis ganxorcielebaze. Sesabamisad yvela religiuri wes-
Cveulebani iyofian or saxeobad: negatiurad da pozitiurad. pirvelTa mizania,
mkveTrad gamijnos RvTaebrivi da saero, daicvas RvTaebrivi saero wabilwvisagan,
miuaxlovos adamiani RvTaebrivs TviTaRkveTis, pirad sikeTeze uaris Tqmis,
TviTdamdablebis, TviTSewirvis an ukiduresi asketizmis fasad. pozitiuri kultis
amocanaa, RvTaebrivi samyarosadmi morwmuneTa ziareba. sakulto praqtikaSi
diurkemma gamoyo Semdegi ZiriTadi socialuri funqciebi: diciplinaruli anu
maiZulebeli da makontrolirebeli; kvlav warmoebiTi, romlis meSveobiTac
xorcieldeba axali Taobisadmi socialuri memkvidreobis gadacema; da bolos,
eiforiuli, romelic socialuri keTildReobis, samxiarulo grZnobebis SeqmnaSi
mdgomareobs . religiis sociologiuri analizis aramTavari, meorexarisxovani
produqti iyo adamianuri cnobierebis Sinaaris, ZiriTadi logikuri unarebis
warmoSobis analizi: zogadi cnebebis (konceptebis) Seqmnisa da klasifikaciis
unarTa analizi. erTic da meorec man axsna, rogorc socialuri, religiuri
cxovrebis Sedegi, rogorc ,,religiuri azris” produqtebi, romlebic savsea
socialuri SinaarsiT. uaryo ra empirizmi da apriorizmi, romelTac ar SeuZliaT
axsnan kategoriaTa sayovelTao xasiaTi, diurkemma gamoiyena struqturuli
midgoma da daamtkica, rom zogad cnebaTa SinaarsSi Sedian sazogadoebrivi
yofierebis sxvadasxva mxareebi. magaliTad, drois idea TiTqos warmoiSoba
regularul RvTaebriv wes-Cveulebebze da ceremoniebze dakvirvebebisagan. maTi
ganmeorebadoba mzisa da mTavris ciklTa regularobasTan erTad qmnis
periodulobis, xangrZlivobis, droulobis cnebebs, zustad aseve sivrcis
kategoria gaCnda TiTqos erTi da imave civilizaciis adamianTa mier sivrcis
erTnairi Sefasebisa da diferenciaciis Sedegad. kategoriaTa obieqturoba
diurkemma axsna maTi koleqtiurobiT, sayovelTao mniSvnelobiT, sayovelTao
aRiarebiTa da gamoyenebiT.
im safuZvelze dayrdnobiT, rom religia TiTqos gamoxatavs WeSmaritad arsebul
urTierTobebs. diurkemi, religiisa da mecnierebis urTierTdamokidebulebebis
kvlevisas, mecnierebas religiis gagrZelebad da srulyofad Tvlis.
sazogadoebrivi cnobierebis formebis gnoseologiur analizze uaris Tqmam igi
miiyvana maTi specifikis gaugebrobasTan, maTi naTesaobisa da memkvidreobis
mtkicebasTan. religia maradiul warmonaqmnad gamocxadda, ramdenadac mudam
iarsebebs adamianisa da sazogadoebis damokidebulebis ideologiur formaSi
Semosvis aucilebloba. religias eboZa, mieniWa friad farTod da formalurad
gagebuli ideologiis niSan-Tvisebebi.
gamoacxada ra religia RmerTis gareSe, aiyvana ra sazogadoeba RvTaebriv taxtze,
rogorc Cans diurkemma gaacnobiera, rom adamianuri individis problema,
individisa, romelsac igi mudam ganixilavda, rogorc sazogadoebis problemebze
damokidebuls, Teoriulad gadauWreli rCeba. individis koncefciis sazogadoebis
koncefciasTan organuli dakavSireba SesaZlebelia mxolod sazogadoebriv-
sawarmoo saqmianobis safuZvelmdebeli rolis aRiarebis safuZvelze, erTad
akavSirebs adamians mis bunebasTan da sazogadoebriv garemosTan, da xdis mas
istoriis Semoqmedad. uaryo ra ekonomikis gadamwyveti roli, diurkemi problemas
miudga meore mxridan, meore bolodan. debulebidan, rom tradiciuli religiis
sfero sul ufro da ufro viwrovdeba, diurkemi gadavida mtkicebaze, rom
koleqtiuri cnobiereba mis Tanamedrove sazogadoebaSi iZens axal Sinaarss da
formas, xorcieldeba ra ,,adamianurobis religiaSi”, romlis racionaluri
gamoTqmaa - individualizmis morali. sazogadoebis ganviTarebis zomis
Sesabamisad pirovnebisadmi pativiscema xdeba TiTqosda sazogadoebrivi dogma;
koleqtiuri sazogadoebrivi Zalebi gamoxatulebas pouloben individis kultSi.
adamianisadmi, rogorc RvTaebriobis individualuri ganxorcielebisadmi
damokidebulebas, diurkemis azriT, SeuZlia axsnas Tayvaniscemis obieqtis
moulodneli Secvla. magram damajerebeli Teoriuli argumentebis moyvana ver
SesZlo. man ver SesZlo daesabuTebina, rom abstraqtuli humanizmis idea,
namdvilad xdeba burJuaziuli sazogadoebis yvela klasis ideologiad, romlis
safuZvelzec SeiZleba moxdes misi ideuri gaerTianeba.
waarTva ra religiis cnebas misi ZiriTadi komponenti, zebunebrivis, RmerTis
rwmena, daicva ra religiis, rogorc rwmenebisa da wes-CveulebaTa sistemis,
romelic exeba romelime socialurad mniSvnelad obieqts, farTo gageba,
diurkhaimma arsebiTad gaaigiva religia abstraqtul ideologiasTan, romelsac
aqvs zedrouli, maradiuli xasiaTi da romelic erTnairad vlindeba yovel
sazogadoebaSi.
ideologia, namdvilad asrulebs maintegrirebel, mamobilizebel, maregulirebel
rols, xolo individis doneze xels uwyobs dajerebulobis, socialuri
keTildReobis, darazmulobisa da enTuziazmis grZnobebis warmoSobas. sworia
isic, rom ideolgiis gareSe SeuZlebelia sazogadoeba, da am azriT igi mudam
iarsebebs, rameTu aregulirebs da aorganizebs adamianTa socialur qcevebs.
diurkemis adgili sociologiis istoriaSi.
,,sociologizmi“ da marqsizmi
dRes diurkemis gavlena sociologiaze sayovelTaodaa aRiarebuli. man yuradReba
miaqcia sociologiuri mecnierebis mraval sakvanZo, fundamentur problemebs,
riTac SeiZleba aixsnas misi ideebis gavrceleba evropasa da amerikaSi da agreTve
is interesi, romelic dRes arsebobs mis Semoqmedebisadmi.
sazogadoebis buneba, misi maintegrirebeli sawyisi, misi ,,janmrTeli” da
paTologiuri mdgomareoba, sazogadoebrivi cnobierebis arseba da funqciebi,
sociologiuri gamokvlevis meTodebi da sociologiis, rogorc mecnierebis
statusi; yvela es problema gadaWrili diurkemis mier sakmarisad mTliani
filosofiur-sociologiuri koncefciis poziciebidan, ueWvelad miekuTvneba
Teoriuli sociologiis mniSvnelovan problemaTa ricxvs. dRes rodesac
msjeloben Tanamedrove samyaros ganviTarebis gzebis Sesaxeb, sul ufro xSirad
udareben erTmaneTs marqsis, diurkemis, veberisa da paretos Teoriebs.
,,sociologizmis” zogadTeoriuli debulebebi safuZvlad daedo struqturuli
funqcionalizmis skolis principebs. tyuilubralod ar uwoda mas ,,socialur
mecnierebaTa saerTaSoriso enciklopediam” Tanamedrove sociologiuri Teoriis
erT-erTi mTavari fuZemdeblis saxeli. struqturuli funqcionalizmi Tavis
Teoriul-meTodologiur koncefcias afuZnebs diurkemis mier damuSavebul
koncefciaze, romelic sazogadoebas ganixilavs, rogorc TviTregulirebad
sistemas, mflobels Tvisebebisa, romlebic dauyvanadia calkeul elementTa
Tvisebebze, aseve debulebaze, romelic sazogadoebriv wesrigs ganixilavs,
rogorc sazogadoebis normalur mdgomareobas, romlebic exebian aRzrdisa da
kontrolis institutebis mniSvnelobas, socialuri movlenebis analizisadmi
funqcionaluri midgomis principebs, romlebic am movlenebs ganixilavs sistemaSi
maT mier Sesrulebuli rolis TvalsazrisiT. ar iqneba gadaWarbeba imis mtkiceba,
rom diurkemis naCvenebi mimarTulebani sazogadoebis analizisa aRebuli erTad,
Seadgenen Tanamedrove struqturul funqcionalizmis ZiriTad Teoriul bagaJs.
zogi avtori, magaliTad, paul barti da sxvebi, ,,sociologizmsa” da marqsizms,
sazogadoebis doqtrinebis erT jgufSi rTaven. aseve xSirad maT Soris garkveul
paralelebsac atareben. diurkemi icnobda marqsis Sromebs, aRiarebda maT
mniSvnelobas da akritikebda mis zogierT ZiriTad Teoriul debulebebs.
marqsizmis kritikisas, diurkemma igi gaaigiva vulgarul ekonomikur
determinizmTan, romelic aRiarebs sazogadoebrivi movlenebis ekonomikur
faqtorebze calsaxa mizezobriv kavSirs da uaryofs ekonomikur cxovrebaze
ideebis ukuzegavlenas. amave dros diurkemma TviT gansazRvra is punqti, romelSic
misi koncefcia axlosaa marqsizmTan, saxeldobr, esaa ,,idea imis Sesaxeb, rom
socialuri cxovreba unda aixsnas ara imaTi TvalsazrisebiT, SexedulebebiT, vinc
maTSi monawileobs, aramed ufro Rrma mizezebiT”.
socialuri cxovrebis obieqturobis qveS diurkems savsebiT sxva ram esmis vidre
marqss. obieqturoba diurkhaimis azriT, esaa socialuri fenomenebis
individualuri cnobierebis, individualuri warmodgenebisagan damoukidebloba,
esaa koleqtiuri cnobierebis obieqturi arseboba individis cnobierebasTan
mimarTebaSi. marqsis mixedviT ki obieqturoba, esaa sazogadoebrivi ganviTarebis
bunebriv-istoriuli xasiaTi, romelic mimdinareobs kanonebis mixedviT, romlebic
ar arian damokidebulni arc individualur da arc koleqtiur cnobierebaze.
socialurisadmi xazgasmisas, diurkems socialuris qveS upiratesad ideologiuri,
ufro zustad moraluri esmis. socialur garemos igi aigivebda moralur
garemosTan. marqss ki socialuri urTierTobani ar dahyavs mxolod ekonomikur
urTierTobaze, aRiarebs socialur kavSirTa (ojaxobrivi, erovnuli, klasobrivi,
jgufuri) arsebobas, materialur warmoebiT urTierTobebs im safuZvlad Tvlis,
romelzec yalibdeba sxva urTierTobani da romlis wyalobiTac isini ivsebian
konkretuli istoriuli SinaarsebiT. ekonomikas igi martivad uyurebs, rogorc
,,samrewvelo teqnikis mdgomareobas” da Tvlis, rom ekonomikuri kavSirebi ar
qmnian myar socialur kavSirebs. ekonomikuri saqmianoba, misi azriT
,,asocialuria”. diurkemis ,,socialuri tipebi”, romlis qveSac mas esmoda
sxvadasxva istoriuli periodis sazogadoebani, aRniSnaven ekologiuri,
demografiuli da ideologiuri faqtorebis erTian kompleqss. ideologiuri
faqtorebs igi Tvlida ganmsazRvrelad. ,,socialur tips” araviTari saerTo ar
aqvs sazogadoebriv-ekonomikur formaciasTan, romelSic aRiarebulia warmoebiTi
urTierTobis ganmsazRvreloba.
sazogadoebrivi cxovrebis kanonzomierebaTa axsnaSi diurkemi da misi mimdevrebi
amodiodnen e.w. koleqtiuri cnobierebisagan. amave dros am ukanasknelis
warmoSoba da arseba, diurkemis azriT, uSualod damokidebulia individebs Soris
urTierTobebze, romlebic ganixilebia raime konkretuli istoriuli pirobebis
gareSe, agreTve adamianTa konkretul-istoriuli saqmianobisagan mowyvetiT.
urTierTobis rTuli procesi diurkemis mier ganixileba mxolod, rogorc
individTa fsiqologiuri urTierTzemoqmedeba koleqtiuri Sekrebebis,
ceremoniebis, religiuri dResaswaulebisa da Cveulebebis dros, romlebic
dapirispirebulia mis mier sazogadoebriv-SromiT saqmianobasTan. rogorc
leontievi aRniSnavs ,,am da masTan axlos mdgom avtorTa SromebSi sazogadoeba
gamodis uwinares yovlisa, rogorc sazogadoebis cnobiereba, adamianuri individi
ki ufro, rogorc ,,mourTierTobe“, vidre praqtikulad moqmedi sazogadoebrivi
arseba“ (gv.270).
sazogadoebriv urTierTobebs diurkemi aidializebda, ganmartavda, rogorc
Tanxmobis, solidarobis, harmoniisa da TanamSromlobis urTierTobebs.
socialuri kofliqtebi da winaaRmdegobebi gahqonda ,,normaluri”, bunebrivi,
sazogadoebrivi wesrigis farglebs gareT, maT ganixilavda, rogorc avadmyofobas,
romlis likvidaciac SesaZlebelia ise, rom ar SevcvaloT ZiriTadi
sazogadoebrivi safuZvlebi. am ganwyobaSi iyo koncentrirebuli ,,sociologizmis”
ZiriTadi paTosi;
sazogadoebis cnobierebis globaluri ganmarteba, rogorc koleqtiuri
warmodgenebis erTobliobisa, misi calkeuli normebis arsebiTi specifikis
gamoyofis gareSe, sazogadoebrivi cnobierebis sxvadasxva formebis Sesaxeb
sakiTxis Secvla, maTi funqciebis Sesaxeb sakiTxiT, zogierTi funqciis
hiperbolizacia da yvela maTi Secvla, arsebiTad, erTiT, - maintegrirebeli
funqciiT. aseTia diurkemiseuli ,,sociologizmis” gnoseologiuri safuZvlebi.
am koncefciis winaaRmdegoba dafuZnebulia naturalistur - obieqtur
meTodologiasa da sazogadoebasTan gaigivebul koleqtiuri cnobierebis
spiritialistur Teorias Soris arsebul winaaRmdegobaze.
ganicdis ra Rrmad da mwvaved sazogadoebriv kriziss, diurkemi fiqrobda, rom, Tu
am kriziss bolos ar movuRebdiT, maSin igi fatalur rezulatebTan migviyvanda.
amitom sociologis Zalisxmeva mimarTuli unda iyos imaze, raTa SeenarCunebina
arsebuli sazogadoebrivi organizaciis safuZvlebi, gardaeqmna reformis gziT da
gaeumjobesebina igi. ,,sociologizmi“, rogorc koncefcia am miznis dasabuTebas
emsaxureboda.
diurkemis adreuli da gviani Teoria
emil diurkemi Rrmad iyo darwmunebuli imaSi rom, didi struqturebi
sazogadoebaze, sazogadoeba ki – individTa fiqrebsa da moqmedebebze axdens
gavlenas. misma Sromam, romelic xazs usvamda socialur struqturebsa da
kulturas, rogorc amas talkot parsonsi da sxvebi aRniSnaven yvelaze didi
gavlena struqturul-funqcionalur Teoriaze iqonia.
diurkemis sociologiis amosaval wertils warmoadgens socialuri faqtis ideis
ganviTareba da gamoyeneba. am TavSi Cven bevrs visaubrebT am koncepciis Sesaxeb,
magram mokled da Tanamedrove sityvebiT rom ganvmartoT socialuri faqti
warmoadgens socialur struqturebs, kulturul normebsa da Rirebulebebs,
romlebic aqtorebTan mimarTebaSi maiZulebeli da garegania. studentebisTvis
aseTi maiZulebeli xasiaTi gaaCnia univeristetis biurokratiulobas, an amerikuli
sazogadoebis normebsa da Rirebulebebs, romlebic did gavlenas axdenen kolejis
ganaTlebaze. msgavs socialur faqtebs adamiani socialuri cxovrebis yvela
sferoSo waawydeba.
imisaTvis, rom gaviazroT Tu ratom ganaviTara diurkemma socialuri faqtis
Sesaxeb idea da Tu ras niSnavs es termini, unda davakvirdeT im inteleqtualuri
konteqstis aspeqtebs, romelSic Tavad cxovrobda.
diurkemis azriT, sociologia mecxramete saukunis safrangeTSi warmoiSva.
sociologiis sawyisad - antikur filosofosebs (platoni, aristotele), met-
naklebad Tanamedroved ki – frang filosofosebs, monteskiesa da kondorses-s
aRiarebda. magaliTad, diurkemi wers: “swored monteskie iyo pirveli vinc
socialuri mecnierebis principebi Camoayaliba”. Tumca, diurkemis azriT,
monteskie saTanadod Sors ar wasula: “axali disciplinis Seqmnis nacvlad isini
socialuri faqtebis Sesaxeb mxolod sazriani Sexedulebebis gamoxatviT
Semoifarglebodnen.” vats mileris azriT, saerTo jamSi diurkemisaTvis monteskie
“Tan socialuri mecnierebis pioners warmoadgens, romelmac Zveli
koncefciebisagan ganTavisufleba SesZlo, magram amave dros zogierT SemTxvevaSi
mainc maTi gavlenis qveS eqceva”. diurkemis azriT, sen-simonma gansazRvra
socialuri samyaros mecniereba, magram misi ideebi naCqarevi da arasrulyofili
iyo. es ideebi, diurkemis azriT, kontma gaaumjobesa, romelic “pirveli iyo vinc
mkafiod da meTodologiurad scada sazogadoebebis pozitiuri mecnierebis
Seqmna”.
marTalia termini sociologia ramdenime wlis win ukve gamoyenebuli hqonda
konts, magram gviani mecxramete saukunis safrangeTSi sociologiis dargi ar
arsebobda. ar arsebobda arc skolebi, arc departamentebi da arc sociologiis
profesorebi. ramdenime moazrovnis naSromi met-naklebad sociologiuri iyo,
magram es ver gaxdeboda “saxli” disciplina sociologiisaTvis. ufro metic,
msgavsi disciplinis daarsebas Zlier opozicias uwevdnen arsebuli disciplinebi.
yvelaze metad ewinaaRmdegebodnen fsiqologia da filosofia, romlTa
warmomadgenlebic Tvlidnen rom Tavad faravdnen im Temebs rasac sociologia
Seiswavlida. diurkemisaTvis, romelic mTel Tavis miswrafebas sociologias
uZRvnida, dilemas warmoadgenda gamoyofili da gansazRvruli adgilis Seqmna
sociologiisaTvis.
imisaTvis, rom sociologia filosofiisagan gamoeyo, diurkemi amtkicebda rom
sociologia orientirebuli unda iyos empiriul kvlevebze. es erTi SexedviT
ioli sCans, magram situacias arTulebda diurkemis rwmena, rom sociologiaze
gavlenas axdens filosofiuri skola TviTon sociologiis SigniT. misi azriT,
epoqis ori didi figura, romlebic Tavs sociologebs uwodebdnen, konti da
spenseri, socialuri samyaros empiriuli Seswavlis nacvlad ufro
dainteresebulebi iyvnen misi gafilosofiurebiT da abstraqtuli Teoriebis
SeqmniT. Tu sociologia ganviTardeboda kontisa da spenseris gziT, diurkemi
grZnobda, rom is mxolod da mxolod filosofiis erT-erTi dargi iqneboda da
meti araferi. amis Sedegad, diurkemma gadawyvita Tavs dasxmoda orives, kontsac
da spensersac. man orive daadanaSaula imaSi, rom maT realur samyaroSi
fenomenebis Seswavla Secvales socialur fenomenebze daufiqrebeli ideebiT.
konti damnaSave iyo imaSic, rom igi Teoriulad Tvlida rom sazogadoeba
viTardeba idealuri sazogadoebis mimarTulebiT, imis nacvlad, rom CarTuliyo
sxvadasxva sazogadoebebis cvalebadi bunebis Seswavlis rTul saqmeSi. msgavsad
amisa, spenseri damnaSave iyo, radgan igi aRiarebda harmonias sazogadoebaSi,
nacvlad imisa, rom gamoekvlia marTla arsebobda es harmonia Tu ara.
socialuri faqtebi
imisaTvis rom sociologia filosofias gamohyofoda da gansazRvruli da
damoukidebeli adgili hqonoda, diurkemma Tavis naSromSi “sociologiis meTodis
wesebi” gadawyvita, rom sociolgiis kvlevis sagani gamxdariyo socialuri
faqtebis Seswavla. socialuri faqtis koncefcias ramdenime komponenti gaaCnia,
Tumca imisaTvis rom sociologia filosofias gamohyofoda gadamwyveti aris is,
rom socialuri faqtebi unda ganixilebodnen rogorc nivTebi. socialuri
faqtebis, rogorc nivTebis Seswavla gulisxmobs imas, rom isini unda
SeviswavloT empiriulad da ara filosofiurad. diurkemi Tvlida rom ideebi
SesaZloa SeviswavloT introspeqtiulad (filosofiurad), magram nivTebs mxolod
wminda mentaluri procesiT ver SeviswavliT, radgan isini iTxoven informacias,
romelic mxolod gonebaze ar aris damokidebuli. diurkemis es cda - empiriulad
Seiswavlos socialuri faqtebi rogorc nivTebi, ganasxvavebs diurkemiseul
sociologias kontisa da spenseris introspeqtiuli Teoriebisagan.
garegani da maiZulebeli
marTalia socialuri faqtebis, rogorc nivTebis ganxilvam filosofiisagan
gamomdinare winaaRmdegoba daZlia (yovelSemTxvevaSi ase Tvlida diurkemi), magram
es mxolod nawili iyo fsiqologiuri winaaRmdegobisa. rogorc diurkemiseuli
sociologia, fsiqologiac ukve Zalian empiriuli xdeboda. imisaTvis rom
gamoecalkevebina sociologia fsiqologiisagan diurkemma ganacxada, rom
socialuri faqtebi arian garegani da maT aqvT maiZulebeli xasiaTi aqtorTan
mimarTebaSi. sociologia gaxda socialuri faqtebis Seswavla, fsiqologia ki –
fsiqologiuri faqtebisa. diurkemisaTvis, fsiqologiuri faqtebi umetesad
Tandayolil fenomens warmoadgenda. marTalia es daxasiaTeba ar esadageba
fsiqologiis sagans dRes (da arc maSin warmoadgenda sagnis karg daxasiaTebas),
magram aman saSualeba misca diurkems rom zRvari gaevlo am or mecnierebas
Soris. fsiqologiuri faqtebi aris Tandayolili da Sinagani, maSin rodesac
socialuri faqtebi arian garegani da maiZulebeli. rogorc male vnaxavT, es
gansxvaveba ar aris iseTi mkveTri, rogoric diurkems undoda rom Cven gvgoneboda.
miuxedavad amisa, socialuri faqtis rogorc gareganisa da maiZulebelis
gansazRvriT, diurkemma mniSvnelovani wvlili Seitana (yovel SemTxvevaSi im
istoriuli periodisaTvis) sociologiis fsiqologiisa da filosofiisagan
gasamijnavad. Tumca unda vaRiaroT rom amis misaRwevad diurkemma “eqstremistuli”
pozicia daikava, gansakuTrebiT sociologiis kvlevis sagnis mxolod socialur
faqtebze dayvaniT. am poziciam SezRuda sociologiis zogierTi mimdinareoba.
ufro metic diurkemma xelovnurad gamoyo sociologia mezobeli mecnirebebisagan.
rogorc lemerti aRniSnavs: “radgan man gansazRvra sociologia mxolod
socialur faqtebTan mimarTebaSi, amiT man gamoyo igi adamianis Sesaxeb sxva
mecnierebebisagan.”
materialuri da aramaterialuri
Cven viciT, rom socialuri faqti unda ganvixiloT rogorc nivTi, da rom is
garegani da maiZulebelia, magram kidev ras warmoadgens socialuri faqti?
diurkemi ganasxvavebda ori tipis socialur faqtebs: materialuri da
aramaterialuri. am ors Soris materialuri socialuri faqtebi aris ufro
gasagebi, radgan igi warmoadgens realur, materialur erTobas, Tumca isini
nakleb mniSvnelovanicaa diurkemis naSromSi. rogorc diurkemi aRniSnavda:
“zogjer xdeba socialuri faqtebis materializacia, raTa isini gaxdnen garegani
samyaros wevrebi”. arqiteqtura da kanoni iqneba ori magaliTi imisa Tu ras
gulisxmobda igi materialur socialur faqtebSi. am TavSi Cven sxva magaliTebsac
ganvixilavT.
diurkemis sociologiis amosavali wertili aramaterialur socialur faqtebSi
mdgomareobs. diurkemi ambobda: “socialuri cnobierebis yvela aspqti ver aRwevs
materializaciasa da garegnulad gadaqcevas...”. rasac sociologebi dRes uwodeben
normebsa da Rirebulebebs, ufro zogadad rom vTqvaT kulturas, warmoadgens
imas, rasac diurkemi gulisxmobda aramaterialur socialur faqtebSi. magram es
idea warmoSobs problemas: rogor SeiZleba rom aramaterialuri socialuri
faqti, magaliTad normebi iyos garegani da maiZulebeli? sad SeiZleba maTi povna,
garda aqtoris gonebisa? da Tu isini aqtoris gonebaSi arian, gana es ar niSnavs
imas, rom isini arian Sinagani da ara garegani?
am sakiTxis gansaxilvelad unda gaviazroT, rom Tuki materialuri socialuri
faqtebi garegani da maiZulebelia, aramaterialuri socialuri faqtebi aseT
gamoyofil xasiaTs ar atareben. raRac kuTxiT, isini aqtoris gonebaSi arian.
aramaterialuri socialuri faqtebis konceptualizaciis saukeTeso gza aris is,
rom warmovidginoT isini garegan da maiZulebel faqtebad, fsiqologiur
faqtebTan mimarTebaSi. am gziT Cven davinaxavT, rom orive: fsiqologiuri da
zogierTi socialuri faqti adamianis gonebis SigniT arsebobs. bevr SemTxvevaSi
diurkemma es kargad ganmarta. erTis mxriv is socialuri faqtebis Sesaxeb ambobda:
“individualuri goneba, jgufis Camoyalibebis Sedegad, qmnis axali saxis,
daarqviT amas fsiqologiuri Tuki gnebavT, magram axali tipis fsiqologiur
individualurobas”. meores mxriv ki, diurkemi ambobs: “es ar niSnavs imas rom
aramaterialuri socialuri faqtebi ar arian gonebis mier warmoqmnilni, radgan
isinic Sedgebian azrovnebisa da moqmedebis gzebisagan”. amitom, aramaterialuri
socialuri faqtebis ganxilvisas saukeTeso gzaa maTi, rogorc mentaluri
fenomenis ganxilva, romelic aris garegani da maiZulebeli mentaluri fenomenis
sxva aspeqtTan - fsiqologiur faqtebTan mimarTebaSi. es aCvenebs diurkemiseul
gansxvavebas fsiqologiasa da sociologias Soris, magram saWiroebs daxvewas rom
gaxdes ufro gasagebi da mkafio. sociologia Seiswavlis mentalur fenomens,
romelic gansxvavdeba mentalobis fsiqologiuri aspeqtisagan. diurkemi ambobda,
rom sociologebs ainteresebT normebi da Rirebulebebi, fsiqologebs ki
ainteresebT iseTi Temebi rogoricaa adamianuri instiqtebi.
socialuri realobis doneebi
socialuri faqtebi TamaSoben centralur rols emil diurkemis sociologiaSi.
imisaTvis, rom am fenomenis gasaanalizeblad yvelaze mniSvnelovani socialuri
faqtebi gamovyoT, saWiroa Zebna diurkemis socialuri realobis doneebidan
daviwyoT. man es doneebi daiwyo materialuri socialuri faqtebiT, Tumca ara
imitom rom isini ufro mniSvnelovania, ubralod Teoriis Seqmnis procesSi maTi
elementebi mizezobrivad prioritetulia. isini asaxaven aramaterialur socialur
faqtebs, romlebic Zalzed mniSvnelovania mis SromebSi.
diurkemis Sromis mixedviT socialuri sinamdvilis doneebi ase gamoiyureba:
a. materialuri socialuri faqtebi
1. sazogadoeba
2. sazogadoebis struqturuli komponentebi (magaliTad, eklesia da saxelmwifo)
3. sazogadoebis morfologiuri komponentebi (magaliTad, mosaxleobis ganlageba,
komunikaciis gzebi)
b. aramaterialuri socialuri faqtebi
1. morali
2. koleqtiuri sindisi
3. koleqtiuri reprezentaciebi
4. socialuri dinebebi/mimdinareobebi
or kategoriaSi moTavsebuli doneebi CamoTvlilia zogadobis xarisxis klebis
mixedviT.
diurkemi yuradRebas amaxvilebda makro-doneze, da swored es aris mizezi imisa,
Tu ratom iTamaSa misma Sromebma didi roli struqturuli funqcionalizmis
ganviTarebaSi, romelsac agreTve makro-doneze aqvs orientacia aRebuli.
biologiidan organizmis magaliTis gamoyenebiT, diurkemi Tvlida rom,
sazogadoeba Sedgeba “organoebisagan” (socialuri faqtebisagan), an socialuri
struqturebisagan, romelTac sxvadasxva funqcia gaaCniT sazogadoebaSi. diurkemi
Tvlida, rom Cven ganvsazRvravT funqciebs an sxvadasxva struqturebis miznebs, im
faqtorebis gaTvaliswinebiT Tu rogor Seiqmnen es struqturebi. diurkems orive
ainteresebda: rogorc is Tu rogor warmoiSva socialuri struqturebi, agreTve
is, Tu ra funqciebs asruleben isini; igi cdilobda ganesxvavebina kvlevis es ori
aspeqti.
