s
Republic of Namibia
MINISTRIS ÆGAU!NÂS, θNUWIS TSÎ !HAO!N¶SIB DIS
SENIOR ¸AM!HARIB
To be implemented in 2016
KHOEKHOEGOWAB FIRST LANGUAGE SYLLABUS
GRADES 4 - 7
Ministry of Education National Institute for Educational Development (NIED) Private Bag 2034 Okahandja Namibia © Copyright NIED, Ministry of Education, 2015 Khoekhoegowab First Language Syllabus Grades 4 - 7 ISBN: 978-99945-2-160-9 Printed by NIED Website: http://www.nied.edu.na Publication date: June 2015
!KH™¸G¶B
1 ¸Gae¸gui¸gƒs …………………………………………………………………………. 1
2 !Khœ¸gƒÆgui!ƒb ………………………………………………………………………… 1
3 ÆG¡badi ………………………………………………………………………………… 1
4 Hoana !khœ¸gƒ hâ Ægau!nâs ………………………………………………………….. 1
5 !GaeÆaredi nau ÆkhƒÆkhƒ!âgu tsî hoaraga ÆkhƒÆkhƒ!khœ¸gƒb di !khaidi Åkha ……… 2
6 ÆGau!nâs tsî ÆkhƒÆkhƒsens dŒÅgaugu ………………………………………………….. 4
7 !Harib Åams di Ækhƒsigu ……………………………………………………………….. 5
8 !Khœ!namis ÆkhƒÆkhƒsens !khœ¸gƒb dis ……………………………………………… 7
9 ÆKhƒÆkhƒsens !khœ¸gƒb ……………………………………………………………… 9
9.1 !Gâs tsî !hoas ………………………………………………………………………….. 9
9.2 Khomais tsî xoas ……………………………………………………………………… 17
9.3 Gowa¸ans tsî mîdiÆuib ..............……………………………………………………… 25
10 !Hara!âis ………………………………………………………………………………. 28
10.1 Garu a !hara!âis ……………………………………………….................................. 28
10.2 ¸Nuwis tsî !khœ!namis !hara!âis …………………………………….......................... 28
10.3 ÆAposa-oænâ tsî Æaposa dŒÅgaugu…..…………………………………………………... 28
10.4 ÆKhƒsi ôaænâs………………………...........................................................………... 29
10.5 ¸An¸ui!khaidi ai !gao!gaosa xratgu ………................................…………………… 29
10.6 Xratgu xoaægƒægƒs………………………………………………………...................... 29
10.7 !Hara!âi tsî xoamâis ………………………………………………............................ 30
10.8 !Hara!âis Æg¡badi .................................................................................................. 30
10.9 Garu a !hara!âis: khora¸uisa daoÆgaudi ................................................................ 30
10.10 Kurib Åams di !âis: khora¸uisa daoÆgaudi ............................................................... 33
10.11 !Kharus !gôagu ..................................................................................................... 37
10.12 !ÂiÅgoraægâs¸gƒs daoÆgaub ……………………………………………………………. 37
A ¸Âkhaob: MîdiÆuib …………………………………………………................................... 38
B ¸Âkhaob: Khomais !khƒ!âis di ÆkhƒÆkhƒÅgaugu …………………..................................... 40
C ¸Âkhaob: !Hara!âis !gôa¸haweb: Khoekhoegowab ¸Guro Gowab Xrat 4sa – 7s kœse … 41
D ¸Âkhaob: !Hara!âis ¸anai!khaidi !hoas !aroma ……………………………………………. 42
E ¸Âkhaob: !Hara!âis ¸anai!khaidi !khƒb Åkha khomais !aroma …………………………….. 43
F ¸Âkhaob: !Hara!âis ¸anai!khaidi !garise khomais didi …………………………………….. 44
G ¸Âkhaob: Kœ!gâ¸haweb !nubu xoasa !âdi/Ægui¸amdi !aroma …………………………….. 45
H ¸Âkhaob: Kœ!gâ¸haweb !amÆareb !aroma ……………………………………………… 46
1 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
1 ¸Gae¸gui¸gƒs
N‡ ÆkhƒÆkhƒ¸gaekhâib ge ¸âibasenhe ra ÆkhƒÆkhƒsens tsî !hara!âis Khoekhoegowab ¸Guro Gowab Senior
(ÅGapi) ¸Am!harib diba ra xoa!gƒ!gƒ. ÆKhƒÆkhƒ!âb aseb ge ¸guro gowaba ÆkhƒÆkhƒ¸gaekhâiba
Gowa¸anôa!nâs tsî Xoa¸ans æharib ÆkhƒÆkhƒsens dib !nâ ÆkhƒÆkhƒ!khœ¸gƒb !nâ ra Ænƒ, xawe ¸âi¸am!khaidi
di !gaeÆaresa nau ÆkhƒÆkhƒ!âgu Åkha ¡hâ hoaraga ÆkhƒÆkhƒ!khœ¸gƒb di !khaidi !nâ.
2 !Khœ¸gƒÆgui!ƒb
ÆKhƒsiba ¸guro gowab (Ægûsi gowab) !nâ ¡hâs ge ¸hâ¸hâsa ÆkhƒÆkhƒsenao-i di hoa!nƒ-aixa gowab tsî ¸ans
omkhâisens tsî ÆkhƒÆkhƒsens !harib ai !harode sŒ!nâs !aroma. Kaise a ÆgariÆgarisa ¸âiÅgauba ¸nuwis !aroma,
tsî nau gowa-i !nâ-¡ i ra ÆkhƒÆkhƒsen x¡na Æîn di ¸hunuma ¸an tsî hœ!âs tsî !hao!nâsib Åkha !gaeÆaresa.
¸Guro gowab ga Ægau!nâs !nâ ÆkhƒÆkhƒhe tama i, o ra Ægau¸ui Ænƒ gowab ÅgamÆî tsî/tamas ka io
!haogowagu xa !gôaÆnâhe hâse ra !gawaÅîhesa. Khoekhoegowab !nâ ÆkhƒÆkhƒsens tsî omkhâisens ge !gâi
Ågaub !nâ mûsens, sa !hao!nâsiba ra ÆapoÆapo, tsî !gao!gaose !h¡baiba Ænâu!ƒsa ra ¸nuwikhâi.
Khoekhoegowaba khomai tsî xoas tsî Ænâu¸harugus ge khoets di sa !nâ hâ ¸hunuma !â khoesi omkhâis !nâ
tsî ûihâba ÆkhƒÆkhƒsensa !gao!gaob ase Œba. ÆNƒ-amaga i ge ¸hâbasa Khoekhoegowab nî ÆkhƒÆkhƒ!âb ase
xrat 12s kœse ÆkhƒÆkhƒhesa !gâi ÆkhƒÆkhƒsens, sa Æîsiba ÅgaiÅgais, tsî Namibiab !nâ ¸guro gowagu (Ægûsi
gowagu) aimâis !aroma.
3 ÆG¡badi
Hoa!nƒ-aixa Æg¡bas Khoekhoegowaba ¸guro gowab ase ÆkhƒÆkhƒs dis ge ¸ansa ÆkhƒÆkhƒsens gowab
Ækhƒsiba omkhâisa !gâi!gâba ûihâba ÆkhƒÆkhƒsens !nâ sŒ!nâs !aroma, tsî !gâi Ågaub di Ænâu¸harugus
Ækhƒsiga omkhâisa ¸âibasensa !khœ¸gƒ hâse n‡ ¸gui gowan tsî !haodi hâ!nâ Åhûhâsib !nâ ûiÆare Ækhƒs
!aroma. !Naka mâ Æg¡badi ge ra xoa!gƒ!gƒ mâ ÆkhƒÆkhƒsens !khaidi ra sŒ!nâhe ¸gaosa, hoa!nƒ-aixa
omkhâis ÆkhƒÆkhƒsenao-i disa ÆapoÆapos !aroma tsî Æîna ûihâb !aroma Ækhƒ kaisa.
ÆG¡badi ¸guro gowaba ÆkhƒÆkhƒs didi ge:
ÅgaiÅgai!nâ !gâi ¸âiÅgauba gowab !oagu tsî omkhâi !gôa!gâs ¸û¸ûxasib gowab dib ¸ama;
hui ÆkhƒÆkhƒsenaona în mû¸gƒba hœ gowab di !amÆareÅgaub tsî Åhurub ra !âs !nâ, î i Æîn di amke-
aibese tsî xoab !nâ gowaba ¸œrisase tsî dŒsƒoænâse sîsen¡sa
!khœ¸humi Ænâu!ƒs tsî !gôa!gâs sîsen¡s gowab disa ¸nuwis tsî ÆkhƒÆkhƒsens ¸âibasendi !aroma, tsî
garu ase Åarosen kai ÆkhƒÆkhƒsenaon di Ækhƒsiga gowaba n‡ ¸âibasendi !aroma sîsen¡sa; tsî
hui ÆkhƒÆkhƒsenaona în ¸gom!gâsens omkhâi tsî !gâise ûi !nân hâ !h¡baiba Ænâu!ƒ.
4 Hoana ækhō¸gā hâ Ægauænâs
Hoana æKhœ¸gƒ hâ ÆGauænâs ge a mâ ÅguiÅguibe Ågôa-i hoa-i di ¸hanu tsî Æhaos tamas ka io æâ Ækhƒ hoa Åoasa
Ægauænâs saogugu tsî æoabadi Ægauænâs ra Ænaetisa skolgu ænâ mƒga. N‡s ge ægaoægaoÆguihe hâ ægaoægaob
¸khâænâsa mƒs tsî ægâia¸gaos ækharagagusib hîa hoa Ågôan Æaegu ra hœheb dib tsî hoa ænôa-aix¡n
ÆkhƒÆkhƒsens daob ænâ mâna dŒb‡. Khoekhoegowab Ægau!nâ-ao-i Senior (ÅGapi) ¸Am !Harib di-i ge Ænƒ-
amaga nî dŒtsâ Åœ-aisa Ægau!nâs ¸hâsiga ¡hâ ÆkhƒÆkhƒsenao-e !khœ¸gƒsa n‡ ÆkhƒÆkhƒ¸gaekhâiba Ænƒ
ÆkhƒÆkhƒsenao-i di ¸hâsiga !oa, Ågorasa Ægau!nâÅgaugu tsî huisenx¡n !nâ-¡ ¸hâbasa i a khami unus Åkha
ÆKhƒÆkhâ!khœ¸gƒb !AmÆareb Hoana !Khœ¸gƒ hâ ÆGau!nâs dib (2013) !nâ i mâse. Unus !hara!âis
ÆkhƒÆkhƒsenaon hîa Åœ-aisa Ægau!nâs ¸hâsiga ¡hân dis ge !Om¸khanis ÆNƒ ¸Nûi¸gƒdi dis (2012) hîa ge
Direktorats !H¡b !Âidi tsî !Hara!âidi dis (DNEAs) xa xoaÆguihe hâsa !oa nî dŒhe. ÆNƒ !khœ¸gƒÅgaugu hîa n‡
¸khanis !nâ mâgu ge !augaba xu ra xoa kaihe !âidi !aroma Ågui hâ tama hâ, xawe hoa ÆkhƒÆkhƒsenaon hîa
xrat 1sa xu 12 s kœse hân !aroma xoaÆguisa.
ÆKhƒÆkhƒsenaon hîa a Ågaisase ¸gaminan tsî Ænaetisa skolga Æhaosa xu domdore Æoan ge Æîn di ¸hâsiba !oa
ÆkhƒÆkhƒsensa ¸khâ!nâs !khaidi, !urudi !khaidi tamas ka io Æuib skolgu !nâ nî ¡¸gƒhe, Æîn nî Ækhawa Ænaetisa
skola Œ Ækhƒ i ka, o Æhao Ækhƒs kœse.
2 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
ÆKhƒÆkhƒsens !khœ¸gƒb n‡ Khoekhoegowab ÆkhƒÆkhƒ¸gaekhâib dib ge hoa surikha ra Œ Ækhƒ kaiba î kha
Åguitikœse Æhao, tsî ra mƒ-am surib mû¸gƒÅgaugu nî !hoa¸amhe !khaisa, aorekhoegu tsî tarekhoedi di
mû¸gƒÅgaugu ¡!oasa tanisenÅgaugu ¸ama hâgu tsîn !khœ¸gƒsase, hîa nî suri¸nao¸nûiÅkhƒs ¸ama hâ ¸ansa
khuise, mâti di ¸hanimâide surib Åguitikœsib ai hâsa, tsî Ægau!nâ ÆkhƒÆkhƒsenaona mâtin nî !âde !oe!ƒsa tsî
¸an¸uisa !norasa di asa suri¸nao¸nûiÅkhƒsa xu. ÆGau!nâ-aon ge Åhuru!âÅhurusa sîsen¡ Ækhƒ
suri¸nao¸nûiÅkhƒsa Ægau¸uis !aroma, tsî ÆkhƒÆkhƒsenaona Ægau!nâ Ækhƒ în !âde !oe!ƒ tsî ¸an¸ui
suri¸nao¸nûiÅkhƒsa x¡n a !norasa !khaisa.
5 !GaeÆaredi nau ÆkhƒÆkhƒ!âgu tsî hoaraga ÆkhƒÆkhƒ!khœ¸gƒb di !khaidi Åkha
¸Guro Gowab (ÆGûsigowab) ge hoaraga ÆkhƒÆkhƒ!khœ¸gƒba ra ÅgaiÅgai: Ågôan ra Æîna khomai tsî !gâÅî
Ægae¸hôan, !hoa¸am!khaidi Æîn nî !hoa¸amdi, Åhuru!ân Æîn nî ÅhuruÆnân, ge hoa ÆkhƒÆkhƒ!khœ¸gƒb !nâ
hœhesa ÆkhƒÆkhƒ!âdi Åkha !gaeÆaresa nî ¡hâ, aiÆgause ¸namipeb, ¸urusib (aiÆg. HIVs tsî AIDS), khoesi
¸hanugu, Ågôan di ¸hanugu, ¡!oasa tanisenÅgaugu, Åhûhâsi ¸hanu-aisib, Æaesigaosis tsî daob !norasasib
tsîna. ÅGôan ge nî ÆkhƒÆkhƒsen n‡ x¡na Ænâu!ƒ tsî dŒx¡xa-¡sa tsî ¡!oasa tanisenÅgauga omkhâi Æîn xan ra
khomai, Ægam tsî xoa soab ai.
N‡ Æhœgu ge ge !khœ¸gƒhe mâ Æhœb hoab a Åœ-aisa ÆkhœÆkhœsasigu tsî Ægoa¸uidi Åkha sada Åhûhâsib Namibiab dib !nâ
dŒx¡xa xui-ao. Sada hoaraga ÆkhƒÆkhƒsenaon !aroma i ge a ¸hâ¸hâsa Æîn nî:
Ænâu!ƒ !khœ¸gƒb n‡ ÆkhœÆkhœsasigu tsî Ægoa¸uidi diba !khaisa;
¸an mâ sîsen¸uiban nî sada di Åhûhâsib tsî Æîb di ûiÅgaub mâsib ai n‡si tsî !goaxa Æaeb ai ¡hâsa;
Ænâu!ƒ mâtin nî n‡ ÆkhœÆkhœsasin tsî Ægoa¸uina !h¡b !nâ tsî !h¡baib ai gowaÅîhe !khaisa;
Ænâu!ƒ mâtin !âsa Åhuru Ækhƒ !khaisa n‡ ÆkhœÆkhœsasigu tsî Ægoa¸uide gowaÅîs !nâ Æîn di skoli tsî Åhûhâsib
!nâ.
Dana ÆkhœÆkhœsa !khaidi tsî Ægoa¸guidi ge sao ran ase ge ¸gai¸nûiÅkhƒhe:
ÆKhœÆkhœsa !khaidi tsî Ægoa¸guidi sada nî !oadi sada ga sada !aub !urudi tsî Æuiga !ûi!gâ tsî ¸hanuse ¸gae¸gui tama
io.
ÆKhœÆkhœsa !khaidi tsî Ægoa¸guidi sada nî !oadi hîa HIVs tsî AIDS xa ra !aromahedi.
ÆKhœÆkhœsa !khaidi tsî Ægoa¸guidi sada nî !oadi ¸urusiba ra tsâÅkhƒ ægomsin hîa ¸namipeba ÅuriÅuris, ¸khawusa
draindi mâsib tsî Åapob xa ra æaromahen.
ÆKhœÆkhœsa !khaidi tsî Ægoa¸guidi Æaesigaosis tsî Åhûhâsib mâÆaposa a tsâÅkhƒ Ækhƒdi hîa ra ÅguikeÆhœbesib tsî
¸gae¸guiÅgaub hîa ¸hanugu tsî !eremxasigu tsîna ra mû!haran xa !aromahedi.
ÆKhœÆkhœsa !khaidi tsî Ægoa¸guidi sada nî !oadi ¸khawusa ÆnâuÅnamxasib daob ænorasasib Ægaragu xa ra
!aromahese.
ÆKhœÆkhœsa !khaidi tsî Ægoa¸guidi sada nî !oadi Ågui !h¡bai kais ægomsin xa !aromahe hâse.
Sao ra tafeli !nâ mâ aoÆguigu ge ra dŒtsâ-¡he Ægau!nâ-aona daoÆgausa în hoaÆkhƒÆkhƒ!âgu !nâ ra hœhe
Æhœga ¸gâ!nâgu kai Æîn di ts‡korobe gowaba ÆkhƒÆkhƒs !nâ. ÆGau!nâ-aon ge Æîn di ¸hunuma ¸âi¸am!khaidi
tsî Æaxasina Åaro Ækhƒ tamas ka io n‡na unu Ækhƒ Ågôan hâ ai !harib tsî !gâi!gâibasens ai !gao!gaosase.
Hoaraga ÆkhƒÆkhƒ!khœ¸gƒb di !khaidi ¸ama hâ tafeli
Hoaraga
!khœ¸gƒb !nâ
hœhesa !khais
¸Âi¸am!khais ƶxasin mâ Ækhƒsib hoab !aroma
!Gâs !Hoas Khomais Xoas
¸Namipeb
ÆGau!nâs
Tarena sada di
¸namipeba ra
kuru¸ui?
!Hanagu tsî
khoakhoasens
!Au!ûi!gâs
Hain ts‡s
!gâ !âs Æga ¸ans
hîa ¸khanirogu
ai xoasasa
mâisaogu-unus
!aroma
dî!nâ !aub
¸ansa-e tamas
ka io !aub
!ûi!gâ-ao-e
ai¸homisa
!hoas, gowaÆîs
tamas ka io
¸gaenam!gâgus,
aiÆg. Mâti da
Ægam-i/elektrib
tsîna nî sâu;
Ækhae ÅuriÅurisa
khomai !âna,
aiÆg. Haina
skol!h¡s ai ¸gƒs
Åguiro mîde
¸hanu
¸âibasens Åkha
!âsa xu
khomain rase
Sî¸khanis !gôa!gâs
disa xoa !ƒ!khœmâi-
ao-i sadu !ƒs di-i hîa
go Haina ¸Gƒs di ts‡s
sadu skoli tawa go hâ
is !nâ goro Æhao-e
3 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
Hoaraga
!khœ¸gƒb !nâ
hœhesa !khais
¸Âi¸am!khais ƶxasin mâ Ækhƒsib hoab !aroma
!Gâs !Hoas Khomais Xoas
Khoen ÆGau!nâs Namibiab khoen
tamas ka io !haodi
Namibiab di
ŒgeÆaeb di
!nae!khais
ûiÅgaub sada
!h¡b/!ƒdi !nâ
!gâ !âs ûiÅgaugu
¸ama ra !gûs
Æga tsî ¸hanu
!ereamde sao
!gâ ¸ans hîa ra
khoen di
Åarosens tsî
ûiÆaeb
!âubasens hîa
Namibiab !nâ
hâs Æga tsî
!khƒ!âis di dîde
!eream
!hoa¸am:
Namibiab di
ŒgeÆaeb
!nae!khais:
khoen hîa ge
sîsen¸uiba
Namibiab di
!nae!khais ai
¡hâ Œn.
¸gaenam!gâgu:
Sada n‡ da ¡hâ
khoen di
Åarosensa mâba
Ækhƒ da a?
tani!kharu ¸ans
hîa ge
Namibiab di
!haodi ¸ama
dŒheba tafeli ai
khomai
!h¡¸haweb/kart
a ûib !âubasens
¸ama (Social
Studies ¸khanis
!nâ kœ)
Ægau¸ui¸hawega
kurus: !kharaga
!haodi hîa Namibiab
Æaesa ra dŒ¸ui di
tani!kharu ¸ansa
!h¡¸hawega xu
tafelgu Æga
¸Ans texnoloxib omkhâis ¸ans
texnoloxib dis
Ænâu¸harugus
!khaidi
¸oa¸amsa hœ¸ui-
aon tsî hœ¸uisa x¡n
!gâ mî!gƒ!gƒdi
Åasa IT (¸Ans
texnoloxib) tsî
xoa¸amdi Æga,
aiÆg. kompiters
di !ân
!gâ Ågaruben
khoen ¸ama
hân Æga
(Newtoni,
Deweyb,
Curien, Belli,
Pascali) tsî
saogub
¸âiÅgaugu diba
¸khani!ârogu ai
¸hôa¸gares/
Œsi¸hôa¸gares
saoguba !gubis
!nâ: sîsen¸uib
¸Ans texnoloxib
(ITs) dib
ÆkhƒÆkhƒsens ai,
aiÆg. Internets,
Œsi¸hôa¸gares tsî
¸hôa¸gares
saogugu
!naikhomai !âs
hîa ra ¸Ans
texnoloxib xa
!gûsa tsî ÅnœÆnâ
Æaeb di Ægaraba
/ dŒtoa tafela,
aiÆg.
Œsi¸hôa¸garesa
mâÆae ge
¸âi¸uihe
khomai tsî
!eream
khomai!âdi hîa
Åœ-aisa ¸an¸ui-
aon ¸ama ra
!gûde
ÅnœÆnâ Ægara xrafiksa,
î Ægau¸ui mâtikœ
Ågôan Œsi¸hôa¸gares,
¸hôa¸gares, selfoni,
kompitersa ¡hâsa
Khoesi ¸hanugu
tsî Æaesigaosis
ai!gû kai Ænaetib
¸khîb diba
Ænâu!ƒ !hao!nƒsib
tsî !kharagagusiba
¸hanugu tsî
!ereamsenxasigu
Afrikab Ågôan di
Ts‡s
!gâ !âs hîa ra
¸hanugu tsî
!ereamxasigu
xa !gûs Åî tsî
dŒtoa !kharaga
Ægui¸amde,
aiÆg. ama a /
ama tama.
Åguiro, !nubu
!ereamdi, ts. Æn.
!hoa !kharaga
!hao!nƒsigu
¸ama (gowab,
saran, ¸ûn, ts.
Æn.)