Cven SegviZlia misi Teoriis povna Tanamedrove samyaros ganviTarebis analizisas.
yvelaze kargad es naCvenebia mis erT-erT yelaze mniSvnelovan naSromSi
“sazogadoebrivi Sromis danawileba”, naSromi romelic sociologiis pirvel
klasikad iwodeba.
sazogadoebrivi Sromis danawileba
Tavis naSromSi sazogadoebrivi Sromis danawileba diurkemma analizi or
idealuri tipis sazogadoebaze daafuZna. SedarebiT primitiul tipSi, romelsac
meqanikuri solidaroba axasiaTebs, socialuri struqtura nakleb danawevrebuli,
da Sromac mxolod mcired, an saerTod araa danawilebuli. ufro Tanamedrove
tipSi, romelsac organuli solidaroba gaaCnia, Sromis danawileba SedarebiT
gaumjobesebulia. diurkemisaTvis Sromis danawileba materialuri socialuri
faqtia, da gulisxmobs davalebebisa da pasuxismgeblobis ganawilebas,
specializacias. primitiul sazogadoebebSi adamianebi flobdnen Zalian zogad
poziciebs, romlis farglebSic asrulebdnen sxvadasxva samuSaos da uamravi
pasuxismgeblobac ekisrebodaT. amis sapirispirod, adamianebi, romlebic SedarebiT
Tanamedrove sazogadoebebSi cxovroben, ikaveben ufro metad specializirebul
poziciebs, da pasuxismgeblobaca da valdebulebebic ufro viwro aqvT. magaliTad,
diasaxlis-dedoba primitiul sazogadoebaSi nakleb specializirebuli poziciaaa,
vidre dRes. Tanamedrove teqnologiebi iTavsebs im saqmeebs, romelsac adre
diasaxlisi asrulebda.
cvlilebebs Sromis danawilebaSi didi mniSvneloba gaaCniaT, gansakuTrebiT,
sazogadoebis struqturisaTvis. ufro mniSvnelovania cvlileba or – meqanikur da
organul – solidarobas Soris. solidarobis ganxilvis dros diurkemi
gulisxmobda imas, Tu ra akavSirebs sazogadoebas erT mTlianad. sazogadoebas,
romelsac meqanikuri solidaroba axasiaTebs akavSirebs is faqti, rom yvela
adamiani ufro ganzogadebulia. ZiriTadi SemakavSirebeli aris is, rom xalxi
CarTulia erT saqmeSi da inawilebs msgavs valdebulebebs. amis sapirispirod,
sazogadoebas, romelsac organuli solidaroba axasiaTebs akavSirebs is, rom
adamianebi gansxvavdebian erTmaneTisgan, gansxvavebul davalebebs asruleben da
gansxvavebuli pasuxismgeblobebi gaaCniaT. imis gamo rom Tanamedrove samyaroSi
adamianebi Zalzed viwro saqmes asruleben, Tavis gadasarCenad maT kidev
sWirdebaT sxva adamianebic. primitiuli ojaxi, romelic monadire-mamasa da
Semgrovebel-dedas efuZneboda, met-naklebad SesZlebda Tavis damoukideblad
gatanas, Tanamedrove samyaroSi ki yovelkvireulad ojaxs esaWiroba: mcxobeli,
yasabi, avto-meqanikosi, maswavlebeli, policieli da ase Semdeg. am adamianebs ki,
Tavis mxriv esaWiroebaT sxva adamianebi, raTa Tavi gadairCinon Tanamedrove
samyaroSi. Tanamedrove sazogadoeba, diurkemis azriT SekavSirebulia adamianebis
specializirebulobiT, da maTi moTxovniT sxva adamianebisa. ufro metic, diurkemi
darwmunebuli iyo ara mxolod adamianebis, aramed jgufebis, struqturebis da
institutebis specializirebulobaSi. da bolo ukanaskneli gansxvaveba meqanikur
da organul solidarobas Soris: radgan meqanikuri solidarobis SemTxvevaSi
adamianebi erTsa da imave saqmes asruleben, maT Soris konkurenciis done ufro
maRalia. amis sapirispirod, organuli solodaroba ufro metad korporaciisaken
aris mimarTuli.
amis gamo, sazogadoeba, romelic organuli solidarobiT xasiaTdeba metadaa
mimarTuli “solidarobisaken” da individualurobisaken, vidre meqanikuri
solidarobis SemTxvevaSi. sxva sityvebiT rom vTqvaT, diurkemi Tvlida rom
socialuri wesrigi da individualuri avtonomia urTierT Tavsebadia.
dinamiuri simWidrove
Sromis danawileba diurkemisaTvis materialur socialur faqts warmoadgenda,
radgan is socialur samyaroSi interaqciis nawili iyo. meore, aseve materialuri
socialuri faqti, romelsac diurkemis meqanikuridan organul solidarobaSi
gadasvlis TeoriaSi mniSvnelovani, sakvanZo adgili uWiravs aris – dinamiuri
simWidrove. es termini Seesabameba adamianTa ricxvs sazogadoebaSi da interaqciis
dones maT Soris. Tu adamianTa ricxvis an maT Soris interaqciis donis zrdas
cal-calke aviRebT, maSin aRar iqneba aseTi mniSvnelovani faqtori socialur
cvlilebaSi. adamianTa ricxvis da maT Soris interaqciis donis (rac dinamiuri
simWidrovea) zrdas mivyavarT meqanikuridan organul solidarobisaken, radgan es
ori erTad qmnis met konkurencias resursebisaTvis da ufro SesamCnev brZolas
primitiuli sazogadoebis sxvadasxva msgavs da gansxvavebul nawilebSi. radgan
individebi, jgufebi, ojaxebi, tomebi da a.S. asruleben msgavs samuSaos, isini
Seejaxebian erTmaneTs funqciebis gasayofad, miTumetes Tuki resursebic cotaa.
Sromis danawilebis zrda ki, TanamSromlobis saSualebas aZlevs adamianebsa da
maT mier Seqmnil struqturebs, rac mSvidobian Tanacxovrebas ufro SesaZlebels
xdis. ufro metic, Sromis danawilebis SemTxvevaSi resursebic izrdeba da ufro
met adamians SeuZlia Tavis gadarCena.
marTalia diurkemi dainteresebuli iyo aexsna rogor qmnidnen Sromis danawileba
da dinamiuri simWidrove sxvadasxva tipis socialur solidarobas, magram misi
interesis mTavar sferos warmoadgenda am materialuri cvlilebebis gavlena
aramaterialur socialur faqtebze, rogorc meqanikuri ise, organuli
solidarobis mqone sazogadoebebSi. diurkemi grZnobda rom warmoudgeneli
iqneboda aramaterialuri socialuri faqtebis pirdapir Seswavla. aramaterialuri
socialuri faqtebis pirdapir Seswavla misi azriT, ufro filosofiis sagans
ganekuTvneboda, vidre sociologiisas. imisaTvis rom aramaterialuri socialuri
faqtebi sociologiurad SeviswavloT, unda movZebnoT da davakvirdeT materialur
socialur faqtebs, romlebzec aisaxeba aramaterialuri socialuri faqtebis
buneba da maTSi mimdinare cvlilebebi. Sromis sazogadoebriv danawilebaSi es
aris samarTali.
samarTali
diurkemis azriT, sazogadoebaSi, romelic meqanikuri solidarobiT xasiaTdeba
moqmedebs represiuli samarTali. radgan msgavsi tipis sazogadoebaSi adamianebi
Zalian hgvanan erTmaneTs, da radgan maT swamT saerTo moralis, nebismieri
gadaxveva saerTo RirebulebiTi sistemidan SesamCnevi iqneba bevrisaTvis. radgan am
Seuracxyofas yvela maTgani igrZnobs, da radgan maT Rrmad swamT saerTo
moraluri sistemis, Seuracxmyofeli mkacrad daisjeba Tuki koleqtiur moralur
sistemas gadaabijebs. goWis qurdi SeiZleba xelis moWriT daisajos, RmerTisa da
RmerTebis winaaRmdeg raimes Tqmis SemTxvevaSi SeiZleba mTqmels ena amoaWran.
radgan adamianebi ase arian CarTulni koleqtiuri moralis sistemaSi, am
sistemidan gadaxveva mkacr sasjels iwvevs.
amis sapirispirod, sazogadoebaSi, romelic organuli solidarobiT xasiaTdeba
moqmedebs restituciuli samarTali. imis nacvlad, rom daisajon Tundac
umniSvnelo danaSaulis SemTxeveaSic ki koleqtiuri moralis winaaRmdeg,
Tanamedrove tipis sazogadoebaSi isini emorCilebian samarTals da SesaZloa
fuliT gadauxadon maT, vinc maTi qcevebis gamo daSavda. marTalia represiuli
samarTlis zogierTi SemTxvevebi kvlav moqmedebs organuli tipis sazogadoebaSi
(magaliTad, sikvdiliT dasja), magram restituciuli samarTali ufro metadaa
gavrcelebuli. ar arsebobs Zlieri an maiZulebeli koleqtiuri morali, xalxis
umravlesoba samarTlis darRvevis SemTxvevaSi emociurad ar reagirebs. meqanikuri
solidarobis mqone sazogadoebaSi represiuli samarTlis gakontroleba xalxis
masebs evaleba, restituciuli samarTlis SemTxvevaSi ki amas specialuri
saagentoebi akeTeben (magaliTad policia da sasamarTlo). organul sazogadoebaSi
es Sromis danawilebis kvaldakval xdeba.
materialur socialur faqtSi, samarTalSi, mimdinare cvlilebebi, diurkemis
Teoriuli sistemisaTvis warmoadgens ufro mniSvnelovan elementebis cvlilebis
amsaxvels – kerZod aramaterialur socialuri faqtebisa, esenia: morali,
koleqtiuri cnobiereba, koleqtiuri reprezentaciebi, socialuri mimdinareobebi,
da Tanamedrove sociologiuri perspeqtividan yvelaze mniSvnelovani –
koleqtiuri goneba.
Zalzed zogadad rom vTqvaT, diurkemi iyo moralis sociologi. rogorc ernest
volvorki aRniSnavda, diurkemis sociologia warmoadgens mis mier moraluri
sakiTxebis ganxilvis produqts. es niSnavs, rom im periodis moraluri
problemebis ganxilvam, diurkemi rogorc sociologi miiyvana socialur
cxovrebaSi moraluri elementebisaTvis yvelaze didi yuradRebis miqcevamde.
yvelaze sabaziso doneze, diurkemi did mniSvnelobas aniWebda Tanamedrove
samyaroSi koleqtiuri moralis siZlieris dacemas. diurkemis azriT adamianebi
moraluri kavSirebis “paTologiurad” dakargvis zRvarze idgnen. es moraluri
kavSirebi mniSvnelovani iyo diurkemisaTvis, radgan maT gareSe adamiani moeqceoda
grZnobebis gavlenis qveS. adamianebs TavianTi grZnobebi giJuri kmayofilebis
SegrZnebamde miiyvanda, es kmayofileba ki ufro met saWiroebebs moiTxovda.
diurkemi paradoqsulad Tvlida, rom adamians sWirdeba morali da gare kontroli
raTa iyos Tavisufali. es Tavisuflebis sakmaod saintereso daxasiaTebaa.
anomia
problemebis umetesoba romlebic diurkems awuxebda momdinareobs erTiani
moralis daqveiTebidan. anomiis cnebiT diurkema saukeTesod aRwera Tu ras
gulisxmobda erTiani moralis SesustebaSi. individebs uwevT anomiasaTan Sexvedra
rodesac ar gaaCniaT mtkice morali, anu ar ician ra aris da ra ar aris swori da
misaRebi saqcieli.
Tanamedrove sazogadoebis centraluri “paTologia” diurkemis azriT, aris
Sromis anomiuri danawileba. rodesac anomia diurkemma paTologiad gamoacxada,
amiT xazi gausva Tavis rwmenas, rom Tanamedrove samyaro anomiisagan SesaZloa
rom “ganikurnos”. diurkems swamda, rom Sromis struqturuli danawileba aris
sazogadoebis SemakavSirebeli, romelic awonasworebs koleqtiuri moralis
sisusteebs. magram Sromis dayofa ar gulisxmobs koleqtiuri moralis rRvevas,
anomia aris paTologia, romelic asocirdeba organuli solidarobis zrdasTan.
individebi xdebian izolirebulni da mowyvetilni TavianT specializirebul
qmedebebSi. isini ufro metad grZnoben Tavs imaTTan erTianobaSi, vinc maTTan
erTad muSaobs da maT garSemo cxovrobs. magram aucilebelia imis damaxsovreba,
rom diurkemi amas aranormalur situaciad miiCnevda, radgan mxolod uCveulo
pirobebSi akninebs adamianebs Tanamedrove Sromis danawileba TavianT
izolirebul da umniSvnelo davalebebsa da poziciebze. anomiis cneba ara
mxolod Sromis sazogadoebriv danawilebaSi, aramed TviTmkvlelobaSic gvxvdeba,
rogorc TviTmkvlelobis erT-erTi yvelaze gavrcelebuli tipi. anomiuri
TviTmkvleloba gvxdeba koleqtiuri moralis Sesustebisa da gare
maregulirebeli Zalebis ararsebobis gamo, romlebic adamians TavianT poziciebs
gaumagrebda.
koleqtiuri sindisi
diurkemi koleqtiuri moralis mimarT interess mravalmxriv gamoxatavda. am ideis
ganxilvis adreul wlebSi diurkemma SeimuSava koleqtiuri sindisis cneba,
romelic man Sromis sazogadoebriv danawilebaSi ase daaxasiaTa:
“rwmenebisa da grZnobebis erToblioba, romelic saSualod saerToa erTi
sazogadoebis wevrebisaTvis, qmnis gamocalkevebul sistemas, romelsac sakuTari
cxovreba gaaCnia; mas SeiZleba koleqtiuri an saerTo sindisi vuwodoT...es aris
mTlianad gansxvavebuli ram erTi kerZo sindisisagan, Tumca realizebas mxolod
misi meSveobiT axdens.”
ramodenime faqti unda gaviTvaliswinoT am gansazRvrebaSi, Tuki Cveni interesis
sferos warmoadgens koleqtiuri sindisi, rogorc aramaterialuri socialuri
faqti. pirvel rigSi cxadia, rom diurkemi, rodesac igi saubrobda adamianTa
rwmenebis erTobliobaze, koleqtiur sindiss miiCnevda mocemuli sazogadoebidan
gamomdinared,. meore, diurkemi Tvlida, rom koleqtiuri sindisi aris
damoukidebeli, gamoyofili (determinirebuli) kulturuli sistema. marTalia
diurkemi iziarebda msgavs Sexedulebas koleqtiuri sindisis Sesaxeb, magram igi
aseve aRniSnavda, rom koleqtiuri sindisi realizdeba mxolod individualuri
sindisis meSveobiT. (am faqts, rom diurkemi ar miiCnevda rom koleqtiuri sindisi
aris mTlianad damoukidebeli individualuri cnobierebisagan ufro kargad
ganvixilavT maSin, rodesac visaubrebT jgufis gonis Sesaxeb.)
koleqtiuri sindisis cneba gvabrunebs diurkemis analizTan Sromis
sazogadoebriv danawilebaSi, rodesac is saubrobs materialur socialur
faqtebze da maT damokidebulebaze koleqtiur moralSi mimdinare cvlilebebTan.
am argumentis logika gulisxmobs, rom Sromis danawilebis zrda, (romelic
gazrdilma dinamiurma simWidrovem ganapiroba) iwvevs koleqtiuri sindisis
gardaqmnas. koleqtiuri sindisi gacilebiT nakleb mniSvnelovania organuli
solidarobis mqone sazogadoebaSi, vidre meqanikuri solidarobis mqone
sazogadoebaSi. Tanamedrove sazogadoebaSi xalxs ufro metad Sromis danawileba
da sxvaTa mier Sesrulebuli qmedebebis aucilebloba akavSirebs, vidre yvelas
mier gaziarebuli da Zlieri koleqtiuri sindisi. entoni gidensma koleqtiuri
sindisi ori tipis sazogadoebSi oTx gansxvavebul sidided dayo: moculoba,
intensioba, simtkice da Sinaarsi (volume, intensity, rigidity, content).
moculoba gulisxmobs im adamianTa raodenobas, romelTac aerTianebT
koleqtiuri sindisi, intensioba – ramdenad Zlierad ganicdian mas individebi,
simtkice – ramdenad kargad aris is gansazRvruli da Sinaarsi gulisxmobs im
formas, rasac sazogadoeba Rebulobs sazogadoebis ori polaruli tipidan.
meqanikuri solidarobis mqone sazogadoebaSi koleqtiuri sindisi moicavs mTels
sazogadoebas da mis yvela wevrs, mas endobian didi intensiobiT, aris Zalian
mtkice da misi Sinaarsi aris religiuri xasiTis. organuli sazogadoebis
SemTxvevaSi, koleqtiuri sindisi gacilebiT nakleb adamians moicavs, nakleb
intensiuria, ar aris mtkice da misi Sinaarsi saukeTesod aRiwereba frazaSi
“moraluri individualizmi”.
koleqtiuri reprezentaciebi
koleqtiuri sindisis cneba sakmaod farTo da amorfulia. diurkemis
ukmayofilebam am cnebis Sesaxeb igi koleqtiuri reprezentaciebis cnebamde
miiyvana. koleqtiuri reprezentaciebi SeiZleba ganvixiloT rogorc koleqtiuri
sindisis gansazRvruli mdgomareoba, substrata. Tanamedrove sityvebiT rom
vTqvaT, koleqtiuri reprezentaciebi gulisxmobs normebsa da Rirebulebebs,
romelsac iziarebs magaliTad, ojaxi, ganaTlebis an religiuri instituti.
koleqtiuri reprezetaciebis cneba SeiZleba iyos farToc da konkretulic, magram
misi kritikuli aspeqti aris is, rom man saSualeba misca diurkems moexdina
aramaterialuri socialuri faqtebis konceptualizacia ufro viwro doneze,
vidre amas koleqtiuri sindisis cneba gaakeTebda. koleqtiuri reprezentaciebis
cneba ar daiyvaneba individualuri cnobierebis doneze: “koleqtiuri
reprezentaciebi aris individTa asociaciis Sedegi... magram maT gaaCniaT sui
generis xasiaTi.” laTinuri termini sui generis niSnavs “unikalurs”. rodesac
diurkemma es termini koleqtiur reprezentaciebTan mimarTebaSi ganixila,
igulisxma, rom isini ar daiyvanebian individualur donemde. es ki maT aTavsebs
aramaterialur socialur faqtebs Soris. isini uswreben individebs, radgan ar
arian damokidebulni individTa konkretul arsebobaze. isini ar arian individebze
damokidebulni kidev erTi mizezis gamo: maTi droebiTi arseboba uswrebs
nebismieri individis mTlian cxovrebas. koleqtiuri reprezentaciebi ikaveben
centralur adgils diurkemis aramaterialur socialur faqtebs Soris.
TviTmkvleloba da socialuri dinebebi
diurkemma SemogvTavaza kidev ufro specifiuri (agreTve metad dinamiuri) da
nakleb gasagebi cneba, romelic aseve aramaterialur socialur faqts
ganekuTvneba – socialuri dineba. es ukanaskneli diurkemma gansazRvra, rogorc
aramaterialuri socialuri faqti, romelsac “aqvs msgavsi obieqturoba da
mimarTeba individTan mimarTebaSi”, rogoric es sxva, zemoT ganxilul socialur
faqtebs hqonda, magram ara “msgavsi kristalizebuli formiT”. man magaliTad
mogviyvana “enTuziazmis, winaaRmdegobis gawevisa da sibraluris gZnobebi”
adamianebSi. miuxedavad imisa, rom socialuri dinebebi nakleb konkretulia, isini
mainc socialur faqtebad rCebian, rogorc es diurkemma ganacxada “isini Cvenda
damoukideblad aRweven CvenSi da Cveni survilis miuxdavad mivyavarT sadac maT
moesurvebaT”.
diurkemma socialuri dinebebis idea ganaviTara Tavis naSromSi “sociologiis
meTodis wesebi”, magram igi rogorc mTavari axsniTi cvladi gamoiyena empiriul
naSromSi, romelic safuZvlad daedo amerikuli empiriuli kvlevis ganviTarebas.
faqtiurad, kvleva, romelic SemoTavazebulia TviTmkvlelobaSi kargad iyenebs
sociologiuri meTodis wesebSi aRweril meTodebs. TviTmkvlelobaSi man aCvena,
rom socialuri faqtebi, ufro zustad socialuri dinebebi, arian garegani da
maiZulebeli xasiaTis matarebelni individTan mimarTebaSi. diurkemma gadawyvita
Seeswavla TviTmkvleloba, radgan es SedarebiT konkretuli da specifiuri
fenomenia. aseve, sakmaod kargi monacemebi arsebobda TviTmkvlelobis Sesaxeb, da
yvelafers rom Tavi davaneboT, TviTmkvleloba iTvleba erT-erT yvelaze piradul
moqmedebad. diurkemi Tvlida, rom Tuki daamtkicebda sociologiis rols am
wmindad individualisturi faqtis, TviTmkvlelobis, axsnaSi, amiT kidev ufro
gaamyarebda mis rols im faqtebis axsnaSi, romelic wmindad sociologiurad
miiCneva. da bolos, diurkemma amoirCia TviTmkvleloba, radgan Tu ki moaxerxebda
inteleqtualuri sazogadoebis Seswavlis am kuTxiT dainteresebas, maSin es
sociologias miscemda Sanss akademiur samyaroSi aRiarebisaTvis.
rogorc sociologi, diurkemi ar yofila dainteresebuli gaego Tu ratom
iklavda konkretuli individi Tavs. es fsiqologiis saqme iyo. amis magivrad,
diurkems ainteresebda aexsna TviTmkvlelobis gansxvavebuli maCveneblebi, anu Tu
ratomaa rom erT jgufs TviTmkvlelobis ufro maRali maCvenebeli aqvs, vidre
meores. diurkemi cdilobda daeSva, rom biologiuri, fsiqologiuri, social-
fsiqologiuri faqtorebi ucvleli rCeba sxvadasxva jgufebisa da
periodebisaTvis. da Tu ki, TviTmkvlelobis maCveneli gansxvavdeba sxvadasxva
jgufsa da periodSi, diurkemi Tvlida rom es cvlileba damokidebuli iyo
sociologiur faqtorebze, ufro zustad socialur dinebebze.
radgan diurkemi empiriuli kvlevis Catarebas gegmavda, man sxva faqtorebi
ubralod ki ar gamoricxa, aramed isini empiriulad Seamowma. man TviTmkvleloba
daiwyo suicidis gamomwvevi alternatiuli mizezebis dasaxelebiT. maT Soris
aris, individualuri fsiqopaTologia, alkoholizmi, rasa, memkvidreoba da
klimati. marTalia diurkemma Tavi mouyara uamrav faqtors, raTa Semdeg TiToeuli
maTgani uareyo, magram yvelze Zlieri mainc rasobrivi faqtori unda yofiliyo,
Tumca diurkemma isic uaryo. rasobrivi faqtoris gamoricxvis erT erTi mizezi
iyo is, rom TviTmkvlelobis maCvenebeli varirebda erTi rasis sxvadasxva jgufebs
Soris. Tu ki rasas mniSvnelovan faqtorad miviCnevdiT, maSin mas gavlena unda
moexdina yvela qve-jgufzec. meore mizezi iyo is, rom maCvenebli meryeobda
rasobrivi jgufebisaTvis sxvadasxva sazogadoebaSi. Tu rasa mniSvnelovani
socialuri faqtia, maSin mas Tanabari gavlena unda moexdina sxvadasxva socialur
jgufebSi. miuxedavad imisa, rom diurkemis es argumenti sustia, ufro metic sxva
argumentebze ufro sustic ki, es mainc gvaZlevs imis warmodgenas Tu rogor
cdilobda diurkemi yvelaze mniSvnelovani mizezobrivi cvladis povnas.
zemoTCamoTvlili faqtorebis garda diurkemma ganixila da uaryo adreuli
franguli social-fsiqologis gabriel tardis imitaciis Teoriac. imitaciis
Teoriis mixedviT adamianebi Tavs iklaven (da es vrceldeba sxvadasxva
qmedebebzec) radgan baZaven imaT qmedebebs vinc Tavi moikla. es social-
fsiqologiuri midgoma ucxoa diurkemis socialuri faqtebisTvis. am faqtoris
uarsayofad diurkmma bevri iwvala. magaliTad, diurkemma gaaanaliza, rom Tu
davuSvebT, rom mimbaZvelobis faqtori marTlac mniSvnelovania, maSin erebs,
romlebsac TviTmkvlelobis maRali maCvenebeli aqvT, aseve unda hqonodaT adrec.
man Seamowma monacemebi qveynis geografiul faqtorebze dayrdnobiT, da daaskvna
rom msgavsi kavSiri ar arsebobs. diurkemi Tvlis, rom zogierT, individualur
TviTmkvlelobaze SesaZloa imitacias hqondes gavlena, magram es imdenad mcire
zomis faqtoria, rom ver axdens gavlenas TviTmkvlelobis saerTo maCvenebelze.
sabolood, diurkemma uaryo imitaciis teoria, rogorc mniSvnelovani socialuri
faqti, radgan mxolod socialur faqts SeuZlia meore socialur faqtze gavlenis
moxdena. radgan imitaciis Teoria socialur-fsiqologiuri faqtoria, igi ver
CaerTveboda mis sistemaSi da ver moaxdenda gavlenas socialuri TviTmkvlelobis
maCvenebelze. rogorc diurkemma ganacxada, “socialuri TviTmkvlelobis
maCvenebelis axsna mxolod sociologiuradaa SesaZlebeli”.
diurkemis azriT, TviTmkvlelobis maCveneblebis kritikuli faqtorebi unda
yofiliyo socialur faqtorebs Soris. raTqmaunda aris ori tipis socialuri
faqtebi - materialuri da aramaterialuri. marTalia materialuri socialuri
faqtebi mizezobrivad mniSvnelovania, magram ara yvelze mniSvnelovani. magaliTad
diurkemi daakvirda dinamiuri simWidrovis TviTmkvlelobis maCvenebelze gavlenas,
da daaskvna rom gavlena mxolod arapirdapiria. magram dinamiur simWidroves (da
sxva materialur socialur faqtebs) gavlena aqvT aramaterialur socialur
faqtebze, romlebic Tavis mxriv piradpir gavlenas axdenen TviTmkvlelobis
maCvenebelze. diurkemi akeTebda or urTierTdakavSirebul arguments. erTis mxriv,
sxvadasxva sazogadoebebs aqvT gansxvavebuli koleqtiuri warmodgenebi. es Tavis
mxriv iwvevs gansxvavebul socialur dinebebs, rac gavlenas axdens
TviTmkvlelobis maCveneblze. TviTmkvlelobis Seswavlis erTi gza aris
sazogadoebebis Sedareba. meores mxriv, diurkemi acxadebda, rom cvlilebebi
socialur warmodgenebSi, iwvevs cvlilebebs socialur dinebebSi da Sesabamisad
TviTmkvlelobis maCvenebelSi. amas mivyavarT TviTmkvlelobis maCveneblebis
istoriul Seswavlamde. orive SemTxvevaSi, kros-kulturulad, Tu istoriulad,
argumentis logika erTi rCeba: koleqtiur warmodgenebSi cvlileba, iwvevs
cvlilebas socialur dinebebSi, da es iwvevs cvlilebas TviTmkvlelobis
maCvenebelSi. sxva sityvebiT rom vTqvaT, TviTmkvlelobis maCveneblebis
gansxvavebuloba gamowveulia socialuri faqtebis, kerZod, socialuri dinebebis
SecvliT. diurkemma sakmaod kargad gansazRvra socialuri dinebebis
mniSvnelovani roli TviTmkvlelobaSi:
“yvela socialur jgufs aqvs moqmedebis Tavisi koleqtiuri
motivacia/moTxovnileba, rac yvela individualuri qmedebis mizezi ufroa vidre
Sedegi. igi gamowveulia egoizmis, altruizmisa da anomiis dinebebiT
sazogadoebaSi. sazogadoebis es tendeciebi aiZuleben adamianebs Caidinon
TviTmkvleloba.”
TviTmkvlelobis oTxi tipi
diurkemis TviTmkvlelobis Teoria da misi azrovnebis struqtura gacilebiT
naTeli gaxdeba Tu davakvirdebiT TviTmkvlelobis oTxive tips – egoistur,
altruistur, anomiursa da fatalisturs. TviTmkvlelobis TiToeul tips
diurkemi ukavSirebda sazogadoebaSi integraciasa da sazogadoebis mier
regulacias. integracia gulisxmobs koleqtiuri azris gaziarebis dones.
altruistuli TviTmkvleloba xasiaTdeba integraciis maRali doniT, egoisturi
TviTmkvleloba ki xasiaTdeba integraciis dabali doniT. regulacia gulisxmobs
gare zegavlenas xalxze. fatalisturi TviTmkvleloba xasiaTdeba maRali
regulaciiT, anomiuri TviTmkvleloba ki dabali regulaciiT. vitni popi
gvTavazobs diurkemiseuli oTxi tipis TviTmkvlelobis Zalzed sasargeblo
Sejamebas. man es maRali da dabali donis integraciisa da regulaciis
urTierTdakavSirebiT SesZlo:
egoisturi TviTmkvleloba. egoisturi TviTmkvlelobis maRali done gvxdeba iseT
sazogadoebebSi, koleqtivebsa da jgufebSi, sadac individi ar aris
integrirebuli ufro farTo socialur erTeulSi. integraciis dabali done
individebSi qmnis uazrobis/ufunqciobis SegrZnebas. sazogadoebebi, romlebic
maRali koleqtivisturi cnobierebiT xasiaTdeba da damcveli socialuri dinebebi,
romlebic maTgan moemarTeba Tavidan icilebs egoisturi TviTmkvlelobis
gavrcelebas. amas msgavsi sazogadoebebi TavianTi cxovrebisTvis azris miniWebiT
axerxeben. rodesac es socialuri dinebebi sustdeba, individebi advilad axerxeben
koleqtiuri cnobierebidan Tavis daRwevas, da imis gakeTebas rac Tavad surT.
farTo socialur erTeulebSi, sadac koleqtiuri cnobiereba sustia, individebi
marto rCebian imis gadasawyvetad rom TavianT interesebs survilisamebr
waruZRvnen. msgavsi Seukavebeli egoizmi warmoSobs personalur
daukmayofileblobas, radgan yvela survili ver Sesruldeba, da isini romlebic
sruldeba warmoSobs axal survilebs, rac kidev ufro met daukmayofileblobis
SegrZnebas warmoSobs – rac zogisTvis TviTmkvlelobiT sruldeba. Zlierad
integrirebuli ojaxebi, religiuri jgufebi, da sazogadoebebi Zlieri
koleqtiuri cnobierebis agentebs warmoadgenen da gmoben TviTmkvlelobas. ai ras
ambobs diurkemi religiuri jgufebis SemTxvevaSi:
“religia icavs adamians TviT-ganadgurebisagan... religias qmnis yvelasTvis saerTo
rwmenebi da praqtikebi, romlebic tradiciulia da savaldebulo. rac ufro
mravali da Zlieria koleqtiuri gonis es aspeqtebi, miT ufro Zlieradaa
integrirebuli religiuri sazogadoeba, Sesabamisad Zlieria misi damcavi
mniSvneloba”
sazogadoebis dezintegracia warmoSobs gansakuTrebul socialur dinebebs, rac
TviTmkvlelobis maCveneblebs Soris gansxvavebis principuli mizezia. magaliTad,
diurkemi saubrobs sazogadoebis dezintegraciaze, romelic warmoSobs
“depresiisa da rwmenis dakargvis dinebebs”. sazogadoebis moraluri
dezintegracia adamians TviTmkvlelobisken ubiZgebs, depresiis dinebebi ki
gansazRvravs egoisturi TviTmkvlelobis maCveneblebSi gansxvavebas. sainteresoa,
magram diurkemi aq socialuri Zalebis mniSvnelovnebaze saubrobs, maSin rodesac
saqme egoistur TviTmkvlelobas exeba da wesiT adamiani Tavisufalia yovelgvari
socialuri zegavlenisagan. aqtorebi arasdros ar Tavisufldebian koleqtivebis
gavlenisagan: “rac ar unda individualizirebuli iyos adamiani, raRac mainc rCeba
koleqtiuri – Tundac es depresia da melanqolia, rasac gaZlierebuli
individualizmi warmoSobs. igi sazogadoebaze am sevdiT axdens gavlenas, rodesac
sxva aRaraferi darCenia amis misaRwevad”. egoisturi TviTmkvlelobis magaliTi
migviTiTebs, rom Tundac yvelaze individualur, yvelaze piradul moqmedebis
SemTxvevaSic ki, socialuri faqtebi ZiriTadi ganmsazRvrelebia.
altruisturi TviTmkvleloba. diurkemis mier ganxiluli TviTmkvleolobis meore
tipia altruisturi. maSin rodesac egoistur TviTmkvlelobas adgili aqvs maSin,
rodesac socialuri integracia Zalzed sustia, altruisturi TviTmkvleloba
Cndeba maSin, rodesac “socialuri integracia Zalzed Zlieria”. sityvasityviT rom
vTqvaT, individi iZulebulia Tavi moiklas.
altruistuli TviTmkvlelobis yvelaze aSkara magaliTi iyo wminda jim jonsis
mimdevrebis masobrivi TviTmkvleloba jounsTaunSi, gaianaSi. maT Segnebulad
dalies mowamluli sasmeli, da zogierTma Svilebsac aiZula daelia. isini
Cadiodnen TviTmkvlelobas, radgan maT ubiZges SeewiraT sakuTari sicocxle
jonsis fanatikuri mimdevrebisaTvis. ufro zogadad rom vTqvaT, is vinc
altruistul TviTmkvlelobas Cadis, iqceva ase, radgan Tvlis, rom es misi
movaleobaa.
rogorc egoisturi TviTmkvlelobis SemTxvevaSi, aqac integraciis xarisxi (am
SemTxvevaSi maRali) ar aris TviTmkvlelobis pirdapiri mizezi. integraciis
sxvadasxva done warmoSobs gansxvavebul socialur dinebebs, rac warmoSobs
TviTmkvlelobis gansxvavebul doneebs. rogorc egoisturi TviTmkvlelobis
SemTxvevaSi, diurkemi melanqoliur socialur dinebebs miiCnevs altruisturi
TviTmkvlelobis gamomwvev mizezad. Tuki egoisturi TviTmkvleloba warmoiSoba
“ganukurnebeli mowyenilobiTa da depresiiT”, altruisturi TviTmkvleloba - “am
cxovrebis miRma lamazi perspeqtivis imediT”.
anomiuri TviTmkvleloba. anomiuri TviTmkvleloba warmoiSoba maSin, rodesac
sazogadoebis maregulirebeli Zalebi dangreulia. es adamianebs
daukmayofileblobis SegrZnebas uRvivebs, radgan maTi grZnobebi ar kontroldeba
Zlierad. anomiuri TviTmkvlelobis maCvenebeli icvleba maSin, rodesac
sazogadoebis maregulirebeli Zalebis ngreva pozitiuria (magaliTad, ekonomikuri
bumi) an negatiuri (magaliTad, ekonomikuri depresia). ngrevis orive tipis
SemTxvevaSi sazogadoeba droebiT ver axdens gavlenas, Tavisi avtoritetis
individebze Tavs moxvevas. msgavs cvlilebebs adamianebi mihyavT iseT situaciamde
sadac Zveli normebi aRar moqmedebs, axlebi ki, jer ar ganviTarebula. ngrevis
periodebi warmoSobs anomiis dinebebs – unormobisa da daufuZnebadobis
SegrZnebebs – es dinebebi ki iwvevs anomiuri TviTmkvlelobis maCveneblis zrdas.
es SedarebiT advilad dakvirvebadia depresiis SemTxvevaSi. qarxnis daxurva
ekonomikuri depresiis gamo gamoiwvevs samuSaoebis Semcirebas, rac individs
moaSorebs im maregulirebel aspeqts rasac misTvis kompaniasa da samsaxurs
hqonda. am an sxva struqturebidan CamoSorebis SemTxvevaSi (magaliTad, ojaxi,
religia an saxelmwifo) individi mtkivneulad ganicdis anomiis dinebebs. ufro
rTuli warmosadgenia ekonomikuri bumis zegavlena. am SemTxvevaSi, SegviZlia
vTqvaT, rom ucabedi warmateba individebs CamoaSorebs im tradiciul struqturebs
romelSic is CarTuli iyo aqamde. ekonomikuri warmateba ubiZgebs adamianebs
samsaxuris datovebisken, axal sazogadoebaSi gadasvlisken, SesaZloa axali
meuRlis povniskenac ki. yvela es cvlileba angrevs struqturebis maregulirebel
efeqts da individs bumis periodSi anomiuri dinebebis pirispir tovebs.
anomiuri TviTmkvlelobis maCveneblis zrda socialuri cxovrebis deregulaciis
periodSi, dakavSirebulia diurkemis mosazrebasTan, rom individualuri vnebebis
gare zegavlenisagan ganTavisuflebas saziano efeqti mohyveba. ganTavisuflebuli
adamianebi TavianTi grZnobebis monebad iqcevian da mravlad Caidenen destruqciul
qmedebebs, maT Soris TviTmkvlelobasac, rasac sxva Cveulebriv SemTxvevaSi ar
gaakeTebdnen.
fatalisturi TviTmkvleloba. fatalisturi TviTmkvlelobisaTvis diurkems didi
yuradReba ar dauTmia. maSin rodesac anomiuri TviTmkvleloba Tavs iCens maSin,
rodesac regulacia Zalzed sustia, fatalisturi TviTmkvleloba Tavs iCens
maSin, rodesac regulaciis gavlena Zalzed Zlieria. diurkemma fatalisturi
TviTmkvlelobis Camdeni adamianebi Semdegnairad daaxasiaTa: “marepresirebeli
disciplinis gamo, maTi gZnobebi Zalismierad aris daTrgunuli, momavali ki
Caketili”. klasikuri magaliTi aris rodesac mona iklavs Tavs – im
Seviwroebis/Cagvris uimedobis gamo, romelic TiToeul mis qmedebas mohyveba.
Zalzed Zlieri regulacia – Seviwroeba – iwvevs melanqoliur dinebebs, rac Tavis
mxriv iwvevs fatalistur TviTmkvlelobas.
jgufis goni?
Tuki Tanamedrove sociologiaSi yuradRebas gavamaxvilebT normebze,
Rirebulebebsa da kulturaze, diurkemis interesi aramaterialuri socialuri
faqtebis mimarT gaugebari aRar iqneba. faqtia, rom socialuri dinebis cneba
cotaoden problemebs gviqmnis. ufro zustad, problemuria damoukidebeli
socialuri dinebis idea, romelic miuZRveba socialur samyaros. aman gamoiwvia is,
rom zogierTebi diurkems jgufuri gonis orientaciis gamo akritikeben. isini, vinc
brals sdeben diurkems msgavsi perspeqtivis qonaSi, Tvlian rom man miiRo
aramaterialuri socialuri faqtebi rogorc avtonomiuri arsebobis mqone,
aqtorebisagan damoukidebeli. magram kulturuli fenomeni TavisTavad ver
itivtivebs socialur sicarieleSi da diurkemma es kargad icoda.
rogorc jgufis gonis specifikuri komponenti socialuri dinebis cneba SesaZloa
miviCnioT rogorc saubedurod ase dasaxelebuli, magram sxva mxriv amJamad
farTod aRiarebuli, rogorc kulturis samyaros nawili. ufro Tanamedrove
terminebi rom vixmaroT, socialuri dinebebi SesaZloa miviCnioT rogorc
mniSvnelobaTa nakrebi, romelic koleqtivis wevrebis mier intersubieqturadaa
gaziarebuli. rogorc aseTs, maT ver naxavT nebimier individSi, aramed isini
mentalurad gaziarebulia koleqtivis garkveuli aqtorebis mier. diurkemis erT-
erTi magaliTi rom ganvixiloT, “usicocxlo melanqoliis” socialuri dineba ver
daiyvaneba erT nebismier individze, magram is SesaZloa aRmovaCinoT populaciis
segmentis saerTo xasiaTSi. es koleqtiuri “xasiaTebi”, an socialuri dinebebi,
gansxvavebulia sxvadasxva sazogadoebisaTvis, ris Sedegadac garkveuili
qmedebebis maCvenebelic, maT Soris TviTmkvlelobisac gansxvavebulia. Sesabamisad,
Tuki es koleqtiuri “xasiaTebi” Seicvleba, maSin TviTmkvlelobis maCvenebelic
Seicvleba.
imisaTvis rom diurkemi ufro zogad doneze gavamarTloT, unda vaRiaroT, rom
diurkems hqonda aramaterialuri socialuri faqtebis Zalzed Tanamedrove
koncefcia, rac Tavis TavSi moicavda normebs, Rirebulebebs, da sxvadasxva
socialur-fsiqologiur fenomenebs. msgavs koncefcias ar aqvs jgufis gonisaTvis
bralis dadebis midrekileba, magram misi dacva sakmaod rTulia, radgan imisaTvis
rom sociologiisaTvis damoukidebeli aRiareba moepovebina diurkemi xSirad
socialuri faqtebis Sesaxeb gazviadebuli debulebebiT xelmZRvanelobda.
rogorc ukve vnaxeT, socialur faqtebze saubrisas maT gamoacalkevebda
fsiqologiuri faqtorebisagan, da msgavsi gamocalkeveba mxars uWers jgufis
gonis arguments. Tumca sxvagan diurkemi imasac acxadebs, rom es iyo xelovnuri
dixotomia; sxva sityvebiT rom vTqvaT, aramaterialuri socialuri faqtebi
CarTulia individTa mentalur procesebSi.
diurkemi wers:
“an koleqtiuri cnobiereba tivtivebs rogorc Zaladakarguli, aRuwereli
sisrule, an is dakavSirebulia samyarosTan im substraciiT, romelsac is
eyrdnoba/ukavSirdeba. ufro metic, risgan Sedgeba es substracia, Tuki igi ar
Sedgeba sazogadoebis wevrebisagan?”
diurkemma, miuxedavad msgavsi mZvinvare argumentebisa, mainc SemogvTavaza
aramaterialuri socialuri faqtebis mniSvneladi pozicia. diurkemma am donis
interesiT daiwyo, daicva is mTeli misi karieris manZilze, da gansakuTrebuli
interesi gvian wlebSi gamoiCina. es interesi yvelaze kargad gamomJRavnda mis
naSromSi religiuri cxovrebis elementaruli formebi, romelic 1912 wels
gamoica.
religia
rogorc ukve vnaxeT, diurkemi fokusirebas axdenda aramaterialuri socialuri
faqtebis materialur manifestaciebze (magaliTad, wesrigi sazogadoebrivi Sromis
danawilebaSi da TviTmkvlelobis maCvenebli TviTmkvlelobaSi). magram naSromSi
religiuri cxovrebis elementaruli formebi man pirdapir mimarTa aramaterialur
socialur faqtebs, ufro konkretulad ki religias. religia aramaterialur
socialur faqts ganekuTvneba da amitomac misma Seswavlam mas saSualeba misca
Tavisi Teoriuli sistemis mTliani aspeqtisaTvis naTeli moefina. religias, aqvs,
rogorc amas diurkemi uwodebs “dinamogenuri” Rirebuleba; rac niSnavs, rom mas
SeuZlia ara mxolod individTa dominireba aramed maTi amaRleba maT Cveulebriv
SesaZleblobebze.
marTalia kvleva romelic elementarul formebSia gadmocemuli ar aris misi
sakuTari, man saWirod CaTvala religiis Sesaxeb sakuTari analizi gamoqveynebuli
masaliT ganemtkicebina. misi monacemebis umetes nawils warmoadgenda primitiuli
avstraliuri Temis, aruntas Seswavla. diurkemma religiis Seswavla msgavsi
primitiuli Temis safuZvelze ramdenime mizezis gamo gadawyvita. pirvel rigSi, is
Tvlida, rom religiis Seswavla gacilebiT advilia primitiul doneze, vidre
Tanamedrove sazogadoebis safuZvelze. religiuri formebi primitiul
sazogadoebaSi “gaSiSvlebulia” da saWiroebs mxolod “mcireoden Zalisxmevas maT
gamosamJRavneblad”. mesame mizezi isaa, rom Tuki Tanamedrove sazogadoebaSi
religia sxvadasxva formas Rebulobs, primitiul sazogadoebaSi “moraluri da
inteleqtualuri konformizmia”. da bolos, marTalia diurkemi primitiul
religiur formebs swavlobda, magram es ar niSnavs imas, rom mas mxolod isini
ainteresebda. is maT swavlobda raTa “eCvenebina adamianis religiuri buneba, anu
kacobriobis ganuyofeli nawili”. ufro zustad rom vTqvaT, diurkemi swavlobda
primitiul religiebs, raTa naTeli moefina Tanamedrove religiebisaTvis.
religia primitiul sazogadoebaSi warmoadgens yovlismomcvel koleqtiur
morals. magram, rac ufro viTardeba da metad specializirebuli xdeba
sazogadoeba, miT ufro viwro adgils ikavebs religia. Tanamedrove sazogadoebaSi
igi koleqtiur cnoebierebad yofnis nacvlad warmoadgens erT-erT koleqtiur
reprezentacias. marTalia igi aCvenebs garkveul koleqtiur emociebs, magram sxva
institutebi (magaliTad mecniereba da samarTali) aseve gamoxataven koleqtiuri
moralis aspeqtebs. diurkemi aRiarebda im faqts rom religia ikavebs sul ufro
mcire adgils, Tumca aseve Tvlida rom Tanamedrove sazogadoebis umetes, Tu
yvela ara, koleqtiur reprezentacias safuZvlad udevs primitiuli sazogadoebis
yovlismomcveli religia.
wminda da yoveldRiuri
diurkemis ZiriTad SekiTxvas warmoadgenda epovna Tanamedrove religiis wyaro.
specializirebulobisa da ideologiis gamo SesaZlebeli ar iyo Tanamedrove
religiis fesvebis pirdapir gamokvleva. diurkemi am sakiTxs primitiuli
sazogadoebebis konteqstidan miudga. SekiTxva aseTia: saidan modian primitiuli
(da Tanamedrove) religiis formebi? diurkemi Tavis ZiriTadi meTodologiuri
midgomiT xelmZRvanelobda, anu Tvlida rom erTi socialuri faqtis gamowveva
mxolod meore socialur faqts SeuZlia, ris safuZvelzec man daaskvna, rom
religiis wyaro sazogadoebaa. sazogadoeba (individebis meSveobiT) qmnis
religias, radgan konkretul fenomens gansazRvravs rogorc wmindas da sxvebs
rogorc yoveldRiurs. socialuri realobis is aspeqtebi romlebic wmindad aris
miCneuli – anu, gamocalkevebulia da agreTve akrZaluli – qmnian religiis
raobas. sxva danarCeni yoveldRiurad aris miCneuli – es aris cxovrebis zogadi,
utilitaruli da amqveyniuri aspeqtebi. wmindas Tan axlavs pativiscema, krZalva,
saidumloeba da SiSi. es pativiscema, romelic mimarTulia konkretuli fenomenis
mimarT gardaqmnis yoveldRiurs wmindad.
wmindasa da yoveldRiurs Soris gansxvaveba, aseve socialuri cxovrebis zogierTi
aspeqtis siwmindis donemde ayvana warmoadgenen religiis SeqmnisaTvis saWiro,
Tumca ara sakmaris pirobebs. saWiroa kidev sami piroba. pirvel rigSi, saWiroa
religiur rwmenaTa nakrebis ganviTareba. es rwmenebi warmoadgenen “wminda
nivTebis bunebas da maT urTierTqmedebas rogorc erTmaneTTan, ise yoveldRiur
nivTebTan”. meore, aris religiur ritualTa nakrebi. es aris “wesebi imis Sesaxeb
Tu rogor unda moiqces adamiani am wminda nivTebTan mimarTebaSi”. da bolos,
religia saWiroebs taZars, an Tundac erTi TaRis qveS gaerTianebul
sazogadoebas. wmindas, rwmenebs, ritualebsa da taZars Soris
urTierTdakavSirebam diurkemi religiis Semdeg gansazRvrebamde miiyvana: “religia
aris rwmenaTa da ritualebis erTiani sistema, romelic erTiandeba erT
konkretul moralur sazogadoebaSi anu taZarSi, romlis erTgulic rCeba yvela
maTgani”.
totemizmi
diurkemis mosazrebam, rom sazogadoeba religiis warmomqmnelia ganapiroba
totemizmze misi dakvirveba avstraliur aruntaSi. totemizmi aris religiuri
sistema, sadac cxovelebi da mcenareebi wmindad da klanis emblemad miiCneva.
diurkemi totemizms religiis yvelze martiv da primitiul formad miiCnevda. igi
Tan axlavs socialuri organizaciis aseve primitiul formas, klans. Tuki
diurkemi SesZlebda imis Cvenebas, rom klani totemizmis wyaroa, maSin SesZlebda
sakuTari argumentis demonstracias imis Sesaxeb, rom religiis fesvebi
sazogadoebaSia. diurkemma Tavisi argumenti Semdegnairad Camoayaliba:
“religia, romelic ase axlo kavSirSia socialur sistemasTan, SegviZlia
miviCnioT yvelaze elemetarul religiad. Tuki movaxerxebT vipovoT am rwmenaTa
sawyisebi, maSin Cven SevZlebT aRmovaCinoT kacobriobis religiuri mgrZnobelobis
mizezic.”
miuxedavad imisa, rom SesaZloa klans ramdenime totemi hyavdes, diurkemis
interess ar warmoadgenda maTi damoukideblad, konkretuli cxovelebisa da
mcenareebis fragmentuli rwmenebis Seswavla. mas surda maTi ganxilva, rogorc
urTierTdakavSirebuli ideebis, romlebic klans msoflios met-naklebad srul
reprezentacias uqmnian. mcenare an cxoveli ar warmoadgens totemizmis sawyiss; is
ubralod ganasaxierebs am sawyiss. da es aramaterialuri sawyisi sxva araferia,
Tu ara, CvenTvis ukve nacnobi koleqtiuri cnobiereba:
“totemizmi ar aris konkretuli cxovelebis an mcenareebis religia, es aris
anonimuri Zala, romelic napovnia TviToeul am nivTSi, magram ar aris Sereuli
maTTan... adamianebi kvdebian, Taobebi midian da icvlebian axliT; magram es Zala
yovelTvis rCeba, cocxalia da igivea. is amxnevebs dRevandel Taobas ise, rogorc
amxnevebda guSindels, da rogorc gaamxnevebs xvalindels”
totemizmi, ufro zogadad ki religia, warmoiSoba koleqtiuri moralidan da
xdeba upirobo Zala. is ar warmoadgens miTiuri cxovelebis, mcenareebis,
personaJebis, sulebisa da RmerTebis ubralo nakrebs.
koleqtiuri mRelvareba
Tuki koleqtiuri cnobiereba religiis wyaroa, maSin saidan iRebs saTaves Tavad
koleqtiuri cnobiereba? diurkemis azriT, is warmoiSoba mxolod erTi sawyisidan
da esaa – sazogadoeba. primitiul SemTxvevaSi, rogorc es diurkemma ganixila
klani aris religiis sawyisi: “religiuri Zala sxva araferia Tu ara klanis
koleqtiuri da anonimuri Zala”. rogor qmnis klani totemizms? pasuxi devs
diurkemis naazrevis centralur, magram yvelaze nakleb ganxilul komponentSi –
es aris koleqtiuri mRelvareba.
koleqtiuri mRelvareba kargad ar aris ganxiluli diurkemis naazrevSi.
savaraudod is gulisxmobda istoriis im diad momentebs, rodesac sazogadoeba
aRwevs koleqtiuri egzaltaciis iseT dones, romelic sazogadoebis struqturaSi
cvlilebebs iwvevs. reformacia da renesansi msgavsi istoriuli periodis
magaliTia. diurkemi aseve werda rom religia am koleqtiuri mRelvarebis miRma
warmoiSoba: “am mRelvarebaSi, da am mRelvarebidan warmoiSoba religiis idea”.
koleqtiuri mRelvarebis periodSi klanis wevrebi warmoqmnian totemizms.
totemizmi aris koleqtiuri cnobierebis reprezentacia, koleqtiuri
reprezentacia ki, Tavis mxriv warmoiSoba sazogadoebidan. anu, sazogadoeba aris
koleqtiuri cnobierebis, religiis, RmerTis cnebisa da yvelafris rac ki wmindaa
(yoveldRiurisgan gansxvavebiT) sawyisi. da Cven SegviZlia vTqvaT, rom wminda (da
TavisTavad RmerTic, radgan is wmindaa) da sazogadoeba erTi da igivea. marTalia,
es exeba primitiul sazogadoebas, magram igive SegviZlia vTqvaT dResac,
miuxedavad imisa, rom Tanamedrove sazogadoeba kompleqsuria.
socialuri reformizmi
diurkemi socialuri reformisti iyo, da Tvlida, rom Tanamedrove sazogadoebis
problemebi mxolod droebiTi gadaxvevebia da ara sirTuleebi. am poziciiT is
upirispirdeboda im drois rogorc konservatebs ise radikalebs. konservatebi,
magaliTad, lui de bonaldi da iozef de mestri Tanamedrove sazogadoebisaTvis
veranair imeds ver xedavdnen da sazogadoebis ufro primitiul arsebobas
eZebdnen. radikalebi, magaliTad im periodis marqsistebi, Tvlidnen, rom samyaros
reformacia warmoudgenelia, Tumca imedovnebdnen, rom revolucia socializmsa da
komunizms moitanda. amis sapirispirod diurkemi, romelic biologiursa da
socialur procesebs Soris analogiebidan gamomdinare msjelobda, Tvlida, rom
im droindeli problemebi “paTologiebs” warmoadgenda da maTi “gankurneba”
SeeZlo “socialur fiziologs”, romelsac eqneboda warmodgena Tanamedrove
samyaros moraluri problemebis Sesaxeb da mimarTavda struqturul reformebs
maT Sesamsubuqeblad. magaliTad, Sromis sazogadoebriv danawilebaSi diurkemma
isaubra sami tipis aranormalur, paTologiur danawilebaze. eseni gamowveulia
droebiTi Zalebis mier, romlebic ar arian sazogadoebisaTvis Cveuli. es
paTologiebi, romlebzec diurkemi saubrobda Semdegia: anomia, samuSao samyaroSi
uTanasworoba, da araadekvaturi organizacia.
diurkemi reformisti iyo da ara radikali an revolucioneri. rodesac man dawra
wigni socializmis Sesaxeb, man is ganixila, rogorc socialuri faqti da ara
rogorc revoluciuri doqtrina
“Cveni msjeloba ar aris revoluciuri. Cven konservatebi varT, radgan saqme gvaqvs
socialur faqtebTan, vaRiarebT maT fleqsiburobas. ramdenad saSiSia doqtrina,
romelic socialuri fenomenebSi mxolod Seukavebeli manipulaciis Sedegebs
xedavs.”
ufro konkretulad komunisturi revoliciis Sesaxeb diurkemi wers:
“warmovidginoT rom erT dResac sakuTrebis mTeli sistema transformirda da
warmoebis saSualebebi individualebidan gadaeca koleqtiur sakuTrebas. yvela
problema, romelzec axla vmsjelobT, kvlav aqtualuri iqneba.”
okupacionaluri asociaciebi
mTavari reforma, romelic diurkemma SemogvTavaza socialuri paTologiebisaTvis,
aris okupacionaluri asociaciebis Seqmna. im periodis organizaciebze
dayrdnobiT, diurkems ar sjeroda, rom arsebobda interesebis bazisuri
konfliqti sxvadasxva tipis adamianebs – muSebs, menejerebsa da mflobelebs –
Soris. am SemTxvevaSi igi mTlianad upirispirdeba marqss, romelic aRiarebda
interesTa konfliqts mflobelebsa da muSebs Soris. diurkemis azriT, msgavsi
dapirispireba gamowveuli iyo imiT, rom sxvadasxva tipis adamianebi ar iyvnen
CarTulni koleqtiur moralur sistemaSi da koleqtiuri moralis sisuste
ganapirobebda struqturis integraciis sisustesac. man SemogvTavaza struqtura,
romelic ganapirobebda integrirebul moralur sistemas – okupacionaluri
asociacia, romelic moicavs “erTi industriis yvela agents gaerTianebuls erT
jgufSi”. es organizacia gansxvavebuli iqneboda SromiTi organizaciebisagan,
romlebic diurkemis azriT, kidev ufro aRrmavebda mflobelebs, menejerebsa da
muSebs Soris gansxvavebas. msgavs organizaciaSi gaerTianebuli adamianebi
gaacnobiereben TavianT saerTo interesebs da saerTo integrirebuli moralis
moTxovnilebas. es moreluri sistema, Tavisi kanonebiTa da wesebiT, Tavidan
aicilebs avtomizaciis processac da koleqtiuri moralis mniSvnelobis
dacemasac.
individis kulti
saboloo jamSi, struqturuli reforma, diurkemis naazrevSi Tavs iyris
koleqtiur moralSi cvlilebebis Sesatanad. is Tvlida, rom Tanamedrove
sazogadoebis problemebi Tavisi bunebiT moralSia, da maTi gamosworebis gzaa
koleqtiuri moralis gaZliereba. marTalia diurkemi Tvlida, rom sazogadoeba
ver dabrundeba meqanikuri solidarobis Zlier koleqtiur cnobierebamde, magram
misi Tanamedrove, Sesustebuli versia mainc warmoiSoba. is Tanamedrove tipis
koleqtiur cnobierebas individis kults uwodebs. es iyo saintereso koncefcia
diurkemis SromaSi, radgan is iTavsebs sruliad antagonistur cnebebs: morals da
individualizms. imis Sesaxeb, rom individi xdeba Tanamedrove sazogadoebis
moraluri sistema:
“diurkemisaTvis es iyo individualizmis eTika, romelic kacobriobis
Tavisuflebas koleqtiuri solidarobiT asabuTebda... es iyo eTika, romelic
gamoxatavda individualizmis ideals, da dikurkemisaTvis warmoadgenda problemis
erTaderT gadawyvetas, im problemisa Tu rogor unda darCes individi “metad
solidaruli da amavdrouad gaxdes metad avtonomiuri”.
moraluri sistemis statusamde ayvanili individualizmi diurkemisaTvis misaRebi
iyo. is rasac igi ewinaaRmdegeboda iyo egoizmi, anu individualizmi koleqtiuri
bazis gareSe, gaSmagebuli hedonizmi. individi, romelic individualizmis morals
misdevs, mudmivad Seamowmebs Tavis grZnobebs. ironiulia, paradoqsulic da
amavdroulad naklebad damakmayofilebeli, rom diurkemma Tanamedrove
egoizmisgan Tavdasacavad individis kulti SemogvTavaza. erT-erTi ZiriTadi
problema am midgomasTan dakavSirebiT aris is, rom SeuZlebelia realur
cxovrebaSi moralur individualizmze an egoizmze dayrdnobiT Cadenili
qmedebebis gamocalkeveba. Tumca diurkemi Tvlida, rom SesaZlebelia ganasxvavo
moralur individualizmze da egoizmze dayrdnobili adamianebi.
aqtori diurkemis naazrevSi
diurkemis gulmodgine argumentebma sociologiis sasargeblod da fsiqologiis
sawinaRmdegod, zogierTebi im daskvnamde miiyvana, rom diurkems ar SeeZlo bevris
Tqma aqtorsa da qmedebebis bunebaze. bevri daobs, rom diurkems ar hqonda bevri
ram individualuri cnobierebis Sesaxeb saTqmeli, radgan igi mas ar miiCnevda
imdenad mniSvnelovnda, rom misi ganxilva mecniereuli analizis sagani
gamxdariyos. robert nibseti wers:
Cven ver davalT gonebis Sinagan mdgomareobamde...cnobiereba ver gauZlebs
mecnieruli meTodebis mkacr gamocdas. Tuki gvsurs am fenomenis obieqturad
Seswavla, maSin Cven cnobierebis Sinagan faqts unda mivaweroT garegani indeqsi,
rac gulisxmobs am ukanasknelis meSveobiT mis Seswavlas.
marTalia es gancxadeba garkveulwilad marTalia, magram diurkemis Sromas
aRwers gazviadebulad. marTalia diurkemi cnobierebis winaaRmdeg ilaSqrebs,
magram es man sxvadasxva adgilas da sxvadasxva gziT gaakeTa. Tumca faqtia, rom
diurkemi aqtorsa da aqtoris mentalur procesebs ganixilavda rogorc
meorexarisxovans, ufro zustad ki, rogorc damokidebul cvladebs, romlebic
ixsneba damoukidebeli faqtoriT – socialuri faqtiT.
diurkemi kritikulad iyo ganwyobili cnobierebis Seswavlis mimarT, Tumca maTi
(mentaluri procesebis) mniSvneloba man CarTo Tavis SromaSi. marTalia msgavsi
ram diurkems sxvaganac aqvs ganxilurli magram es argumenti yvelaze kargad
gamoxatavs mis interess mentaluri procesebis mimarT:
“zogadad rom vTqvaT, sociologias ar Susrulebia bolomde Tavisi amocana,
radgan jer ar SeuRwevia adamianis gonebaSi...raTa maTi fsiqologiuri mdgomareoba
aexsna im institutebis meSveobiT, romelTac is eZebs... adamiani ufro naklebad
warmoadgens sawyis wertils, vidre saboloos.”
diurkemi fokusirebas axdenda “garegan” faqtebze – TviTmkvlelobis maCvenebeli,
kanoni da a.S. – radgan isini Riaa samecniero analizisaTvis. mTavari amocanaa
mentaluri procesebis mis Teoriul sistemaSi integrireba. es kargad Cans
TviTmkvlelobis kvlevaSi, sadac socialuri faqtebi mibmulia subieqtur
mdgomareobasTan. marTalia adekvatur integracias verasdros aRwevda, magram
cnobierebis cneba man ramdenime gziT ganixila.
mosazrebebi adamianis bunebis Sesaxeb
Cven SevZlebT diurkemis azris danaxvas cnobierebis Sesaxeb Tuki davakvirdebiT
mis mosazrebebs adamianis bunebis Sesaxeb. miuxedavad imisa, rom mas aqvs ramdenime
mosazreba adanmianis bunebis Sesaxeb, is uarobda amas. igi acxadebda rom mas ar
ganuxilavs konkretuli mosazrebebi adamianis bunebis Sesaxeb, raTa Semdeg maTze
dayrdnobiT aego sociologia. piriqiT, is Tvlida, rom swored sociologiisagan
gamomdinare cdilobda adamianis bunebis axsnas. Tumca diurkemi ar yofila
gulaxdili sakuTar TavTan, da miT umetes CvenTan.