!hoa ¸hanugu tsî
!ereamxasigu
¸ama (xoaÆguib
/ !h¡¸hanub)
!hoa¸am
ÆGau!nâs
¸Hanumƒsa,
2001ro kurib
disa, ix-Æî !âb –
Ægui-aisa
skol¸gâs xa ra
!gûba
!naikhomai
!kharaga !âna
tsî mû!ƒ
aiÆgaudi
¸khawadŒb dide
mâs hoas !nâ
khomai !âde
Ågôana ra !gâi
mû¸uiba Æîn di
¸hunumâ
khoesis ¸ama
mƒde tsî
!kharaga
ƃxasina dŒtoa,
aiÆg. ama /ama
tama, !nubu tsî
gaxu!nâ
!ereamdi
ƃxasin, ts. Æn.
xoamâi mati du ¸khîb
di kuru-ao Ækhƒ
!khaisa
sî¸khanisa ÆâudŒn
sadu skoli ai hân
¸ama
sa xa xoa re
xoa re !gôagus ¸ama
(!hao!nƒsigu/ ¸gomdi)
HIVs tsî AIDS !Gâi mû¸uib Åkha
HIVs tsî AIDS Åkha
ûis
¸HŒhesa Ækhaes
Khoesi ¸Hanugu
Ænƒn ¸hŒsan tsî
tsâÅkhƒhe hân digu
!gâ !âs Æga tsî
!eream ama
a/amatama
dîde
!gâ ¸ans hîa
videob/Ægae¸hô
as HIVsa ¡hâ
khoen dib/dis
Æga, î
ÅhomaÅhomasa
¸âibasenga
ai¸homi
dî!nâ - !ƒs di
¸urusib mâisa-e
HIVs tsî AIDS
¸ama, ÅhaoÅhao
¸ansa (!gubis
ƃxasin)
¸gaenam!gâgu -
!gâi i asa HIVs
di mâsiba ¸ansa
!naikhomai
khomai!âsa
Ækhaes di
mâsigu ¸ama
¸ansa
tani!kharus:
!h¡¸haweb
khoen di !gôab
dib – ûib
!âubasens
!kharaga
Åkharigu digu
Namibiab !nâ
xoamâi ¸ans hîa ge
!hoas di ƃxasib !nâ
ÅhaoÅhaohesa
tafeli/kart ai
Ægau¸ui¸hawegu
Ækhaebasens di haisi-
amde ¡hâ gu
!eream dide
¸hôa¸gares
ÆgamÆares/CDb ai tsî
ama !khaide !khœ¸gƒ
!amÆaresa xoa
4 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
Hoaraga
!khœ¸gƒb !nâ
hœhesa !khais
¸Âi¸am!khais ƶxasin mâ Ækhƒsib hoab !aroma
!Gâs !Hoas Khomais Xoas
Daob
!Norasasib
ÆHûi !ereamxase
(xûib, sœÅôan,
ÅhuwuÅhuwusenx¡n)
!Gâi !nari-ao kai
Daob ts¡!gâgu di
!aromadi
Daob !norasasib di
hœhœ!nâdi
!gâ Ægau¸uidi /
xoasa !âdi daob
!norasasib
hœhœ!nâdi din Åî,
tsî Æîn ¸ama hâ
dîde !eream
!gâ !âdi hîa
khoen, audon tsî
daob tsîn ra
ts¡!gâga
!aromas !nâ
Åhuru !âdi Æga
Ægam sîsen¸uib
xûib,
ÅhuwuÅhuwusen-
x¡n tsî sœÅôan
khoe-i Ækhƒsib
daoba !norasase
sîsen¡s dib ai
¡hâba
¸âisa ra ¸gaeb‡
x¡n !narihe garu
soab ain
Ægam daob
!norasasib
Ægarugu ¸ama
Ån¡!gû-aose,
Åurihƒ!gapi-aose
tsî audon !nâ
¸nôa !narisao-
aose
khomai !ân hîa
!gôaqgu khoen
xa ge !aromahe
ts¡!gâga ra
Ægau¸uina
khomai !ân
tanisenÅgaub
!gâi !nari-aon tsî
Ån¡!gû-aon din
¸ama hâna
xoa daob !norasasib
tsî ÅhuwuÅhuwusenx¡n
¸ama
internets / Ånîpa ôa
¸ans hîa !khaidi hîa ra
daob ts¡!gâga
!aromana tsî
!amÆareba xoa
!nans ase nau
ÆkhƒÆkhƒsenaona
ÅhuruÆnâba daob
!norasasib hœhœ!nâs
ase
6 ÆGau!nâs tsî ÆkhƒÆkhƒsens di dŒÅgaub
ÆGau!nâs tsî ÆkhƒÆkhƒsens di Ågaub ge Ågôa-i ai a !ammâisa, ministris di xoaÆguigu tsî ÆkhƒÆkhƒsenao-i ai
!ammâisa Ægau!nâs di ¸âiÅgaub !amÆareba !oa. N‡ ÆkhƒÆkhƒÅgaub ge ra Åoasa ¸û¸ûxa ÆkhƒÆkhƒsensa
ÆawoÆawo sao ra !gaoÆguigu ga sîsenxa kaiheo.
ÆG¡bas ge Ænâu!ƒ rase ÆkhƒÆkhƒsensa omkhâisa, tsî Ækhƒsigu tsî ¡!oasa tanisenÅgaugu tsîna Åhûhâsib di
omkhâis kœse ra sŒ-¡. Tsoatsoas Ægau!nâs tsî ÆkhƒÆkhƒsens dis ge a Ænƒ !khai Ågôan ra skoli Æga ¸ans di
!kh¡sib tsî Åhûhâsi ¸an tsî hœ!âsa ÅkhŒ-¡ !khaisa, hîa ra garu ase omaris (Åaokhoen), Åhûhâsib tsî sîsenÆareb
hîa ¸namipeb Åkha hâb, tsî skoli di ¸an-tsî-hœ!âs hîa ge ai!â hâ xratga xu hœhes !nâ-¡. Skoli !nâ hâ
ÆkhƒÆkhƒsens ge Ågôa-i di ai!â hâ ¸ans di ¸an-tsî-hœ!âsa sîsenxa kai, Æîs ai om, khora¸ui tsî nî Ægoa¸ui.
ÅGôan ge hoan xa !nƒsase ra ÆkhƒÆkhƒsen Æîn ga ÆkhƒÆkhƒsens di Æaxasib !nâ ûitsamase Æhao-o, Ågapimâ
!haros ai Æhaos, Åaros tsî kuruxasib Åkha. ÆNƒ Æaeb ¸ûb (¸hanib) ai i ge mâ Ågôa-i hoa-e Æî-i di aitsama hâ
¸hâsin, !haesib ÆkhƒÆkhƒsens dib, ¸an tsî hœ!âdi tsî Ækhƒsigu tsîna ¡hâ. ÆGau!nâ-ao-i ge nî Ækhƒ î i mûhœ ka
hœ!â Ågôan di ¸hâsigu, ÆkhƒÆkhƒsenhe nîse Œ sîsennni, tsî mâti di nî ÆkhƒÆkhƒsens di ¸an tsî hœ!âde Ågau hâse
unuhe !khaisa. ÆGau!nâs di dŒÅgaugu ge Ænƒ-amaga nî dawa ka dawahe, xawe gu ge nî unuhe Ækhƒ !gâise
!amÆaresa saogubese hâ ÆkhƒÆkhƒsendi !nâ.
ÆGau!nâ-ao-i ge nî mîÆgui, ÆkhƒÆkhƒsens !âubasendi tsî Ækhƒsigu hîa nî sŒ!nâhese Œn Åkha !gaeÆaresase, Æaeb
ga a Æhƒo, o !khœ¸gƒba !oa mƒ!kharusa; Æaeb ga a Æhƒo, o Ågôana Æî-aitsama hœ¸ui tamas ka io ôa!nâ kaisa;
mâ Æaen !oa hâ ÆkhƒÆkhƒsensa ¸hâba hâ !khaisa; mâ Æaen ÆguiÆawoÆawos tamas ka io ¸khâ!nâ ra
ÆkhƒÆkhƒsensa ¸hâba hâsa; mâ Æaes Åœ-aisa ai!gûs Ækhƒsigu tamas ka io ¸ans dis hîa nî saohese Œsa a
¸hâbasa !khaisa; tamas ka ion Ågôana mâÆae nî mƒ-amhe Æîn di daoba (Ågauba) !hoa¸am!khais !khœ¸gƒb
!nâ hâsa hœbasensa.
Sîsen !nandi !nâ, ÅgamÅgammese, ÅguiÅguibese, tamas ka io hoaraga !gubis ase i ge Ænƒ-amaga Ænƒti Œ
Æaxasib tawa ra Ågause nî ai¸homihe. SîsenÆare tsî sîsenhui ra ÆkhƒÆkhƒsens ge nî ¸gao¸gao!nâhe, Œ Ækhƒ i
apa. ÆNƒti Œ Æhœgu !nâ i ge Æaxasiga Ænƒti nî ¸gaekhâihe î i ÅgamÅgammese tsî !nandi !nâ sîsenhe Æîga dŒtoas
!aroma, ti i ga dŒhe tama io, on ge Ågôana Ægui¸amde Åhûbe dŒs di ¸hâsiba mû tide. ÅGôan Ånai Æîn di
¸hunuma, Åhûhâsi tsî Ænâu¸harugus (!hoas tsî xoas) Ækhƒsigu omkhâi hâ xui-aon ge Æîna !haro!harobese ra
Åarosen !ereamxasiba nî mƒhe în Æhao Åapes tsî kœ!gâs Æîn sîsenni dib !nâ, Ægau!nâ-ao-i di ¸gae¸guis !naka.
ÅGôan ge kai Åamma Khoekhoegowaba sŒ!nâ hâ Junior (¸Am) ¸Am!harib !nâ tsî sîsenni Khoekhoegowab
(Ægûsi gowab) Ægau!nâs dib Senior (ÅGapi) ¸Am!harib ai !aruÅî Åœkurus (gowa¸uis) tsî ¸khanusiba !gâi!gâi tsî
5 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
omkhâisa. ÆKhƒÆkhƒ!âb ge nî Ånain Ågôana ¸an tsî dŒ Ækhƒ x¡n ai om, tsî Ågôana daoÆgau ¸hanu tsî Ågau rase
gowab di !amÆareÅgauba sîsen¡sa, tsî Æîn di Ækhƒsib gowaba Åarosen rase ¸gui!nâxa tsî ¸gan!gâsa Ågaugu ai
sîsen¡sa omkhâi. ¸Hâ¸hâsa !khais ÆkhƒÆkhƒ!âb dis !harib ais ge Ånai khora¸uisa mîdiÆuib Æîn Ånai ¡hâba
Åaro!nâsa, tsî Æîn di Ænâu!ƒb ¸âibasens diba !gam!gamsa.
ÆKhƒÆkhƒs Khoekhoegowab dis ge Åg¡se !gaeÆares tsî sîsenÆares hîa oms tsî Åhûhâsib Åkha Åhao hâse nî dŒhe.
Khoekhoegowab di ¸namipeba !oas ge ÆkhƒÆkhƒs Æîb disa ¸hâ¸hâsa !âsa nî Åhuruse i Ænƒ Åhûhâsib di ¸ansa
ra sîsen¡se, îb !kh¡sib ¸khoamîn tsî Ægâi¸uisendi hîan ra ¸oa!nâtsoatsoana ¸âis !nâ ¡hâ. Oms tsî Åhûhâsib
ge !urura ase sîsen¡he Ækhƒ Ågôan di gowaba !gam!gam tsî khora¸uis !aroma.
ÆKhƒÆkhƒs Khoekhoegowab dis ge ÅkharaÅkharadi hîa n‡ Æaeb ai ra Œ di ai nî !ereamsen ka oe-am, mâ
gowa-i hoa-i Åkha ra Œse. ¸Gui gowan ra !hoa!nâhe Åkharigu !nân ge ¸kham khoena Æîn di aitsama hâ
gowa-aina ra ¸nuwi hîa ra Ænƒn Åoro dŒÅgaub ai !gâmâisen hân xa “¸hunuma” tama, tamas ka io “ts¡se”
mûhena. ÆKhƒÆkhƒs Khoekhoegowab dis ge Æawosa !harib gowab dib hâ !khaisa ¸ansa nî !khœ¸gƒ hîa
xoab tsî ¸hanuÆî mâsigu !nâ ra sîsen¡hese, !hoagowab !kharaga Ågauga ¡hâ hîa, Åkharigowagu !nâ Åguis
ose, xawe kaise xoaÆguisa tsî !gôasiba !khœ¸gƒ hâ gowaba xu ¸hau gowab kœse.
!Gubis ge nî gowab xa !kh¡ hâ ¸namipese Œ, Khoekhoegowaba amke-aibese Ågui sîsen¡s ose, xawe Ækhƒti
Ægâisa ¸khanin xa !kh¡ hâ ¸namipeba. Mâ !gubis hoas ge khomaiÆhôasa nî ¡hâ Ægâisa ¸khanin, Åkharib
Ågaruben (Ægae¸hôan), Ågaipetsanan tsî gaxuÆgae¸hôan hîa ge Åhûhâsib Åkha Åhao hâse ge omkhâihen, Ågôan
di omkhâi ra xoas, tsî xoa!gƒ!gƒde ¡hâ ÆgauÆgau¸gapagu tsî Ægau¸uidi hîan Ågôana dŒ hân hâ!nâsa.
¸Gui!nâgu ¸hôarex¡n ge nî sîsen¡he !hoade Ægoa¸uis !aroma: Åhuru!âÅhurugu, ¸nuwi rase xoas, ¸hôa¸uidi
!ƒ!nƒ ¸hôa¸gares tsî Œsi¸hôa¸gares dide xu, mîna ¡hâ tama hâ ai-Œsigu, !khaidi Æae!gâs musik-i tsî Ågôan
¸khanin xoa¸ans din.
Nausa gu Åoro skolgu Åguiga kompiterna ¡hâ Ågôan xa nî sîsen¡hese, xawen ge Ægau!nâ-aona n‡ts‡kam
¸ans di texnoloxib xa Ågôana nî ¸an ka hœhœ!nâ kai n‡ !harib ai. ¸Ans texnoloxib di hœ!âsa nî ÅgaiÅgai!nâ
Ænƒ kompiterden mû Ækhƒ !khai-i ai tsî ¸ans texnoloxib hîa !ƒ!nƒsi ¸namipeb !nâ hâba !hoa¸am, tsî tarenan
ra sîsen¡bahe !khaisa, tsî Ågarubena khomai tamas ka io ai-Œsiga !hoa¸am hîa ra ¸ans texnoloxib xa !gûna.
ÆNƒn hîa kompitern tawa hân ge nî hœhœ!nâhe Æîn Åkha sîsensa tsî Æîn di Åhœsan Åkha ¸an tsî hœ!âde nî
Ågoragu.
ÆKhƒÆkhƒsenaon hîa ÅApa!aogowab di ¸guro gowa !hoa-ao taman !aromab ge Ægûsi gowaba a !gao!gao
¸âiÅgaub tsî Ænâu!ƒsa ¸nuwis !aroma tsî hoaragan !aroma ai¸humis ase Œ ÅApa!aogowab di ¸gâxa-¡s
Ægau!nâgowab ases !aroma. ÆKhƒÆkhƒsenaon ga !norasase Æîn di ¸hunuma tsî gowab di Æîsis !nâ hœ!âsen,
tsî Æîn di !hao!nâsiba !gôa!gâ, o Åguin ge ÅApa!aogowab tsî Æîb !h¡baib ai khora¸uisensa nî ¡¸gƒ Ækhƒ, Æîn di
¸hunuma gowab tsî !hao!nâsiba xu Åonahe tamase. ¸Hâ¸hâsasib Æîn ¸namipeb di Ågaub tsî !khœ¸gƒb dib ge
Ægau!nâs ¸guro gowab dis !nâ a Åoro!gôahe Æoa.
7 !Harib Åams di Ækhƒsigu
ÆKhƒsiga xoa!gƒ!gƒs !aroma i ge ÆkhƒÆkhƒsenao-e Senior (ÅGapi) ¸Am!harib !nâ ¸gâs !aroma Ånai !harib
Åams di Ækhƒsigu Junior (¸Am) ¸Am!harib ÆkhƒÆkhƒ¸gaekhâib diga nî kœÅîhe.
Senior (ÅGapi) ¸Am!harib !nân ge ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ Æîn di Ækhƒsigu hîan ge Junior (¸Am) ¸Am!harib
!nâ ÆkhƒÆkhƒsenga ÆapoÆapo tsî khora¸uisa, xawe Ækhƒti Åasa Ækhƒsigu tsî ¸ansa mâtib gowaba ra sîsens
¸ama nî hœ. Senior (ÅGapi) ¸Am!harib ÆkhƒÆkhƒ¸gaekhâib !nâ i ge ¸hâ¸hâsa Ægau!nâ-aon nî ai!gû ¸gao ra
omkhâis tsî !harodi n‡ Ækhƒsiga sŒ!nâs !aroma sîsen !khaisa. Sao ra xratdi !nân ge ÆkhƒÆkhƒsenaona nî
¸gaoÅkhƒhe în n‡ Ækhƒsiga Åomkhâi ¸œrisa !harigu kœse omkhâi.
ÅNî khama kœ ÆkhƒÆkhƒsenaon ge tsâse Ækhƒ tide hoaraga Ækhƒsiga ¸khî¸khîsase sŒ!nâsa, tsî nî ÆkhƒÆkhƒsens
di ¸khâ!nâsa !khœ!oa unusa Ægau!nâs Ågaugu, unusa huisen(¡)x¡n, tsî Åhœsan di huib Åkha. ÅOro !gôab di
ÆkhƒÆkhƒsenaon ge Åœ-aisa Ægau!nâs ¸hâsiga Ånî khama kœ Ånœb ai ¡hâ, hîa ra ÅguiÅguibese ¸âi-ai¸nûihes,
6 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
!urudi tamas ka io !hara!âisa ¸gaoÅkhƒse. ÅNîn ge !nubusina ¡hâ hîa ¸ans tsî hœ!âsib ÆkhƒÆkhƒsens tsî
omkhâisensa ¸hani tamana, aiÆgause ¸gŒsib tamas ka io ¸khawusa mûÆkhƒsib, ¸gana¸gaes tsî !horasib.
Senior (ÅGapi) ¸Am!hariba Khoekhoegowab dŒtoas Åkhan ge ÆkhƒÆkhƒsenaona ra ¸gaoÅkhƒhe !naka mâ
Ækhƒsiga sŒ!nâ hâsa.
!Gâs, mûs tsî !hoas !nân ge ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
!gâ !gao!gâxase tsî kœ !kharaga amke-aibe !â!nôana, tsî Ægau Ågau ra mû¸gƒÅgaugu tsî tanisenÅgauga
!gâs tsî mûs di soab ai. ÆÎn ge ¸âuna Ånœb Ækhƒsigu tsî dŒÅgauga nî sîsen¡ ¸âibasensa amke-aibe !âde xu
kuru tsî Ågora!gâs !aroma, tsî Ågau hâse !eream Ænâu!ƒs tsî !gôa!gâsa Ægaus !aroma.
!hoa¸harugu hœ!âsens tsî !gâi sîsen¸uib Åkha, Æîn !hoaba ra !kharaga mâsigu !nâ tsî !hoa¸harugus
¸âibasendi !aroma unuse. ÆÎn ge mîde ¸hanuse ra ¸gai¸ui tsî Æîn !hoab ge !gâi Ægoe¸ams !hoahe ra
gowa¸ansa ra dŒÅgauÆgau.
Æhûi tsî mâisaogu ¸ansa, mû¸gƒÅgaugu tsî ¸âiÅgaugu, tsî ¸khanu, !ammâisa tsî ¸hanu saogub !nâ hâ mâi-
ai!âsa mƒ. ÆÎn ge !gao!gao !hoas tsî mâi-ai!âs Ækhƒsigu tsî dŒÅgauga ra sîsen kai Ågau rapa !aromas tsî
¸nuwis amke-aibe ¸âibasendi !aroma, tsî ¸gui!nâgu ¸ansa !gâ-aon !aroma.
Æhao !gâi sîsen¸uib tsî !gôasib Åkha Ånœb di sîsenÆarexase !hoa¸ams !nâ Æîn kurigu tawa ra Ågau
!hoa¸am!khaidi tsî Æhœgu !nâ Ågau hâ Æî!nƒbe hœgus Ækhƒsigu tsî dŒÅgaugu tsî Åhûhâsi ¡!oasa Ægaragu tsî
!gôasiba ra Ænâu¸harugus !nâ !gôa!gâse.
Khomais tsî xoas !nân ge ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
khomai xrats tawa ra Ågau !âna !nœsase tsî !garise ¸œrisasib, ¸khanusib tsî Ænâu!ƒs Åkha.
khomai Ænâu!ƒ rase !kharaga Ågapi ¸û¸ûxasiba ¡hâ xrats tawa ra Ågau xoa¸ans tsî ¸ansa ra
mƒ!kharu !âde Ægâisase, Ægâisa tama hân tsî elektronib !urude xu.
!oe!ƒ ¸ans di tsî xoa¸ans !âde Ånî khama kœ Ånœb ai ra Ågora!gâ rase ¸âi, mû!ƒ !gao!gao !âs
!amÆareÅgaugu tsî xoa¸ans di !khaide, xoa!gƒ!gƒ xoa-ao-i di xoaÅgauba, tsî Ægui!ƒ !oa!¡ tsî !âsa xu a
hœsa ¸âibasens tsî mâti di mîde ra mâsib !nâ sîsen¡hesa.
xoa ¸khanusib tsî sîsen¸uib Åkha, gowaba ra Ånî khama kœ ¸nuwiÆkhƒsib Åkha sîsen¡se, tsî Ægaeba tsî
xoa!gƒ!gƒra !âdi Åorodomma Ågui ¸haweb dide xoa. ÆÎn di xoab ge !gâi Ægoe¸ams gowab tsî
xoamû¸gaib di Ægaraga ra Ægau¸ui.
!amÆae !kharaga!nâgu !nubu xoasa !âde Ånœb di ¸nuwisa, ¸hunuma tsî sîsenus ¸âibasendi !aroma,
sîsen¡ ¸hanu !amÆareb, tsî Ågau ra gowaÅîs tsî gowaÅîÅgaub tsîna.
GowasîsenÅgaub tsî mîdiÆuib !nân ge ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
sîsenxa kai Ænaetisa Ægaragu gowasîsenÅgaub diga xoas tamas ka io !hoas !nâ.
sîsen¡ ¸hanu gowasîsenÅgaub mîdiÆuiba gowab hîa ra n‡ !harib !nâ ÆkhƒÆkhƒheb xa !hoas !nâ.
sîsen¡ ¸hanuse tsî !gomsi-i ose ¸guise ¸ansa tsî Ænƒs kœse ¸ansa tama hâ ¸khoamîn tsî mî!nôana xoas
tamas ka io !hoas !nâ.
7 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
sîsen¡ ¸œrisase tsî !gomsi-i ose Ånœb di hoa!nâ-aixa, ÆkhƒÆkhƒsens tsî !harib di Åœ-aisa mîdi tsî !garu
¸âibasengu tsîna hîa khomais, xoas, !hoas tsî !gâs !aroma ¸âu hâna junior (¸am) sekondere !harib di
skola ¸homibahes !harib !aroma.
xoamû¸gai tsî ¸gai¸ui ¸hanuse ¸âuna Ånœb di hoa!nâ-aixa, ÆkhƒÆkhƒsens ænâ ¸hâbasa tsî Ænƒ !harib tawa
Ågau hâ Åœ-aisa mîde.
8 !Khœ!namis ÆkhƒÆkkƒsens !khœ¸gƒb dis
!Gâs tsî !hoas
Amke-aibe !âdi Æga !gâs di ¸âibasens gowaÅœ¸ans Ækhƒsigu (mîde mû!ƒs), mîdiÆuiba !kh¡!kh¡s (mî!nôan tsî
¸haugowab) tsî ¸hanu ¸âibasen!amÆareÅgauba hœ, tsî !h¡baib, !hao!nâsigu, tsî gowaba !kharaga mâsigu !nâ
sîsen¡s tsîna hœsa. ÆNƒ-amagab ge !gâs !khœ¸gƒba ÆkhƒÆkhƒsenao-e !‡sa ra mƒ î i hœ!â !kharaga !hoa-aon
ra Ægoa¸ui ra mîdiÆuib tsî ¸âibasen!amÆares, ¸haugowab, mî!nôan tsî Ånî Ågauga sîsen¡ Ågauba. ‰ Ækhƒ i apa i
ge Åœb tsî mûhesa !âde a sîsen¡he Ækhƒ, aiÆgause Œsi¸hôa¸gares ÆamaÆamadi tsî ama !khaidi ¸ama hâ
gonŒsigu.
Å™-aisa Æg¡badi !hoas didi ge sao ra x¡na !khœ¸gƒ hâ: hoa!nâ-aixa Ægâi¸uis ¸âiÅgaugu tsî ¸âidi, Ækhƒsiga
ÅapeÆguis tsî ¸ansa mâi-ai!âs, tsî ¸âibasensa !khœ¸gƒ hâ !hoa¸amdi.
Khomais tsî xoas
Khomais di !khœ¸gƒb ge !nœsase khomais Ækhƒsigu tsî !garise khomais Ækhƒsigu Åguiga !khœ¸gƒ tama i tsî
xoa¸ans tsî ¸ansa !khœ¸gƒ hâ !âde ÆkhƒÆkhƒsens tsîna !khœ¸gƒ hâ. (Hara Ægui!ƒs ¸ansa !khœ¸gƒ hâ !âdi dis
ge mîdiÆuib !nâ mâ.)
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge !kharaga !âde nî khomai Ækhoab tsî ¸ansa hœs !aroma tsî Ænƒs !nâ-¡ ¸ans tsî Ænâu!ƒsa
!h¡baib tsî !kharaga !hao!nâsigu xa nî hœ, khomais di !haesib tsî !khƒsa nî Åarosen kai, tsî Æîn di mîdiÆuiba
nî !kh¡!kh¡ tsî ¸hanu ¸âibasen!amÆares di tsâsiba nî hœ. Harase !kh¡ hâ gowab di sîsen¡Ågauga hœ!âs, ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî ¸an kai ¸hanu tsî ¸âibasensa !khœ¸gƒ hâ tsî ¸hanu sîsen¡s gowa¸ans !amÆaregu digu
tsîn hoan xa.