diurkemma sworedac rom ganixila adamianis bunebis ramdenime komponenti. yvelaze
sabaziso doneze, igi aRiarebda biologiur faqtorebs. Tumca sociologiisaTvis
ufro mniSvnelovani iyo socialuri grZnobebi, rac moicavda siyvaruls, simpaTias,
da msgavs fenomenebs. diurkemi adamianebs miiCnevda rogorc bunebrivad
socialurebs, radgan Tuki adamiani ar iqneboda bunebrivad mimagrebuli Tavis
msgavsebze, maSin sociologiis mTeli fabrika, Cveulebebi da institutebi
arasodes warmoiSoboda. Tumca msgavs grZnobebs igi nakleb yuradRebas uTmobda
Tavis sociologiaSi, da maT ufro metad fsiqologiis sagnad ganixilavda.
diurkemis kidev erTi mosazreba, romelsac man mcire adgili dauTmo, exeba im
faqts, rom adamianebs SeswevT fiqris unari: adamiani gansxvavdeba cxovelisagan,
radgan, diurkemis azriT, ideebi da warmosaxvebi ereva Tandayolil
midrekilebebsa da qmedebebSi.
mokle varianti
,,sociologizmi” sociologiaSi
1. sociologiis sagani da misi adgili sxva sazogadoebriv mecnierebaTa
sistemaSi
2. ,,sociologizmi” rogorc sazogadoebis Teoria
3. sociologiuri meTodis wesebi
4. sazogadoebrivi solidaroba da Sromis danawileba
5. `sociologizmis~ principebis gamoyeneba TviTmkvlelobis mizezTa sakvlevad
6. moralis filosofiur - sociologiuri koncefcia
7. religiis filosofiur - sociologiuri koncefcia
8. diurkemis adgili sociologiis istoriaSi. `sociologizmi~ da marqsizmi
sociologiis sagani da misi adgili sxva sazogadoebriv
mecnierebaTa sistemaSi
sociologiis damoukidebel mecnierebad Camoyalibebis aucilebel zogad
pirobaTa ricxvs, diurkemi miakuTvnebs gansakuTrebuli sagnis arsebobas,
romelsac mxolod mocemuli mecniereba Seiswavlis da kvlevis Sesabamis
meTodebs. sociologia unda swavlobdes socialur realobas, romelsac eqneba
mxolod misTvis damaxasiaTebeli Tvisebebi. socialuri realobis elementebia
socialuri faqtebi, romelTa erTobliobacaa sazogadoeba. swored es faqtebia
sociologiis sagani.“socialur faqts warmoadgens moqmedebis yvela mkveTrad an
naklebad mkveTrad gansazRvruli wesi, romelsac unari aqvs iqonios individze
garegnuli dawola ise, rom amave dros inarCunebs Tavis sakuTar arsebobas,
romelic damoukidebelia misi individualuri gamovlinebebidan”. am gansazRvrebis
sazrisi isaa, dabadebisas individi mzamzareulad poulobs misgan damoukidebel
funqcionirebad
• kanonebs
• adaT - wesebs
• yofaqcevis wesebs
• religiur rwmenebsa da Cveulebebs
• enas
• fulad sistemas
azrTa, moqmedebaTa da grZnobaTa es wesebi arseboben damoukideblad, obieqturad.
socialur faqtorTa obieqturobis Sedegia maTi meorenairi – sxvagvari
daxasiaTebac, romelic individebze maT zewolaSi, am ukanasknelTa gansazRvruli
moqmedebisadmi iZulebaSi gamoixateba. yoveli adamiani Tavis Tavze ganicdis
socialur iZulebas. magaliTad iuridiuli da moraluri wesebi SeuZlebelia
individma daarRvios ise, rom man ar igrZnos sayovelTao gakicxvisa da
armowonebis mTeli simZime, zustad asevea saqme socialuri faqtebis sxva saxeebTan
dakavSirebiT.
koleqtiuri cnobierebas - igive koleqtiuri warmodgenebs, romlebic moralis,
religiis, samarTlis arsebas Seadgenen - upirispirdeba faqtebi, romlebic
gagebulia rogorc sazogadoebrivi yofierebis formebi, anu morfologiuri
wesrigis faqtebi. socialuri morfologia swavlobs sazogadoebis nawilTa
agebulebas da formas, mis “anatomiur struqturas”, romlis SemadgenlobaSic
Sedian demografiuli da ekologiuri faqtebi - koleqtiuri warmodgenebis
“substrati”. morfologiur faqtebs ganekuTvnebian sazogadoebis ZiriTadi
elementebis raodenoba (ricxvi) da xasiaTi, maTi SeerTebis wesebi, maT mier
miRweuli darazmulobis da erTianobis done (xarisxi), teritoriaze mosaxleobis
ganawileba, mimosvlis saSualebebis (gzebis) xasiaTi, sacxovreblis formebi da
a.S. morfologiuri faqtebi Seadgenen TiTqosda sazogadoebis raodenobriv
aspeqts, maSin rodesac koleqtiuri cnobierebis faqtebi - koleqtiuri
warmodgenebi warmoadgenen mis sulier, Tvisobriv aspeqts. morfologiur da
koleqtiur warmodgenebs diurkemma uwoda “Sinagani socialuri garemo”.
,,sociologizmi” rogorc sazogadoebis Teoria
individualisturi koncefciebis sapirispirod “sociologizmi” Teoriul planSi
asabuTebs socialuri realobis specifikurobisa da avtonomiurobis princips,
amtkicebs individebze mis primatsa da upiratesobas. individTan SedarebiT
sazogadoeba ganixileboda rogorc SinaarsiT ufro mdidari realoba.
meTodologiurad “sociologizmisTvis” damaxasiaTebelia socialuri
movlenebisadmi obieqturi mecnieruli midgomis principi. socialuris sxva
socialuriT axsnis moTxovna da amasTan dakavSirebiT - biologiuri da
fsiqologiuri reduqcionizmis kritika.
“jgufi fiqrobs, grZnobs, moqmedebs savsebiT sxvagvarad, vidre amas gaakeTebdnen
misi wevrebi, isini rom erTmaneTisgan gancalkevebuli yofiliyvnen. maSasadame, Tu
amovalT am ukanasknelTagan, maSin Cven verafers gavigebT imisagan, rac xdeba
jgufSi”. koleqtiur anu saerTo (zogad) cnobierebas sociologma uwoda
sazogadoebis fsiqikuri tipi, romelsac aqvs ganviTarebis Tavisi wesi, romelic
ar daiyvaneba materialur safuZvelze, Tavisi Tvisebebi, arsebobis Tavisi pirobebi.
moZRvrebas, romlis Tanaxmadac individTa urTierTobisa da asociaciis procesSi
urTierTqmedebisa da komunikaciis faqtebisgan warmoiqmneba axali Tvisobrioba -
socialuri cxovreba, ewoda “asocianisturi realizmis” saxeli. “socialur
rwmenebs an faqtebs unari SeswevT iarsebon maTi individualuri gamoxatvis -
gamoTqmebisagan damoukideblad. cxadia, amiT, Cven ar gvsurs vTqvaT, rom
sazogadoeba SesaZlebelia individTa gareSe: amgvari cxadi uazrobis gamoTqmis
eWvisgan SeiZleboda ganvTavisuflebuliyaviT”. diurkemi “sazogadoebis
damoukideblobis” qveS gulisxmobda mxolod da mxolod mis obieqturobas
individTan mimarTebaSi, da gansakuTrebul Tvisebriv specifikas da ara
miRmurobas, zebunebriobas. “Cven sruliadac ar gvsurs koleqtiuri warmodgenebis
hipostazireba - werda diurkemi - Cven iseve nakleb vuSvebT substanciuri sulis
arsebobas sazogadoebaSi, rogorc calkeul individSi” igi sazogadoebisa da
individTa damokidebulebas ganmartavda rogorc mTelisa da nawilis
damokidebulebas.
sociologiuri meTodis wesebi
pirveli wesi, romelmac unda uzrunvelyos - socialuri sinamdvilisadmi
obieqturi midgoma, gamoixateba principSi: ”socialuri faqtebi saWiroa
ganvixiloT rogorc nivTebi”. socialuri movlenebis rogorc “nivTebis”
ganmarteba niSnavda maTi subieqtisgan damoukideblad arsebobis aRiarebas da maT
kvlevas obieqturad, ise rogorc ikvlevs Tavis sagans esaa Tu is
bunebismetyveluri mecniereba. ramdenadac cnobierebis koleqtiur mdgomareobas
SeuZlebelia uSualod davakvirdeT, maT Sesaxeb - amtkicebda igi - SeiZleba
vimsjeloT mxolod gaSualebulad, qcevis sxvadasxva formebis Sesaxeb obieqturi
monacemebis safuZvelze, agreTve sazogadoebrivi institutebis formaSi
koleqtiuri cnobierebis gamoxatvis mixedviT. amgvarad, sociologias saqme aqvs
sazogadoebrivi cnobierebis obieqtivaciasTan, obieqtur maCveneblebSi mis
gamoTqmasTan. magaliTad, diurkemi Tvlida, rom statistikis cifrebi gvexmarebian
avxsnaT sxva gziT mouxelTebeli yoveldRiuri cxovrebis “mimdinareoba”,
pirvelyofil xalxTa andazebi gvexarebian avxsnaT am xalxTa istoriulad
cvalebadi gemovnebani da a.S.
mecnierebis mizani, diurkemis Taaxmad ar daiyvaneba dakvirvebadi obieqturi
maCveneblebis daxmarebiT socialuri faqtebis aRwerasa da mowesrigebaze. isini
gvexmarebian ufro Rrma mizezobrivi kavSirebisa da kanonebis dadgenaSi.
socialur samyaroSi kanonis arseboba mowmobs am kanonis aRmomCeni da amxsneli
sociologiis mecnierulobaze, sxva mecnierebebTan mis naTesaobaze. diurkemi
faqtsa da kanons ganixilavda rogorc TanafardobiT kategoriebs, romlebic
sinamdvilis kavSirTa sxvadasxva doneebs asaxaven. faqti aris kanonis garegani
gamovlineba; kanoni ki aris faqtis saerTo (zogadi) Sinagani safuZveli.
diurkemma erTmaneTisgan ganacalkeva da sociologiuri kvlevis praqtikaSi
gamoiyena analizis ori gvari: mizezobrivi da funqcionaluri. sociologiuri
axsna - esaa mizezobrivi axsna, romlis arsic socialuri movlenis socialuri
garemoTi gansazRvrulobis analizSi mdgomareobs. funqciis cneba diurkemma
isesxa biologiisgan, romelic aRniSnavda imas, rom mocemul fiziologiur
processa da organizmis rogorc mTelis ama Tu im moTxovnilebas Soris arsebobs
Sesatyvisobis damokidebuleba. am debulebis sociologiuri terminebiT
Targmnisas, diurkemi amtkicebda, rom socialuri movlenis an institutis funqcia
mdgomareobs institutsa da sazogadoebis rogorc mTelis garkveul
moTxovnilebas Soris Sesabamisobis mowesrigebaSi. magaliTad, “vikiTxoT, rogoria
Sromis danawilebis funqcia - es niSnavs vikvlioT, Tu romel moTxovnilebebs
Seesatyviseba igi”.
SedarebiT gamokvlevebs diurkemi aniWebda ufro did mniSvnelobas, mas Semdeg rac
dadgenilia ori socialuri movlenis urTierTdamokidebuleba _
urTierTgansazRvruloba, saWiroa SedarebiTi gamokvlevebis daxmarebiT
gamovarkvioT maTi mniSvneloba da gavrcelebuloba, ganvsazRvroT qondaT Tu ara
maT adgili sxvadasxva – gansxvavebul sazogadoebriv pirobebSi Tu mxolod
gansazRvrul sazogadoebaSi, Tu gansxvavebul sazogadoebaTa gansazRvrul
“SedarebiTi sociologia - werda diurkemi, - ar aris sociologiis calke toti;
esaa TviT sociologia, ramdenadac igi wyvets iyos wminda aRmwerlobiTi da
iswrafvis faqtebis axsnas”
normaluri da paTologiuri
diurkemis mixedviT normaluria socialuri organizmis is moqmedebani, romlebic
gamomdinareoben misi arsebobis pirobebisgan. damnaSaveoba da sxva socialuri
avadmyofobani, romlebasac ziani moaqvs sazogadoebisTvis da iwvevs zizRs,
normaluria im azriT, rom fesvebi gadgmuli aqvT gansazRvrul sazogadoebriv
pirobebSi da xels uwyoben sasargeblo da aucilebel sazogadoebriv
urTierTobebs.
garegani, uSualod aRqmadi obieqturi niSani, romelic saSualebas mogvcems
erTmaneTisgan ganvasxvavoT normaluri da paTologiuri mdgomareobs maTi
sayovelTaoba an gavrcelebulobis xarisxsa da doneSi.
sayovelTaod miRebuloba (gavrcelebuloba) aris sazogadoebrivi janmrTelobis
maCvenebeli. ganviTarebis garkveul safexurze mdgomi socialuri tipisTvis
normaluria socialuri faqti, Tu am faqts adgili aqvs am saxis kuTvnil umetes
sazogadoebebSi, romlebic aRebulni arian maTi evoluciis Sesabamis fazaSi.
sazogadoebrivi solidaroba da Sromis danawileba
diurkemis Semoqmedebis centraluri problema - socialuri solidarobaa.
am problemis gadawyvetam pasuxi unda gasces kiTxvas imis Sesaxeb, Tu
rogori kavSirebi aerTianeben adamianebs sazogadoebaSi. maSasadame,
gansazRvros socialuri solidarobis buneba da funqciebi Tanamedrove
“ganviTarebul” sazogadoebaSi gansxvavebiT primitiuli an tradiciuli
sazogadoebisagan da axsnas sazogadoebis erTi formidan meoreze
istoriuli gadasvla.
sazogadoebis mTelis Semqmnel da misi mTlianobis xelSemwyob Zalas
warmoadgens Sromis danawileba, romlis qveSac mas profesionaluri
specializacia esmis, sul ufro da ufro asrulebs rols, “romelsac
odesRac saerTo cnobiereba asrulebda; swored igi akavebs ZiriTadad
umaRlesi tipebis socialur agregatebs erTad”. diurkemi ayenebda Semdeg
amocanebs:
1. Sromis danawilebis funqciebis kvleva, e.i. gansazRvra imisa, Tu romel
socialur moTxovnilebas Seesabameba igi.
2. axsna mizezebisa da pirobebisa, romlebzec igia damokidebuli.
3. misi MmTavari “aranormaluri” formebis klasifikacia, ramdenadac, misi
SexedulebiT, “aqac, rogorc biologiaSi, paTologiuri gvexmareba Cven ukeT
gavigoT fiziologiuri:
meqanikuri solidaroba
Sromis danawileba - maRalganviTarebuli sazogadoebis niSania. Sromis sul ufro
mzardi specializaciis Sedegad individebi iZulebulni arian erTmaneTs
gaucvalon saqmianobani – gauziaron erTmaneTs saqmianobani, Seasrulon
urTierTdamatebiTi - urTierTSemvsebi funqciebi, uneburad Seadgnen ra erTian
mTels. solidaroba ganviTarebul sazogadoebaSi - warmoebiT rolTa danawilebis
bunebrivi Sedegia.
rogori iyo saqmis viTareba araqaul sazogadoebebSi, sadac ar arsebobda Sromis
danawileba?
arqaul da ganuviTarebul sazogadoebaSi gabatonebul solidarobas, igi
meqanikurs uwodebs im kavSiris analogiurad, romelic arsebobs araorganul
nivTierebaTa molekulebs Soris (molekulebi yvelani erTnairia, dakavSirebulni
arian wminda meqanikurad). aseT sazogadoebebSi solidaroba ganisazRvreba misi
Semadgeneli individebis msgavsebiT, am individebis mier Sesrulebuli
sazogadoebrivi funqciebis erTgvarovnebiT, individualur niSan - TvisebaTa
ganuviTareblobiT. meqanikuri solidaroba SesaZlebelia koleqtivis mier
individualobis Caylapvis fasad.
solidarobis obieqtur maCvenebels, “xilul simbolos” diurkemi poulobs
samarTalSi. meqanikuri solidarobisTvis damaxasiaTebelia represiuli samarTali,
romelSic gamoixateba koleqtiuri cnobierebis Zala da romlis amocanaa -
mkacrad dasajos adaT - wesebis an kanonis damrRvevi individi.
organuli solidaroba
ganviTarebuli sazogadoeba, romelSic yoveli individi asrulebs romelime erT
specialur funqcias sazogadoebrivi Sromis danawilebis Sesabamisad, gvagonebs
organizms, misi sxvadasxva organoebiT, amitom diurkemi solidarobis axal saxes,
romelic masSi warmoiSoba, organuls uwodebs.
Sromis danawileba ganapirobebs Tavisi profesionaluri rolis Sesabamisad
individualur, pirovnul unarTa da talantTa ganmaviTarebel individTa
gansxvavebas. yoveli individi - axla pirovnebaa.
Segneba imisa, rom TiToeuli damokidebulia meoreze - sxvaze, rom yvela
dakavSirebulia Sromis danawilebiT Seqmnili sazogadoebrivi urTierTobebis
erTiani sistemiT, iwvevs erTi meoreze damokidebulebis, solidarobis,
sazogadoebasTan Tavisi kavSiris grZnobas.
“radgan Sromis danawileba solidarobis wyaroa, maSin igi amasTan erTad xdeba
moraluri wesrigis safuZvelic”.
organul solidarobas Seesatyviseba e.w. restitiuli (aRdgeniTi) samarTali,
romlis funqciac
“nivTTa adrindeli wesrigis aRdgenaSi, darRveul urTierTobaTa maT normalur
formaSi moyvanaSi” mdgomareobs.
Sromis danawilebis “aranormaluri” formebi
diurkemma gamoyo kapitalizmis Semdegi “avadmyofobani”:
• anomia
• socialuri uTanasworoba
• Sromis danawilebis araadeqvaturi organizacia
anomiis axsnas e.i. iseTi sazogadoebrivi viTarebisa, romlis drosac ar arsebobs
individTa qcevis naTeli moraluri regulireba, diurkemi eZebda socialur
funqciebs Soris arsebuli urTierTobebis maregulirebeli wesebis
daumuSaveblobaSi,
sabazro ekonomikis zrdasTan erTad warmoeba xdeba ukontrolo da
araregulirebadi. mZime mrewvelobis ganviTarebasTan erTad icvleba
damokidebuleba mewarmesa da muSas Soris.
mZime mrewvelobis zrda angrevs mcire sawarmoTa erTianobas, qmnis ra or did
klass _ kapitalsa da Sromas, romlebic imyofebian antagonistur urTierTobaSi.
kapitalizmis avadmyofobani _ iseTebi, rogoricaa
• araregulirebuli
• arafriT SezRuduli konkurencia
• klasobrivi konfliqti
• Sromis rutinizacia
samuSao Zalis degradacia _ mis mier xasiaTdeba rogorc avadmyofobani
warmoebisa da Sromis danawilebis Zalian swrafi zrdisa, rogorc bunebrivi
evoluciis droebiTi, meorexarisxovani, gareSe produqti.
pirovneba da sazogadoeba
individisa da sazogadoebis urTierTobis problemis gadawyveta, igi ar
aidealebda warsuls, individualurobis ganviTarebis wyaroebs da
SesaZleblobebs ganixilavda Sromis danawilebis progresirebad ganviTarebaSi.
Tu sazogadoebis ganviTarebis sawyis etapze individis Tavisufleba `mxolod
moCvenebiTia da misi pirovneba meoradia” maSin mis ufro maRal safexurze
aviTarebs ra Tavis unarebs, pirovneba iRebs SesaZleblobas, , gaxdes harmoniuli
da mTliani.
pirovnebis ganviTareba `siRrmeSi~, romelic dakavSirebulia viwro
specializaciasTan, arafriT araa naklebi mniSvnelobis amocana, vidre ganviTareba
`sifarTeSi~, romelic diletantizms esazRvreba. sxva adamianebTan asociaciis
wyalobiT adamiani iZens imas, rasac kargavs viwro specializaciis gamo.
ver amCnevda ra Sromis eqsploatatorul xasiaTs, romelic badebs individis
gaucxovebas, akavSirebs ra specializirebuli muSakis gancdil siZneleebs
mxolod droebiT arasasurvel, xelisSemSlel pirobebTan, diurkems swamda, rom
Zmobisa da solidarobis zogadi idealebi, yvela mSromelis saerTo miznis
gacnobiereba aunazRaurebda maT gardauval danakargebs.
`sociologizmis~ principebis gamoyeneba TviTmkvlelobis
mizezTa sakvlevad
socialuri dineba esaa aramaterialuri socialuri faqti, romelsac “aqvs
msgavsi obieqturoba da mimarTeba individTan”, rogoric es sxva, zemoT ganxilul
socialur faqtebs hqonda, magram ara “msgavsi kristalizebuli formiT”.
man magaliTad mogviyvana “enTuziazmis, winaaRmdegobis gawevisa da sibralulis
gZnobebi” adamianebSi.
miuxedavad imisa, rom socialuri dinebebi nakleb konkretulia, isini mainc
socialur faqtebad rCebian, rogorc es diurkemma ganacxada “isini Cvenda
damoukideblad aRweven CvenSi da Cveni survilis miuxdavad mivyavarT sadac maT
moesurvebaT”
TviTmkvlelobaSi man aCvena, rom socialuri faqtebi, ufro zustad socialuri
dinebebi, arian garegani da maiZulebeli xasiaTis matarebelni individTan
mimarTebaSi.
diurkemma gadawyvita Seeswavla TviTmkvleloba, radgan es SedarebiT konkretuli
da specifiuri fenomenia.
aseve, sakmaod kargi monacemebi arsebobda TviTmkvlelobis Sesaxeb da yvelafers
rom Tavi davaneboT, TviTmkvleloba iTvleba erT-erT yvelaze piradul
moqmedebad.
diurkemi Tvlida, rom Tuki daamtkicebda sociologiis rols am wmindad
individualisturi faqtis, TviTmkvlelobis, axsnaSi, amiT kidev ufro gaamyarebda
mis rols im faqtebis axsnaSi, romelic wmindad sociologiurad miiCneva.
da bolos, diurkemma amoirCia TviTmkvleloba, radgan Tu ki moaxerxebda
inteleqtualuri sazogadoebis Seswavlis am kuTxiT dainteresebas, maSin es
sociologias miscemda Sanss akademiur samyaroSi aRiarebisaTvis.
rogorc sociologi, diurkemi ar yofila dainteresebuli gaego Tu ratom
iklavda konkretuli individi Tavs.
es fsiqologiis saqme iyo. amis magivrad, diurkems ainteresebda aexsna
TviTmkvlelobis gansxvavebuli maCveneblebi, anu Tu ratomaa rom erT jgufs
TviTmkvlelobis ufro maRali maCvenebeli aqvs, vidre meores.
diurkemi cdilobda daeSva, rom biologiuri, fsiqologiuri, social-
fsiqologiuri faqtorebi ucvleli rCeba sxvadasxva jgufebisa da
periodebisaTvis.
da Tu ki, TviTmkvlelobis maCveneli gansxvavdeba sxvadasxva jgufsa da periodSi,
diurkemi Tvlida rom es cvlileba damokidebuli iyo sociologiur faqtorebze,
ufro zustad socialur dinebebze.
man TviTmkvlelobis kvleva daiwyo suicidis gamomwvevi alternatiuli mizezebis
dasaxelebiT. maT Soris aris,
individualuri fsiqopaTologia,
• alkoholizmi,
• rasa
• memkvidreoba
• da klimati
rasobrivi faqtoris gamoricxvis erT - erTi mizezi iyo is, rom TviTmkvlelobis
maCvenebeli varirebda erTi rasis sxvadasxva jgufebs Soris. Tu ki rasas
mniSvnelovan faqtorad miviCnevdiT, maSin mas gavlena unda moexdina yvela qve-
jgufzec.
meore mizezi iyo is, rom maCvenebli meryeobda rasobrivi jgufebisaTvis
sxvadasxva sazogadoebaSi. Tu rasa mniSvnelovani socialuri faqtia, maSin mas
Tanabari gavlena unda moexdina sxvadasxva socialur jgufebSi.
TviTmkvlelobis oTxi tipi
integracia dabali egoisturi TviTmkvleloba
maRali altruisturi TviTmkvleloba
regulacia dabali anomiuri TviTmkvleloba
maRali fatalisturi TviTmkvleloba
moralis filosofiur - sociologiuri koncefcia
Tavdapirvelad diurkemi morals ganixilavda, rogorc yofaqcevis obieqtur
wesTa sistemas, romelTa ganmasxvavebeli Tviseba iyo maTi iZulebiToba,
romlisadmi daumorCileblobac individs ar SeeZlo. moralis mTavar niSnad
diurkemi Tvlida movaleobas, romlis aRsrulebac adamianis moqmedebas moralur
moqmedebad aqcevs. SemdegSi diurkemma yuradReba miaqcia moralis nebayoflobiT
aspeqts, mis iseT Taviseburebebs, rogoricaa sasurveloba, mimzidveloba da
individis pirad dainteresebas moraluri RirebulebebiT – Tavisi bunebiT
sazogadoebrivi RirebulebiT, obieqturi saTnoebebiT.
igi asabuTebda moralur SexedulebaTa istoriuli ganviTarebis princips. man xazi
gausva sulieri aRmavlobis `gamxnevebis, aRfrTovanebis momentebs~, `qmnadobisa
da ganaxlebis~ periodebis mniSvnelobas, romlebic mexsierebaSi rCebian ideebis,
idealebisa da Rirebulebebis saxiT.
es ukanasknelni kvlav da kvlav iwarmoebian da Zleben dResaswaulebis, saojaxo
religiuri da saero ceremoniebis organizaciis gziT, istoriuli xelovnebis,
dramatuli warmodgenebis wyalobiT, rodesac adamianebs SeuZliaT eziaron
koleqtiur moralur cxovrebas.
moralis socialur arseba. `moralis RvTaebrivi, wminda xasiaTisadmi~ xazgasma,
ixsneba imiT, rom rogorc religias, ise moralsac Tavis sawyisad da obieqtad
aqvT sazogadoeba, romelic aRemateba individs Tavisi ZaliTac da avtoritetiTac.
sazogadoeba moiTxovs pirad uangarobas da TviTSewirvas – eseni ki moralis
savaldebulo komponentebia.
diurkemis azriT, adamianis moralur qcevas axasiaTebs sami mTavari niSani:
• disciplinis grZnoba
• jgufisadmi mikuTvnebuloba
• avtonomia
igi imdenad did mniSvnelobas aniWebda moralur disciplinasa da kontrols, rom
arsebiTad, tolobis niSans svamda disciplinasa da morals Soris.
mxolod adamians ZaluZs Segnebulad icavdes disciplinas, romlis wyalobiTac
xdeba SesaZlebeli Tavisufleba.
iseTi Tviseba, niSani, rogoricaa `jgufuri mikuTvnebuloba~ xorcSesxmulia
moralis socialuri arseba,
xolo `avtonomiurobaSi~ ki _ sazogadoebrivi ganawesisadmi Segnebuli da
nebayoflobiTi miyolis idea.
adamianuri bunebis ormagobis koncefcia, Homo duplex.
adamianis biologiuri buneba (unarebi, biologiuri unarebi, impulsebi, vnebebi)
winaaRmdegobaSia
mis socialur bunebasTan, romelic aRzrdis gziT iqmneba (normebi, Rirebulebebi,
idealebi).
es ganapirobebs mudam Seuwyvetel Sinagan mRelvarebas (SfoTs), daZabulobisa da
SiSis grZnobas.
sazogadoebis mxolod makontrolirebeli moqmedeba akavebs adamianis biologiur
bunebas, mis vnebebsa da apetits, mohyavs isini gansazRvrul CarCoebSi. rodesac
sazogadoeba asustebs Tavis kontrols individze, warmoiqmneba anomia,
sazogadoebisa da individis dezintegraciis mdgomareoba.
am sazogadoebriv mdgomareobaSi ar arsebobs individualuri qcevis mtkice
moraluri regulacia, iqmneba Taviseburi saxis moraluri vakuumi, rodesac Zveli
normebi da Rirebulebebi ukve aRar asruleben Tavis rols, axlebi jer kidev ver
ganmtkicebulan da damkvidrebulan.
religiis filosofiur - sociologiuri koncefcia
zebunebrivis idea, RmerTis idea ar aris religiis aucilebeli atributi.
yoveli religiuri rwmenisaTvis damaxasiaTebel niSnad, romelic maT yovelgvari
gamonaklisis gareSe axasiaTebT. aris religiis mier gaSuqebuli yvela saganTa or
dapirispirebul klasad:
saerod - profanulad (yoveldRiuri, amqveyniuri, vulgaruli, uwminduri,
arawminda) da
sasuliero, wmindad - sakralurad dayofa.
sasuliero, wminda flobs:
pirveli, akrZalviTobas, amqveyniuri movlenebisagan gancalkevebulobas;
meore aris miswrafebaTa, siyvarulisa da pativiscemis obieqti. amgvarad,
wminda erTdroulad aris, rogorc iZulebis (akrZalvis), ise pativiscemis
(avtoritetis) wyaro.
mxolod sazogadoeba flobs aseTive Tvisebebs; igi erTdroulad avtoritetis,
siyvarulis, Tayvaniscemis wyarocaa da iZulebis wyaroc.
religia: `esaa rwmenaTa da adaT - wesTa mTlianobiTi sistema, romelic exeba
wminda (sasuliero) e.i. akrZalul, nivTebs, rwmenaTa da adaT - wesTa, romlebic
aerTianeben erT moralur Temad, wodebuls eklesiad, yvela imaT, vinc maT
misdevs, aRiarebs.~ eklesiis qveS mas esmis iseTi organizacia, romelic awesrigebs
jgufis koleqtiur religiur cxovrebas. amqveyniuri, `vulgaruli~ saqmianobis
ZiriTadi magaliTia, SromiTi saqmianoba - mwuxarebis, simwris da dardis wyaro,
xolo sasuliero saqmianobisa - koleqtiuri religiuri ceremoniebi da
ritualebi, mxiarulebisa da sulis amaRlebuli mdgomareobis wyaro.A
religiis sazogadoebrivi funqcia.
kulti mimarTulia adamianTa qcevaSi RvTaebrivisa da saeros dualizmis
ganxorcielebaze.
Sesabamisad yvela religiuri wes - Cveulebani iyofian or saxeobad:
• negatiurad
• pozitiurad
negatiuri kultis mizania, mkveTrad gamijnos RvTaebrivi da saero, daicvas
RvTaebrivi saero wabilwvisagan, miuaxlovos adamiani RvTaebrivs TviTaRkveTis,
pirad sikeTeze uaris Tqmis, TviTdamdablebis, TviTSewirvis an ukiduresi
asketizmis fasad.
pozitiuri kultis amocanaa, RvTaebrivi samyarosadmi morwmuneTa ziareba.
• religiis socialuri funqciebi:
• disciplinaruli anu maiZulebeli
• makontrolirebeli
• kvlavwarmoebiTi
• eiforiuli
e. diurkemi Rirebulebis da idealebis Sesaxeb a.gofmani
franguli sociologiuri skolis damfuZneblis emil diurkemis qvemoT
moyvanili naSromi boloniis 1911 wlis IV saerTaSoriso filosofiuri kongresis1
moxsenebas warmoadgens. moxsenebam filosofosebsa da sociologebs Soris
imTaviTve didi interesi gamoiwvia. Tavdapirvelad igi kongresis masalebSi
gamoqveynda, Semdeg ki xelaxla gamoica Jurnal “Revue de Metaphysique et de Morale” da sikvdilis Semdgom gamocemul diurkemis naSromebis krebulSi “sociologia da
filosofia” (Durkheim E. Sociologie et philosophie. P., 1924). Targmani Sesrulebulia bolo
gamocemis mixedviT**.
diurkemis es Sroma, romelmac didi saxeli moixveWa, mis Teoriul
SexedulebebSi gansakuTrebul adgils ikavebs. aq moiZebneba rogorc diurkemis
Teoriis amosavali principebi, aseve axali midgomebi. frangi sociologi kvlavac
erTguli rCeba Tavdapirveli meTodologiuri principisa, romelic man jer kidev
sakuTar sociologiur “manifestSi” _ “sociologiuri meTodis wesebi” (1895) _
Camoayaliba: “socialuri faqtebi unda ganixilebodnen rogorc nivTebi”. diurkemi
cdilobs aRniSnuli postulati, romelmac mwvave kamaTi gamoiwvia safrangeTis
filosofiur da sociologiur wreebSi, TavisTvis axal problemur sferoSi _
idealebis da Rirebulebebis sferoSi _ gamoiyenos.
marTalia, sxva terminebiT aRniSnuli problematika ase Tu ise moiZebneboda
diurkemis adrindel naSromebSi, magram egzom gaSlilad da aqcentirebulad igi
aq pirvelad aris warmodgenili. cxadia, rom diurkemis yuradReba am sakiTxis
mimarT RirebulebiTi problemebisadmi XIX-XX saukuneebis mijnaze filosofiisa
da socialuri mecnierebis farTo interesiT iyo gamowveuli, upirvelesad
neokantianelobis badenuri skolis warmomadgenlebis naSromebSi (v.vindelbandi,
g.rikerti). garda amisa, saxezea frangi mecnieris adrindeli da myari interesi
kantis filosofiisadmi, romelmac seriozuli, magram araerTmniSvnelovani,
zegavlena moaxdina diurkemis rogorc sociologiur Semecnebaze2 aseve mTlianad
pozitivizmze.
naSromSi “RirebulebiTi da “realuri” msjelobebi”, rogorc diurkemis sxva
mraval nawarmoebSi, mJRavndeba nebismieri problemisadmi sociologiis poziciidan
midgomis mecnieris mudmivi mcdeloba da gasaocari unari, yvelgan sociologiuri
xedvis dafiqsireba, yofisa da Semecnebis nebismier kiTxvebze sociologiuri
pasuxebis gacema. mocemul naSromSi, avtoris CanafiqriT, sociologiurma midgomam
unda gadaWras empirizmis da apriorizmis saukunovani filosofiuri dilema
faseulobebisa da codnasTan mimarTebaSi3.
diurkemi badenuri skolis neokantianelobasTan erTad garkveulwilad aRiarebs
RirebulebaTa transcendentalur xasiaTs, magram am transcendenturobas
ganmartavs, Tu SeiZleba ase vTqvaT, “imanenturi” suliskveTebiT, reducirebs ra
mas sazogadoebisken. meore mxriv, TviT sazogadoeba mis interpretaciaSi gamodis
ara mxolod rogorc empiriuli, aramed mniSvnelovan wilad transcendentuli da
sakraluri realoba, yvela umaRlesi Rirebulebis wyaro da sacavi. diurkemi,
rogorc darwmunebuli racionalisti, am Rirebulebebs mecnieruli aRwerisa da
axsnisTvis xelmisawvdomad Tvlis. misi azriT, saboloo jamSi TviT yvelaze
umaRlesi Rirebulebebi dafuZnebulni arian realobaze, misgan warmodgebian. aseTi
pozicia erTmniSvnelovnad ewinaamdegeba badenelebis an, magaliTad, maqs veberis
pozicias, romelTa Tanaxmad Rirebulebebi imyofebian empiriuli realobis miRma,
ar daiyvanebian masze da SeiZleba mxolod rwmenis sagani iyos, da ara mecnieruli
Semecnebisa.
diurkemi, rogorc Tavis adrindel SromebSi, xazs usvams socialuri faqtebis
maiZulebel xasiaTs. Tumca am SemTxevaSi is ara marto aCvenebs “socialuri
iZulebis” da “socialuri garemos” rols, aramed cdilobs Cawvdes socialuri
normebis interiorizaciis normebs. diurkemi socialuri regulaciis RirebulebiT
aspeqtze xazis gasmiT im daskvnamde midis, rom normalur pirobebSi gare
socialuri determinacia individebis RirebulebiTi orientaciiT xorcieldeba.
aseTi ganmartebiT marTebuli da sasurveli, normebi da Rirebulebi erTi medlis
ori mxare aRmoCndeba. diurkemis azrovnebis paTosi Semdegia: socialuri normebi
mxolod im SemTxvevaSia efeqturi, Tu isini ara gare iZulebas emyarebia, aramed
sazogadoebis zneobriv avtoritets. marTalia zneobriv faqtors diurkemis
sociologiaSi yovelTvis didi adgili ekava, magram gviandel SromebSi man axali
da ufro daxvewili dasabuTeba SeiZina.
“RirebulebiTi da “realuri” msjelobebi”-Si ara erTi saintereso ideis da
SeniSvnebis naxva SeiZleba, TiTqos gakvriT gamoTqmulis, magram fundamentaluri
socaluri procesebis SemecnebisTvis arsebiTi mniSvneloba aqvT. kerZod, maT
miekuTvneba socialuri ganviTarebis “novatoruli” da “Cveulebrivi” periodebis
gaazreba. TviT maTi gansxvaveba ki epoqis cnobil “kritikul” da “organul”
dayofas imeorebs, romelic sen-simonTan da kontTan gvxvdeba. magram diurkemi am
periodebis Tavisebur interpretacias maTi socialuri idealebis
funqcionirebasTan dakavSirebiT gvaZlevs. idealebi sazogadoebis aucilebeli
elementebs warmoadgenen, romelTa gareSec misi arseboba SeuZlebelia. Tumca,
idealebi gansxvavebulad aRiqmebian da funqcionireben sxvadasxva epoqebSi.
“novatorul” periodSi ideali realobasTan TiTqmis Serwymulia da axlo, friad
asaxden momavalSi Tavsdeba. “Cveulebriv” periodebSi ki idealebis warsulSi
ukugdeba, ritualizacia xdeba, ris Sedegadac isini sul ufro da ufro
tradiciebis, dResaswaulebis, sxvadasxva ceremoniebis saxiT gvevlinebian.
aseTi midgoma Semecnebis utopiuri da tradiciuli tipebis Secvlis ukeTesad
gagebaSi gvexmareba. agreTve sociokulturuli drois Taviseburebebis gaazrebaSi,
romelic “novatorul” periodSi swrafi da SekumSulia, xolo “CveulebrivSi” _
neli da gawelili. am poziciidan SesaZlebelia revoluciis (karl marqsi mier
samarTliand “istoriis lokomotivebad” wodebulni) msvlelobisas socialuri
drois specifikis da revoluciuri TviTSegnebisTvis damaxasiaTebeli
“mouTmenlobis” axsna.
mTlianobaSi e. diurkemis naSromi “RirebulebiTi da “realuri” msjelobebi”, miuxedavad mcire moculobisa, mniSvnelovan etaps warmoadgens ara mxolod
avtoris inteleqtualur biografiaSi, aramed mTlianad Teoriuli sociologiis
istoriaSi. rusulad es Sroma pirvelad qveyndeba***.
ramdenime sityva “realuri” msjelobebis Sesaxeb (originalSi “jements de realite”), romlis Targmnam garkveuli sirTuleebi gamoiwvia****. mravali SesaZlo
variantebidan (“realobis Sesaxeb msjelobebi”, “realisturi”, “faqtualuri”
msjelobebi da a.S.) mTargmnelma gadawyvita termin “realurze” SeCereba, moaTavsa
ra brWyalebSi, romelTa adgili originalSi ar yofila, radgan swored es
termini aris yvelaze axlos originalTan da yvelaze zustad asaxavs e. diurkemis
azrs.
1. kongresSi monawileoba miiRes mravalma saxelganTqmulma filosofosebma,
maT Soris a. bergsoni, e.maxi, v. vindelbandi, a. puankare.
2. cnobilia diurkemis mimdevris, s. bugles, kalamburi: “diurkeizmi _ esaa
kantizmi, gadaxedili da damatebuli kontizmiT”.
3. diurkemma am dilemis daZlevis mcdelobebi sociologis saSualebiT scada
moxsenebis gamoqveynebamde da gamoqveynebis Semdegac _ statiaSi
“klasifikaciis zogierTi pirvelyofilo formebis Sesaxeb” (m.mossTan
erTad, 1903) da naSromSi “religiuri cxovrebis elementaruli formebi”
(1912).
* a. gofmanis teqstidan mTargmnelma amoiRo avtoris epoqisaTvis aucilebeli
sabWoTa koniuqturisTvis damaxasiaTebeli CarTvebi, romlebic araorganulad
erwymodnen ZiriTad teqsts da araviTar azrobriv datvirTvas ar atarebdnen. (mTr.
Sen.)
** qarTuli Targmani Sesrulebulia a. gofmanis 1988 wels “СоцИс”-Si gamoqveynebuli statiis da frangulidan diurkemis “faseuli da “realuri”
msjelobebis” gofmaniseuli Targmnis mixedviT. (mTr. Sen.)
*** Cvens SemTxvevaSi qarTulad (mTr. Sen.) **** mTargmnelma am SemTxvevaSi gaiziara a. gofmanis azri da “jements de realite”-s Seusabama igive termini, “realuri” msjelobebi. (mTr. Sen.)
RirebulebiTi da “realuri” msjelobebi
emil diurkemi
kongresze aRniSnuli Temis wardgenisas sakuTar Tavs ormagi mizani davusaxe:
pirveli, kerZo SemTxvevis magaliTze sociologiis unaris, gadawyvitos
filosofiuri problemebi, Cveneba, da meore, im zogierTi crurwmenis gaqarwyleba,
romlis obieqti xSirad gamxdara egreT wodebuli pozitiuri sociologia.
rodesac Cven vambobT, rom sxeulebs aqvT wona, rom gazis moculoba
pirdapirproporciulia masze moqmedi wnevisa, Cven mxolod im msjelobebs
vayalibebT, romlebic mxolod aRniSnul faqtebs gamoxataven. maTSi gamovxatavT
imas, rac namdvilad aris da amitom aseT msjelobebs “ekzistencialurs” anu
“realurs” uwodeben.
sxvagvari msjelobebis mizani _ ara imis gamoTqma, rasac sagnebi TavisTavad
warmoadgenen, aramed im Rirebulebis warmoCena, Segnebuli subieqtisTvis rom
warmoadgenen, im fasis dadeba, rogorac mas ukanaskneli afasebs. maT RirebulebiT
msjelobebs uwodeben. xandaxan isini iseT msjelobebze vrceldebian, romlebic
zogadad gamoxataven Sefasebas. magram aseTi farTo gagebas gaugebrobebis
gamowveva SeuZlia, romelic aucileblad unda aviciloT Tavidan.
rodesac vambob: me miyvars nadiroba, ludi mirCevnia Rvinos, aqtiuri cxovreba dasvenebas, da a. S. _ me gamovTqvam msjelobebs, romlebic SeiZleba SefasebiTad
mogveCvenos, magram, sinamdvileSi, isini ubralod “realuri” msjelobebia. isini
mxolod imas miuTiTeben, Tu rogori saxiT vxedavT sakuTar Tavs gansazRvrul
obieqtebTan mimarTebaSi: rom Cven mogvwons esa da es da upiratesobas vaniWebT
sxvas. upiratesobaTa es miniWeba iseTive faqtebs warmoadgens, rogorc sxeulTa
wona da airebis elastiuroba. amgvarad aseTi msjelobebis daniSnuleba
mdgomareobs ara imaSi, rom sagnebs maTTvis Cveuli faseulobebi mienoWos, aramed
moxdes subieqtis gansazRvruli mdgomareoba Cveneba. amgvarad upiratesobis
miniWeba SeuZlebelia gadaices. amgvari msWelobebis aRqmel pirebs savsebiT
SeuZliaT Tqvan, rom isini maT ganicdian, yovel SemTxvevaSi, amis sjeraT; Tumca
maTi gadacema sxvebisTvis SeuZlebelia. isini gansazRvruli pirovnebebisTvis
arian damaxasiaTebelni da maTgan ver gancalkavebdebian.
sxvagvarad aris mdgomareoba, rodesac me vambob: am adamians maRali zneobrivi faseulobebi aqvs, am suraTs didi esTetiuri faseuloba aqvs, es Zvirfasi nivTi raRac safasurad fasobs. yvela msgavs SemTxvevaSi adamianebs da sagnebs,
romlebzedac vsaubrob, obieqturad arsebul Tvisebebs sruliad damoukideblad
mivawer, imis miuxedavad, Tu rogor aRviqvam maT am konkretul SemTxvevaSi.
piradad me SemiZlia Zvirfaseulobebs araviTari Rirebuleba ar mivaniWo;
miuxedavad amisa, gansaxilvel momentSi maTi Rirebuleba igive darCeba. rogorc
adamiani, me, SeiZleba sakmaod saeWvo zneobrivi RirebulebebiT gamovirCeode,
magram es xels ar miSlis aRmovaCino zneubrivi Rirebuleba iq, sadac igi saxezea.
me, Cemi temperamentiT, SesaZloa gulgrili viyo xelovnebis mier moniWebuli
sasiamovno SegrZnebebisadmi, magram es ar niSnavs, rom me unda vuaryofde
esTetiuri faseulobebis arsebobas. amgvarad, yvela es faseulobebi
garkveulwilad Cems gareT arseboben. amitom, rodesac Cven ver vTanmxdebiT maTi
aRqmis da Sefasebis saSualebaTa Sesaxeb, Cven vcdilobT maT sakuTari
mosazrebebi mivaniWoT. Cven ar vjerdebiT mxolod maT gamoTqmaze, xolo maTi
damtkicebisas Cveni azrebis gamoTqmisas veyrdnobiT zogadi xasiaTis varaudebs.
Sesabamisad, Cven vuSvebT imas, rom, es msjelobebi romeliRac obieqtur realobas
Seesabameba, romelzec Tanxmoba SesaZloa da unda daeyrdnos. swored aseT sui generis-is realobas warmoqmnian faseulobebi, xolo RirebulebiTi msjelobebi
isini arian, romlebic miekuTvnebian am realobas.
Cven gvindoda agvexsna, rogor aris SesaZlebeli aseTi saxis msjelobebi.
sakiTxis dasma zemoT aRniSnuli msjelobidan Cans. erTis mxriv, yoveli yoveli
Rirebuleba gulisxmobs Sefasebas, ganxorcielebuls subieqtis mier
gansazRvruli grZnobebis mdgomareobasTan mimarTebaSi. rasac aqvs Rirebuleba is
kargia raRac mimarTebaSi; rac kargia _ is sasurvelia; yovelgvari survili
Sinagani mdgomareobaa. da mainc, RirebulebebisTvis, romlebzec axla
vsaubrobdiT, nivTebis msgavsad damaxasiaTebelia iseTive obieqturoba. rogor
aris SesaZlebeli am ori, erTi SexedviT winaamdegobrivi, Tvisebis Tavsebadoba?
rogor SeiZleba grZnobis mdgomareoba ar iyos damokidebuli am grZnobis
ganmcdel subieqtze?
am problemis axsnis ori sawinaamdego gadawyvetileba iyo SemoTavazebuli.
I
sxvadasxva mimarTulebis bevr moazrovnes gansxvaveba msjelobaTa am ori
saxeobas Soris ubralod garegani hgonia. amboben, rom Rirebuleba umTavresad
sagnis Sinagani Taviseburebebze aris damokidebuli, xolo RirebulebiTi
msjeloba _ imis gamoxatuleba, Tu rogor moqmedebs es Tavisebureba msjelobis
Camomayalibebel subieqtze. Tu es zemoqmedeba sasikeToa, Rirebuleba dadebiTi
iqneba, winaamdeg SemTxvevaSi uaryofiTi. Tuki adamianis cxovrebas Rirebuleba
aqvs, es imitom, rom adamiani cocxali arsebaa, bunebaSi ki yvelaferi cocxali
cxovrebisken swarfvas Seicavs. Tuki purs gaaCnia raime Rirebuleba, es imitom,
rom igi kvebis produqts warmoadgens da xels uwyobs sicocxlis SenarCunebas.
samarTlianoba _ saTnoebaa, radgan Seesabameba cxovrebis moTxovnilebebs;
mkvleloba ki aris danaSauli sakuTari sawinaamdego Tvisebebidan gamomdinare.
erTi sityviT, sagnis Rirebuleba ubralod STabeWdilebis konstantaciad
warmogvidgeba, romelic sagnis Sinagani maxasieTeblebis mier aris
ganxorcielebuli.
magram vin aris is subieqti, romlis mimarTac saganTa Rirebuleba ganicdis da
unda ganicdides Sefasebas?
individia is? maSin rogor unda avxsnaT is, rom SesaZlebelia arsebobdes
obieqturi Rirebulebebis sistema, romelic yvela adamianis an, yovel SemTxvevaSi,
erTi civilizaciis yvela individis mier aris aRierebuli? aRniSnulidan
gamomdinare Rirebuleba qmnis zemoqmedebas grZnobaze; TumcaRa cnobilia Tu
rogori didia grZnobebis individualuri mravalferovneba. is, rac erTs moswons,
uaryofas iwvevs sxvebSi. TviT cxovrebis survils yvela ar ganicdis, radganac
arseboben adamianebi, romlebic cxovrebis mimarT gancdili ukugdebis gamo an
movaleobis moxdis mizniT sicocxles emSvidebebian. da rogoria azrTa
sxvadasxvaoba cxovrebis SemecnebaSi! erTni cdiloben igi ufro daZabuli gaxadon,
meoreni siamovnebas mis damSvidebasa da gaiolebaSi xedaven. es SeniSvna Zalzed
xSirad wamoweula utilitaruli eTkis sawinaamdegod, amitom ver vxedav mizezs
rom aq ganvaviTaroT. mxolod avRniSnavT, rom igi amgvari saxiT is yvela
Teoriebs miesadageba, romlebic cdiloben wminda fsiqologiuri mizezebiT axsnan
ekonomikuri, esTetiuri an da metafizikuri Rirebulebebi da faseulobebi.
SeiZleba Tqvan, rom mxedvelobaSi aris saSualo tipi, romelic individTa
umravlesobaSi gvxvdeba, xolo saganTa obieqturi Sefaseba gamoxatavs im
saSualebas, romliTac isini zemoqmedeben saSualo tipze. magram arsebobs didi
gansxvaveba, individis mier Rirebulebebis da faseulobebis Cveulebrivi, namdvil
Sefasebasa da adamianuri Rirebulebebis obieqtur sistemas Soris, romelzedac
principSi unda daeyrdnos Cveni msjelobebi. saSualo zneobrivi Segneba rogorRac
uferulia: igi sustad aRiqvams TviT Cveulebriv movaleobesac da maSasadame,
Sesabamis zneobriv Rirebulebes. maT Soris iseTebic arseboben, romelTa
urTierTobebSic igi sibrmavis msgavsad aris dazianebuli. amitom mas ar SeuZlia
zneobriobis etalonad gamogvadges. miT umetes aseTive situaciaa esTetiuri
RirebulebebTan, romlebic absoluturi umravlesobisTvis mxolod qaRaldze
rCeba. rac Seexeba ekonomikur Rirebulebebs, zogierT SemTxvevaSi dinstancia
naklebad SesamCnevia. da mainc, rogorc Cans, briliantis an margalitis fizikuri
Tvisebebis zemoqmedeba Cvens Tanamedroveebze gansazRvraven ara maT axlandel
Rirebulebas.
arsebos agreTve sxva mizezic, romelic ar gvaZlevs saSualebas erTmaneTTan
avurioT obieqturi da saSualo Sefaseba. saqme imaSia, rom saSualo individis
reaqciebi, individualur reaqciebad rCebian. grZnobaTa raRac raodenoba ver
gaxdeba obieqturi mxolod imis gamo, rom igi subieqtTa mniSvnelovan nawilTan
gvxvdeba. imis gamo, rom umravlesoba erTnairad afasebs nivTs, ar niSnavs imas,
rom es Sefaseba gare realobis mier aris Tavs moxveuli. es erTsulovneba
SesaZlebelia wminda subieqturi faqtorebiT iyos gamowveuli, kerZod
individualuri xasiaTebis gansazRvruli erTferovnebiT. am or winadadebas Soris:
“me miyvars es” da “Cven, raRac raodenobiT, gviyvars es” araviTari gansxvaveba
araa.
am sirTuleebis daZlevas individis sazogadoebiT CanacvlebiT ecadnen. kvlavac
moindomes daemtkicebinaT, rom Rirebuleba umTavresad dakavSirebulia sagnis
romelime Semadgenel elementTan. magram Rirebuleba qmnis imas, Tu rogor axdens
zegavlenas sagani koleqtiur, da ara individualur subieqtze. Sefaseba obieqturi
imis gamo, rom igi ukve koleqtiuria.
am ganmartebas ukanasknelis mimarT udavod upiratesoba aqvs. marTlac,
socialuri msjelobebi obieqturia individualur msjelobebTan mimarTebaSi; aseT
SemTxvevaSi RirebulebaTa skala Tavisufalia individTa subieqturi da cvalebadi
Sefasebebisgan. ukanasknelni sakuTari Tavis gareT pouloben myar klasifikacias,
romelsac isini iZulebulni arian Seeguon, romelic ar aris maTi sakuTari
qmnileba da gamoxatavs savsebiT sxva azrs, vidre maTi piradi grZnobebi. rameTu
sazogadoebrivi azri Tavdapirvelad zneobriv avtoritets flobs, romlis
saSualebiT is iZulebiTi xasiaTiT zemoqmedebs individebze. igi winaamdegobas
uwevs sakuTari Tavis Sebilwvis mcdelobebs; igi reagirebs gansxvavebulad
moazrovneebze iseve, rogorc gare samyaro mgrZnobiared reagirebs maTze, vinc mis
winaamdeg aRsdgoma surs. igi kicxavs yvelas, vinc iseTi zneobrivi principebis
Sesabamisad msjelobs, romelic gansxvavdeba misTvis damaxasiaTeblebisgan; igi
yvelas dascinis, vinc iseTi esTetikiT aris aRfrTovenebuli, romelic misisgan
gansxvavdeba. visac surs nivTi iseT safasurad SeiZinos, romelic dabalia vidre
misi Rirebuleba, ejaxeba iseT winaamdegobas, rogoric damaxasiaTebelia fizikuri
sxeulebis mier gaweulisa, rodesac Cven ar vicnobT misi bunebis kanonebs.
amgvarad SeiZleba aixsnas iZulebis msgavsi movlena, romelsac ganvicdiT da
aRviqvamT rodesac RirebulebiT msjelobebs gamovTqvamT. Cven cxadad aRviqvamT,
rom ar varT sakuTari Sefasebebis patronebi, rom Cven varT SeboWilni da
iZulebulni. Cven gvboWavs sazogadoebrivi Segneba. marTalia RirebulebiTi
msjelobebis es aspeqti erTaderTi araa; arsebobs sxvac, pirvelisgan
radikalurad gansxvavebuli. igive Rirebulebebi, romlebic zogierTi mxaris
saSualebiT axorcieleben Cvenze Tavs moxveuli realobis STabeWdilebas axdenen,
imave dros Cven sasurvel sagnebad gvesaxebian, romlebic Cven gulrwfelad
gviyvars da romlebiskenac veswrafviT. magram swored sazogadoeba, romelic amave
drod kanonmdebelic aris, romlis winaSec pativiscema unda gamovxatoT, amave
dros civilizaciis yvela saTnoebis Semqmneli da Semnaxvelia, romlebzec Cveni
sulis yvela ZaliT varT mibmulni. igi aramarto mbrZaneblobs, aramed sikeTe da
gulmowyaleba moaqvs. amitomac araa gasaocari, rom Cven yvelafers
vufrTxildebiT, ras misgan warmodgeba.
aseTi saxiT gaugebari Rirebulebebis sociologiuri Teoria Tavis mxriv bevr
sirTules iwvevs, romlebic, Tavis mxriv, damaxasiaTebelia ara mxolod misTvis,
aramed isini SesaZlebelia dakavSirebulni iyvnen im fsiqologiur TeoriasTan,
romelzedac adre gvqonda saubari.
RirebulebaTa sxvadasxva tipebi arseboben. erTia _ ekonomikuri Rirebuleba,
meore _ zneobrivi, religiuri, esTetiuri,metafizikuri Rirebulebebi. xSirad
ganxorcielebuli cdebi erTmaneTze daiyvanon sikeTe, mSveniereba, WeSmariteba da
sargeblianoba yovelTvis uSedego xdebodnen. radgan, Tuki Rirebuleba iqmneba
imiT, Tu rogor urTierTqmedebs sagani socialuri cxovrebis funqcionirebaze,
maSin gansxvavebuli Rirebulebebi Znelad asaxsneli xdebian. Tuki yvelgan erTi
da igive mizezi moqmedebs, maSin saidan Cndebian sruliad gansxvavebuli Sedegebi?
erTis mxriv, Tu ki saganTa Rirebuleba sanamdvileSi fasdeba maTi socialuri
(an individualuri) sargeblianobis mixedviT, maSin adamianuri Rirebulebebis
sistema unda gadaxedil iqnas da dangrevas daeqvemdebaros, radgan am
Tvalsazrisis Tanaxmad adgili, romelic am sistemis Tanaxmad fufunebis
Rirebulebes(sagnebs) ekuTvniT, iqneboda gaugebari da gaumarTlebeli. TavisTavad,
wamgebiani ar aris sasargeblo, an da naklebad sasrgebloa vidre aucilebeli.
rac zedmetia, SesaZlebelia ise arsebobdes, rom seriozulad ar Seexos
sasicocxlo funqciebs. erTi sityviT, fufunebis Rirebulebebs(sagnebs) Zvirad
Rirebulni sakuTari bunebis gamo arian; isini imaze Zvirad fasoben, vidre
sargebeli moaqvT. amitomac gvxvdebian doqtriniorebi romlebic maT eWvis TvaliT
uyureben da maT gankuTvnil minimuze Camoyvanas cdiloben. magram, sinamdvileSi
adamianebisTvis isini yvelaze metad fasoben. xelovneba mTlianad fufunebis
sagania; esTetiuri saqmianoba ar eqvemdebareba araviTar utilitarul mizans: is
arsebobs mxolod siamovnebis misaRebad, romelsac misi arseboba warmoSvebs. aseve
wminda metafizikac _ esaa azrovneba, romelic Tavisufalia yovelgvari
utilitaruli miznisgan, xorcieldeba mxolod imisTvis, rom ganxorcieldes.
magram vis SeuZlia Tqvas, rom sakuTari arsebobis manZilze, adamianebi mxatvrul
da metafizikur Rirebulebebs ar ayenebdnen ekonomikurze maRla? msgavsad,
rogorc inteleqtualuri cxovreba, rogorc zneobrivi cxovreba flobs sakuTari
esTetikas. yvelaze didi saTnoebebic ki ar mdgomareoben movlenaTa regularul
da mkacr SesrulebaSi, romlebic gamarTuli socialuri wesrigisTvis uSualod
saWiroeben. isini Tavisufali da TviTneburi moqmedebisgan Sedgebian,
msxverplisgan, romlebsac araferi aiZulebT da romlebic xandaxan
winaamdegobrivni arian ekonomikuri sibrZnis maxasiaTeblebisgan. arseboben
saTnoebebi, romlebic ugunurni arian da swored es ugunuroba aZlevT maT
sidiades. spenserma SeZlo daemtkicebina, rom filantropia xSirad ewinaamdegeba
mkafiod gansazRvrul sazogadoebriv interess, magram misi mtkicebulebebi xels
ar uSlis adamianebs daafason mis mier saTnoebis gansja. TviT ekonomikuri
cxovrebac mTlianad ar emorCileba ekonomikur regulirebas. Tu ki fufunebis
sagnebs yvelaze meti faseuloba Seesabameba, es ara mxolod imitom, rom isini
sazogadod iSviaTi arian, aramed imitom, rom yvelaze maRalRirebulni arian.
cxovreba, rogorc mas yvela drois adamiani iazrebda, Sedgeba ara marto
individualuri an socialuri organizmis biujetis suztad gansazRvraSi, gare
gamaRizianeblebze rac SeiZleba mcire danaxarjebiT reagirebasa da aRdgenisTvis
sajiro xarjebis proporciulad ganawilebaSi. cxovreba _ upirvelesad niSnavs
moqmedebas, moqmedebas gauTvlelad, siamovnebisTvis moqmedebas. da Tu ki,
rasakvirvelia, Cven ar SegviZlia ekonomikis gareSe arseboba, mxolod imitom rom
davagrovoT, rom xarjvis saSualeba gvqondes, xolo xarjva _ es siamovnebaa.
Tumca ufro Sors wavideT, im safuZvelmdebare principamde, romelsac
eyrdnobian yvela es Teoriebi. isini amodian im debulebidan, rom Rirebuleba
moTavsebulia nivTebSi da maT arss gamoxatavs. magram es postulati
winaamdegobaSi modis faqtebTan. Arsebobs bevri SemTxveva, rodesac, ase vTqvaT, ar
arsebobs araviTari kavSiri obieqtis Tvisebebsa da masze miweril Rirebulebas
Soris.
kerpi _ sakmaod wminda nivTia, wmindanoba ki yvelaze amaRlebuli Rirebulebaa,
romelic rodesme uRiarebiaT adamianebs. magram xSirad kerpi _ mxolod qvebis
grova an xis naWeria, imTaviTve moklebulni ramenair Rirebulebas. ar arsebobs
iseTi arseba, TviT yvelaze umniSvnelo, ar arsebobs iseTi obieqti, TviT yvelaze
uferuli, romlebic istoriis gansazRvrul momentSi ar aRZravdenen religiuri
Tayvaniscemis niadagze dafuZnebul grZnobebs. aRmerTebdnen TviT yvelaze
usargeblo an yvelaze uwyinar cxovelebs, romlebic yvelaze mcire nebismieri,
romelime saTnoebis matareblebi iyvnen. moaruli warmodgena imis Sesaxeb, rom
sagnebs, romleTa misamarTiTac iyo gankuTvnili kulti, yovelTvis iyvnen nivTebi,
romlebic yvelaze metad zemoqmedebdnen adamianTa warmodgenaze, fantaziaze,
istoriam uaryo. Amitom Seufasebeli Rirebuleba, romelic maT miewerebodaT, ar
iyo maTi Sinagani TaviseburebebiT ganpirobebuli. ar arsebobs arc erTi cocxali
rwmena, TviT yvelaze saeroc ki, romelsac ar hyavs sakuTari fetiSebi, romlebic
msgavsi SeusabamobiT ar iyvnen daxasiaTebulni. droSa _ es mxolod qsovilis
naWria, magram jariskaci SeiZleba mokvdes sakuTari droSis gadasarCenad.