Garakube tsî ama ¸hôade xu hâ !âdi ge Ågapi ¸û¸ûxasiba nî ¡hâ, aiÆgause Ækhoaxa tsî nî !khana kai, tsî
!kh¡sa tsî ¸âu hâ !gomÅgausasiba nî ¡hâ în ÆkhƒÆkhƒsenaona harase ôa!nâ tsî !oe!ƒ gowab, !amÆareb,
¸âi¸am!khaidi tsî ¸âiÅgaugu tsîna. ÆGau!nâ-aon ge nî mû¸am tsî ÆapoÆapo !kharaga !âdi nî ÆkhƒÆkhƒsenhe
n‡ !harib ai !khaisa, NamibiaÆî, AfrikaÆî tsî !h¡baisi Ægae¸hôadi, Ågaruben tsî Åhuru!ân, tsî n‡ Æae!gâs di
tsî !hao!nƒsi !âdi tsîna xu i ge nî Æhûihe.
Xoahe nîse Œ !khœ¸gƒgu ge ÆkhƒÆkhƒsenaona !‡sa ra mƒ în gowaba ¸an¸ui sîsen¡x¡b !gâi!gâb Åkha
¸âiÅgauga Ægâi¸uis, ¸âidi tsî tsâsendi !aroma, tsî nî Ænƒs Åkha Ækhoaxa !âisen Ækhƒ ÆkhƒÆkhƒsenaon !aroma.
Xoas di Ægui¸amdi ge ÆkhƒÆkhƒsenaon di kurigu tawa nî Ågau, tsî i ge Ågora!gâxa ¸ansa xoas di
Æaxasib !aroma nî ¸gao¸gao!nâhe, n‡s ge Åhœsan xa !hara!âihes tsî aitsama !hara!âisens !nâ-¡ nî dŒhe.
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge ¸ause nî Ænâu!ƒ kaihe ¸âibasens tsî !gâ-aon !khœ¸gƒb Åguiba tama i tsî !amÆareb tsî
¸hanuÆî gowab di sîsen¡Ågaub tsîn hoana ra ÆapoÆapo. ÆKhƒti i ge a ¸hâ¸hâsa ÆkhƒÆkhƒsenaon nî
Ænâu!ƒsa !kharagasib hîa !hoahe ra tsî xoasa gowab Æaegu hâsa. !AmÆaregu Æga da kœ, o i ge Senior
¸Am!harib !nâ ÆkhƒÆkhƒsenaona ÆkhƒÆkhƒs ai ra ¸nûihe în !gâise ÅapeÆguisa tsî Ækhoaxa Ægaeba ra !amÆarega
xoa, !kharaga Ågau ra ¸âi¸am!khaidi ¸ama xoa, aiÆgause Ækhawa Ågarubena Ægaebas, mâ¸oa hâ !nae!khaidi
Æîn di ¸hunuma tsî Ånî khoen ûiga xu, ûi¸garogu, Ånore Ågaruben tsî Ækhoaxa ¸an tsî hœ!âs !gû¸oadi.
GowasîsenÅgaub tsî mîdiÆuib
GowasîsenÅgaub tsî mîdiÆuib !khœgƒb di ¸âibasens ge ÆapoÆaposa î i Æaposa !gao!gaoba Æguihe hoaraga
gowasîsenÅgaub di Ægaragu !nâ, tsî sîsenxa kaihe xoas tsî !hoas !nâ, tsî ÆapoÆapohe !aromasa ¡hâsen nî
8 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
ÆkhƒÆkhƒsenaon di hoa!nƒ-aixa tsî ¸âi¸am!khaidi di Åœ-aisa mîdiÆuiba xratsa xu xrats Æga !kh¡!kh¡he
!khaisa. N‡ !khaira ge kaise a ¸hâ¸hâsa ÆkhƒÆkhƒsenaona ¸gaoÅkhƒdi sekondere !harib ÆkhƒÆkhƒ¸gaekhâib
didi !aroma ai¸homis !aroma. ÆKhƒÆkhƒsenaon ge Ækhƒti gowa¸ans di mî!nôade (aiÆgause Åonmîs, sîsenmîs,
hâÅgaubes, ¸âkhaos ts. Æn.) nî ¸an tsî sîsen¡ Ækhƒ Æîn hâ!nâ xrats !nâ.
Nausab !khœ¸gƒba !âdi !nâ a Ågora¸gƒsa supuse sîsen¡s tsî !gƒsasib !aroma, xawe i ge !kharaga Ækhƒsiga
ÅguiÅguibese ÆkhƒÆkhƒhe tide, tsî nî ¸gâ!nâgu rase tsî !khœ¸gƒ ka !khœÆare rase nî ÆkhƒÆkhƒhe.
9 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9 ÆKhƒÆkhƒsens !khœ¸gƒb
Nausa i ga Åœ-aisa Æg¡bade Ånî !khaidi !nâ hoa xratdi !aroma Ågui, xawe i ge Ækhƒsigu tsî ¸ansa !nƒsa !gamsib tsî Ægoa¸uis Åkha mâ sao ra xrats hoas !nâ nî
ÆkhƒÆkhƒhe. Khomai!âdi tsî Ægui¸amdi ge 1+ !harib ai nî Æhûihe, Ænƒs ge hoaÆae n‡si hâ ¸ans tsî Ækhƒsigu ÆkhƒÆkhƒsenaogu din xa a Ågapirosesa, Æîna Ægoa¸uis
!aroma xawe kaise !gomses ose, tsî di ge dîdi tsî Ægui¸amde gaxusib tsî !gomÅgausasib !nâ nî Åarosen ÆkhƒÆkhƒsenaon ra xratsa xu xrats Æga ai!gû khami.
9.1 !Gâs tsî !hoas
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
1 !gâ !gao!gâxase
khora¸uisa mûnanaib tsî
¸ansa !khœ¸gƒ hâ amke-
aibe tsî/tamas ka io
Ænâuhe ka mûhe ra
khomai!ân Åî tsî nî
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga
!nubu amke-aibe tsî/tamas ka
io Ænâuhe ka mûhe ra
mûnanaisa khomai!ân
(ÅhuruÆnâs, Åhuru!ân,
Ågaruben, amn):
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga
!nubu amke-aibe tsî/tamas ka
io Ænâuhe ka mûhe ra
xoa¸ans tamas ka io
mûnanaisa khomai!ân:
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga
!nubu amke-aibe tsî/tamas ka
io Ænâuhe ka mûhe ra
xoa¸ans tamas ka io
mûnanaisa khomai!ân:
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga !nubu
amke-aibe tsî/tamas ka io
Ænâuhe ka mûhe ra xoa¸ans
tamas ka io mûnanaisa
khomai!ân:
!eream Ågau tsî omkhâi
rase
Ægui!ƒ haisi-amsa Ægui!ƒ haisi-ams,
¸âi¸am!khais, ¸âibasens
tsî/tamas ka io ¸âibasensa
ÆapoÆapo !gâ-aon, tsî
¸âibasens tamas ka io
¸âi¸am!khaisa
ÆapoÆapo !gâ-aon,
¸âi¸am!khais tsî/tamas ka
io haisi-amsa
Ækhawa Ægam Ågarubesa ¸âihœ dana !khaidi tamas
k aio Œ ge !khaide
¸âihœ saogub !nae!khaidi
diba
mû!ƒ ¸¡b tsî !hai-aisa mû!ƒ Ånî mûmûsa !ân hîa
ÆgaeÅapes, ¸¡b tsî !hai-aisa
ra kuruna
mû!ƒ tsî !hoa¸am Åœ-aisa
!ân hîa ra ¸¡b tsî !hai-aisa
¸nuwina
mû!ƒ tsî !hoa¸am Åœ-aisa
!ân hîa ra ¸¡b tsî !hai-aisa
¸nuwina
mû!ƒ !aromas tsî
sîsen¸uiba
mû!ƒ !gomsib tsî oresa mî!gƒ!gƒ mûmûsa tsî
¸gan!gâsa ¸âibasensa
khomai!âs !nâ
mû!ƒ !gaogao tsâsende mû!ƒ tsî !hoa¸am
tsâsende
mû!ƒ tsî !hoa¸am
tsâsende tsî tanisenÅgauga
10 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9.1 !Gâs tsî !hoas (ai!gû ra)
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
1 !gâ !gao!gâxase
khora¸uisa mûnanaib tsî
¸ansa !khœ¸gƒ hâ amke-
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga
!nubu amke-aibe tsî/tamas ka
io Ænâuhe … (ai!gû ra)
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga
!nubu amke-aibe tsî/tamas ka
io Ænâuhe ka … (ai!gû ra)
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga
!nubu amke-aibe tsî/tamas ka
io Ænâuhe ka … (ai!gû ra)
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga !nubu
amke-aibe tsî/tamas ka io
Ænâuhe ka … (ai!gû ra)
aibe tsî/tamas ka io
Ænâuhe ka mûhe ra
khomai!ân … (ai!gû ra)
¸âihœ ¸hâ¸hâsa mîdi
tamas ka io
¸am¸âibasenga
mû!ƒ tsî gowa¸uisen mîn,
sorosi gowab tsî dommi
unusenÅgaub hîa ra
tsâsendi, ¸âibasens tsî
tanisenÅgaub gowa-ao-i
khomai!âs !nâ Ægau¸uiba,
aiÆgause Åhuru!âs tsî
Ægae¸hôadi !nâ
mû!ƒ tsî gowa¸uisen mîn,
sorosi gowab tsî dommi
unusenÅgaub hîa ra
tsâsendi, ¸âibasens tsî
tanisenÅgaub gowa-ao-i
khomai!âs !nâ Ægau¸uiba,
aiÆgause Åhuru!âs tsî
Ægae¸hôadi !nâ
mƒ ¸hunuma !ereamsa Ånî
khama Œ ¸khâ!nâs Åkha
mƒ ¸hunuma !ereamsa
¸khâ!nâs Åkha
mƒ ¸hunuma !ereamsa
¸khâ!nâ !aromadi Åkha
mû!ƒ tsî Ægau¸nûiÅkhƒ
Ænâuhe Ækhƒ tsî mûhe
Ækhƒ ÆgauÆgaun hîa ra
Ænâu!ƒsa hui!nâna tamas
ka io !gôa!gâs Ænâu-mûhe
Ækhƒ !âdi tamas ka io
ÅhuruÆnâdi
mû!ƒ tsî Ægau¸nûiÅkhƒ
Ænâuhe Ækhƒ tsî mûhe
Ækhƒ ÆgauÆgaun hîa ra
Ænâu!ƒsa hui!nâna tamas
ka io !gôa!gâs Ænâu-mûhe
Ækhƒ !âdi tamas ka io
ÅhuruÆnâdi
mû!ƒ tsî Ægau¸nûiÅkhƒ
!gomÅgausa Ænâuhe Ækhƒ
tsî mûhe Ækhƒ ÆgauÆgaun
hîa ra Ænâu!ƒsa hui!nâna
tamas ka io !gôa!gâs
Ænâu-mûhe Ækhƒ !âdi
tamas ka io ÅhuruÆnâdi
mû!ƒ tsî Ægau¸nûiÅkhƒ
!gomÅgausa Ænâuhe Ækhƒ tsî
mûhe Ækhƒ ÆgauÆgaun hîa
ra Ænâu!ƒsa hui!nâna
tamas ka io !gôa!gâs Ænâu-
mûhe Ækhƒ !âdi tamas ka
io ÅhuruÆnâdi
mû!ƒ tsî !hoa¸am sîsen¡s
musik-i tsî Åœb sîsen¸uigu
¸gaiÆnâdi, ÅhuruÆnâdi
tsî/tamas ka io Ænûu-
mûhesa !âdi disa
mû!ƒ tsî !hoa¸am sîsen¡s
musik-i, Åœb tsî mî¸uihe
tama hâ ÆgauÆgaudi
sîsen¸uigu ¸gaiÆnâdi,
ÅhuruÆnâdi tsî/tamas ka io
Ænâu-mûhesa !âdi disa
mû!ƒ tsî Ågora!gâ dŒÅgaugu
hîa ¸gaiÆnâdi, ÅhuruÆnâdi
tsî/tamas ka io Ænâu-
mûhesa !âdi !nâ ra
sîsen¡hega !kharaga
sîsen¸uiga sŒ!nâs !aroma
11 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9.1 !Gâs tsî !hoas (ai!gû ra)
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
1 !gâ !gao!gâxase
khora¸uisa mûnanaib tsî
¸ansa !khœ¸gƒ hâ amke-
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga
!nubu amke-aibe tsî/tamas ka
io Ænâuhe … (ai!gû ra)
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga
!nubu amke-aibe tsî/tamas ka
io Ænâuhe ka … (ai!gû ra)
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga
!nubu amke-aibe tsî/tamas ka
io Ænâuhe ka … (ai!gû ra)
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga !nubu
amke-aibe tsî/tamas ka io
Ænâuhe ka … (ai!gû ra)
aibe tsî/tamas ka io
Ænâuhe ka mûhe ra
khomai!ân … (ai!gû ra)
oe-am gowaba sîsen¡sa ra
kœÅîse, tsî Ågora!gâdi tsî
mû¸gƒÅgaugu Åkha hîa
¡!oasa ¸noabaÅgaugu Åkha
¸âihœ Ånî khama kœ
!amÆareb amke-aibe !âs
diba
¸âihœ tsî mai-aiæâ Ånî
khama kœ ¸hâ¸hâsa
¸anaiækhaidi !amÆareb
amke-aibe !âs dide
¸âihœ tsî mai-aiæâ dana
¸anaiækhaidi amke-aibe
!âs dide
xoaÆnâ hoa!nâ-aixa tsî Åœ-
aisa ¸ans xa
xoaÆnâ hoa!nâ-aixa tsî Åœ-
aisa ¸ans xa
xoaÆnâ hoa!nâ-aixa tsî Åœ-
aisa ¸ans xa
xoaÆnâ hoa!nâ-aixa tsî Åœ-
aisa ¸ans xa
mû!ƒ ama !khaide mû!ƒ ÆapoÆapohe Ækhƒ
ama !khaide
mî!ƒ gowa-ao-i di
¸noaÅgaub, Ågorasa ra
amab sî ¸âiÅgaugu Æaegu
dŒse
mû!ƒ !aromas tsî
sîsen¸uiba
mû!ƒ !gomsib tsî oresa
gowa¸uisen !hoaÆnâdana
ra haisi-amdi ai, mû!ƒ Ånî
dŒÅgaugu hîa ra mîdans
!aroma sîsen¡hega
gowa¸uisen Ågora!gâ rase
!hoaÆnâdana ra haisi-
amdi hîa ¸hôarex¡n !nâ
hâdi ai
Ågorasa dŒ amab tsî
¸âiÅgaugu Æaegu, tsî mû!ƒ
ÆapoÆapohe Ækhƒ amagu
tsî ¸khâ!nâ ra ÆgauÆgaude
Ågora¸gƒ tamas ka io mî!ƒ
dana ¸âiÅgaugu, aiÆgaudi,
¸khâ!nâ ra ÆgauÆgaudi tsî
Ånî hâ Åœ-aisa ¸ans
Ågora¸gƒ tamas ka io mî!ƒ
dana ¸âiÅgaugu, aiÆgaudi,
¸khâ!nâ ra ÆgauÆgaudi tsî
Ånî hâ Åœ-aisa ¸ansa make-
aibe !âde xu tsî mâi-ai!â
¸ansa
!khœ!nami, mâi!oagu
tamas ka io Ågora¸gƒ ¸ansa
¸hanu saogub !nâ, !gƒsase
tsî !amÆaresase
12 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9.1 !Gâs tsî !hoas (ai!gû ra)
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
1 !gâ !gao!gâxase
khora¸uisa mûnanaib tsî
¸ansa !khœ¸gƒ hâ amke-
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga
!nubu amke-aibe tsî/tamas ka
io Ænâuhe … (ai!gû ra)
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga
!nubu amke-aibe tsî/tamas ka
io Ænâuhe ka … (ai!gû ra)
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga
!nubu amke-aibe tsî/tamas ka
io Ænâuhe ka … (ai!gû ra)
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga !nubu
amke-aibe tsî/tamas ka io
Ænâuhe ka … (ai!gû ra)
aibe tsî/tamas ka io
Ænâuhe ka mûhe ra
khomai!ân … (ai!gû ra)
ÆapoÆapo ¸gom!gâhes
haisi-ams/gowa-ao-e tsî
!khaidi hîa ra Ægau¸uis ænâ
¸kham Ågôan ¸âide ¸gaesa
tsâÅkhƒde
ÆapoÆapo ¸gom!gâhes
haisi-ams/gowa-ao-e tsî
!khaidi hîa ra Ægau¸uis ænâ
¸kham Ågôan ¸âide ¸gaesa
tsâÅkhƒde
mî!gƒ!gƒ ¸anai!khaidi
¸an¸ansa amke-aibe !âdi
disa
mî!gƒ!gƒ ¸anai!khaidi
!kharaga amke-aibe ¸ans
di !âdi disa (aiÆg.
¸oaÅnanumâsib tsî ¸hôan
¸hôa¸uidi)
mû!ƒ !kharaga
mû¸gƒÅgauga, aiÆg.
¸gaenam!gâgus
Ågora!gâ rase kœÅî tsî !oe!ƒ
¸âiÅgaugu tsî ¡!oaÅgaugu
hîa ¸hanu saogub,
ÆgauÆgaudi tamas ka io
¸noabadi ai !gao!gaosaga
dŒ supu Ægui¸amde tsî sao
!nubu, !gƒsa daoÆgaude
dŒ¸ui Åarosen hâ
!gomÅgausasib â-i
Ægui¸amdi tsî daoÆgaude
¸œrisase
dŒ¸ui !gomÅgausa
Ægui¸amdi tsî daoÆgaude
dŒ¸ui Åarosen hâ
!gomÅgausa Ægoa¸ui ra
Ægui¸amdi tsî daoÆgaude
¸œrisase
xoa xoaxoas hakasa xu
hû habasa Ågui!nâxa tsî
!amÆaresa ¸âibasenga
¡hâsa
xoa xoaxoas hûsa xu disi
habasa Ågui!nâxa tsî
!amÆaresa ¸âibasenga
¡hâsa
xoa xoaxoas disisa xu
disikoroÅa ¸âibasengu disa
xoa xoaxoas disisa xu
disikoroÅa ¸âibasengu disa
13 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9.1 !Gâs tsî !hoas (ai!gû ra)
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
1 !gâ !gao!gâxase
khora¸uisa mûnanaib tsî
¸ansa !khœ¸gƒ hâ amke-
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga
!nubu amke-aibe tsî/tamas ka
io Ænâuhe … (ai!gû ra)
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga
!nubu amke-aibe tsî/tamas ka
io Ænâuhe ka … (ai!gû ra)
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga
!nubu amke-aibe tsî/tamas ka
io Ænâuhe ka … (ai!gû ra)
ÅGaipetsanadi tsî !kharaga !nubu
amke-aibe tsî/tamas ka io
Ænâuhe ka … (ai!gû ra)
aibe tsî/tamas ka io
Ænâuhe ka mûhe ra
khomai!ân … (ai!gû ra)
mû!ƒ ¸an¸ui-ai !khaidi
gowaba sîsen¡s dide Åœ-
aisa !gâ-aon tsî/tamas ka
io !aromadi !aroma
mû!ƒ tsî gowa¸uisen mîn,
sorosi gowab tsî dommi
unuÅgaub ai, hîa ra
tsâsendi, ¸âibasendi tsî
tanisenÅgaugu gowa-ao-I
diga Ægau¸uina, aiÆg.