Zneobrivi cxovreba aranakleb mdidaria msgavsi xasiaTis kontrastebiT. adamiansa
da cxovels Soris gansxvavebis anatomiuri, fiziologiuri da fsiqologiuri
Tvalsazrisebi mxolod raodenobriv xasiaTs atareben. Tumca imave dros adaminas
axasiaTebs zneobrivi Rirseba, cxovels ki igi saerTod ar aqvs. amitom
RirebulebebTan mimarTebaSi maT Soris ufskrulia. adamianebi araTanasworebi
arian rogorc fizikuri Zalis mixedviT, aseve sakuTari talantebis mixedviT,
magram Cven, ase Tu ise, vcdilobT ganvavrcoT maTze erTiani zneobrivi
faseulobebi. ra Tqma unda, zneobrivi egalitarizmi _ es idealuri zRvaria,
romelic arasdros miiRweva, magram Cven sul ufro da ufro vuaxlovdebiT mas.
safosto marka warmoadgens mxolod patara qaRaldis naWers, xSir SemTxvevaSi
esTetiur Rirebulebes moklebuli, magram, miuxedavT amisa, misi Rirebuleba
usaSvelod didi SeiZleba aRmoCndes. naTelia, rom margalitis an briliantis,
bewvis an maqmanis ara Sinagani raoba gansazRvravs im faqts, rom am sxvadasxva
samkaulis Rirebuleba modis kaprizebis gamo icvleba.
II
Tuki, Rirebuleba ar mdgomareobs sagnebSi, Tuki is umTavresad ar aris
dakvSirebuli romelime gansakuTrebul empiriul realobasTan, maSin, ar
gamomdinareobs ki aqedan, is, rom misi wyaro Cvens mier aRsaqmel da cdis miRma
arsebuli realobidan gareT mdebareobs? sinamdvileSi aseTia, avad Tu kargad,
moazrovneTa mTeli dinastiis mier Riad dafiqsirebuli mosazreba, romleTa
swavlebac riClidan kantis moralizmamde aRwevevs. adamians miaweren sui generis-
is Tvisebas, romelic warmoadgens arsebiTad gansxvavebuls, vidre ubralod
idealebis wamoyeneba. msgavsi warmodgenebis Seqmnis unars erTis mxriv warmoaCenen
rogorc inteleqtualisturs, meore mxriv _ ufro mgrZnobelobiT formas, magram
im Taviseburebebisgan mkveTrad gansxvevebuls, romelic mecnierebis saSualebiT
dgeba mwyobrSi. rogorc Cans, erTi meTodi fiqrobs realurad, meore, misgan
sakmaod gansxvavebuli, _ fiqrobs idealurad. da swored idealebTan, rogorc
vxvdebiT, mimarTebaSi fasdeba saganTa Rirebuleba. amboben, rom isini floben
Rirebulebas, rodesac raime saSualebiT gamozataven, uaryofen idealuris
romelime aspeqts da maT aqvT an meti an naklebi Rirebuleba maT mier gamoxatuli
idealis da mis mxareebis, romlebic masSi mdomareoben, Sesabamisad.
amgvarad, Tu winamdebare TeoriebSi RirebulebiTi msjelobebi warmogvidgeboda
“realuri” msjelobebis gansxvavebuli forma, am SemTxvevaSi maTi gansxavebuloba
ufro radikaluria: obieqtebi, romlebTa mimarTac isini ganixilebian, iseve arian
gansxvavebulni, rogorc maT mier SemoTavazebuli SesaZleblobebi. amitom, Cvens
mier gamoTqmuli ukmayofileba axsnis pirveli variantis mimarT, SeuTavsebelia
meoresTan. iolia gaigo, rom Rirebuleba garkveulwilad damokidebelia saganTa
bunebisgan, Tu ki igi damokidebulia ukanasknelisgan garegnulad gansxvavebul
mizezebze. erTdroulad ioli xdeba privilegirebuli adgilis gansazRvra,
romelic fufunebis sagnebs yovelTvis ekavaT. mizezi imaSia, rom idealuri ar
dgas realuris samsaxurSi, igi TavisTavad arsebobs; amitom realobus interesebi
ar SeiZleba misi sazomi iyos.
Tumca, idealisTvis aseTi saxiT miwerili Rirebuleba TviTon ar aixsneba. mas
apostulateben, Tumca ar xsnian da verc axsnian. da sinamdvileSi, SesaZlebelia
es? Tuki idealuri ar aris realurze damokidebuli, mas ar SeuZlia realobaSi
Seicavdes im mizezebs da pirobebs, romlebic mas yvelasTvis gasagebs xdis. magram
realobis gareT sad SeiZleba inaxos masala, romelic sakmarisi iqneboda
romelime gansazRvrebisTvis da axsnisTvis. sinamdvileSi, aris raRac
siRrmiseulad empiriuli idealizmSi, amgvrad gagebuli. aravis epareba eWvi imaSi,
rom adamianebs uyvarT silamaze, sikeTe, WeSmariteba, romlebic xSirad
adekvaturad ar xorcieldeba realur faqtebSi. saWiroa agreTve avxsnaT, Tu
saidan modis is erTdrouli moTxovnileba da saSualeba, romelic gagvaCnia
realobaze amaRlebis, grZobadi samyarosTvis sxva samyaros Serwymis, romelSic
Cvengan saukeTesoni sakuTar namdvil samSoblos xedaven.
ukanasknel kiTxvaze pasuxis msgavss gvaZlevs Teologiuri hipoTeza.
SemoTavazebulia, rom idealTa samyaro realuria, rom igi arsebobs obieqturad,
magram cdismiRmurad, da rom empiriuli realoba, romlis nawilsac Cven
warmovadgenT, misgan warmoiSveba da maszea damokidebuli. gamodis, rom Cven
dakavSirebulni varT idealTan, rogorc Cveni arsebobis wyarosTan. magram, garda
CvenTvis cnobili, am koncepciis mier gamowveuli, siZneleebisa, rodesac amgvarad
ahipostazireben ideals, mas am saxiT uZavs xdian da misi ukiduresad
mravalferovnebis axsnis yovelgvar saSualebas uspoben. axla ukve viciT, rom
ideali aramarto SeiZleba ganicados cvlileba adamianTa sxvadasxva jgufebTan
erTad, aramed unda Seicvalos kidec. Cveni ideali gansxvavdeba, da unda
gansxvavdebodes kidev romaelTa idealisgan; amis paralelurad icvleboda
RirebulebaTa skalac. es cvlilebebi ar arian adamianuri ugunrobis Sedegebi:
isini dafuZnebulni arian saganTa bunebaze. rogor avxsnaT isini, Tuki ideali
warmoadgens erTi da igive ucvlel realobas? maSin unda davuSvaT, rom TviT
RmerTic varirebs rogorc sivrceSi, aseve droSic; da riTi SeiZleba iyos es
mravalferovneba gamowveuli? RvTaebrivi Camoyalibeba gasagebi iqneboda, Tuki
TviT RmerTi daisaxavda miznad idealis ganxorcielebas, romelic masze maRalia,
da am SemTxvevaSi problema mxolod gadaadgildeboda.
Tumca, ra uflebiT aTavseben ideals bunebis da mecnierebis gareT? igi swored
bunebaSi mJRavndeba; is aucileblad unda iyos damokidebuli bunebriv mizezebze.
imisTvis, rom igi gansxvavebuli iyos, vidre ubralod gonebisWvretiTi
SesaZlebloba, igi unda iyos sasurveli da, Sesabamisad, Cveni neba-survilis
aRsaZravi Zalis mqone. mxolod maT SeuZliaT idealisgan realobis Seqmna. magram,
vinaidan sabolood es Zala muskulaturis moZraobebSi gamoixateba, mas ar
SeuZlia samyaros sxva Zalebisgan gancalkevebiT arseboba. ratom ar SeiZleba misi
analizi, elementebad dayofa, sinTezis gamomwvevi mizezebis gamokvleva, romlis
rezultatic is aris? gvxvdeba iseTi SemTxvevebic, rodesac SesaZlebelia misi
gazomva. kacobriobis TiToeuli jgufi sakuTari istoriis garkveul etapze
adamianur RirsebasTan kavSirSi garkveuli intesiobiT pativscemis gamoxatvis
unars flobs. swored aseTi grZnoba, xalxebTa da epoqaTa Sesabamisad cvalebadi,
imyofeba Tanamedrove sazogadoebis zneobrivi idealis saTavesTan. amitom
individis winaamdeg danaSaulebrivi qmedebebis ricxvi damokidebulia mis
intensivobaze. aseve Ralatis, ganqorwinebebis, meuRleTa gancalkevebiT cxovrebis
raodenebrivi monacemebi gamoxataven im SefardebiT Zalas, romeliTac col-
qmruli ideali Tavs exveva calkeuli individebs. rasakvirvelia, gazomvis aseTi
meTodebi uxeSia, magram arseboben ki iseTi fizikuri Zalebi, romlebic
gaizomebodnen ise, Tu ara uxeSad, daaxloebiTad? am SemTxvevaSi orive saxis
gazomva gansxvavdeba mxolod xarisxiT.
Tumca, arsebobs RirebulebaTa gansxvavebuli kategoria, romelic ar SeiZleba
iyvnen mowyvetili cdas yovelgvari azris dakargvis gareSe; esenia ekonomiuri
Rirebulebebi. yvelasTvis cxadia, rom isini ar gamoxataven arafers miRmurs da
ar arian damokidebulni cdismiRmur SesaZleblobebze. marTalia, am mizeziT kants
ar surs maTSi namdvili Rirebuleba dainaxos: is eswrafvis Seinaxos es
maxasiaTebeli mxolod zneobrivi movlenebisTvis. (is amtkicebs, rom ekonomikur
movlenebs aqvT fasi (einen Preis, einen Marktpreis), da ara Sinagani Rirebuleba (einen inneren Werth). ) magram aseTi dayofa dausabuTebelia. ra Tqma unda, arseboben
gansxvavebuli Rirebulebebi, magram es gansxavebebi erTi da imave saxisaa. isini
yvela sagnis Sefasebas Seesabamebian, Tumca igi SeiZleba ganxorcieldes
sxvadasxva SemTxvevaSi gansxvavebuli TvalTaxedviT. RirebulebaTa Tanamedrove
Teoriis progresi swored am gagebis erTianobis damtkicebasTaSi mdgomareobs.
magram, am SemTxvevaSi Tu RirebulebaTa yvela tipi erTmaneTis monaTesavea, xolo
zogierTebi ise Rrmad arian CaTreulni Cvens empiriul sinamdvileSi, maSin sxvebi
ar SeiZleba ar iyvnen masze damokidebulni.
III
mokled rom vTqvaT, Tumca marTalia, rom saganTa Rirebuleba SeiZleba
fasdebodes da yovelTvis fasdeboda romelime idealuri gagebis mimarT,
ukanaskneli mainc saWiroebs axsnas. rom gavigoT, Tu rogor aris SesaZlebeli
RirebulebiTi msjeloba, sakmarisi araa vapostulatoT gansazRvruli idealebi.
saWiroa avxsnaT isini, vaCvenoT Tu saidan momdinareoben, rogor erTdebian
gamocdilebasTan da raSi mdgomareobs maTi obieqturoba.
radganac isini, aseve rogorc Sesabamisi Rirebulebebis sistemebi, varireben
adamianur jgufebTan erTad, ar gamodis, rom sxvebsac unda hqondeT koleqtiuri
warmoSveba? marTalia, Cven warmovadgineT RirebulebaTa sociologiuri Teoriis
naklovanebebi. magram saqme imaSia, rom igi dafuZnebulia socialuri cxovrebis
koncepciaze, uryofs ra mis WeSmarit bunebas. sazogadoeba masSi warmodgenilia
rogorc organoTa da sistemaTa funqcia, romelic iswrafvis TviTSenarCunebisken
destruqciuli Zalebis winaamdeg brZolaSi, romlebic mas Signidan akraven alyas,
msgavsad cocxali sxeulisa, romlis mTeli cxovreba gaRizianebebze, romlebic
garedan momdinareoben, Sesabamisi reaqciebisgan Sedgeba. magram, garda amisa,
sinamdvileSi igi Sinagani zneobrivi cxovrebaa, romlis originaluroba da
siZliere yovelTvis ar iyo aRiarebuli.
rodesac individualuri Semecneba imis magivrad, rom darCnen erTmaneTisgan
gancalkavebulad, Sedian mWidro urTierTkavSirSi, aqtiurad urTierTzemoqmedeben
erTmaneTze, maTi sinTezidan warmoiSveba fsiqikuri cxovrebis axali tipi. igi
gansxvavdeba imisgan, romelsac individi ganmartoebiT eweva, upirvelesad sakuTari
Taviseburebebis intensibiT. jgufebSi dabadebuli da ganviTarebuli grZnoba
flobs energias, romelic miuRwevelia wminda individualuri grZnobebisTvis.
adamians, romelic maT ganicdis, eufleba grZnoba, rom is imyofeba im ZalaTa qveS,
romlebic mas marTaven da mTeli garemo, romelSic is imyofeba, msgavsi ZalebiT
aris dasaxlebuli. is sakuTar Tavs TiTqos im samyaroSi gadasrolilad grZnobs,
romelic gansxavavebulia misi Cveulebrivi realobisgan. masSi arseboba ara marto
ufro intensiuria, aramed ufro xarsisxiania. jgufis mier gatacebuli individi
iviwyebs sakuTar Tavs da sakuTar interesebs, mTlianad miecema saerTo interesebs.
misi moqmedebis polusi icvleba da gadaityorcneba mis gareT. amave dros,
amgvarad warmoqmnili Zalebi swored imitom, rom atareben Teoretikul xasiaTs,
Znelad eqvemdebarebian manipulaciebs, mkacrad gansazRvruli miznebisTvis
morgebas. isini saWiroeben gavrcelebas mxolod gavrcelebisTvis, sargeblis da
miznis gareSe, xan destruqciul da sulelur Zaladobad gamJRavnebuli, xanac
gmirul sigiJeebSi. es saqmianoba raRac TvalsazrisiT zedmetia, wamgebiania. yvela
am mizezis gamo igi winaamdegobaSi modis Cvens yoveldRiur cxovrebasTan,
rogorc maRali ewinaamdegeba dabals, ideali _ realobas.
sinamdvileSi, swored aseTi tipis emociuri artkinebis momentebSi yvela droSi
iqmnebodnen didi idealebi, romlebzedac aris dafuZnebuli civilizacia.
SemoqmedebiTi anu novatoruli periodebi _ esaa swored is periodebi, rodesac
gansxvavebuli garemoebebis gamo adamianebi ufro metad ukavSirdebian erTmaneTs,
rodesac Tavyrilobebi ufro xSiri xdebian, urTierTobebi _ ufro xangrZlivi,
ideaTa urTierTgacvla _ ufro aqtiuri. aseT periodebs miekuTvneba didi
qristianuli krizisi; koleqtiuri enTuzuazmis moZraoba, romelic XII-XIII
saukuneebSi cnobismoyvare evropelebs parizSi sqolastikis Seswavla ubiZgebda;
reformacia da aRorZineba; revoluciuri epoqa; didi socioaluri gardaqmnebi XIX
saukuneSi. marTlac aseT momentebSi es ufro “maRali” cxovreba iseTi
intensiobiT da imdenad araCveulebrivad gaileva, rom igi mTlianad ikavebs
gonebis adgils, ase Tu ise safuZvlianad gandevnis ra egoistur da yoveldRiur
sazrunavs. maSin idealuri cdilobs Seerwyas realurs; ai ratom eqmnebaT
adamianebs StabeWdileba, rom axlosaa is dro, rodesac idealuri gaxdeba
realoba, da RvTis sauflo ganxorcieldeba dedamiwaze. magram iluzia arasdros
aris xangrZlivi, radgan TviT esegzaltacia arasdros grZeldeba didxans: igi
Zalzed gadamRlelia. rodesac kritikuli momenti gadis, socialuri cxovrebis
dineba iklebs, inteleqtualuri da emocionaluri kontaqtebi sul ufro naklebad
aqtiuri xdeba, individebi kvlav ubrundebian Cveulebriv cxovrebis wess.
yvelaferi is, rac ukve iTqva, gakeTda, mofiqrda, SeigrZno nayofieri qariSxlis
dros, ukve mxolod mogonebis saxiT inaxeba, Tumc imave momxibvlelobis mqone,
rac Tavis mxriv mogvagonebs realobas, miuxedavad imisa, rom masSi ar aris
gareuli. es ukve mxolod ideaa, ideis arsi. amjerad winaamdegoba naTlad
warmogvidgeba. arsebobs, erTis mxriv is, rac SegrZnebebsa da aRqmaSia, meores
mxriv _ is, rac idealebis formiT gaisazriseba. ra Tqma unda, es idealebi maleve
Caqrebodnen, rom ara maTi perioduli gacocxleba. ai ras emsaxurebian
dResaswaulebi, sajaro ceremoniebi, rogorc religiuri, aseve saero, yoveli saxis
qadagebebi, rogorc eklesiaSi, ise skolaSi, dramatuli warmodgenebi, mxatvrulad
gaformebuli manifestaciebi, erTi sityviT, yvelaferi, rac saSualebas iZleva
adamianebi daaxlovos da erToblivad miiRon monawileoba erTian inteleqtualur
da zneobriv cxovrebaSi. es, ase vTqvaT SemoqmedebiTi epoqebis emocionaluri
aRtkinebebis aRorZinebis nawilobrivi da susti mcdelobaa. magram, yvela es
saSualeba TviTon axorcieleben ganuwyvetliv zemoqmedebas. droTa ganmavlobaSi
idealuri kvlav iZens salaRes da cxovrebiseul aqtualobas, igi kvlav
uaxlovdeba realurs, magram maleve Sordeba mas.
Tuki adamiani idealebis mimarT mgrZnobiarea, Tuki mas ar SeuZlia imis gareSec
gavides fons, rom ar Seusadagos isini sakuTar Tavs, es imitom, rom ideali _
socialuri arsebaa. swored sazogadoebaubiZgebs an aiZulebs mas sakuTar Tavze
amgvarad amaRldes; igi uzrunvelyofs amisTvis saWiro pirobebs. imTaviTve, radgan
igi Seicnobs sakuTar Tavs, igi waarTmevs individs sakuTar Tavs da aRamaRlebs
mas umaRles safaxurze. igi ver yalibdeba idealis Secnobis gareSe. Idealebi _ es
ubralod ideebia, romlebSic areklilia socialuri cxovreba im saxiT, romliTac
igi arsebobda sakuTari ganviTarebis kulminaciur momentebSi. sazogadoebas iReben
ise, rogorc sxeuls, gansazRvruli sasicocxlo funqciebis ganmaxorcielebelad
Seqmnils. am sxeulSi cxovroben sulebi: es koleqtiuri idealebis erTobaa. magram
es idealebi _ ara abstraqcia, ara civi gonebrivi warmodgenebia, yovelgvar
mamoZravebel Zalas moklebulni, aramed koleqtiuri, bunebrivi, Sesabamisad, isini,
Tumca mTliand zneobrivi arian, mainc axlos imyofebian samyaros danarCen
nawilSi moqmedebTan. TviT ideali amgvari saxis Zalaa; Sesabamisad masze
SesaZlebelia mecnierebis ageba. ai,Aase gamodis, rom idealuri SeiZleba SeerTdes
realurTan: igi warmodgeba ukanasknelidan, gadis ra misi farglebidan.
elementebi, romlebisganc igi Sedgeba, nasesxebia realobidan, magram awyobili,
kombinirebuli Tavidan. kombinaciaTa siaxle axal rezultats warmoSvebs. sakuTar
TavTan marto myofi individi verasdros “amoiRebda” sakuTri Tavidan msgavsi
konstruqciisTvis saWiro raodenobis “masalas”. mxolod sakuTari ZalebiT
rogor SeZlebda individi saWiro codnis da energiis SeZenas sakuTar Tavze
asamaRleblad? misi sakuTari gamocdileba savsebiT aZlevs saSualebas gaarCios
momavali da sasurveli miznebi da miznebi, ukve ganxorcielebuli. magram ideali
_ es aramarto mosaklilebuli da sasurvelia. es aramarto momavalia,
romliskenac viswrafviT. is Taviseburia da sakuTari realobas flobs. igi
aRiqmeba rogroc usaxo, calkeul neba-survilze mbrZanebeli, romlebic mas
moZraobaSi mohyavs. Tuki is individualuri gonebis nayofi iqneboda, saidan
gauCndeboda mas es usaxoba? SeiZleba adamianuri gonebis usaxo xasiaTidan? magram
es mxolod problemis droeboT ukan planze gadaweva iqneba da ara problemis
gadaWra. radganac es usaxoba TavisTAvadi faqtia, TiTqmis ganurCevadi
pirvelisgan da axsnas saWiroebis mqone. gonebani imis gamo xom ar erwymian
erTmaneT, rom isini erTi da imave saTavidan warmodgebian, saerTo gonebidan?
amgvarad, rom avxsnaT RirebulebiTi msjeloba, araa saWiro misi “realur”
msjelobebTan dayvana, Rirebulebis cnebis ukugdeba, maTi gaurkvevel unarebTan
gaigeveba, romliTac adamiani Sedis transcendentul samyarosTan kavSirSi.
Rirebuleba, ra Tqma unda, idealuris calkeul aspeqtebTan dakavSirebuli
sagnebisgan warmodgeba, magram idealuri _ es ara idumal miRmur sferosken
amaRlebaa, igi dakavSirebulia da warmodgeba bunebidan. saRi da mkafio msjeloba
iseve zemoqmedebs maze, rogorc danarCen fizikur an zneobriv samyaros nawilze.
ra Tqma unda, igi verasdros amowuravs mas, iseve rogorc, SeuZlebelia nebismieri
realobis amowurva, magram igi SesaZlebelia gamoyenebul iqnes misi nel-nela
dauflebisTvis, Tumc SeuZlebelia wianswar gansazRvro idealuris ganviTarebis
sazRvrebi. es mosazreba saSualebas gvaZlevs ukeTesad gavigoT, Tu rogor
SeiZleba saganTa Rirebuleba ar iyos damokidebuli maTi bunebaze. koleqtiuri
idealebi SeiZleba TviTformulirebadi da TviTgaazrebadni gaxdnen im
SemTxvevaSi, Tu isini fiqsirdebian sagnebSi, romelTa danaxva, gageba, wardgena
yvelas SeuZlia, magaliTad, xatebze, yovelgvar emblemebze, werilobiT Tu zepir
formulebSi, sulier Tu usulo arsebebSi. ra, rasakvirvelia, xdeba, rom zogierTi
am obieqtenis zogierTi Tviseba flobs raRac saxis mizidulobas idealis mimarT
da bunebrivi gziT izidavs mas Tavisken. swored am dros SeiZleba mogveCvenos
(Tumc SecdomiT) sagnebi Rirebulebebis dambadeblebad. magram ideali SeiZleba
nebismier saganSi Caisaxos: is ganlagdeba sadac ki unda. yoveli saxis
SemTxveviTobebi ganapirobeben mis fiqsacias. maSin es nivTi, ase vTqvaT, rogori
banaluric ar unda iyos, yvelaze maRla aRmoCndeba. ase SeiZleba Zveli qsovilis
naWeri siwmindis auriT Seimosos, xolo qaRaldis patara naWeri Zalzed Zviri
nivTi xdeba. ori arseba SeiZleba sakmaod gansxvavebuli da araTanabari iyos bevri
maxasiaTebliT. Tuki isini erTi da imave ideals ideals asxaven xorcs, maSin isini
msgvasi gveCvenebian, maT mier masimbolizirebuli ideali ufro mniSvnelovani
xdeba, ukuagdebs ra ukana planze im mxareebs, riTic isini erTmaneTisgan
gansxvavdebian. amgvarad, koleqtiuri azrovneba gardaqmnis yvelafers, rasac is
exeba. igi gadaadgilebs realobis sferoebs, aerTebs winaamdegobebs, gaabrunebs
mas, rac arsebaTa bunebriv ierarqiad miiCneva, gansvavebebs ugulebelyofs. erTi
sityviT, igi cvlis samyaros, romelic meti araferia, Tu ara Crdili, idealebis
mier Seqmnili koleqtiuri azrovnebis anarekli.
IV
rogorRa gavigoT RirebulebiTi msjelobebis damokidebuleba “realur”
msjelobebTan?
winamdebaredan cxadi xdeba, rom maT Soris aranairi gansxvaveba araa.
RirebulebiTi msjeloba gamoxatavs sagnis idealTan kavSirs. magram ideali
mocemuli gvaqvs sagnis saxiT, Tumc sxva saSualebiT; is agreTve realobis saxea.
Gamoxatuli kavSiri or gagebas unda aerTianebdes, iseve, rogorc “realuri”
msjelobebi. marTalia, SeiZleba iTqvas, rom RirebulebiT msjelobebi idealebze
eyrdnobian. magram, aseve gvaqvs saqme “realur” msjelobebTan. radgan gangeba _ es
agreTve sulis, Sesabamisad idealis, dabadebaa. da ara iqneba rTuli, rom
damtkicdes, rom isini agreTve koleqtiuri idealebia, radganac SeuZliaT
Camoyalibeba mxolod enaSi da enidan, warmoadgenen ra nivTs, umaRles xarisxSi
koleqtiurs. msjelobaTa elementebi orive SemTxvevaSi erTi da igive unda iyos.
Miuxedavad amisa, es ar niSnavs, rom msjelobebidan pirveli maTgani meoreze
daiyvaneba da piriqiT. isini erTmaneTis msgavsni, amgvarad erTiani da erTaderTi
SesaZleblobis moqmedebis rezultati arian. ar arsebobs erTi meTodi ifiqro da
gansajo realuri arseboba da meore meTodi _ RirebulebaTa SefasebisTvis; TviT
is msjelobebi, romlebic momavls miekuTvnebian, sargebloba materialiT an
awmyodan an warsulidan. meore mxriv, yovelgvar msjelobas moqmedebaSi mohyavs
idealebi. Sesbamisad, arsebobs da unda arsebobdes kidec msjelobis erTi meTodi,
xerxi.
miuxedavad amisa, Cvens mier gakvriT naxsenebs adgili aqvs. marTalia yovelgvar
msjelobas moqmedebaSi mohyavs ideali, ukanasknelni gansxvavebul saxeobebs
ganekuTvnebian. arseboben iseTi idealebi, romelTa daniSnulebac mxolod maTi
realobasTan kavSiris aRniSvnaa. es gageba sakuTar azrSia. arseboben iseTebic,
romelTa funqciac piriqiT, realobasTan kavSiris xasgasmaa. Es RirebulebiTi
idealebia. pirvel SemTxvevaSi ideali sagnisTvis simbolos funqcias asrulebs,
misi azrovnebis mier gagebas uzrunvelyofs. meore SemTxvevaSi, piriqiT, sagani
warmodgeba ukve idealis simbolod da saSualebas aZlevs warmoudges sxvadasxva
adamianebs. pirvelni Semoifarglebian realobis analiziT da rac SeiZleba ufro
zusti gadmocemiT. meore, sapirispirod, Seicavs gamonaTqvams realobis axal
aspeqtze, romliTac igi gamdidrda idealis zemoqmedebis Sedegad. da,
rasakvirvelia, ukanaskneli aspeqtic realuria, magram sul sxva xarisxiT, vidre
Tviseba, romelic axasiaTebs obieqtis Sinagan bunebas. amis dasamtkiceblad
gamodgeba is, rom erTi da igive sagans SeuZlia an dakargos arsebuli Rirebuleba
an SeiZinos sxvagvari faseuloba, ise rom, ar Seicvalos sakuTari buneba;
sakmarisia Seicvalos ideali. RirebulebiTi msjelobebi amatebs raRacas
arsebuls, Tumca rasacamatebs, iRebs sxva arsebuli tipidan. amgvarad, msjelobis
unari funqcionirebs sxvadasxvagvarad garemoebaTa Sesabamisad, magra mes
gansxvavebebi ar arRveven am funqciis fundamentalur erTianobas.
pozitiur sociologias xandaxn kicxavdnen empiriuli fetiSizmisTvis
gamoyenebisTvis faqtTan mimarTebaSi da idealis jiut ugulebelyofas. Cven
vxedavT, Tu ramdenad aradasabuTebulia aRniSnuli sayveduri. ZiriTadi
socialuri movlenebi: religia, morali, ekonomika, esTetika, _ azri sxva araferia,
Tu ara faseulobaTa sistemebi, Sesabamisad es idealebia. sociologia, amgvari
saxiT, imTaviTve mdebareobs idealis farglebSi; igi ar midis masTan etapobrivad,
gamokvlvaTa Sedegad, igi amodis misgan. ideali _ es misi sakuTari sferoa. magram,
is ideals ganixilavs mxolod imisTvis, rom Seqmnas mecniereba masze (swored misi
wyalobiT SeiZleba mas pozitiuri uwodo, Tuki mecnierebis saxelTan mierTebisas
es zedsarTavi ar warmoSvebs pleonazms). igi iswrafvis mis konstruirebas;
piriqiT, igi Rebulobs mas rogorc mocemulobas, rogorc Sesaswavl obieqts da
cdilobs mis analizs da axsnas. idealTan mimarTebaSi igi xedavs bunebriv
SesaZleblobasmizezebs da pirobebs, romlebsac igi eZebs adamianebisTvis
daxmarebis mizniT dasaregulireblad. saboloo jamSi, sociologis amocana unda
mdgomareobdes imaSi, rom daabrunos idealis yvela forma bunebaSi, magram
amavdroulad dautovos yvela ganmasxvavebeli niSani. da Tuki msgavsi mcdeloba
mas ar eCveneba uimedo, imitom, rom sazogadoeba Seesabameba yvela pirobebs,
aRniSnuli sawinaamdego niSnebis axsnisTvis. igi agreTve warmodgeba bunebidan,
amavdroulad masze gabatonebuli. mizezi imaSia, rom samyaros yvela Zala
aramarto mTavrdeba sazogadoebaSi, aramed ufro metic, ise sinTezireben masTan,
rom warmoSveben im Sedegs, romelic simdidriT, sirTuliT da siZlieriT
upiratesia yvelaferze, ramac mis SeqmanSi wvili Seitana. erTi sityviT, igi aris
buneba, magram sakuTari ganviTarebis umaRles wertils miRweuli da mTeli
sakuTari energiis makoncentrirebeli imisTvis, rom garkveulwilad amRldes
sakuTar Tavze.
religiuri cxovrebis elementaruli
formebi (raimond aronis mixedviT)
diurkemis mesame didi wigni “religiuri cxovrebis elementaruli formebi” aris
udaod yvelaze mniSvnelovani, yvelaze Rrma, yvelaze originaluri naSromi,
romelSic Cemi azriT, mkafiod aris gamoxatuli avtoris STagoneba.
am Sromis mizani aris pirvelyofili, sxvadasxva martivi religiebis analizis
safuZvelze religiis saerTo Teoriis damuSaveba. aseTi formula ukve miuTiTebs
diurkemis erT-erT wamyvan ideaze, rom religiis primitiuli formebis Seswavlis
safuZvelze SesaZlebelia maRali religiebis Teoriebis Seqmna. religiis arss
kargad xsnis totemizmi. Yyvela daskvna, romelic gaakeTa diurkemma totemizmis
Seswavlis Sedegad, gamomdinareobs im mosazrebidan, rom SesaZlebelia
sazogadoebrivi fenomenis arsis gamovlena mis yvelaze elementarul formebze
dakvirvebis Sedegad. arsebobs sxva mosazreba imis sasargeblod, rom totemizmis
gamokvlevas aqvs gadamwyveti mniSvneloba diurkemis swavlebaSi. Aam mosazrebis
Tanaxmad, Cvens individualur da racionalur sazogadoebaSi mecniereba maRali
inteleqtualuri da moraluri avtoritetiT sargeblobs. magram aseTi
sazogadoeba saWiroebs saerTo rwmenas. Tumca, rogorc sCans, es rwmena aRar
SeiZleba ikvebebodes mxolod Zveli, tradiciuli religiebiT, romlebic veRar
pasuxoben mecnierul moTxovnebs.
Aarsebobs, diurkemis azriT, metad martivi da saocari gamosavli: gana TviTon
mecniereba ar xsnis im faqts, rom religia Tavisi arsebiT warmoadgens
sazogadoebis gardasaxvas! Tu mTeli istoriis manZilze adamianebi, romlebic
afetiSebdnen totems an RmerTs, muxls iyridnen mxolod koleqtiuri realobis
winaSe, romelic warmoadgenda rwmenas, maSin gamosavali arsebobs. mecniereba
religiis Sesaxeb iZleva saSualebas rwmenebi gardaqmnas konsesusis misaRwevad
ara imitom, rom axali saerTo rwmena warmoiqmnas, aramed imitom, rom momavlis
sazogadoebas SeuZlia kvlav warmoSvas axali RmerTebi, vinaidan warsulSi yvela
RmerTi sxva ara iyo ra Tu ara sazogadoebis gardasaxva.
Aam azriT “religiuri cxovrebis elementaruli formebi” TvalnaTliv xsnis
mecnierebis da religiebis antiTezebs. aRmoaCens ra Rrma realobas yvela
religiaSi, mecniereba ki ar aRadgens maT, aramed sjera rom sazogadoeba yvela
epoqaSi im RmerTs aRmerTebs, romelic sWirdeba. “religiuri interesebi
warmoadgens sazogadoebis saerTo moraluri interesebis moralur formas.”
Mme siamovnebiT avRniSnav, rom “religiuri cxovrebis elementaruli formebi”
diurkemis SemoqmedebaSi igivea rac kontis SemoqmedebaSi Sroma “pozitiuri
politikis sistemebi.” Ddiurkemi ise dawvrilebiT ar aRwers sazogadoebis
religiebs, rogorc konti. Ddiurkemi imasac aRniSnavs, rom misi azriT konti ar
aris swori, rodesac ambobs rom adamians brZanebiT an miTiTebiT SeeZlo
gamoegona religia. marTlac, Tu religia aris koleqtiuri qmnileba, maSin erT
adamians ar SeuZlia religiis Seqmna. Mmagram im aspeqtSi, romelSic diurkems
surs imis damtkiceba, rom religiis mizani aris sazogadoebis gardasaxva, misi am
demarSis Sedareba SeiZleba kontis demarSTan, romelic amtkicebs, rom
kacobrioba momavalSi sxvadasxva RmerTebs SeeSveba da Seiyvarebs mxolod
adamianurs.
es naSromi SeiZleba ganvixiloT 3 sxvadasxva aspeqtSi, vinaidan igi aerTianebs
sxvadasxva saxis 3 kvlevas. is Seicavs avstraliur tomebSi klanebisa da
totemizmis sistemebis dawvrilebiT analizs. masSi ixsneba religiis arsi,
romelic gamomdinareobs avstraliuri totemizmis kvlevidan. Dda bolos, masSi
SeimCneva azrovnebis formis socialuri axsna, anu Semecnebis sociologia.
am 3 kvlevidan pirvels ukavia yvelaze mniSvnelovani adgili, Tumca me mas
mokled Sevexebi. CemTvis aq mniSvnelovania meore Tema: totemizmis kvlevidan
gamomdinare religiis saerTo Teoria. meTodi, romelsac iyenebs diurkemi am
wignSi igivea, rac wina wignebSi. Tavdapirvelad ganisazRvreba fenomeni, Semdeg
uaryofilia yvela is Teoria, romelic gansxvavdeba misi Teoriisgan da mesame
etapze naCvenebia religiis socialuri buneba.
religiis arsi diurkemis mixedviT mdgomareobs imaSi, rom samyaro gayofilia
miwier da aramiwier fenomenebad. Aarsebobs iseTi religiebi, sadac RmerTi ar
arsebobs. Bbudizmis skolebis umravlesoba ar aRiarebs romelime calkeul
RmerTs. Uufro metic, zogierTi religia ar ganisazRvreba sxvadasxva
saidumloebebiT an zebunebriobebiT. sinamdvileSi zebunebriobebi arseboben
mxolod CveulebrivTan mimarTebaSi da rom flobde bunebriobis mkveTr ideas,
unda SegeZlos pozitiurad da mecnierulad azrovneba. cneba “zebunebrioba” ar
SeiZleba uswrebdes “bunebriobas”, romelic TviTon warmoiSva ufro adre.
morwmuneTa kategoria warmoqmnilia samyaros miwier da aramiwier nawilebad
gayofis safuZvelze. aramiwieri Sedgeba sxvadasxva wesebis, rwmenebis da Cvevebis
erTobliobisgan. rodesac sxvadasxva aramiwieri es elementebi lagdeba erTmaneTis
mimarT koordinaciaSi, ise rom qmnian raRac sistemas, romelic Tavis mxriv kide
ar Sedis sxva sistemaSi, maSin erToblioba am elementebis qmnian ukve religias.
Aaqedan gamomdinare religia gulisxmobs Semdgom organizebul rwmenebs
zebunebrivSi da bolos ritualebs, an praqtikas metnaklebad logikurad
gamomdinare am rwmenidan.
“religia aris rwmenebis da praqtikis solidaruli sistema, romelic aerTianebs
am yvelafers erT moralur sistemaSi, romelsac hqvia eklesia.” Eeklesiis cneba
avsebs zebunebrivis cnebas da rwmenis sistemas, raTa gamoyos religia magiisagan,
romelic ar iTvaliswinebs morwmuneTa aucilebel gaerTianebas eklesiaSi.
gamokvlevis meore etapze, diurkemi gvTavazobs religiis axal ganmartebas. Ees
ganmartebebi mocemulia wignis pirvel nawilSi, romelic eZRvneba animnizms da
naturalizms (elementaruli religiis ZiriTadi koncefciebi). Aanimnistikuri
Sexedulebebis Sesabamisad religiuri rwmena es aris rwmena sulebSi.
Nnaturalisturis Tanaxmad ki adamianebi Tayvans scemen bunebrivad gardasaxul
Zalebs. Aam ori swavlebis mtkiceba da uaryofa sakmaod farToa, magram am ormag
kritikaSi damalulia idea. Mmiuxedavad imisa romeli principi miiReba, diurkemi
Tvlis rom orive SemTxvevaSi obieqti fermkrTaldeba. religia rom dadiodes
iracionaluri sulebis an bunebrivi Zalebis siyvarulamde, maSin igi gamoiwvevda
koleqtiur galucinacias. magram es ra mecnierebaa, romlis uSualo rezultati
aris Tavisi realuri sagnis gafermkrTaleba.
diurkemi piriqiT, cdilobs gadaarCinos religiis realoba Tavisi Semdgomi
mosazrebiT: Tu adamiani eTayvaneba sazogadoebis raime saxecvlilebas, is
namdvilad eTayvaneba realobas. ra SeiZleba iyos koleqtivis Zalaze ufro
realuri. religia es aris sakmaod xangZlivi da Rrma gamocdileba imisaTvis, rom
ar Seesabamebodes realobas. Tu es WeSmariti realoba ar aris RmerTi, saWiroa
rom is iqces realobad, ase vTqvaT, uSualod RmerTis qveS, kerZod ki
sazogadoebad.
rwmenis obieqtis realobis Seqmna tradiciul religiebSi inteleqtualuri
Sinaarsis arcnobiT aris diurkemis Teoriis mTavari mizani. Ees ukanaskneli
ganwirulia mecnieruli racionalizmis ganviTarebiT, magram amasTan swored is
iZleva saSualebas Semonaxuli iqnas is, rac TiTqos irRveva, iSleba da gviCvenebs
rom sabolood adamianebi arafers ar aRmerTeben, garda sakuTari sazogadoebisa.
animizmisa da naturalizmis Teoriis Sesaswavlad diurkemi mimarTavs im
droisaTvis popularul tailorisa da spenseris Sromas. isini eyrdnobodnen
sizmrebs. sizmrebSi adamianebi sakuTar Tavs xedaven iq, sadac ar arian. amiT isini
xedaven sakuTar oreuls da maTTvis xdeba ufro ioli imis warmodgena, rom
sikvdilis momentSi es oreuli gamoeyofa sxeuls da gardaiqmneba moZrav, keTil,
an borot sulad. amasTan erTad, pirvelyofili adamianebi sulier da usulo
sagnebs Znelad ansxvavebdnen. Aamitom isini micvalebulebis sulebs ukavSirebdnen
raime realur garemoebas. ase iqmneboda ojaxuri da winaprebis kultebi. sxeulisa
da sulis dualizmisgan gamomdinare pirvelyofili religiebi qmnidnen uamrav
sulebs, romlebic cxovrobdnen maTTan, moRvaweobdnen da iyvnen TiTqosda
sasargeblo da usargebloni.
dawvrilebiTi uaryofa, romelis wamoiwyo diurkemma, nabij-nabij aRadgens am
interpretaciis elementebs. ra saWiroa sizmrebs mivaniWoT aseTi mniSvneloba? ra
saWiroa warmosaxviT oreuls mivaniWoT wminda xasiaTi? ratom unda mivaniWoT mas
gansakuTrebuli mniSvneloba? winaprebis kults diurkemi amatebs arapirvelyofil
kults. Aarasworia, TiTqos pirvelyofili adamianebis kultebi specialurad
mimarTulia micvalebulebisken. micvalebulebis kulti ar aris pirvelyofili
fenomeni.
rogorc wesi, diurkemi amtkicebs, rom religiis arsi mdgomareobs wmindaTa
wmindaSi da maincdamainc ar fiqrobs imaze, rom aRniSnos animisturi Teoriis
naklovanebebi. sinamdvileSi am ukanasknels ukidures SemTxvevaSi SeuZlia axsnas
mxolod sulebis samyaros Seqmna, magram sulebis samyaro ar aris wminda samyaro.
mTavari da kerZod uwmindesi rCeba amoucnobi. Aarabunebrivi Zalebi, suli an
sulebi, romlebic cocxlebTan erTad arseboben, TavisTavad ar arian wmindebi.
Nmxolod erTaderTi sazogadoeba warmoadgens wminda sazogadoebas, rogorc
aseTs. is devs bunebaSi. is amasTan xsnis religiis, rogorc fenomenis mizezs da
amasTan ansxvavebs miwiers da aramiwiers.
diudkemi amiT erTmaneTs upirispirebs namdvil mecnierebas religiis Sesaxeb da
fsevdo mecnierebas:
”dauSvebelia, rom ideebis iseTi sistemebi, rogoricaa religia, romelic ikavebs
istoriaSi aseT mniSvnelovan adgils, romelsac yvela droSi adamianebi
mimarTavdnen rogorc energiis wyaros da romelic aucilebeli iyo maTi
cxovrebisTvis, sinamdvileSi iluziebi yofiliyo. dRes ukve aRiarebulia, rom
morali da mecnieruli azri warmoiSva religiis fesvebSi da didxans iyo masSi
aRreuli. religia dResac maTiT aris ganmsWvaluli. rogor SeiZleboda, rom
cariel fantazias SeeZlo adamianTa gonebis ase didxans formireba. ra Tqma unda
religiis Sesaxeb mecnierebaSi mTavari unda iyos is, rom religia ar gamoxatavs
arafers iseTs, rac bunebaSi ar momxdara.
problema mdgomareobs imis gagebaSi, bunebis romel samflobelos ganekuTvneba
esa Tu is realebi da ram gamoiwvia is, rom adamianebma is warmoidgines
religiuri azrovnebisaTvis damaxasiaTebel am erTaderT formaSi. magram
imisaTvis rom warmoqmniliyo msgavsi problema, pirvel rigSi is unda vaRiaroT,
rom aseT formaSi danaxuli sagnebi realuria.
rodesac XVIII saukunis filosofosebmac gamoacxades religia mRvdlebis mier
gamogonebul did sisuleled, maT SeeZloT ukidures SemTxvevaSi aexsnaT
xalxisTvis ratom iyvnen dainteresebulni mRvdlebi am tyuiliT, xolo Tu TviTon
xalxi iyo am araswori ideebis Semqmneli da amavdroulad misi msxverpli, maSin
rogor gauZlo am tyuilma saukuneebs. ra mecnierebaa es iseTi, rom misi mTavari
azri ase unda yofiliyo dafaruli?”
es yvelaferi lamazi sityvebia, magram me vfiqrob, rom sociologi an
sociologi ara diurkemis skolis, moindomebda ase gaeca pasuxi: inarCunebs Tu
ara mecniereba religiis Sesaxeb Tavis azrs, romlis Tanaxmad adamianebi
eTayvanebian sazogadoebas an uaryofen mas. rogor Tvlis mecnieri diurkemi, rom
mecniereba religiis Sesaxeb, principSi, amtkicebs transcendentuli da
zebunebrivis realobas. SeiZleba Tu ara Cveni religiis realobis xelaxla
aRmoCena misgan transcendentulobis CamoSorebiT?
diurkemis Teoriis mixedviT, totemizmi warmoadgens umartives religias. Aam
mtkicebulebas safuZvlad udevs religiis istoriis evolucia. Aaraevoluciuri
TvalsazrisiT, totemizmi Cveulebrivi religiaa. Tu diurkemi amtkicebs, rom
totemizmi umartivesi religiaa, maSin is eTanxmeba imas, rom religia viTardeboda
erTi sawyisisgan.
ufro metic, rom daviWiroT religiis azri mis kerZo da reliefur
gamoxatvaSi_totemizmSi, unda CavTvaloT, rom saTanadod gamorCeuli gamocdileba
xsnis fenomens, romelic damaxasiaTebelia sazogadoebisTvis. Ddiurkemis religiis
Teoria ar muSavdeboda uamravi sxvadasxva religiebis Seswavlis safuZvelze.
ZiriTadi “religiuri” azri daWeril iqna konkretul magaliTSi, romelSic
daSvebuli iqna is faqti, rom am magaliTze ixsneba analogiurad sxva msgavsi
fenomenebis arsi.
diurkemi aanalizebs umartives religias totemizms klanisa da totemis
cnebebis gamoyenebiT. Kklani, es aris jgufi adamianebis, naTesavebis, romlebic
sisxliT naTesavebi ar arian. Ees SeiZleba iyos yvelaze martivi gaerTianeba
adamianebis, romlebic TavianT yofas ukavSireben romelime mcenares, an cxovels.
Kklanuri totemis gadacema avstraliur tomebSi xSirad xdeba dedis mxridan,
magram es gadacema mkacrad ar aris gansazRvruli kanoniT. Ggarda klanuri
totemisa, arsebobs individualuri totemebi, ufro ganviTarebuli jgufebis, iseTi
rogoricaa fratria da matrimonialuri klasi.
avstraliur tomebSi, romlebsac swavlobda diurkemi, yovel totems aqvs Tavisi
emblema an gerbi. TiTqmis yvela klans aqvs sagnebi _ xis naWrebi, an calkeuli
qvebi, romliTac figuralurad gamoxatulia totemis azri, amitom ganekuTvneba
wminda samyaros. Cven am fenomens yovelgvari problemis gareSe gavigebT. Mmag.
Tanamedrove sazogadoebaSi erT-erTi avstraliuri tomis “Curingis” (simbolos)
eqvivalenti SeiZleba ganvixiloT droSa. garkveuli sazogadoeba mas aigivebs
siwmindesTan, samSoblos cnebasTan. totemuri nivTebi, romlebic totemis emblemas
warmoadgenen iTxoven tipiur religiur damokidebulebas: TavSekavebas, an
TavSeukaveblobas. Mmag: klanis wevrebma Tavi unda Seikavon kvebisagan an totemze
xelis Sexebisagan, an piriqiT.
amrigad, avstraliur tomebSi warmoiqmneba sagnebis wminda samyaro, romelic
Sedgeba, upirveles yovlisa, mcenareebisa da cxovelebisagan, romlebic TviTon
arian totemebi da Semdeg sagnebisagan, romlebic totemebis gamosaxulebebi arian.
saWiroebis SemTxvevaSi individebic iTvlebodnen wmindanebad. sabolood mTeli
realoba iyofoda 2 ZiriTad jgufad: erTis mxriv yoveldRiuri nivTebi, romlebic
gamoiyeneboda “ekonomiuri” TvalsazrisiT da meores mxriv, mTeli samyaro wminda
sagnebisa_mcenareebis da cxovelebis, maTi gamosaxulebebis, individebis.
diurkemi totemizmis asaxsnelad iyenebs Cveulebriv meTods, uars ambobs
mosazrebaze, rom totemizmi kidev ufro primitiuli religiidan gamomdinareobs.
is uars ambobs totemizmis warmoSobis ideaze winaprebis an cxovelebis kultidan.
misi azriT istoriulad da logikurad pirvelad iyo klanuri totemizmi. es metad
mniSvnelovani mdgomareobaa, vinaidan is xazs usvams kultis prioritets,
romelsac individebi TviTon sazogadoebaSi qmnian. totemizmis upirvelesi mizezi
aris wmindanis aRiareba xolo wminda aRmoCndeba Zala, romelic koleqtivSi yvela
individze ufro maRla dgas.
TumcaRa ramdenime citata ufro naTels gaxdis diurkemis Teorias, vidre Cemi
komentarebi:
“totemizmi, es aris rwmena ara romelime cxovelis, romelime adamianis, an
raime gamosaxulebaSi, aramed raRac usaxelo, usaxo ZalaSi, romelic arsebobs
yvela arsebaSi. Aaravin flobs mas mTlianad, magram yvelas aqvs masTan
urTierToba. is imdenad damoukidebelia obieqtisgan, romelSic is aisaxeba, rom
uswrebs maT warmoSobas da cxovrobs maT Semdegac. individebi kvdebian. erTi
Taoba icvleba sxva TaobiT, xolo es Zala kvlav rCeba Tanamedroved, cocxlad da
Seucvlelad. is asuldgmulebs axalTobas, seve rogorc asuldgmulebda
guSindels da iseve, rogorc asuldgmulebsxvalindels. Yyvelaze farTo gagebiT
SeiZleba iTqvas, rom es Zala aris rmerTi, romlis winaSe muxls iyris yoveli
totemuri kulti.”
Ees araCveulebrivi fragmentia, romelic SegviZlia mivusadagoT religiis
nebismier formas da igi natlad da araorazrovnad xsnis diurkemis msjelobis
sagans: yvela totemuri rwmenebi an wes-Cveulebebi Tavisi arsiT hgavs nebismier
sxva religiur rwmenebsa da wes-Cveulebebs.
avstralielebi am usaxelo Zalas, romelic aris mcenareSi, cxovelSi, an maT
gamosaxulebaSi ganixilaven yoveldRiuri sagnebis mimarT garesamyarod. Aam usaxo
da anonimur, erTdroulad immanentur da trascendentur Zalebis mimarT aris
mimarTuli rwmena da kulti. Araferi ar aris imaze advili, isargeblo am
cnebebiT da gamoiyeno isini umaRles religiaSi. Magram aq Cven vlaparakobT
totemizmze, romlis cneba emyareba klanur totemizmis upirvelesobaze: rom
warmoiSvas raime wminda, saWiroa xalxma ganasxvaos erTis mxriv miwieri
yoveldRiuri da meores mxriv is, rasac gaaCnia sxva buneba da amitom aris wminda.
unari, ganasxvaos es, Cndeba pirvelyofili adamianis SemecnebaSi, vinaidan rogorc
koleqtivis wevrebs, maT aqvT bundovani gancda imis, rom arsebobs raRac ufro
maRali maT individualobaze da es aris is Zala, romelic momdinareobs maTi
sazogadoebidan, romelic arsebobs manamdec da Semdegac da romelsac isini
eTayvanebian ise, rom ar ician amis Sesaxeb.
“melaneziur xalxebSi Cven aRmovaCineT sityva “manas” qveS cneba, romlis
analogiuri sius xalxebSi igivea rac sityva “vakani” da sityva
“orenda”_irokezcebSi. ai, rogor ganmartavs kodringtoni: melanezielebs swamT
Zalis arseboba, romelic udavod gansxvavebulia materialuri yovelgvari
Zalisagan, romelic moqmedebs nebismieri garemoebisas rogorc keTili, an boroti.
adamians aqvs upiratesoba, rom daiqvemdebaros es Zala. es aris mana. me vfiqrob,
rom gavige am sityvis mniSvneloba. es aris Zala aramaterialuri da garkveuli
azriT, zebunebrivi xasiaTis, magram igi mJRavndeba rogorc fizikuri Zala, an
rogorc nebismieri nairsaxeoba Zalauflebisa da upiratesobisa. mana sulac ara
aris mizanmimarTuli romelime konkretul obieqtze. igi SeiZleba iyos nebismier
saganSi. Mmelanezielebis mTeli religia midis iqamde, rom yvelam uzrunvelyos
TavisTvis mana, raTa an raime sikeTe miiRon misgan, an sxvas moutanos raime
sikeTe.” mana es ar aris igive gageba anonimuri da gabneuli Zalisa, romelic Cven
avstraliur totemizmSi aRmovaCineT.
am fragmentSi, religiis analiziT centralur cnebas warmoadgenda anonimuri,
gabneuli Zala.
ratom xdeba sazogadoeba rwmenisa da kultis obieqti? imitom, rom TviTon
sazogadoebaSi aris raRaca wminda - ase pasuxobs am kiTxvaze diurkemi.
xSir SemTxvevaSi sazogadoebas marTlac aqvs yvelaferi aucilebeli, rom
moaxdinos xalxze RvTaebrivi StabeWdileba, Tundac Tavisi zemoqmedebiT,
vinaidan is maTTvis igivea, rac RmerTi morwmuneTaTvis. sinamdvileSi RmerTi aris
Zala, romelic warmoudgenia adamians, rogorc masze ufro Zlieri Zala,
romelzec, misi azriT, igi aris damokidebuli. romeli pirovnebac ar unda iyos
is, zevsi Tu ieso, an Tundac abstraqtuli Zalebi, Tavs valdebulad Tvlian
moiqcnen ise, rogorc es maT STaagona TviTon RvTiurobis bunebam, romelTanac is
SeigrZnobs kontaqts. magram sazogadoebasTanac xom vgrZnobT Cven mudmiv
damokidebulebas da sazogadoebac mudmivad iTxovs Cvens mxardaWeras. is iTxovs,
rom daviviwyoT Cveni piradi interesebi da gavxdeT misi msaxurebi. is gvaiZulebs
wavideT garkveuli saxis daTmobebze da msxverplzec. Aamrigad, Cven iZulebulebi
varT mudmivad daveqvemdebaroT qcevis iseT wesebs da iseT azrovnebas, romelsac
Cven ar velodebodiT arasdros da romelic winaamRdegobaSia Cvens
midrekilebebsa da mTavar instiqtebTan. miuxedavad amisa, sazogadoeba rom
Rebulobdes Cvengan am konscesebs da msxvrepls, mxolod materialuri
zemoqmedebis Sedegad is SeZlebda CvenSi gaeRviZebina mxolod warmodgena raRac
fizikur Zalaze, romelsac Cven unda davuTmoT da ara iseT moralur Zalaze,
romelsac religiebi eTayvanebian. sinamdvileSi, Zalaufleba, romelsac
anxorcielebs sazogadoeba gonebaze emyareba ara marto fizikur upiratesobas,
aramed ufro moralur avtoritets. Tu Cven vasrulebT sazogadoebis moTxovnebs,
ara mxolod imitom, rom is Zlieri da SeuiaraRebelia, aramed imitom, rom is aris
namdvilad pativiscemis obieqti.
sazogadoeba CvenSi aRZravs RvTaebriv grZnobebs. is, erTis mxriv, aris
aucilebeli xelisufleba da meores mxriv is aris individebze maRla mdgomi
realoba, romelic iwvevs pativiscemas, Tayvaniscemas d mzadyofnas
TavganwirisaTvis. is agreTve xels uwyobs rwmenis gaRvivebas, radgan rodesac
individebi erTmaneTs uaxlovdebin da erTad cxovroben, sazeimo lxenis dros
aqvT unari RvTaebrivis Seqmnis. am mimarTulebiT sainteresoa ori fragmenti:
erTSi diurkemi aRwers avstralieli pirvelyofili sazogadoebis cxovrebidan
egzaltaciis scenebs, meoreSi ki is miuTiTebs did frangul revoluciaze. Aai
fragmenti, romelic eZRvneba avstralielebs: “Ramis dadgomasTan erTad
yvelanairi procesebi: cekvebi, simRerebi anTebuli maSxalebis qveS mimdinareobda.
amasTan xalxic ufro aRegzneboda. raRac momentSi, Tormeti damxmaredan
TiToeulma xelSi aiRo anTebuli maSxala da erT-erTma maTganma am maSxaliT,
rogorc SubiT, miitana ieriSi ucxo tomTa jgufze. daiwyo saerTo Setakeba.
adamianebi aRgznebulebi daxtodnen, raRac veluri xmiT Rrialebdnen. es
yvelaferi, rogorc spenseri da gileni amboben, aris iseTi veluri suraTi,
romelic SeuZlebelia sityvebiT gadmoices.
advili warmosadgenia, rom egzaltaciis aseT mdgomareobaSi adamians ar axsovs
Tavisi Tavi. ganicdis ra igi raRac garegani Zalis zemoqmedebas, romelic mas
aiZulebs ifiqros da imoqmedos ise, rogorc is ar imoqmedebda Cveulebriv
situaciaSi, igi, ra Tqma unda, fiqrobs, rom gardaiqmna axal adamianad. is
mosarTavebi da niRbebi, romelic mas ukeTia, yvelaferi misi Sinagani
transformaciis materialuri formaa, xolo is, rom mis garSemo yvelani igive
mdgomareobaSi arian, maT afiqrebinebs, rom isini sxva samyaroSi gadavidnen.
SeeZlo amgvar gamocdebs, gansakuTrebiT roca is kviris ganmavlobaSi yovel dRe
meordeboda, am pirvelyofil adamianSi ar gaeCina is azri, rom arsebobs ori
gansxvavebuli samyaro, erTi yoveldRiuri, xolo meore RvTaebrivi.
rac Seexeba meore magaliTs safrangeTis revoluciasTan dakavSirebiT:
safrangeTis revoluciis dros xalxi Sepyrobili iyo raRac religiuri
enTuziazmiT. sityvebma “nacia”, “revolucia”, “Tavisufleba” SeiZines raRac
RvTaebrivi Rirebuleba, rasac adgili hqonda avstraliur tomebSi sityva
“Curingas”.
“es unari sazogadoebis, Svas sxvadasxva RmerTebi, ise arasodes gamovlenila,
rogorc revoluciis pirvel dReebSi. marTlac, am dros saerTo enTuziazmis
zegavleniT, wminda RvTaebrivi mniSvneloba miiRes sityvebma “samSoblo”,
“Tavisufleba”, “goni” .aRiniSneboda tendencia religiebis Seqmnis- Tavisi
dogmebiT, simbolikiT, zeimebiT.
bergsoni Tavis naSroms “moralis da religiis ori wyaro” amTavrebs Semdegi
fraziT: “universumi_RmerTebis warmoebis manqana”. diurkemi ityoda: sazogadoeba,
es aris RmerTebis damamzadebeli manqana, magram es yvelaferi warmatebiT rom
ganxorcieldes, individebma unda datovon TavianTi Sinagani samyaro, yoveldRiuri
cxovreba da gadavidnen egzaltaciis mdgomareobaSi.
amrigad, diurkemis religiis socialuri interpretacia iRebs or formas:
pirvel SemTxvevaSi aqcenti keTdeba unarze, rom totemizmis dros adamianebi, ise
rom ar uwyian amas, muxls iyrian Tavisi sazogadoebis winaSe. meore
interpretaciiT sazogadoebas SeuZlia Svas RmerTebi an religia, roca adamianebi
koleqtiuri cxovrebis Zlieri daZabulobis Sedegad arian egzaltaciis
mdgomareobaSi. avstraliur tomebSi es egzaltacia warmoiqmneboda sxvadasxva
ritualebis Catarebis dros, romelic dResac SeimCneva. Tanamedrove
sazogadoebaSi ki, miuTiTebs diurkemi, aseTi mdgomareoba warmoiqmneba
politikuri da sxvadasxva krizisebis dros.
gamomdinare am ZiriTdi ideebidan, diurkemi xsnis RmerTs, sulis mcnebas,
cdilobs Teoriulad gaiazros religiuri warmodgenebi. religiaSi Sedis rwmenis
sistema, xolo rwmena gamoixateba sityvebiT, anu Rebulobs azrebis formas.
diurkemi cdilobs daadginos totemuri sistematizaciis sazRvrebi da
amavdroulad gviCvenos SesaZlebloba totemuri samyarodan ufro gviandel
religiebSi gadasvlis.
garda amisa, diurkemi aRniSnavs ori saxis sazogadoebrivi
fenomenis simboloebisa da wes-Cvevebis mniSvnelobas. socialuri qmedebebidan
umravlesoba mimarTulia ara uSualod sagnebis mimarT, aramed maTi
simboloebisadmi: mag. totemizmSi akrZalvebi vrceldeboda ara uSualod
totemuri cxovelebisa da mcenareebis mimarT, aramed sagnebisadmi maTi
gamosaxulebebiT, iseve rogorc Tanamedrove cxovrebSi. mag. droSa_samSoblos
simbolo.
diurkemma SeimuSava wes-CveulebaTa Teoria da gamoavlina maTi sxvadasxva
tipebi da saerTo funqciebi. igi ganasxvavebs sami saxis wes-Cveulebas: negatiuri,
pozitiuri da rogorc igi ambobs monaniebiTi. negatiuri es aris akrZalvebi: ar
SeiZleba Wama, Sexeba; pozitiuri_piriqiT. Mmag. gamaspinZleba. yvela es Cveulebebi
asruleben mniSvnelovan sazogadoebriv funqcias. maTi funqcia mdgomareobs
sazogadoebis arsebobaSi. maTi mizania, rom sazogadoeba arsebobdes.
daskvnaSi diurkems totemizmis analizidan gamoyavs Semecnebis
sociologiuri Teoria. marTlac, is ar ifargleba mxolod imiT, rom gavigoT
avstraliuri tomebis wes-Cveulebebi. is agreTve cdilobs gaigos azrovnebis
meTodebi, romelic dakavSirebulia samyaros religiur rwmenebTan. Ees Semecnebis
sociologiuri Teoria Seicavs sam safexurs:
1) klasifikaciis pirveladi formebi dakavSirebulia samyaros
religiur warmodgenasTan, romelic gamomdinareobs ori samyaros arsebobidan:
miwieris da aramiwieris, anu RvTaebrivis. am Teziss ase ganmartavs diurkemi: “ rom
mivyolodiT srul sinamdviles, Cven verasodes vifiqrebdiT gagveerTianebina
arsebebi, romlebic cxovroben samyaroSi gomogenur, anu rogorc veZaxiT_gvarebad.