gowaÅîdi !nâ
mû!ƒ tsî gowa¸uisen
!hoadans dŒÅgaugu tsî
¸gae¸hawu ra ¸ans ¸ama
gowadan ra haisi-amdi
!nâ (aiÆg. ¸hôarex¡n !nâ)
mû!ƒ tsî gowa¸uisen
!hoadans dŒÅgaugu tsî
¸gae¸hawu ra ¸ans ¸ama
gowadan ra haisi-amdi !nâ
(aiÆg. gowaÅîdi, ÆgamÆaredi
tsî ¸hôarex¡n !nâ)
mû!ƒ !kharagagusina
!hoahe tsî ra xoa-e
gowab hâkha Æaegu
¸gai¸nûiÅkhƒ
!kharagagusina !hoahe tsî
ra xoa-e gowab hâkha
Æaegu
mû!ƒ !kharaga gowa-aina,
tsî ¸gai¸nûiÅkhƒ !aromadi
Ænƒti Œ gowab di sîsen¡sa
!oe!ƒ tsî ÅgopeÅnœ amke-
aibese ra mƒ!kharuhe
¸ansa !kharaga !urude xu,
Åguiti-Œsin tsî !kharagasin ra
tsî Ækhƒti !kharaga
mû¸gƒÅgauga ra mû!ƒse
14 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9.1 !Gâs tsî !hoas (ai!gû ra)
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
2 !hoa¸harugu
¸gom!gâsens tsî !gâi
sîsen¸uib Åkha Æaposa tsî
¸hau mâsigu !nâ, !gâi
sîsen¡Ågaub ¡!oasa
!gaoÆguisa gowab diba
Ægai¸uisen !gƒsase tsî
¸hanu saogub ai ¸ansa
mâsigu !nâ, Ågau hâ
gowaÅîÅgaub tsî dommi
Åkha
Ægai¸uisen !gƒsase tsî
¸hanu saogub ai ¸ansa
mâsigu !nâ, Ågau hâ
gowaÅîÅgaub tsî dommi
Åkha
Ægai¸uisen !gƒsase, ¸hanu
saogub ai tsî Åarosen ra
hœ!âsens Åkha ¸ansa tsî
Å¡sa mâsigu !nâ, Ågau hâ
gowaÅîÅgaub tsî dommi
Åkha
Ægai¸uisen !gƒsase,
¸khanuse tsî Åarosen ra
hœ!âsens Åkha Ægoa¸ui ra
mâsigu !nâ, Ågau hâ
gowaÅîÅgaub tsî dommi Åkha
ra dŒÅgauÆgause sîsen¡ ¸hanu gowaba
hâÆareb, Ægam, Ægui!ƒ,
Åûba¸an, gangan, ¸gan tsî
mîÆguib kœse ÅkhŒ
sîsen¡ ¸hanu gowaba
ÆkhoaÆkhoa, dî!nâ,
mî!gƒ!gƒ, dŒÅgauÆgau,
mâisaogu, mîmƒ tsî
ÅgopeÆnœ
sîsen¡ ¸hanu gowaba
xoa!gƒ!gƒ, Ægui!ƒ,
Ågora!gâ, Åhae, Ænaetsiase
¡!oa, Ænâu!ƒ, !khœ!nami,
ÅgopeÅnœ tsî mâi!oagu
sîsen¡ ¸hanu gowaba
khora¸uis, Ågora¸gƒ,
¸gaenam!gâgu tsî !nuri
sîsen¡ Ågau ra mîdiÆuib tsî
¸âibasen!amÆareba
¸âiÅgaugu tsî ¸an tsî
hœ!âde !gƒsase
Ænâu¸harugus !aroma
sîsen¡ Ågau ra mîdiÆuib,
¸âibasen!amÆareba tsî
¸âÆaremîna ¸âiÅgaugu, ¸an
tsî hœ!âde, tsî
mû¸gƒÅgauga !gƒsase
Ænâu¸harugus !aroma
sîsen¡ Ågau ra mîdiÆuib,
¸âibasengu tsî ¸âÆaremîna
¸âiÅgaugu, ¸an tsî hœ!âde,
tsî mû¸gƒÅgauga !gƒsase
Ænâu¸harugus !aroma
sîsen¡ Ågau ra mîdiÆuib,
¸âibasengu tsî ¸âÆaremîna
khora¸uisa ¸âiÅgaugu, ¸an
tsî hœ!âde, tsî
mû¸gƒÅgauga !gâi sîsen¸uib
Åkha
sîsen¡ ¸khoa!nâbe gowab
tsî !amÆaesa mîn tsîna
sîsen¡ ¸khoa!nâbe gowab
tsî !amÆaesa mîn tsîna
sîsen¡ mî!nôan,
¸khoa!nâbe gowab tsî
!amÆaesa mîn tsîna
sîsen¡ mî!nôan,
¸khoa!nâbe gowab tsî
!amÆaesa mîn tsîna
¸hanuse tsî !gâi sîsen¸uib
Åkha
dî tsî ¸ansa mƒ!kharu dî tsî ¸ans tsî daoÆgaude
mƒ!kharu
dî tsî ¸ans, daoÆgaudi tsî
Ægui¸amde mƒ!kharu
dî tsî ¸ans, daoÆgaudi,
Ægui¸amdi mƒ!kharu tsî
dŒÅgauÆgau
15 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9.1 !Gâs tsî !hoas (ai!gû ra)
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
3 mâi-ai!â ¸ans,
mû¸gƒÅgaugu tsî
¸âiÅgaugu tsîna
¸khanuse, Ågui!gupuse tsî
ÅaweÆgui amke-aibe mâi-
ai!âde !kharaga
¸âibasendi tsî ¸ansa
mâsigu !aroma
ÅaweÆgui amke-aibe mâi-
ai!âde !kharaga
¸âibasendi tsî ¸ansa
mâsigu !aroma
ÅaweÆgui amke-aibe mâi-
ai!âde !kharaga
¸âibasendi tsî ¸ansa tsî
Å¡he mâsigu !aroma
ÅaweÆgui amke-aibe mâi-
ai!âde !kharaga ¸âibasendi
tsî !gâ-aon !aroma
¸hanu saogub !nâ,
!aromas tsî !gâ-aon tawa
ra Ågause
Æhûi !khœ¸gƒb hîa ra !gâ-
aon tsî ¸âibasens mâi-
ai!âs dis tawa Ågauba
Æhûi gowab, !khœ¸gƒb tsî
mûhesa Ægau¸uidi hîa
ra !gâ-aon tsî ¸âibasens
mâi-ai!âs dis tawa Ågauna
Æhûi gowab, !khœ¸gƒb tsî
¸gui!nâgu Ægau¸uix¡n hîa
ra !gâ-aon tsî ¸âibasens
mâi-ai!âs dis tawa Ågauna
Æhûi gowab, !khœ¸gƒb tsî
¸gui!nâgu Ægau¸uix¡n hîa
ra !gâ-aon tsî ¸âibasens
mâi-ai!âs dis tawa Ågauna
mâi-unu !khœ¸gƒba
¸hanu saogub !nâ,
¸gae¸gui¸gƒs tsî ÅamÅams
Åkha
mâi-unu !khœ¸gƒba
¸hanu saogub !nâ, !gƒsa
¸gae¸gui¸gƒs tsî ÅamÅams
Åkha
mâi-unu !khœ¸gƒba
¸hanu saogub !nâ,
¸âi¸gae ra ¸gae¸gui¸gƒs,
Ågau ra khora¸uis hîa ra
dana ¸âi¸amsa ¸khâ!nâs,
tsî !gƒsa ÅamÅams Åkha
¸âibasens Åkha mâi-unu
!khœ¸gƒba ¸hanu saogub
!nâ !gâ-aon di ¸âi-ai¸nûisa
hœ tsî !khœÅgaras !aroma,
¸âi¸gae ra ¸gae¸gui¸gƒs,
Ågau ra khora¸uis, ama
!khaidi tsî aiÆgaudi, tsî
!gƒsa ÅamÅams Åkha
!gû!gâ tsî ÆkhaeÆnâ amke-
aibe mâi-ai!âde Ånîtikœ
mîhe ra tsî mîhe tama
dŒÅgauga ra sîsen¡se, !gâ-
aona ra Æhao kais !aroma
!gû!gâ tsî ÆkhaeÆnâ
!hûÆaresa amke-aibe mâi-
ai!âde Ånîtikœ mîhe ra tsî
mîhe tama dŒÅgauga ra
sîsen¡se, !gâ-aona ra
Æhao kais !aroma
!gû!gâ tsî ÆkhaeÆnâ
!ammâisa tsî !hûÆaresa
amke-aibe mâi-ai!âde
Ånîtikœ mîhe ra tsî mîhe
tama d΁gauga ra
sîsen¡se, !gâ-aona Œ Ækhƒ
ra !gâi!gâb Åkha Æhao kais
!aroma
!gû!gâ tsî ÆkhaeÆnâ
!ammâisa tsî !hûÆaresa
amke-aibe mâi-ai!âde Ågau
ra mîhe ra tsî mîhe tama
dŒÅgauga Ækhƒsib Åkha ra
sîsen¡se, !gâ-aona Æhao
kais !aroma
16 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9.1 !Gâs tsî !hoas (ai!gû ra)
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
4 Æhao !gâi sîsen¸uib tsî
!gôasib Åkha Ånœb di
dŒÅgauÆgau Ågau sîsenÆares
Ækhƒsiga sao ran !nâ-¡
dŒÅgauÆgau Ågau sîsenÆares
Ækhƒsiga sao ran !nâ-¡
dŒÅgauÆgau Ågau sîsenÆares
Ækhƒsiga sao ran !nâ-¡
dŒÅgauÆgau Ågau sîsenÆares
Ækhƒsiga sao ran !nâ-¡
sîsenÆarexase !hoa¸ams
!nâ Æîn kurigu tawa ra
- mî¸gƒ Ægamdi tsî
!hoa¸amdi !nâ
- Æhao!nâ tsî mî¸gƒ
!hoa¸amdi !nâ
- Æhao!nâ tsî mî¸gƒ
!hoa¸amdi !nâ
Ågau !hoa¸am!khaidi tsî
Æhœgu !nâ
- Ågoragu ¸ans tsî
¸âiÅgaugu tsîna
- Ægui!ƒ Ænâu!ƒÅgauba - Ægui!ƒ Ænâu!ƒÅgauba - Ægui!ƒ Ænâu!ƒÅgauba
- ¸âi¸am tsî ôa!nâ
¸âiÅgaugu naun diga
- ¸âi¸am tsî ôa!nâ
¸âiÅgaugu naun diga
- ¸gaenam!gâgu,
ôa!gao, ôa!nâ tsî
!hoadan hara ¸âiÅgaub
Åkha
- ¸gaenam!gâgu, ôa!gao,
ôa!nâ tsî !hoadan hara
¸âiÅgaub Åkha
- mƒ !aromade
¸gaenam!gâgudi
!aroma
- mâi-ai!â tsî ¸noaba
mû¸gƒÅgauba
- ¡!oa Ægoa¸uide - ¡!oa Ægoa¸uide - ¡!oa Åaugowadi tsî
Ægoa¸uide
!hoa¸harugu !gôasib
Åkha, !gâi mû¸uiba
¡hâ !gâÅgaub Åkha, tsî
naun di ¸hanugu tsî
tsâsiga ra !gôa!gâse
!hoa¸harugu !gôasib
Åkha, !gâi mû¸uiba
¡hâ !gâÅgaub
Åkha, !gâi!gâibasensa ra
Ægause tsî naun di
¸hanugu tsî tsâsiga
ra !gôa!gâse
!hoa¸harugu !gôasib Åkha
ÅhûÆareb !nâ ¡!oasa
tanisenÅgauga !oa,
!hao!nâsi !kharagasiga
¸âis !nâ ¡hâse
!gâi!gâibasensa ra Ægause
tsî naun di ¸hanugu tsî
tsâsiga ra !gôa!gâse
!hoa¸harugu !gôasib Åkha
ÅhûÆareb !nâ ¡!oasa
tanisenÅgauga !oa,
!hao!nâsi !kharagasiga
¸âis !nâ ¡hâse ama
!gâi!gâibasensa ra Ægause
tsî naun di ¸hanugu tsî
tsâsiga ra !gôa!gâse
17 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9.2 Khomais tsî xoas
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
1 khomai !garise
ai¸homisa xrats !harib di
¸hauxoas tsî ÅgaiÅgarusa
sîsen¡ ¸hanu Åœ-unus tsî
Ægâi¸uisensa Ænâu!ƒs !âs
disa mƒ!kharus ase
sîsen¡ ¸hanu Åœ-unus tsî
Ægâi¸uisensa Ænâu!ƒs !âs
disa mƒ!kharus ase
sîsen¡ ¸hanu Åœ-unus tsî
Ægâi¸uisensa Ænâu!ƒs !âs
disa mƒ!kharus ase
sîsen¡ ¸hanu Åœ-unus tsî
Ægâi¸uisensa Ænâu!ƒs !âs
disa mƒ!kharus ase
¸œrisasib, ¸khanusib tsî mîde ¸hanuse ¸gai¸ui mîde ¸hanuse ¸gai¸ui mîde ¸hanuse ¸gai¸ui mîde ¸hanuse ¸gai¸ui
Ægâi¸uisen oe-am ¸hanuse hoaraga
xoasaode !âs !nâ hâde
khomai Ågau ra !garisib tsî
!haesib Åkha, ¸hâbasa i
apa ra Åom¸nûise
sîsen¡ Ægâi!gâs, ÅœÅgapib
!kharagagusib, Ŝ-unus,
!haesib tsî Åom¸nûis
Ægâi¸uisen rase khomais
!aroma
sîsen¡ Ægâi!gâs, ÅœÅgapib
!kharagagusib, Ŝ-unus,
!haesib tsî Åom¸nûis
Ægâi¸uisen rase khomais
!aroma
2 khomai !nœsase
¸œrisasib, ¸khanusib tsî
khomai Æaupexa 130sa
xu 150 mîde miniti !nâ
khomai Æaupexa 150sa
xu 160 mîde miniti !nâ
khomai Æaupexa 160sa
xu 175 mîde miniti !nâ
khomai Æaupexa 175sa xu
185 mîde miniti !nâ
Ænâu!ƒ rase ¸âihœ kaise !nƒsase ra
xrats !harib ai mûhe mîde
¸âiose
¸âihœ kaise !nƒsase ra
xrats !harib ai mûhe mîde
¸âiose
dŒÅgauÆgau Ånœb di
khomais Ækhƒsigu,
gowaÅœb hœ!âs, mîde
mû!ƒs dŒÅgaugu tsî Åarosen
ra mûhe ra mîdiÆuib
dŒÅgauÆgau Ånœb di khomais
Ækhƒsigu, gowaÅœb hœ!âs,
mîde mû!ƒs dŒÅgaugu tsî
Åarosen ra mûhe ra
mîdiÆuib
mû!ƒ tsî Ænâu!ƒ xrat !harib
khomais mîdiÆuiba
Ænƒtimîs ai
mû!ƒ tsî Ænâu!ƒ xrat !harib
khomais mîdiÆuiba
Ænƒtimîs ai
sîsen¡ !kharaga Ågau ra
khomais !khƒ!âis dŒÅgauga
Æîn Ænâu!ƒsa !gâi!gâi!nâs
!aroma (kœ re B ¸Âkhaob
Æga)
sîsen¡ !kharaga Ågau ra
khomais !khƒ!âis dŒÅgauga
Æîn Ænâu!ƒsa !gâi!gâi!nâs
!aroma (kœ re B ¸Âkhaob
Æga)
sîsen¡ Ånœb di khomais
!khƒ!âis dŒÅgauga (kœ re B
¸Âkhaob Æga)
sîsen¡ Ånœb di khomais
!khƒ!âis dŒÅgauga (kœ re B
¸Âkhaob Æga)
18 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9.2 Khomais tsî xoas (ai!gû ra)
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
¸Ansa !khœ¸gƒ hâ !âdi
3 Æaxa kai !kharaga !harib
di ¸ansa !khœ¸gƒ hâ !âdi
hîa !kharaga
¸âi¸am!khaidi, mâsigu tsî
¸âibasendi, tsî dŒÅgauÆgau
Ænâu!ƒs !âdi, !âdi
!amÆareÅgaub tsî xoa-ao-i
Ænâu!ƒbasen
!kharaga!nâgu xoasa tsî
¸gui!nâgu Ågaugu di !âdi
hîa !nƒsase ra hœhe
mîdiÆuiba ¡hâna
Ænâu!ƒbasen mûhesa,
¸haitsi ¸âiÅgauga
!kharaga!nâgu ts‡korobe
tamas ka io skoli Åkha
!gaeÆaresa xoasa tsî
¸gui!nâgu Ågaugu di !âdi
hara Ånœb di
¸âi¸am!khaidi ai hâga
Ænâu!ƒbasen mûhesa tsî
supu tsâÅkhƒhe Æoa
¸âiÅgauga !kharaga!nâgu
xoasa tsî ¸gui!nâgu
Ågaugu di !âdi hara Ånœb
di ¸âi¸am!khaidi ai hâga
Ænâu!ƒbasen mûhesa tsî
supu tsâÅkhƒhe Æoa
¸âiÅgauga hara
!kharaga!nâgu Ægoa¸ui ra
xoasa tsî ¸gui!nâgu Ågaugu
di !âdi !nâ hâga
di xoaÅgauba sîsen¡ Ågau ra khomais
!khƒ!âis dŒÅgauga
¸âibasensa !âsa xu kurus
!aroma
sîsen¡ Ågau ra khomais
!khƒ!âis dŒÅgauga
¸âibasensa !âsa xu kurus
!aroma
sîsen¡ khomais !khƒ!âis
dŒÅgauga tsî khomai!âs
!amÆareÅgauga (aiÆg.
xoa¸amdi tsî !naka hâ
xoa¸amdi) ¸âibasensa
kurus !aroma
sîsen¡ khomais !khƒ!âis
dŒÅgauga tsî khomai!âs
!amÆareÅgauga ¸âibasensa
kurus !aroma
mû!ƒ ¸âibasens tsî
¸âibasenbahe hâ !gâ-aon
!kharaga !âdi dina
mû!ƒ !kharaga
!amÆareÅgaugu, ¸âibasendi
tsî !gâ-aon !kharaga !âdi
dina
mû!ƒ !kharaga
!amÆareÅgaugu, gowaba
sîsen¡, ¸âibasendi tsî !gâ-
aon !kharaga !âdi dina
mî!ƒ ¸âibasens, hœ!âs, !gâ-
aon tsî mâsib !âs dina
mî!ƒ dana ¸anai!khaide tsî
!âs !amÆareb !kharaga
!â!nôana xu
mû!ƒ mûhe Ækhƒ dŒÅgaugu
sîsen¡he hâga ¸gui!nâxa
Ågaugu tsî/tamas ka io
mûhe ra !âdi !nâ
mû!ƒ mûhe Ækhƒ dŒÅgaugu
sîsen¡he hâga ¸gui!nâxa
Ågaugu tsî/tamas ka io
mûhe ra !âdi !nâ
mû!ƒ mûhe Ækhƒ dŒÅgaugu
sîsen¡he hâga ¸gui!nâxa
Ågaugu tsî/tamas ka io
mûhe ra !âdi !nâ
mû!ƒ tsî gowa¸uisen
gowab sîsen¡s, supu
gowa¸ans !khaidi,
ÅnœÆgausa ¸anai!khaidi tsî
Ånî hâ Œ Ækhƒ dŒÅgaugu Åœ-
aisa mûsenÅgauga
¸gui!nâxa ߃gau¸ui
tsî/tamas ka io mûhesa
!âdi !nâ hœs !aroma
19 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9.2 Khomais tsî xoas (ai!gû ra)
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
¸Ansa !khœ¸gƒ hâ !âdi
3 Æaxa kai !kharaga !harib
di ¸ansa !khœ¸gƒ hâ !âdi
hîa !kharaga
¸âi¸am!khaidi, mâsigu tsî
¸âibasendi … (ai!gû ra)
Ænâu!ƒbasen supu
xrafikna (Ægau¸ui¸hawegu
/!h¡¸hawegu/ÅnœÆnân) tsî
Ækhawa mƒ-oa ¸ansa Ånî
Ågaub ai
Ænâu!ƒbasen ¸ans hîa
Åarosen ra !gomsiba ¡hâ
xrafikna (tafelgu
/!h¡¸hawegu/ÅnœÆnân) tsî
Ækhawa mƒ-oa ¸ansa Ånî
Ågaub ai
Ænâu!ƒbasen tsî !oe!ƒ ¸ans
hîa mƒsasa Åarosen ra
!gomsiba ¡hâ xrafikn !âdi
!nâ (tafelgu/kartn/Ægaragu
xrafikn) tsî Ækhawa mƒ-oa
¸ansa Ånî Ågaub ai
Ænâu!ƒbasen tsî !oe!ƒ ¸ans
hîa mƒsasa !kharaga
xrafikn !âdi !nâ tsî Ækhawa
mƒ-oa ¸ansa Ånî Ågaub ai
ôa¸ui ¸ans khomain go
!âdi !nâ mâsa
¸an¸ui xoa-ao-i
mû¸gƒÅgauba !âs !nâ tsî
!aromadi Ænƒ mû¸gƒb
dide Ægui!ƒ
¸gae¸ui hoa!nƒ-aixa tsî Åœ-
aisa ¸ansa ¸haitsi tsî
¸gan!gâsa !harikha ai
¸gae¸ui hoa!nƒ-aixa tsî Åœ-
aisa ¸ansa ¸haitsi tsî
¸gan!gâsa !harikha ai
¸gae¸ui hoa!nƒ-aixa tsî Åœ-
aisa ¸ansa ¸haitsi tsî
¸gan!gâsa !harikha ai
¸gae¸ui hoa!nƒ-aixa tsî Åœ-
aisa ¸ansa ¸haitsi tsî
¸gan!gâsa !harikha ai
!naikhomai ¸ansa ôa tsî
hœs !aroma
khomai!kharu!nâ tsî
!naikhomai ¸ansa ôa tsî
hœs !aroma
mîÆguiba ¡ !âs ¸ama Æîs di
!amÆareb !khaidi ai
!gao!gaosase, aiÆg.
xoa¸amdi tsî !naka mâ
xoa¸amde
ÆgaeÆgae ¸œrisase !âsa xu
Ægui!ƒhe ra soab ai tare-es
ra !âsa mîsa !gƒsase tsî
mîÆguib ra !âsa xu dŒhe
soab ai
!oe!ƒ !kharagasigu hîa
¸nuwis, !amÆareb tsî
¸âibasens ¸an¸ansa ¸ansa
!khœ¸gƒ hâ !âdi dis !nâ
hâga
!oe!ƒ !kharagasigu hîa
¸nuwis, !amÆareb tsî
¸âibasens !kharaga !harigu
¸ansa !khœ¸gƒ hâ !âdi dis
!nâ hâga
!gora !aromas tsî
sîsen¸uib tsîra Æaegu
!oe!ƒ !âs hîa saoguba !oa
tamas ka io ¸hanu
saogub !nâ !amÆaresasa
!oe!ƒ !âs hîa ÅgopeÅnœ tsî
mâi!oagu !amÆareb
patronna ¡hâde
!oe!ƒ !âs hîa !aromas tsî
sîsen¸uib !amÆareb
patronna ¡hâde
!gaeÆare gowa¸uisa
ÆgauÆgaus Åkha hîa ra
gowas¸uisa ¸khâ!nâsa
!oe!ƒ tsî ÅgopeÅnœ Ågam
!âra Ågui ¸âi¸am!khais
tamas ka io !nae!khais
¸ama hâra, mûmûsa
Åguiti-Œsin tsî !kharagasina
ra mûhœse
!oe!ƒ tsî ÅgopeÅnœ Ågam
!âra Ågui ¸âi¸am!khais
tamas ka io !nae!khais
¸ama hâra
!oe!ƒ tsî ÅgopeÅnœ Ågam !âra
Ågui ¸âi¸am!khais tamas ka
io !nae!khais ¸ama hâra
20 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9.2 Khomais tsî xoas (ai!gû ra)
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
¸Ansa !khœ¸gƒ hâ !âdi
3 Æaxa kai !kharaga !harib di
¸ansa !khœ¸gƒ hâ !âdi hîa
!kharaga ¸âi¸am!khaidi,
mâsigu tsî ¸âibasendi …
(ai!gû ra)
sîsen¡ !gƒsa ¸ansa !âde
xu !nubu daoÆgausa xoas
Ægui¸amde dŒs !aroma,
aiÆg. xoamâi tamas ka io
xoakhâi Åœ-aisa ¸ansa
sîsen¡ !gƒsa ¸ansa !âde
xu !nubu daoÆgausa xoas
Ægui¸amde dŒs !aroma
mû!ƒ !gao!gao gowab
sîsen¡x¡n hîa ra
¸âibasens, Ækhoab tsî
sîsen¸uiba ¸nuwis !aroma
sîsen¡hena
ôa¸ui tsî ôaænâ
¸noaguÅgaugu tsî Åœ-aisa
¸gaoÅkhƒdi Æîn kurigu tawa
ra Ågau ¸noagu!nâhe ra !âs
!nâ; Ænƒ ¸noagu-aidi a !gâi
ækhaisa ra æharaæâise tsî
ÆgauÆgaudi a ¸hanu, ra
Ågau tsî ¸âuÅoa hâ !khaisa
Ænƒ mîhe ra !khaide
¸khâ!nâs !aroma
sîsenxa kai !nubu, Ægâisa
Ægui¸amdi tsî daoÆgaudi
sîsenxa kai !gom!nâ
Ægui¸amdi tsî daoÆgaudi
!gaeÆare tsî Ægui!ƒ dana
!khaide
sao texnise Ågaub ai mƒsa
daoÆgaude supu-aise
kurusa x¡n dide
ÆapoÆapo Ågam tamas ka
io !nasa dana ¸âiÅgauga
!âsa xu tsî mû!ƒ ÆgauÆgaus
!âs !nâ hîa ra ¸âiÅgauga
¸khâ!nâga
!hara!âi ¸gom!gâhes tsî
tsâsendi sîsen¸uib !âs
dikha
!hara!âi ¸gom!gâhes tsî
tsâsendi sîsen¸uib !âs
dikha tsî xoa!gƒ!gƒ dŒÅgau
xoa-aon ra sîsen¡ga în
¸gaon hâ sîsen¸uiba sŒ!nâ
xoakhâi ¸gaekhâiga,
xoamâi tama ka ion nau-i
mîde !âs tamas ka io !âi
!âs di-e xu unusase
ÆgaeÆgae
xoakhâi ¸gaekhâiga,
xoamâi tama ka ion nau-i
mîde !âs tamas ka io !âi
!âs di-e xu unusase
ÆgaeÆgae
unusase ÆgaeÆgae, xoamâi
tamas ka io !khœ!nami
dana ¸âiÅgaugu tsî/tamas
ka io !uru !khaide !âs !nâ
¸an¸ui !uru ¸âiÅgaub !âs
diba tsî Åœ-aisa khora¸uisa
x¡n dana ¸âiÅgauba ra
¸khâ!nân, tsî !khœ!namis
!âs disa mƒ n‡n ai
!gao!gaosase
mûhœ aiÆgaudi mûmûsa
ÅkhƒÆhûis tamas ka io
¸nao¸nûiÅkhƒs !âs !nâ hâde
21 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9.2 Khomais tsî xoas (ai!gû ra)
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
¸Ansa !khœ¸gƒ hâ !âdi
3 Æaxa kai !kharaga !harib
di ¸ansa !khœ¸gƒ hâ !âdi
hîa !kharaga
¸âi¸am!khaidi, … (ai!gû
mîÆguiga ¡ tamas ka io
hoa!nƒ-aixa kai !âsa xu
tsî ¸khâ!nâ Æîga !âsa xu hâ
ÆgauÆgaudi Åkha
ÆgaeÆgae Ånî khama kœ
ÆgauÆgaude !oe!ƒs !âs ra
¸haitsise mîn tsî
¸gan!gâsase ra mîhen tsîn
hoana ¸khâ!nâs !aroma
ra) ¸gae¸ui Ågau ra ¸ansa Ågui
tamas ka io Ågam !âra xu
tsî Ækhawa Ånî Ågaub ai
Åkhara ¸âibasens tsî/tamas
ka io !gâ-aon tawa Ågaus
!aroma
!oe!ƒ, ¸gâ!nâgu kai tsî
ÅgauÅgau ¸haitsi tsî
¸gan!gâsa ¸ansa Ågui tamas
ka io !nƒsa !âde xu Åkhara
¸âibasens tsî/tamas ka io
!gâ-aon tawa Ågaus !aroma
Xoa¸ans
4 khomai, Ænâu!ƒ tsî ôaænâ
rase ¸âi!gâ !kharaga
!harib xoa¸ans tsî
mû!ƒ dana !khaidi
Ægae¸hôas, Ågarubes dide
mû!ƒ dana !khaidi
Ægae¸hôas, Ågui
Åhuru!âÅgoras ¡hâ Åhuru!âs
tsî Ågarubes dide
xoa!gƒ!gƒ dana !khaidi
Ægae¸hôas, Åhuru!âs tsî
Ågarubes dide
xoa!gƒ!gƒ dana !khaidi
!kharaga!nâgu Ægae¸hôan,
tsî Åhuru!ân dide
ama¸hôa xoa¸ans
¸ama, tsî dŒÅgauÆgau
¸ansa !âdi !amÆaeÅgaugu
tsî xoa-ao-i di
xoaÆkhƒsigu xa ¡hâ
!khaisa
mû!ƒ !gao!gao
¸anai!khaidi !norasase
xoasa Ågaipetsanan tsî
supu Ågaipetsanan dide:
!amÆareÅgaub, xoamûdi
aisib, Ægui!gâs, Ågaub,
ÅgoweÆnœs, ÅœÆgaeÆgaes di
Ægui!gâs
mû!ƒ !gao!gao
¸anai!khaidi !norasase
xoasa Ågaipetsanan tsî
supu Ågaipetsanan dide:
supu ÅgauÅgaub,
ÅganaÆgaeÆgaes,
ÅgoweÆnœs,
Åh¡ÅœmûÅgausaogub
mû!ƒ tsî xoa!gƒ!gƒ
sîsen¸uib !gao!gao
xoa¸ans Ågaugu disa (aiÆg.
metafori, khoekhoes, tsî
xoasaodi sîsen¡b)
mû!ƒ, Ænâu!ƒ tsî Ågora!gâ
sîsen¸uib Œsi¸nuwi tsî
Ægoa¸ui ra mîdi dib tsî Ånî
hâ xoa¸ans Ågaugu tsî
mî!nôan dib Ågaipetsanadi
!nâ
mû!ƒ xoa¸ams, xoa-ao-i,
ÅnœÆnâ-ao-i, ¸khanimƒ¸ui-
ao-i tsî !khœ!namis
¸khanis !nƒmâb
mû!ƒ xoa¸ams, xoa-ao-i,
ÅnœÆnâ-ao-i, ¸khanimƒ¸ui-
ao-i tsî !khœ!namis
¸khanis !nƒmâb
22 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9.2 Khomais tsî xoas (ai!gû ra)
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
4 khomai, Ænâu!ƒ tsî ôaænâ
rase ¸âi!gâ !kharaga
!harib xoa¸ans tsî
ama¸hôa xoa¸ans …
(ai!gû ra)
mû!ƒ Ægaeba-ao-e,
xoa!gƒ!gƒ !hai-ais, Åhuru-
aon,tsî dana !nae!khaidi
Ægae¸hôas, tamas ka io
Åhuru!âs !nâ, tsî supu
¸âiÅgauga ¸nuwi Åhuru-aon
di dŒgu tsî tanisenÅgaugu
¸ama
mû!ƒ Ægaeba-ao-e,
xoa!gƒ!gƒ !hai-ais, Åhuru-
aon, tsî dana !nae!khaidi
Ægae¸hôas, tamas ka io
Åhuru!âs !nâ, tsî supu
¸âiÅgauga ¸nuwi Åhuru-aon
di dŒgu tsî tanisenÅgaugu
¸ama tsî supu Ågaub ai
Åhuru-aon ¸ama
mû¸gƒÅgauga ¸nuwi
Ækhƒ, !oe!ƒs tsî
¸ansa !kharaga !âga xu
ÅhaoÅhaos !nâ-¡
mû!ƒ Ægaeba-ao-e,
xoa!gƒ!gƒ !hai-aisa, dana
¸âi¸am!khais tsî
Ægae¸hôas, Åhuru!âs tamas
ka io !nubu Ægae¸hôas
Åhûhâsise, !nae!khais !nâ
tsî/tamas ka io !hao!nâsi
mâsigu !nâ !gûÆnâ Ågaub,
tsî ¡!oahe Ækhƒse
Ægae¸hôas, ¸âi¸am!khaidi
tsî Åhuru-aon ¸ama
mû¸gƒÅgauga ¸nuwi
Ækhƒ, !oe!ƒs tsî
¸ansa !kharaga !âga xu
ÅhaoÅhaos !nâ-¡
mû!ƒ tsî ¸hanu ¸âiÅgauga
¡hâ ¸âi¸am!khais,
ÆgaeÅapes, !hai-ais tsî
!gaeÆares hîa Åhuru-aon
Æaegu, tsî Åhuru-aon tsî
ÆgaeÅapes !nâ gaxu
Ægae¸hôas, Åhuru!âs tamas
ka io !nubu Ægae¸hôas !nâ
hâna Åhûhâsise, !nae!khais
!nâ tsî/tamas ka io
!hao!nâsi mâsigu
!nâ, !oe!ƒ tsî
¸ansa !kharaga !âga xu
ÅhaoÅhaos !nâ-¡
Ægui!ƒ ¸haitsi tsî ¸gan!gâsa
¸âibasensa khoara¸uisa
!khaidi tsî aiÆgaudi Æga ra
ÆnaeÆgause
Ægui!â ¸haitsi tsî ¸gan!gâsa
¸âibasensa, ¸hanu !âs !nâ
mâ ¸ansa ra !âsa xu mƒse
hîa ra Æîn di Ænâu!ƒÅgauba
¸khâ!nâde
Ægui!â ¸haitsi tsî ¸gan!gâsa
¸âibasensa, !âsa xu hâ
ÆgauÆgaude ra mƒse hîa
ra Æîn di !oe!ƒs tare-es ra
!âsa mîsa ra ¸khâ!nâde
Ægui!â ¸haitsi tsî ¸gan!gâsa
¸âibasensa, Ånî khama kœ
!âsa xu hâ ÆgauÆgaude ra
mƒse hîa ra Æîn di !oe!ƒs
tare-es ra !âsa mîsa ra
¸khâ!nâde
Xoas
5 !amÆae !kharaga !âde
Ånœb !kharaga Ågaub digu
aib ai ¸nuwikhâisa,
¸hunuma tsî sîsenxa
¸âibasendi !aroma, Ågau
hâ gowaÅîÅgaub tsî
dommi unusensa ra
sîsen¡se
mâisaogu ¸âiÅgauga
xoaÅgoradi !nâ tsî !aromas
xoab Ægui¸ams dis tawa ra
Ågau gowaba Æhûi
mâisaogu ¸âiÅgaugu hîa
¸hanuse ra soaguga
xoaÅgoradi !nâ tsî !aromas
xoab Ægui¸ams dis tawa ra
Ågau gowaba Æhûi
mâisaogu xoaÅgoradi hîa
!amÆaremîdi Åkha
!gaeÆaresade, tsî
¸âibasens Åkha !aromas
xoab Ægui¸ams dis tsî !gâ-
aon/khomai-aon tawa ra
Ågau gowaba Æhûi
mâisaogu xoaÅgoradi hîa
!amÆaremîdi Åkha
!gaeÆaresade, tsî ¸âibasens
Åkha !aromas xoab
Ægui¸ams dis tsî !gâ-
aon/khomai-aon tawa ra
Ågau gowaba Æhûi
23 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9.2 Khomais tsî xoas (ai!gû ra)
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xoas
5 !amÆae !kharaga !âde
Ånœb !kharaga Ågaub digu
aib ai ¸nuwikhâisa,
¸hunuma tsî sîsenxa
¸âibasendi !aroma, Ågau
hâ gowaÅîÅgaub tsî
dommi unusensa ra
sîsen¡se ... (ai!gû ra)
Æhûi Ågau ra ¸ansa Ågui
!urusa xu (Ægau!nâ-ao-i xa
mƒhe hâ) Åœ-aisa Ægui¸ams
!aroma, tsî ¸gâ!nâgu kai
¸ansa xoab tamas ka io
¸gui!nâguÅgaugu ai mâi-
ai!âsa !âsa !narixoaÆnâsa
ra ¸gœsense
Æhûi Ågau ra ¸ansa Ågam
tamas ka io !nƒsa !urude
xu Åœ-aisa Ægui¸ams
!aroma (Ægau!nâ-ao-i di
huib Åkha), tsî ¸gâ!nâgu
kai ¸ansa xoab tamas ka
io ¸gui!nâguÅgaugu ai
mâi-ai!âsa !âsa
!narixoaÆnâsa ra ¸gœsense
Æhûi Ågau ra ¸ansa Åœ-aisa
Ægui¸ams !aroma ¸gui
Ægâisa !urude xu, tsî
¸gâ!nâgu kai ¸ansa xoab
!nâ !narixoaÆnâsa ra
¸gœsense
Æhûi Ågau ra ¸ansa Åœ-aisa
xoab Ægui¸ams !aroma ¸gui
Ægâisa tsî digital !urude xu,
mâ !urus hoas di ama-
aisiba ¸âis !nâ ¡hâse, tsî
¸gâ!nâgu kai ¸ansa xoab
!nâ, !urude ra ¸an!gâse tsî
!narixoaÆnâsa ra ¸gœsense
ÅapeÅape, ¸gaekhâi, !gû!gâ
tsî xoa-unu Ægui¸amde,
¸âibasens Åkha ra !harib
tawa Ågau hâ gowa¸ans di
¸œrisasib tsî ¸hanu
xoamû¸gaib Åkha,
tsî !amku tsî khomaihe
Ækhƒ Åams ai !amÆare
sîsenni
ÅapeÅape, ¸gaekhâi, !gû!gâ
tsî xoa-unu Ægui¸amde,
¸âibasens Åkha ra !harib
tawa Ågau hâ gowa¸ans di
¸œrisasib tsî ¸hanu
xoamû¸gaib Åkha,
tsî !amku tsî khomaihe
Ækhƒ Åams ai !amÆare
sîsenni
ÅapeÅape, ¸gaekhâi, !gû!gâ
tsî xoa-unu Ægui¸amde,
¸âibasens Åkha ra !harib
tawa Ågau hâ gowa¸ans di
¸œrisasib tsî ¸hanu
xoamû¸gaib Åkha,
tsî !amku tsî khomaihe
Ækhƒ Åams ai !amÆare
sîsenni
ÅapeÅape, ¸gaekhâi, !gû!gâ
tsî xoa-unu Ægui¸amde
hoan xa Ågapi sîsen¸uib
!aroma xoas Åkha tsî
¸œrisasib Åkha gowa¸ans tsî
xoamû¸gaib !nâ, tsî !amku
tsî khomaihe Ækhƒ Åams
ai !amÆare sîsenni
sîsen¡ Ågui!nâxa tsî
¸gui!nâxa ¸âibasengu,
¸hanu Æaeb tsî xoasaodi,
Ågau ra mîdiÆuib tsî
¸khoamîdi xoab !nâ
sîsen¡ Ågui!nâxa,
!amÆaresa tsî ¸gui!nâxa
¸âibasengu, ¸hanu Æaeb
tsî xoasaodi, ¸œrisase
mîdiÆuib tsî ¸khoamîdi
xoab !nâ
sîsen¡ gowa¸ans tsî
xoaÅgaub !khaidi, !gaeÆare
x¡n, xoasaodi, mîdiÆuib
tsî ¸khoamîde ¸hanuse tsî
sîsen¸uib !aroma sîsen¡
sîsen¡ gowa¸ans tsî
xoaÅgaub !khaidi, !gaeÆare
x¡n, xoasaodi, mîdiÆuib tsî
¸khoamîde ¸hanuse tsî
sîsen¸uib !aroma sîsen¡
24 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9.2 Khomais tsî xoas (ai!gû ra)
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xoas
5 !amÆae !kharaga !âde
Ånœb !kharaga Ågaub digu
aib ai ¸nuwikhâisa,
¸hunuma tsî sîsenxa
¸âibasendi !aroma, Ågau
hâ gowaÅîÅgaub tsî
dommi unusensa ra
sîsen¡se ... (ai!gû ra)
!amÆare !âde ¸nuwis,
Ægaebas tsî xoa!ƒs
¸âibasendi !aroma, !nubu
!âde !khœ¸gƒ hâse
ts‡korobe aitsama sîsen¡s
tsî sîsen¡Ækhƒsib
¸âibasendi ¸ansa !gâ-aon
!aroma:
!amÆare !âde ¸nuwis,
Ægaebas tsî xoa!ƒs
¸âibasendi !aroma,
!kharaga !nubu !âde
!khœ¸gƒ hâse ts‡korobe
aitsama sîsen¡s tsî
sîsen¡Ækhƒsib ¸âibasendi
¸ansa !gâ-aon !aroma:
!amÆare !âde ¸nuwis,
Ægaebas tsî xoa!ƒs
¸âibasendi !aroma,
!kharaga !nubu !âde
!khœ¸gƒ hâse ts‡korobe
aitsama sîsen¡s tsî
sîsen¡Ækhƒsib ¸âibasendi
¸ansa !gâ-aon skoli tsî
Åhûhâsib din !aroma:
!amÆare Ånœb di Ækhoaxa tsî
Æhao kai ra !âde ¸nuwis,
Ægaebas tsî xoa!ƒs
¸âibasendi !aroma, !nubu
!âde !khœ¸gƒ hâse
ts‡korobe aitsama sîsen¡s
tsî sîsen¡Ækhƒsib, ¸hanu
!amÆareb tsî gowaÅîs ¸ansa
¸âibasendi tsî !gâ-aon
!aroma:
- xoa!ƒ ra xoaÅgoras
mîdiÆuib ge Ægau!nâ-
ao-i xa ra mƒhe
- xoa!ƒ ra xoaÅgoradi - xoa!ƒ ra xoaÅgoradi - xoa!ƒ ra xoaÅgoradi
- Ækhau¸uis - mîhe ra x¡na !nubuse
xoamâis
- khoexa!nâ emails
(!gâi!gâba Ækhorebas)
- ¸hanuÆî ¸khanis
!gaesens dis
- Ånûgus xoa¸gƒsens
xoa¸gƒ!nâ¸haweb
- supu ¸gans - ¸hanuÆî ¸gans
- sâiÅgaub - ¸an¸ans - mâi¸uis
sîsen¸ganamsens
- Ægau¸ui¸haweb - anu¸hôa¸khanib
aisÅkhƒb ¸haweb
- ¸hoa¸khanib xoasa !âs - mûÅhû!khœ-amao-i
!nurib
- Ågaipetsanaros
ÅgauÅgaub Åkha
- hoa!nâ-aixa Ægui¸amdi
/daoÆgaudi
- !nƒsa !gomsiba ¡hâ
Ægui¸amdi
- khora¸uisa, !gom
Ægui¸amdi
- khoexa!nâ sî¸khanis
gangans dis
- khoexa!nâ sî¸khanis
Åûba¸gans dis
- khoexa!nâ sî¸khanis
tsâbaÆhaos dis
- khoexa!nâ sî¸khanis
Åapemƒs dis
- ts‡¸khanis di xoa¸gƒs - ¸khanisa Ågora!gâs
- Ægaeba !amÆares - Ægaeba !amÆares - Ægaeba !amÆares - Ægaeba !amÆares
25 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9.3 GowasîsenÅgaub tsî mîdiÆuib
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
GowasîsenÅgaub
1 dŒÅgauÆgau ¸ans tsî
Ækhƒsib gowab Ægaraga
¸ans disa tsî gowaba
sîsen¡s xoas tsî !hoas !nâ
tsî ¸hanu sîsen¡s
sîsen¸ui ¸œrisasiba Åœga
ŜŜs, xoamû¸gais,
khomaisaon (Åamsaos,
Åomsaos, dîsaos,
¸gai¸uisaos,
Ænunu!nâbesaos,
gaxugaxusaos,
ÆgaeÆgaesaora,
kaixoamûdi) tsî
gowa¸ans !nâ
sîsen¸ui ¸œrisasiba Åœga
ŜŜs, xoamû¸gais,
khomaisaon (Åamsaos,
Åomsaos, dîsaos,
¸gai¸uisaos,
Ænunu!nâbesaos,
gaxugaxusaos,
ÆgaeÆgaesaora,
kaixoamûdi,
ÅgamÅamsaos, ¸âÆaesaos)
tsî gowa¸ans !nâ
ai!gû rase sîsen¸ui !nƒsa
¸œrisasiba Åœga ŜŜs,
xoamû¸gais,
khomaisaon (Åamsaos,
Åomsaos, dîsaos,
¸gai¸uisaos,
Ænunu!nâbesaos,
gaxugaxusaos,
ÆgaeÆgaesaora,
kaixoamûdi,
ÅgamÅamsaos, ¸âÆaesaos)
tsî gowa¸ans !nâ
sîsen¡ Ænaetisa Ågauga
!gom tsî Å¡hesa mîna
xoamû¸gais !aroma tsî
!kharaga huisen¡x¡na
xoamû¸gaiÅgauba
ÆapoÆapos !aroma;
khom,aisaon (Åamsaos,
Åomsaos, dîsaos,
¸gai¸uisaos,
Ænunu!nâbesaos,
gaxugaxusaos,
ÆgaeÆgaesaora,
kaixoamûdi,
ÅgamÅamsaos, ¸âÆaesaos)
gowasîsenÅgaub mîdi tsî
!hoahe ra gowab ¸ama
dŒ xoamû¸gais tsî
xoaxoas tsîna 5 Ægaragu
kœse
dŒ xoamû¸gais tsî
xoaxoas tsîna 8 Ægaragu
kœse
dŒ xoamû¸gais tsî
xoaxoas tsîna 10
Ægaragu kœse
dŒ xoamû¸gais tsî
xoaxoas tsîna 15 Ægaragu
kœse
Æaekorobe mâi-ai!â Åasa
mîna Æîn ra khomai
x¡na xu xoab ân !nâ
Æaekorobe mâi-ai!â Åasa
mîna Æîn ra khomai x¡na
xu xoab ân !nâ
Æhûi¸ui mîdi tsî
Ægâi¸uisende Åœ-aisa
mâsiga kurus (¸nuwis)
!aroma
mƒ ÆgauÆgaus Æîn xoas
!nâb ra mîdiÆuiba
khora¸uisen !khais diba
sîsen¡ mîdi tsî ¸khoamîn
tsîna !aromas tawan ra
Ågause
sîsen¡ mîdi tsî ¸khoamîn
tsîna !aromas tawan ra
Ågause
mâi-ai!â nau
ÆkhƒÆkhƒ!âga xu hâ
mîdiÆuiba xoab !nâ
Ægau Åomkhâi ra hœ!âs
Ægâi¸uisens Ågaib mîn tsî
¸khoamîn dib Æîn di xoas
!nâ ¡hâba
Æhûi¸ui tsî sîsen¡ mîdi tsî
¸khoamîde Åœ-aisa mâsiga
kurus (¸nuwis) !aroma
Æhûi¸ui tsî sîsen¡ mîdi tsî
¸khoamîde Åœ-aisa mâsiga
kurus (¸nuwis) !aroma
sîsen¡ ¸hanuse
Ækhƒxoamûmîde
sîsen¡ ¸hanuse ¸khoamîdi,
Ækhƒxoamûmîdi,
26 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9.3 GowasîsenÅgaub tsî mîdiÆuib (ai!gû ra)
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
1 dŒÅgauÆgau ¸ans tsî
Ækhƒsib gowab Ægaraga
¸ans disa tsî gowaba
sîsen¡s xoas tsî !hoas !nâ
tsî ¸hanu sîsen¡s (ai!gû
ra)
mû!ƒ !kharaga mî!nôana
¸âibasengu !nâ (ÅguiÅnœ,
ÅgamÅnœb, ¸guiÅnœb,
suriÆgaus,
¸khari¸kharimîs,
Åguiro!haros, Åonmîs,
sîsenmîs, ÅonmîÅaros,
Åaromîs, Åonmî¸nûÆkhaes,
Æaeb, ¸âkhaos, hâÅgaubes)
mû!ƒ !kharaga mî!nôana
¸âibasengu !nâ (ÅguiÅnœ,
ÅgamÅnœb, ¸guiÅnœb,
suriÆgaus,
¸khari¸kharimîs,
Åguiro!haros, Åonmîs,
sîsenmîs, ÅonmîÅaros,
Åaromîs, Åonmî¸nûÆkhaes,
Æaeb, ¸âkhaos, hâÅgaubes)
mû!ƒ tsî Ågorasa dŒ Ækhƒ
!kharaga mî!nôan Æaegu
¸âibasengu !nâ (ÅguiÅnœ,
ÅgamÅnœb, ¸guiÅnœb,
suriÆgaus,
¸khari¸kharimîs,
Åguiro!haros, Åonmîs,
sîsenmîs, ÅonmîÅaros,
Åaromîs, Åonmî¸nûÆkhaes,
Æaeb, ¸âkhaos, hâÅgaubes)
mû!ƒ tsî Ågorasa dŒ Ækhƒ
!kharaga mî!nôan Æaegu
¸âibasengu !nâ (ÅguiÅnœ,
ÅgamÅnœb, ¸guiÅnœb,
suriÆgaus, ¸khari¸kharimîs,
Åguiro!haros, Åonmîs,
sîsenmîs, ÅonmîÅaros,
Åaromîs, Åonmî¸nûÆkhaes,
Æaeb, ¸âkhaos, hâÅgaubes)
sîsen¡ Ågui!nâxa tsî
¸gui!nâxa ¸âibasenga
sîsen¡ Ågui!nâxa tsî
¸gui!nâxa ¸âibasenga
sîsen¡ !amÆaesa
¸âibasenga
ai!gû gaxu ¸âibasenga
kuru ka xoas Åkha,
¸âibasen !amÆareÅgauga
ra sîsen¡se
27 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9.3 GowasîsenÅgaub tsî mîdiÆuib (ai!gû ra)
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
GowasîsenÅgaub
1 dŒÅgauÆgau ¸ans tsî
Ækhƒsib gowab Ægaraga
¸ans disa tsî gowaba
sîsen¡s … (ai!gû ra)
xoa Ågui!nâxa ¸âibasenga !amÆare Ågui!nâxa
¸âibasenga ¸âÆaemîdi
Åkha
!amÆare !amÆaesa
¸âibasenga ¸âÆaemîdi
Åkha
sîsen¡ ¸hanuse
ŒtamaÅgaub,
ÆgaeÆgaegowab tsî
Ægaebagowab, tsî Ækhƒti
dŒÅgaub tsî tsâÅgaub tsîna
mû!ƒ tsî sîsen¡ dîÅgauba mû!ƒ tsî sîsen¡
ŒtamaÅgaub tsî dîÅgauba
sîsen¡ ¸hanuse
ŒtamaÅgaub tsî
ÆgaeÆgaegowab tsî
Ægaebagowab tsîna
sîsen¡ ¸hanuse ŒaÅgaub tsî
ŒtamaÅgaub tsî
ÆgaeÆgaegowab tsî
Ægaebagowab tsîna
sîsen¡ mîdi¸khanisa
abetseb di saogub di
¸ansa sîsen¸uis !aroma
sîsen¡ mîdi¸khanisa
abetseb di saogub di
¸ansa sîsen¸uis !aroma
sîsen¡ !kharaga
huisen¡x¡na ¸ansa hœs
!aroma
sîsen¡ !kharaga
huisen¡x¡na ¸ansa hœs
!aroma
mû!ƒ Ænaetisase ra
sîsen¡he !nubu!nubude
mû!ƒ Ænaetisase ra
sîsen¡he !nubu!nubude
sîsen¡ mîdi¸khanisa
¸khoamîn, mî!nôan,
!kharaga Ågaugu xoas tsî
¸âibasens !nâ, Ånî mîna
xu kurusa mîn, tsîn di
¸âibasensa hœs !aroma
sîsen¡ mîdi¸khanisa
¸âkhaodi tsî Åœ-aisa
¸âibasende hœs !aroma
28 Grade 4 – 7 Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2015
9.3 GowasîsenÅgaub tsî mîdiÆuib (ai!gû ra)
Khora¸uisa ÆG¡badi Å™-aisa ÆG¡badi
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî: Xrat 4 Xrat 5 Xrat 6 Xrat 7
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
Xrats di Åams ain ge
ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Ækhƒ în:
MîdiÆuib
2 ¸an tsî sîsen¡ Ånœb di
hoa!nâ-aixa,
sîsenxa kai !hoab tsî xoas
!nâ Åarosen ra mîdiÆuib
Åkha:
sîsenxa kai !hoab tsî xoas
!nâ Åarosen ra mîdiÆuib
Åkha:
sîsenxa kai !hoab tsî xoas
!nâ Åarosen ra mîdiÆuib
Åkha:
sîsenxa kai !hoab tsî xoas
!nâ Åarosen ra mîdiÆuib
Åkha:
ÆkhƒÆkhƒsens tsî !harib
!aroma a Åœ-aisa mîn tsî
!garu ¸âibasengu
khomais, xoas, !hoas tsî
- ÆkhƒÆkhƒ!âb tsî
¸âi¸am!khais di Åœ-aisa
mîn
- ÆkhƒÆkhƒ!âb tsî
¸âi¸am!khais di Åœ-aisa
mîn
- ÆkhƒÆkhƒ!âb tsî
¸âi¸am!khais di Åœ-
aisa mîn tsî texnise
!harib mîn
- ÆkhƒÆkhƒ!âb tsî
¸âi¸am!khais di Åœ-aisa
mîn tsî texnise !harib
mîn
!gâs !aroma a ¸âusan
¸am sekondere skola
- ÆkhƒÅœmîdi tsî
Ækhƒxoamûmîdi
- ÆkhƒÅœmîdi tsî
Ækhƒxoamûmîdi
- ÆkhƒÅœmîdi tsî
Ækhƒxoamûmîdi
- ÆkhƒÅœmîdi tsî
Ækhƒxoamûmîdi
ai¸homibahes !aroma, - Œsigowab - Œsigowab - Œsigowab - Œsigowab
¸œrisase tsî supu tsî
¸hanuse xoamû¸gai tsî
- !haogowaga xu kurusa
mîn
- !haogowaga xu kurusa
mîn
- !haogowaga xu
kurusa mîn
- !haogowaga xu
kurusa mîn
¸gai¸ui - !amÆaesa mîn - !amÆaesa mîn - !amÆaesa tsî Ånî ¸gui-
araxa mîn
- !amÆaesa mîn tsî Ånî
¸gui-araxa mîn
- ¸ansa mâ!oamîdi tsî
Ækhƒ¸âibasenmîdi
- ¸ansa mâ!oamîdi tsî
Ækhƒ¸âibasenmîdi
- Ænƒs kœse ¸ansa tama
mâ!oamîdi tsî
Ækhƒ¸âibasenmîdi
- mâ!oamîdi tsî
Ækhƒ¸âibasenmîdi
- ¸haugowab tsî
¸khoamîn
- ¸haugowab tsî
¸khoamîn
- ¸haugowab tsî
¸khoamîn
- ¸haugowab tsî
¸khoamîn
¸an¸ui ¸âibasens mîn disa
Æîn mîdi !nomagu xa ¡hâ
¸ansa ra sîsen¡se
¸an¸ui ¸âibasens Å¡sa mîn
disa Æîn mîdi !nomagu xa
¡hâ Åarosa ¸ansa ra
sîsen¡se
¸an¸ui ¸âibasens Å¡sa mîn
disa Æîn mîdi !nomagu xa
¡hâ Åarosa ¸ansa ra
sîsen¡se
¸an¸ui ¸âibasens Å¡sa mîn
disa Æîn mîdi !nomagu xa
¡hâ Åarosa ¸ansa ra
sîsen¡se
29 Grade 4 – 7, Khoekhoegowab First Language Senior Primary Phase, NIED 2015
10. !HARA!ÂIS
ÅGôa-i ai !ammâisa ÆkhƒÆkhƒ!khœ¸gƒb tsî Ågôa-i ai !ammâisa ÆkhƒÆkhƒs ge ¸haba Ånœb di ¸ans tsî Ækhƒsiga ra
sîsen¡ hîa ¸ans ai !gao!gaosa Åhûhâsib tawa ra Ågauga. Å™-aisa Æg¡badi ÆkhƒÆkhƒ¸gaekhâib !nâ hâgu ge ra
Ægui!ƒ mâ Ænâu!ƒs tsî Ækhƒsiga i nî ÆkhƒÆkhƒsenao-e dŒÅgauÆgausa ÆkhƒÆkhƒs tsî ÆkhƒÆkhƒsens di !khais
xa !aromahe hâse, tsî mâgu nî !hara!âihesa. Nausa, i ge ra ¸âibasenhe ÆkhƒÆkhƒ!khœ¸gƒb nî ÆkhƒÆkhƒsens
xa Ægarihesa, !hara!âis tsî !âidi xas ose. !Hara!âis tsî !âidi ge ÆkhƒÆkhƒsensa nî ¸khâ!nâ.