Tvalwin rom ar gvqonoda magaliTi adamianuri sazogadoebebisa. ase rom,
Tavidanve iqna areuli jgufebi adamianebisa da logikuri jgufebisa. Mmeores
mxriv, es klasifikacia warmoadgens sistemas, romlis nawilebi ewyobian
ierarqiulad. arseboben mTavari niSnebi da niSnebi, romlebic winazea
damokidebuli. maTi ganmasxvavebeli Taviseburebebi damokidebulia maT gvarze,
amasTan, erTi da igive gvaris sxvadasxva saxeobebi erT doneze mdebareoben.”
xSir SemTxvevaSi diurkemi msjelobs, rom dasaxlebuli samyaros klasificireba
jgufebad movaxdineT imitom, rom gvqonda magaliTi adamianis sazogadoebis.
ierarqiis idea, romelic aucilebelia gvarebisa da saxelebis logikuri
klasifikaciisTvis, TiTon sazogadoebisgan gamomdinareobs. ierarqia
sazogadoebrivi movlenaa, vinaidan mxolod sazogadoebaSia maRla, qveviT
Tanabrad. aqedan gamomdinare, am aRniSnuli cnebebis analizi sakmarisi maTi
pirveli wyaros gamosavlenad.
2) diurkemi amtkicebs, rom iseTi idea, rogoric aris mizezobrioba,
gamomdinareobs sazogadoebidan da mxolod iqedan. koleqtiuri cxovreba Sobs
Zalis ideas. TviTon es sazogadoeba adamianTa Soris Sobs am warmodgenas da es
Zala aRemateba individebs.
3) diurkemi, erTi sityviT, cdilobs daamtkicos, rom Semecnebis sociologiuri
Teoria im saxiT, rogorsac is ganixilavs, gvaZlevs saSualebas gadavlaxoT
winaamRdegoba empirizmsa da apriorizms Soris.
empirizmi_es aris swavleba, romlis Tanaxmad, kategoriebi xSir SemTxvevaSi
uSualod gamomdinareoben grZnobiTi gamocdilebidan, maSin rodesc apriorizmis
Tanaxmad isini mocemulia TviTon adamianis gonSi. Diurkemis mixedviT, empirizmi
yalbia imitom, rom ar SeuZlia axsnas konceptebi an kategoriebi rogor
gamomdinareoben grZnobebidan. apriorizmi yalbia imitom, rom ver xsnis verafers,
vinaidan is Tavidanve devs adamianis gonSi.
apriorizmma daafiqsira, rom SegrZnebebisagan ver warmoiqmneba konceptebi an
kategoriebi da rom gonSi aris raRac ufro meti, vidre grZnobebi. magram, arc
apriorizmma da arc empirizmma ar aRniSna, rom es aris ufro meti, vidre es
grZnobebi da unda hqondes mas pirvelmizezi da Seicavdes axsnas. zustad
koleqtiuri cxovreba gvaZlevs saSualebas gavigoT konceptebisa da kategoriebis
buneba. konceptebi racionalizmis Teoriis Sesabamisad aris raRac usaxo
warmodgena. koleqtiuri azrovneba gansxvavdeba Tavisi bunebiT individisagan da
konceptebi ki aris Sexedulebebi, romlebsac Tavs axveven individebs.
sinamdvileSi sazogadoebas ar ainteresebs wvrilmanebi da erTeulebi. is aris
meqanizmi, romlis saSualebiTac ideebi xdeba saerTo da, amave dros, axdens
zegavlenas konceftebze da kategoriaze.
mecniereba batonobs Cvenze imitom, rom ase surs sazogadoebas, romelSic Cven
vcxovrobT. “miuxedavad imisa, rom zogjer koncefti agebulia mecnierebis yvela
kanonis gaTvaliswinebiT, isini Tavisi gansakuTrebuli obieqturobis wyalobiT
sargebloben didi zegavleniT. imisaTvis, rom sargeblobdes ndobiT,
konceptisTvis ar aris sakmarisi iyos gulwrfeli. Tu isini ar Tanxmdebian sxva
azrebTan, xva rwmenebTan, an koleqtiur SexedulebebTan, maSin isini iqnebian
uaryofilni. maTTvis yvela goneba iqneba daketili da iqneba ise, TiTqos isini
saerTod arc yofilan. Tu dRes isini sargebloben Cveni ndobiT, maSin es niSnavs,
rom Cven gvjera mecnierebis, magram es rwmena Tavisi bunebiT aris religiurobis
msgavsi. Rirebuleba, romelsac Cven vaniWebT mecnierebas, mTlianobaSi
damokidebulia Cvens mier gamomuSavebul koleqtiur Sexedulebaze da mis rolze
cxovrebaSi. es niSnavs, rom is gamoxatavs azris mdgomareobas. sinamdvileSi,
rogorc yvelaferi sazogadoebriv cxobvrebaSi, mecniereba mainc damyarebulia
Sexedulebebze. ra Tqma unda es Sexeduleba SegviZlia ganvixiloT rogorc
mecnierebis obieqti, aseve SeiZleba gnvixiloT sociologiac. Mmagram mecniereba
Sexedulebebis Sesaxeb ar qmnis imis azrs, rom mas SeuZlia mxolod naTeli
mohfinos, saSualeba misces ukeT Seicnos Tavisi Tavi. Aam gzaze is marTlac
SeiZleba iyos mizezi misi cvlilebis, magram mecniereba ganagrZobs iyos
damokidebuli Sexedulebaze da amave dros, TiTqos maTze zemoqmedebs kidec _
vinaidan es Sexedulebebi mas amaragebs ZaliT, romelic aucilebelia masze
zemoqmedebisaTvis.
amrigad, yvela mtkicebuleba iqneboda uSedego, Tu mocemul sazogadoebaSi ar
iqneboda rwmena mecnierebisadmi. Ees mdgomareoba aris erTdroulad cxadic da
afsurdulic. TvalsaCinoa, rom es mtkicebulebebi ar iqneboda sarwmuno iq, sadac
xalxs mtkicebulebebis ar sjera. Magram es ganxilvebi mudam iqneboda WeSmariti
im SemTxvevaSic ki, rom xalxs Savi TeTrad CaeTvala. Tu saqme exeba rwmenis
fsiqologiur mxares, diurkemi marTalia, xolo Tu saqme exeba logikur mxares,
maSin igi aSkarad ar aris marTali.
am gamokvlevisas me moviyvane bevri citata magaliTad, radgan sakuTari Tavis
bolomde ar mjera. sinamdvileSi, me ganvicdi garkveul siZneleebs diurkemis
azrovnebis meTodebiT azrovnebaSi, albaT imis gamo, rom ar gamaCnia simpaTia,
romelic ase aucilebelia imisaTvis rom gavugo mas.
sazogadoeba, gveubneba diurkemi, aris erTdroulad realuri da idealuri
Ffenomeni da Tavisi SinaarsiT aris idealuris Semomqmedi. Aamrigad, Tu me vixilav
sazogadoebas individebis koleqtivis saxiT, mag. Avstraliuli klani, ra Tqma
unda vadgen imas, rom am sazogadoebam, rogorc bunebrivma realobam, SeiZleba
xeli Seuwyos rwmenis warmoqmnas. Znelia warmovidginoT calkeuli individebis
mxridan raime religiurobis warmoqmnis praqtika. ufro metic, yvela adamianuri
fenomeni gviCvenebs socialur cvlilebebs da nebismieri religia warmoudgenelia
jgufis gareSe, sadac is daibada. magram Tu davumatebT imas, rom sazogadoeba ara
marto realuria, aramed idealuric da eTayvanebian mas, me miWirs daveTanxmo
diurkems. Tu religia sabolood dadis siyvarulze raime konkretulisadmi, maSin
me es siyvaruli meCveneba rogorc kerpisadmi Tayvaniscema, xolo religia am
SemTxvevaSi meCveneba galucinaciad.
Tu sazgadoeba, rogorc religiuri kultis konkretuli obieqti SeigrZnoba,
Sedgeba individebisagan da iseve arasrulyofilia, rogorc TviTon individebi,
maSin es individebi, romlebic mas Tayvans scemen arian galucinaciis msxverplni
iseve, rogorc maT rom Tayvani ecaT mcenareebisaTvis, cxovelebisaTvis,
sulebisaTvis. Tu sazogadoeba ganixileba, rogorc bunebrivi realoba, maSin
diurkemi religiis sagans “icavs” ara imaze metad, vidre nebismieri axsna-
ganmarteba am sagnisa. Aan is sazogadoeba, romelsac gulisxmobs, ar aris
realuri, is gansxvavdeba imaTgan, romelic Cven SegviZlia davinaxoT da maSin Cven
vSordebiT totemizms da vaRiarebT kacobriobis religiis msgavs raRac sxva
religias. sazogadoeba, romelic am SemTxvevaSi warmoadgens Tayvaniscemis obieqts
aRar aris konkretuli realoba. Ees aris idealuri realoba, romelSic
gamoxatulia is, rac rCeba realur sazogadoebaSi arasrulad realizebuli
idealisagan. Aam SemTxvevaSi ki sazogadoeba ki ar gansazRvravs RvTaebrivs, aramed
adamianis tvinisaTvis momadlebuli RvTaebrivis cneba gansazRvravs sazogadoebas
iseve, rogorc mas SeuZlia gansazRvros nebismieri sxva realoba.
diurkemi aRniSnavs, rom sazogadoeba aRtkinebul, agznebul mdgomareobaSi
qmnis religias. aq laparakia konkretul garemoebebze. individebi midian iseT
fsiqikur mdgomareobamde, roca isini SeigrZnoben raRac uxilav Zalebs,
erTdroulad immanenturs da transcendenturs; aseTi axsna iZleva swored im
ganmartebas, rom sazogadoebrivi aRtkineba iwvevs religiis warmoqmnas. Mmagram am
SemTxvevaSi xom araferi rCeba im ideidan, rom TiTqos religiis sociologiuri
interpretacia iZleva saSualebas “gadavarCinoT” misi sagani imiT, rom vaCvenoT
rogor aRmerTebs adamiani imas, rac Rirsia Tayvaniscemis. amasTan Cven tyuilad ar
vaxsenebdiT sazogadoebas mxolobiT ricxvSi, vinaidan diurkemis azriT, aris
mxolod sazogadoeba. Aamitom Tu laparakia sazogadoebriv kultze, igulisxmeba
mxolod tomebis religia an nacionaluri religiebi. Aam SemTxvevaSi religiis
arsi xdeba CaenergoT adamianebs fanatikuri erTguleba garkveuli jgufebis
mimarT da piriqiT - siZulvili sxva jgufebis mimarT.
da bolos, CemTvis miuRebelia religiis arsis gansazRvra rogorc individis
Tayvaniscemisa, vinaidan Cems TvalSi swored sazogadoebrivi wyobisadmi
Tayvaniscema aris uRmerTobis da urwmunoebis arsi. imis mtkiceba, rom religiuri
grZnobebis obieqti aris gardasaxuli sazogadoeba, niSnavs imas, rom ki ar
SemovinaxoT aramed davakninoT adamianis is gamocdileba, romelis axsnasac
cdilobs sociologia.
religiis sociologia (emil diurkemis mixedviT)
sakvanZo sityvebi da gamoTqmebi; religiis roli adamianisTvis; monoTeizmi da
poliTeizmi; religia rogorc soc.iluzia; religiis funqcionaluri midroma;
religia da erToba, solidaroba ritualis safuZvelze; religia da soc.
Ddinamika; religia-soc. cvlilebebis motivi; religia da inovacia.
religiuri rwmenebi da Sexedulebebi dakavSirebulia adamianis bunebis
siRrmiseul, individualur aspeqtTan, rac adamianuri bunebis iracionalobis,
grZnobad sferos warmoadgens. religiuri rwmenebi adamianis cxovrebaSi
aqtualuria, ramdenadac ukavSirdeba iseT rames, rac individisTvis yvelaze sakraluria (wminda).
religia cxovrebis gasazrisianebis garda sazogadoebis wevrebisTvis
uzrunvelyofs jgufuri identobis gancdas. religiuri warmodgenebi
individisTvis warmoadgenen koleqtiuri cnobierebis fenomenebs. isinia
koleqtiuri warmodgenebi mTlianobaSi samyarosa da socialuri sinamdvilis
Sesaxeb, rac socialuri erTobisadmi maTi kuTvnilebis, wevrobis
gamaSualebelia. religiuri Sexedulebebi gamodian rogorc socialuri
mediaciis instrumentebi, romlebic individisTvis aioleben misTvis
Tavsmoxveuli sazogadoebrivi wesebis, normebisa da Rirebulebebis, agreTve,
sxvadasxva artefaqtebisa da socialuri konstruqtebis, rogoricaa, enobrivi
kategoriebi, sivrcis, drois, adgilis, wesrigis da a.S.
arsebobs monoTeisturi da poliTeisturi religiebi.
xSirad, religiis gaigivebas axdenen monoTeistur sistemebTan iudaizmi,
qristianoba, islami da a.S. sadac figurirebs erTi RmerTis idea. Secdomaa
religiis gaigiveba monoTeizmTan. es eTnocentristuli poziciaa. fridrix
nicSes Tezisi RmerTis sikvdilis Sesaxeb (nicSes ekuTvnis
cnobili gamoTqma “RmerTi mokvda”, rac misi socialuri gavlenis Sesustebi
procesis _ sekularizaciis aRmniSvneli iyo) dakavSirebulia dasavleTis
religiuri ideebis eTnocentristul ganxilvasTan, rogorc prioritetuli
religiuri sistemisa. bevr religiaSi arsebobs mraval RvTaebaTa panTeoni
(induizmSi, Zvel berZnul religiaSi). miuxedavad imisa, figurirebs Tu ara masSi
RmerTis idea, yvela religiaSi arsebobs iseTi arsebebi, romelic iwveven
mowiwebisa da Tayvaniscemis grZnobas. aris religiebi, sadac saerTod ar
monawileobs RmerTis gageba da sakraluri Tvisebebis miwera personebisTvis,
rogorc RvTaebrivi Tayvaniscemis figurebisTvis, romelic TavisTavad ar
warmoadgens RvTaebas (budizmSi buda, konfucianelobaSi _ konfuci), an
abstraqtuli “RvTaebrivi Zalebisa” an eTikuri RirebulebebisaTvis, romelic
sulac ar gulisxmobs personificirebul RvTaebas (konfucianelobaSi _sikeTe,
daosizmSi _ dao (samyaros bunebrivi harmonia _ ian da ini urTierTsapirispiro
sawyisebis erTianoba).
religia sxvadasxva sakraluri komponentebisagan Sedgeba. maT Sorisaa
socialuri komponenti, romelic warmodgenilia jgufis saxiT. religia
yovelTvis jgufis, morwmuneTa erTobis arsebobas gulisxmobs. miuxedavad imisa,
rom religiuri Rrmad individualurad ganicdeba, igi upirveles yovlisa,
erToblivi, sxvebTan saerTo grZnobas warmoadgens, romelic erTad yofnis,
jgufSi yofnis gansakuTrebuli emociuri mdgomareobidan amoizrdeba da
mimarTulia am mdgomareobis gaZlierebisa da warmoqmnisaken. ramdenadac
religiuri rwmena ukavSirdeba sakralurs, igi mxolod erTi adamianis
kuTvnilebas ar SeiZleba warmoadgendes, es aris iseTi ram, rac maRldeba
individualur gamocdilebaze da warmoadgens ufro momcveli, masStaburi,
erToblivi gamocdilebis Sedegs. religia ar SeiZleba warmoqmniliyo erTi
pirovnebis gamocdilebis sazRvrebSi, aramed mxolod iq, sadac ikribeba jgufi.
amdenad sociologs ainteresebs religiuri jgufebi da maTi sxva
gaerTianebebisgan ganmasxvavebeli Taviseburebebi sazogadoebaSi. religiis
sociologiuri kvleva eyrdnoba
konkretuli religiuri erTobebis, magaliTad., kaTolikeebis, protestantebis,
iudevelebis, indiustebis, musulmanebis, budistebisa da a.S. da agreTve,
religiuri organizaciis sxva formebis (seqtebi, kultebi, denominaciebi)
Seswavlas.
religiis sociologiuri midgomis formirebaSi mniSvnelovani gavlena iqonia
klasikosi sociologebis _ emil diurkemis, karl marqsis, maqs veberis, zigmund
froidis naSromebma, romlebmac gansazRvres religiis sociologiis ganviTarebis
ZiriTadi mimarTulebebi. religiis sociologia Camoyalibda me-19 saukunis meore
naxevarSi da mis ganviTarebaze arsebiTi gavlenis mqonea sociologiis iseTi
fundamenturi Sromebi, rogoricaa, “religiuri cxovrebis elementaruli
formebi” (emil diurkemi), “protestantuli eTika da kapitalizmis suli”,
“msoflio religiebis sameurneo eTika” (maqs veberi) da sxva. niSandoblivia, rom
am sociologebidan Tavad arc erTi warmoadgenda morwmunes da isini Tvlidnen,
rom Tanamedrove samyaroSi religiis mniSvneloba TandaTan mcirdeba. es
sociologebi miiCneven, rom religia Tavisi bunebiT warmoadgens iluzias.
religia warmoadgens socialuri iluziis erT-erT formas da amgvari iluziebis
moTxovnileba obieqturad nebismier sazogadoebaSi arsebobs, rogorc pirovnul
doneze, aseve socialur doneze. miuxedavad imisa, rom sxvadasxva religiis
warmomadgenlebi amtkiceben TavianTi religiis erTaderTobas, maTi ritualebis
safuZvlianobas, romelSic morwmuneTa jgufi monawileobs, Tavad religiebis
mravalferovnebis faqti da misi cxadi kavSiri sazogadoebis tipTan, romelSic
gavrcelebas poulobs esa Tu is religia, morwmuneebis mxridan am erTaderTobis
gancxadebas kritikis qveS aqcevs. avstraliaSi adamians, romelic iZulebulia
arsebobis saSualebebis mosapoveblad misdios nadirobas da Semgroveblobas,
gansxvavebuli religiuri Sexedulebebi gaaCnia, kastur sistemaSi mcxovrebi
indusisgan, an evropis Suasaukuneebis kaTolicisturi eklesiis
warmomadgenlisgan.
foerbaxi iyenebs gaucxoebis termins, raTa miuTiTos RvTaebrivi Zalebisa da
foierbaxi wers: “sanam adamianebi ar gaicnobiereben religiuri simboloebis
arss, romlebic maT miervea Seqmnili, Cven viqnebiT ganwiruli, aRmovCndeT
istoriis Zalebis mZevalni, romlebic Cvens nebaze ar aris damokidebuli”.
RmerTebis gansxvavebuli buneba. adamianebis mier Seqmnili ideebi da
Rirebulebebi ganixileba gaucxoebuli damoukidebeli arsebebis _ RvTaebrivi
Zalebisa da RmerTebis moqmedebis Sedegi.
karl marqsi iziarebs Tvalsazriss religiis rogorc TviTgaucxoebis fenomenis
Sesaxeb. xSirad gamoiTqmis mcdari mosazreba marqsis mier religiis uaryofis
Taobaze, magram es WeSmaritebas ar Seesabameba. igi aRiarebs religiis
mniSvnelobas sazogadoebis cxovrebaSi. igi wers: “religia ugulo samyaros
gulia, TavSesafari sastiki realobisgan”. marqsis TvalsazrisiT, religia ki ar
gaqreba, aramed igi Tavisi tradiciuli formiT Seicvleba. es SeiZleba moxdes
ara imis gamo, rom es Rirebulebebi da idealebi mcdaria, aramed isini SeiZleba
aRmoCndnen gzamkvlevi socialuri idealebi kacobriobis srulyofis procesSi
da Caanacvlon maTi religiuri mniSvneloba.
marqsis cnobili gamoTqma, “religia xalxis opiumia”, xazs usvams imas, rom
religia iluziaa. igi xalxs aswavlis moTminebasa da Seguebas cxovrebis
arsebuli pirobebisadmi, romlis jildos miReba SesaZlebelia saiqio
cxovrebaSi. momavali bednierebis amgvari imedi misi azriT, adamianis
orientirebas ufro metad moTminebaze axdens, vodre brZolaze uTanasworobisa
da usamarTlobis winaaRmdeg, rasac qmnis arsebuli gansxvavebebi socialur
mdgomareobaSi.
zigmund froidi religias aseve ganixilavs rogorc iluzias. misi azriT,
religia asrulebs Zalze mniSvnelovan socialur funqcias. igi aZlevs adamians
egzistencialuri SfoTvis gadalaxvis SesaZleblobas, romlis winaSec adamiani
yovelTvis marto dgas. religia aZlevs SesaZleblobas adamians, gadalaxos
sakuTari ususurobis gancda, romelic bavSvobis
dros aris gancdili. religias igi adarebs mamas, mSobels, romlis qveSac bavSvi
nugeSiscemasa da daculobas grZnobs. igive rols asrulebs misi azriT,
sazogadoebac, romelSic adamiani ufro daculad grZnobs Tavs. Tavisufleba
amZafrebs egzistencialur SfoTvas, romlis winaSec marto dgas adamiani.
adamiani TiTqos gadagdebulia am uzarmazar samyaroSi Tavisi TavisuflebiT da
ganwiruli martoobisa da SfoTvisTvis. amitom xSirad adamiani gaurbis
Tavisuflebas, romelic tvirTad gadaiqceva misTvis.
religia asrulebs mniSvnelovan socialur funqcias, rac socialuri konsensusis
miRwevaSi gamoixateba. cnobili frangi sociologi emil individis
fsiqologiuri moTxovnilebebis dakmayofilebasTan erTad diurkemi Tavis
naSromSi “religiuri cxovrebis elementaruli formebi” (1912 w.) xazgasmiT
aRniSnavs erT mniSvnelovan Taviseburebas _ adamianebs ufro uadvildebaT
swamdeT religia da dakavSirebuli RvTaebrivi (sakraluri) da masTan
asocirebuli gansakuTrebuli ritualebi, vidre aRiaron sazogadoebis
Zalaufleba maTs cxovrebaze. ramdenadac religia sazogadoebis mxardamWeria,
igi asaxavs mis struqturebsa da normebs, romlebic ucxoa da individze
maiZulebeli efeqtis mqone. “Cven vsaubrobT enaze, romelic Cvens mier ar aris
Seqmnili da viyenebT instrumentebs, romlebic Cven ar gamogvigonebia.
civilizaciis am sikeTeebs Cven viRebT sazogadoebisgan”, ramdenadac yoveli
momdevno Taoba am sikeTeebs iRebs mza saxiT da mas ar qmnis xelaxla, mas amitom
uneburad hgonia, rom arsebobs raRac uzenaesi Zala da swored mas miewereba
RvTaebrioba. “SesaZloa adamiani uneburad fiqrobs, rom misi nebisgan
damoukideblad arseboben aqtiuri Zalebi, romlebic mas aniWeben damaxasiaTebel
bunebriv Taviseburebebs, mfarveloben, icaven da aZleven bednieri cxovrebis
garantias, uzrunvelyofen mis bednierebas da ra Tqma unda, adamiani cdilobs
ganadidos es Zalebi, ramdenadac misTvis Zalze mniSvneladia yvela sikeTe, rac
am Zalebis mier boZebulad miaCnia”.
diurkemis religiis sociologia SeiZleba ganvixloT rogorc Caketili wre,
romlis makavSirebel rgols warmoadgens socialuri organizacia. pirvel rigSi,
sazogadoeba axdens adamianuri gamocdilebis organizebas. xolo amis Semdeg
adamianebi cdiloben axsnan gare Zalebis gavlena, rac xels uwyobs kidec
religiis formirebas, romelic asaxavs sazogadoebis Sesabamis struqturas. da
bolos, religiuri rwmenebis gamoxatvis mizniT yalibdeba ritualebi. es
ritualebi axdenen jgufis erTianobisa da saerTo religiuri rwmenebis
ganmtkicebas, misi wevrebis moqmedebis regulirebasa da sazogadoebis
struqturis gamyarebas.
emil diurkemi xazgasmiT aRniSnavs im garemoebas, rom religia arasodes
warmoadgens mxolod rwmenebis erTobliobas. nebismieri religiisTvis
damaxasiaTebelia mudmivad ganmeorebadi ritualebi, romelSic monawileobas
iRebs morwmuneTa jgufi. koleqtiuri ritualebis meSveobiT mxardaWeras iRebs
jgufuri solidarobis grZnoba da mtkicdeba. religiuri ritualebi adamianebs
aTavisuflebs amqveyniuri zrunvisa da yoveldRiurobis tvirTisgan da gadahyavs
igi im sferoSi, romelSic grZnobs RvTaebrivTan erTianobiT gamowveul
amaRlebul sulier mdgomareobas – eqstazs. es RvTaebrivi Zalebi (totemebi),
sinamdvileSi asaxaven koleqtivis, erTobis, sazogadoebis gavlenas individze.
ritualebs e. diurkemi sazogadoebis struqturis mTavar mainstitucionizebel
mniSvnelobas aniWebs. ritualebi diurkemis azriT, arsebiTi instrumentebia
socialuri jgufebis wevrebis solidarobis gamyarebaSi. es aris imis mizezi, rom
ritualebi gvxvdeba ara mxolod regularuli RvTismsaxurebis standartul
situaciebSi, aramed yvela umniSvnelovanesi movlenis dros, romelic sociumSi
dakavSirebulia individisa da misi axloblebis cxovrebaSi socialuri
poziciebis cvlilebasTan, rogoric aris dabadeba, qorwineba an gardacvaleba. am
saxis ritualebi praqtikulad yvela sazogadoebaSi gvxvdeba. diurkemi akeTebs
daskvnas, rom ritualebi yvela mniSvnelovani cvlilebis dros, rodesac
adamianebi dganan axal situaciasTan adaptaciis aucileblobis
winaSe, amyareben jgufur solidarobas. magaliTad., dasaflavebis rituali
TvalsaCinod gviCvenebs, rom calkeuli individis cxovreba erTobasTan
SedarebiT gardamaval Rirebulebas warmoadgens, ritualis Sesrulebis
aucilebloba maT uadvildebs TavianTi axloblebis dakargvasTan Seguebas.
maTTvis, visac piradad exeba glova, es ar aris TviTneburi moqmedeba, aramed
valdebuleba, romelsac jgufi erTobis wevrs akisrebs.
sazogadoebrivi ganviTarebis progresis Sesabamisad religiis gavlena
sazogadoebrivi cxovrebis sxvadasxva sferoze sustdeba. mecnieruli azrovneba
sul ufro anacvlebs religiur axsnas. religiuri ritualebi da ceremoniebi
sul ufro nakleb adgils ikaveben adamianis cxovrebaSi. diurkemi eTanxmeba
marqss imaSi, rom tradiciuli formiT religia, romelSic figurireben RmerTebi
da RvTaebrivi Zalebi, sul ufro sustdeba. diurkemi wers, rom Tanamedrove
sazogadoebaSi “Zveli RmerTebi kvdebian”. Tumca igi amave dros amtkicebs, rom
marTalia religia aRara aris is centraluri dominanturi simbolo, rogoric is
gvxvdeba traibalur da primitiul religiebSi, romelic gansazRvravda
individualur da koleqtiur cnobierebas sazogadoebaSi, magram igi Secvlili
formiT inarCunebs Tavis mniSvnelobas individis yofierebaSi.
religiis Sesaxeb diurkemis ideam ganviTareba hpova maqs veberis konceptualur
paradigmaSi, aq religia ganixileba rogorc individis subieqturad mniSvneladi
sazrisi m. vebers ZiriTadad ainteresebs sazogadoebis dinamikuri aspeqti anu
socialuri procesis mamoZravebeli faqtorebis analizi. veberTan detalurad
warmodgenilia religiis kavSiri sociumis dikamikasTan. veberi religiur
faqtors ukavSirebs socialur cvlilebebs, riTac diurkemi naklebad
interesdeboda. religiuri rwmenebi da Rirebulebebi individis socialuri
moqmedebis motivia. veberi miuTiTebs miuxedavad imisa, rom tradiciul CineTsa
da indoeTSi SeiniSneboda mniSvnelovani gamococxleba vaWrobaSi, warmoebasa da
qalaqmSeneblobaSi, maT ar gamouwveviaT raime sagrZnobi radikaluri
socialuri cvlileba, rac niSandoblivi da damaxasiaTebeli iyo mzardi
dasavluri tipis samrewvelo kapitalizmisTvis. religia gamodis ZiriTad
winaaRmdegobad am tipis cvlilebebis gzaze. magaliTad., induizmSi, romelsac
veberi uwodebs “miRmur religias”, ZiriTadi Rirebulebebi mimarTulia
materialuri samyaros Zalebisgan gaTavisuflebaze, rac ganapirobebs gadasvlas
sulieri ganviTarebis axal, Tvisebrivad maRal safexurze. religiuri grZnobebi
da motivebi, romelsac badebs induizmi ar aris mimarTuli materialuri
samyaros Zalauflebis mipovebisken, rac Tavis mxriv, gamoiyeneba misi
gardaqmnisTvis. piriqiT, induizmi materialur realobas ganixilavs rogorc
safarvels, moCvenebiT realobas, romlis qveSac imaleba kacobriobis WeSmariti
interesebi. konfucenelTa Zalisxmevac mimarTulia iqiTken, rom SeaCeros
ekonomikuri ganviTareba dasavluri azriT, ramdenadac aq xazgasmulia
samyarosTan harmoniis miRwevis mniSvneloba da ara masSi aqtiuri Careva.
miuxedavad imisa, rom didi xnis manZilze warmoadgenda yvelaze mZlavr da
kulturuli TvalsazrisiT ganviTarebul msoflio civilazias, masSi
damkvidrebuli religiuri Rirebulebebi gamodiodnen muxruWebad ekonomikuri
ganviTarebis gzaze.