10.1 Garu a !hara!âis
Hoaraga Åoasa Ånœb tsî !harigu Ækhƒsib diga !khœ¸gƒs !aroma i ge !kharaga Æaposa tsî Æaposa tama
hâ !hara!âis di mâsiga a ¸hâbasa Åoasa Œsib ÆkhƒÆkhƒsenao-i ai!gûs tsî sŒ!nâdi hoaraga ÆkhƒÆkhƒ!âgu dide
hœs !aroma. Garu-a !hara!âis ge nî !gƒsa, supu tsî sîsen¸uihe Ækhƒ, tsîs ge nî kaise mûmûsase !gao!gaosa
Ågôa-i ai !ammâisa !gaoÆguigu tsî sîsen¸uib !nâ. ÆGau!nâ-aon ge ¸gom¸gomsa tsî ama ¸ans ÆkhƒÆkhƒsenao-
i di sŒ!nâs hîa Åœ-aisa Æg¡badi ¸ama hâsa nî ¸gae¸ui. N‡ti ra ÆkhƒÆkhƒsenaon di ai!gûs tsî sŒ!nâdi ¸ama
ÅhaoÅhaohe ¸ans ge ÆkhƒÆkhƒsenaona Æîn di Ågaisa tsî ¸khawusa !khaidi, mâpan ra !gâise dŒs tsî tare-
i !aroma, tsî mâpan nî !nƒsase dŒtsâs, mâti tsî tare-i !aromas tsîn ¸ama !nuriba mƒ-oas !aroma nî sîsen¡he.
ÆGûn ge Æaeba xu Æaeb Æga nî ¸an¸anhe Æîn ôa-i di ai!gûs îa hoaraga ÆkhƒÆkhƒ!âgu !nâ hâs ¸ama, tsî nî
¸gao¸gao!nâhe în sŒ!nâde mƒdawa-amba, tsî mâtin nî ÆkhƒÆkhƒsens di Æaxasiga ¸khâ!nâ !khais di aoÆguiga
nî dŒbahe.
ÆKhƒÆkhƒsenaon di ai!gûs tsî sŒ!nâdi hoaraga ÆkhƒÆkhƒsen!âgu didi ge skol!nurib ai Ægûna nî mƒhe.
10.2 ¸Nuwis tsî !khœ!namis di !hara!âis
ÅGam Ågaura !hara!âis dira îa ra sîsen¡he ra ge ¸nuwi!hara!âis tsî !khœ!nami!hara!âis tsîra. ¸Nuwi!hara!âis
ge mâ !hara!âi!nôas hoas hîa ra skolkurib !nâ sîsen¡hesa ÆkhƒÆkhƒsensa !gâi!gâi!nâ tsî ÆkhƒÆkhƒs tsî
ÆkhƒÆkhƒsens di !khaisa ¸nuwi tsî daoÆgaus !aroma.
!Hara!âis ge ¸nuwis di Ågauba ÆkhƒÆkhƒsenaona ¡ba hâ Æîs ga tsîs ga:
- sîsen¡heo Æîna ¸gao¸gao!nâs !aroma în Æîn di ¸ans tsî Ækhƒsiga khora¸ui, !gâi ¡!oasa
tanisenÅgaugu tsî ¸¡ga !gaoÆgui, tsî !gâi ÆkhƒÆkhƒsenÅgauga ai!gû kai o
- !hara!âis Ægui¸amdi !nâ-¡ ÆkhƒÆkhƒsenaona hui o în !gomsina gƒ-aise ÆkhƒÆkhƒsen in ge x¡na ra
sîsen¡se oresa hœbao
- Ægau!nâ-ao-e huio î i Ænƒ ¸ansa sîsen¡ ÆkhƒÆkhƒÅgaugu tsî ÆkhƒÆkhƒsens di huisen¡x¡na
!gâi!gâi!nâs !aroma.
!Khœ!nami!hara!âis ge !hara!âi!nôas hîa ra skolkurib di Åams ai dŒhesa tsî a ÅhaoÅhaos ai!gûs tsî sŒ!nâdi hîa
go hoaraga kurib !nâ ÆkhƒÆkhƒsenao-i xa ÆkhƒÆkhƒ!âb !nâ di ai !gao!gaosa, tsî n‡s ge kurib Åams di !âis
tamas ka io !âidi Åkha a !khœÅhaosa. !Khœ!nami !hara!âis di Åam¸oas ge a Ågui!gupu kurib Åams di
¸nûi!kharus di xrat.
10.3 ÆAposa tama hâ tsî Æaposa dŒÅgaugu
ÆGau!nâ-ao-i ge nî !hara!âi mâtikœ !gâise i go mâ ÆkhƒÆkhƒsenao-i hoa-e Åœ-aisa Æg¡badi hîa ÆkhƒÆkhƒ!âb
!nâ xoa!gƒ!gƒsaga a sŒ!nâ !khaisa, tsî n‡sa xu nî mû¸an Ækhƒ mâ hoa!nƒ-aixa ai!gûsa i go ÆkhƒÆkhƒsenao-e
a sŒ!nâsa. !Nƒsa !nƒdes ge n‡sa Æaposa tama hâ Ågaub ai a dŒhe Ækhƒ daoÆgausa mû!haradi mâ ÅguiÅguibe
Ågôa-i hoa-i ai!gûs hîa ÆkhƒÆkhƒsens ¸ama hâs xa, tsî !âisens di mâsigu !nâ x¡nan ra ôa!nâ, Ænâu!ƒ Œ ran tsî
ÅhaoÅhaosa ¸ansa, ¸ansa sîsen¸ui-¡, Ænâu¸harugu, ¡!oasa Ågauga Ågora!gâbasen, tsî Æîn di hoa!nâ-aixa Æhaos
!nâ-¡.
¸Hâbasa i karao !hara!âisa !nƒsase Æaposa Ågaub ai !amÆaresa, o i ge Ægau!nâ-ao-e Œ Ækhƒ i as kœse Ækhƒ
mâsi!nôab Ænaetisa ÆkhƒÆkhƒsens tsî !âisens di mâsigu !aroma nî sîsen¡ Ågôa-i di Ækhƒsiga !âis !aroma.
Sîsen¡s Ænaetisa xoasa tsî amke-aibe !âidi dis ge Åoro ÅnœÆguib Åœ-aisa Æg¡badi dib Åguiba !hara!âi Ækhƒ tsî
30 Grade 4 – 7, Khoekhoegowab First Language Senior Primary Phase, NIED 2015
Ænƒ-amaga kai Æaeba !khœ¸gƒ tide. !Nubu !âidi ge !âb ÆkhƒÆkhƒsens dib Åguiba nî ¡ tsî kaise Åœ-aisa soan
!nâ Ågui hoaraga ÆkhƒÆkhƒsens di Æaeba nî ¡.
10.4 Kœ!gâs Ægau!nâs tsî ÆkhƒÆkhƒsens dis
¸Ans hîa ra Æaposa tama tsî Æaposa garu a !hara!âisa xu hœhes ge Ægau!nâ-aso-i xa nî sîsen¡he ¸hâbasa-i
asa ÆkhƒÆkhƒÅgaugu tsî huisenx¡na unusa în Ågau mâ ÅguiÅguibe ÆkhƒÆkhƒsenao-i di ai!gûs tsî ¸hâsigu tawa.
Mâ dana Åguisib Ægau!nâs di Åams hoas ai, mâ terms di Åams ai, i ge Ægau!nâ-ao-e ÆkhƒÆkhƒsenaon Åkha Åhao
hâse, dŒÅgaub Ægui¸amdi, ÆhaoÅgaub, tare-en ÆkhƒÆkhƒsenaona ÆkhƒÆkhƒsen hâs, tsî taren a dŒhe Ækhƒ
!khaisa î i sîsen!nâhe ra mâsib tsî sŒ!nâdi !gubis dide !gâi!gâi!nâhe Ækhƒ.
10.5 ÆAposa ¸an¸ui!khaidi ai !gao!gaosa xratgu
Xratgu ga garu-a !hara!âis !nâ mƒheo, o i ge a ¸hâ¸hâsa Æîgu nî ama !harigu !Gao!gao ÆKhƒsigu
ÆkhƒÆkhƒsenao-i ge sŒ!nâgu di !harode Ægau¸uisa, tsî i mâtikœ !gâisen ge nau ÆkhƒÆkhƒsenaona dŒs
Åkha !gaeÆarehe tide tamas ka io Æaposa persentasis ÆkhƒÆkhƒsenaon nî Xrat As, Bs, Cs tsî Ænƒti mƒhe
¸âiÅgauba !oa dŒhe tide (ÆguiÆapoÆaposa Ånœgu). ÆAposa ¸an¸ui!khaidi di !hara!âis !nâs ge mâ xoamûs di
xrats hoasa xoa!gƒ!gƒs Ægui!ƒ ras tarena i ÆkhƒÆkhƒsenao-e nî dŒÅgauÆgaus Ænƒ xratsa hœs !aromasa ¡hâ.
Xratgu di xoa!gƒ!gƒdi ge mâ ÆkhƒÆkhƒ!âb hoab !aroma kurikorobe nî ¸gaekhâihe. Kaise i ge ¸hâ¸hâsa
Ægau!nâ-aon Ågui !âb !nâ ra sîsenn nî sîsenÆaresa în Ågui!nâxa Ænâu!ƒ-aisa mâti di xratgu xoa!gƒ!gƒde ra
¸âibasen !khais, tsî mâti di nî garu a !hara!âis !nâ sîsen¸uihes xa ¡hâ, îgu xratga ¸hanuse tsî Ågui!nâxase
ÆkhƒÆkhƒ!âgu !nâ mƒhe. O Ågui i ge !hara!âis di !gôaga nî ¸gom¸gomsa.
10.6 Xratgu xoa!gƒ!gƒs
ÆKhƒÆkhƒsenao-i di !khœ!namisa sŒ!nâs Åœ-aisa Æg¡badi !nâs ge mâ ÆkhƒÆkhƒ!âb !nâ xoamûdi !nâ Asa xu Es
kœse hâ xratgu !nâ nî Ægau¸uihe, tsîs ge Asa hoan xa a Ågawi sî Esa hoan xa a ¸am. Xoamûdi xratgu ga
mƒhe, o i ge ¸hâbasa Æîgu nî ama sŒ!nâdi ÆkhƒÆkhƒsenaon dide hîa Ækhƒsigu Åkha !gaeÆaresase nî Ægau¸uisa.
!GaeÆares hîa xoamûdi !nâ hâ xratgu tsî Åœ-aisa Æg¡badi !nâ hâs ge !naka ra Ægau¸uihe. ‰ Ækhƒ i as kœseb ge
xoamûs ai hâ xrata !oa !gôab ase nî sîsen¡he, persentasib di soas !nâ.
Xrat % ÅNœb
(Xrt 4 - 7)
Xratgu xoa!gƒ!gƒs
A 80%+ SŒ!nâ hâ kaise ¸oa¸amsase Åœ-aisa Æg¡bade. ÆKhƒÆkhƒsenao-i ge kaise mâ¸oa hâ
hoaraga !khaidi Ækhƒsib didi !nâ.
B 70-79% SŒ!nâ hâ kaise !gâise Åœ-aisa Æg¡bade. ÆKhƒÆkhƒsenao-i di sŒ!nâs ge ÆaeguÅnœb di
¸gaoÅkhƒdi ¸am!nâ Ægoe tsî i ge ÆkhƒÆkhƒsenao-e kaise Ågapise !nƒsa !khaidi Ækhƒsib didi
!nâ a !gâi.
C 60-69% SŒ!nâ hâ !gâise Åœ-aisa Æg¡bade. ÆKhƒÆkhƒsenao-i ge Åœ-aisa Æg¡bade Ægoe¸am hâ tsî
Å¡hesa mâsigu tsî Ågaugu !nâ sîsen¡ Ækhƒ.
D 50-59% SŒ!nâ hâ ¸khî¸khîsase Åœ-aisa Æg¡bade. ÆKhƒÆkhƒsenao-i di sŒ!nâs ge ÆaeguÅnœb
¸gaoÅkhƒdi Åkha ra !gûÆare. ÆKhƒÆkhƒsenao-i ge tsâse ÆkhƒÆkhƒsens ¸khâ!nâsa Ånî !khaidi
!nâ ¸hâba Ækhƒ.
E 40-49% SŒ!nâ hâ Æîb a Åoro !gôab Åœ-aisa Æg¡badi diba tsî Ækhƒsiba ¡hâse !gawaÅîhe Ækhƒ.
ÆKhƒÆkhƒsenao-i tsâse hoaraga Ækhƒsiga Åœ-aisa Æg¡badi diga sŒ!nâ tama hâ, xawes ge Æî-i
di sŒ!nâsa Æîb a Åoro Ækhƒsib di !hariba !nƒ hâ. ÆKhƒÆkhƒsenao-i ge ÆkhƒÆkhƒsens di
¸khâ!nâsa !nƒsa !harigu !nâ ¸hâba hâ.
U 0-39% SŒ!nâ hâ Æîb a Åoro !gôab Åœ-aisa Æg¡badi diba. ÆKhƒÆkhƒsenao-i ge Ækhƒ tama hâ Åoro
dommi di Ækhƒsib di !harib Åœ-aisa Æg¡badi diba sŒ!nâsa, kaise khora¸uisa huib Ægau!nâ-
ao-i dib sîn Åkha. ÆKhƒÆkhƒsenao-i ge kaise ÆkhœÆkhœsa ÆkhƒÆkhƒsens di ¸khâ!nâsa ¸hâba
hâ.
31 Grade 4 – 7, Khoekhoegowab First Language Senior Primary Phase, NIED 2015
10.7 !Hara!âisa dŒs tsî xoamâis
Garu a !hara!âis ge nî ÅaweÆguihe tsî saoguba !oa Ægui¸uihe kurib di tsoatsoas ai, tsî nî Œ Ækhƒ i as kœse
supuse ¡hâhe. !Gôagu hîa ra !gubis di ƃxasin, dŒhe ra Æaxasin, pojekdi Ægui¸amdi, oms tawa ra dŒhe
sîsenni, tsî !nubu !âidi hîa ra !hoa¸am!khais di Åams ai mƒhedi ge garu a !hara!âis !aroma a xoamâihe
Ækhƒ.
10.8 !Hara!âis Æg¡badi
!Hara!âis Æg¡badi ¸guro gowab didi ge:
10.8.1 !Gâs tsî !hoas
ÆKhƒÆkhƒsenao-i ge nî Ækhƒ î i:
1. !gâ !gao!gâxase tsî kœÅî amke-aibe !âde tsî Ågau tsî ¸nuwikhâi rase oe-am Ænâu!ƒs tsî !gôa!gâsa Ægaus
!aroma
2. Ænâu¸harugu hœ!âsens tsî !gâi sîsen¸uib Åkha, gowas/!hoasa ra !kharaga mâsigu tsî Ænâu¸harugus
!aromadi tawa Ågau kaise, tsî Æhao !gâi sîsen¸uib Åkha sîsenÆare!nâhe ra !hoa¸harugudi !nâ
3. mâi-ai!â ¸khanuse, !nubu!gupuse tsaî ¸hanu saogub !nâ ¸ans, mû¸gƒÅgaugu tsî ¸âiÅgauga tsîna, !gâ-aon
tsî !aromas tawa ra Ågause
10.8.2 Khomais tsî xoas
ÆKhƒÆkhƒsenao-i ge nî Ækhƒ î i:
1. khomai !garise ¸œrisasib, ¸khanusib tsî Ænâu!ƒ rase khomai!âsa
2. dŒÅgauÆgau Ænâu!ƒ tsî Ågora!gâ rase kœÅîs xoa¸ans di khomai!âdi tsî ¸ansa !khœ¸gƒ hâ khomai!âna;
khomai!âs !amÆaresa Ågaugu tsî xoa-ao-i di xoaÅgauba
3. !amÆare !kharaga !âna ¸nuwi rase, Æî-aitsamas !aroma tsî sîsenxa-¡s ¸hâsigu !aroma, Ågau ra
gowaÅîÅgaub tsî !hoaÅgaub tsîna ra !kharaga ¸âibasen!nôan tsî xoaÅgoradi !nâ sîsen¡se
10.8.3 GowasîsenÅgaub tsî mîdiÆuib
ÆKhƒÆkhƒsenao-i ge nî Ækhƒ î i:
1. sîsen¸ui ¸œrisasiba xoamû¸gais, xoasaon tsî gowa¸ans !nâ
2. sîsen¡ Ågau ra tsî ¸âi¸uisa mîdiÆuib tsî ¸khoamîna
3. sîsen¡ !gâi sîsen¸guib Åkha !kharaga mî!nôana
4. sîsen¡ !kharaga Ågaugu ai !amÆaresa ¸âibasenga
10.9 Garu a !hara!âis: khora¸uisa daoÆgaudi
ÅNî khami kœ !gôab di garu a !hara!âis Æaxasin ge terms !nâ Æhûihe, xratga mƒbahe tsî nî xoamâihe. N‡
garu a !hara!âidi ge ¸œrisase nî ÅaweÆguihe tsî kœ!gâ¸haweb, kœ!gâs di kœÅî !khaidi tamas ka io
memoranduma !oa nî kœ!gâhe KœÅîhe nî !khaidi Æaxasina !hara!âis tawa di ge !hara!âis Æaxasib ai!â
ÆkhƒÆkhƒsenao-e nî mƒhe, xawe !âidi tawas ose. ÆGauÆgaudi dŒhe ge sîsenni didi hîan ge ÆkhƒÆkhƒsenaona
!gâi, ÆaeguÅnœb tsî ¸am !gôaga hœ!nân, tsî Ækhƒti xoasa Ægui¸ams tsî kœ!gâ¸haweb ge skoli tawa nî
¡hâÅgarahe sao ra kurib di Åams kœse. ÆGau!nâ-aon ge Æhûi Ækhƒ xratgan nî mƒ tsî/tamas ka io xoamâisa
¸gaoÅkhƒhe ras xa !nƒsa garu a !hara!âide ¸nuwikhâi ra !aromadi !aroma. Kurib Åams di !khœ!nami ra xrats
ge !hara!âis Ægui¸amdi ÆkhƒÆkhƒ¸gaekhâib !nâ mâdi ai Ågui nî !gao!gaosa.
10.9.1 !Gâs tsî !hoas
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge Åorodomma Ågui !nƒsa termaini !nâ Æaposase nî !âihe. ÆNƒs !aroman ge Ægau!nâ-aona
!gâs di !âisa nî ¸gaekhâi îs xoab !nâ !ereamhe. !Gôagu ge !Gâs di !Khƒ!âis di kolommi !nâ ra Garu a
!Hara!âis di ¸Haweb ai xoa¸gƒhe.
32 Grade 4 – 7, Khoekhoegowab First Language Senior Primary Phase, NIED 2015
ÆKhƒÆkhƒsenaon di !hoas di Ækhƒsib ge Åorodomma Ågui !nƒsa termaini !nâ nî !âihe. (ÆNâu¸harugus Åguis
ose, xawe mâi-ai!âs tsî sîsenÆareb Ækhƒsigu tsîn). !Gôagu ge ¸hanu kolommi !nâ Garu a !Hara!âis di
¸Haweb ai ra xoa¸gƒhe.
10.9.2 Khomais tsî xoas
!Garise khomais
!Garise khomais Ækhƒsib ge Åorodomma Ågui !nƒsa terms !nâ nî !âihe. N‡s ge khomai!âs Ånain
ÆkhƒÆkhƒsenaona ai¸homi hâs ¸ama nî dŒhe. ÆGau!nâ-ao-i ge khomais di !khƒ!âisa !hara!âi Ækhƒ dina dîs
!nâ-¡ tsîn ge ÆkhƒÆkhƒsenaona amke-aibese nî !eream, xawe ¸âis !nâ ¡hâ Æaposa !hara!âis khomais
!khƒ!âis dis ge khomais !khƒ!âis di !âisendi !nâ ra dŒhe.
Xoa¸ans
ÅOrodomma Ågui !nubu Ægui¸ams tamas ka io !âis xoaÆguisa xoa¸ans ¸khanis ¸ama hâsa nî kœ!gâhe terms
!nâ tsî !gôaga nî ¸hanu kolommi !nâ garu a !hara!âis di ¸haweb ai xoa¸gƒhe.
ÆKhƒÆkhƒsens xoa¸ans dis ge !nona !âde !khœ¸gƒ hâ: ¸hauxoas (prosas), Åhuru!âs tsî ÅgaiÅgaru¸ans tsîde.
Hoa !nona genregu Æaposa amke-aibe !hara!âis di !â Ækhƒ tsî xoab !nâs tsîna !âihe Ækhƒ.
(i) ¸Hauxoas (gaxu Ægae¸hôas tamas ka io !nubu Ægae¸hôadi)
!Khœ¸gƒb ge Åhuru-aon tsî saogub !nae!khaidi dib, dŒgu tsî sao!gon ra x¡n ai !gao!gaosase nî
ÆkhƒÆkhƒsenhe. Xoasa dîdi ge tsuwu¸uisa !âs ai nî !gao!gaosa. ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî aitsama
!ereamde sîsen¸ui Ækhƒ Ænƒ !âsa ra sîsen¡se. Senior ¸Am !Harib !nâ di ge !âde Ånî khama Œ
!gamsib kœse nî ÆkhƒÆkhƒsenhe.
(ii) ÅHuru!âs
!Nubu Åhuru!âs, tamas ka io Ågui Åhuru!âÅgoras ge ÆkhƒÆkhƒsenhe Ækhƒ. !Khœ¸gƒb ge Åhuru-aon tsî
saogub !nae!khaidi dib, dŒgu tsî sao!gon ra x¡n ai !gao!gaosase nî ÆkhƒÆkhƒsenhe. Xoasa dîdi ge
tsuwu¸uisa !âs ai nî !gao!gaosa. ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî aitsama !ereamde sîsen¸ui Ækhƒ Ænƒ !âsa ra
sîsen¡se.
(iii) ÅGaiÅgaru¸ans
Mûhesa tsî mûhesa tama Ågaipetsanan ge !hara!âis !aroma sîsen¡he Ækhƒ, tsî dîdi ge n‡ !âs ai nî
!gao!gaosa. ÆKhƒÆkhƒsenaon ge !khœ¸gƒb (!nƒmâb) Ågaipetsanas diba Ænâu!ƒs ¸ama Ågui !âihe
tide, xawe Æîn Ækhƒsib mûnanaiba mû!ƒ tsî mî Ækhƒs mâ sîse¸uibas Ænƒ !khaisa ¡hâsa. ÆKhƒtin ge
gowab tsî xoa¸ans !khaidi terms !nân ge ÆkhƒÆkhƒhede tsîna nî mû!ƒ Ækhƒ.
XoaÆguisa khomais mâ xrats hoas !aroma:
Xrat 4: 3 Ågaipetsanadi TSÎ 1 !nubu Åhuru!âs/Åhuru!âÅgoras TSÎ 1 gaxu Ægae¸hôas TAMAS KA IO 3
!nubu Ægae¸hôade kurib !nâ.
Xrat 5: 4 Ågaipetsanadi TSÎ 1 !nubu Åhuru!âs/Åhuru!âÅgoras TSÎ 1 gaxu Ægae¸hôas TAMAS KA IO 4
!nubu Ægae¸hôade kurib !nâ.
Xrat 6: 5 Ågaipetsanadi TSÎ 1 !nubu Åhuru!âs TSÎ 1 gaxu Ægae¸hôas TAMAS KA IO 5 !nubu
Ægae¸hôade kurib !nâ.
Xrat 7: 6 Ågaipetsanadi TSÎ 1 !nubu Åhuru!âs TSÎ 1 gaxu Ægae¸hôas TAMAS KA IO 6 !nubu
Ægae¸hôade kurib !nâ.
Khomais tsî daoÆgausa xoas
Khomai!âdi hîa !kharaga dî!nôade ¡hâdi hîa nî Ænâu!ƒs mûmûsa tsî ¸gan!gâsa ¸âibasens tsîra hoara !âidi,
ge Æaeba xu Æaeb Æga hoaraga terms !nâ nî !hara!âihe. ÅOrodomma Ågui khomais !khƒ!âis Ægui¸ams ge nî
xoamâihe Ægau!nâ-ao-i xa Æaposa garu a !hara!âis !aroma tsî !hara!âis !gôagu ¸haweb ai nî xoamâihe.
33 Grade 4 – 7, Khoekhoegowab First Language Senior Primary Phase, NIED 2015
ÆGui¸amdi ge nî mƒhe hîa nî ÆkhƒÆkhƒsenaon di Ækhƒsib ¸ansa Ågui tamas ka io !nƒsa !âdi tsî/tamas ka io
mûhe Ækhƒ x¡na Ånî Ågaub ai Ækhawa mƒ-oasa nî !âide. AiÆgaudi n‡ti Œ daoÆgausa xoas didi ge ¸ansa
tani!kharusa xoa!gƒ!gƒs asa xu xoa¸gƒ!nâ¸haweb Æga, ¸ansa !khœ¸gƒ hâ !âsa xu kolomgu !nâ Åguiti Œ tsî
!kharaga !khaide ra mâisaoguse, tamas ka io xrafikdi, !h¡¸hawegu, ¸oaÅnanumâsib !nurigu, ts. Æn. xoamâis
tamas ka io !khœ!namis Åkha.
Garu a xoas
ÅOrodomma Ågui !amÆares tsî Ågui !nubu xoa!âs ge terms !nâ nî kœ!gâhe tsî !gôaga garu a !hara!âis di
¸haweb ai nî xoa¸gƒhe. (ÆKhƒÆkhƒsenaon xrat 4s tsî 5s tsîn din ge kaise ¸œse !hâuâihe tide !amÆareb di
mîdi!gôab Åkha; ¸âis ge Ækhoaba ai xoas ai ga ¸nûihe.)
Xoahe ra Ægui¸amdi ge Æaupexa sao ra gaxusiba nî ¡hâ:
!AmÆaresîsenni:
Xrat 4: 100 - 180 mîdi
Xrat 5: 120 - 150 mîdi
Xrat 6: 150 - 180 mîdi
Xrat 7: 180 - 200 mîdi
!Nubu Ægui¸amdi:
Xrat 4: 60 - 80 mîdi
Xrat 5: 80 - 100 mîdi
Xrat 6: 100 - 120 mîdi
Xrat 7: 120 - 150 mîdi
10.9.3 Gowa¸ans tsî mîdiÆuib
Gowa¸ans
ÅGaisa !gao!gaob gowa¸ans dib ge ÆkhƒÆkhƒsenaona nî Œ Ækhƒ kaiba în Æîn gowaba ¸œrisase, ¸khanuse tsî
Ågau rase sîsen¡. Gowab di Ægarugu ge nî !hara!âihe !kharaga Ågauga ra sîsen¡se (soade xoa¸gƒ!nâs !âidi,
¸gui!nâgu Æhûis dîdi, x¡na ÅhaoÅhaos dîdi, ts. Æn.), xawe i ge a ¸hâ¸hâsa Æîn di Ækhƒsib n‡ Ægaraga sîsenxa
kais digu tsîn nî !hara!âihesa. !Gôagu Åorodomma Ågui gowa¸ans !âis terms !nâs digu ge Ægau!nâ-ao-i xa nî
xoamâihe Æaposa garu a !hara!âis !aroma tsî !hara!âis di ¸haweb ai nî xoa¸gƒhe.
Xoamû¸gais
Xoamû¸gais !âidi !kharaga dŒÅgaugu ai, tsî xoaxoas hîa ra ¸âibasengu tamas ka io xoaÅgorasa !khœ¸gƒ hâs
ge ÆkhƒÆkhƒsenaona ra khomaibahe Æîn di xoamû¸gais di Ækhƒsiba gowab !nâ !hara!âis !aroma. ¸Hâ¸hâsa
i ge a ÆkhƒÆkhƒsenaon nî hoaÆae xoaxoasa dŒ kaihesa. Xoaxoadi ge mîdi hîa ge wekheb tamas ka io terms
tamas ka io kurib !nâ ge hœhe di tsî ¸âibasens Åkha ÆkhƒÆkhƒhede nî !khœ¸gƒ. Aitsama ÆkhƒÆkhƒsenaon
tamas ka io Åhœsan xa kœ!gâhe Ækhƒ. ÅOrodomma i ge Ågui xoaxoasa terms !nâ nî Ægau!nâ-ao-i xa kœ!gâhe
Æaposa garu a !hara!âis !aroma tsî gu ge !gôaga garu a !hara!âis di ¸haweb ai nî xoa¸gƒhe.
34 Grade 4 – 7, Khoekhoegowab First Language Senior Primary Phase, NIED 2015
10.9.4 !Khœ!namis garu a !hara!âis dis terms !nâ
ÆKhƒsib !Gôab Kai!gôab
1 !Gâs tsî !hoas
!Gâs !khƒ!âis 10
!Hoas Æaxasib 10
Kai!gôab 20
2 Khomais tsî xoas
!Garise khomais 10
Xoa¸ans 10
Khomais tsî daoÆgausa xoas 20
!AmÆares 10
!Nubu Ægui¸ams 10
Kai!gôab 60
3 Gowa¸ans tsî mîdiÆuib
Gowa¸ans 10
Xoaxoas 10
20
KAI!GÔAB 100
10.9.5 Terms Åams di !gôab !nurib !aroma
Garu a !hara!âis di !gôab Ågui terms dib 100sa xu hâ. N‡ !gôab ge ænurib æaroma 1ro tsî 2Æî termra Åams ai
nî sîsen¡he.
!Gâi ¸âiÅgauba !amÆarena xoasa ¸nuwibas æaroma gu ge skolga ga ¸gœsen ÆkhƒÆkhƒsenaona æamÆares tsî
ænubu xoaæâna Åuni ts‡s skoli dis ai xoa kaisa Æîna skoli tawa ¡hâs æaroma.
10.10 Kurib Åams di !âis: khora¸uisa daoÆgaudi
ÆGâu!nƒbe kuribÅams di !âis ge Khoekhoegowab ¸Guro Gowab !nâ ra xoahe. !Aromas n‡ !âis dis ge mâ
Ånœb kœse i go mâ ÆkhƒÆkhƒsenao-i hoa-e Ækhƒsiga sŒ!nâ !khaisa !haras !aroma hâ. N‡ !âide ai¸homibasen
tsî dŒ¸uis ge tƒ Ågam wekhekha xa !nƒsa Æaeba kurib Åams ai nî !khœ¸gƒ.
35 Grade 4 – 7, Khoekhoegowab First Language Senior Primary Phase, NIED 2015
Kurib Åams di !âisa ge Ågam dî¸hawega !khœ¸gƒ hâ.
Dî¸haweb XRAT 4 ÆAeb !Gôab
1ro
Dî¸haweb:
Khomais
!khƒ!âis
1ro Dî ¸haweb ge Ågam !âkha xu !amÆaresa. Dîdi ge ¸gui!nâgu Æhûixu
dîdi, ama/ama tama dîdi, Åguiros dîdi, tsî ¸âibasengu !nâ ra !ereamhe
dîdi tsî gowaba sîsen¡s ¸ama hâ dîdi.
1ro !Âb: Khomais ÆKhƒsigu (20 !gôab)
Dîdi ge Ågui tamas ka io Ågam mûhe tama Ægaeba ra, ¸ansa !khœ¸gƒ hâ
tamas ka io xoa!gƒ!gƒ ra khomai!âs, hîa Ågaipetsanas tsîna a !khœ¸gƒ
Ækhƒn ¸ama dîhe Ækhƒ. Khomai!âs ge 150 – 200 mîdi gaxusiba nî
¡hâ. Mûhesa x¡n (aiÆg. ÆgaeÆgaeÅnœÆnâdi, ¸harugu¸an¸andi, xrafikn)
tsîn ge khomai!âdi tawa Åarosen hâse sîsen¡he Ækhƒ. Tƒ Ågui
!khœ¸gƒba ¡hâ !âra sîsen¡. Dîdi ge Ænâu!ƒsa nî !hara!âi tsî hara Ånœb
di dîde nî !khœ¸gƒ hîa ra !oa!¡ hâ tsî mû¸gƒb ai !gao!gaosa ¸âibasens
ai !gao!gaosa Ænâu!ƒhesa !âise !kharagagu !gomsib !harib ai hâde.
2Æî !Âb: Gowa¸ans (10 !gôab)
Dîdi ge gowab Ægaragu terms/kurib !nâ ge ÆkhƒÆkhƒhegu ¸ama hâ,
aiÆg. xoasaodi, mî!nôan, Æaegu, ¸âibasen!amÆares, ts. Æn
1 iri
30
2Æî Dî¸haweb
Garu a Xoas
!AmÆareb (20 !gôab)
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge ama tamas ka io ¸âi¸uisa Ægaeba ra !amÆareba
Åguis n‡ haka ¸âi¸am!khaidi dis ¸ama nî xoa (15sa – 20 ¸âibasenga).
¸Gao¸gao!nâ ra x¡n ge ¸hâbasa i apa nî mƒhe, xawe Åorose nî
sîsen¡he.
45
minitgu
20
KAI!GÔAB (1ro tsî 2Æî Dî¸hawekha): 50
36 Grade 4 – 7, Khoekhoegowab First Language Senior Primary Phase, NIED 2015
Dî¸haweb XRAT 5 ÆAeb !Gôab
1ro
Dî¸haweb:
Khomais
!khƒ!âis
1ro Dî¸haweb ge Ågam !âkha xu !amÆaresa. Dîdi ge ¸gui!nâgu Æhûixu
dîdi, ama/ama tama dîdi, Åguiros dîdi, tsî ¸âibasengu !nâ ra !ereamhe
dîdi tsî gowaba sîsen¡s ¸ama hâ dîdi.
1ro !Âb: Khomais ÆKhƒsigu (20 !gôab)
Hoa khomais !khƒ!âis dîdi (10 !gôab) tsî daoÆgausa xoas dîdi (10
!gôab) ge Ågui tamas ka io Ågam mûhe tama Ægaeba ra, ¸ansa !khœ¸gƒ
hâ tamas ka io xoa!gƒ!gƒ ra khomai!âs ai hâ, Ågaipetsanas tsîna a
!khœ¸gƒ Ækhƒ. Mâ !âs hoas ge Æaupexa 200 – 250 mîdi gaxusiba nî
¡hâ. Tƒ Ågui !khœ¸gƒba ¡hâ !âra sîsen¡. Khomai!âdi ge mûhesa
x¡na !khœ¸gƒ Ækhƒ (aiÆg. ÆgaeÆgaeÅnœÆnâdi, ¸harugu¸an¸andi, xrafikn)
khomai!âra tawa ra hƒÅarose. Dîdi ge Ænâu!ƒsa nî !hara!âi tsî Ånœb di
dîde nî !khœ¸gƒ hîa ra !oa!¡ hâ tsî mû¸gƒb ai !gao!gaosa ¸âibasens
ai !gao!gaosa Ænâu!ƒhesa !âise !kharagagu !gomsib !harib ai hâde.
2Æî !Âb: Gowa¸ans (10 !gôab)
Dîdi ge gowab Ægaragu terms/kurib !nâ ge ÆkhƒÆkhƒhegu ¸ama hâ,
aiÆgause xoasaodi, mî!nôan, Æaegu, ¸âibasen!amÆares, tsî Ænƒti.
1 iri 15
minitgu
30
2Æî Dî¸haweb
Garu a Xoas
!AmÆareb (20 !gôab)
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge Åguis n‡ haka ¸âi¸am!khaidi dis ¸ama Ægaeba ra
!amÆaresa nî xoa. (120 - 150 mîdi).
1 iri
20
KAI!GÔAB (1ro tsî 2Æî Dî¸hawekha): 50
37 Grade 4 – 7, Khoekhoegowab First Language Senior Primary Phase, NIED 2015
Dî¸haweb XRAT 6 & 7 ÆAeb !Gôab
1ro
Dî¸haweb:
Khomais
!khƒ!âis
1ro Dî ¸haweb ge Ågam !âkha xu !amÆaresa. Dîdi ge ¸gui!nâgu Æhûixu
dîdi, ama/ama tama dîdi, Åguiros dîdi, tsî ¸âibasengu !nâ ra !ereamhe
dîdi tsîna !khœ¸gƒ hâ.
1ro !Âb: Khomais ÆKhƒsigu (50 !gôab)
Hoa khomais !khƒ!âis dîdi tsî daoÆgausa xoas dîdi ge Ågam tamas ka
io !nona mûhe tama Ægaeba ra, ¸ansa !khœ¸gƒ hâ tamas ka io
xoa!gƒ!gƒ ra khomai!âdi ai hâ Ækhƒ. Mâ !âs hoas ge Xrat 6s !aroma
Æaupexa 250 – 300 mîdi gaxusiba nî ¡hâ tsî Xrat 7s !aroma 350 –
400 mîde. Khomai!âdi ge mûhesa x¡na !khœ¸gƒ Ækhƒ (aiÆg.
ÆgaeÆgaeÅnœÆnâdi, ¸harugu¸an¸andi, tafelgu tsî xrafikn). Tƒ Ågam !âra
hîa Ågui Ågauba ¡hâ ra sîsen¡. !Khƒ!âis dîdi ge Ånœb di dîde nî !khœ¸gƒ
hîa !oa hâ tsî ¸gan!gâsase hâ ¸âibasensa ¡hâ !â !khargagu !gomsib
!harib ai hâde.
2Æî !Âb: Xoa¸ans (10 !gôab)
!Nubu!nâb dîdi hîa xoa¸ans di !âs ai !gao!gaosadi ge nî dîhe, Åuni
tems !nâ goro ÆkhƒÆkhƒhes ¸ama. Dîdi ge Åœ-aisa Æg¡badi hîa
ÆkhƒÆkhƒhe ra !khœ¸gƒb xoa¸ans dib !nâ mâde nî !âi
3Æî !Âb: Gowa¸ans (20 !gôab)
Dîdi ge gowab Ægaragu terms/kurib !nâ ge ÆkhƒÆkhƒhegu ¸ama hâ,
aiÆg. xoasaodi, mî!nôan, Æaegu, ¸âibasen!amÆares, ts. Æn. Dîdi ge Åœ-
aisa Æg¡badi hîa ÆkhƒÆkhƒhe ra !khœ¸gƒb gowa¸ans dib !nâ mâde
nî !âi.
1 iri 45
minitgu
80
2Æî Dî¸haweb
Garu a Xoas
!AmÆareb (20 !gôab)
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge Åguis n‡ haka ¸âi¸am!khaidi dis ¸ama Ægaeba ra
!amÆaresa nî xoa. (Xrat 6: 150-180 mîdi; Xrat 7: 180 – 200 mîdi).
1 iri
20
KAI!GÔAB (1ro tsî 2Æî Dî¸hawekha): 100 ÷ 2 = 50
38 Grade 4 – 7, Khoekhoegowab First Language Senior Primary Phase, NIED 2015
10.11 !Kharus !gôagu
Garu a !hara!âisa ge 50% kurib Åams di xrati tawa ra Åaro tsîs ge Ægâu!nƒbe kurib Åams di !âisa 50% ra Åaro.
[50 !gôab + 50 !gôab = 100].
ÅNœb mâ !hara!âis !âb dib ge sao rase hâ:
Xrat 4s tsî 5s
!ÂB XOA!G¶!G¶S !GÔAGU ÅN™B
Garu a !Hara!âis !Kharaga gowab Ækhƒsigu 100 50%
Xoasa !Âis 1ro Dî¸haweb 30 30%
2Æî Dî¸haweb 20 20%
Kai!gôab 100%
Xrat 6s tsî 7s
!ÂB XOA!G¶!G¶S !GÔAGU ÅN™B
Garu-a !Hara!âis !Kharaga gowab Ækhƒsigu 100 50%
Xoasa !Âis 1ro Dî¸haweb 70 35%
2Æî Dî¸haweb 30 15%
Kai!gôab 100%
10.12 !ÂiÅgora!gâs daoÆgaub
!Hara!âis ÆG¡bas Garu-a !Hara!âis 1ro Dî¸haweb 2Æî Dî¸haweb
!Gâs & !hoas 1
!Gâs & !hoas 2
!Gâs & !hoas 3
Khomais & xoas 1
Khomais & xoas 2
Khomais & xoas 3
Gowa¸ans & mîdiÆuib 1
Gowa¸ans & mîdiÆuib 2
Gowa¸ans & mîdiÆuib 3
Gowa¸ans & mîdiÆuib 4
39 Grade 4 – 7, Khoekhoegowab First Language Senior Primary Phase, NIED 2015
A ¸Âkhaob: MîdiÆuib
antagonib/.s mâ!oa-ao-i ¸khanis, Åhuru!âs tamas ka io gonŒsib !nâ; Æî-i
¸¡gu tamas ka io tanisens Åkha ra protagoni-e mâ!oa
xoa-ao-i xoaÅgaub xoa-ao-i di sîsen¡s mîdi, Ægâi¸uisendi, mî!nôan, !âs
!amÆareb, ts. Æn.
ÅkhƒÆhûis ¸hanu-ai tama ai!h¡sa Æam kais tamas ka io ¸hanu-ai
tamase x¡-e !huisas
¸haugowab !gaeÆares hîa Ågam mîra Æaegu hâs mâxœÅkhƒgu ra hâse ra
Æîra sîsen¡he hâ xui-ao, aiÆgause haisa !gau
¸âÆaemîs mîs hîa ra ¸âibasengu, !garu ¸âibasengu tsî mîde !gaeÆares
ÆnaeÆgaus x¡-i hîats ra mû tamas ka io Ænâu i hîa ra oe-amÅgaugu
!aroma i !gâ-ao-i tamas ka io mû-ao-i !nâ, tamas ka io ra
hƒÅaro ra ¸ansa mƒ, aiÆgause !gawigu ra Åuidi ai ¸nau tsî
huri-amanin ra ƒ !khais di Åœb ge ra !gâ-ao-i tamas ka io
mû-ao-e mîba hurib Åg¡ses a !khaisa.
¸haitsi gowa¸ui hoaraga x¡na !gƒsa tsî mûhœhe Ækhƒse, îganÅg‡b
!nâ mâi tamase
gowab Ægaragu ÆguiÆapoÆaposa gowab Ægaragu gowa-i !nâ xoas tsî !hoas
!aroma
¸ansa !khœ¸gƒ hâ !âdi N‡ !âdi ge sao rana !khœ¸gƒ hâ:
Ægui!ƒs (¸ansa ra mƒ, Ægui!ƒde tsî xoa!gƒ!gƒde ra mƒ,
ÅgopeÅnœ tsî mâi!oagu. AiÆgaudi Ægui!ƒ ra !âdi din:
!om¸khanidi, ¸hôan, anu¸hôa¸khanigu xoa!âdi, ts. Æn.)
¸gaenam!gâgus tsî !hoadans !âdi (ôa-am ra khomai-
aona hœsa Æîn ra ¸gom x¡na !oa. AiÆgaudi: ¸gŒ¸gœs
gowaÅîdi tsî xoasa ¸âiÅgaugu, hares xoasa x¡n, khoesi
¸hanugu, tarekhoedi ¸hanugu, ¸hôa¸khanib dana!âs,
ÆamaÆamadi, ¸hôa¸khanib !oa ra xoahe sî¸khanidi)
¸gui!nâxa Ågaugu !âdi (websaetgu, Ægau¸ûi¸khanin,
mîmâi!gaeÆares, daoÆgaugu, ôa!nâdi !nurigu) !gâise
xoa!gƒ!gƒsa daoÆgaudi Åkha, aiÆgause sâiÅgaugu, dŒtoas
Æaegu, ÅapeÆguigu, ÅnœÆnâdi, xoa¸gƒdi, !h¡¸hawegu tsî
xrafikgu.
ÅnœÆnâ-ao-i khoe-i hîa ra Ægui!ƒ tamas ka io ra î-î ai-Œsiga ¸khani-i tamas
ka io elektronib !âs !nâ/!aroma dŒ i
¸gan!gâsa !oa mîhe tama hâ, xawe Ænâu!ƒhe Ækhƒ mîhe go x¡na xu
¸nûi!nâs khâi ka Ægôas dommi dis khoe-i ga mîs tamas ka io mî-arasa
¸gai¸uio, tamas ka io khâi ka Ægôas dommi dis !hoab !nâ
40 Grade 4 – 7, Khoekhoegowab First Language Senior Primary Phase, NIED 2015
¸gui!nâ mâi-ai!âs mâi-ai!âs hîa !kharaga Ænâu¸haruguÅgauga ra sîsen¡s,
aiÆgause mûhesa (ai-Œsigu) tsî Ænâuhe Ækhƒ (Ænae-ams,
gowaÅîs)
!gao!gao Ægui¸uib !gao!gao ¸anai!khaidi !âs didi
mî!ƒs x¡-e mî-unus Ånî mîde ra sîsen¡se, supusupus !aroma
!narixoaÆnâs Ånî khoe-i di xoasa sîsenni tamas ka io ¸âiÅgauba xoaÆnâ tsî
sa a ti mîs
propaxandab Æare ¸ans mƒ¸uidi, ¸humib tamas ka io unusa ¸hôan hîa ra
ÅapeÆguisase mƒ¸uihe/khora¸uihen, aiÆgause mâ!oa ra
¸gŒ¸gœ!nans ge ¸hanub !gâi tamase ra ¸gae¸gui aitsama !gâi
!nâb !nâ mâisens !aroma
protagoni-i Æî-i hîa dana Åhuru-ao-i gaxuÆgae¸hôas, Åhuru!âs, Ægae¸hôas
tamas ka io Ånî ¸khani!nôa-i !nâ i, !gari-ao-i
Ågausa gowab gowaÅgaub hîa ra mâsib tawa Ågaub tamas ka io ra
sîsen¡heb Åœ-aisa khoen !oagub
Åhûhâsib Ægaragu Ænaetisa Ågaub x¡n ra Åhûhâsib !nâ dŒheb
¸nao¸nûiÅkhƒs ÅguiÅguibe tamas ka io !nandi khoena supu ¸âiÅgaub tamas
ka io Œsiba !oa Ågora¸gƒs, aiÆgause hoa Åapa!namn ge
khoeÆorexa, tamas ka io axagu ge tareÅgôadi xa a gƒ-ai
!khœ!namis !nubu !khœ!namis ¸khanis, Åhuru!âs, gonŒsib tamas ka io
Œsi¸hôa¸gares ai ra Ægauhe !âs di ÆgaeÅapes dis
!âs !amÆareb Ågaub hîa i !kharaga !ân xoasa !âs dina a !gaeÆaresab,
aiÆgause ÆgaeÅapes, ¸âi¸am!khaidi, ¸âiÅgaugu, ts. Æn.
gowaÅgaub Ågaub khoe-i ra x¡-e mîb tare-e i ra tsâs tamas ka io ¸âis di
ÆgauÆgaus ase, hoa!nƒ-aixa !gomÅgausasib tamas ka io ¸¡sib
x¡-i dib ÆgauÆgaus tanisenÅgaub tamas ka io mû¸gƒÅgaub Æî-e
ge !amÆare khoe-i dib
41 Grade 4 – 7, Khoekhoegowab First Language Senior Primary Phase, NIED 2015
B ¸Âkhaob: Khomais !khƒ!âis di sîsenÅgaugu
AikœÅîs ÆKhƒÆkhƒsen !âs xa Æîsa khomais ai!â.
AimûÅgarus ¸Âi¸ui tare-i nî sao rase !âs !nâ Œ !khaisa. Xoa¸ams, !âs
tsî ÅnœÆnâde ra sîsen¡se.
Mûnanais ¸Nuwi ¸âis !nâ ai-Œsigu Åhuru-aon, !hai-ais, !nae!khaidi
dina, ts. Æn.
Dîs ÆŸse mâ î dîsen n‡ !âs ise x¡-e ¸âibasensa. ÆKhawa
khomai !âsanoxopa du ga !aruÅî hâ ¸ansa ¸hâbao. Å™-
aisa !gâi!gâis dŒÅgaugu ge Ækhawa khomais, ai!â khomais,
mina mîdi¸khanis tamas ka io mîdiÆuib ¸khanin !nâ ôas,
tamas ka io Ånî khoe-i tawa huiba ôas Åkha.
!GaeÆares ÅNaits !âs xa ¸an x¡-i xa ¸âis. ÅGauga ôa-ams mâtits nî
!âs sa !aroma, Ånî !âdi Åkha tsî sa ¸namipeb Åkha
!gaeÆaresa.
¸Âi !Âs !nâ mâ ÆgauÆgaudi tsî ¸hunuma ¸ansa ra sîsen¡se
Åkhai ana Åaro tsî mîÅguiga ¡s.
ÆKhawa Ægams
¸Âi-oa tsî Ækhawa Ægams !nae!khaidi, ¸ans, dana !khaidi,
!âs di !amÆareb, ts. Æn. !âsa xu Ænâu!ƒsa Åhœsan Åkha
Ågoragus !aroma.
ÆGui¸uis tsî !khœ!namis Mû!ƒ dana ¸âiÅgauga tsî Ækhawa ¸hunuma mîdi !nâ
!nubuse mî.
Mû!ƒs ¸An¸ui xoa-ao-i di ¸âibasens, hœ dana ¸âiÅgauga,
¸âi¸am!khaidi tsî ¸hâ¸hâsan khora¸uisa !khaide; mû!ƒ
¸âiÅgaub, !aromas tsî !gâ-aon !âs diba.
ÅGora!gâkœÅîs ¸Âi hoaraga !âs xa tsî khomai i go x¡n ¸ama ¸âiÅgauga
¸nuwi.
Mâsi!gaeÆares !Âsa !nae!khais, xoa!nâhes ge tsî !hao!nâsi mâsib !nâ
mâis tamas ka io mûÆares.
Kœ-oas Ôa!nâ sa ¸hunuma !ereamdi hîa sa ¸gomÅgaugu tsî
¡!oasa !khaide Ægoa¸uis ase Œbade.
ÅGora!gâs ¸noaÅgaub dis !Âi ¸hanu saogub !âs dib tsî ¸gomhes Ækhƒsib tsî sîsen¸uib
tsâsendi diba.
ÅGopeÆnœs tsî mâiu!oagus Ôa!gao Åguiti Œn tsî !kharagasin !âdi Æaegu hâna Æîna
!gâise Ænâu!ƒs !aroma.
!Naikhomais tsî khomai!kharu!nâs Ôa dana mîde, tamas ka io ¸ans hîa xoa¸amdi, !naka
mâ xoa¸amdi, ÅnœÆnâdi, ai-Œsigu !naka xoasa mîdi, ts. Æn.
42 Grade 4 – 7, Khoekhoegowab First Language Senior Primary Phase, NIED 2015
C ¸Âkhaob: !Hara!âis !gôa¸haweb: Khoekhoegowab ¸Guro Gowab Xrat 4sa – 7s
XRAT: _______ !GUBIS: _______________ KURIB: _____________________________________________
SKOLI: ___________________________________________ ÆGAU!NÂ-AO-I: _________________________________________
ÅONS TE
RM
S
!Gâs & !hoas Khomais & xoas Gowa¸ans &
mîdiÆuib
Term
s !G
ôab
KA
I!G
ÔA
B (3
term
di)
Term
s !gô
ab
(3
00
÷
6)
!Â
is !gô
ab
¸N
ÛI!K
HU
NIS
!G
ÔA
B
!G
âs !kh
ƒ!âis
!H
oas Æaxasib
KA
I!G
ÔA
S
!G
aris
e kh
om
ais
Xo
a¸an
s
Kh
om
ais
tsî d
ao
Ægau
sa
xo
as
!A
mÆares
!N
ubu
Ægu
i¸am
s
KA
I!G
ÔA
S
Go
wa¸an
s
Xo
axo
as
KA
I!G
ÔA
S
10 10 20 10 10 20 10 10 60 10 10 20 100 300 50 50 100
1
2
3
1
2
3
1
2
3
1
2
3
1
2
3
43 Grade 4 – 7, Khoekhoegowab First Language Senior Primary Phase, NIED 2015
D ¸Âkhaob: !Hara!âis ¸anai!khaidi !hoas !aroma
!Gôab ¸™risasib ¸Hanusib ÅGausasib
5Æî !harib kaise !gâi Ånœb mîdiÆuiba ra Ågau hâse sîsen¡ mƒ!kharu ra ¸hunuma ¸âiÅgauga hœ!âsens Åkha Ågau ra gowab ¸âi¸am!khais tsî !gâ-aon tawa
(kaise !gâi) Æaupexan gowa¸ans dŒsƒna Åkhai omkhâi ra !gâise Æî-i di ¸âiÅgaugu tsî hœ!âsende !kharaga hœgudi !nâ
9 - 10 !gƒsa ¸âiÅgaugu, mû¸gƒÅgaugu tsî ¸gai¸uis mîdi dib
supu tsî !gâise !gû ¸âiÅgaugu, mû¸gƒÅgaugu tsî ¸ans
â-i
4Æî !harib !gâi Ånœb di mîdiÆuib !hoa ra Ånî khama Œ hœ!âsens tsî sâsasib Åkha sîsen¡ kai domma ra Ågau mîdiÆuib tsî !amÆareba
(!gâi) soan !nâ gowa¸ans dŒsƒna ¡hâ haisi-amsa mƒ!kharus !aroma hoa hœgudi !nâ
7 - 8 Åoro ¸gai¸uis dŒsƒn - !gƒsase ra !hoa omkhâi ra !gâise ¸gâiÅgaugu tsî ¸hunuma tsâsende
3Æî !harib ¸khî¸khîsa Ånœb di mîdiÆuib !hoa ra Ånî khama Œ îganÅg‡b xawe ra haisi-amsa sîsen¡ ra ¸khî¸khîsa gowaba ¸ansa ts‡korobe
(ÆaeguÅnœb) Ånî khami Œ gowa¸ans dŒsƒna ¡hâ mƒ!kharu hœgudi !nâ
5 - 6 Œ Ækhƒ ra ¸gai¸uis - !gƒsase ra !hoa
soan !nâ omkhâisa ¸âiÅgaugu
2Æî !harib
(ÆaeguÅnœb xa ¸am)
Åoro mîdiÆuiba ¡hâ tsî ¸gui dŒsƒna gowasîsen¡s !nâ
¡hâ
îganÅg‡ rase ra !hoa, !gomsiba ¡hâ ¸âibasensa
¸khanuse mƒ!kharusa
soan !nâ ra Ågau gowaba sîsen¡ mƒhe go
Ægui¸ams tamas ka io !gâ-aon !oagu
3 - 4 ¸gui gowa¸ans dŒsƒna ¡hâ ¸âiÅgaugu ge Åhomaxa (¸gomaxa)
Ænâu!ƒhe Ækhƒ, xawe ¸khawusa ¸gai¸uis mîdi dis –
soan !nâ !gƒsa tama hâ
1ro !harib
(¸khawusa)
kaise Åoro mîdiÆuib, Ægau!nâ-ao-e xu Ågaisa huiba
¸hâba hâ
¸hâ hâ Ågaisa hui!nâsa !hoa߀hurugus !aroma
îganÅg‡ rase ra !hoa
sîsen¡ ra Ågau ra gowaba kaise a ¸an¸ansa
mâsigu !nâ Ågui tsî Ågaise huib Åkha
1 - 2 !hoab ge kaise !gƒsa tama hâ (Ænâu!ƒhesa ra
!gom!gom)
44 Grade 4 – 7, Khoekhoegowab First Language Senior Primary Phase, NIED 2015
E ¸Âkhaob: !Hara!âis ¸anai!khaidi !khƒb Åkha khomais !aroma
!Gôab Sîsen¡ dŒÅgauga !khƒs
!aroma
ÆNâu!ƒ dana
¸âi¸am!khaide
Gowa¸uisens Åhuru-
aon tsî !nae!khaidi
¸ama
Mâisaogu
!nae!khaide
AimûÅgaru Kuru tsî ¸khâ!nâ
¸âiÅgauga
5Æî !harib
(kaise !gâi)
9 - 10
sîsen¡ !khƒs
(Ænâu!ƒs) dŒÅgauga,
!gao!gaosa ¸âiÅgaugu
tsî tsubu¸uis
¸âibasensa hœs
!aroma (aiÆg.
tsâsendi, ¸¡gu)
mû!ƒ dana
¸anai!khaidi,
¸âi¸am!khaidi tsî Åhuru-
aon tsîna, tsî
Æhûi hoaraga ¸hâ¸hâsa
!khaide
sîsen¡ !gao!gaosa
¸âiÅgaugu tsî
tsubu¸uisa
khora¸uisa Ægui!ƒdi
!nae!khaiditsî
Åhuru-aon ¸ama
mƒs !aroma
Ækhawa Ægam
saogub
!nae!khaidi diba
!gƒsase tsî
!nubu!gupuse
hœ tsî sîsen¡ mîdi
tsî !garu
¸âibasenga
aimûÅgarude
¸khâ!nâs !aroma
mû!ƒ Ågau ra mîi
tsî !garu
¸âibasenga
¸âiÅgauba ¸khâ!nâs
!aroma
4Æî !harib
(!gâi)
7 - 8
khomnai !âsa
aitsamab ai !khƒs di
dŒÅgauga Ågau ra hâse
ra sîsen¡se
¸âibasensa hœs
!aroma
Ænâu!ƒ dana ¸âiÅgaub
!âs diba tsî Ægui!ƒ
!gomsi-e hœ tama
¸ansa ra mƒ!kharu
mîna mû!ƒs Åkha
Ægui!â !nƒsa
!nae!khaide tsî
mî!gƒ!gƒ Åhuru-
aona
Ægau !gâi Ænâu!ƒs
x¡n ra saogu
Ågaub disa
dŒ ¸ansa !khœ¸gƒ
hâ aimûÅgarude
tsî !aroma
Æîn !aroma mƒ
mƒ ¸âiÅgauga !âsa
xu ra ¸khâ!nâse
3Æî !harib
(ÆaeguÅnœb)
5 - 6
sîsen¡ dŒÅgaub
xa !nƒsa
Ågauna !âsa !khƒs
!aroma
Ænâu!ƒ mâs a !âs di
dana ¸âiÅgau !khaise
hœ ra Ånî khami Œ ¸ans
di mîde
mû!ƒ tsî
gowa¸uisen Ånî
Åhuru-aon tsî
!nae!khaidi ¸ama
Ænâu!ƒ tsî Ækhawa
Ægam saogub
!nae!khaidi dib
¸ama
dŒ Ænâu!ƒhe Ækhƒ
aimûÅgarude !âs
!nâ mâ ÆgauÆgaude
ra mƒse
mƒ ¸âiÅgauba !âs
!nâ mâ !khaidi
¸ama
2Æî !harib
(ÆaeguÅnœb xa ¸am)
3 - 4
sîsen¡ ¸ans Ånî hâ
!gâi mîn khomaihe
go !âdi xa hâna tsî
¸âibasensa ¸nuwi
Ægau¸ui Ænâu!ƒs dana
¸âiÅgaugu disa
!gomsiba ra hœ ¸ans di
mîde hœs Åkha
¸gao¸gao!nâs ose
Åoro Ækhƒsib
!nae!khaidi tsî
Åhuru-aona mû!ƒs
diba ¡hâ
!gaeÆare ra Ånî
!nae!khaide
aimûÅgaru ra Ånî
Ænƒ soab ai
hâ !nae!khaide
kuru ra ¸âibasensa
!âs Æga ÆnaeÆgau
tamase
1ro !harib
(¸khawusa)
1 - 2
Ånae ra Ænƒ soab ai
hâ !nae!khaide !âs ai
!gao!gaosase
Ægau ra Åorose i go dana
¸âiÅgauba Ænâu!ƒsa
¸hâba hâ ¸khâ!nâsa
mîdi !khœ¸gƒba
hœs !aroma
!gomsiba ¡hâ
!nae!khaidi tsî
Åhuru-aona mû!ƒs
!aroma
¸hâ hâ
¸gao¸gao!nâsa
!nae!khaide
!gaeÆares !aroma
dŒ Åoro
aimûÅgarude
¸gao¸gao!nâhes
Åkha
mƒ hoa!nƒ-aixa
¸âiÅgauba
!nae!khaidi tamas
ka io ¸ans !âs !nâ
hmâs ¸ama
45 Grade 4 – 7, Khoekhoegowab First Language Senior Primary Phase, NIED 2015
F ¸Âkhaob: !Hara!âis ¸anai!khaidi !garise khomais didi
!Gôab ¸Gai¸uiÅgaub ¸Khanusib Å™Ågaub
5Æî !harib
9 – 10
!Gâi ¸gai¸uiÅgaub !gƒsa Åœkurus Åkha. Khomai ¸khanusib tsî kaise !gâi !haesib Åkha. Unusen ra ÅœÅgapib tsî Åœb Åkha.
4Æî !harib
7 – 8
!Gâi ¸gai¸uiÅgaub kaise Åoro dŒsƒn Åkha – Åœkurus
ge !nƒsa soagu ai a !gƒsa.
!Nƒsa Æaeba ¸khanu tsî !gâi !haesib. Kaise Åoro dŒsƒn Åœ-unus tsî mîÅgaugu.
3Æî !harib
5 – 6
¸Khî¸khîsa Ækhƒsib ¸gai¸uib !nâ. ¸ÂuÅoa hâ !haesib tsî ¸khanusib. Å™b tsî ÅœÅgapib ge ¸âu hâse ra Åkhara ¸khanusiba
hui!nâs !aroma.
2Æî !harib
3 - 4
¸Gai¸uiÅgaub ge Ænƒs kœse ¸khî¸khîsa tama hâ.
Mâ!nâ rase khomais ge khomaisa !gƒsase
Ænâu!ƒsa ra ¸hani.
!Haesib di Ånœb ge ¸khî¸khîsa tama hâ.
¸Gao¸gao!nâhesa ¸hâba hâ.
Soan !nâb ge Åœba ra !khunisen.
1ro !harib
1 - 2
Ts¡ ¸gai¸uiÅgaub ge !haesib tsî !gƒsasiba ra ¸hani. Khomais ge ra îganÅg‡. ¸Hâba hâ !nƒkorobe
¸gao¸gao!nâhesa.
¸Khari tamas ka io unusen-i ge Åœb !nâ Åkhai.
46 Grade 4 – 7, Khoekhoegowab First Language Senior Primary Phase, NIED 2015
G ¸Âkhaob: Kœ!gâ¸haweb !nubu xoasa !âdi/Ægui¸amdi !aroma
Hœ!âs !gâ-aon dis, xoaÅgaub,
gowab tsî ¸œrisasib
1 2 3 4 5
ÆGui¸amde sŒ!nâs,
Ænâu¸harugus, !khœ¸gƒb
tsî !amÆareÅgaub
¸Hunuma tsî mûnanaixa
sîsen¡s gowab tsî xoaÅgaub
dis; !gƒsa hœ!âs !gâ-aon dis.
ÅOro dŒsƒn.
ÅGausa ÆhûiÅgaub gowab dib
Ægui¸ams !aroma; Ånî khami Œ
hœ!âs !gâ-aon dis tsî
xoaÅgaub.
ÅNî khama kœ ¸khari dŒsƒn
Gowab ge Ænaetisa xawe
¸khî¸khîsa; ¸khari hœ!âs !gâ-
aon dis.
ÅNî khama kœ Ågaisa dŒsƒn hîa
ra Ænâu!ƒsa ¸hanin.
Supu tsî kaise !gâi tama
sîsen¸uiba ¡hâ gowab hîa
soan !nâ Ågui ra Ægui¸ams
tamas ka io !gâ-aon tawa
Ågaub.
DŒsƒn ¸khoamîn tsî
¸âibasen!amÆareb din ge
Åhoma¸âixasiba ra !aroma.
Gowab ge ¸âuÅora tama hâ
Ægui¸ams !aroma, nausa
i !khain ai Ænâu!ƒhe Ækhƒ
xawe.
Kaise ¸âuna Ågaisa dŒsƒn ge
khomai-ao-e ra ¸gaoÅkhƒ
aitsama ¸âi¸uisa mâti i ra
¸âibasenhe !khaisa.
1 ÆGui¸ams ge mûmûsase go
sŒ!nâhe; !gâi, khora¸uisa,
Æhûisa !khœ¸gƒb; !amÆareb
ge ra Ågau tsî !gâi Ågaub ai
Ænâu¸harugusa ra hui!nâ.
9 - 10
8
7
6
5
2 ÆGui¸ams ge !kharese go
sŒ!nâhe; Æhûis !khœ¸gƒb dis
ge ra Ågau (xawe mâ¸oa
tama hâ); Ågau-i aib
ge !amÆareba Ænâu!ƒhesa a
hui!nâ Ækhƒ.
8
7
6
5
4
3 ÆNâu!ƒs Ægui¸ams disa ra
Ægau; Ånî khama Œ supu
xawe ra Ågau !khœ¸gƒb;
¸khari ÆgauÆgaus Ågau ra
!amÆareb dis
7
6
5
4
3
4 ÆGui¸ams ge ¸khî¸khîsase
sŒ!nâhe tama hâ; Ånî
!khœ¸gƒb ge tsâse ra
Ågau; !amÆareb ge !oa hâ
tsî !aromasa Ænâu¸harugu
Ækhƒ.
6
5
4
3
2
5 ¸Khari Ånœb !gâi sîsen¸uib
Ægui¸ams dib; kaise supu tsî
kaise Åoro !khœ¸gƒb; hœ!âs
mâi-ai!âs dis ge a Åkhai.
5
4
3
2
1
47 Grade 4 – 7, Khoekhoegowab First Language Senior Primary Phase, NIED 2015
H ¸Âkhaob: Kœ!gâ¸haweb !amÆareb !aroma
Gowab, xoaÅgaub tsî ¸œrisasib 1 2 3 4 5
!Khœ¸gƒb tsî
¸œrisa !amÆareÅgaub
¸Âibasengu ge !kharaga Ågau
ra !amÆareÅgauga ra Ægau.
¸Nuwikhâi ra sîsen¡s
mîdiÆuib, ¸khoamîn tsî
¸âibasen!amÆares dis. ¸Khanu
tsî Ågau ra xoaÅgaub.
ÅOro dŒsƒn.
¸Âibasengu ge !gâise
!amÆaresa. ÅGau ra sîsen¡b
mîdiÆuib tsî ¸khoamîn dib. ÅNî
khama Œ ÆgauÆgaus xoaÅghaub
dis.
ÅNî khama kœ ¸khari dŒsƒn
Supu ¸âibasengu tsî !gaeÆare
ra !ân ¸hanuse a sîsen¡sa.
Soan !nâ ra hœ!âs !gâ-aon
disa Ægau.
ÅNî khama kœ Ågaisa dŒsƒn hîa
ra Ænâu!ƒsa ¸hanin.
DŒsƒn ¸khoamîn tsî
¸âibasen!amÆares ge Åhoma¸âi
kai Ækhƒ. MîdiÆuib ge a Åoro tsî
tsâse Ågau tama.
Kaise ¸gui ¸œrisa tama dŒsƒn
ge Ænâu¸harugusa ¸hani Ækhƒ.
ÆAu khami Œ gowaba
Ægoe¸ams tsîn ge a Åkhai.
Kaise ¸âuna Ågaisa dŒsƒn ge
khomai-ao-e ra ¸gaoÅkhƒ
aitsama ¸âi¸uisa mâti i ra
¸âibasenhe !khaisa.
1 Mûnanaiaxa, ¸nuwikhâisa,
Ækhoaxa ama !khaidi.
KaiÅoa hâ ¸âidi tsî !gâise
!amÆaresa xoaÅgoradi !gâise
ra saogudi.
9 - 10
8
7
6
5
2 ÅNî khami kœ Ækhoaxa tsî
!gâi sîsen¸uiba ¡hâ
!khœ¸gƒb. ‰ Ækhƒ ra
mûnanaib, !gâise !amÆaresa
tsî Ånî khami kœ Ånœb di
khora¸uis tsî omkhâis.
8
7
6
5
4
3 !Khœ¸gƒb ge ¸âusa, xawe
Ægoa¸uio!nâ. ¸ÂiÅgaugu
!kharese Ågui omkhâisa tsî
!amÆareb ge mûmûsa,
mû!ƒsa tsoatsoas tsî
ÅamÅams Åkha.
7
6
5
4
3
4 !Khœ¸gƒb ge Åoro. ¸Khari
dŒtsâs ¸âiÅgauga omkhâis
dis, xawe i ge dana
¸âiÅgauga a Ænâu!ƒhe Ækhƒ;
Ånî aiÆgaudi ge Ågau tama
hâ.
6
5
4
3
2
5 ¸Khari Ænâu!ƒsxoa¸ams dis.
¸Khawusa !amÆareb ge
Åhoma¸âiba a !aroma Ækhƒ.
ÅHaoÅhaos Åguisa hîsa supu
¸âiÅgaugu.
5
4
3
2
1
The National Institute for Educational Development Private Bag 2034 Okahandja NAMIBIA Telephone: +264 62 509000 Facsimile: +264 62 509073 Website: http://www.nied.edu.na ©NIED, 2015